Byla 2A-76/2012
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Architektūra, dizainas ir statyba“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Elvora“, J. M. ir S. M. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Architektūra, dizainas ir statyba“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas RUAB „Versenta“ nurodė, kad buvo nutaręs pastatyti pramogų ir sporto areną „Ledo rūmai“. Dėl šios priežasties 2001 m. sausio 30 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ sudarė sutartį, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo parengti statinio techninį projektą. 2000 m. rugsėjo 29 d. UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ ir atsakovas UAB „Elvora“ sudarė sutartį, kuria UAB „Elvora“ įsipareigojo parengti aptariamo statinio projekto architektūrinių statybinių sprendimų konstruktyvinę dalį. Techninio projekto architektūrinės dalies vadovu buvo paskirtas atsakovas S. M. , o konstrukcinės projekto dalies vadovu – atsakovas J. M. . 2002 m. sausio 2 d. sugriuvo statomo objekto treniruočių salė. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareiškė ieškinį UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ bei statybos techniniam prižiūrėtojui dėl atsakomybės už statinio sugriuvimą; trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo UAB „Elvora“. Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteisė ieškovui iš UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ 1 591,974,57 Lt žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad statinio griūtį sąlygojo netinkamai suprojektuota ryšių sistema ir projektuotojui UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ tenka civilinė atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Tačiau, ieškovo teigimu, projektavimo darbus, dėl kurių netinkamo atlikimo sugriuvo statinys, pagal minėtą 2000 m. rugsėjo 29 d. sutartį atliko ne UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“, bet subrangovas UAB „Elvora“. Atsižvelgiant į tai, 2010 m. sausio 20 d. regresinio perleidimo sutartimi UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ perleido ieškovui 1 591 974,57 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Elvora“. Ieškovo nuomone, atsakovas S. M. , kaip viso projekto vadovas, ir atsakovas J. M. , kaip konstruktyvinės projekto dalies vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas teisės aktuose, todėl projektas buvo parengtas netinkamai. Kadangi žala ieškovui buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, ieškovas prašė iš jų solidariai priteisti 1 591 974,57 Lt žalai atlyginti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad statinio projektuotoju pagal 2000 m. rugsėjo 18 d. ir 2001 m. sausio 30 d. sutartis buvo trečiasis asmuo UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“. Parengti projekto architektūrinių statybinių sprendimų konstrukcinei daliai trečiasis asmuo 2000 m. rugsėjo 29 d. sutartimi pasitelkė atsakovą UAB „Elvora“ ir dėl to tapo generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už pasitelktų subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 12 d. sprendimu konstatavo, kad statinio sugriuvimo priežastimi buvo projektavimo klaidos, ir atsakingu už ieškovo nuostolius pripažino projektuotoją UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“. Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad projektavimo klaidos, buvusios statinio sugriuvimo priežastimi, nustatytos ir projekto konstrukcinėje dalyje, kurią rengė atsakovas UAB „Elvora“. Dėl šios priežasties atsakovas UAB „Elvora“ turi atlyginti trečiajam asmeniui UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ nuostolius, kuriuos trečiasis asmuo patyrė dėl atsakovo netinkamai parengtų techninių dokumentų pagal šių asmenų sudarytą 2000 m. rugsėjo 29 d. sutartį (CK 6.703 str. 1, 2 d.).

9Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo gali nurodytą reikalavimo teisę perleisti kitam asmeniui (CK 6.101 str. 1 d.). Jei tokio reikalavimo teisės perleidimo sutartimi būtų laikoma ieškovo pateikta 2010 m. sausio 20 d. regresinio reikalavimo perleidimo sutartis, turėtų būti nustatyta, kokius nuostolius patyrė trečiasis asmuo dėl atsakovo UAB „Elvora“ netinkamai parengtų techninių dokumentų. Tačiau šių aplinkybių nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo, todėl jos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str. 1 d. 2 p.). Teismo vertinimu, trečiojo asmens nuostoliais negalima laikyti iš jo ieškovui aptartu teismo sprendimu priteistos 1 591 974,57 Lt sumos, nes trečiasis asmuo šios sumos ar jos dalies ieškovui nėra sumokėjęs (CK 6.249 str. 1 d.). Regreso teisę asmuo įgyja atlyginęs kito asmens padarytą žalą (CK 6.280 str.). Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo yra atlyginęs atsakovo UAB „Elvora“ padarytą žalą, todėl neturi regreso teisės į šį asmenį ir jos negali perleisti ieškovui (CK 6.101 str. 1 d.). Remdamasis šiais argumentais, teismas ieškinį atsakovo UAB „Elvora“ atžvilgiu atmetė.

10Teismas nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentą (toliau – STR) „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“ projekto vadovą ir projekto dalies vadovą skiria įmonė, jei projektuotoju pasirinkta įmonė, vadovu gali būti įmonės darbuotojas, taip pat ir įmonės vadovas (6.2, 6.3.2, 6.7 p.). Teismas iš atsakovų S. M. ir J. M. paaiškinimų nustatė, kad projekto vadovo ir projekto dalies vadovo funkcijas jie atliko vykdydami savo darbines pareigas darbo sutarčių su atsakovu UAB „Elvora“ ir trečiuoju asmeniu UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą STR projekto vadovas ir projekto dalies vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už neigiamas savo veiklos pasekmes. CK 6.696 straipsnyje nėra numatyta projekto vadovo ar projekto dalies vadovo atsakomybė už statinio sugriuvimą. Todėl, teismo nuomone, šiems atsakovams atsakomybė gali kilti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, reglamentuojančių darbuotojų veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimą, pagrindu.

11Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas yra praleidęs ir trejų metų senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo atsakovams S. M. ir J. M. pareikšti (CK 1.131 str. 1 d.). 2002 m. sausio 31 d. statybinių konstrukcijų griūties tyrimo akte buvo nustatyta, kad griūties priežastys yra projektavimo klaidos, tarp specialistų, susijusių su griūties priežastimis, akte nurodyti ir šie atsakovai. Ieškovo vadovas buvo aptariamą aktą sudariusios komisijos narys, ši aktą pasirašė. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie tai, jog statinio griūtį sąlygojo projektavimo klaidos ir su griūties priežastimis yra susiję S. M. ir J. M. , sužinojo 2002 m. sausio 31 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2005 m. sausio 31 d. Ieškinys aptariamiems atsakovams pareikštas tik 2010 m. gegužės 12 d. Nėra įrodymų apie aplinkybių, kurios būtų pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą arba jį nutraukti, egzistavimą (CK 1.129 str. 1 d., 1.130 str. 1, 2 d.). Taip pat nėra įrodymų, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti.

12Remdamasis nurodytais argumentais, teismas atmetė ieškinį ir atsakovų S. M. ir J. M. atžvilgiu.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliantas RUAB „Versenta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Teismas netinkamai įvertino perleisto reikalavimo teisės turinį ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Trečiojo asmens reikalavimo teisė atsirado ne regreso pagrindu, todėl nebuvo galima taikyti regresą reguliuojančių teisės normų. Apelianto nuomone, atsakovui UAB „Elvora“ trečiojo asmens UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ atžvilgiu kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Egzistuoja visos atsakomybės sąlygos. Pagal CK 6.249 straipsnį žala – tai nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

162. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams S. M. ir J. M. atsakomybė gali būti taikoma tik DK pagrindu. Šie atsakovai pažeidė STR „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“ jiems nustatytas pareigas, todėl turi atsakyti už savo veiklos neigiamas pasekmes. Taigi šių atsakovų atsakomybė nėra taikoma darbo teisinių santykių kontekste – tai atskira civilinės atsakomybės rūšis, atsiradusi delikto pagrindu.

173. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Po statybinių konstrukcijų griūties tyrimo akto surašymo dar vyko teisminiai ginčai ir visiškai nebuvo aišku, kas bus pripažintas atsakingu už statinio griūtį. Dėl šios priežasties nebuvo ir teisės pareikšti ieškinį atsakovams S. M. ir J. M. .

18Atsakovas UAB „Elvora“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad jis nėra atsakingas už statinio griūtį. Atsakovams S. M. ir J. M. gali kilti tik materialinė atsakomybė, nes jie veikė darbo sutarčių pagrindu. Apeliantas savo poziciją patraukti šiuos asmenis atsakovais grindė būtent 2002 m. sausio 31 d. statybinių konstrukcijų griūties tyrimo akte nustatytomis aplinkybėmis, todėl ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikoma šio akto sudarymo data.

19Atsakovas J. M. prašo skundą atmesi. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo prejudiciniai faktai susiję tik su UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ kalte, o dėl atsakovų kaltės sprendime nebuvo pasisakyta.

20Atsakovas S. M. prašo tenkinti skundo dalį dėl UAB „Elvora“ atsakomybės, o kitą skundo dalį atmesti. Mano, kad yra visos UAB „Elvora“ civilinės atsakomybės sąlygos. Kildinant reikalavimus iš regresinio reikalavimo perleidimo sutarties, fizinių asmenų atsakomybės klausimas nevertintinas.

21Trečiasis asmuo UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ taip pat prašo tenkinti skundo dalį dėl UAB „Elvora“ atsakomybės, o kitą skundo dalį atmesti. Nurodo, kad regresinio reikalavimo perleidimo sutartis galioja ir apeliantas turi teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Elvora“ žalos atlyginimo. Tokia trečiojo asmens teisė kyla iš su šiuo atsakovu 2000 m. rugsėjo 29 d. sudarytos sutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo. Trečiasis asmuo nurodo sutinkantis su atsakovų argumentais dėl fizinių asmenų civilinės atsakomybės netaikymo ir ieškinio senaties termino praleidimo.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Nagrinėjama apeliacinė byla yra susijusi su apelianto RUAB „Versenta“ užsakyto pastatyti statinio dalies sugriuvimu. Dėl statinio sugriuvimo patirtų nuostolių atlyginimą apeliantas, užvesdamas skirtingas bylas, siekė prisiteisti iš statinį stačiusio generalinio rangovo UAB „Ekama“, projektuotojo UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ ir statybos techninio prižiūrėtojo A. S. (CK 6.696 str.) (T. 1, b. l. 7-27). Teismo pripažintų nuostolių – 1 591 974,57 Lt –atlyginimas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-85-431/2009, buvo priteistas tik iš statinio projektuotojo UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“.

24Šioje byloje apeliantas, iš esmės remdamasis minėtu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu bei 2010 m. sausio 20 d. su UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ sudaryta sutartimi, įvardinta Regresinio reikalavimo perleidimo sutartimi (T. 1, b. l. 28-29), pareiškė 1 591 974,57 Lt dydžio reikalavimą UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ subrangovui UAB „Elvora“, rengusiam statinio projekto architektūrinių statybinių sprendinių konstrukcinę dalį, bei statinio projekto ir aptariamos projekto dalies vadovams S. M. ir J. M. .

25Dėl Regresinio reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo

26Apelianto RUAB „Versenta“ ir trečiojo asmens UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ 2010 m. sausio 20 d. sudaryta Regresinio reikalavimo perleidimo sutartimi trečiasis asmuo perleido apeliantui savo reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Elvora“, kildinamą iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo bei trečiojo asmens ir atsakovo 2000 m. rugsėjo 29 d. sudarytos Tyrimų ir projektavimo darbų vykdymo sutarties (T. 1, b. l. 30-31), kuria atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui parengti aptariamo statinio projekto architektūrinių statybinių sprendinių konstrukcinę dalį (1.1, 2.1 p.). Apelianto ir trečiojo asmens nuomone, pastatas sugriuvo ne dėl trečiojo asmens padarytų projektavimo klaidų, o būtent dėl jo pasitelkto subrangovo – atsakovo – klaidų parengtoje projekto dalyje, ir todėl atsakovas yra atsakingas trečiajam asmeniui už tai, kad iš pastarojo apeliantui buvo priteistas nuostolių atlyginimas dėl statinio sugriuvimo.

27Kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau nurodytą Regresinio reikalavimo perleidimo sutarties turinį, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik sutartyje naudojamu „regreso“ terminu, neturėjo pagrindo kvalifikuoti šios sutarties regreso sutartimi CK 6.280 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, prasme. Toks pažodinis sutarties teksto aiškinimas paneigia jos šalių tikruosius ketinimus, kurie aiškiai išreikšti ir šioje byloje (CK 6.193 str. 1 d.) (T. 2, b. l. 53-54).

28Kolegijos vertinimu, apeliantas ir trečiasis asmuo sudarė būtent reikalavimo perleidimo sutartį (CK 1.112 str., 6.101 str. 1 d.). Toks reikalavimas, šių asmenų nuomone, kildintinas iš atsakovo prievolės trečiajam asmeniui atlyginti padarytus nuostolius, t. y. atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės prieš trečiąjį asmenį (CK 6.245 str. 3 d.). Jei asmuo, siekiantis perleisti reikalavimo teisę, ir asmuo, siekiantis ją įgyti, mano, kad tokio reikalavimo teisė yra galiojanti ir šis sandoris atitinka jų interesus, tai, paprastai, nėra pagrindo pripažinti, kad toks sandoris negali būti sudarytas ir sukelti teisinių pasekmių (CK 1.2 str., 1.136 str. 1 d., 6.102 str.).

29Pirmosios instancijos teismas Regresinio reikalavimo perleidimo sutarties nelaikė reikalavimo teisės perleidimo sandoriu todėl, kad, teismo nuomone, nėra nustatyta, kokių nuostolių atsakovas, pažeisdamas Tyrimų ir projektavimo darbų vykdymo sutartį, padarė trečiajam asmeniui. Teismas manė, kad trečiojo asmens nuostoliais nėra 1 591 974,57 Lt suma, priteista iš trečiojo asmens apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu, nes trečiasis asmuo šios sumos ar jos dalies apeliantui nėra sumokėjęs. Kolegijos vertinimu, tokio teismo pozicija yra pernelyg formali.

30Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Iš tiesų, byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų atlyginęs apelianto nuostolius, patirtus dėl statinio sugriuvimo, tačiau tokių trečiojo asmens išlaidų (nuostolių), dėl kurių, apelianto ir trečiojo asmens teigimu, yra kaltas atsakovas, atsiradimas ateityje yra akivaizdus – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas, įpareigojantis trečiąjį asmenį padengti atsakovo nuostolius, yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. CK 6.249 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečių pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi aplinkybė, kad asmeniui žala dar neatsirado, bet yra realu arba visiškai akivaizdu, jog ji atsiras ateityje, nėra pagrindas atmesti reikalavimą dėl tokios žalos atlyginimo. Priešingam teisės normų interpretavimui ir aiškinimui, kolegijos įsitikinimu, nėra rimtų argumentų. Taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti apelianto ieškinio tik dėl to, kad trečiasis asmuo realiai dar nėra patyręs nuostolių.

31Apelianto ir trečiojo asmens įsitikinimas, kad trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo, savaime nereiškia, jog, atsakovas, nesutikdamas su tokia prievole, privalo ją vykdyti. Kilus ginčui, būtent teismas turi konstatuoti, egzistuoja ar ne atsakovo žalos atlyginimo prievolė. Pripažinus, kad trečiasis asmuo, esant tokiam ginčui, gali kreiptis į teismą įrodinėdamas tokią savo reikalavimo teisę, nėra pagrindo nepripažinti, jog trečiasis asmuo tokios reikalavimo teisės negali perleisti apeliantui, o pastarasis – kreiptis į teismą dėl jos priverstinio įgyvendinimo.

32Dėl atsakovo UAB „Elvora“ sutartinės civilinės atsakomybės

33Trečiojo asmens perleista ir šios bylos pagrindu esanti reikalavimo teisė į atsakovą UAB „Elvora“, minėta, kildinama iš atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės prieš trečiąjį asmenį. Šiuo atveju atsakovo civilinei atsakomybei nustatyti būtina įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (1964 m. CK 227, 231 str.; 2000 m. CK 6.246-6.249 str.). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas tenka kreditoriui, tuo tarpu skolininkas turi paneigti savo kaltės prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).

34Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-85-431/2009 buvo nagrinėjamas civilinės atsakomybės už statinio sugriuvimo klausimas. Sprendime konstatuota, kad statinio griūtį lėmė projektavimo klaidos, ir pripažinta, kad egzistuoja visos sąlygos, pakankamos projektuotojo UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ atsakomybei kilti. Atsakovas UAB „Elvora“ dalyvavo minėtoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, todėl joje nustatytų faktų ir teisinių santykių negali ginčyti, o apeliantas pastarųjų neprivalo pakartotinai įrodinėti (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

35Kolegijos vertinimu, atsakovas iš dalies yra teisus, kad ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas būtent jo atsakomybės klausimas. Kita vertus, sprendime buvo aiškiai konstatuota, kad būtent atsakovo rengtoje projekto dalyje padarytos klaidos lėmė statinio sugriuvimą. Tokią išvadą galima daryti ne tik iš sprendimo turinio, bet ir prie tos bylos prijungtos statybinių konstrukcijų griūties tyrimo akto medžiagos bei bylos tyrimo dalyko (c. b. 2-85-431/2009, t. 1, b. l. 195-197; 213-214; t. 2, b. l. 16-17, 117-118, 140-141, 168-169, 175). Taigi vertinant atsakovo (subrangovo) atsakomybę prieš trečiąjį asmenį (rangovą), akivaizdu, kad projekto paruošimas su klaidomis laikytinas iš Tyrimų ir projektavimo darbų vykdymo sutarties kylančių prievolių (2.1.1, 2.1.3 p.) pažeidimu – neteisėtais veiksmais (1964 m. CK 227 str. 1 d., 2000 m. CK 6.256 str. 2 d.) Tokie neteisėti veiksmai lėmė statinio sugriuvimą, o taip pat tai, kad statinio užsakovas (apeliantas) reikalavimą atlyginti nuostolius nukreipė į už viso projekto parengimą atsakingą projektuotoją (trečiąjį asmenį). Taigi tarp atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir trečiojo asmens patirtos žalos – teismo sprendimu konstatuotos pareigos atlyginti konkretaus dydžio apelianto nuostolius – yra pakankamas priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Kadangi aptariamame sprendime be jau nurodytos nebuvo nustatyta jokių kitų statinio sugriuvimo priežasčių, tai ir visas apeliantui iš trečiojo asmens priteistas nuostolių atlyginimas laikytinas trečiojo asmens nuostoliais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

36Tiek ankstesnėje, tiek ir šioje civilinėje byloje atsakovas iš esmės įrodinėjo, kad dėl statinio griūties projektuotojai nėra kalti (T. 1, b. l. 79-84, 214-219; c. b. 2-85-431/2009, t. 2, b. l. 128-131). Pastebėtina, kad šioje byloje atsakovas iš esmės remiasi trečiojo asmens ankstesnėje byloje išdėstytais argumentais (c. b. c. b. 2-85-431/2009, t. 1, b. l. 47-52; t. 2, b. l. 121-125), nors, minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas nebeturi teisės ginčyti įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų faktų. Tuo tarpu atsakovas įrodymų, kad jis nėra kaltas dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų pagal Tyrimų ir projektavimo darbų vykdymo sutartį, nepateikė ir todėl savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

37Taigi išdėstyta leidžia daryti išvadą, kad atsakovui atsirado civilinė atsakomybė prieš trečiąjį asmenį, todėl trečiojo asmens reikalavimas į atsakovą, perleistas apeliantui, yra pagrįstas ir tenkintinas.

38Dėl atsakovų S. M. ir J. M. civilinės atsakomybės

39Regresinio reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantas perėmė būtent trečiojo asmens reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau, kaip patvirtina sutarties turinys ir trečiojo asmens paaiškinimai (T. 1, b. l. 226-228), reikalavimo teisė buvo perleista tik į atsakovą UAB „Elvora“, todėl, remdamasis šia sutartimi, apeliantas neturi teisės žalos atlyginimo reikalauti ir iš projekto bei jo dalies vadovų. Vien tai sudaro pagrindą atmesti šią ieškinio dalį, todėl kolegija dėl antrojo ir trečiojo apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisako.

40Kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio atsakovo UAB „Elvora“ atžvilgiu, todėl šią sprendimą dalį panaikina ir joje priima naują sprendimą tenkinti šiam atsakovui pareikštą reikalavimą. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. Atsakovui UAB „Elvora“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Tenkinus ieškinį atsakovo UAB „Elvora“ atžvilgiu, iš šio atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo apeliantas yra atleistas, – 39 840 Lt (CPK 79 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.). Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys uždarosios akcinės bendrovės „Elvora“ atžvilgiu panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant tokiu būdu:

45„Ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elvora“ tenkinti.

46Priteisti ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Versenta“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elvora“ 1 591 974,57 Lt (vieną milijoną penkis šimtus devyniasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt keturis litus ir 57 ct) nuostoliams atlyginti.

47Ieškinį atsakovams J. M. ir S. M. atmesti.

48Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elvora“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo“.

49Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinė bendrovės „Elvora“ 39 840 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas RUAB „Versenta“ nurodė, kad buvo nutaręs pastatyti pramogų ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad statinio projektuotoju pagal 2000 m. rugsėjo 18 d. ir... 9. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo gali nurodytą reikalavimo teisę... 10. Teismas nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentą (toliau – STR)... 11. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas yra praleidęs ir trejų metų... 12. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas atmetė ieškinį ir atsakovų S. M.... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliantas RUAB „Versenta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 15. 1. Teismas netinkamai įvertino perleisto reikalavimo teisės turinį ir... 16. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams S. M. ir J. M. atsakomybė... 17. 3. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Po statybinių konstrukcijų... 18. Atsakovas UAB „Elvora“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad jis nėra... 19. Atsakovas J. M. prašo skundą atmesi. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo... 20. Atsakovas S. M. prašo tenkinti skundo dalį dėl UAB „Elvora“... 21. Trečiasis asmuo UAB „Architektūra, dizainas ir statyba“ taip pat prašo... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Nagrinėjama apeliacinė byla yra susijusi su apelianto RUAB „Versenta“... 24. Šioje byloje apeliantas, iš esmės remdamasis minėtu Vilniaus apygardos... 25. Dėl Regresinio reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo... 26. Apelianto RUAB „Versenta“ ir trečiojo asmens UAB „Architektūra,... 27. Kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau nurodytą Regresinio reikalavimo... 28. Kolegijos vertinimu, apeliantas ir trečiasis asmuo sudarė būtent reikalavimo... 29. Pirmosios instancijos teismas Regresinio reikalavimo perleidimo sutarties... 30. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.245 str. 1 d.). CK... 31. Apelianto ir trečiojo asmens įsitikinimas, kad trečiasis asmuo turi teisę... 32. Dėl atsakovo UAB „Elvora“ sutartinės civilinės atsakomybės... 33. Trečiojo asmens perleista ir šios bylos pagrindu esanti reikalavimo teisė į... 34. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-85-431/2009 buvo... 35. Kolegijos vertinimu, atsakovas iš dalies yra teisus, kad ankstesnėje... 36. Tiek ankstesnėje, tiek ir šioje civilinėje byloje atsakovas iš esmės... 37. Taigi išdėstyta leidžia daryti išvadą, kad atsakovui atsirado civilinė... 38. Dėl atsakovų S. M. ir J. M. civilinės atsakomybės... 39. Regresinio reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantas perėmė būtent... 40. Kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Tenkinus ieškinį atsakovo UAB „Elvora“ atžvilgiu, iš šio atsakovo... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria... 45. „Ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elvora“ tenkinti.... 46. Priteisti ieškovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei... 47. Ieškinį atsakovams J. M. ir S. M. atmesti.... 48. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovui uždarajai... 49. Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinė bendrovės „Elvora“ 39...