Byla 2A-104-796/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ir atsakovo M. M. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-669/2016 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams R. N., M. M., R. J., VĮ „Regitra“, tretiesiems asmenims A. V., E. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

61) pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. M. pardavė, o A. Č. už 22 300 Eur nupirko automobilį „Toyota Land Cruiser“, 2008 m. laidos, juodos spalvos, VIN numeris ( - ), valstybinio numerio ženklas ( - ).

72) solidariai iš R. J., R. N. ir M. M. bei subsidiariai iš VĮ „Regitra“ prašo jam priteisti 30 306 Eur sumą, kurią sudaro: 22 300 Eur, sumokėtų už automobilį, 3 649 Eur patirtų tiesioginių nuostolių bei 4 357,80 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2009-10-24 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2012-06-15) už naudojimąsi ieškovo pinigais (22 300 Eur), ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Nurodė, jog 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje iš interneto svetainėje „Autoplius“ rasto skelbimo sužinojo apie Tauragėje parduodamą automobilį „Toyota Land Cruiser“, su automobilį parduodančiu atsakovu R. N. vedė derybas dėl šio automobilio pirkimo, su savo pažįstamu E. S. vyko į Klaipėdoje esantį UAB „Solorina“ servisą tikrinti šio automobilio techninės būklės, automobilį į servisą atvairavo R. N. siųstas vairuotojas R. S. Po kelių dienų nurodo sutaręs su R. N. automobilį pirkti už 22 300 Eur, o 2009-10-24 ieškovas, dalyvaujant jo pažįstamam R. P., įformino automobilio pirkimą ir automobilį užregistravo savo vardu. Atsakovas R. N. ieškovui telefonu nurodė, kad forminant sutartį atvyks pats savininkas, tačiau atvyko ne automobilio savininkas atsakovas M. M., bet atsakovas R. J. Jis užpildė pardavėjo jau pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį, gavo 22 300 Eur ir ieškovui perdavė automobilį ir du jo raktus su gamykline signalizacija. Įtarus, kad automobilis yra vogtas, 2009-12-21 ikiteisminio tyrimo pareigūnų automobilis iš ieškovo buvo paimtas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje konstatuota, kad automobilio VIN numeris yra kaltas negamykliniu būdu panaikinant pirminį VIN numerį, o tikrasis automobilio VIN numeris yra ( - ). Automobilis 2009-07-23 pavogtas Latvijoje, Rygos r., Salaspilyje, iš savininkės ( - ). Draudimo bendrovė už šį automobilį savininkui išmokėjo draudimo išmoką ir perėmė savininko teises, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2010-06-19 nutarimu automobilis grąžintas draudimo bendrovės „GF Forzahringsachtibolak“ filialo įgaliotam asmeniui.
  1. Ieškovas nurodo netekęs automobilio ir už jį sumokėtų 22 300 Eur. Be to, ieškovas už jo remontą sumokėjo 2 887,33 Lt, automobilyje įrengė signalizaciją už 3 896 Lt, 1 000 Lt vertės pavarų svertės blokatorių, sumokėjo 218 Lt civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai sudaryti ir

    84 600 Lt už kasko draudimą. Iš viso patyrė 3 649 Eur (12 601,33 Lt) išlaidų, kurias įvardija kaip tiesioginius nuostolius. Taip pat nurodo, jog atsakovai ieškovo sumokėtais 22 300 Eur naudojosi nuo 2009-10-24 iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2012-06-25, todėl protinga ir teisinga iš atsakovų priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 22 300 Eur kaip nuostolius, kas sudaro

    94 357,80 Eur (15 046,61 Lt).

  2. Mano, kad atsakovas M. M., nebūdamas automobilio savininku, negalėjo nuosavybės teisių į šį automobilį perleisti ieškovui. Tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad atsakovas R. J. R. N. pavedimu automobilį su pirkimo–pardavimo sutarties blankais, jau pasirašytais pardavėjo, pristatė į VĮ „Regitra“ Tauragės filialą, pats savo ranka užpildė pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo pateikta VĮ „Regitra“ darbuotojams. Atsakovas R. J., kaip ir atsakovas R. N., automobilį pardavinėjo atlygintinių pavedimo sutarčių pagrindu, neturėdamas rašytinių savininko įgaliojimų. Vertindamas VĮ „Regitra“ atstovų kaltę, ieškovas nurodo, kad įmonės atstovai netinkamai vykdė su automobilių grobimu susijusių nusikaltimų prevenciją.
  3. Ieškovo nuomone, yra visi pagrindai pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir solidariai iš R. J., R. N. ir M. M. bei subsidiariai iš VĮ „Regitra“ jam priteisti 30 306 Eur sumą, sumokėtą už automobilį ir patirtus tiesioginius nuostolius.
  4. Atsakovas M. M. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog M. M. yra kaip nors susijęs su ginčo automobiliu, kad jo parašai yra ant automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ir kad jam sumokėti pinigai, todėl ieškinį prašė atmesti. M. M. neturėtų atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nes jis buvo pasirašęs ant neužpildyto pirkimo–pardavimo sutarties blanko, automobilis buvo parduotas be jo įgaliojimo, pinigų už automobilį negavo, todėl jų neturi gražinti. Mano, kad pats ieškovas buvo neapdairus ir kaltas dėl ginčijamo sandorio sudarymo.
  1. Atsakovas R. N. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nei baudžiamųjų, nei civilinių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir jam negali kilti pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Nurodo, kad ne jis buvo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties šalis, ne jis pasirašė ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, pinigus už parduotą automobilį gavo atsakovas M. M. Jis tik jo pažįstamo M. M. paprašytas padėjo parduoti minėtą automobilį. Kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ yra vogtas, jam nebuvo žinoma.
  1. Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškovo jam pareikštu turtiniu reikalavimu ir prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad R. J. nebuvo ginčo sandorio šalis ir atliko tam tikrus veiksmus, dėl kurių neturėtų atsakyti pagal ieškinį. R. J. buvo paprašytas R. N. nuvykti su parduodamu automobiliu į VĮ „Regitra“ ir perduoti automobilį A. Č. Visus gautus iš A. Č. pinigus R. J. atidavė R. N. Nurodo, kad atstovaujamojo veiksmuose nėra tyčios arba neatsargumo dalyvaujant sudarant neteisėtą sandorį. Jo vaidmuo buvo trumpalaikis ir epizodiškas, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. J. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus.
  1. Atsakovė VĮ „Regitra“ su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinio reikalavimus, reiškiamus atsakovei, atmesti. Nurodo, kad ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė VĮ „Regitra“ neteisėti veiksmai ir kokią žalą patyrė ieškovas dėl šių neteisėtų veiksmų. Tvirtina, kad ieškovas neįrodė nei priežastinio ryšio, nei žalos fakto bei dydžio.
  1. Trečiasis asmuo A. V., nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės VĮ „Regitra“ pusėje atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad dėl įmonės darbuotojo kaltės buvo įregistruota vogta transporto priemonė ir kad transporto priemonės savininkas nedalyvavo registravimo procedūroje.
  2. Trečiasis asmuo E. S., nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės VĮ „Regitra“ pusėje atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad transporto priemonė įregistruota vadovaujantis Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėmis.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11

  1. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-08-24 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: 2009-10-24 pirkimo–pardavimo sutartį dėl transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“, identifikavimo Nr. ( - ), sudarytą ieškovo A. Č. ir atsakovo M. M., pripažino negaliojančia. Taikė vienašalę restituciją ir iš M. M. priteisė A. Č. 22 300 Eur. Iš M. M. priteisė A. Č. 5 122,063 Eur už atliktus transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“ pagerinimo darbus ir su jos eksploatavimu susijusias išlaidas. Iš M. M. priteisė A. Č. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš M. M. priteisė A. Č. 3 238,37 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš M. M. priteisė R. N. 600 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš M. M. priteisė VĮ „Regitra“ 876,10 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
  1. Teismas nustatė, kad nei atsakovas M. M., nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys – atsakovai R. N., R. J., VĮ „Regitra“ atstovai tretieji asmenys A. V., E. S., apie automobilio vagystės faktą nežinojo bei neprivalėjo žinoti (minėtiems atsakovams baudžiamasis persekiojimas nutrauktas). VĮ „Regitra“ disponuojami duomenys jos atstovams įtarimų, dėl ko reikėtų transporto priemonės neįregistruoti, jos neperregistruoti, nesukėlė. Atsakovas M. M. savo parašų ant prašymo įregistruoti transporto priemonę, pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokios aplinkybės leidžia ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kartu konstatavo, kad objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Automobilio grąžinimo teisėtam jo savininkui šalys nekvestionuoja (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus, kad automobilis vogtas, nustatė, jog ieškovo reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį tenkino.
  1. Nustatė, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ buvo 2009-08-20 registruotas VĮ „Regitra“ atsakovo M. M. vardu, nurodant asmenį transporto priemonės savininku. Prašyme įregistruoti transporto priemonę Nr. 5971859 transporto priemonės savininku įvardytas atsakovas M. M., nurodyti jo anketiniai duomenys – asmens kodas, gyvenamoji vieta, prašymas pasirašytas jį teikusio asmens. Prieš tai transporto priemonė VĮ „Regitra“ atstovui buvo pateikta apžiūrai ir buvo užpildyta pažyma apie kelių transporto priemonės apžiūrą. M. M. nurodytas kaip asmuo, teikęs transporto priemonę apžiūrai. Dokumentuose yra M. M. parašai. Esant duomenims, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ yra pas teisėtą savininką, dvišalė restitucija tapo negalima, todėl teismas taikė vienašalę restituciją ir atsakovą M. M. įpareigojo sugražinti ieškovui jo už automobilį sumokėtus pinigus.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. M. nereiškia byloje priešieškinio atsakovams R. N., R. J., kaip asmenims, ieškovo įvardijamiems sandorio dalyviais, vertino tai kaip buvusią jo išreikštą valią parduoti transporto priemonę. Nurodė, kad M. M. savo veiksmais suteikė įgaliojimus kitiems asmenims disponuoti jo turtu.
  1. Atsakovų R. N., R. J., VĮ „Regitra“ veiksmuose teismas nenustatė sąlygų kilti civilinei atsakomybei. Atsakovai R. N., R. J. veikė pagal M. M. suteiktus įgaliojimus, kuris paliko parduoti automobilį, pasirašė blankus, kurių pagrindu pastarieji būtų galėję įforminti jo vardu sandorį. Atsakovai R. N., R. J. neturėjo duomenų, kad parduoti paliktas automobilis buvo vogtas. Taip pat nustatė, kad nėra sąlygų VĮ „Registra“ civilinei atsakomybei kilti.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 3 649,93 Eur išlaidų dėl automobilio remonto, įdiegtos signalizacijos, pavarų svertės blokatoriaus, automobilio civilinės atsakomybės ir kasko draudimo, taip pat patyrė 1 445,78 Eur išlaidų, sumokėdamas UAB „Baltijos monitoringo centras“ už jos teiktą paslaugą dėl naudojimosi pavogtų transporto priemonių paieškos sistema, 26,35 Eur už transporto priemonės įregistravimą. Šias sumas laikė transporto priemonės pagerinimo ir su jos eksploatavimu susijusiomis išlaidomis ir bendrą 5 122,06 Eur sumą iš atsakovo M. M. priteisė ieškovui.
  1. Ieškovui A. Č., atsakovams R. N. ir VĮ „Regitra“ priteisė iš atsakovo M. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatęs, kad išlaidos buvo patirtos dėl atsakovo M. M. veiklos.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
  1. Ieškovas A. Č. apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimą pakeisti, nurodant, kad taikant vienašalę restituciją iš atsakovų M. M., R. J. ir R. N. solidariai ieškovui A. Č. priteisiama 22 300 Eur, sumokėtų už automobilį, 8 006 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 30 306 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą 2012-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 238,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašo priteisti iš atsakovų M. M., R. J. ir R. N. sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
  1. Nurodo, kad R. N. yra automobilių prekyba užsiimančios UAB „Kima“ direktorius, t. y. automobilių prekybos profesionalas, todėl, vykdydamas iš sandorio kylančias prievoles, jis privalėjo vadovautis didesniais tai profesinei veiklai taikomais atidumo ir rūpestingumo reikalavimais.
  1. Ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo, kad atsakovas M. M., paprašytas R. R. ir šiuo metu Rusijoje pasislėpusio M. M., sutiko savo vardu užregistruoti VĮ „Regitra“ Tauragės filiale net tris automobilius „Toyota Land Cruiser“, kurie, kaip paaiškėjo, visi buvo vogti ir parduoti pasinaudojant M. M. vardu. Atsakovas M. M. pripažino, kad sutiko už atlyginimą automobilius registruoti savo vardu, pasirašinėjo ant pateiktų neužpildytų pirkimo–pardavimo sutarčių ir kitų dokumentų.
  1. Atsakovas R. N., neturėdamas ginčo automobilio savininko įgaliojimų, aktyviai siekė šį automobilį parduoti, nes, jo paties teigimu, siekė gauto 500 Eur užmokesčio. Po automobilio apžiūros Klaipėdoje ieškovui iškėlus abejones dėl kai kurių automobilio duomenų teisingumo,

    12R. N. įtikinėjo ieškovą, kad automobilis yra geras. Mano, kad R. N. buvo žinoma, jog pardavinėjamas vogtas automobilis.

  1. Atsakovas R. J. R. N. pavedimu automobilį su pirkimo–pardavimo sutarties blankais, jau pasirašytais pardavėjo, pristatė į VĮ „Regitra“ Tauragės filialą, pats savo ranka užpildė pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pateikė VĮ „Regitra“ Tauragės filialo darbuotojui, paaiškinęs, kad savininkas serga. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. teigė, kad už parduodamą automobilį jis gavo 22 300 Eur, kuriuos perdavė R. N., o šis jam sumokėjo 300 Eur. R. N. ir R. J. faktiškai pripažįsta, kad abu automobilį pardavinėjo atlygintinių pavedimo sutarčių pagrindu, neturėdami rašytinių savininko įgaliojimų.
  1. Atsakovas M. M. registravo ir pardavė ne jam priklausantį automobilį, R. N. ir R. J. pardavinėjo ne jiems priklausantį automobilį, neturėdami savininko įgaliojimų tokį sandorį atlikti. Visi jie iš tokių neteisėtų sandorių siekė ir, tikėtina, gavo naudos. Todėl šių atsakovų prievolė grąžinti 22 300 Eur yra solidari. Be to, iš atsakovų solidariai prašo priteisti 3 149 Eur nuostolių. Nurodo, kad protinga ir teisinga būtų iš atsakovų solidariai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2012-06-15 (ieškinio teismui padavimo dienos), kaip nuostolius (už 2 metus 7 mėnesius ir 21 dieną), t. y. 4 357 Eur. Iš viso ieškovui padaryta 30 306 Eur nuostolių, kurie solidariai priteistini iš atsakovų M. M., R. N. ir R. J..
  1. Atsakovas M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Č. ieškinį atmesti.
  1. Nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti, ar M. M. savo elgesiu davė ieškovui rimtą pagrindą manyti, kad jis paskyrė R. N. bei R. J. savo atstovais. Aplinkybės, kad atsakovas M. M. nereiškė byloje priešieškinio atsakovams R. N., R. J., pasirašė ant tuščios transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutarties, atidavė ją kitiems asmenims, suteikė savo anketinius duomenis įduodamas asmens dokumentą ar tokio dokumento kopiją, paliko automobilį parduoti, nėra pakankamos konstatuoti numanomo atstovavimo santykių buvimą. M. M. nuo teismo proceso pradžios bei ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad niekada nebendravo su R. N. ar R. J.. M. M. neišreiškė sutikimo, kad pasirašytas sutarties blankas būtų perduotas kitiems asmenims, tarp jų ir R. N. ir R. J. Nurodo, kad M. M. savo asmens dokumento kopiją davė M. M. 2009 m. vasarą, kai davė sutikimą registruoti savo vardu automobilį, o ne 2009 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, kai buvo sudaroma automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nėra įrodymų, kad būtent M. M. paliko automobilį parduoti. M. M. neginčija, kad automobiliu naudojosi ne jis pats, o M. M., tačiau tai nereiškia, kad suteikiant teisę naudotis automobiliu kartu taip pat buvo suteikta teisė parduoti automobilį savo nuožiūra ir tuo labiau įgalioti tai padaryti kitus asmenis.
  1. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nebendravo su automobilio registruotu savininku M. M. Iš ieškovo veiksmų iki sutarties sudarymo matyti, kad jis neturėjo pagrindo manyti, jog bendrauja su M. M. įgaliotais atstovais. Net po to, kai ieškovas sužinojo, kad automobilio savininkas yra M. M., jis nepasiteiravo, ar R. N. iš tikrųjų išreiškia tikrojo savininko valią parduoti automobilį. Netgi tada, kai pasirašyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį atvažiavo ne tikrasis automobilio savininkas, o nepažįstamas asmuo, ieškovas nepasiteiravo, kokiu pagrindu R. J. atstovauja savininko interesams. Nurodo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad M. M. būtų paskyręs R. N. ar R. J. atstovauti jo interesams ir sudaryti jo vardu automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, todėl R. N. ir R. J. klaidingai prisiėmė teisę būti M. M. atstovais, turėtų prisiimti atsakomybę prieš ieškovą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai išsamiai nenagrinėjo R. N. ir R. J. neteisėtų veiksmų (sandorio sudarymas neturint tam įgaliojimų). Mano, kad už ieškovui kilusią žalą yra atsakingi atsakovai R. N. ir R. J.
  1. Nurodo, kad labiau tikėtina, jog ir R. N., ir ieškovas žinojo, kad jų veikla ne tik pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, bet ir prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl egzistuoja teisinis pagrindas netaikyti restitucijos. Mano, kad ieškovo patirti nuostoliai turi būti mažinami, nes ieškovas elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, neįsitikindamas, iš ko perka automobilį, tokiu būdu prisiėmė riziką jį įsigydamas.
  1. Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškovo A. Č. apeliacinį skundą prašo palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. J., R. N. ir VĮ „Regitra“ atsakomybės, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi netiesioginės civilinės atsakomybės taisykle, nustatyta CK 6.246 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas neįrodė, kokį konkretų įstatymo ar sandorio sutarties įpareigojimą pažeidė kiekvienas atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. J. neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kad A. Č. parduodamas automobilis buvo vogtas. Ieškovas R. J. kaltės įrodymų byloje nepateikė.
  1. Atsakovas R. N. atsiliepimu į ieškovo A. Č. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad neatliko jokių kaltų neteisėtų veiksmų ir ieškovas neįrodė jo civilinės atsakomybės sąlygų. Ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00584-09, kuris buvo pradėtas dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“ vagystės, yra nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu jokie įtarimai atsakovui R. N. nebuvo pareikšti. Kad ginčo automobilis yra vogtas ir jo VIN numeris yra kaltas negamykliniu būdu, panaikinant pirminį VIN numerį, buvo nustatyta tik ekspertizės metu, todėl atsakovas R. N. neturėjo jokių objektyvių galimybių įspėti ieškovą, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ yra vogtas. Paaiškino, kad nebuvo ginčijamo sandorio šalis, be to, būdamas UAB „Kima“ direktoriumi, negali būti laikomas automobilių prekybos profesionalu ir jam negali būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nes direktoriaus pareigas gali eiti bet kuris fizinis asmuo.
  1. Atsakovė VĮ „Regitra“ atsiliepimu į ieškovo A. Č. apeliacinį skundą prašo ieškovo A. Č. reikalavimą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimo pakeitimo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliaciniame skunde VĮ „Regitra“ jokie reikalavimai nėra reiškiami, o apeliantas, tikėtina, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas VĮ „Regitra“, todėl dėl apeliacinio skundo pagrįstumo VĮ „Regitra“ nepasisako.
  1. Ieškovas A. Č. atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimo dalį dėl atsakovo M. M. palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Iš atsakovo M. M. ieškovui A. Č. prašo priteisti 600 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Nurodo, kad sutinka su M. M. apeliacinio skundo argumentu, kad nuostolius turi atlyginti ir atsakovai R. N. bei R. J. M. M. žalą padarė bendrai su kitais atsakovais, todėl žalą privalo atlyginti solidariai su jais. Ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės yra nutrauktas, tačiau civiline tvarka ieškovas, praradęs ir automobilį, ir už jį sumokėtus pinigus, patyręs kitų nuostolių, turi teisę reikalauti, kad nuostolius atlygintų juos padarę asmenys. Nesutinka su atsakovo M. M. apeliacinio skundo argumentu, kad nuostolius turi atlyginti tik atsakovai R. N. bei R. J. Nesutinka, kad dėl ieškovo nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo M. M. visiškai ar iš dalies turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnyje numatytu pagrindu.
  1. Atsakovas R. J. atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą prašo M. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimą. R. J. elgesys buvo A. Č. suprantamas kaip elgesys asmens, turinčio atstovo teises, veikiančio atstovaujamojo M. M. vardu ir dėl jo interesų. Dėl to R. J. veiksmai M. M. vardu sudarant sandorį yra privalomi atstovaujamajam M. M. R. J. neturėjo duomenų, kad parduoti paliktas automobilis buvo vogtas.
  1. Atsakovas R. N. atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti, atsakovo M. M. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad savo veiksmais M. M. suteikė įgaliojimus kitiems asmenims disponuoti jo turtu. Teismas pagrįstai nustatė, kad R. N. ir kitas atsakovas R. J. veikė atsakovo M. M. suteiktų įgaliojimų pagrindu.
  1. Atsakovė VĮ „Regitra“ atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą prašo apelianto reikalavimą dėl 2016-08-24 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliaciniame skunde VĮ „Regitra“ jokie reikalavimai nėra reiškiami.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo pareikštą ieškinį – pripažino transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, nustatęs, kad sandoris sudarytas dėl vogtos transporto priemonės pirkimo–pardavimo, ir taikė vienašalę restituciją – iš atsakovo M. M. (transporto priemonės pardavėjo) priteisė ieškovui A. Č. (pirkėjui) už transporto priemonę sumokėtą 22 300 Eur sumą ir 5 122,63 Eur už atliktus transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“ pagerinimo darbus ir su jos eksploatavimu susijusias išlaidas bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Č. nesutinka su teismo sprendimo dalimi ir mano, kad ginčo suma turi būti solidariai priteista iš trijų atsakovų – R. N., M. M. ir R. J., nes, ieškovo manymu, visi trys atsakovai veikė iš anksto susitarę ir pasiskirstę vaidmenimis, jų veiksmuose yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Taip pat nurodo, kad teismas neišnagrinėjo ieškovo keliamo reikalavimo dėl 4 357 Eur nuostolių priteisimo, susidariusių laikotarpiu nuo 2009-10-24 (automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo dienos) iki 2012-06-15 (ieškinio teismui padavimo dienos), todėl prašo ginčo sumą solidariai priteisti iš atsakovų.
  1. Atsakovas M. M. apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo ieškovo A. Č. ieškinį atmesti. Nurodo, kad nebuvo įgaliojęs atsakovų parduoti automobilį. Mano, kad už ieškovui kilusią žalą yra atsakingi atsakovai R. N. ir R. J., be to, ieškovo patirti nuostoliai turi būti mažinami, nes ieškovas elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui už automobilį sumokėtus pinigus turi grąžinti ir nuostolius atlyginti formalusis automobilio savininkas M. M. Atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl R. N. ir R. J., teismas nurodė, kad jie veikė įgalioti M. M., kuris pasirašė ant tuščių automobilio pirkimo–pardavimo sutarties blankų, juos ir savo asmens dokumento kopijas atidavė tretiesiems asmenims, perdavė automobilį parduoti. Teismas nurodė, kad šių atsakovų veiksmuose nėra CK 6.246 straipsnyje, 6.249 straipsnyje numatytų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
  1. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje

    17Nr. 3K-3-168/2006). Esant formuojamai tokiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo atmesti ieškovo reikalavimo dėl vienašalės restitucijos taikymo.

  1. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tam tikrais atvejais pripažinus sandorį negaliojančiu galimas ne tik restitucijos bet ir civilinės atsakomybės taikymas. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
  1. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014; kt.).
  1. Tam, kad atsirastų solidarioji atsakomybė, nebūtina, jog visų atsakingų už žalos atsiradimą asmenų atsakomybės pagrindas būtų toks pats. Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008) pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė gali būti ir tokiu atveju, kai pareiga atlyginti žalą asmenims atsiranda skirtingu pagrindu, t. y. vieno asmens atsakomybė gali kilti iš sutarties, o kito – iš delikto. Taigi solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami. Padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais ir skirtingu laiku atliktais veiksmais. Tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009).
  1. Ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-1-00584-09, t.1, b.l.63-65, t.5, b.l. 16, 17, 50, 51, 123, 124), kad atsakovas M. M., paprašytas R. R., ir šiuo metu Rusijoje pasislėpusio M. M., sutiko savo vardu užregistruoti VĮ „Regitra“ Tauragės filiale net tris automobilius „Toyota Land Cruiser“, kurie, kaip paaiškėjo, visi buvo vogti ir parduoti pasinaudojant M. M. vardu. Atsakovas M. M. pripažino, kad sutiko už atlyginimą automobilius registruoti savo vardu, pasirašinėjo ant pateiktų neužpildytų pirkimo–pardavimo sutarčių ir kitų dokumentų. Nurodė, kad šiuos dokumentus pasirašė ne automobilio pardavimo metu, t.y. 2009 m. spalio mėnesį, o 2009 m. vasarą, apie automobilio įsigijimo aplinkybes ir kas toliau bus su juo daroma nesidomėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu M. M. sutikdamas savo vardu registruoti jo paties neįsigytus automobilius už atlygį turėjo numanyti, kad savo vardu sutiko registruoti galimai vogtus automobilius. Nustatyta, kad R. N. sutiko organizuoti automobilio pardavimo, pastatė jį į aikštelę, įdėjo skelbimą internete, bendravo su pirkėju. Tačiau pats R. N. nesutiko automobilio pirkimo–pardavimo forminti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, tai pavedė atlikti R. J., teigdamas jog pinigų už automobilį nepasiliko sau, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kam perdavė už parduotą automobilį gautus pinigus. Atsakovas R. J. automobilį su pirkimo–pardavimo sutarties blankais, jau pasirašytais pardavėjo, pristatė į VĮ Regitra Tauragės filialą, pats savo ranka užpildė pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pateikė VĮ „Regitra“ Tauragės filialo darbuotojui, paaiškinęs, kad savininkas serga.
  1. Nustatyta, kad atsakovas M. M. savo vardu įregistravo ir formaliai pardavė ne jam priklausantį automobilį, R. N. ir R. J. pardavinėjo ne jiems priklausantį automobilį, neturėdami rašytinio CK 6.756 straipsnyje numatyto savininko įgaliojimo tokį sandorį atlikti. Be to pažymėtina, jog atsakovai R. N. ir R. J. neturėjo net ir jo žodinio sutikimo pardavinėti automobilį, jie net nebuvo susitikę ir nepažinojo asmens, kurio vardu registruotą automobilį pardavinėjo. Vertinant atsakovų M. M., R. N. ir R. J. veiksmus yra pagrindas išvadai, kad visi trys atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl kurių ieškovas patyrė turtinių nuostolių (CK 6.249 straipsnis). Atsakovai M. M., R. N., R. J. įrodinėja, kad nėra kalti dėl ieškovui kilusios žalos, tačiau pažymėtina, jog CK 6.248 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
  1. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-02 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-104/2014). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)
  1. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes laiko labiau tikėtina, kad atsakovai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, buvo pasiskirstę vaidmenimis ir galimai žinojo, kad parduoda vogtą automobilį, be to, dėl sudaryto sandorio gavo naudos (CPK 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad žala ieškovui nebūtų atsiradusi, jei nebūtų buvę visų trijų atsakovų neteisėtų veiksmų. Įvertinus byloje esančias aplinkybes matyti, kad neteisėtas atsakovų veikimas yra susijęs su ieškovui padaryta žala įsigyjant vogtą automobilį, todėl yra visos sąlygos atsakovų M. M., R. N. ir R. J. solidari civilinei atsakomybei kilti (CK 6.6 straipsnis). Todėl yra pagrindas ieškovui solidariai iš atsakovų M. M., R. N. ir R. J. priteisti 22 300 Eur, sumokėtų už automobilį, ir 3 649 Eur tiesioginių nuostolių.
  1. Apeliantas M. M. mano, kad ieškovo patirti nuostoliai turi būti mažinami, nes ieškovas elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, neįsitikindamas, iš ko perka automobilį, tokiu būdu prisiėmė riziką jį įsigydamas. Su šiuo atsakovo M. M. apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovo perkamas automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“, jis šį automobilį patikrino automobilių centre Solorina, atsakovai taip pat nurodė priežastis kodėl nedalyvauja pat automobilio savininkas, jie turėjo visus dokumentus, kurių pagrindu buvo užpildyti dokumentai ir automobilis įregistruotas ieškovo vardu, todėl ieškovas neturėjo pagrindo įtrati, kad automobilis yra vogtas ir, kad atsakovai neturi teisės jo pardavinėti. Pažymėtina, jog tai, kad automobilis buvo vogtas buvo nustatyta tik vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus ieškovo elgesį sandorio sudarymo metu ir iki jo, nėra pagrindo mažinti ieškovo patirtų nuostolių dydį. Atsakovai iš esmės nepateikia objektyvių duomenų, kad ieškovo patirti ir prašomi priteisti nuostoliai yra mažesni, todėl konstatuotina, kad ieškovas įrodė prašomų priteisti nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

18Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

  1. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Pažymėtina, jog kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant ne tik sutartinei, bet ir deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.
  1. Ieškovas ir atsakovas M. M. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sandorį 2009-10-24, kuris teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu, todėl ikiteisminės kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2009-10-24 iki 2012-06-15 ir sudaro 4 357 Eur.
  1. Pažymėtina, kad ieškinys priimtas nagrinėti teisme 2012-06-20 teisėjo rezoliucija, todėl procesinės palūkanos priteisiamos nuo 2012-06-20, o kompensacinės palūkanos skaičiuojamos iki 2012-06-15 pagal ieškovo reikalavimą, nes teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti ieškinio dalyko (negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo (ultra petita) ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo (extra petita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011-11-23 nutartis Nr. 3K-3-457/2011).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3 238,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 000 Eur atstovavimo išlaidos (t. 2, b. l. 158–161), 895,79 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 138), 6,44 Eur už kopijų darymą (t. 1, b. l. 150),

    20336,14 Eur vykdymo išlaidos antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (t. 2, b. l. 177–178). Atsakovas R. N. pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė VĮ „Regitra“ 876,10 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 162–163).

  2. Ieškovas patikslinu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, solidariai iš R. J., R. N. ir M. M., bei subsidiariai iš VĮ „Regitra“ priteisti 30306 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovo du reikalavimai tenkinti visiškai, o reikalavimas VĮ „Regitra“ atmestas, laikytina, kad patenkinta 66,78 procentai jo reikalavimų (100 proc./ 3 reikalavimų). Kadangi patenkinti ieškovo reikalavimai yra susiję su atsakovais R. N., M. M. ir R. J., iš jų lygiomis dalimis ieškovui priteistina po 720,86 Eur (3238,37 × 66,78 proc. ? 2162,58 / 3 ? 720,86). Kadangi ieškovo ieškinys atsakovui VĮ „Regitra“ atmestas visiškai iš ieškovo atsakovui VĮ „Regitra“ priteistina 876,10 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Nustatyta, kad ieškovas A. Č. apeliacinės instancijos teisme už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjo 617 Eur ir patyrė 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti parengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo M. M. apeliacinį skundą, iš viso patyrė 1817 Eur išlaidų. Visiškai tenkinus ieškovo apeliacinį skundą lygiomis dalimis iš atsakovų M. M., R. N., R. J. ieškovui A. Č. priteistina 1817 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 605,67 Eur iš kiekvieno (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.9, 8.11 punktai).
  1. Nustatyta, kad atsakovas M. M., paduodamas apeliacinį skundą, yra sumokėjęs 224 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu M. M. iš esmės įrodinėjo, kad pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti atsakovai R. N. ir R. J., ir teismui pripažinus solidariąją atsakovų pareigą prieš ieškovą, yra pagrindas iš atsakovų R. N. ir R. J. priteisti atsakovui M. M. po 74,67 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys).
  1. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir taikė materialiosios teisės normas, nepagrįstai nustatė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

23Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo ir žalos priteisimo pakeisti. Visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

24„Ieškinį tenkinti iš dalies.

252009-10-24 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Toyota Land Cruiser“, Identifikavimo Nr. ( - ), sudarytą tarp ieškovo A. Č., a.k. ( - ) ir atsakovo M. M., a.k. ( - ) pripažinti negaliojančia.

26Taikyti vienašalę restituciją ir solidariai iš atsakovų M. M., R. N., R. J. priteisti ieškovui A. Č. 22 300 Eur sumą, sumokėtą už automobilį „Toyota Land Cruiser“.

27Solidariai iš atsakovų M. M., R. N., R. J. priteisti ieškovui A. Č. 3 649 Eur tiesioginius nuostolius, 4 357 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2012-06-15 bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 30 306 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Iš ieškovo A. Č. atsakovei VĮ „Regitra“ priteisti 876,10 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

29Ieškovui A. Č. iš atsakovo R. N. priteisti 720,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

30Ieškovui A. Č. iš atsakovo M. M. priteisti 720,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

31Ieškovui A. Č. iš atsakovo R. J. priteisti 720,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

32Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

33Priteisti iš atsakovo M. M. ieškovui A. Č. 605,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

34Priteisti iš atsakovo R. N. ieškovui A. Č. 605,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

35Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovui A. Č. 605,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

36Priteisti iš atsakovo R. N. atsakovui M. M. 74,67 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą apeliacinį skundą.

37Priteisti iš atsakovo R. J. atsakovui M. M. 74,67 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu,... 6. 1) pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. M.... 7. 2) solidariai iš R. J., R. N. ir M. M. bei subsidiariai iš VĮ „Regitra“... 8. 4 600 Lt už kasko draudimą. Iš viso patyrė 3 649 Eur (12 601,33 Lt)... 9. 4 357,80 Eur (15 046,61 Lt).
  2. Mano, kad atsakovas M. M., nebūdamas... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11.
    1. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-08-24... 12. R. N. įtikinėjo ieškovą, kad automobilis yra geras. Mano, kad R. N. buvo... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 15. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas... 16.
      1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 17. Nr. 3K-3-168/2006). Esant formuojamai tokiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 18. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
          19. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
            20. 336,14 Eur vykdymo išlaidos antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
              22. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 23. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalis... 24. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 25. 2009-10-24 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl transporto priemonės... 26. Taikyti vienašalę restituciją ir solidariai iš atsakovų M. M., R. N., R.... 27. Solidariai iš atsakovų M. M., R. N., R. J. priteisti ieškovui A. Č. 3 649... 28. Iš ieškovo A. Č. atsakovei VĮ „Regitra“ priteisti 876,10 Eur... 29. Ieškovui A. Č. iš atsakovo R. N. priteisti 720,86 Eur bylinėjimosi... 30. Ieškovui A. Č. iš atsakovo M. M. priteisti 720,86 Eur bylinėjimosi... 31. Ieškovui A. Č. iš atsakovo R. J. priteisti 720,86 Eur bylinėjimosi... 32. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“... 33. Priteisti iš atsakovo M. M. ieškovui A. Č. 605,67 Eur bylinėjimosi... 34. Priteisti iš atsakovo R. N. ieškovui A. Č. 605,67 Eur bylinėjimosi... 35. Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovui A. Č. 605,67 Eur bylinėjimosi... 36. Priteisti iš atsakovo R. N. atsakovui M. M. 74,67 Eur žyminio mokesčio,... 37. Priteisti iš atsakovo R. J. atsakovui M. M. 74,67 Eur žyminio mokesčio,...