Byla e2-1216-196/2018
Dėl įmonės veiklos tyrimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Č. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti turto administratorę, civilinėje byloje Nr. e2-1242-262/2018 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kelių mašinos“ ir Č. T. dėl įmonės veiklos tyrimo.

3Teisėjas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovas Č. T. teismui pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones – vietoje UAB „Kelių mašinos“ administratorės N. M. turto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį G. A. su tokiomis pat teisėmis, kaip numatyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje.
  2. Atsakovas nurodė, kad paskirtoji turto administratorė veikia prieš įmonės interesus, daro žalą įmonei, nesugeba administruoti specifine veikla užsiimančios UAB „Kelių mašinos“, viršija savo įgaliojimus ir akivaizdžiai veikia ieškovės G. V. ir jos tėvo, V. V., kuris yra atsakovės konkurentės UAB „Corpora“ direktorius ir akcininkas, naudai. Tai daro žalą atsakovui Č. T., kaip UAB „Kelių mašinos“ akcininkui, nes įmonės veikla tapo nuostolinga, o jos turtą administratorė N. M. švaisto. Atsakovas nurodo, kad administratorė N. M. UAB „Kelių mašinos“ vardu sudarė įmonei nenaudingą taikos sutartį su UAB „Corpora“, kurios finansinė padėtis yra sunki ir kuri yra tiesiogiai susijusi su ieškove G. V.. Administratorė N. M. laikinai įdarbino UAB „Kelių mašinos“ su V. V. susijusį asmenį, išmokėjo jam darbo užmokestį, nors realiai darbo funkcijos nebuvo vykdomos. Turto administratorė N. M. neteikia savo vykdomos administravimo veiklos ataskaitos, slepia informaciją apie įmonės veiklą, neužtikrina UAB „Kelių mašinos“ veiklos, konfliktuoja su darbuotojais, įmonė patiria nuostolių. Atsakovo nuomone, jo siūlomas naujasis turto administratorius yra ypatingai aukštos kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos. Atsakovas taip pat nurodė, kad turto administratorė į įmonė įdarbino ieškovės tėvą ir išdavė įgaliojimą jam savo nuožiūra atstovauti UAB „Kelių mašinos“ visais klausimais. Tokiu būdu administratorė faktiškai delegavo jai teismo nutartimi priskirtas funkcijas kitam asmeniui. Atsakovo žiniomis, ieškovės tėvas privertė iš darbo UAB „Kelių mašinos“ išeiti dar 3 darbuotojus, naudoja UAB „Corpora“ interesais“ UAB „Kelių mašinos“ komercines paslaptis.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovo Č. T. prašymo pakeisti turto administratorę netenkino.
  2. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.251 straipsnio 4 dalis numato galimybę pakeisti administratorių, jeigu šis netinkamai vykdo savo funkcijas. Teismas nustatė, kad UAB „Kelių mašinos“ administratorei N. M. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo suteiktos šios teisės: 1) priimti UAB „Kelių mašinos“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto; 2) susipažinti su visais UAB „Kelių mašinos“ veiklos dokumentais, sandoriais, turimu turtu, finansiniais dokumentais, sutartimis, stebėti ir kontroliuoti UAB „Kelių mašinos“ vardu atidarytas banko sąskaitas; 3) atlikti visus būtinus veiksmus, kad UAB „Kelių mašinos“ visas ir bet koks turtas būtų naudojamas tik UAB „Kelių mašinos“ įstatuose numatytai ūkinei komercinei veiklai vykdyti bei UAB „Kelių mašinos“ pajamoms uždirbti; 4) atlikti visus veiksmus, būtinus užtikrinti UAB „Kelių mašinos“ gaunamas pajamas ir išsaugoti turimą turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas UAB „Kelių mašinos“ ar trečiuosius asmenis; 5) atlikti visus veiksmus, būtinus UAB „Kelių mašinos“ veiklai išsaugoti; 6) priimti visus UAB „Kelių mašinos“ vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su UAB „Kelių mašinos“ turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu UAB „Kelių mašinos“ veiklos tikslais.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje paskirtai turto administratorei išaiškino, kad turto administratoriui yra keliami aukšti profesinio rūpestingumo standartai, be to, naudos gavėjo atžvilgiu administratorius turi fiduciarines pareigas, susijusias su interesų konfliktų vengimu. Teismas išaiškino, kad administratorius turi būti lojalus naudos gavėjui ir privalo vengti situacijų, kai jo paties ar su juo susijusių trečiųjų asmenų interesai prieštarauja naudos gavėjo interesams. Teismas akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2017 m. spalio 19 d. nutartimi palikęs nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, pažymėjo, kad paprastąjį administravimą be pareigos priimti duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat apima ir pareiga įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu.
  4. Teismas nustatė, kad atsakovas administratorės N. M. netinkamą pareigų vykdymą grindžia tuo, kad ji UAB „Kelių mašinos“ vardu sudarė įmonei nenaudingą taikos sutartį su UAB „Corpora“, kurios finansinė padėtis yra sunki ir kuri esą yra tiesiogiai susijusi su ieškove G. V.. Teismo vertinimu, taikos sutarties sudarymas nepagrindžia netinkamo administratorės pareigų vykdymo. Teismas iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties nustatė, kad iš tiesų tarp UAB „Kelių mašinos“ ir UAB „Corpora“ buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl 105 694,24 EUR skolos išmokėjimo dalimis iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, 2017 m. liepos 13 d. nutartimi tvirtindamas šią taikos sutartį, priėjo išvados, kad šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Iš taikos sutarties turinio teismas sprendė, kad ieškovė padarė nuolaidas dėl palūkanų ir mokėjimo terminų išdėstymo. Tačiau tuo pačiu susigrąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, UAB „Kelių mašinos“ neatsisakė jokios dalies pagrindinės skolos. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties sąlygų nevykdymo atveju yra procesinė galimybė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio išieškojimo, be to, akcentavo, kad nepaneigta, jog taikus ginčo išsprendimas buvo kaip tik racionalesnis būdas susigrąžinti skolą.
  5. Teismas nustatė, kad atsakovas taip pat nurodo, jog turto administratorė įdarbino su V. V. susijusį J. T. ir be pagrindo jam mokėjo darbo užmokestį, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Administratorė atsiliepime nurodė, kad darbuotojų ji ieškojo viešai per internetinius portalus, taip buvo surastas darbuotojas J. T., o vėliau tarp įmonės dokumentų buvo rasta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pasirašyta ŽŪB „Pasaga“ atstovo J. T., ir UAB „Kelių mašinos“ atstovo Č. T.. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas spręsti tik apie tai, kad įmonėje buvo įdarbintas asmuo dar 2006 metais turėjęs verslo santykių su UAB „Kelių mašinos“, kuriai tuo metu vadovavo pats atsakovas.
  6. Atsakovo Č. T. nurodytas aplinkybes, kad turto administratorė neteikia savo vykdomos veiklos ataskaitos ir slepia informaciją apie įmonę, teismo vertinimu, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas iš pateikto susirašinėjimo nustatė, kad tarp atsakovo ir administratorės nuolat vyko bendravimas, atsakovui be pagrindo nebuvo atsisakyta suteikti prašomos informacijos, turto administratorė ataskaitą yra pateikusi į bylą, todėl joje dalyvaujantis asmuo Č. T. turi visas galimybes susipažinti su jam rūpima informacija.
  7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nurodo, jog turto administratorė neužtikrina UAB „Kelių mašinos“ veiklos, konfliktuoja su darbuotojais, įmonė patiria nuostolių. Teismas pažymėjo, kad tokiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 str.). Be to, teismo vertinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tarp akcininkų G. V. ir Č. T. susiklostę konfliktiški santykiai, negebėjimas susitarti dėl naujo vadovo paskyrimo, keliamas klausimas dėl buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų lėmė tai, kad kaip laikinoji apsaugos priemonė buvo paskirtas UAB „Kelių mašinos“ paprastasis turto administravimas. Teismas pažymėjo, kad nustatytos paprastojo turto administravimo ribos negali užtikrinti maksimalios įmonės veiklos plėtros, nes paskirtas turto administratorius privalo elgtis itin atsakingai ir itin atsakingai vertinti galimą riziką. Teismas akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl turto administratoriaus pakeitimo ar esamo administratoriaus nušalinimo, nepakanka nurodyti bendro pobūdžio teiginius apie prastėjančią veiklą ar patiriamus nuostolius, nes tokiems rodikliams įtaką gali turėti visa eilė faktorių, nesusijusių su administravimu.
  8. Pakartotiniame prašyme nurodyta aplinkybė apie V. V. išduotą įgaliojimą atlikti tam tikrus veiksmus UAB „Kelių mašinos“ vardu, teismo vertinimu, taip pat akivaizdžiai nepatvirtina turto administratorės netinkamo funkcijų vykdymo, nes įgaliojimo apimtis yra aiški ir suteikianti teisę bendrovės vardu atlikti įprastinius jos veiklai užtikrinti būtinus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju atsakomybė už vykdomą veiklą tenka paskirtai turto administratorei, privalančiai veikti išskirtinai įmonės interesais.
  9. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir siekdamas užtikrinti teisinį stabilumą, vykdant UAB „Kelių mašinos“ paprastąjį turto administravimą, atsakovo prašymo netenkino.
  10. Teismas atkreipė turto administratorės N. M. dėmesį į tai, kad administratorius privalo vadovautis CK 4.240 straipsnyje jam numatytais reikalavimais ir jų neviršyti.

7III.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Atsakovas Č. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones- vietoje UAB „Kelių mašinos“ administratorės N. M. turto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį G. A. su tokiomis pat teisėmis, kaip numatyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje. Atskirajame skunde nurodyti šie esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai:
    1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi N. M. paskyrus UAB „Kelių mašinos“ turto administratore, jai suteiktos teisės ir priskirtos pareigos, išimtinai susijusios su bendrovės turto administravimu (paprastuoju turto administravimu). Darbuotojų priėmimas į darbą laikytinas įmonės veiklos organizavimo veikla, kuri priskirtina išimtinei įmonės vadovo kompetencijai. Įmonėje nesant paskirto vadovo, ši kompetencija turto administratoriui, paskirtam pagal CK 4.239 – 4.240 str. turinį, neperduodama. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1287-302/2017 išaiškino, kad N. M. nesuteiktos bendrovės vadovo funkcijos. Pati N. M. 2018 m. vasario 5 d. elektroniniame laiške nurodė: „mano įgaliojimai yra susiję su turto apsauga, o ne pajamų uždirbimu“, todėl atsisakė pateikti atsakymą UAB „Kelių mašinos“ akcininkui Č. T. į jam itin aktualų klausimą, kokių priemonių turto administratorė ketina imtis, kad bendrovė uždirbtų pajamų ir gautų pelno. Tokios pat pozicijos administratorė laikėsi ir 2018 m. balandžio 11 d. atsiliepime į teismui pateiktą prašymą. Tai įvertinus darytina išvada, kad UAB „Kelių mašinos“ turto administratorė N. M., neteisėtai ir viršydama jai suteiktus įgaliojimus, priėmė į darbą V. V.. Suteikdama jam įgaliojimą N. M. akivaizdžiai veikia ieškovės G. V. interesais. Be to, įdarbinus V. V. į UAB „Kelių mašinos“, jis naudojasi bendrovės komercinę paslaptį sudarančia informacija – apeliantas pateikė teismui įrodymus, kad 2018 m. balandžio mėn. UAB „Corpora“ konkuravo su UAB „Kelių mašinos“ viename iš konkursų ir pasiūlė nežymiai mažesnę kainą, kas aptartų aplinkybių kontekste nelaikytina atsitiktinumu. Pirmos instancijos teismas dėl įdarbinimo ir konkuravimo aplinkybių apskritai nepasisakė, todėl skundžiama nutartis iš dalies yra be motyvų.
    2. Neteisėtu ir viršijančiu suteiktus įgaliojimus laikytinas ir J. T., kuris jokių realių darbinių funkcijų nevykdė, įdarbinimas. Apeliantas prašyme dėl administratorės N. M. pakeitimo nurodė, kad J. T. buvo įdarbintas darbų priežiūros vadovu, tačiau neva dirbo nuotoliniu būdu, nes pagrindinė jo darbovietė yra Švenčionyse. Iš teismui pateiktų J. T. pareiginių nuostatų akivaizdu, kad didelės dalies darbo funkcijų (pvz. sustabdyti darbus ir pranešti apie avarijos grėsmę (17 punktas), nušalinti nuo darbo neblaivius asmenis (23.8. punktas)) objektyviai neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu. V. V. įdarbinimas UAB „Kelių mašinos“ – ne tik yra akivaizdus piktnaudžiavimas teismo nutartimi, bet dar ir darantis turtinę žalą bendrovei. N. M. įgaliojimu perdavė visų savo funkcijų vykdymą V. V. (to ji apskritai neturėjo teisės daryti). Tačiau administratorei ir toliau mokamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirtas atlyginimas. V. V. atlyginimas taip pat mokamas iš esmės už administratorei priskirtų funkcijų vykdymą. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad V. V. būtų inicijavęs UAB „Kelių mašinos“ naudą atnešusių sandorių sudarymą, pajamų gavimą. Jis pagal darbo funkcijas yra darbų priežiūros vadovas. Tačiau administratorė į bylą nepateikė, kokius ir kieno darbus V. V. prižiūri, kai bendrovė nebegauna naujų užsakymų, o iš UAB „Kelių mašinos“ yra atleidžiami darbuotojai (apeliantas į bylą pateikė viešą informaciją apie darbuotojų skaičiaus bendrovėje mažėjimą).
    3. Atsižvelgiant į turto administratoriui keliamus reikalavimus bei įvertinus, kad teismas nutartimi skiria turto administratoriumi konkretų asmenį, N. M. neturėjo teisės perduoti savo teisių įgaliojimo pagrindu jokiam kitam asmeniui, o ypač ieškovės tėvui – UAB „Corpora“ akcininkui bei direktoriui. Turto administratoriumi gali būti tik asmuo, kuriam tokią teisę numato teisės aktai (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad V. V. turėtų teisę teikti turto administravimo paslaugas, byloje nėra. Skundžiamos nutarties teiginiai, kad toks įgaliojimas nepanaikina turto administratoriaus atsakomybės, yra visiškai nesusiję su keliamu klausimu.
    4. Skundžiamos nutarties išvados, kad turto administratorei N. M. UAB „Kelių mašinos“ vardu pasirašius taikos sutartį dėl skolos priteisimo su V. V. atstovaujama UAB „Corpora“, bendrovė neatsisakė dalies turto, yra nepagrįsta. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, matyti, kad UAB „Kelių mašinos“ atsisako priskaičiuotų 1437,44 eurų palūkanų bei 6 % procesinių palūkanų (tai iš viso sudarytų virš 18 000 Eur per visą laikotarpį). Tokiu būdu N. M. pažeidė imperatyvią CK 4.243 straipsnio 3 dalies nuostatą, t.y. mažina administruojamą turtą. Be to, administratorė veikė ieškovės G. V. interesais ir pažeidė CK 4.242 str. 2 d.
    5. Turto administratorė N. M. viršija jai suteiktus įgaliojimus dar ir tuo, kad atstovauja UAB „Kelių mašinos“ teisminiuose procesuose, kuriuos pati inicijuoja. Šiuo atveju, skirtingai nuo bankroto procedūrų, turto administratorius, neturėdamas vadovo teisių, negali įgyvendinti UAB „Kelių mašinos“ procesinių teisių ir pareigų (CPK 55 str.). Šiuo atveju susiklosto situacija, kuomet vieną iš atsakovų šioje byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atstovauja ieškovės iniciatyva paskirta administratorė. Šią bylą sustabdžius, administratorė reikalauja iš bendrovės darbuotojų veiklos dokumentų, vykdo jų tyrimą ir inicijuoja bylas prieš vieną iš atsakovų. Bendrovės buhalteriniai dokumentai privalo būti saugomi bendrovėje. Turto administratorė neturi teisėto pagrindo jų paimti į savo dispoziciją, su dokumentais ji gali susipažinti bendrovėje. Tokiu būdu yra atliekamas de facto įmonės veiklos tyrimas, nors ši byla yra sustabdyta. Tai yra piktnaudžiavimas įgaliojimais ir jų viršijimas. Turto administratorė N. M., reikalaudama iš UAB „Kelių mašinos“ buhalterės perduoti jai įmonės buhalterinius dokumentus, taip pat viršijo jai suteiktus įgaliojimus.
    6. Turto administratorė N. M. nevykdė CK 4.249 straipsnio 2 dalies pareigos pasibaigus kalendoriniams metams pateikti veiklos ataskaitą. Skundžiamos nutarties motyvas, kad ataskaita buvo pateikta į bylą ir apeliantas su ja gali susipažinti, yra nepagrįstas. Netoleruotina tokia administratorės kontrolės forma, kuomet norint sužinoti apie jo vykdomą veiklą ir gauti ataskaitą bendrovės akcininkas privalo kreiptis į teismą – ataskaita turi būti teikiama akcininkui, o ne teismui. Į bylą administratorė nepateikė įrodymų, kas jai trukdė ataskaitą pateikti bendrovės akcininkui po to, kai jis kreipėsi į N. M. su 2018 m. sausio 26 d. prašymu. Be to, ji šią savo pareigą (pateikti ataskaitą) įgyvendino tik tada, kai atsakovas iškėlė šį klausimą teismo procesiniuose dokumentuose dėl N. M. pakeitimo.
    7. Turto administratorė N. M. netinkamai vykdo savo pareigas, nesilaiko CK turto administratoriui nustatytų reikalavimų. Tai tiesiogiai daro žalą UAB „Kelių mašinos“ bei jos akcininkams, mažėja akcijų vertė ir kt. Pagrindo manyti, kad N. M. ištaisys padarytus pažeidimus, nėra. Todėl tokiai situacijai tęsiantis UAB „Kelių mašinos“ netrukus gali tapti nemokia. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentuodamas poreikį užtikrinti teisinį stabilumą iš esmės netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, padarė šališkas išvadas.
  2. Atsakovė UAB „Kelių mašinos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie esminiai nesutikimo su skundu argumentai:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Kelių mašinos“ ir UAB „Corpora“ sudaryta taikos sutartis nepažeidžia bendrovės interesų. Pirma, atsakovas Č. T. neginčijo pačios Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3710-232/2017 patvirtintos taikos sutarties, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ši sutartis yra sudaryta neteisėtai, pažeidžia bendrovės interesus ir pan. (CK 6.986 straipsnio 1 dalis). Antra, taikos sutarties sudarymas yra vienas iš tarp šalių kilusio ginčo sprendimo būdų, o taikos sutarties tikslas yra teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Sudarius taikos sutartį UAB „Corpora“ skolą pripažino pilna apimtimi ir įsipareigojo ją grąžinti per trejus metus (iki 2020 m.), todėl procesinių palūkanų atsisakymas vardan greito ir taikaus ginčo išsprendimo negali būti laikomas nenaudingu UAB „Kelių mašinos“ ar pažeidžiančiu įmonės interesus. Taigi turto administratorė vykdė įstatymuose ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje numatytą turto administratoriaus pareigą veikti bendrovės interesais, o taikos sutartį UAB „Kelių mašinos“ vardu pasirašė teisėtai. Trečia, atsakovas Č. T. visiškai nepagrįstai šią taikos sutartį vertina kaip neteisėtą ir nenaudingą, nors jokių pretenzijų nereiškia dėl analogiškos taikos sutarties, 2017 m. gegužės 3 d. sudarytos tarp UAB „Kelių mašinos“ ir UAB „Ekovoltas“ (su atsakovu Č. T. susijusios bendrovės), kuri Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo patvirtinta civilinėje byloje Nr. e2-3711-258/2017 (t. 1, b.l. 26-28). Ketvirta, atsakovas Č. T., siekdamas kompromituoti jam neįtinkančią turto administratorę, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas iš turto administratorės priteisti tariamą žalą, kuri esą buvo patirta sudarius taikos sutartį su UAB „Corpora“. Č. T. patirtą žalą apskaičiuoja kaip turto administratorės atsisakytos 1 437,44 Eur palūkanų, priskaičiuotų iki bylos iškėlimo, sumos ir atsisakytų 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, kurios apskaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-15) iki visiško prievolės įvykdymo, šiuo atveju iki paskutinės įmokos pagal taikos sutartį sumokėjimo (2020-07-31), sumos, iš viso – 18 972,62 Eur. Tačiau atsakovas Č. T. nesikreipė į teismą dėl žalos priteisimo iš advokatės L. J. ir jo nurodymus iki šiol vykdančios vyr. buhalterės A. M.. Tai tik patvirtina, kad Č. T. administratorės atžvilgiu taiko „dvigubus standartus“ ir tai daro tik dėl to, kad būtų atstatydinta turto administratorė, kuri jo atžvilgiu yra pareiškusi 556 915,24 Eur ieškinį (civilinės bylos Nr. e2-2952-603/2018) dėl UAB „Kelių mašinos“ negrąžintų piniginių lėšų.
    2. Teismas pagrįstai atmetė nepagrįstus atsakovo teiginius, kad turto administratorė įdarbino su V. V. susijusį J. T. ir be pagrindo mokėjo jam darbo užmokestį. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad J. T. yra su V. V. susijęs asmuo, o atlyginimas J. T. buvo mokamas be pagrindo.
    3. Nepagrįsti skundo argumentai dėl esą neteisėto V. V. konkuravimo su UAB „Kelių mašinos“ per jo valdomą UAB „Corpora“ bei, kad V. V. atskleidė UAB „Kelių mašinos“ komercines paslaptis, nes dalyvavo tame pačiame viešajame pirkime. Pažymėtina, kad UAB „Corpora“ 2018 m. balandžio 3 d. gavo vardinį perkančiosios organizacijos kvietimą dalyvauti šiame konkurse (t. 6, b.l. 24). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Corpora“ ir UAB „Kelių mašinos“ dirba su skirtingais tiekėjais, V. V. pasiūlė UAB „Kelių mašinos“ darbuotojui J. K. dalyvauti šiame konkurse. Jeigu ne V. V. priminimas, UAB „Kelių mašinos“ darbuotojas J. K. (dirbantis konkuruojančioje UAB „Oksata“), kuris yra atsakingas už viešuosius pirkimus, būtų apskritai praleidęs šį viešąjį pirkimą. V. V. UAB „Kelių mašinos“ pasiūlymo rengime nedalyvavo. Šį pasiūlymą su kaina pateikė UAB „Kelių mašinos“ darbuotojas J. K., kuris pasiūlymo turinio (kainos) su V. V. nederino. Jeigu V. V. tikslas būtų kenkti UAB „Kelių mašinos“, tai jis, UAB „Corpora“ gavus vardinį kvietimą dalyvauti pirkime, tikrai nebūtų siūlęs šiame konkurse dalyvauti ir UAB „Kelių mašinos“. Be to, UAB „Kelių mašinos“ pasiūlymą dėl pakabinamų būgninių žoliapjovių prie ratinio traktoriaus teikė atstovaudama savo tiekėją, o UAB „Corpora“ pasiūlymą teikė atstovaudama tiekėją Celli Spa (t. 6, b.l. 25). Bet kuriuo atveju, UAB „Corpora“ ir UAB „Kelių mašinos“ pasiūlymai užėmė tik 8-9 vietas (t. 6, b.l. 8), todėl jokia žala bendrovei neatsirado.
    4. Atskirojo skundo teiginys, kad V. V. ir J. T. įdarbinimas yra žalingas UAB „Kelių mašinos“, nes darbuotojai neatlieka darbinių funkcijų ir jiems veltui mokamas darbo užmokestis, nepagrįstas. Turto administratorė byloje pateikė šių darbuotojų atliktų darbų ataskaitas (t. 5, b.l. 193, t. 6, b.l. 36-39), iš kurių matyti, kad V. V. rūpinasi UAB „Kelių mašinos“ veikla, inicijuoja bendrovės dalyvavimą viešuose pirkimuose ir kt. Savo ruožtu, J. T. daug prisidėjo, kad būtų sėkmingai užbaigtas projektas su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru, kurį užbaigus bendrovė gavo didelę pinigų sumą, kuri buvo skirta atsiskaitymui su Nordea bankui, t. y. įvykdant prievolę už UAB „Oksata“ beveik už 200 000 Eur. Atsakovas Č. T., priešingai, nei su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad V. V. neatlieka ar J. T. neatliko darbinių funkcijų (CPK 178 straipsnis), taigi šie jo argumentai yra deklaratyvūs ir neparemti objektyviomis aplinkybėmis.
    5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad turto administratorė neužtikrina UAB „Kelių mašinos“ veiklos, konfliktuoja su darbuotojais, bendrovė patiria nuostolių, o sprendžiant klausimą dėl turto administratoriaus pakeitimo nepakanka nurodyti bendro pobūdžio teiginius apie prastėjančią veiklą ar patiriamus nuostolius, nes tokiems rodikliams gali turėti įtakos daugybė faktorių, nesusijusių su turto administravimu.
    6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui buvo suteikta galimybė susipažinti su turto administratorės pateikta ataskaita. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas turi visas galimybes susipažinti su jam reikalinga informacija (įskaitant veiklos ataskaita), todėl byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad turto administratorė neteikia savo veiklos ataskaitos ir slepia informaciją apie bendrovę. Turto administratorė atsakovui pareikalavus pateikti ataskaitą visą laiką su juo komunikavo ir patvirtino, kad kai tik ataskaita bus parengta, atsakovas galės su ja susipažinti (t. 5, b.l. 115-120). Parengus nurodytą ataskaitą, ji buvo pateikta pirmos instancijos teismui (t. 5, b.l. 165-184), todėl atsakovui, kuris veikia per advokatą, susipažinti su veiklos ataskaita nėra jokių kliūčių, dėl to šitokios jo pretenzijos yra visiškai nepagrįstos. Taigi atsakovo pretenzija dėl turto administratorės veiklos ataskaitos nepateikimo yra nepagrįsta, todėl atskiruoju skundu apskųsta nutartis paliktina nepakeista.
    7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad turto administratorės išduotas įgaliojimas V. V. nepatvirtinta netinkamo turto administratorės pareigų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad V. V. išduotas įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus UAB „Kelių mašinos“ vardu akivaizdžiai nepatvirtina turto administratorės netinkamo funkcijų vykdymo. Teismas, įvertinęs įgaliojimo turinį, nurodė, kad įgaliojimo apimtis yra aiški ir suteikianti teisę UAB „Kelių mašinos“ vardu atlikti įprastinius jos veiklai užtikrinti būtinus veiksmus, be to, atsakomybė už vykdomą veiklą tenka paskirtai turto administratorei, privalančiai veikti išskirtinai bendrovės interesais. Be to, pagal galiojančias teisės aktų nuostatas turto administratoriui nėra draudžiama įgalioti kitus asmenis priimti tam tikrus sprendimus. Nagrinėjamu atveju 2018 m. balandžio 29 d. įgaliojimu V. V. buvo suteikta teisė UAB „Kelių mašinos“ vardu atlikti konkrečius veiksmus (atstovauti bendrovei VĮ Registrų centre, dalyvauti bendrovės vardu sudarant ir pasirašant bei nutraukiant ar keičiant sutartis dėl bendrovei teikiamų komunalinių paslaugų ir kt.) (t. 6, b.l. 4-5), dėl to nepagrįstas teiginys, kad turto administratorė šiam darbuotojui „perdavė“ teisę vykdyti turto administravimo veiklą ir tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus bei paneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus.
    8. Atsakovas nenurodė, kokia konkreti žala buvo padaryta bendrovei ir kaip ji galėtų būti susijusi su įgaliojimo V. V. išdavimu (CPK 178 str.). Taigi, atsakovo teiginys, kad turto administratorė, išdavusi įgaliojimą darbuotojui V. V., viršijo savo įgaliojimus ir padarė turtinės žalos bendrovei, yra nepagrįstas, todėl atskiruoju skundu apskųsta nutartis paliktina nepakeista.
    9. Turto administratorės kreipimasis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo patvirtina, kad turto administratorė veikia tinkamai. Atskirajame skunde atsakovas Č. T. teigia, kad turto administratorė viršija savo įgaliojimus dar ir tuo, kad atstovauja UAB „Kelių mašinos“ teisminiuose procesuose, kuriuos pati inicijuoja, tačiau, jo manymu, nebūdama bendrovės vadove, negali įgyvendinti UAB „Kelių mašinos“ procesinių teisių ir pareigų. Turto administratorė visiškai nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, nes, kaip minėta, turto administratorės veiklos tikslas ir pareiga – išsaugoti UAB „Kelių mašinos“ turtą. Viena iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi turto administratorei suteiktų teisių yra priimti visus UAB „Kelių mašinos“ vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su UAB „Kelių mašinos“ turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu bendrovės veiklos tikslais. Nekyla abejonės, kad siekdama išsaugoti bendrovės turtą, t.y., siekdama užtikrinti, kad bendrovės skolininkai vykdytų savo turtinius įsipareigojimus arba atlygintų bendrovei padarytą žalą, turto administratorė ne tik gali, bet ir privalo pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis šiai pareigai įgyvendinti. Turto administratorės UAB „Kelių mašinos“ vardu atsakovui Č. T. pateiktas ieškinys dėl 556 915,24 Eur skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2018 yra priimtas ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, tad akivaizdu, kad teismas netinkamo UAB „Kelių mašinos“ atstovavimo neįžvelgė.
  3. Ieškovė G. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie esminiai nesutikimo su skundu argumentai:
    1. Atsakovo tikslas - teismo „rankomis“ pašalinti jam nepalankią turto administratorę, kuri UAB „Kelių mašinos“ atžvilgiu veikia nešališkai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti bendrovei laikiną turto administravimą, turto administratore paskiriant N. M.. Apeliantas, siekdamas, kad bendrovė, kuri neturi vadovo, liktų ir be turto administratoriaus, taip pat siekdamas išvengti jo vadovavimo metu atliktų pirkimų ir sudarytų sandorių revizijos, minėtą teismo nutartį apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-1287-302/2017) pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bendrovės turto administratoriaus paskyrimo paliko nepakeistą. Toks apelianto elgesys iki ieškinio priėmimo dienos ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip ir kitos ginčo aplinkybės leidžia spręsti, kad teikdamas prašymą dėl teismo paskirtos turto administratorės atstatydinimo apeliantas siekia ne teisingo ir ekonomiško ginčo bylos išnagrinėjimo, bet, priešingai, kiek įmanoma ilgiau užvilkinti procesą, kad būtų apsunkinta galimybė atskleisti jo neteisėtus veiksmus einant bendrovės vadovo pareigas bei nustatyti bendrovei padarytos žalos dydį
    2. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad turto administratorius neturi kompetencijos priimti į darbą darbuotojų, tačiau nei prašyme pakeisti turto administratorę, nei pakartotiniame prašyme, kuriuo prašė nušalinti bendrovės turto administratorę N. M. ir turto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį G. A., tokio argumento neišsakė. Taip pat atskirajame skunde keliamas V. V. atliekamų darbinių funkcijų ir jam mokamo darbo užmokesčio klausimas bei teigiama, kad turto administratorė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kokius Bendrovei naudingus sandorius sudarė V. V., taip pat kokius konkrečius darbus jis atlieka, kai Bendrovė negauna naujų užsakymų, be to, nurodoma, kad turto administratorė neturėjo teisės V. V. išduoti įgaliojimo, taip pat kvestionuojamas teismo paskirtos turto administratorės teisę atstovauti bendrovei teisminiuose ginčuose, nors šis klausimas taip pat nebuvo keltas nagrinėjant prašymą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į CPK 306 straipsnio 2 dalį įtvirtintą reguliavimą, apeliantas negali remtis aukščiau nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teisme. Nepaisant to, nors šie argumentai yra nauji, jie yra nepagrįsti ir nepatvirtina nutarties neteisėtumo.
    3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad taikos sutarties sudarymas nepagrindžia netinkamo administratorės pareigų vykdymo.
    4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad turto administratorė įdarbino su V. V. susijusį J. T. ir mokėjo jam atlyginimą, nors šis neatlieka darbo funkcijų.

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti turto administratorę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

  1. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Atsakovė UAB „Kelių mašinos“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – 2018 m. balandžio 12 d. turto administratorės ir atsakovo advokato M. L. elektroninio susirašinėjimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to, nedaro įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui, todėl jį atsisakytina priimti.
  3. Atsakovė UAB „Kelių mašinos“ 2018 m. liepos 3 d., jau pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminui, pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymu. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

12Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

  1. Teismo teisė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą numatyta įstatymo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-348-943/2018)
  2. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių gali būti atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad turto administravimas gali būti paprastasis, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.240 straipsnis), ir visiškas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet ir privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (CK 4.239 straipsnio 1 dalis).
  3. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – paskyrė (nustatė) laikinąjį UAB „Kelių mašinos“ administravimą, administratore paskyrė N. M., nustatė jai 640 EUR mėnesinį atlyginimą, mokamą iš UAB „Kelių mašinos“ piniginių lėšų, bei paskirtai administratorei suteikė šias teises: priimti UAB „Kelių mašinos“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto; susipažinti su visais UAB „Kelių mašinos“ veiklos dokumentais, sandoriais, turimu turtu, finansiniais dokumentais, sutartimis, stebėti ir kontroliuoti UAB „Kelių mašinos“ vardu atidarytas banko sąskaitas; atlikti visus būtinus veiksmus, kad UAB „Kelių mašinos“ visas ir bet koks turtas būtų naudojamas tik UAB „Kelių mašinos“ įstatuose numatytai ūkinei komercinei veiklai vykdyti bei UAB „Kelių mašinos“ pajamoms uždirbti; atlikti visus veiksmus, būtinus užtikrinti UAB „Kelių mašinos“ gaunamas pajamas ir išsaugoti turimą turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas UAB „Kelių mašinos“ ar trečiuosius asmenis; atlikti visus veiksmus, būtinus UAB „Kelių mašinos“ veiklai išsaugoti; priimti visus UAB „Kelių mašinos“ vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su UAB „Kelių mašinos“ turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu UAB „Kelių mašinos“ veiklos tikslais. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
  4. Atsakovas teigia, kad nors teismas laikinąja apsaugos priemone paskyrė paprastąjį turto administravimą, tačiau laikinoji turto administratorė pažeidžia įsiteisėjusia nutartimi jai suteiktų įgaliojimų apimtį, juos viršydama. Atsakovo nuomone, turto administratorė veikia šališkai, vadovaudamasi ne administruojamos įmonės, o ieškovės ir jai artimų asmenų, interesais. Tokiais administratorės veiksmais, anot atsakovo, trikdoma įmonės veikla, daroma turtinė žala bendrovei.
  5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus laikė nepagrįstais, todėl prašymą pakeisti turto administratorę nutartimi atmetė. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko, pateikė atskirąjį skundą nurodydamas, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka jo argumentams pagrįsti.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakeisti turto administratorę, pirmiausia, pažymi, kad administratorės įgaliojimų apimtį apibrėžia Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartis. Šioje nutartyje nurodyta, kokias teises turi turto administratorė, administruodama UAB „Kelių mašinos“. Nors atsakovas teigia, kad administratorė viršijo įgaliojimus, nes atleidžia ir priima darbuotojus, reiškia bendrovės vardu ieškinius, sudarė bendrovei nepalankią taikos sutartį, prašo buhalterės pateikti bendrovės veiklos dokumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi administratorei leista, be kita ko, priimti visus UAB „Kelių mašinos“ vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su UAB „Kelių mašinos“ turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu UAB „Kelių mašinos“ veiklos tikslais. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl būtinumo skirti laikinąją apsaugos priemonę – laikinąjį turto administravimą – minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje pažymėjo, kad UAB „Kelių mašinos“, neturėdama išrinkto vadovo vis tiek vykdo veiklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose bei sudarinėja viešųjų pirkimų sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje išvardintos teisės iš esmės nėra akivaizdžiai viršijančios paprastojo administravimo apimtį (CK 4.240 straipsnis).
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės turto administratorės N. M. veiksmai, kuriais atleidžiami ir priimami darbuotojai, bendrovės vardu reiškiami ieškiniai, sudaromos taikos sutartys, prašymas pateikti bendrovės veiklos dokumentus, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi jai suteiktų teisių apimtį, nėra akivaizdžiai šią apimtį viršijantys. Šią išvadą pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018 pagal atsakovo Č. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kelių mašinos“, atstovaujamos turto administratorės N. M., ieškinį atsakovui Č. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – G. V., padaryta išvada. Šioje nutartyje nurodyta, kad Č. T. nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kur buvo panaudotos atsakovui įmonės pervestos lėšos, UAB „Kelių mašinos“ turto administratorė N. M. pagrįstai, gindama įmonės interesus, inicijavo bylą teisme. Pažymėtina, kad ieškinys pagal UAB „Kelių mašinos“, atstovaujamos turto administratorės N. M., atsakovui Č. T., trečiasis asmuo – G. V., dėl skolos priteisimo yra priimtas ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2952-603/2018. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3710-232/2017 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Kelių mašinos“, atstovaujamos turto administratorės, ir UAB „Corpora“. Ši nutartis įsiteisėjusi. Taigi teismas, tiek patvirtindamas taikos sutartį, tiek priimdamas ieškinį, nenustatė turto administratorės įgaliojimo atstovauti UAB „Kelių mašinos“ trūkumo. Taip pat akcentuotina, kad duomenų apie UAB „Kelių mašinos“ priimtą vadovą, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo spręsti, jog bankroto administratorė, inicijuodama bylas, atleisdama ir priimdama darbuotojus, sudarydama taikos sutartį, buhalterės prašydama pateikti veiklos dokumentus, akivaizdžiai viršija savo įgaliojimus.
  8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos argumentu, jog akivaizdžių įrodymų, kad bankroto administratorė veikia ieškovės ir jos artimųjų interesų, o ne bendrovės, naudai nėra. Pažymėtina, kad apelianto nurodomos taikos sutarties sudarymo aplinkybės ir atsakovės, kaip turto administratorės, netinkamas, apelianto vertinimu, pareigų atlikimas bei dėl to galbūt patirta UAB „Kelių mašinos“ žala yra Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-11845-584/2018 nagrinėjimo iš esmės dalykas (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1172-221/2018). Nagrinėjamu atveju, kol nėra išnagrinėta minėta byla, sprendžiant administratorės pakeitimo klausimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien aplinkybė, jog bankroto administratorė, atstovaudama bendrovei, sudarė taikos sutartį su UAB „Corpora“ vienareikšmiškai nepagrindžia, jog ji veikia bendrovės nenaudai.
  9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kad turto administratorė priėmė į darbą V. V., ieškovės tėvą bei panašia veiklą užsiimantį UAB „Corpora“ direktorių, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog turto administratorė kenkia UAB „Kelių mašinos“ interesams ir veikia išimtinai ieškovės ir jos artimųjų naudai. Turto administratorė nurodė, kad V. V. terminuotai buvo priimtas į darbą, nes atitiko kvalifikacijai keliamus reikalavimus, sąžiningai nurodė esąs ieškovės tėvas ir UAB „Corpora“ direktorius, nekėlė reikalavimų darbo užmokesčiui, be to, pažymėjo, jog nėra draudimo dirbti akcininkų šeimos nariams, bendrovėje dirba atsakovo sūnus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad V. V. įdarbinimas ir jam išduotas įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus UAB „Kelių mašinos“ vardu taip pat akivaizdžiai nepatvirtina turto administratorės netinkamo funkcijų vykdymo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įgaliojimo apimtis yra aiški ir suteikianti teisę bendrovės vardu atlikti įprastinius jos veiklai užtikrinti būtinus veiksmus. Be to, bet kuriuo atveju atsakomybė už vykdomą veiklą tenka paskirtai turto administratorei, privalančiai veikti išskirtinai įmonės interesais. Apelianto argumentai, kad UAB „Corpora“ ir UAB „Kelių mašinos“ dalyvavo viename ir tame pačiame viešajame konkurse, atsižvelgus į tai, kad UAB „Corpora“ ir UAB „Kelių mašinos“ jo nelaimėjo bei į tai, kad nėra įrodymų, jog V. V. pasinaudojo UAB „Kelių mašinos“ konfidencialia informacija, nėra pagrindas pakeisti turto administratorę. Taip pat akcentuotina, kad apelianto argumentai, jog V. V. neatlieka darbų, kad jam nepagrįstai mokamas darbo užmokestis, nepagrįsti įrodymais. Priešingai iš byloje esančios atliktų darbų ataskaitų (t. 5, b. l. 193, t. 6, b. l. 36-39), elektroninių laiškų matyti, kad V. V. atlieka darbo funkcijas.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad J. T. yra susijęs su V. V. ir kad jam be pagrindo mokėtas darbo užmokestis. Sprendžiant iš jau minėtų turto administratorės byloje pateiktų atliktų darbų ataskaitų (t. 5, b.l. 193; t. 6, b.l. 36-39), J. T., dirbdamas UAB „Kelių mašinos“, atliko konkrečius ataskaitose įvardytus darbus, todėl darbo užmokestis jam mokamas pagrįstai.
  11. Apelianto argumentai, kuriais nurodoma, kad turto administratorė N. M. nevykdė CK 4.249 straipsnio 2 dalies pareigos pasibaigus kalendoriniams metams pateikti veiklos ataskaitą, nepagrįstas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ataskaita pateikta į bylą. Nors apelianto nuomone, netoleruotina tokia administratorės kontrolės forma, kuomet norint sužinoti apie jos vykdomą veiklą ir gauti ataskaitą bendrovės akcininkas privalo kreiptis į teismą (anot apelianto, ataskaita turi būti teikiama akcininkui, o ne teismui), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į konfliktiškus akcininko ir turto administratorės santykius, administratorės pasirinkta ataskaitos pateikimo būdas nagrinėjamu atveju laikytina nepažeidžianti akcininko teisės gauti informaciją apie administratorės veiklą administruojant bendrovę.
  12. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad turto administratorė N. M. netinkamai vykdo savo pareigas, konfliktuoja su darbuotojais, nesilaiko CK turto administratoriui nustatytų reikalavimų, daro žalą UAB „Kelių mašinos“ bei jos akcininkams, kad dėl jos veiksmų UAB „Kelių mašinos“ netrukus gali tapti nemokia. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra įrodymų, jog turto administratorė akivaizdžiai viršijo įgaliojimus, kenkia administruojamos įmonės interesams, bei siekdamas užtikrinti teisinį stabilumą, vykdant UAB „Kelių mašinos“ paprastąjį turto administravimą, pagrįstai skundžiama nutartimi atsakovo prašymo pakeisti turto administratorę netenkino.
  13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Atsakovė UAB „Kelių mašinos“, atstovaujama turto administratorės, bei ieškovė G. V. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
  3. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes jų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai