Byla 2S-1286-104/2014

Dėl nuomos sutarties modifikavimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-12962-141/2014 pagal ieškovo UAB „Brilmax“ patikslintą ieškinį atsakovui AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ dėl nuomos sutarties modifikavimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

Nustatė

2ieškovas UAB „Brilmax“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), 2011 m. vasario 28 d. šalių pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.73N/11 nutraukimą neteisėtu bei modifikuoti sutarties sąlygas ieškovės pasiūlytu būdu. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovės AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ 2014 m. vasario 20 d. rašto Nr.01/82 galiojimą ir įpareigoti atsakovę nenutraukti nuomos sutarties iki įsiteisės teismo sprendimas.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo UAB „Brilmax“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: sustabdė atsakovo AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ veiksmus, susijusius su atsakovo ir ieškovo UAB „Brilmax“ 2011 m. vasario 28 d. pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.73N/11 nutraukimu ir reikalavimu perduoti patalpas iki civilinės bylos Nr. 2-12962-414/2014 išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Padarė išvadą, kad jei ieškinys dėl sutarties nutraukimo būtų pripažintas pagrįstu ir patenkintas, galėtų būti sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, nes nutraukus nuomos sutartį sutarties 9 str. nurodytais pagrindais, ieškovas galėtų būti iškeldintas iš nuomojamų patalpų.

4Atsakovas AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Anot apelianto, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus. Nurodo, kad ieškovas nuolat pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, net ir šiai dienai yra skolingas atsakovui. Todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas netenka jokių realių priemonių, leidžiančių efektyviai reikalauti iš ieškovo sutartinių prievolių vykdymo.

5Ieškovas UAB „Brilmax“ atsiliepimu prašo skundžiamą atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovui neturi jokių įsiskolinimo, išskyrus už netesybas, kurias atsakovas skaičiuoja neturėdamas jokio teisinio pagrindo. Pažymi, jog atsakovas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

6Atskirasis skundas atmetamas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).

8Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

9Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d.

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

11Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo UAB „Brilmax“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: sustabdė atsakovo AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ veiksmus, susijusius su atsakovo ir ieškovo UAB „Brilmax“ 2011 m. vasario 28 d. pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.73N/11 nutraukimu ir reikalavimu perduoti patalpas iki civilinės bylos Nr. 2-12962-414/2014 išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovas prašyme išdėstė aplinkybes, susijusias su jo teisių galimu pažeidimu – nurodė, kad tinkamai vykdo šalių sudarytą nuomos sutartį, t.y. moka atsakovui nuomos mokestį ir su tuo susijusias prievoles, išskyrus atsakovo nepagrįstai skaičiuojamas netesybas. Taip pat nurodė, kad atsakovas nuomos sutartį nutraukė tik gavęs iš teismo ieškovo ieškinį dėl sutarties sąlygų modifikavimo. Ieškovas tokį atsakovo elgesį vertina kaip nesąžiningą, nes nutraukus nuomos sutartį ir iškeldinus ieškovą iš patalpų būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

12Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Nors apeliantas ir teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, tačiau atskirajame skunde nepateikė įrodymų, paneigiančių objektyvios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo buvimą. Taip pat nenurodė kitų aplinkybių, kurios būtų pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui.

13Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.