Byla e2S-1172-221/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Č. T. išvestinį ieškinį atsakovei N. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kelių mašinos“ dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui 18 972,62 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 18 972,62 Eur vertės atsakovės kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, teismui vertinant esant būtina, areštuoti ir atsakovės nekilnojamąjį turtą. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės (atsakovė sudarė UAB „Kelių mašinos“ nenaudingą taikos sutartį, bendrovėje įdarbino konkurentės ( - ) direktorių) rodo atsakovės nesąžiningumą. Be to, atsakovė yra fizinis asmuo, pagal viešuosiuose registruose prieinamą informaciją atsakovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio turto, todėl ieškinio suma atsakovei vertintina kaip didelė. Atsakovė, neturėdama registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, gali slėpti arba perleisti turimą kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Atsakovė bankroto administratore dirba nuo 2007 metų, yra baigusi 72 bankroto procedūras, tačiau iki šiol nėra įgijusi nekilnojamojo turto. Atsakovės 2015 metais įsteigta UAB ( - ) (juridinio asmens kodas ( - )) neturi nekilnojamojo turto, 2016 metais gavo 454 Eur grynojo pelno. Atsakovės turima draudiminė apsauga negalioja, nes atsakovė veikia ne kaip bankroto administratorė. Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje yra objektyvi grėsmė, kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovės finansinę padėtį, kad atsakovė slepia turimą turtą, nevykdo ūkinės veiklos. Nors reikalavimo suma yra gana didelė, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, jeigu ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Pagal Audito, apskaitos ir turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis atsakovė bankroto administratore dirba nuo 2007 metų, yra baigusi 73 bankroto procedūras, vykdo 9 bankroto procedūras, yra apsidraudusi bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, gauna pastovų darbo užmokestį. Vien tai, kad dėl atsakovės veiksmų galbūt buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išreikalauti iš atsakovės jai priklausančių banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo pateikti tokius duomenis datos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pripažino, kad reikalavimo suma yra gana didelė, tačiau teismas nepagrįstai vertino, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, nors ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Teismas ieškovo pateiktų įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė. Atsakovė yra fizinis asmuo, iš su atskiruoju skundu teikiamų Nekilnojamojo turto registro išrašų nėra aišku, ar ji turi nekilnojamojo turto. Jeigu atsakovė turi nekilnojamojo turto, jis gali būti perleistas, nes nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas. Atsakovė šiuo metu vykdo 9 bankroto procedūras, užmokestį gauna piniginėmis lėšomis. Taigi visą atsakovės turtą sudaro pinigai, kurie yra likvidūs, todėl gali būti lengvai paslėpti, juos išgryninant ar perleidžiant tretiesiems asmenims. Kadangi nėra duomenų, kokio dydžio piniginės lėšos priklauso atsakovei, yra būtinybė surinkti papildomus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnis). Atsakovės banko sąskaitų išrašai leistų teismui įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, patvirtintų atskirojo skundo argumentus. Teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkią finansinę padėtį, kad atsakovė slepia turimą turtą, nevykdo ūkinės veiklos. Ieškovas ne tik rėmėsi didele ieškinio suma, tačiau pateikė visą jo turimą ir viešai prieinamą informaciją apie atsakovės finansinę padėtį, kuri pagrindžia, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovės finansinė būklė neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes jo reikalavimas lieka neužtikrintas, o atsakovė atsiduria geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo turtu ir piniginėmis lėšomis, taip išvengiant išieškojimo pagal teismo priimtą sprendimą. Teismas nepagrįstai vertino, kad grėsmę teismo sprendimo nevykdymui šalina atsakovės turimas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Iš Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo matyti, jog yra apdrausta atsakovės juridinių asmenų bankroto administravimo profesinė veikla. Tuo tarpu atsakovė yra paskirta UAB „Kelių mašinos“ laikinąja turto, o ne bankroto administratore. Dėl to ieškinio tenkinimo atveju atsakovės turimas draudimas negaliotų, o draudikas turėtų pagrindą nelaikyti teismo priteistos žalos draudiminiu įvykiu ir jos neatlygintų, nes žala kildinama iš veiklos, kuri nėra draudimo objektu. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

106.1.

11Ieškovas teismui pateikė neteisingus duomenis apie atsakovės turimą turtą, o ieškovo prašomi išreikalauti duomenys (banko sąskaitų išrašai) yra pertekliniai ir nesusiję su nagrinėjama byla. Atsakovė teismui teikia Nekilnojamojo turto registro išrašų kopijas, iš kurių matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso dešimt nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė – 116 350,66 Eur. Atsakovė už ilgą laiką vykdomą ūkinę veiklą gauna reguliarias pajamas. Kadangi atsakovės finansinė padėtis yra gera – ji vykdo ūkinę veiklą, jos turimo nekilnojamojo turto pakaktų ieškinio reikalavimui patenkinti, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, šio ginčo kontekste yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija.

126.2.

13Ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo vengiant vykdyti teismo sprendimą ieškinio tenkinimo atveju.

146.3.

15Ieškovas, reikšdamas šį ieškinį ir prašydamas pritaikyti laikinąsias apaugos priemones, iš tikrųjų siekia ne apsaugoti savo ir bendrovės tariamai pažeistas teises, tačiau daryti spaudimą atsakovei dėl bendrovės vardu Vilniaus apygardos teisme jam iškeltos civilinės bylos Nr. e2-2952-603/2018, kurioje reikalaujama bendrovės naudai iš ieškovo priteisti 556 915,24 Eur dydžio skolą ir palūkanas. Ieškovas, pareikšdamas nepagrįstą atskirąjį skundą, elgiasi nesąžiningai, todėl jam skirtina bauda, jos dydį teismui parenkant savo nuožiūra (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

16Teismas

konstatuoja:

17Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Dėl naujų įrodymų Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai). Ieškovas su atskiruoju skundu, o atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus. Kadangi šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas priima šalių su procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kadangi ieškovas atskirajame skunde nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes gali pagrįsti jo prašomi išreikalauti atsakovei priklausančių banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovo prašymo išreikalauti šiuos išrašus.

19Dėl ieškovo atskirojo skundo Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje faktiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime dar nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko apskritai ar sprendė, jog ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas, jog ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti, sprendė, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ieškovo ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apeliacine tvarka revizuojamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne dėl to, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, o dėl to, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovas įrodinėja iš esmės didelės ieškinio sumos atsakovei kriterijumi, atsakovės nesąžiningumu, atliekant turto administratorės pareigas, vadovaujasi teismų praktikos, kuri jau yra pasenusi, išaiškinimais dėl didelės ieškinio sumos įtakos būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Ieškovas nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui. Ieškovui nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir nepateikus bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu, apeliacinės instancijos teismui taip pat neturint pagrindo jų konstatuoti, darytina išvada, jog vien deklaratyvūs ieškovo argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą, atsakovės nesąžiningumo nepreziumuoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, nesudaro pagrindo spręsti apie vienos iš šalių (atsakovės) nesąžiningumą, keliantį realią grėsmę nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinyje ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės, kaip turto administratorės, netinkamą, ieškovo vertinimu, pareigų atlikimą yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jos nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad atsakovės turtinė padėtis turėtų būti vertinama kaip sunki ir dėl to atsakovė negalėtų įvykdyti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo. Ieškovas pateikė išrašą iš paieškos Nekilnojamojo turto registre, iš kurio matyti, kad dėl netinkamai užpildyto vieno paieškos lauko (vietoj atsakovės pavardės, įvestas ir atsakovės vardas, ir jos pavardė) nerasta įrašų apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovo teiginius, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, paneigia paties ieškovo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, pagal kurį atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus apie jai nuosavybės teise priklausančius dešimt nekilnojamojo turto objektų, kurių vidutinė rinkos vertė yra 116 350,66 Eur. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir dėl atsakovės sunkios turtinės padėties yra didelė teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Kaip minėta, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė turimą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė daugiau kaip šešis kartus viršija ieškinio sumą, ketina paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė dirba, gauna pastovų darbo užmokestį, todėl ir ši aplinkybė eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Ieškovas atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog grėsmę teismo sprendimo nevykdymui šalina atsakovės turimas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Iš apeliacine tvarka revizuojamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nustatyta, kad tokios išvados pirmosios instancijos teismas nepadarė, jis tik paminėjo, kad atsakovė yra apsidraudusi bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl apeliacinės instancijos teismas šį ieškovo atskirojo skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimo, ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamu jo pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik ieškovo kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas neteikia jam pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

20Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirojo skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas, naudodamasis procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdamas apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

21Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai