Byla 3K-3-406/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir H. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir H. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjų tėvas J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1766 kv. m ploto žemės sklypą ir jame esančius pastatus: 92,56 kv. m, 44,13 kv. m, 43,29 kv. m, 86 kv. m, 173 kv. m, 132,91 kv. m, 13,50 kv. m, 102,67 kv. m ir 11,30 kv. m ploto, buvusius adresu: (duomenys neskelbtini), bei kad J. B. yra H. ir I. B. tėvas.

6Pareiškime nurodyta, kad kitokia tvarka prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų sudarančius duomenis pareiškėjai negali gauti. Juridinių faktų nustatymo reikia kompensacijai už išlikusį nekilnojamąjį turtą gauti. Prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pareiškėjas I. B. padavė Klaipėdos miesto valdybai 1991 m. gruodžio 20 d.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. B., gimęs 1892 m. birželio 3 d. ir miręs 1982 m. kovo 16 d., yra I. B. ir H. B. tėvas; kad pareiškėjų tėvas J. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė pastatus, pažymėtus plane indeksais: 1G1p – 92,56 kv. m ploto; 2G1p – 44,13 kv. m; 3F1p – 43,29 kv. m, 4F1p – 86 kv. m; 5A1p – 173 kv. m; 1A1p – 132,91 kv. m; 2I1m – 13,50 kv. m; 1a1p – 102,67 kv. m ir 2I1m – 11,30 kv. m, buvusius adresu: (duomenys neskelbtini).

9Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą be reikiamų dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su buvusiu savininku ir jo turėtą nuosavybę. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet nepridėję nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių įrodymų, juos turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3722-323/2006 pareiškėjams atnaujintas terminas nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti.

10Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjų pateikti įrodymai – iš atminties nubraižytos schemos apie jų tėvui nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą bei statinius, taip pat kiti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, kurie iš esmės atitinka VĮ Registrų centro pateiktą planinę medžiagą, labiau leidžia manyti buvus tokį faktą, negu jo nebuvus. Pagal bylos įrodymų duomenis teismas sprendė, kad pareiškėjų tėvas J. B. kartu su šeima iki 1939 m. gyveno Klaipėdoje, išsikėlė į Kretingą ir 1941 m. buvo deportuoti į Sovietų Sąjungos Komijos autonominę respubliką. (duomenys neskelbtini) esančiuose pastatuose veikė pareiškėjų tėvui priklausanti įmonė „Schwarz & Co“. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje nurodyta, kad mokesčių mokėtojų 1939 m. balandžio 28 d. sąraše įrašytas firmos „Schwarz & Co“ savininkas B. J., 1939 m. Klaipėdos miesto telefonų knygoje nurodytas šios firmos adresas: (duomenys neskelbtini). Teismas nustatomus juridinius faktus dėl pareiškėjų ir J. B. giminystės bei šio asmens turėto nuosavybės teise turto grindė taip pat patvirtinančiais tokias aplinkybes liudytojų parodymais. Teismo vertinimu, liko neįrodyta, kad pareiškėjų tėvas J. B. nuosavybės teise valdė 1766 kv. m ploto žemės sklypą.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjų I. B. ir H. B. apeliacinis skundas atmestas, suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas tenkintas ir nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą dėl prašomo nustatyti juridinio fakto apie J. B. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atmesti ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. B. yra H. ir I. B. tėvas.

12Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pastato bei žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra būtinos šios sąlygos: asmuo buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypą ir turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra prarasti. Nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi nurodyti konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šioje byloje pareiškėjai nenurodė jokio galimo nuosavybės teisės įsigijimo būdo, t. y. kokiu būdu pareiškėjų tėvas turėjo nuosavybės teisę į nurodytus nekilnojamuosius daiktus, tiek pastatus, tiek ir žemės sklypą. Pareiškėjų nurodyti liudytojai nebuvo apklausti teismo, nebuvo ir teismo pavedimo apklausti šiuos asmenis, todėl jų rašytiniai paaiškinimai nelaikytini liudytojų parodymais CPK 189-196 straipsnių prasme. Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys neįrodo, kad pareiškėjų tėvas nuosavybės teise valdė ginčo statinius bei žemę. Prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjų tėvas yra J. B., nesukurs teisinių padarinių, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti tokį pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pareiškimą priėmus – byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu pareiškėjai I. B. ir H. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria pareiškimo dalis buvo patenkinta, o dėl kitos dalies priimti naują sprendimą – atmestą pareiškimo dalį dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo patenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

151. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas turto valdymo nuosavybės teise klausimą, nesivadovavo iki nacionalizacijos Klaipėdoje galiojusiu Vokietijos imperijos civiliniu kodeksu, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 10 d. nutartyje G. L. v. L. D. G. byloje Nr. 3K-7-4/1999 išaiškinta, kad aplinkybė, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki nacionalizacijos galiojusius teisės aktus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų tėvas turėjo nuosavą įmonę „Schwarz & Co“, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus negalima konstatuoti, kad įmonės savininkas nuosavybės teise nevaldė pastatų, kuriuose buvo įsikūrusi ši įmonė.

162. Pabrėžtina, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje yra duomenų apie J. B. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, o ne vien apie įmonę „Schwarz & Co“. Be to, Vokietijos Viešųjų turto klausimų reguliavimo tarnybos pažymoje nurodyta, kad tėvo valdytos įmonės „Schwarz & Co“ turtas perėjo pareiškėjams paveldėjimo teise ir kad pareiškėjams dėl šio turto netekimo priskiriami nuostoliai – įmonės turtas su visais įrenginiais ir prietaisais. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodyti oficialiuosiuose rašytiniuose dokumentuose faktai laikytini įrodytais. Klaipėdos apygardos teismas sprendime šiuos įrodymus nepagrįstai atmetė.

173. Klaipėdos apygardos teismas sprendime nukrypo nuo rungimosi principo (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis). Suinteresuoti asmenys byloje turėjo pareigą įrodyti savo prieštaravimus prašomam nustatyti juridiniam faktui, tačiau neįrodė. Suinteresuoti asmenys nepateikė byloje įrodymų, kad ginčijama žemė ir pastatai priklausė kitam asmeniui, o ne pareiškėjų tėvui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas (CPK 178 straipsnis), nes nepagrįstai atmetė pareiškėjų įrodymus ir palaikė suinteresuotų asmenų nepagrįstus įrodymais prieštaravimus.

18Atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

191. Klaipėdos apygardos teismas sprendime pagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl Vokietijos imperijos civilinio kodekso taikymo, nes nenustačius juridinio fakto, kad kasatorių tėvas nuosavybės teise valdė ginčo pastatus, nėra pagrindo svarstyti dėl Vokietijos imperijos civilinio kodekso teisės normų, reglamentuojančių žemės valdymą, taikymo.

202. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjų tėvas buvo įmonės savininkas, tačiau nenurodyta, jog jis nuosavybės teise valdė ginčo pastatus ir žemę. Klaipėdos apygardos teismo sprendime laikytasi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: įrodymai konkrečioje byloje yra informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas; įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, sudarantį įrodymų turinį, kuris turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, reikšmingas byloje; teismas, vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla, ar tas įrodymas yra leistinas, ar patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis Prienų rajono policijos komisariatas v. O. T. ir D. T. byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2005 m. kovo 22 d. nutartis V. Ž. ir S. B. v. UAB “JGK Statyba” byloje Nr. 3K-3-52/2005). Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės ir kad kasatorių prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui byloje esančių įrodymų nepakanka. Kasatoriai (pareiškėjai) nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėjų tėvas turėjo nuosavybės teisę į ginčo pastatus ir žemę, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų turėję nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir šie būtų dingę.

213. Klaipėdos apygardos teismas nenukrypo nuo rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), nes pareiškėjai, kaip aktyvioji ginčo šalis, teisme turėjo įrodyti faktą, kad jų tėvas nuosavybės teise valdė ginčo pastatus ir žemę. Pareiga įrodyti savo reikalavimus priklauso juos pareiškusiai šaliai.

22Atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

23Pareiškėjų byloje pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad J. B. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą. Tokių faktų nenurodyta oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose. Pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą reikalavimą įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, pareiškėjai neįrodė prašomų nustatyti juridinių faktų.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto į pastatų ir žemės sklypo buvusį valdymą nuosavybės teise nustatymo

27Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis A. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ byloje Nr. 3K-3-513/2004). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

28Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Bylose dėl pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise nustatymo teisiškai reikšminga įrodinėtina aplinkybė yra nuosavybės teisės į ginčo pastatą ar (ir) žemės sklypą atsiradimo pagrindo (nuosavybės teisės suteikimo aktai, sandoriai, teismo sprendimai ir t. t.) nustatymas. Daikto valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti svarbu išsiaiškinti, kokiu pagrindu nuosavybės teisę įgijo paskutinis daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis pagal Z. K. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo byloje Nr. 3K-3-147/2005).

29Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 445 straipsnyje įtvirtintų nuostatų išplaukia, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti šias aplinkybes: asmuo turėjo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į ginčo pastatą (žemės sklypą), tačiau pareiškėjas negali gauti ir teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų arba kad šie dokumentai yra prarasti ir jų negalima atkurti.

30Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl ginčo pastatų ir žemės sklypo valdymo nuosavybės teise laikotarpiu iki nacionalizacijos, tačiau nenurodė ir nepateikė galinčių patvirtinti įrodymų apie tai, kad pareiškėjų nurodytas asmuo J. B. įgijo nuosavybės teise ginčo pastatus ir žemės sklypą bei kuriuo teisiniu pagrindu nuosavybė buvusi įgyta. Apeliacinės instancijos teismo sprendime pagal bylos įrodymų duomenis padaryta išvada, kad byloje nenustatyta nė vieno pastato ir žemės sklypo įsigijimo pagrindo ar tokio įsigijimo aplinkybių. Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas turto valdymo nuosavybės teise klausimą, turėjo taikyti, tačiau netaikė iki nacionalizacijos Klaipėdoje galiojusiu Vokietijos imperijos civiliniu kodeksu, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki nacionalizacijos galiojusius teisės aktus, tik tuo atveju, kai yra žinomas ginčo turto įgijimo pagrindas, kuriuo remiasi pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tik tokiu atveju išaiškėtų, ar toks žinomas turto įgijimo pagrindas atitiktų ginčo turto teisinį statusą nulėmusiuose galiojusiuose įstatymuose buvusius to turto įgijimo teisinius pagrindus ir sąlygas. Tai nurodydama, kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi taip pat ir teisės aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 10 d. nutartyje G. L. v. L. D. G. byloje Nr. 3K-7-4/1999 ir kt.

31Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų ir šio teismo įvertintų įrodymų nenustatė tokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjų nurodyto ginčo turto įgijimo nuosavybėn iki nacionalizacijos teisinį pagrindą ir aplinkybes. Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje yra duomenų apie J. B. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, o ne vien apie įmonę „Schwarz & Co“. Iš šios pažymos turinio aiškiai matyti, kad archyvinio fondo duomenimis J. B. 1939 m. balandžio 28 d. mokesčių mokėtojų sąraše įrašytas įmonės „Schwarz & Co“ savininku, daugiau dokumentų apie nurodytą asmenį kaip savininką nerasta. Byloje nepateikta įrodymų, iš kurių duomenų būtų galima spręsti apie tai, ar nurodytos įmonės valdymas nuosavybės teise siejasi su ginčo pastatų, žemės sklypo nuosavybe, ir koks yra tarp jų teisinis ryšys, sprendžiant dėl turto priklausymo konkrečiam savininkui.

32Pareiškėjų nurodyti asmenys notaro patvirtintuose raštuose paliudijo, kad jie pažinojo pareiškėjų tėvą J. B., gyvenusį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjusį butą. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad liudytojais pagal CPK 189-196 straipsnius laikytini tik teismo apklausti asmenys. Nurodyti raštiški paaiškinimai laikytini leistinais įrodymais CPK 177 straipsnio prasme, pagal kurį įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, užfiksuoti bet kuriose iš CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytų įrodinėjimo priemonių. Nurodytuose įrodymuose esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nekonkrečius, nepatvirtinančius įrodinėtinų aplinkybių byloje. Dėl to šie duomenys nesuteikia susijusios su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu informacijos.

33Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau toks teismo aktyvumo pareigą apibrėžiantis reikalavimas nereiškia, kad teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga, nes byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo negali gauti kurio nors iš rašytinių įrodymų, jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl tokio įrodymo išreikalavimo CPK 199 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai CPK 199 straipsnyje nustatytos procesinės teisės neįgyvendino, nes tokio prašymo dėl įrodymų išreikalavimo teismui neteikė, tačiau įrodymus pateikė savo iniciatyva.

34Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kuriomis pripažintas nepagrįstas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

35Iš pareiškėjų priteistina 30,25 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš pareiškėjų I. B. (duomenys neskelbtini) ir H. B. (duomenys neskelbtini) valstybei 30,25 Lt (trisdešimt litų 25 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad... 6. Pareiškime nurodyta, kad kitokia tvarka prašomų nustatyti juridinę... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu... 9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai,... 10. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjų pateikti įrodymai – iš... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pastato bei žemės sklypo... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu pareiškėjai I. B. ir H. B. prašo panaikinti Klaipėdos... 15. 1. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas turto valdymo nuosavybės teise... 16. 2. Pabrėžtina, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio... 17. 3. Klaipėdos apygardos teismas sprendime nukrypo nuo rungimosi principo (CPK... 18. Atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos... 19. 1. Klaipėdos apygardos teismas sprendime pagrįstai atmetė apeliacinio skundo... 20. 2. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje... 21. 3. Klaipėdos apygardos teismas nenukrypo nuo rungimosi principo (CPK 12... 22. Atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos... 23. Pareiškėjų byloje pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad J.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto į pastatų ir žemės sklypo buvusį... 27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 28. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina... 29. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir... 30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašė teismo nustatyti juridinę... 31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų ir... 32. Pareiškėjų nurodyti asmenys notaro patvirtintuose raštuose paliudijo, kad... 33. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 443 straipsnio 8 dalyje... 34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia... 35. Iš pareiškėjų priteistina 30,25 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 38. Priteisti iš pareiškėjų I. B. (duomenys neskelbtini) ir H. B. (duomenys... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...