Byla 2A-818-492/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

2teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Marijono Greičiaus,

3sekretoriaujant Aleksui Navickui,

4dalyvaujant pareiškėjų V. M. ir L. M. atstovams V. M., adv. Vitai Neverauskaitei,

5pareiškėjos A. K. ir suinteresuotųjų asmenų A., S. A. ir V.S. K. atstovui adv. Alvydui Kraujeliui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M. ir L. M. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-732/2009 pagal pareiškėjų V. M., L. M., G. M., A. K. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, A. K., S. A., V. S. K.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

9pareiškėjos V. M. ir L. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Paeisetės II kaime, Molėtų rajone, Utenos apskrityje žemės sklype žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms, buvo sodyba ir joje buvo gyvenamasis namas ir tvartas, priklausę S. L. (L.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas sodybos atstatymui. Nurodė, kad pareiškėjos sklypą įgijo iš S. T., kuriai po nepriklausomybės atkūrimo 1996 m. lapkričio 14 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-544/96 buvo atkurta nuosavybės teisė į jos tėvo S. L. turėtą žemę. Teismas minėtoje byloje nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. iki 1940 m. liepos 22 d. valdė nuosavybės teise 3,28 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Visos S. L. turėtos žemės grąžinti pagal turėtas ribas nebuvo galimybės, nes buvusioje S. L. žemės sklypo vietoje jau nebebuvo pakankamai laisvos vietos. Taigi, likusi valdytos žemės dalis, t.y. 1,50 ha buvo grąžinta kitoje vietoje (žemes sklypas 208-1). Šį sklypą nuosavybės teise valdo pareiškėja G. M. Pareiškėjos V. M. ir L. M. valdo žemės sklypo, kurį iki nacionalizacijos valdė S. L., dalį. Faktinę aplinkybę, kad S. L. turėjo sodybą, šeimą, augino gyvulius, patvirtina liudytojai aukščiau nurodytoje civilinėje byloje J. R. ir S. Ž. Utenos apskrities archyvo 2007-03-16 pažymos Nr. N4-505 prieduose (t. 1, l. 18-22) nurodoma, kad nuo 1958 m. iki 1975 m. Paeisetės kaimo valsčių ūkių sąraše yra nurodyta L. E. S., o šeimos narių sąraše nurodyta L. E.. E. L. gyvenamoji vieta nurodyta ( - ). Aplinkybė, kad tiek S. L., tiek jo dukterys gyveno ( - ), sodyboje, kurią sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais, patvirtina ir liudytojai O. J. ir J. R. K., suinteresuotas asmuo A. K.. Antstolio M. D. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, l. 167) konstatuota, kad žemės sklype adresu ( - ) yra akmenys. Žemėje gulintys akmenys sudaro stačiakampio formą, šie akmenys apaugę žolėmis ir samanomis. Žemės sklype yra pastatytas medinis namas, aplink medinį namą žemėje yra akmenys. UAB „Ekspertika“ atlikta akmenų ekspertizė ir specialisto R. Zilinsko atliktas tyrimas patvirtina, kad šioje vietoje tikrai galėjo stovėti XIX amžiuje statytas gyvenamasis namas.

10Pareiškėja G. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Paeisetės II kaime, Molėtų rajone, Utenos apskrityje žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, buvo sodyba ir joje buvo gyvenamasis namas ir tvartas, priklausantys S. L. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas sodybos atstatymui. Pareiškimą grindė Utenos apskrities archyvo 2007-12-10 pažyma Nr. 07/12-551-2R, prie jos pridėtais asmeninių sąskaitų Nr. ( - ) įrašais. Nurodė, kad S. L. ir jo dukrų E. bei E. L. sodybos, kurioje buvo gyvenamasis namas su tvartu, tikslią buvimo vietą patvirtina 1950 m. Paeisetės k., Molėtų r., žemėlapio ištrauka. UAB „Kagema“ geodezinių matavimų specialistai ant nurodyto 1950 m. duomenimis sudaryto Paeisetės k., Molėtų r. žemėlapio perkėlė dabar pareiškėjai G. M. priklausančio sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio( - ), ribas ir pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ribas, pažymėdami nurodyto plano fragmente, iš kurio aiškiai matyti, kad nurodytame žemėlapyje pažymėta S. L. ir jo dukrų E. ir E. L. sodyba su pastatais buvo pareiškėjai G. M. priklausančio sklypo dalyje, o ne kitoms pareiškėjoms priklausančio sklypo dalyje.

11Pareiškėja A. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 2,96 ha žemės sklype, plane pažymėtame indeksu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), kurio 3/10 dalys priklauso pareiškėjai A. K., buvo sodyba ir joje buvo gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir pirtis. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas sodybos atstatymui. Nurodė, kad pareiškėjai A. K. priklausančiame žemės sklype išliko sodybos, kuri priklausė S. L., pamatai. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1. Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 127-130 ir 1934 m. rugpjūčio 4 d. pažymėto Paeisetės II km. žemės ploto savininkų sąrašas, iš kurio seka, jog S. L. valdė 3,28 ha žemės Paeisetės II kaime; 2. Utenos apskrities archyvo kaimo valstiečių ūkių sąraše yra nurodyta L. E. S., o šeimos narių sąraše nurodyta L. E.; 3. Civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo Nr. 2-544/96, kurioje nustatytas juridinis faktas dėl S. L. nuosavybės teise valdytos žemės; 4. Butų ūkio lapas Nr. 2 (t. 1, l.14), kuriame nurodyta E. L. gyvenamoji vieta ( - ); 5. 1950 m. topografinė nuotrauka, kurioje L. sodyba yra pažymėta; 6. 1952 m. aerofotonuotrauka, pateikta iš valstybinio žemėtvarkos instituto, M 1:10000; 7. Antstolės A. M. 2008-07-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 8. Antstolio L. J. 2008-09-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 9. Utenos miškų ūkio Kuktiškių girininkijos medynų 1961 m. planas; 10. Bendras žemės sklypų 6274/001:0013 ir 6274/0001:0002 planas M 1:2000 su išlikusių pamatų koordinatėmis.

12Pareiškėjos V. M. ir L. M. su pareiškėjų G. M. ir A. K. pareiškimais nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos G. M. pareiškimas netenkintinas, nes nepagrįstas leistinais įrodymais. Pareiškėjos A. K. pateikti įrodymai nepagrindžia jos nurodytų aplinkybių.

13Pareiškėja G. M. su pareiškėjų V. M. ir L. M. pareiškimu nesutiko, A. K. prašymą prašė spręsti teismą, prieštaravimų nepareiškė. Nurodė, kad liudytojų parodymai, 1950 m. karinis žemėlapis ir vietos apžiūra turi būti vertinami kaip pagrindiniai įrodymai.

14Pareiškėja A. K. su kitų pareiškėjų pareiškimais nesutiko. Nurodė, kad svarbiausi įrodymai yra 1950 m. karinis žemėlapis ir aerofotonuotraukos. L. M. ir V. M. pareiškimo liudytojo A. M. parodymai negali pagrįsti, o S. T. parodymai neatitinka civilinio proceso reikalavimų. Pareiškėjos G. M. planas neatitinka kitų byloje pateikiamų planų ir jos sklypas nepatenka į esančių pamatų zoną.

15Suinteresuotas asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė pareiškėjos A. K. pareiškimą tenkinti, o pareiškėjų V. M., L. M. ir G. M. pareiškimų netenkinti. Nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėjų L. M. ir V. M. sklype buvo sodyba, nepatvirtina nei rašytiniai, nei liudytojų parodymai, jų pateiktas žemėlapis netikslus. Aplinkybę, kad L. gyvenamasis namas buvo A. K. priklausančiame sklype, patvirtina rašytinai įrodymai, liudytojų parodymai, kurie buvo nuoseklūs, prieštaravimų nebuvo. G. M. pareiškimo prašė netenkinti, nes pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas patenka į A. K. sklypą.

16Suinteresuoto asmens Labanoro regioninio parko direkcija prašė pareiškėjos A. K. pareiškimą tenkinti, o pareiškėjų V. M., L. M. ir G. M. pareiškimų netenkinti. Nurodė, kad liudytojų parodymai ir karinis žemėlapis patvirtina, kad buvo dvi sodybos, L. ir K. G. M., L. M. ir V. M. sklypuose užfiksuotos dvi nelegalios statybos, kurias dabar norima įteisinti.

17Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu A. K. pareiškimą patenkino visiškai. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2,96 ha žemės sklype, plane pažymėtame indeksu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), kurio 3/10 dalys priklauso pareiškėjai A. K., buvo sodyba ir joje buvo gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir pirtis, priklausę S. L. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatė sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti. Pareiškėjų V. M., L. M., G. M. pareiškimų netenkino. Priteisė iš V. M., L. M. ir G. M. 122,70 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, iš kiekvienos po 40,9 Lt. Teismas nurodė, kad esant oficialiam įrodymui – kariniam žemėlapiui, liudytojų, specialisto R. Z. parodymai nevertinami, taigi jais teismas nesivadovavo. Kadangi iš Utenos apskrities archyvo pateiktų sąskaitų matyti, jog Paeisetės k. buvo gyvenamoji sodyba ir joje 19XX-19XX m. gyveno L. E., S ir L. E., S (t. 1, l.98-105), o apie kitas sodybas archyve duomenų nėra, teismas padarė išvadą, jog 1950 m. kariniame žemėlapyje prie ežero Aisėtas, iš kairės nuo ežere esamos perkėlos, prie užrašo „????????“ yra sodyba, kuri priklausė S. L. UAB „Granvalda“ padarytame žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), kuris ribojasi iš kairės su sklypu Nr. ( - ), priklausančiu G. M., yra neišlikusio pastato ir pirties pamatų vietos. Šis sklypas, kurio Nr. ( - ), priklauso A. K., A. K. ir S. A. (t. 2, l.84). Kitų pareiškėjų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose jokių pastatų nebuvo, nes kitaip būtų pateikti tą patvirtinantys archyviniai dokumentai. Be to, pareiškėjai V. M., L. M. ir G. M. siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų valdomose sklypuose buvo sodyba, kuri priklausė S. L., o tai neatitinka tikrovės, nes negalėjo trijose atskiruose žemės sklypuose būti ta pati sodyba, kaip tai reikalauja Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003, apibrėžiantis sodybos sąvoką.

18Apeliaciniu skundu pareiškėja L. M. prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo V. M. ir L. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti. Nurodė, kad: 1) teismas net nemotyvuodamas atmetė visus apeliantės įrodymus, t.y. prejudiciniu laikytiną 1996 m. lapkričio 14 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą civ.b. Nr. 2-544/96, kuriuo buvo atkurta nuosavybės teisė į sklypą, unikalus Nr. ( - ), priklausantį S. T., didesnę įrodomąją reikšmę turinčius rašytinius įrodymus, t.y. antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio galima spręsti apie išlikusius pamatus, UAB “Ekspertika“ atliktą L. M. ir V. M. žemės sklype rastų pamatų ekspertizę, atestuoto specialisto R. Zilinsko atlikto tyrimo išvadą, kad šioje vietoje tikrai galėjo stovėti XIX šimtmetyje statytas gyvenamasis namas; 2) teismas neteisingai vertino A. K. pateiktus įrodymus: Utenos archyvo 2007-12-10 pažymą Nr. 07/12-551-2R, 1950 m. karinį žemėlapį, UAB „Granvalda“ žemės sklypo fotonuotrauką ir pamatų vietos nustatymo planą; 3) teismas neįvertino A. K. parodymų prieštaringumo, O. J. ir A. K. parodymų dėl sodybų skaičiaus neatitikimo, aplinkybės, kad iš planų matyti, jog keltas yra L. valdytoje žemėje, liudytojo A. M. tvirtinimo, kad tai jis aptiko pamatų liekanas ir parodė jas V. M., neįvertino S. T. nurodytų aplinkybių antstoliui, kad ten, kur dabar stovi namas, yra jos buvusio namo pamatų likučiai, neįvertino liudytojo A. L. parodymų, liudytojo R. Z. paaiškinimų.

19Apeliaciniu skundu pareiškėja V. M. prašė Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - V. M. ir L. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, t.y. jis, remdamasis paviršutinišku vertinimu, 1950 m. karinį žemėlapį pripažino oficialiu įrodymu. Šis žemėlapis neatitinka pakankamumo kriterijaus, t.y. patvirtina tik galimą sodybų skaičių ginčo teritorijoje, tačiau neleidžia daryti išvados, kam priklausė konkreti sodyba. Dėl šios priežasties minėto įrodymo negali prilyginti tiesioginiam įrodymui, kaip jį vertino pirmos instancijos teismas. Prilyginus netiesioginį įrodymą tiesioginiam, paneigiami ir absoliučiai nevertinami kiti netiesioginiai įrodymai, nors jie suteikia pagrindą abejoti karinio žemėlapio patikimumu ir autentiškumu. Net ir vertindamas šį įrodymą kaip oficialų, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, privalėjo vertinti ir liudytojų parodymus (A. L. ir kt.). Jie bei rašytiniai įrodymai (1934 m. žemės ištyrimo žiniaraštis Nr.127-130, 2008-07-11 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) suteikia pakankamą pagrindą abejoti 1950 m. karinio žemėlapio tikslumu, patikimumu ir autentiškumu. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, esančių visose į bylą priimtose įrodinėjimo priemonėse (2008-07-11 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, UAB „Ekspertika“ atliktame statinio dalies techninės būklės įvertinimo akte Nr. 07-08/35, specialisto R. Zilinsko statinio liekanų Paeisetės II k. Molėtų raj. vizualiuose natūros tyrimuose, pareiškėjų atstovų paaiškinimuose), o tai lėmė principinį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą (pažeistas visapusiškumo principas), turėjusį reikšmės priimant sprendimą. Priimdamas sprendimą teismas taip pat pažeidė įrodymų pusiausvyros principą, nes bylos medžiagoje esant daugiau patikimų, leistinumo ir sąsajumo kriterijus atitinkančių įrodymų apie S. L. sodybos buvimo vietą apeliantėms priklausančiame žemės sklype (S. T. paaiškinimai, fiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, A. L. parodymai), konstatavo, kad ši sodyba buvo pareiškėjos A. K. žemės sklype, nors tai patvirtinantys įrodymai neatitinka įrodymų patikimumo kriterijaus ir prieštarauja vieni kitiems (A. K., A. K. paaiškinimai, O. J., J.R. K. parodymai). Pareiškėjos A. K. kviestų liudininkų parodymuose yra daug vidinių prieštaravimų, jie nenuoseklūs, kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu. Vertinant visus A. K. pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, kad S. L. sodyba buvo pareiškėjai A. K. priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjos A. K. pateikti įrodymai gali įrodyti tik tai, kad jos žemės sklype yra neidentifikuotinų pamatų likučiai, kurie, tikėtina, buvo S. P. sodybos (trečios sodybos) statinių pamatai.

20Atsiliepimu į pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą pareiškėja L. M. prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą, nurodė, kad sutinka su pareiškėjos V. M. apeliaciniu skundu.

21Atsiliepimu į pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą pareiškėja V. M. prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – L. M. ir V. M. pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pritaria pareiškėjos V. M. apeliacinio skundo argumentams.

22Atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus pareiškėja A. K. prašė pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinių skundų netenkinti, Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantėms priklausančiame žemės sklype yra naujos statybos pastatai, t.y. sodyba, dėl kurios atkūrimo prašomas patvirtinti juridinis faktas, jau yra faktiškai atkurta. Be to, dėl šių pastatų neteisėtos statybos Molėtų rajono apylinkės teisme yra civilinė byla, kurios nagrinėjimas sustabdytas. Taigi, juridinio fakto nustatymas, kad apeliantėms priklausančiame žemės sklype yra buvusi S. L. sodyba, iš esmės negali būti teisėtas net ir tuo atveju, jei būtų bent iš dalies pagrįstas. Pareiškėjos L. M. nurodomas vietos apžiūrėjimo aktas, kurį teismas vertino civ.b. Nr. 2-7-732/2009, negali būti laikomas prejudiciniu faktu, nes remiantis juo, daryti jokios išvados apie apeliantėms priklausančiame žemės sklype buvusią sodybą nėra galimybės. Nei specialisto R. Z., nei UAB „Ekspertika“ pateiktos išvados CPK prasme negali būti laikomos nei oficialiais rašytiniais įrodymais, nei eksperto išvada. Apeliantės nurodytų rašytinių įrodymų nepatvirtina ir jiems prieštarauja oficialūs rašytiniai įrodymai, t.y. A. K. pateikti dokumentai. Atkreipė dėmesį, kad 1950 m. kariniu žemėlapiu rėmėsi ir pati apeliantė V. M., o UAB „Granvalda“ atlikti matavimai ir pateikti dokumentai laikytini tinkamais, nes pateiktos matininko kvalifikacija ir licencijos. Apeliantės V. M. teiginiai, jog A. K. kviestų liudytojų parodymai byloje yra nenuoseklūs, prieštaringi, netikslūs, nepagrįsti, nes abiejų liudytojų O. J. ir J. R. K. parodymai yra tapatūs, jie atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus.

23Atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinių skundų netenkinti.

24Atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo A. K. prašė pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinių skundų netenkinti, Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis teismui netvirtino, kad S. P. sodyba Paeisetės kaime yra buvusi 1934, 1950 ar 1960 m. Paaiškino, kad apie 1934 m S. P. sodybos jau nebuvo išlikę, tačiau jis iš tėvų yra girdėjęs, kad anksčiau, t.y. XIX amžiuje, ( - ) S. P. yra gyvenęs. Šalia K. sodybos buvusi S. L. sodyba pradėjo nykti apie 1960 m. Tačiau netvirtino, kad 1960 m. ji buvo visiškai sunykusi, nors V. M. tuo rėmėsi apeliaciniame skunde. Tiek jis, tiek liudytojai atpažino byloje A. K. pateiktą S. L. namo nuotrauką.

25Atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija prašė Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei apeliacinis skundas paduotas siekiant išvengti pasekmių dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – statinių nugriovimo.

26Pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus atsisakytina tenkinti.

27Pareiškėjos L. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdo po ½ dalį 1,78 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kurį pirkimo – pardavimo sutartimi 2005-10-17 perleido S. T. (t. 1, l. 72-75).

28Pareiškėja G. M. nuosavybės teisėmis valdo 1,3615 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį( - ). Ji žemės sklypą įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi 2006-08-03 iš G. L. M., o pastarasis šį žemės sklypą įsigijo pirkimo – pardavimo 2001-05-17 sutartimi iš S. T. (t. 1, l. 69-71).

29S. T. nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 1999-11-29 sprendimu Nr. 44525-62-8231.

30Pareiškėja A. K. nuosavybės teisėmis valdo 3/10 dalis 2,96 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio( - ), kurią paveldėjo po savo sutuoktinio Z. K. mirties, kuriam nuosavybės teisės buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 1999-11-29 įsakymu Nr. ( - ) (t. 1, l. 125-130).

31Atkuriant nuosavybės teises į žemę rėžiniame Paeisetės kaime, pretendentai 1998-06-17 sudarė susitarimą dėl žemės išskirstymo į valdas ir jų ribų (t. 1, l. 160-161), nuosavybės teisės tiek S. T., tiek Z. K. buvo atkurtos atsižvelgiant į pretendentų sudarytą susitarimą.

32Civilinėje byloje surinkti įrodymai – Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus Paisetės II kaimo ūkininkų 1934-08-04 žemės ištyrimo žiniaraštis Nr. 127-130 ir prie jo pridėtas žemės plotų savininkų sąrašas patvirtina, kad Paaisetės II kaime buvo 4 savininkai, ūkininkai – K. A., valdęs 3,28 ha žemės, L. A. įpėdiniai, valdė L. S. 1,64 ha žemės, S. G. įpėdiniai, valdė taip pat L. S. 1,64 ha, ir P. S., žemę 6,55 ha valdė K. J. (t. 1, l. 9-13, 43). Vėlesni duomenys – visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žinios – pavirtina, kad Utenos apskrities Kuktiškių valsčiuje Paaisetės II k. Gyventojos L. A. (vardas – taip dokumente) buto – ūkio lape įrašyta: šeimos galva L. E., g. ( - ) m., ūkininkė, žemės ūkio šeimininkė be samdinių; sesuo L. E., g. ( - ) m., dirbanti šeimos narė (t. 1, l. 14-16, 43). Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus Padumblės apylinkės valstiečių ūkių sąrašuose 1944 m., 1947 m., 1948 m. Paisetės kaime yra įrašyta ūkio valdytoja L. E., S., turėjusi 3,4 ha žemės; Paaisetės II kaimo nuo 1958 m. iki 1975 m. ūkinėse knygose įrašytas E. L. ir E. L. ūkinis kiemas, nurodyti ūkyje buvę pastatai – gyvenamas namas ir tvartas (t. 1, l. 98-105). Šie archyviniai duomenys, taip pat išsaugoti L. E. mokestiniai pranešimai, prievolių lapai, draudimo liudijimai (t. 1, l. 118-124) patvirtina, kad Paaisetės kaime yra buvusi seserų E. L., S., ir E. L., S. sodyba, šiais duomenimis remiasi iš esmės visi pareiškėjai. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra konkreti šios sodybos buvimo vieta – t.y. kuriame iš pareiškėjų nurodytų trijų sklypų yra išlikę jos liekanos – pamatai.

33Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu, kuriuo A. K. pareiškimą patenkino visiškai, padarytas išvadas.

34Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent 2,96 ha žemės sklype, plane pažymėtame indeksu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), kurio 3/10 dalys priklauso pareiškėjai A. K., buvo sodyba ir joje buvo gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir pirtis, priklausę S. L. Šias išvadas teismas grindė 1950 m. sudarytu kariniu žemėlapiu, kurį vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą (t. 1, l. 106), todėl nevertino liudytojų ir specialisto R. Zilinsko parodymų.

35Teisėjų kolegija, nors teismo išvadas dėl ginčo sodybos buvimo vietos pripažįsta pagrįstomis, nesutinka su 1950 m. sudaryto karinio žemėlapio vertinimu kaip oficialaus rašytinio įrodymo, nes toks vertinimas neatitinka CPK 197 str. 2 d. sąlygų tiek dėl įrodymo paties pobūdžio, tiek dėl jį parengusios institucijos (karinis žemėlapis, sudarytas kitos valstybės). Tačiau, atsižvelgiant į jame esančių duomenų įrodomąją reikšmę, karinį žemėlapį vertina kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais į civilinę bylą pateiktais įrodymais – 1961 m. miškotvarkos projektu (t. 2, l. 3-7), UAB „Granvalda“ parengtu žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbini), planu, kuriame nustatyta neišlikusios sodybos pamatų vieta, jo aerofotonuotrauka, 1952 m. aerofotonuotrauka (t. 1, l. 151-153, t. 2, l. 84), antstolės A. M. faktinių aplinkybių 2008-07-11 konstatavimo protokolu ir antstolio L. J. 2008-09-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 1, l. 136, 143-150, 173-178), aukščiau aptartais archyvų duomenimis, liudytojos O. J. parodymais, kurie patvirtina, kad Paeisetės k. buvo gyvenamoji sodyba ir joje 19XX-19XX m. gyveno L. E., S. ir L. E., S., bei kurioje vietoje buvo ši sodyba, atpažino sodybą fotonuotraukoje, darytoje apie 1960 m. (t. 2, l. 40, t. 1. 137). Šie įrodymai atitinka leistinumo kriterijus ir sudaro nuoseklią visumą. Ginčo sodybos buvimo vieta nurodyta UAB „Granvalda“ parengtame žemės sklypo plane atitinka duomenis 1950 m. sudarytame kariniame žemėlapyje, 1952 m. aerofotonuotrauką, 1961 m. miškotvarkos projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Utenos miškų ūkio Kuktiškio girininkijos miškotvarkos projekte pažymėtos Paeisetės II kaime dvi sodybos šalia, K. ir arčiau ežero, tikėtina, L. Antstolių A. M. ir L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir jo prieduose – fotonuotraukose yra užfiksuota pareiškėjai A. K. dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Paeisetės II kaime buvusių pastatų pamatų išlikę ir atkasti fragmentai.

36Kitų liudytojų parodymai gali būti šališki vienos ar kitos besibylinėjančios pusės atžvilgiu, architekto R. Z. vizualūs natūros tyrimai ir išvados iš esmės neatitinka byloje esančių aukščiau aptartų rašytinių įrodymų, nešališka ekspertizė nėra atlikta, todėl šiais duomenimis remtis sprendžiant dėl ginčo – L. – sodybos buvimo vietos negalima. Antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota S. T. parodymai vietoje, pareiškėjai L. M. priklausančiame žemės sklype ( - ), kur S. T. ( L., E. ir E. sesuo) parodo buvusio tvarto pamatų liekanas bei parodo, kad šiuo metu atstatyto namo vietoje yra buvęs jos šeimos gyvenamas namas. Tokie S. T. parodymai neatitinka leistinumo reikalavimų, nes ji nebuvo apklausta liudytoja, be to, neatitinka iš esmės kitų byloje esančių rašytinių įrodymų – archyvų duomenys patvirtina, kad L. ūkiui priklausiusi sodyba buvo išlikusi iki 1975 m., tačiau jos buvimo vieta remiantis 1950 m. kariniu žemėlapiu, 1952 m. aerofotonuotrauka ir 1961 m. miškotvarkos projektu yra kitoje vietoje, negu S. T. parodė antstoliui. Jos parodymų antstoliui neatitikimas kitiems rašytiniams įrodymams byloje galėtų būti paaiškinamas suinteresuotumu, nes žemės sklypus, į kuriuos S. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės, dabar įsigijo apeliantės. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje 2005-10-17, kuria S. T. pardavė žemės sklypą 1,78 ha unikalus Nr. ( - ) po ½ dalį V. M. ir L. M., nėra jokių duomenų apie statinius ar statinių pamatus šiame žemės sklype (prijungta Molėtų raj. apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-6-335/2009, l. 34-38). UAB „Turto apskaitos centras“ ištraukoje iš 1950 metų topografinės nuotraukos (karinio žemėlapio) pagal S. T. parodymus pažymėjo statinių pamatus, ir jų buvimo vieta nesutapo su toponuotraukoje nurodyta sodybų vieta (t. 1, l. 116).

37Pažymėtina, kad UAB „Ekspertika“ atliktas pareiškėjai V. M. priklausančiame žemės sklype esančių pamatų būklės įvertinimas, specialisto architekto R. Zilinsko atlikti vizualūs statinio liekanos ( - ) natūros tyrimai (t. 2, l. 14-21) nepagrindžia sodybos buvimo konkrečioje vietoje fakto. Akmenys žemės sklype, duomenys apie kokių nors pamatų likučius nėra pakankamas įrodymas sodybos – ūkinio vieneto su būdingu tam tikros paskirties pastatų kompleksu, būdinga žemėnauda, egzistavimui vienu ar kitu laikotarpiu pagrįsti. Šioje byloje surinkti duomenys patvirtina kad ( - ) nacionalizacijos ir pokariniu laikotarpiu buvo L. (S., jo dukroms) priklausiusi sodyba kaip tam tikras ūkinis vienetas su būdingu pastatų kompleksu, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jos buvimo vietą pareiškėjai A. K. dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Archyvuose nėra išlikusių duomenų, kurie patvirtintų, kad ( - ) minėtu laikotarpiu būtų buvusi dar kita sodyba (apeliantų teigimu S. P.), nes nėra informacijos nei apie tokio savininko ūkį 1940 m. ar vėliau, nei apie jam priklausiusius statinius. Apeliančių argumentai apie galimą kito savininko S. P. sodybos pamatų išlikimą ginčo vietovėje vertintini kaip prielaida ir atmestini, nes duomenys apie tokį žemės savininką fiksuoti tik 1934 m. žemės ištyrimo žiniaraščiuose, daugiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šio savininko sodybos, ūkio buvimo faktą. Vien tik akmenys ar pamatų likučiai yra nepakankami konkrečiai sodybai identifikuoti, juo labiau, kada konkrečios sodybos (L.) buvimo faktas, remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatomas kitame žemės sklype.

38Nepagrįstu pripažintinas apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prejudicinę reikšmę turintį Molėtų rajono apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-544/1996 m., kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. L. iki ( - ) nuosavybės teisėmis valdė 3,28 ha žemės sklypą ( - ), nes šiuo sprendimu nebuvo nustatyta nei sodybos buvimo faktas, nei grąžintino žemės sklypo vieta. Kaip jau buvo minėta, Paeisetės II kaimas buvo rėžinis, pretendentai dėl grąžintinos žemės vietos ir ribų susitarė vėliau, 1998 m., ir rėžiuose buvusią žemę formuojant į atskirus sklypus, pati S. L. sodyba su pastatais pateko ne į S. T., jo dukteriai, bet kitam pretendentui grąžintiną žemės sklypą.

39Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, priėmė pagrįstą ir iš esmės teisingą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, iš apeliančių į valstybės biudžetą priteistina po 14,10 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

41Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti į valstybės biudžetą iš apeliančių L. M. ir V. M. po 14,10 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Marijono Greičiaus,... 3. sekretoriaujant Aleksui Navickui,... 4. dalyvaujant pareiškėjų V. M. ir L. M. atstovams V. M., adv. Vitai... 5. pareiškėjos A. K. ir suinteresuotųjų asmenų A., S. A. ir V.S. K. atstovui... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 9. pareiškėjos V. M. ir L. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 10. Pareiškėja G. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 11. Pareiškėja A. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog... 12. Pareiškėjos V. M. ir L. M. su pareiškėjų G. M. ir A. K. pareiškimais... 13. Pareiškėja G. M. su pareiškėjų V. M. ir L. M. pareiškimu nesutiko, A. K.... 14. Pareiškėja A. K. su kitų pareiškėjų pareiškimais nesutiko. Nurodė, kad... 15. Suinteresuotas asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė... 16. Suinteresuoto asmens Labanoro regioninio parko direkcija prašė pareiškėjos... 17. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu A. K.... 18. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. M. prašė panaikinti Molėtų rajono... 19. Apeliaciniu skundu pareiškėja V. M. prašė Molėtų rajono apylinkės teismo... 20. Atsiliepimu į pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą pareiškėja L. M.... 21. Atsiliepimu į pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą pareiškėja V. M.... 22. Atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus pareiškėja... 23. Atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus suinteresuotas... 24. Atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus suinteresuotas... 25. Atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus suinteresuotas... 26. Pareiškėjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus atsisakytina tenkinti.... 27. Pareiškėjos L. M. ir V. M. nuosavybės teisėmis valdo po ½ dalį 1,78 ha... 28. Pareiškėja G. M. nuosavybės teisėmis valdo 1,3615 ha žemės sklypą, kurio... 29. S. T. nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus buvo atkurtos Utenos... 30. Pareiškėja A. K. nuosavybės teisėmis valdo 3/10 dalis 2,96 ha žemės... 31. Atkuriant nuosavybės teises į žemę rėžiniame Paeisetės kaime,... 32. Civilinėje byloje surinkti įrodymai – Utenos apskrities Kuktiškių... 33. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta Molėtų rajono apylinkės teismas... 34. Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 35. Teisėjų kolegija, nors teismo išvadas dėl ginčo sodybos buvimo vietos... 36. Kitų liudytojų parodymai gali būti šališki vienos ar kitos... 37. Pažymėtina, kad UAB „Ekspertika“ atliktas pareiškėjai V. M.... 38. Nepagrįstu pripažintinas apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos... 39. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 41. Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti...