Byla e2A-135-273/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1692-435/2017 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir servituto nustatymo ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui K. E. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas K. E. patikslintu ieškiniu atsakovei A. V. prašė:

61) priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ kitų inžinierinių statinių (tvoros t l, tvoros t 2, tvoros su varteliais t3) (unikalus Nr. ( - )); kitų inžinierinių statinių (šulinio k2); (unikalus Nr. ( - )); kitų inžinierinių statinių (dengto baseino c1) (unikalus Nr. ( - )); kitų inžinierinių statinių (atraminės sienelės b1, laiptų b2, dekoratyvinės tvorelės t4, atraminės sienelės b3, atraminės sienelės b1); (unikalus Nr. ( - ));

72) atidalinti pagal architekto V. M. parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) atsakovei antrajame gyvenamojo namo aukšte esančias patalpas, 2008-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12 (architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) brėžinys SA-03 „Antro aukšto pertvarkymo planas“), antrajame namo aukšte esantį balkoną bei rūsyje esančią patalpą, 2008-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu R-3 (architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016 /50 (antra laida)) brėžinys SA-01 „Rūsio pertvarkymo planas“);

83) atidalinti pagal architekto V. M. parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) ieškovui pirmajame gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) aukšte esančias patalpas, 2008-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3,1-4,1-5, G-l (architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) brėžinys SA-02 „Pirmo aukšto pertvarkymo planas“), pirmajame namo aukšte esantį balkoną bei rūsyje esančias patalpas, 2008-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-4, R-5, R-6; R-7; R-8; R-9 (architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) brėžinys SA-01 „Rūsio pertvarkymo planas“);

94) nustatyti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,083 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) servitutą, suteikiant ieškovui teisę bet kuriuo paros ir metų laiku naudotis visu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 0,083 ha dydžio žemės sklypu (unikalus Nr. ( - ) ), esančiu( - ); ir priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

    1. Ieškinyje nurodė, kad nutraukus šalių santuoką ir padalinus ginčo gyvenamąjį namą su kiemo statiniais šalims po ½ dalį, nebuvo išspręstas naudojimosi tvarkos ginčo turtu nustatymo ar turto atidalijimo klausimas. Nurodė, kad ginčo namas turi būti padalintas į du atskirus butus, nebeliktų bendrojo naudojimo patalpų. Ginčo namas, valymo įrenginys ir kiti inžineriniai statiniai yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl turi būti nustatytas šio sklypo servitutas, suteikiantis teisę ieškovui bet kuriuo paros metu naudotis atsakovės žemės sklypu.
    2. Atsakovė A. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad pagal ieškovo planą jam atitenka 214,91 m2 ploto, o atsakovei 147,08 m2. Atsakovei teks įsirengti naują šildymo ir karšto vandens ruošimo mazgą, naują geoterminio šildymo sistemą su šilumos siurbliu, naują elektros įvadą, šalto vandens įvadas patenka per ieškovui tenkančio namo dalį. Reikalaujamo servituto turinys ir dydis neatitinka jo būtinumo, todėl atsakovė negali išreikšti savo pozicijos dėl jo atlygintinumo dydžio.
    3. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė:

101) atidalinti pagal architektės D. El Acroumy parengtą projektinį pasiūlymą atsakovei gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ), šias rūsio patalpas pažymėtas indeksais R-4 (Sandėlis - 6,66 m2), R-5 (Sandėlis - 3,50 m2), R-6 (Sandėlis - 15,08 m2), pirmojo aukšto patalpas pažymėtas indeksais 1-4 (Kambarys - 23,67 m2), 1-5 (Virtuvė - 15,91 m2), antrojo aukšto patalpas 1-7 (Kambarys - 21,21 m2), 1-8 (Kambarys - 14,10 m2), 1-9 (Vonia - 7,27 m2), 1-12 (Kambarys - 21,73 m2), 1- 13 (Kambarys -14,34 m2);

112) atidalinti pagal architektės D. El Acroumy parengtą projektinį pasiūlymą ieškovui gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ), šias rūsio patalpas pažymėtas indeksais R-1 (Koridorius — 21,12 m2), R-2 (Sandėlis - 8,54 m2), R-3 (Sandėlis - 34,31 m2), R-8 (Tualetas - 1,14 m2), R-9 (Sandėlis - 22,18 m2), pirmojo aukšto patalpas pažymėtas indeksais 1-1 (Koridorius - 19,09 m2), 1-2 (Vonia 3,27 m2), 1-3 (kambarys - 14,98 m2), 1-6 (Holas - 4,50 m2), antrojo aukšto patalpas 1-10 (Drabužinė - 6,89 m2), 1-11 (Kambarys -17,44 m2), 1-14 (Koridorius - 4,22 m2);

123) palikti pagal architektės D. El Acroumy parengtą projektinį pasiūlymą šalims bendrosios nuosavybės teise gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) , rūsio patalpą pažymėtą indeksu R-7 (Katilinė - 10,54 m2), pirmojo aukšto patalpą pažymėtą indeksu G-l (Garažas - 43,97 m2) ir priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

    1. Priešieškinyje nurodė, kad pagal atsakovės projektinį pasiūlymą ginčo namas būtų padalintas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, šalims atitenkančios namo dalys praktiškai atitinka idealiąsias namo dalis.
    2. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal atsakovės planą atidalijamų daiktų plotas yra nevienodos paskirties, todėl atidalijamų daiktų vertė gali nesutapti. Ginčo namas nėra atidalijamas visiškai, nes lieka bendrojo naudojimo patalpos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė.
    2. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nustatė, kad atsakovė yra 0,0830 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) savininkė 2005-01-20 Dovanojimo sutarties Nr. 1-348 pagrindu. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 357,59 kv. m ploto gyvenamasis namas ir kiti statiniai (valymo įrengimai k1) esantys ( - ), kiekvienam po ½ dalį. Šalys – buvę sutuoktiniai, nuolatiniame konflikte, nesutariantys iš esmės jokiais klausimais. Šalys yra pajėgios viena kitai sumokėti kompensaciją už turimą turtą, tačiau kiekviena turi savų argumentų pasilikti turtą ginčo name, todėl kartu su reikalavimais atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės šalys pateikė savo projektinius pasiūlymus dėl gyvenamojo namo atidalijimo natūra, kas teismo vertinimu reiškia, jog dalyje dėl atidalijimo būdo tarp šalių ginčo nekilo. Vertindamas ieškovo pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo projektą teismas pripažino, kad jis atliktas kvalifikuoto specialisto, todėl teismui nekilo abejonių dėl projekto sprendinių atitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams. Teismas sutiko su ieškovu, kad racionaliausias būdas yra atidalinti namą aukštais, padarant atskirus įėjimus ir atskiriant inžinerines komunikacijas projekte nurodytais būdais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra žemės sklypo savininkas ir neturės galimybių pasistatyti garažą, teismas mano esant tikslinga garažo patalpą priskirti jam. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktame projekte yra numatytos papildomos sąlygos, t. y. servitutai namo viduje, žemės sklypo servitutai, savavališkos statybos padarinių šalinimas ir kt., kurie yra nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais ir šiam ginčui nėra aktualūs, todėl teismas šių projektinių sprendinių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Teismas ieškovo projektą vertino tik tų sprendinių dalyje, kurie yra tiesiogiai susiję su pareikštu reikalavimu, t. y. su gyvenamojo namo konkrečių patalpų atidalijimu, turint tikslą suformuoti du atskirus nuosavybės teisės objektus. Teismas, remdamasis tesimų praktika, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas mišrus atidalijimo būdas, t. y. kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais; tam, kad atidalijant daiktą nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti daikto rinkos kainą. Nurodė, kad pagal ieškovo siūlomą projektą atsakovei tektų ženkliai mažesnė, nei priklausytų namo dalis, o ieškovui – atitinkamai ženkliai didesnė. Teismo vertinimu, norint teisingai apskaičiuoti kompensaciją mažesnę atidalijamo daikto dalį natūra gavusiam bendraturčiui aktuali yra daikto, šiuo atveju gyvenamojo namo, rinkos vertė. Nors atsakovė buvo nurodžiusi argumentus dėl jai atitenkančių patalpų dalies neatitikimo turimoms idealiosioms dalims pagal ieškovo siūlomą projektą, tačiau reikalavimo priteisti kompensaciją šioje byloje nereiškė iš principo nesutikdama su ieškovo reikalavimu. Ieškovas laikė, kad atsižvelgiant į jo pateiktą turto vertinimo ataskaitą kur nurodoma atidalijamo turto vertė, atsakovė naudosis vertingesne patalpų dalimi. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktoje UAB Turto ir verslo tyrimo centro „Konsultacinėje išvadoje dėl turto rinkos kainos“ yra paskaičiuota patalpų statybos kaina skaičiuojant kubiniais metrais, įvertinus patalpų fizinį nusidėvėjimą, tačiau tai nėra patalpų rinkos vertė, kurios pagrindu turėtų būti paskaičiuota kompensacija, todėl teismas minėta išvada nesivadovavo. Teismas padarė išvadą, kad nesant byloje duomenų apie gyvenamojo namo realią rinkos vertę, nėra galimybės apskaičiuoti priteistiną kompensaciją atsakovei už jai tenkančią mažesnę atidalijamo daikto dalį, kuri, ieškinio šioje dalyje tenkinimo atveju, teismo nuomone yra būtina, nes priešingu atveju, ženkliai sumažėjus atsakovei tenkančio turto daliai būtų pažeistos atsakovės, kaip turto savininkės teisės, o ieškovas nepagrįstai praturtėtų jos nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą sąskaita. Teismo nuomone, nesant byloje specialistų ar ekspertų vertinimų dėl gyvenamojo namo ir atidalijamų patalpų rinkos vertės, ieškovo argumentas apie atsakovei tenkančią didesnės vertės atidalijamą dalį laikytinas teisiškai nepagrįstu. Teismas ieškovo reikalavimą gyvenamojo namo atidalijimo dalyje laikė ydingu ir pažeidžiančiu atsakovės teises dar ir dėl to, jog nėra apspręstas tarp šalių tokio atidalijimo išlaidų klausimas. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal jo pateiktą projektą nesant galimybės išspręsti kompensacijos atsakovei klausimo teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą projektą nėra keičiama vienbučio gyvenamojo namo paskirtis į dvibutį, o tik siūlomas gyvenamojo namo patalpų padalinimas dviem savininkams atliekant paprastąjį remontą ir įrengiant atskirus įėjimus į namą. Šiais projektiniais pasiūlymais taip pat numatomos dvi bendro naudojimo patalpos – rūsyje – katilinė. Nurodė, kad vertinant tokį patalpų padalijimą vien tik pagal jų funkcinę paskirtį akivaizdu, kad atsakovė, ne tik iškelia savo interesus aukščiau kito bendraturčio interesų, bet ir suponuoja neproporcingą žalą gyvenamojo buto paskirčiai, kadangi po tokio atidalijimo ieškovui nelieka galimybės naudotis gyvenamosiomis patalpomis pagal jų paskirtį. Teismas atsakovės projektą laikė nepagrįstu konstrukcinėmis išvadomis, kadangi yra nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė apie tai, jog pertvara tarp patalpų 1-1 ir 1-4 – neįmanoma konstrukciniu požiūriu, nes rūsyje nėra sienai atramų, o II aukšte siūlomos pertvaros neįmanomos dėl skliautinio patalpų aukščio. Teismo nuomone, toks patalpų padalijimas tarp bendraturčių, kurie nuosavybės teise turi po ½ idealiąją gyvenamojo namo dalį yra neracionalus, paneigia ieškovo, kaip bendraturčio teisę į jam priklausančią dalytino turto dalį, todėl yra neteisingas. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atsakovės reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal jos pateiktus projektinius pasiūlymus atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą.
    3. Dėl reikalavimo priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ kitų inžinierinių statinių. Teismas nustatė, kad prašomi padalinti inžineriniai statiniai kaip santuokoje įgytas turtas, tačiau nepadalytas santuokos nutraukimo byloje, todėl jų padalijimas nėra galimas, kadangi šis turtas nebelaikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas šį prašymą grindė ir tuo, jog minėti daiktai yra sukurti, tačiau neįregistruoti. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik įgytos teisės išviešinimo funkciją, todėl siekdamas įregistruoti jau sukurtus (pastatytus) daiktus ieškovas turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos įrodinėdamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir tik teismui nustačius, kad statiniai yra pastatyti teisėtai ir už ieškovo lėšas ar dalį jų, tokio teismo sprendimo pagrindu galėtų būti įregistruotas daiktinių teisių atsiradimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik neįrodinėjo tokių aplinkybių, bet ir nereiškė atitinkamo reikalavimo, todėl teismas neturi jokio pagrindo dalinti tai, kas neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teismų yra nustatyta aplinkybė, kad baseinas yra įrengtas asmeninėmis atsakovės lėšomis. Teismas minėtą ieškovo reikalavimą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.
    4. Dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypo servitutą. Teismas nurodė, kad atmetus šalių reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nesant įregistruotų daiktinių teisių į dalį sklype esančių statinių, nėra galimybės įvertinti tokios apimties prašomo nustatyti servituto objektyvios būtinybės ir išspręsti klausimo, dėl kurių daiktų tinkamo naudojimo turėtų būti nustatomas servitutas. Teismas reikalavimą nustatyti žemės sklypo servitutą laikė priešlaikiniu ir negalimu išspręsti neišsprendus aukščiau nurodytų klausimų, todėl šį reikalavimą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Prašė:

13a) pripažinti, kad šalys įgijo nuosavybės teisę į kitus inžinierinius statinius (tvorą t1, tvorą t2, tvorą su varteliais t3) (unikalus Nr. ( - ) ); kitus inžinierinius statinius (šulinį k2); (unikalus Nr. ( - ) ); kitus inžinierinius statinius (dengtą baseiną c1) (unikalus Nr. ( - ) ); kitus inžinierinius statinius (atraminę sienelę b1, laiptus b2, dekoratyvinę tvorelę t4, atraminę sienelę b3, atraminę sienelę b4); (unikalus Nr. ( - ) ), esančius ( - ), juos pagamindami, kaip naujus daiktus (sukurdami statybos būdu);

14b) priteisti šalims po ½ kitų inžinierinių statinių (tvoros t1, tvoros t2, tvoros su varteliais t3) (unikalus Nr. ( - ) ); kitų inžinierinių statinių (šulinio k2); (unikalus Nr. ( - ) ); kitų inžinierinių statinių (dengto baseino c1) (unikalus Nr. ( - ) ); kitų inžinierinių statinių (atraminės sienelės b1, laiptų b2, dekoratyvinės tvorelės t4, atraminės sienelės b3, atraminės sienelės b4); (unikalus Nr. ( - ) ), esančių ( - ) ;

15c) paskirti iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) , pagal architekto V. M. 2016 metais parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ) , paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) atidalijamų atskirų butų vertės nustatymo ekspertizę. Užduoti turto vertinimo ekspertui tokius klausimus: 1) kokia yra atsakovei A. V. pagal architekto V. M. 2016 metais parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) atidalijamo buto vertė? 2) kokia yra ieškovui pagal architekto V. M. 2016 metais parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) atidalijamo buto vertė?

16d) atidalinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ), pagal architekto V. M. 2016 metais parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) atsakovei priteisiant antrajame gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) aukšte esančias patalpas, 2008-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12 (architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) brėžinys SA-03 „Antro aukšto pertvarkymo planas”), antrajame namo aukšte esantį balkoną bei rūsyje esančią patalpą, 2008-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu R-3 (architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) brėžinys SA-01 „Rūsio pertvarkymo planas”);

17e) atidalinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ), pagal architekto V. M. 2016 metais parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) ieškovui priteisiant pirmajame gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) aukšte esančias patalpas, 2008-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, G-l (architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) brėžinys SA-02 „Pirmo aukšto pertvarkymo planas“), pirmajame namo aukšte esantį balkoną bei rūsyje esančias patalpas, 2008-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais 1-1,1-2,1-3,1-4, 1-5, G-l (architekto V. M. parengtame atidalijimo projekte (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) brėžinys SA-01 „Rūsio pertvarkymo planas”);

18f) nustatyti, kad visas gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ), atidalijimo pagal architekto V. M. parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ (bylos žymuo 2016/50 (antra laida)) išlaidas dengia šalys lygiomis dalimis;

19g) nustatyti atsakovei A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,083 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) servitutą, suteikiant ieškovui teisę bet kuriuo paros ir metų laiku naudotis visu atsakovei A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 0,083 ha dydžio žemės sklypu (unikalus Nr. ( - ) ), esančiu ( - ). Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

      1. Nei teismas, nei atsakovė nekėlė jokio klausimo nei dėl piniginės kompensacijos, nei dėl namo vertės, nei dėl įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų būtinybę priteisti piniginę kompensaciją ieškovui ar atsakovei - t. y., ieškovas nežinojo, kad teismui yra kilęs klausimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir dėl būtinų pateikti įrodymų. Teismas pažeidė CPK 179 str. 1 d. ir CPK 225 str. 1 d. normas ir dėl to padarė visiškai nepagrįstas išvadas. Priimdamas patikslintą ieškinį teismas nenustatė jokių trūkumų ir iš esmės nustatė, kad tokie reikalavimai galėtų būti tenkinami, jeigu jie būtų įrodyti;
      2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nurodė, kad nesivadovauja UAB Turto ir verslo tyrimo centras pateikta turto vertinimo išvada dėl ginčo namo vertės ir atidalijamų butų vertės ir šia išvada nesivadovavo. Teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl šis ieškovo pateiktas įrodymas yra netinkamas, neleistinas ar neįrodo ieškovo įrodinėjamų aplinkybių. Teismas privalėjo vadovautis šia išvada, iš kurios akivaizdu, kad atidalijamų daiktų vertės yra lygios ir dėl to neturi ir negali būti priteista jokia kompensacija;
      3. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl atidalinamų butų vertės, būtina skirti atidalinamų butų vertės nustatymo ekspertizę ir atidalijamų dalių vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant į tai, kad atidalijamas dalis sudaro nevienodos paskirties patalpos, kurių vertė yra skirtinga, o atidalijamose dalyse esančios patalpos taip pat yra nevienodai įrengtos;
      4. Nepagrįsti teismo argumentai, jog nėra apspręstas tarp šalių tokio atidalijimo išlaidų klausimas. Ieškinyje yra pateikti įrodymai dėl galimų išlaidų atidalijimui ir nurodyta, kaip šios išlaidos turėtų būti padalinamos. Visas išlaidas atidalijamo daikto savininkai padengtų lygiomis dalimis. Teismas nenurodė, kaip turėjo būti išspręstas išlaidų padalijimo klausimas, nenurodė ir jokių konkrečių teisės normų, kurias teismas, pasisakydamas dėl išlaidų paskirstymo, būtų taikęs. Atsižvelgęs į tai, ieškovas kelia reikalavimą, susijusį su pareikštu ieškiniu ir nelaikytiną nauju reikalavimu, ir prašo nustatyti, kad visas ginčo namo padalijimo išlaidas dengia šalys lygiomis dalimis;
      5. Teismas pats sau prieštarauja nurodydamas, jog ieškovo prašomi padalinti kiti daiktai nelaikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas pripažįsta, jog dalintini daiktai nėra bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, bet tuo pačiu konstatuoja, kad jie negali būti padalinti, nes jie yra laikytina bendrąja jungtine nuosavybe, o šios nuosavybės padalinimo klausimas jau išspręstas skyrybų byloje. Lieka neaišku, kodėl teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo. Teismo argumentai, jog ieškovas neįrodinėjo, kad prašomus padalinti daiktus jis sukūrė, neatitinka ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo, nes ieškovas prašė priteisti ½ dalį daiktų, nes jis juos sukūrė. Šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturi tai, kad nekilnojamieji daiktai nebuvo padalinti santuokos nutraukimo byloje, nes jie dalintini kaip ginčo šalių sukurti daiktai, kurių naudojimas ir valdymas būtinas ginčo šalims, kadangi jie yra gyvenamojo namo savininkai. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog jo prašomi padalinti daiktai buvo sukurti statybos būdu, taip sukuriant nuosavybę. Teismas turėjo nagrinėti šias aplinkybes, o ne nustatinėti ar prašomi padalinti daiktai yra įregistruoti viešajame registre. Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo, todėl ieškovas reiškia reikalavimą, neatsiejamai susijusį su jau pareikštu reikalavimu: pripažinti, kad šalys įgijo nuosavybės teisę į kitus daiktus (unikalūs Nr. ( - ) , ( - ) , ( - ), ( - ) ), juos pagamindami kaip naujus daiktus (sukurdami statybos būdu);
      6. Teismas visiškai nesprendė klausimo dėl servituto nustatymo, todėl sprendimo dalis dėl servituto nustatymo taip pat naikintina.
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo 500 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato pagalbos išlaidų. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
      1. Teismas nustatė, kad atidalijus gyvenamąjį namą pagal ieškovo siūlomą projektą atsakovei tektų ženkliai mažesnė, nei priklauso pagal idealiąsias dalis namo dalis, o ieškovui – atitinkamai ženkliai didesnė. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai sprendė, kad norint teisingai apskaičiuoti kompensaciją mažesnę atidalijamo daikto dalį natūra gavusiam bendraturčiui aktuali yra daikto, šiuo atveju gyvenamojo namo, rinkos vertė. Ieškovo pateikta UAB Turto ir verslo tyrimo centro „Konsultacinėje išvadoje dėl turto rinkos kainos“ yra paskaičiuota patalpų statybos kaina skaičiuojant kubiniais metrais, įvertinus patalpų fizinį nusidėvėjimą, tačiau tai nėra patalpų rinkos vertė, kurios pagrindu, kaip nurodo kasacinis teismas, turėtų būti paskaičiuota kompensacija. Todėl minėta išvada teismas pagrįstai nesivadovavo. Nesant byloje duomenų apie gyvenamojo namo realią rinkos vertę, teismas neturėjo galimybės apskaičiuoti priteistiną kompensaciją už tenkančią mažesnę atidalijamo daikto dalį, kuri, ieškinio šioje dalyje tenkinimo atveju, privalėjo būti priteista. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo pagal ieškovo parengtą projektą;
      2. Ieškovo reikalavimas gyvenamojo namo atidalijimo dalyje yra ydingas ir pažeidžiantis atsakovės teises dar ir dėl to, jog nėra apspręstas tarp šalių tokio atidalijimo išlaidų klausimas. Ieškinyje nėra nurodyta konkreti išlaidų suma, kuri reikalinga pilnai atidalinti gyvenamąjį namą pagal ieškovo pateiktą projektą. Ieškovas nėra įvertinęs to, jog pagal jo pateiktą projektą antrajame aukšte teks įrengti virtuvę, įrengus kitą įėjimą į antrąjį namo aukštą, nei yra dabar, teks keisti patalpų išplanavimą ir paskirtį, nes iš esmės keisis judėjimo kryptys bute, o šios gyvenamojo namo atidalijimo išlaidos nėra niekaip įvertintos;
      3. Ieškovo reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo pagal jo parengtą projektą turėjo būti atmestas ne tik sprendime nurodytais motyvais, bet ir dėl kitų atsakovės nurodytų aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Šalių ginčas dėl idealiųjų gyvenamojo namo dalių jau buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, todėl šioje byloje iš esmės nukrypti nuo šalims priklausančių ½ dalių iš principo negalima. O jeigu teismas spręstų, kad tai galima padaryti sprendžiant gyvenamojo namo atidalijimo klausimą, tai mažesnė namo dalis turėtų būti priteisiama tai iš šalių, pagal kurios parengtą projektą gyvenamasis namas yra atidalijamas, nes jis teigia, jog mažesnioji namo dalis savo verte yra lygiavertė kitai namo daliai. Be to, asmuo siūlantis kitam asmeniui atidalinti mažesniąją namo dalį, pats turi prisiimti rizika, kad mažesnioji dalis gali būti priteista jam, nes, kaip minėta, jis pats teigia, kad jų vertės lygios;
      4. Pagal ieškovo pateiktą projektą norint gyvenamo namo antrajame aukšte atidalinti atskirą butą, teks įrengti virtuvę, kuri pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 12.2 punktą bute yra privaloma. Virtuvės įrengimui (vandentiekiui, viryklei ir pan.) galimai teks atlikti antrojo aukšto patalpų kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, o tokiam vienbučio gyvenamojo namo pertvarkymui į dvibutį yra reikalingas statybos leidimas, apie kurio gavimą duomenų byloje nėra. Į atsakovei atidalijamą butą, esantį antrajame aukšte, bus patenkama per vidinėje žemės sklypo pusėje lauke įrengtus metalinius laiptus, o ne per namo viduje esančius laiptus, kas labai apsunkins lauko laiptų naudojamą drėgnuoju iš šaltuoju metų laiku, kai jie taps slidūs ir nesaugūs. Be to, įrengus kitą įėjimą į antrąjį namo aukštą, teks keisti patalpų išplanavimą ir paskirtį, nes iš esmės keisis judėjimo kryptys bute. Pagal ieškovo projektą reikia užtikrinti, kad ieškovas turėtų galimybę (servitutą) prieiti prie signalizacijos siųstuvo, esančio pastato pastogėje ir užlipti ant stogo (dūmtraukių valymui ir saulės baterijos montavimui bei aptarnavimui. Signalizacijos siųstuvas po atidalijimo yra atsakovei tenkančioje namo dalyje, todėl ieškovui turi būti suteiktas servitutas patekti prie jo. Per atsakovei tenkančio buto stoglangį turi būti suteiktas servitutas ieškovui patekti ant pastato stogo. Nors reikalavimo dėl servituto gyvenamajame name nustatyto šioje byloje ieškovas nereiškė, tačiau akivaizdu, kad jis yra būtinas atidalijant gyvenamąjį namą pagal ieškovo pateiktą projektą, nes tai aiškiai nurodyta pačiame projekte. Atidalijus gyvenamąjį namą tarp šalių pagal ieškovo pateiktą projektą ir nustačius jam net keletą servitutų į atsakovei po atidalijimo asmeninės nuosavybės teise tenkantį butą, ar net nenustačius tokių servitutų, bet esant tokiai būtinybei, bus sukurti tarp šalių, kaip savininkų, dar sudėtingesni nei bendraturčių teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo pagal jo pateiktą projektą turėjo būti atmestas, kaip darantis neproporcingą žalą atidalijamam daiktui ir atsakovės teisėms ir interesams. Pagal ieškovo projektą atsakovei tenkančiam butui teks įrengti naują šildymo ir karšto vandens ruošimo mazgą, pastatyti naują geoterminio šildymo sistemą su šilumos siurbliu, įrengti naują elektros įvadą pagal elektros energijos tiekėjo pateiktas technines sąlygas. Atsakovei tenkančioje rūsio patalpoje R-3 įrengtas naujas šildymo ir karšto vandens ruošimo mazgas ir pastatyta nauja geoterminio šildymo sistema su šilumos siurbliu, kurie asmeninės nuosavybės teise turi atitekti atsakovei, su antrajame aukšte esančiu atsakovei tenkančiu butu bus sujungti vamzdynais, kurie taip pat turi asmeninės nuosavybės teise priklausyti atsakovei, bet eisiančiais per ieškovui asmeninės nuosavybės teise atidalijamas patalpas. Vamzdynų avarijos ar ieškovo piktavališkumo atveju atsakovė negalės patekti prie jai priklausančių vamzdynų. Geoterminio šildymo įvadas bei šalto vandens įvadas į gyvenamąjį namą patenka per ieškovui siūlomą atidalinti gyvenamojo namo dalį. Žinant ypatingai konfliktiškus šalių santykius, ieškovas galės bet kada nutraukti tiek šildymo, tiek vandens tiekimą į atsakovei tenkančias patalpas. Tokia situacija akivaizdžiai neatitinka šalių lygiateisiškumo principo bei tik dar labiau komplikuos šalių tarpusavio santykius ir išprovokuos naujus konfliktus. Ieškovo reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo pagal jo pateiktą projektą turėjo būti atmestas ne tik teismo sprendime nurodytais motyvais, bet ir dėl visų kitų aukščiau nurodytų pagrindų;
      5. Ieškovo argumentai, kad prašomi padalinti daiktai nebelaikytini bendrąja jungtine nuosavybe, yra nepagrįsti. Šalių santuoka yra nutraukta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 2-1588-748/2013. Ši faktinė aplinkybė lemia, kad ieškovas naujoje byloje negali kelti reikalavimų dėl santuokinio turto, kuris neva nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje, padalijimo. Dėl turto, kurį ieškovas nurodo kaip nepadalintą tarp šalių santuokos nutraukimo byloje, teismai santuokos nutraukimo byloje pasisakė. Santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų motyvai patvirtina, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių statinių (baseino, komunikacijų, tvorų, laiptų, dekoratyvinės tvorelės ir pan.) teisinis režimas buvo sprendžiamas nutraukiant santuoką. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad jie buvo vertinami kaip žemės sklypo pagerinimas, neturėjęs esminės reikšmės žemės sklypo vertės augimui. Ieškovo nurodomų nekilnojamųjų daiktų teisinio režimo klausimas buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, pripažįstant, kad jie laikytini žemės sklypo pagerinimu, t. y. žemės sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklausančio atsakovei, priklausiniais, o ne gyvenamojo namo priklausiniais, ką nori įrodyti ieškovas nagrinėjamoje byloje. Nurodytų nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti iki santuokos nutraukimo bylos pabaigos ir tai teismams nesutrukdė pasisakyti dėl jų teisinio režimo. Kita vertus, ieškovas šių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus galėjo atlikti šalių santuokos metu ar nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, nes jie visi buvo pastatyti 2004 – 2010 metų laikotarpiu, tačiau šia teise nesinaudojo. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog šie nekilnojamieji daiktai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalinti dėl jų kadastrinių duomenų nenustatymo;
      6. Žemės sklypas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl ant žemės sklypo ribos esančios tvoros, žemės sklype esančios atraminės sienelės, saugančios nuo nušliaužimo už jų esantį gruntą bei skirtos žemės sklypo reljefo aukščių skirtumui reguliuoti, šulinys, skirtas išimtinai žemės sklypo laistymui, laiptai, dekoratyvinė tvorelė, baseinas, yra žemės sklypo, o ne gyvenamojo namo priklausiniai. Išvardinti daiktai atsakovei priklauso CK 4.40 straipsnio 1 dalies pagrindu;
      7. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl žemės servituto nustatymo. Atsakovė nesutinka su neatlygintino servituto nustatymu, o jo atlygintinumo dydis priklauso nuo jo turinio ir užimamo žemės sklypo ploto. Kadangi ieškovo reikalaujamo servituto turinys ir dydis akivaizdžiai neatitinka jo būtinumo, tai atsakovė negalėjo išreikšti konkrečios pozicijos dėl jo atlygintinumo dydžio.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
    2. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendraturčiams priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto – namo – atidalijimo.
    3. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra 0,0830 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) savininkė 2005-01-20 Dovanojimo sutarties Nr. 1-348 pagrindu. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 357,59 kv. m ploto gyvenamasis namas ir kiti statiniai (valymo įrengimai k1) esantys ( - ) kiekvienam po ½ dalį. Šių statinių įregistravimo pagrindas – Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir atitinkami teismų sprendimai. Kartu su reikalavimais atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės šalys pateikė savo projektinius pasiūlymus dėl gyvenamojo namo atidalijimo natūra.
    4. Pirmosios instancijos teismas atmetė tiek ieškovo tiek atsakovės reikalavimus dėl namo atidalijimo natūra. Teismas nustatė, kad atidalijus gyvenamąjį namą pagal ieškovo siūlomą projektą atsakovei tektų ženkliai mažesnė, nei priklausytų namo dalis, o ieškovui – atitinkamai ženkliai didesnė, todėl nesant atsakovės reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją bei nesant duomenų apie gyvenamojo namo realią rinkos vertę, teismas sprendė, kad nėra galimybės apskaičiuoti priteistiną kompensaciją atsakovei už jai tenkančią mažesnę atidalijamo daikto dalį, be to, nėra apspręstas tarp šalių tokio atidalijimo išlaidų klausimas.
    5. Vertinant atsakovės pateiktus D. El Acroumy parengtus „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ) patalpų padalinimo atliekant paprastąjį remontą, projektinius pasiūlymus“ teismas nustatė, kad jais nėra keičiama vienbučio gyvenamojo namo paskirtis į dvibutį, o tik siūlomas gyvenamojo namo patalpų padalinimas dviem savininkams atliekant paprastąjį remontą ir įrengiant atskirus įėjimus į namą. Šiais projektiniais pasiūlymais taip pat numatomos dvi bendro naudojimo patalpos – rūsyje – katilinė (R-7, 10.54 kv. m. ) ir garažas (G-1. 43,97 kv. m.). Teismas konstatavo, kad pagrindinio daikto atidalijimas antraeiliui daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą yra galimas tik tuo atveju, jei antraeilio daikto atidalijimas nėra galimas, o šios aplinkybės atsakovė neįrodinėjo, be to, pagal atsakovės projektinį pasiūlymą ieškovui nelieka galimybės naudotis gyvenamosiomis patalpomis pagal jų funkcinę paskirtį, todėl teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas ir projektiniai pasiūlymai dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės neatitinka įstatymo reikalavimų.
    6. Atsakovė apeliacinio skundo neteikė. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas pažeidė CPK 179 straipsnio reikalavimus, nes byloje nei teismas, nei atsakovė nekėlė klausimo nei dėl piniginės kompensacijos, nei dėl namo vertės, nei dėl įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų būtinybę priteisti piniginę kompensaciją ieškovui ar atsakovei, nesiūlė pateikti papildomų įrodymų. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nurodė, kad nesivadovauja UAB Turto ir verslo tyrimo centras pateikta turto vertinimo išvada dėl ginčo namo vertės ir atidalijamų butų vertės. Teismui kilus abejonėms dėl turto vertinimo išvados, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės paskyrimo. Ieškinyje yra pateikti įrodymai dėl galimų išlaidų atidalijimui ir nurodyta, kaip šios išlaidos turėtų būti padalinamos, todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog nėra apspręstas tarp šalių tokio atidalijimo išlaidų klausimas.

21Dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teismo vaidmens įrodinėjimo procese

    1. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jiems nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Bendraturčiui ieškiniu teismo prašant atidalyti natūra turimą daikto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies taisykles daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitu atveju vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant nurodytą teisės normą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis V. J. v. S. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis B. M. M. v. L. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Z. L. v. J. R. ir kt. byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).
    2. Aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Be to kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).
    3. Nagrinėjamojoje byloje vertinant ieškovo pateiktą architekto V. M. parengtą gyvenamojo namo atidalijimo projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ( - ), paprastasis remontas keičiant paskirtį į dvibutį“ pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis atliktas kvalifikuoto specialisto, todėl teismui nekilo abejonių dėl projekto sprendinių atitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams. Teismas nurodė, kad ieškovo projekte yra nurodyta, kokie pertvarkymo darbai turi būti atlikti padalijant pastatą į du butus ir sutiko, kad racionaliausias būdas yra atidalinti namą aukštais, padarant atskirus įėjimus ir atskiriant inžinerines komunikacijas ieškovo pasiūlytame projekte nurodytais būdais. Taip pat teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra žemės sklypo savininkas ir neturės galimybių pasistatyti garažą, tikslinga garažo patalpą priskirti jam.
    4. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą projektą pripažino tinkamu sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vėliau teismas nustatė, kad atidalijus gyvenamąjį namą pagal ieškovo siūlomą projektą atsakovei tektų ženkliai mažesnė, nei priklausytų namo dalis, o ieškovui ženkliai didesnė, todėl pažymėjo, kad tokiu atveju teismo turi būti sprendžiama dėl kompensacijos priteisimo mažesnę atidalijamo daikto dalį natūra gavusiam bendraturčiui. Teismas nepriteisė piniginės kompensacijos atsakovei už jai tenkančią mažesnę atidalijamo daikto vertę, nustatęs, kad byloje nėra duomenų apie realią turto rinkos vertę.
    5. Iš šalių procesinių dokumentų turinio, 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžių garsų įrašų, teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, daro išvadą, kad teismas nuspręsdamas, jog pagal ieškovo siūlomą projektą atsakovei tektų ženkliai mažesnė namo dalis, bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl piniginės kompensacijos dydžio, nei dėl namo vertės, nei dėl įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų būtinybę priteisti kompensaciją atsakovei ar ieškovui. Byloje nesiaiškinta, ar kuri iš šalių sutiktų gauti piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę atidalijamo daikto vertę, taip pat nesiaiškinta ar yra ginčas dėl nustatytos turto vertės.
    6. Į bylą ieškovas pateikė UAB Turto ir verslo tyrimo centras konsultacinę išvadą dėl ginčo namo vertės ir atidalijamų butų vertės. Joje nurodoma, kad buto (147,08 m2 ploto, 529,49 m3 tūrio) pagal atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą tenkančio A. V., atsižvelgiant į gyvenamojo namo patalpų plotus, paskirtį, įrengimą bei siūlomo padalijimo schemas, rinkos kaina – 64790,3 Eur, o buto (214,91 m2, 773,68 m3 tūrio ), tenkančio K. E. – 69993,73 Eur. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į patalpų paskirtį, būklę bei įrengimo lygį, tiek lyginamuoju metodu, tiek išlaidų (kaštų) metodu. Konsultantas išvadoje paaiškino, kad skaičiavimai atlikti remiantis tūrio ir ploto santykiu, kuris nustatytas pagal 2016-04-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Kadangi antrojo namo aukšto patalpų tūris yra ženkliai didesnis nei pirmojo namo aukšto patalpų ir rūsio, tokiu būdu padarė išvadą, kad A. V. tenkančio buto rinkos kaina yra didesnė. Teismas pasisakydamas dėl šios išvados sprendė, kad tai nėra patalpų rinkos vertė, kurios pagrindu turėtų būti skaičiuojama kompensacija, tačiau nepagrindė, kodėl taikyti turto įvertinimo būdai yra negalimi ar nepagrįsti. Be to, teismui ar kitai šaliai kilus abejonių dėl turto vertės, teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Tokiu būdu, teismas nesinaudojo CPK 179 straipsnyje įtvirtinta procesine teise.
    7. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).
    8. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodyta turto verte, pagal kurią skaičiuojamas kompensacijos dydis, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodytą ginčo turto vertę, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės nei ieškovui nei atsakovei nesuteikė.
    9. Be to, teismas padarydamas išvadą, kad nėra galimybės spręsti dėl kompensacijos priteisimo nesant duomenų dėl viso namo rinkos kainos, netyrė ir nesiaiškino ar kuri nors iš šalių sutiktų gauti piniginę kompensaciją, nes nė viena iš šalių savo procesiniuose dokumentuose nesiūlė priteisti kompensacijos kitai šaliai. Bendraturčių pozicijos tiek dėl teisingos kompensacijos dydžio, tiek dėl atitinkamos turto dalies rinkos kainos gali skirtis. Būtent todėl teisingos kompensacijos dydį teismas nustato tik po to, kai išnagrinėjęs bylą iš esmės įvertina šalių pozicijas ir jas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi teismas nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų dėl atidalijimo turto rinkos vertės, dėl priteistinos piniginės kompensacijos vienai iš šalių dydžio, atliekamų patalpų pertvarkymo pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą išlaidų paskirstymą (nors su ieškinio pareiškimu tokie duomenys yra pateikti), todėl darytina išvada, kad teismo padarytos išvados ieškovui buvo siurprizinės, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neturėjo galimybės nuspręsti dėl tų aplinkybių, dėl kurių šalys neturėjo procesinių galimybių pasisakyti bei pateikti papildomų įrodymų.
    10. Ieškovas su ieškinio pareiškimu pateikė įrodymus dėl galimų išlaidų atidalijimui ir nurodė, kad šias išlaidas atidalijamo daikto savininkai padengs lygiomis dalimis. Nors ieškinio reikalavime nebuvo nurodyta tiksli išlaidų suma, tačiau pirmosios instancijos teismas, nepasiūlė ieškovui tikslinti ieškinio reikalavimą, o taip pat netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo išvada, jog nėra apspręstas atidalijimo išlaidų klausimas, yra nepagrįsti.
    11. CPK 255 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu teismas mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų pagrindžiančių ieškininius reikalavimus arba mano, kad turi būti įrodinėjamos konkrečios aplinkybės, turi informuoti šalis ir pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo.
    12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei procesinės teisė normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų naštos paskirstymą, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti teisėtas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kaip išvestinis, atmestas reikalavimas nustatyti žemės sklypo servitutą, naikinama dėl neatskleistos bylos esmės, nes pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtų būti pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus ir tik nustačius atidalijamo turto rinkos kainą, piniginės kompensacijos dydį, galimą priteisti vienai iš šalių, nustačius namo atidalijimo išlaidų dydį bei išsiaiškinus šalių pozicijas šiais klausimais, būtų galima priimti sprendimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ir išspręsti ginčą iš esmės.

22Dėl apeliacinio skundo reikalavimo priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ kitų inžinerinių statinių

    1. Ginčijamu teismo sprendimu buvo atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ kitų inžinierinių statinių (tvoros t l, tvoros t 2, tvoros su varteliais t3) (unikalus Nr. ( - ) ); kitų inžinierinių statinių (šulinio k2); (unikalus Nr. ( - ) ); kitų inžinierinių statinių (dengto baseino c1) (unikalus Nr. ( - ) ); kitų inžinierinių statinių (atraminės sienelės b1, laiptų b2, dekoratyvinės tvorelės t4, atraminės sienelės b3, atraminės sienelės b1); (unikalus Nr. ( - ) ), esančių ( - ).
    2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kad statiniai yra pastatyti teisėtai ir už ieškovo lėšas ar dalį jų. Be to, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teismų yra nustatyta aplinkybė, kad baseinas yra įrengtas asmeninėmis atsakovės lėšomis. Esant tokioms aplinkybėms šį ieškovo reikalavimą teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą.
    3. Ieškovas nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo dalimi nurodė, kad pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog jo prašomi padalinti daiktai buvo sukurti statybos būdu, taip sukuriant nuosavybę. Teismas turėjo nagrinėti šias aplinkybes, o ne nustatinėti ar prašomi padalinti daiktai yra įregistruoti viešajame registre, todėl ieškovas reiškia reikalavimą, neatsiejamai susijusį su jau pareikštu reikalavimu: pripažinti, kad šalys įgijo nuosavybės teisę į kitus daiktus (unikalūs Nr. ( - ) , ( - ) , ( - ) , ( - ) ), juos pagamindami kaip naujus daiktus (sukurdami statybos būdu).
    4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai atmestini ir sutinka su pirmosios instancijos išvada, nes byloje neįrodyta, kad statiniai yra pastatyti teisėtai ir už ieškovo lėšas ar jų dalį. Šioje sprendimo dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja, nes ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

23Dėl procesinės bylos baigties

    1. Bylos dalis, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo servituto nustatymo panaikinama ir byla šių reikalavimų dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimą panaikinti iš dalies.

26Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo K. E. patikslinto ieškinio reikalavimai dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo servituto nustatymo ir bylą šių reikalavimų dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

28Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5.
    1. Ieškovas K. E. patikslintu ieškiniu atsakovei... 6. 1) priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ kitų inžinierinių statinių... 7. 2) atidalinti pagal architekto V. M. parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (... 8. 3) atidalinti pagal architekto V. M. parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (... 9. 4) nustatyti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,083 ha... 10. 1) atidalinti pagal architektės D. El Acroumy parengtą projektinį... 11. 2) atidalinti pagal architektės D. El Acroumy parengtą projektinį... 12. 3) palikti pagal architektės D. El Acroumy parengtą projektinį pasiūlymą... 13. a) pripažinti, kad šalys įgijo nuosavybės teisę į kitus inžinierinius... 14. b) priteisti šalims po ½ kitų inžinierinių statinių (tvoros t1, tvoros... 15. c) paskirti iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) , pagal... 16. d) atidalinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ), pagal... 17. e) atidalinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ), pagal... 18. f) nustatyti, kad visas gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ),... 19. g) nustatyti atsakovei A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,083... 20. Teisėjų kolegija... 21. Dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teismo vaidmens... 22. Dėl apeliacinio skundo reikalavimo priteisti ieškovui ir atsakovei po ½... 23. Dėl procesinės bylos baigties
          24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimą panaikinti iš... 26. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimo... 27. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 28. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....