Byla 2S-799-212/2011
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AB „DnB NORD bankas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimą skolininkei B. J. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Nustatė

3Kreditorius prašė pradėti priverstinį išieškojimą iš B. J. įkeisto turto nepasibaigus įsipareigojimo įvykdymo terminui, areštuoti įkeistą nekilnojamą turtą. Nurodė, kad skolininkė nevykdo prievolių pagal 2007-09-26 kreditavimo sutartį Nr. K-1203-2007- 07-130267-FA su pakeitimais.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Nustatė, kad kreditorius į hipotekos skyrių kreipėsi 2011-10-26, t.y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo įspėjimo apie išankstinį paskolos sutarties nutraukimą įteikimo (2011-08-29) ir 23 dienoms nuo paskolos sutarties nutraukimo. Įspėjime buvo numatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti. 2011-08-29 jos pradelsta paskola buvo 1 176,43 EUR, nesumokėtos palūkanos 101,15 EUR, nesumokėti delspinigiai 126,18 EUR, pradelsimo administravimo mokestis 350 EUR. Iš hipotekos lakšto nustatė kad skolininkei buvo suteikta 45 000 Lt paskola, kuri vėliau konvertuota į 20 273,40 EUR. Prievolės gražinimo terminas buvo numatytas 2017-08-31. Iš esamų duomenų teismas darė išvadą, kad neįvykdyta prievolė sutarties nutraukimo metu sudarė nedidelę (1 176,43 EUR) neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių (paskola 20 273,40 EUR) dalį - 5,80 proc., todėl CPK 6.209 str. 3 d. nuostatos nutraukiant sutartį negali būti taikomas. Kreditorius nesiėmė paskolos grąžinimo klausimo spręsti abipusiu susitarimu-pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad palūkanų mokėjimas butų atidėtas. Paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2017-08-31. Todėl darė išvadą, kad paskolos sutartis nutraukta visiškai neatsižvelgus į skolininkės interesus, neieškant konsensuso tarp sutarties šalių.

5Atskiruoju skundu kreditorius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-27 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog pagal įmokų mokėjimo grafiką prie vartojimo kredito sutarties Nr. K-1203-2007-15 grąžinama kredito dalis kas mėnesį sudarė apie 175 EUR, pranešimo išsiuntimo dienai skolininkė buvo pradelsusi grąžinti kreditą 207 dienas ir negrąžinta kredito dalis sudarė 1 176,43 EUR, o visa negrąžinto kredito dalis bankui sudarė 14 493,68 EUR. Skolininkė apie sutarties pažeidimą buvo informuota raštu, kuriuo jei buvo suteiktas papildomas 30 dienų terminas sutarties pažeidimui pašalinti, tačiau pažeidimai pašalinti nebuvo, o prisiimti įsipareigojimai buvo pradelsti daugiau nei 6 mėnesius. Toks įsipareigojimų nevykdymas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius netinkamai interpretavo esminį sutarties pažeidimą, pradelstą negrąžinto kredito dalį vertino ne nuo kredito likučio, bet nuo išduotos kredito dalies, taip pat neįvertino itin ženklaus pradelsimo tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl skundžiama nutartis yra priimta pažeidus materialinės teisės normas ir dėl to yra naikintina. Apeliantas bendradarbiavo su skolininke, geranoriškai sprendė paskolos grąžinimo klausimą, buvo sutarta, jog susidaręs 1 140,52 EUR pradelsimas bus padengtas per 3 mėnesių laikotarpį. Skolininkei nepadengus įsiskolinimo, buvo pakartotinai išsiųstas 2011-08-29 pranešimas dėl netinkamos sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo su papildomu 30 dienų terminu sutarties pažeidimui pašalinti ir tik pasibaigus šiam terminui sutartis buvo nutraukta. Hipotekos skyriaus nurodomos palūkanų mokėjimo atidėjimas nėra abipusis susitarimas tarp šalių spręsti sutarties pažeidimo pašalinimo priežastis, nes didžiąją įmokos dalį sudaro grąžintinas kreditas, o ne palūkanos. Todėl palūkanų atidėjimas būtų tik laikinas susidariusios situacijos sprendimas, ne iš esmės sprendžiantis atsiskaitymo klausimą, nes skolininkei tektų grąžinti kredito dalį pagal mokėjimo grafiką. Pranešimas skolininkei buvo įteiktas 2011-09-02, sutartis buvo nutraukta 2011-10-03, o pareiškimas į teismą buvo parengtas 2011-10-17, praėjus tik 14 dienų, o ne 2 mėnesiams kaip nurodo Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius peržengė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ribas vertindamas ne byloje pateiktą medžiagą. Apeliantas pateikė visus reikiamus bylai įrodymus, jog sutartis nutraukta laikantis tiek sutarties, tiek įstatymo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nustatytos tvarkos, apie ką apeliantas žymėjo 2011-10-17 pareiškime, nors to ir nereikalauja galiojančios materialinės teisės normos, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius pareiškimą atmetė dėl netinkamai vertinamų ir traktuojamų bendradarbiavimo sąlygų.

6Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-21 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

7Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009).

8Byloje nustatyta, kad AB DnB NORD bankas 2007-09-26 sudarė kredito sutartį, pagal kurią B. J. suteikė 45 000 Lt kreditą, kuris vėliau konvertuotas į 20 273,40 EUR (b. l. 8-15, 19). B. J., užtikrindama kredito grąžinimą, kreditoriui AB „DnB NORD bankas“ įkeitė jai priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ) (b. l. 16-20). Kreditorius AB DnB NORD bankas pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, kad nutraukia kreditavimo sutartį 2011-08-29 pranešimu. Pranešime nurodyta, kad, skolininkei per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos nesumokėjus pradelstos 1 176,43 euro paskolos, 101,15 euro palūkanų ir 126,18 euro delspinigių (viso 1 403,76 euro) bei 350 Lt įsiskolinimą, bankas vienašališkai nutraukia 2007-09-26 kreditavimo sutartį Nr. K-1203-2007-15 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) ir kreipiasi dėl įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytinių arba teisės pradėti administruoti įkeistą daiktą suteikimo (b. l. 21). Šį pranešimą hipotekos teisėja pagrįstai vertino taikydama CK 6.209 ir 6.217 straipsnius. Šių straipsnių taikymo aspektu reikšmingi yra ir kiti kreditoriaus pateikti duomenys.

9Atmestini apelianto argumentai, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja netinkamai interpretavo esminį sutarties pažeidimą. Su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo AB DnB NORD bankas į Hipotekos skyrių kreipėsi 2011-10-25, t. y. praėjus dviems mėnesiams nuo 2011-08-29 pranešimo apie papildomo (30 dienų) termino nustatymą ir sutarties nutraukimą. Kreditorius privalėjo pateikti duomenis apie tai, kad per nustatytą papildomą terminą skolininkė neįvykdė reikalavimo ir dėl to kreditorius sutartį nutraukė. Siekdamas įgyvendinti materialiosios teisės normoje (CK 4.192 straipsnio 1 dalyje) nustatytas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sąlygas, kreditorius turi procesinę pareigą (CPK 178 straipsnis) pateikti įrodymus, kad sutartis yra tinkamai nutraukta. Iš kreditoriaus pateiktų skolos grafikų pagal paskolos sutartį Nr. K-1203-2007-15 matyti tik tai, kiek skolininkė turėjo mokėti nuo 2011-04-29 (b. l. 35).

10Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip skolininkė vykdė prievolę per visą laiką nuo kredito suteikimo ir per nustatytą papildomą terminą. Apeliantas teigia, kad pranešimo išsiuntimo dienai skolininkė buvo pradelsusi grąžinti kreditą 207 dienas, tačiau šiai aplinkybei įrodyti duomenų nepateikia. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada suėjo 30 dienų nustatytas papildomas terminas sutarties pažeidimams pašalinti. Iš kurjerio įteikimo išrašo matyti, jog skolininkei paliktas pranešimas buvo 2011-09-02, tačiau kada 2011-08-29 pranešimas buvo jai įteiktas nėra aišku. Nesant šių duomenų, neįmanoma nustatyti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties hipotekos teisėja negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros (priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus), todėl pagrįstai kreditoriaus prašymą atmetė (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis).

11Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai formuojamą praktiką Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Hipotekos teisėjas, nagrinėjantis pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai kredito gavėjai yra fiziniai asmenys, privalo ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo, ir atlikti jų sąlygų sąžiningumo kontrolę. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010, 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

12Panevėžio miesto hipotekos skyriaus teisėja išanalizavo aukščiau nurodytas aplinkybes, vertino byloje esančius duomenis ex officio, todėl apelianto argumentai, jog hipotekos skyriaus teisėja peržengė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ribas atmestini kaip nepagrįsti. Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 27 d. nutartis pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teismas

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai