Byla e2A-2123-432/2019
Dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, trečiasis asmuo G. T., išvadą duodanti institucija- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo daugiabučių namų savininkų Virbeliškių bendrijos, atsakovo UAB „Konvita“ ir trečiojo asmens G. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo- daugiabučio namo savininkų Virbeliškių bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Konvita“ dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, trečiasis asmuo G. T., išvadą duodanti institucija- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1.1.

4išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 ties automobilių statymo vietomis Nr. 94–97 įrengtus pakeliamus sekcijinius garažų vartus; 1.2.

5išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus; 1.3.

6išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 automobilių statymo vietose Nr. 96–97 įrengtus rekuperatoriaus kamerą, rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus; 1.4.

7įrengti iš naujo bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ vėdinimo vamzdį bei vėdinimo groteles; 1.5.

8išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 automobilių statymo vietose Nr. 96–97 įrengtus vandentiekio įvadus; 1.6.

9išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos „Serverinė“ įrengtą elektros įvadą, silpnų srovių elektros įvadą; 1.7.

10išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 automobilių statymo vietose Nr. 94–97 įrengtus elektros kištukinius lizdus ir įrengti namo bendrojo naudojimo elektros tinklą taip, kaip nurodyta namo projektiniuose dokumentuose; 1.8.

11išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 automobilių statymo vietose Nr. 94–97 įrengtą lubų apšiltinimo dangą; 1.9.

12užtaisyti atitvaruose tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 bei tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 129 iškirstas angas; 1.10.

13sutvarkyti darbų, nurodytų šio ieškinio reikalavimuose, vykdymo statybvietes; 1.11.

14atsakovui laiku neįvykdžius šio teismo sprendimo, leisti ieškovui priverstinai atlikti pirmiau išvardytus statybos darbus, išieškoti reikiamų išlaidų atlyginimą iš atsakovo. 2. Ieškinyje parašyta, kad atsakovui UAB „Konvita“ nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpa ( - ), Vilniuje, 2/31 dalys negyvenamosios patalpos- automobilių statymo patalpų ( - ), Vilniuje, o pagal nustatytą patalpos Nr. 141 naudojimosi tvarką atsakovas naudojasi automobilių statymo vietomis, plane pažymėtomis indeksais 94, 95, 96 ir 97. Ieškovo atstovai patikrino administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų būklę ir nustatė, kad ties automobilių saugojimo patalpoje Nr. 141 esančiomis statymo vietomis Nr. 94– 97 įrengti pastato projektiniuose dokumentuose nenurodyti pakeliami sekcijiniai garažų vartai, pastato bendrojo naudojimo techninėje patalpoje šilumos mazge ir patalpoje Nr. 141, ties automobilių statymo vietomis Nr. 94– 97, įrengta pastato projektiniuose dokumentuose nenurodyta atsakovui priklausanti vėdinimo įranga (vamzdynas), namo projektiniuose dokumentuose nenurodytas atsakovui priklausantis vandentiekio vamzdynas, jungiantys atsakovui nuosavybės teise priklausančią patalpą Nr. 129 su patalpa Nr. 141; pastato bendrojo naudojimo techninėse patalpose šilumos mazge ir serverinėje bei patalpoje Nr. 141, ties automobilių statymo vietomis Nr. 94– 97, įrengti namo projektiniuose dokumentuose nenurodyti atsakovui priklausantys elektros tinklai, jungiantys atsakovui nuosavybės teise priklausančią patalpą Nr. 129 su patalpa Nr. 141; pastato laikančiosiose sienose tarp bendrojo naudojimo techninės patalpos šilumos mazgo ir patalpos Nr. 141 bei tarp bendrojo naudojimo techninės patalpos šilumos mazgo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 129 iškirstos namo projektiniuose dokumentuose nenurodytos angos, pažeidžiant šių sienų vientisumą; patalpoje Nr. 141, ties automobilių statymo vietomis Nr. 94– 97, įrengta namo projektiniuose dokumentuose nenurodyta rekuperacinė kamera; patalpoje Nr. 141, ties automobilių statymo vietomis Nr. 94– 97, įrengta namo projektiniuose dokumentuose nenurodyta apšiltinimo danga. Buvusi savininkė trečiasis asmuo G. T. nepagrindė nurodytų statybos elementų įrengimo teisėtumo, nepateikė bendraturčių atitinkamų sutikimų, nesiėmė veiksmų pažeidimams nutraukti ir padėčiai ištaisyti. Bendrojo naudojimo patalpose sumontuota atsakovo inžinerinė įranga, patalpos Nr. 141 lubų apšiltinimas trukdo pasiekti ir tinkamai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Atsakovui 2016 m. rugsėjo 9 d. pirkimo- pardavimo sutartimi įsigyjant nurodytas patalpas, ieškovo reikalavimai buvo žinomi, tačiau atsakovas reikalavimus įvykdyti atsisakė. 3. Atsakovas UAB „Konvita“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas patalpas įgijo tokios būklės, kokios jos yra šiuo metu ir jokių veiksmų, kurie pažeistų ieškovo teises, neatliko. Nesutinka, jog savininkas neturi įrodinėti, kad jo teisės nėra pažeidžiamos. Pažymi, jog ieškinyje nenurodyta, kokie statybos procesą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti. Pasak atsakovo, nuoroda į Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12, 18 punktų pažeidimus neteisinga, nes ieškovas nėra statinio bendrojo naudojimo objektų bendraturtis; statybos remonto darbams atlikti ieškovo sutikimo nereikėjo, jo teisės objektyviai negali būti pažeistos. Atsakovui kyla abejonės dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį. 4. Trečiasis asmuo G. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.98 straipsnio nuostatas gali reikšti tik pats daikto savininkas, kurio teisės yra pažeidžiamos. Be to, turėtų būti nustatyti atsakovo arba trečiojo asmens veiksmai, dėl kurių atsirado savininko teisės pažeidimai, konstatuotas jų neteisėtumas. Pažymi, kad 2012 07 04 pirkimo- pardavimo sutartimi iš pardavėjo (statytojo) UAB „PPI Group“ negyvenamąsias patalpas - automobilių parkavimo patalpas ir negyvenamąją patalpą- administracines patalpas trečiasis asmuo įgijo su jau įrengtais pakeliamais automatiniais garažo vartais, o patalpose buvo įrengti ir išvedžioti vėdinimo sistemos vamzdynai, kita įranga, elektros tinklai ir visa kita, ką ieškiniu prašoma išardyti. Teigia, kad visos sistemos (ortakiai, elektros bei signalizacijos laidai, vandentiekio vamzdžiai ir kt.) buvo sumontuotos, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. darbo brėžinyje numatant šių sistemų įrengimą bei gavus statybos techninę priežiūrą vykdžiusio inžinieriaus J. S. sutikimą; 2013-02-15 statybos užbaigimo akte pripažįstant pastatą tinkamu naudoti nėra konstatuoti nukrypimai nuo statybos projektinės dokumentacijos. Ši aplinkybė leidžia preziumuoti, jog visi darbai buvo atlikti teisėtai. Trečiojo asmens manymu, svarbu tai, kad tų darbų neatliko nei trečiasis asmuo, nei atsakovas. Ieškovas iš esmės reiškia reikalavimą dėl pastato statybos metu atliktų darbų, t. y. statybos teisinių pasekmių, bet ne CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad ir kiti namo bendraturčiai patalpas įgijo po to, kai byloje nagrinėtini darbai jau buvo atlikti, o tai suteikia pagrindą preziumuoti, jog su esama bendro naudojimo patalpų būkle kiti bendraturčiai sutiko.

15II. Pirmosios instancijos ir pirmą kartą bylą nagrinėjusios apeliacinės instancijos teismų sprendimų (apeliacinės instancijos teismo nutarties) esmė

165. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus, rekuperatoriaus kamerą; iš naujo įrengti vėdinimo vamzdį, vėdinimo groteles; išardyti ir pašalinti vandentiekio įvadus, elektros įvadą, silpnų srovių elektros įvadą, elektros kištukinius lizdus ir įrengti namo bendrojo naudojimo elektros tinklą taip, kaip nurodyta namo projektiniuose dokumentuose; išardyti ir pašalinti lubų apšiltinimo dangą; užtaisyti atitvaruose iškirstas angas; sutvarkyti statybvietes; per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, leido ieškovui priverstinai atlikti išvardintus statybos darbus ir išieškoti reikiamų išlaidų atlyginimą iš atsakovo. 6. Byloje nustatyta, kad: atsakovui nuosavybės teisė priklauso 2/31 automobilių statymo patalpos Nr. 141, įsigytos iš trečiojo asmens pagal 2016-09-09 pirkimo- pardavimo sutartį; pagal nustatytą naudojimosi tvarką jis naudojasi automobilių statymo vietomis, plane pažymėtomis indeksais 94, 95, 96, 97; patalpos Nr. 141 pagrindinė naudojimo paskirtis- garažų; pirkimo- pardavimo sutarties 2.6 punkte nurodyta, kad pardavėjas (trečiasis asmuo) patvirtina, jog automobilių statymo vietos parduodamos kartu su dviem pakeliamais automatiniais garažo vartais; trečiasis asmuo nurodytą dalį patalpos Nr. 141 buvo įsigijęs iš UAB „PPI Group“ pagal 2012-07-04 pirkimo- pardavimo sutartį, kurios 2.7 punkte nurodyta, kad automobilių statymo vietos plane parduodamos kartu su dviem pakeliamais automatiniais garažo vartais; nuo 2013-09-13 daugiabučiame name, kuriame yra anksčiau aprašytos patalpos, yra įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija- ieškovas. 7. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo ir atsakovas iš trečiojo asmens įsigijo automobilių statymo vietas su pakeliamais vartais, teismas konstatavo, kad yra pagrindas šiuos vartus palikti, nes jų įrengimas nepakeičia automobilių statymo patalpos paskirties, nurodytos registre. Iš šalių atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas visada gali leisti ieškovo atstovui patekti į jo automobilių statymo patalpą. 8 Dėl atsakovo automobilių statymo patalpoje atliktų lubų apšiltinimo darbų bei kitų inžinerinių tinklų, įrengtų automobilių statymo patalpoje, teismas konstatavo, kad šie atlikti darbai ir įrengti tinklai iš esmės keičia patalpos paskirtį, nes faktiškai atsakovas šias patalpas naudoja kaip sandėlį, vykdydamas savo įmonės ūkinę komercinę veiklą. Dėl to yra pagrindas šiuos tinklus pašalinti, nes jie yra įrengti be kitų bendraturčių sutikimo bei nebuvo nurodyti namo projektiniuose dokumentuose (Lietuvos Respublikos CK 4.75, 4.89 straipsniai, Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). 9. Atsakovas prašė byloje skirti statybos techninę ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo nepatenkino, nes ieškinys yra pareikštas, ginant bendraturčių teises, kai yra atlikti tam tikri darbai be bendraturčių sutikimo ir tokio pobūdžio ginčui nagrinėti statybos ekspertizė nereikalinga. Atsakovas priešieškinio nepareiškė, taip pat nėra duomenų, kad jis kreipėsi į bendraturčius ar į VĮ Registrų centrą dėl automobilių statymo patalpos paskirties pakeitimo. 10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovo valdybos atstovai su kitais atsakingais asmenimis patikrino administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų būklę ir nustatė jų trūkumus, kuriuos užfiksavo 2014-02-11 patalpų apžiūros akte. Visų namo patalpų savininkai įgaliojo ieškovo valdymo organus teismuose ginčyti bendrojo naudojimo objektų statybos trūkumus ir (arba) atlyginti bendrijai ir (ar) pastato savininkams šių trūkumų šalinimo išlaidas ir (arba) dėl trūkumų atsiradusius nuostolius (Bendrijos visų patalpų savininkų balsavimo raštu Nr. 1 balsų skaičiavimo komisijos protokolas). Taigi ieškovas įgyvendino būtent patalpų savininkų teisę (jų sprendimą) teismine tvarka ginti savininkų, o ne pačios bendrijos interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Teisėjų kolegija sprendė, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami, kad patvirtintų ieškovo teisę daugiabučio namo bendraturčių vardu kreiptis į teismą dėl jų teisių pažeidimų, padarytų naudojantis bendrojo naudojimo objektais (t. y. turėjo teisę pareikšti teismo patenkintus reikalavimus). 12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinį grindė tiek CK 4.98 straipsnio, tiek bendrosios nuosavybės įgyvendinimą bei butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas reglamentuojančiomis normomis. Bendraturčių teisių pažeidimai siejami su bendrojo naudojimo techninės patalpos šilumos mazgo ir serverinės naudojimu. Ieškovas teigė, kad atsakovo statybinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos bendrojo naudojimo patalpose įrengtos, nepaisant statybos teisės ir higienos normų reikalavimų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nesuderinus su kitais namo bendraturčiais; be to, jų įrengimas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes bendrojo naudojimo patalpose sumontuota atsakovo inžinerinė įranga, taip pat patalpos Nr. 141 dalies lubų apšiltinimas trukdo pasiekti ir tinkamai apžiūrėti namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pažeidimai atitinka nustatytuosius CK 4.83 straipsnyje. 13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais pagal funkcinę paskirtį, bendraturčių teisių (pareigų) vykdymo klausimams spręsti reikšmingi ir atsakovui priklausančių objektų, dėl kurių įrangos vyksta ginčas, įrengimo teisėtumo klausimai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas būtina gauti bendraturčių sutikimą dėl ieškinyje išvardytų darbų bendrojo naudojimo objektuose atlikimo. 14. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadoje nurodyta, kad pagal reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 46 punkto nuostatas neesminiai statinio projekto sprendinių pakeitimai, atitinkantys normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, statybos metu galėjo būti padaryti, gavus statytojo pritarimą, o išvardyti paprastojo remonto darbai (nišų laikančiuose atitvaruose iškirtimas, statinio bendrųjų, atskirųjų, inžinerinių sistemų įrengimas, lubų apšiltinimas) priskirtini prie neesminių projekto sprendinių. 15. Byloje esančioje darbo projekto kopijoje yra žyma „Neprieštarauju, kad iš patalpos B-2-1 į pagalbines patalpas (G-E*4-6 ašyse), vėdinimo ortakiai, elektros bei signalizacijos laidai, vandentiekio vamzdžiai būtų montuojami, laikantis šiuos darbus reglamentuojančių dokumentų, tranzitu per šalia esančias patalpas (B-2-TP3; ryšių patalpa)“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino šio dokumento kaip įrodymo, patvirtinančio teisėtą darbų atlikimą statinio statybos procese, kuris ribotų bendro naudojimo patalpų bendraturčių galimybę ginti savo pažeistas teises (t. y. kaip įrodymo, patvirtinančio, jog darbai atlikti iki trečiajam asmeniui įsigyjant patalpas), nes bylos nagrinėjimo metu originalas pateiktas nebuvo, be to, šis dokumentas nebuvo perduotas ieškovui, perimant visą namo techninę dokumentaciją, neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatų, pagal kurias statinio projektinė dokumentacija turi būti su užrašu „taip pastatyta“ (14.3 punktas). Žodiniai techninio prižiūrėtojo paaiškinimai negali būti laikomi tinkamu įrodymu. 16. Ieškovui perduotoje namo projektinėje dokumentacijoje nesant įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje aprašytų objektų įrengimo momentą bei teisėtumą, o atsakovui ir trečiajam asmeniui atsikirtimuose nurodžius, jog darbai atlikti teisėtai namo statybos metu, būtent joms ir kilo pareiga pagrįsti šias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau- CPK 178 straipsnis). Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių statybos darbų atlikimą, byloje nėra, o šalių susirašinėjimo negalima laikyti pakankamu įrodymu nurodytam faktui konstatuoti. 17. Teismas nustatė, kad ieškinyje aprašytos patalpos buvo nupirktos 2012-10-10, kai buvo įregistruotas 88 procentų baigtumas (ieškovas teigia, kad pirmasis pirkėjas nuosavybės teisę į automobilių statymo patalpos dalį įgijo 2012 06 13). Tai reiškia, kad iki statinio statybų pabaigos (Statybos užbaigimo aktas surašytas 2013-02-15) jau buvo kitų statinio patalpų savininkų, o atsakovas (trečiasis asmuo) nepateikė nei įrodymų, pagrindžiančių konkrečių statybos darbų, kuriuos prašoma pašalinti, momentą, nei statinio bendraturčių sutikimo dėl darbų atlikimo bendrojo naudojimo patalpose. 18. Prašomos iškelti sistemos (ortakiai, vandentiekio vamzdynai, elektros bei signalizacijos laidai) yra atsakovo nuosavybė, kurią jis įgijo iš trečiojo asmens, šios sistemos įrengtos atsakovo (jo patalpos) individualiems poreikiams tenkinti. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatas perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Dėl to buvo atmestas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo sprendimu atsakovui perkeltos statytojo ir (ar) rangovo pareigos ištaisyti tariamus statybos rangos sutarties trūkumus ir kad pareiga atsakyti už savininko teisių pažeidimą gali kilti tik asmeniui, kuris tas teises pažeidė. 19. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vien faktas, jog darbai bendrojo naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, yra pakankamas konstatuoti jų teisių pažeidimą. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė ir CK V skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų schemų aiškinamajame rašte yra duomenys, kad dėl uždengtų tinklų nėra galimybės apžiūrėti ir nustatyti bendrojo naudojimo šildymo, nuotekų, priešgaisrinės sistemos, vaizdo stebėjimo, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių tinklų būklės ties atidalytomis automobilių statymo vietomis Nr. 94– 97; tinklų techninė priežiūra ir funkcionalumo užtikrinimas neįmanomi dėl tinklų fizinio nepasiekiamumo (neprieinamumo). Projekto dalies vadovas L. Č. 2017-02-17 Vėdinimo- šildymo inžinerinių tinklų schemų aiškinamajame rašte nurodė, jog pagal 2011-06-17 energetikos ministro įsakymu Nr. 1-60 dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių X skyriaus 206 punkto nuostatas, šilumos punkte privalu įrengti natūralaus vėdinimo sistemą, tačiau punkte nėra įrengto vėdinimo ir vėdinimo grotelių, o jų vietoje įrengtas patalpą Nr. 129 aptarnaujančio rekuperatoriaus vėdinimo vamzdis z3. Pastato techniniame projekte nenustatyti ir papildomai įrengti privatūs ventiliaciniai vamzdynai iš dalies arba visiškai dengia pastato bendrojo naudojimo vėdinimo ir centrinio šildymo termofikacinius magistralinius vamzdynus, esančius patalpoje šilumos punkte ir gretimoje patalpoje Nr. 141 ties automobilių statymo vietomis Nr. 96– 97, dėl to nėra galimybių tinkamai atlikti teisės aktų nustatytų nuolatinių techninių apžiūrų, nėra galimybių netrukdomai prieiti prie pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ir (ar) atlikti atitinkamų tinklų techninę priežiūrą. Remdamasi šiais ieškovo pateiktais įrodymais, kolegija konstatavo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teisių pažeidimą dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, kitų objektų šiose patalpose, taip pat ir patalpoje Nr. 141, trukdančių atlikti pareigas, susijusias bendro turto priežiūra. 20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas prašymuose skirti ekspertizę nesuformulavo klausimų, susijusių su technine galimybe atlikti ieškinio reikalavimuose nurodytus darbus. Nustatyti įpareigojimai atkurti statinio atskirų elementų (konstrukcijų, inžinerinių tinklų) būklę taip, kaip nustatyta pastato projektinėje dokumentacijoje (techniniame, darbo projektuose, jų specifikacijose), todėl jų įrengimo techninis galimumas yra įvertintas projektuojant pastatą. Taigi ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. 21. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde keliamas argumentas dėl ieškinio senaties termino, siejamas su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis nuostata, nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Statybos įstatyme nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas; jis nėra siejamas su teisės kreiptis į teismą pasibaigimu (CK 1.124 straipsnis). 22. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl automobilių statymo vietose esančių vartų, pažymėjo, kad visa patalpa Nr. 141 nėra bendrojo naudojimo patalpa; ji bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 45 savininkams. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šios patalpos savininkų sutikimo atskirti atsakovo naudojamas patalpas pakeliamaisiais vartais, buvimo (nebuvimo). Taip pat nėra duomenų, kad būtent šios patalpos savininkai įgaliojo ieškovą kreiptis į teismą dėl vartų pašalinimo. Kolegija sprendė, kad ieškovas nėra įgaliotas reikšti negatorinį ieškinį dėl reikalavimo pašalinti automobilių statymo vietose esančius pakeliamuosius vartus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad, suderinus su atsakovu (anksčiau- trečiuoju asmeniu), ieškovui buvo sudaryta galimybė patekti už minėtų vartų. Taigi nurodyti vartai nesudaro techninių kliūčių apžiūrėti bendro naudojimo inžinerinius tinklus (priešingai nei lubų apšiltinimas). Atsakovo (kaip ir kitų asmeninės (bendrosios) nuosavybės teise priklausančių patalpų, kuriose yra bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, savininkų) pareiga leisti administratoriui apžiūrėti bendrojo naudojimo objektus nekvestionuojama, tačiau šios pareigos nevykdant, ieškovas savo teisių pažeidimą turi ginti kitais teisių gynimo būdais.

17III. Kasacinės instancijos teismo nutarties esmė.

1823. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą išnagrinėjo kasacine tvarka pagal atsakovo ir trečiojo asmens kasacinius skundus ir 2019-06-27 nutartimi (civ. byla Nr. e3K-3-243-695/2019) Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-17 sprendimo dalis patenkinti ieškinio reikalavimus ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o kitą Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutarties dalį paliko nepakeistą. 24. Kasacinės instancijos teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos nutarties dalį, 2019-06-27 nutartyje nurodė, kad ieškovas turėjo teisę reikšti negatorinį ieškinį, siekdamas apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, taigi įgyvendindamas jam įstatymo, įstatų ir, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo suteiktą kompetenciją. 25. Negatorinio ieškinio atveju teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini, ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones. 26. Nagrinėjamoje byloje namo bendraturčių teisių pažeidimu buvo pripažintas faktas, kad darbai bendrojo naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, be to, prašomi pašalinti atsakovei priklausantys inžineriniai tinklai ir lubų apšiltinimas uždengia bendrąsias statinio inžinerines sistemas, dėl to nėra galimybių netrukdomai prie jų prieiti ir tinkamai atlikti teisės aktuose nurodytų nuolatinių techninių apžiūrų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo individualių inžinerinių sistemų buvimas bendrojo naudojimo patalpose kartu su bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis savaime nesudaro bendraturčių naudojimo teisės pažeidimo, kaip sąlygos negatoriniam ieškiniui patenkinti. Tai, ar prašomos pašalinti atsakovo inžinerinės sistemos vertintinos kaip trukdančios naudoti, prižiūrėti, tvarkyti bendrąsias statinio inžinerines sistemas ar kitus bendrojo naudojimo objektus, pvz., ar sutrikdomas vandens, elektros tiekimas kitų patalpų savininkams, byloje nebuvo ištirta ir įvertinta. 27. Statybos veiklos trūkumai savaime nesudaro pagrindo negatoriniam ieškiniui patenkinti. Nagrinėjant tokį ieškinį, svarbu, ar bendrojo naudojimo patalpa, kur sumontuoti bendri ir individualūs įrenginiai, jų montavimo metu buvo bendrosios nuosavybės objektas. Jeigu ji buvo suprojektuota bendrai naudoti ateityje, bet vieno savininko įrenginiai buvo sumontuoti dar statybos metu, tai tuo metu nebuvo bendrosios nuosavybės, atitinkamai nebuvo asmens, kuris kaip bendraturtis būtų turėjęs duoti sutikimą. Ši faktinė aplinkybė (ginčijamų įrenginių sumontavimo laikas) byloje nėra nustatyta. 28. Nustačius faktinę aplinkybę, kad projekto keitimo metu jau buvo patalpos bendraturčių ir turėjo būti gautas jų sutikimas, vertintina, ar bendraturčiai turėjo pagrįstų motyvų neduoti sutikimo pakeisti projektą ir atlikti darbus. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsisakymas duoti sutikimą gali būti nuginčijamas teisme. 29. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai, nors tinkamai neįforminti, bet netrukdantys valdyti ir naudoti daugiabučio gyvenamojo namo bei jame esančių bendrojo naudojimo objektų pagal paskirtį, gali būti nešalinami, jeigu jie nepažeidžia kitų savininkų teisių. 30. Išdėsčiusi šiuos argumentus, kasacinės instancijos teismo kolegija reziumavo, kad turi būti įvertintos aplinkybės, susijusios su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teisių pažeidimu bei nurodė apeliacinės instancijos teismui atlikti pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrą tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių nustatymo aspektu.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 33. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.). 34. Šios nutarties 26, 27, 28 ir iš dalies 29 punktuose (dėl projekto sprendinių pakeitimų, kurie tinkamai neįforminti, trukdymo (ar ne) valdyti ir naudoti daugiabučio gyvenamojo namo bei jame esančių bendro naudojimo objektų pagal paskirtį) aprašyti kasacinės instancijos teismo argumentai reikalauja ne tik iš naujo įvertinti faktines bylos aplinkybes, tačiau jas nustatyti, nes jos nebuvo išaiškintos bylos nagrinėjimo metu. Todėl ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 35. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas). 36. Ankstesnėje pastraipoje nurodytas pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra ir šioje byloje, kadangi šalys nėra pateikusios duomenų, ar prašomos pašalinti atsakovo inžinerinės sistemos vertintinos kaip trukdančios naudoti, prižiūrėti, tvarkyti bendrąsias statinio inžinerines sistemas ar kitus bendrojo naudojimo objektus, pvz., ar sutrikdomas vandens, elektros tiekimas kitų patalpų savininkams. Šiai aplinkybei išaiškinti reikia nustatinėti inžinerinių sistemų veikimo ypatumus, o tam gali prireikti matavimų, faktinių aplinkybių konstatavimo ir specialių žinių. Byloje nėra nustatytas reikalaujamų pašalinti įrenginių sumontavimo laikas. Nustatant šią aplinkybę, nepakanka vien dalyvaujančių byloje asmenų apklausos. Pažymėtina, kad pirmasis byloje paminėtas šios įrangos savininkas- trečiasis asmuo G. T. atsiliepime į ieškinį (II t., e. b. l. 1, 2) tvirtina, kad ieškinyje nurodytas patalpas kartu su sumontuota įranga 2012 07 04 ji įsigijusi iš pardavėjo- UAB „PPI Group“. Būtina nustatyti ir apklausti šią įrangą pardavusius, ją montavusius asmenis, gauti ir ištirti mokėjimo už įrangą, sumontuotos įrangos priėmimo- perdavimo dokumentus. Lygiagrečiai būtina aiškintis, kokie asmenys ir kada įgijo nuosavybės teises į patalpas, kuriose sumontuota įranga, esanti šalių ginčo dalyku, nustatinėti, ar įrangos montavimo metu nuosavybės teises į ieškinyje nurodytas patalpas turėję asmenys (jei tokių buvo) turėjo pagrįstų motyvų neduoti sutikimo pakeisti projektą ir atlikti ginčijamos įrangos montavimo darbus. Tad tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtis ir pobūdis sudaro pagrindą konstatuoti, kad nustatant šias aplinkybes ir renkant jas patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (išskyrus tą sprendimo dalį, kuri palikta nepakeista) naujais aspektais, nurodytais kasacinės instancijos teismo nutartyje. 37. Sprendimo dalis dėl šioje nutarties pastraipoje aptartų reikalavimų naikinama ir atitinkama bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita pirmosios instancijos teismo 2017 10 17 sprendimo dalis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi palikta nepakeista ir šios nutarties dalies kasacinės instancijos teismas nėra pakeitęs ar panaikinęs. 38. Kadangi šios bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šis teismas turės galutinai išspręsti ir šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą po visų ieškinyje pareikštų reikalavimų tinkamo išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 327, 329, 331 straipsniais,

Nutarė

21Ieškovo daugiabučių namų savininkų Virbeliškių bendrijos, atsakovo UAB „Konvita“ ir trečiojo asmens G. T. apeliacinius skundus byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-17 sprendimo patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-17 sprendimo dalį, kuria nuspręsta: Įpareigoti atsakovą UAB „Konvita“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: - išardyti ir pašalinti iš namo ( - ), Vilniuje bendrojo naudojimo patalpos šilumos mazgo (2 aukšto plane su vėdinimo sistemomis pažymėta kaip patalpa B-2-TP3) rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus, L. Č. 2017 02 17 vėdinimo- šildymo inžinerinių tinklų Virbeliškių g. 3, Vilniuje, schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtus simboliais z1, z2, z3 ir z4; -išardyti ir pašalinti iš namo ( - ), Vilniuje automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 96, 97 įrengtus rekuperatoriaus kamerą ir rekuperatoriaus vėdinimo sistemos vamzdynus, L. Č. 2017 02 17 vėdinimo- šildymo inžinerinių tinklų ( - ), Vilniuje, schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtus simboliais z1, z2, z3 ir z4; -atstatyti namo ( - ), Vilniuje bendrojo naudojimo patalpos šilumos mazgo (2 aukšto plane su vėdinimo sistemomis pažymėta kaip patalpa B-2-TP3) vėdinimo vamzdį, L. Č. 2017 02 17 vėdinimo-šildymo inžinerinių tinklų ( - ), Vilniuje, schemų aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 4 pažymėtą simboliu V2 atstatant jo atkarpą tarp sienų B ir D bei atstatyti vėdinimo groteles patalpos šilumos mazgo sienoje B taip, kaip pažymėta aiškinamojo rašto brėžinyje Nr. 2; -išardyti ir pašalinti iš namo ( - ), Vilniuje bendrojo naudojimo patalposšilumos mazgo (2 aukšto plane su vėdinimo sistemomis pažymėta kaip patalpa B-2-TP3) ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 96, 97 įrengtus vandentiekio įvadus, UAB „Baltservis“ 2017 02 17 Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų ( - ), Vilniuje, schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais V1, V2, V3 ir V4; - išardyti ir pašalinti iš namo ( - ), Vilniuje bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos serverinės įrengtą elektros įvadą, UAB „Baltservis“ 2017 02 17 Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų ( - ), Vilniuje, schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais E1, E2, E3; - išardyti ir pašalinti iš namo ( - ), Vilniuje bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos serverinės įrengtą silpnų srovių elektros įvadą, UAB „Baltservis“ 2017 02 17 Elektros tinklų ir vandentiekio inžinerinių tinklų ( - ), Vilniuje, schemų aiškinamajame rašte pažymėtų simboliais S1, S2, S3, S4, S5; - išardyti ir pašalinti iš namo ( - ), Vilniuje automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 94- 97 įrengtas elektros rozetes ir atstatyti namo bendrojo naudojimo elektros tinklą taip, kaip numatyta namo projektiniuose dokumentuose; - išardyti ir pašalinti iš namo ( - ), Vilniuje automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 parkavimo vietose Nr. 94- 97 įrengtą lubų apšiltinimo dangą; - užtaisyti namo ( - ), Vilniuje atitvaruose tarp patalpos šilumos mazgo ir automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 bei tarp patalpos šilumos mazgo ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. 129 iškirstas angas; - sutvarkyti statybvietes. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Konvita“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo, leisti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Virbeliškių bendrija“ priverstinai atlikti aukščiau išvardintus statybinius darbus, išieškant reikiamas išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Konvita“ ir šio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą per vieną... 4. išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141 ties... 5. išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“... 6. išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141... 7. įrengti iš naujo bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“ vėdinimo... 8. išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo patalpos „Šilumos mazgas“... 9. išardyti ir pašalinti iš bendrojo naudojimo (ryšių) patalpos... 10. išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141... 11. išardyti ir pašalinti iš automobilių saugojimo patalpos Nr. 141... 12. užtaisyti atitvaruose tarp patalpos „Šilumos mazgas“ ir automobilių... 13. sutvarkyti darbų, nurodytų šio ieškinio reikalavimuose, vykdymo... 14. atsakovui laiku neįvykdžius šio teismo sprendimo, leisti ieškovui... 15. II. Pirmosios instancijos ir pirmą kartą bylą nagrinėjusios apeliacinės... 16. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį... 17. III. Kasacinės instancijos teismo nutarties esmė.... 18. 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą išnagrinėjo kasacine tvarka... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini iš... 21. Ieškovo daugiabučių namų savininkų Virbeliškių bendrijos, atsakovo UAB...