Byla 2A-917-560/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Dariaus ir Girėno 20“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo pervesti žemės sklypo dalį į laisvos valstybinės žemės fondą, administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti detalųjį žemės sklypo planavimą, siekiant suformuoti jame atskirą grąžintiną sklypą, trečiasis asmuo Z. B..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas E. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

51) pripažinti negaliojančia 1997-07-31 žemės nuomos sutarties Nr. 269, kuria AB „Autoturas“ išnuomotas 99 metams 26 481 kv. m ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dalį dėl 1 481 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios ( - ), pagal UAB „Tūris“ 2010 m. projektinio pasiūlymo planą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pervesti šią žemės sklypo dalį į laisvos valstybinės žemės fondą;

62) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V 1.9 punktą;

73) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-07-30 įsakymą Nr. 1290-01;

84) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti detalųjį žemės sklypo, esančio ( - ), planavimą, siekiant suformuoti jame ieškovui grąžintiną atskirą 1 481 kv. m sklypą.

9Ieškovas nurodė, kad jis su seserimi Z. B. yra J. M., iki nacionalizacijos valdžiusio 2,84 ha bendro ploto žemės sklypą ( - ), palikuonys bei pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl ieškovui atkurtinos žemės plotas sudaro 1,42 ha. Nurodo, kad ieškovas 1992-01-27 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo prašė atkurti visą nuosavybę natūra. Ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į dalį turto, perduodant neatlygintinai naują 0,2 ha ploto žemės sklypą, vėliau – 0,097 ha ploto sklypą. Anot ieškovo, į jo nuolatinius prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) 2003-10-29 raštu nurodė, kad dalis (apie 0,16 ha) J. M. turėtos žemės patenka į 2,648 ha valstybinės žemės sklypą, kuris ginčijama sutartimi 99 metams išnuomotas AB „Autoturas“. VAVA rašte taip pat nurodyta, kad nuomojamo sklypo dalyje, kuri yra prie ieškovo gyvenamojo namo ( - ), bendrovė neturi statinių ir įrenginių, faktiškai šia sklypo dalimi nesinaudoja. Ieškovas nurodė, kad VAVA 2003-10-06 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl nuomojamo žemės sklypo ploto sumažinimo ir 2003-11-17 raštu pasiūlė AB „Autoturas“ kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žemės išnuomoto sklypo ribų patikslinimo. VAVA 2004-12-27 raštu informavo ieškovą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-24 įsakymu nutraukta 1997 m. nuomos sutartis, tačiau iš VAVA 2005-03-29 rašto ieškovas sužinojo, jog apskrities viršininko 2005-02-14 įsakymu panaikintas 2004-12-24 įsakymas. Ieškovo teigimu, ginčijama išnuomoto žemės sklypo dalis, esanti šalia ieškovo namų valdos, neužstatyta statiniais ir atsakovo bendrovės nenaudojama. Ieškovo nuomone, taip pat naikintini ginčijami potvarkis, kuriuo nustatyti išnuomoto žemės sklypo dydis ir ribos, bei įsakymas, kuriuo ginčo sklypas išnuomotas. Anot ieškovo, jis turi teisę reikalauti, kad atliekant naują detalųjį žemės sklypo ( - ), planavimą ir formuojant atskirą ieškovui grąžintiną sklypą būtų atsižvelgta į UAB „Tūris“ projektinio plano pasiūlymą. Dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovas atkreipė dėmesį į savo asmenines savybes – jog jis yra muzikos instrumentų meistras, neturi aukštojo išsilavinimo, į sunkią jo sveikatos būklę ir dėl valstybės bei savivaldybės institucijų užsitęsusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

10Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad nuostata, jog žemė natūra gali būti grąžinama turėtoje vietoje, įstatyme įtvirtinta tik 2002-04-19. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. žemė, esanti iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, priskirta prie valstybės išperkamos žemės. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į ieškovo 2003-03-19 prašyme pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą laisvą buvusią J. M. žemę prie ( - ), Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2003-05-27 atliko J. M. turėtos žemėvaldos aplinkinių ribų kartografiją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nurodomas 1 481 kv. m žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje įstatymų nustatyta tvarka jau suformuotas sklypas nuosavybės teise priklausančių pastatų ( - ), eksploatavimui ir 99 metams išnuomotas, sklypas priskirtinas prie valstybės išperkamos žemės ir natūra negrąžinamas. Atsakovo teigimu, ieškovas daugiau kaip 14 metų nuo ginčijamos sutarties sudarymo nesiėmė jokių veiksmų ginti tariamai pažeistų teisių. Be to, nurodė, kad VAVA įsakymui, kaip administraciniam aktui, nuginčyti taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintas 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminas, kurį ieškovas taip pat praleido (terminas skaičiuotinas nuo ieškovo 2003-08-06 prašymo pateikimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai dienos).

11Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1994-10-20 potvarkio 1.9 punktą, taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė iš dalies analogiškus argumentus, susijusius su išnuomotos žemės sklypo dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei, kaip ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės žemės sklypo skyrimo AB „Autoturas“ procesas prasidėjo gerokai anksčiau, negu buvo pateiktas (1992-10-27) ieškovo prašymas atkurti nuosavybės teises. Be to, ieškovas nėra nuginčijęs žemės sklypo, esančio ( - ), suformavimo dokumentų. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-764-561/2009 ginčijo Vilniaus miesto valdybos 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V 1.9 punktą, tačiau teismas 2009-02-19 nutartimi bylą nutraukė, nes buvo gautas ieškovo prašymas dėl skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo. Taigi ši nagrinėjamos bylos dalis nutrauktina pagal CPK 293 str. 3 p. Neturėdamas teisės ginčyti Vilniaus miesto valdybos 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V 1.9 punkto, ieškovas nepagrįstai ginčija ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-07-30 įsakymą, be to, šiam įsakymui ginčyti ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti žemės sklypo detalųjį planavimą atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę priimamas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Anot atsakovo, detalusis planas, jei būtina, rengiamas tik grąžinus žemę natūra, be to, teisės aktai nenumato, kad nagrinėjamu atveju detalųjį planą rengti privaloma, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti detalųjį žemės sklypo ( - ), planavimą.

12Atsakovas UAB „Dariaus ir Girėno 20“ atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo teritorija buvo naudojama ne vėliau kaip nuo 1988 metų, nes Turizmo ir ekskursijų tarnyba 1988-01-19 raštu informavo Vilniaus miesto statybos ir architektūros valdybą apie poreikį paimti privačiai valdomų sklypų dalis, siekiant išplėsti automobilių aptarnavimo bazę ( - ). Atsakovo nuomone, ginčijami administraciniai aktai ir sutartis yra teisėti, atitinka jų sudarymo metu galiojusių norminių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ginčo teritorija atsakovo nenaudojama ir (arba) atsakovui nereikalinga.

13Trečiasis asmuo Z. B. sutiko su ieškinyje nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, prašė ieškovo ieškinį tenkinti.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-12-04 sprendimu atnaujino ieškovui procesinį teisės kreiptis į teismą terminą dėl Vilniaus apskrities viršininko 1997-07-30 įsakymo panaikinimo, atmetė ieškinio reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko 1997-07-30 įsakymo panaikinimo, 1997-07-31 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir dėl įpareigojimo atlikti žemės sklypo detalųjį planavimą, taip pat nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų, kuriais ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V 1.9 punktą. Teismas nurodė, kad dėl ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko 1997-07-30 įsakymo ir 1997-07-31 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties teisėtumo spręstina pagal jų priėmimo ir sudarymo metu galiojusių norminių teisės aktų nuostatas. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija, galiojusi nuo 1997-07-07 iki 1999-06-01) nuosavybės teisių atkūrimą natūra siejo, be kita ko, su grąžinamo žemės sklypo naudojimu. Nurodė, kad iš esmės tokie patys reikalavimai-sąlygos dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemę miesto teritorijoje (susiję su sklypo faktišku naudojimu) buvo įtvirtinti(-os) ir anksčiau galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 str. 1 d. 2 p. Teismas nurodė, kad ieškovas, įrodinėjęs atsakovo UAB „Dariaus ir Girėno 20“ nesinaudojimą ginčo sklypo dalimi, nepateikė įrodymų, kad jis pats iki 1997 m. liepos 30-31 d. ar vėliau faktiškai naudojosi ginčo sklypo dalimi. Atsižvelgiant tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas tuo metu turėjo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra (kiek tai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu būtent į ginčijamą sklypo dalį). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ginčijamų įsakymo ir (arba) sutarties neteisėtumo, t. y., kad 1997 m. liepos 30-31 d. galiojusios įstatymų nuostatos būtų draudusios priimti tokį įsakymą ir (arba) sudaryti tokią sutartį, taip pat kad tokio įsakymo priėmimas ir (arba) sutarties sudarymas būtų pažeidęs tuo metu įstatymuose įtvirtintas ieškovo teises ar teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad, viena vertus, ieškovas pateiktame 1992-01-27 prašyme išreiškė valią nuosavybės teises atkurti ne vien tik natūra, bet ir kitais būdais (byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ar leidžiančių manyti, kad ieškovas iki ginčijamos sutarties sudarymo būtų išreiškęs valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo vien tik natūra), tačiau, kita vertus, tai nepaneigė įstatymų leidėjo ir Konstitucinio Teismo pabrėžiamos pirmenybės nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Nurodė, kad, nepaisant to, jog net ir aiškiai išreikšta ieškovo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo vien tik natūra (jeigu tokia valia būtų išreikšta iki ginčijamos sutarties sudarymo) dar nereikštų, kad būtent ieškovo pageidaujamu būdu nuosavybės teisės jam ir bus atkurtos – ieškovo nuosavybės teisėms atkurti natūra (ginčo sutarties sudarymo metu) nebuvo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. įtvirtintų prielaidų, nes ieškovas neįrodė ginčijamos sklypo dalies faktinio naudojimo (iki 1997 m. liepos 30-31 d.). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo prioriteto žemės priskyrimo išperkamai atžvilgiu. Taip pat teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkui 2004-12-24 įsakymu nutraukus ginčijamą nuomos sutartį, ieškinio senaties terminas ginčyti sutartį buvo nutrauktas ir prasidėjo iš naujo, todėl teismas padarė išvadą, kad iki ieškinio pareiškimo šioje byloje bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nepasibaigė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į ieškovo ilgalaikes nuolatinio pobūdžio pastangas valstybės ir savivaldybės institucijose ginti savo teises bei teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, į šių institucijų atsakymus dėl ieškovo paklausimų, teismas sprendė, kad ieškovas savo teises gina (siekia apginti) sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teisėmis, dėl to praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą (dėl Vilniaus apskrities viršininko 1997-07-30 įsakymo panaikinimo) terminas atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-764-561/2009 nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V dalies panaikinimo. Nurodė, kad nors, viena vertus, nurodytoje administracinėje byloje E. V. 2009-02-11 prašymo motyvuojamojoje dalyje nurodyta apie pareiškėjo teisę „atsiimti“ skundą, tačiau, kita vertus, prašymo rezoliucinėje dalyje nurodyta apie skundo „atsisakymą“. Nurodė, kad priimtos administracinio teismo 2009-02-19 nutarties E. V. neskundė, todėl, kadangi minėta nutartis, kuria administracinė byla nutraukta priėmus pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, įsiteisėjusi, tai tenkintas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl šios civilinės bylos dalies nutraukimo. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų, kuriais ginčijamas Vilniaus miesto valdybos 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V 1.9 punktas. Teismas nurodė, kad ieškovui nenuginčijus nuomos sutarties, nėra prielaidų tenkinti ieškinio reikalavimus dėl savivaldybės įpareigojimo atlikti detalųjį žemės sklypo planavimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ar leidžiančių manyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo aspektu pažeistų ieškovo teises ar teisėtus interesus. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo kreipęsis dėl detalaus sklypo planavimo ir (arba) kad atsakovai pažeistų ieškovo teises dėl detalaus plano inicijavimo, sudarymo, patvirtinimo. Dėl to ir ši ieškinio reikalavimų dalis atmesta kaip nepagrįsta.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Ieškovas E. V. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia 1997-07-31 žemės nuomos sutarties Nr. 269, kuria AB „Autoturas“ išnuomotas 99 metams 26 481 kv. m ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dalį dėl 1 481 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios ( - ), pagal UAB „Tūris“ 2010 m. projektinio pasiūlymo planą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pervesti šią žemės sklypo dalį į laisvos valstybinės žemės fondą bei panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-07-30 įsakymą Nr. 1290-01. Nurodė, kad ieškovas iki 1997 m. liepos 30-31 d. ir vėliau faktiškai naudojosi ginčo sklypo dalimi kaip sodu, kol atsakovas UAB „Dariaus ir Girėno 20“ jo neatsitvėrė tvora. Pažymėjo, kad iš antstolio R. V. 2009-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0179/09/20 akivaizdu, jog ginčo žemės sklypo dalis yra ir buvo sodas, ji buvo apsodinta senais sodo medžiais ir krūmais. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad yra pagrindas taikyti ieškovo atžvilgiu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Mano, kad 1997-07-31 sudaryta sutartimi ir 1997-07-30 priimtu įsakymu pažeistos ieškovo konstitucinės teisės į nuosavybę. Pažymėjo, kad žemės sklypo išnuomojimas privačiai uždarajai akcinei bendrovei nėra visuomenės poreikių tenkinimas. Teigia, kad teismas neišnagrinėjo ieškovo argumentų, kuriais jis nurodė, jog UAB „Dariaus ir Girėno 20“ paskirtas žemės plotas yra per didelis ir 1 481 kv. m jo dalis nėra reikalinga tiesioginei pastatų paskirčiai. Mano, kad esant dviprasmiškai situacijai dėl jo prašymo administracinėje byloje, teismas, matydamas, jog nuosavybės atkūrimo santykiai yra svarbūs visuomenei, galėjo būti aktyvus ir pasinaudoti ex officio teise, kadangi nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas atsisakė savo 2012-09-27 patikslinto ieškinio reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti detalųjį žemės sklypo, esančio ( - ), planavimą ir prašo ginčo žemės sklypo 1 481 kv. m dalį grąžinti natūra.

18Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.

19Atsakovas UAB „Dariaus ir Girėno 20“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo teritorija jau yra naudojama ne vėliau kaip nuo 1988 m. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba laisvoje (neužstatytoje) žemėje turi teisę atlikti tam tikrus įstatymo numatytus veiksmus, tarp jų – suformuoti žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju teritorija, į kurią pretenduoja ieškovas, nėra laikytina laisva valstybine žeme ir yra išperkama. Šis žemės sklypas patenka į suformuoto atsakovui priklausančio sklypo ribas ir jis skirtas atsakovui priklausančių pastatų naudojimui. Nurodė, kad ieškovo minimas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra išsamus ir neįrodo, jog ginčo teritorija yra nenaudojama ir/ ar yra nereikalinga atsakovui. Pažymėjo, kad net ir netikslus administracinės bylos nutraukimo pagrindo nurodymas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nebuvo nuostatos, kad asmenims nuosavybės teisės į žemę, esančią miesto ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, ši nuostata įstatyme įtvirtinta tik 2002-04-19. Pažymėjo, kad, remiantis tuo metu galiojusia minėto įstatymo redakcija, prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių ( - ), buvo suformuotas 907 kv. m namų valdos žemės sklypas, o 2004-01-14 sprendimu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį prašomo atkurti nekilnojamojo turto, perduodant neatlygintinai naują 0,2 ha ploto žemės sklypą Nr. ( - ). Pažymėjo, kad apelianto nurodomas 1 481 kv. m žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje įstatymų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas nuosavybės teise priklausantiems pastatams ( - ), eksploatuoti ir išnuomotas šių pastatų savininkui AB „Autoturas“, o dabar – atsakovui UAB „Dariaus ir Girėno g. 20“, todėl jis priskirtinas prie valstybės išperkamos žemės ir pagrįstai natūra negrąžinamas. Pažymėjo, kad procesas dėl valstybinės žemės sklypo skyrimo AB „Autoturas“ prasidėjo žymiai anksčiau, nei buvo pateiktas (1992-10-27) ieškovo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nurodė, kad nagrinėtoje administracinėje byloje buvo priimta nutartis, kuria administracinė byla dėl 1994-10-20 potvarkio nutraukta E. V. atsisakius skundo. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas daro išvadą, jog šio potvarkio ieškovas pakartotinai ginčyti neturi teisės.

21Trečiasis asmuo Z. B. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apelianto E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

25Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir reikšmingas bylai aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo motyvų apeliacinės instancijos teismas nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

26Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 1988-04-13 įregistruotos ieškovo E. V. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ). Sklypai ( - ) yra gretimi, ieškovo ginčijamas išnuomoto sklypo plotas yra greta ieškovui priklausančio sklypo. Vilniaus apskrities viršininko 1997-07-30 įsakymu Nr. 1290-01 ne aukciono tvarka 99 metams AB „Autoturas“ išnuomotas 26 481 kv. m žemės sklypas ( - ). 1997-07-31 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi, vadovaujantis VAVA 1997-07-30 įsakymu Nr. 1290-01, AB „Autoturas“ 99 metams išnuomotas 24 481 kv. m žemės sklypas ( - ). Ginčijamo įsakymo ir sutarties sudarymo metu AB „Autoturas“ nuosavybės teisėmis (iki 2009-10-19) priklausė žemės sklype esantys pastatai. Vilniaus apskrities viršininko 2000-01-14 sprendimu ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko J. M. nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (administracinė byla Nr. I-764-561/2009). Ieškovas 2003-08-06 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir nurodė, kad AB „Autoturas“ išnuomotos žemės dalimi (apie 30 arų) faktiškai nesinaudoja ir ši žemė turėtų būti sugrąžinta ieškovui natūra. Prašė atkurti natūra nuosavybės teises į jo šeimos naudojamą žemę. VAVA 2003-10-06 raštu Nr. 31/03/16-2521 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu sumažinti žemės sklypo ( - ), plotą, nes šio sklypo nuomininkas AB „Autoturas“ dalimi sklypo nesinaudoja. VAVA 2003-10-29 raštu Nr. (31)-1.2-3310 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą su prašymu nustatyti AB „Autoturas“ faktiškai naudojamo žemės sklypo ( - ), plotą ir ribas, sumažinant šiai bendrovei išnuomoto, tačiau iš dalies nenaudojamo sklypo plotą, padidinant ieškovo naudojamą namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo ( - ). VAVA 2003-11-17 raštu Nr. (30/31)-V20-635 pasiūlė AB „Autoturas“ ir ieškovui kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo ( - ), ribų patikslinimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2004-12-24 įsakymu nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą su AB „Autoturas“. VAVA 2004-12-27 raštu informavo ieškovą apie Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-24 įsakymu nutrauktą 1997-07-31 nuomos sutartį. Vilniaus apskrities viršininko 2005-02-14 įsakymu panaikintas 2004-12-24 įsakymas. Apie tai ieškovas informuotas VAVA 2005-03-29 raštu. VAVA 2005-04-12 įsakymu sudaryta komisija pateikė 2005-04-21 išvadą, kuria pasiūlė ieškovui kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir inicijuoti detalaus plano rengimą dėl valstybinio žemės sklypo ( - ), ribų pakeitimo. VAVA 2006-11-30 raštu pasiūlė ieškovui pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir inicijuoti detalaus plano rengimą dėl valstybinio žemės sklypo ( - ), ribų keitimo. VAVA 2008-01-18 raštu nurodė ieškovui, kad jo pateikti prašymai, kuriuose nenurodyta naujų aplinkybių, nebus pakartotinai nagrinėjami. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-19 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-764-561/2009, nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V dalies panaikinimo. Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-29 įsakymu pripažinta, kad AB „Autoturas“ turėtos teisės ir pareigos pagal 1997-07-31 valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistos 2001-09-07 susitarimu, pereina UAB „Garantas“. 2009-11-02 susitarimu pakeista 1997-07-31 valstybinės žemės nuomos sutartis, nuomininku vietoje UAB „Autoturas“ nurodant UAB „Garantas“. Vilniaus apskrities viršininko 2010-01-25 įsakymu pripažinta, kad UAB „Garantas“ turėtos teisės ir pareigos pagal 1997-07-31 valstybinės žemės nuomos sutartį pereina UAB „Dariaus ir Girėno 20“. 2010-01-26 susitarimu pakeista 1997-07-31 valstybinės žemės nuomos sutartis, nuomininku vietoje UAB „Garantas“ nurodant UAB „Dariaus ir Girėno 20“.

27Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslas – užtikrinti skaidrų nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir ginti viešąjį interesą, todėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkuriamos griežtai laikantis atkūrimo momentu galiojančiame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2009). Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškovo E. V. ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-07-30 įsakymo Nr. 1290-01 ir 1997-07-31 žemės nuomos sutarties Nr. 269 dalies teisėtumo klausimą, privalu atsižvelgti į minėto administracinio akto priėmimo ir sandorio sudarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, t. y. į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija, galiojusi nuo 1997-07-07 iki 2012-01-31). Su nurodytos teisės akto redakcijos taikymu sutinka ir ieškovas E. V., tačiau, nepaisydamas to, apeliaciniame skunde nurodo, jog 2001-04-02 nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad minėto įstatymo 5 str. 2 d. ir 12 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijai, ir nuo 2001-04-04 negali būti taikomi ribojimai ieškovui atkurti nuosavybės teises natūra į miestų ribose buvusios žemės dydžiui, tačiau į šiuos pakeitimus nebuvo atsižvelgta teikiant ieškovui atsakymus į jo prašymus. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo plėtojamoje nurodytos konstitucinės teisės normos aiškinimo jurisprudencijoje išaiškinta, jog pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipta į ateitį (Konstitucinio Teismo 2003-05-13 sprendimas). Taip pat oficialioje konstitucinėje doktrinoje konstatuota, kad Konstitucijos 107 str. 1 d. nuostata reiškia, jog tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, jog toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (Konstitucinio Teismo 2003-12-30 nutarimas). Remdamasi aptartais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįstai aiškina Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimą kaip galintį galioti atgaline tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galimybė atkurti nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, nustatyta tik 2002-04-02 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimu.

28Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija, galiojusi nuo 1997-07-07 iki 1999-06-01) buvo nustatyta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Neringos miestą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas visas šio prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha. Taigi, iš išdėstytos nuostatos, kaip kad pagrįstai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, matyti, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra siejamas, be kita ko, su grąžinamo žemės sklypo naudojimu. Pažymėtina, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde su šios teisės normos taikymu sutinka ir nurodo, kad ginčo žemės sklypu 1997 m. liepos 30-31 d. ir vėliau naudojosi, ką, jo teigimu, patvirtina į bylą pateiktas 2009-07-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad ieškovas nurodytu laiku ginčo sklypo dalimi naudojosi, o atsakovas tuo tarpu juo nesinaudojo ir šis sklypas jam buvo nereikalingas, juo labiau įvertinant ir aplinkybę, kad žemės sklypas atsakovui išnuomotas kitai ne žemės ūkio veiklai (automobilių bazės pastatams eksploatuoti). Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas ginčo administracinio akto ir sandorio sudarymo metu turėjo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas 1997-07-30 administracinis aktas ir 1997-07-31 sandoris sudaryti remiantis jų priėmimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Be to, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog procesas dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), skyrimo AB „Autoturas“ prasidėjo anksčiau, nei buvo pateiktas (1992-10-27) ieškovo prašymas dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. M. nekilnojamąjį turtą atkūrimo natūra. Vertintina, kad ginčo objektas – dalis žemės sklypo, kuri yra išnuomota atsakovui, nagrinėjamu atveju priskirta valstybės išperkamai žemei (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p.), dėl to atsakovui natūra negali būti grąžinamas. Taigi, darytina išvada, kad apelianto ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-07-30 įsakymas Nr. 1290-01 ir 1997-07-31 žemės nuomos sutartis Nr. 269 yra teisėti ir nepažeidžia norminių teisės aktų nuostatų ar ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti minėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-07-30 įsakymo Nr. 1290-01 bei 1997-07-31 žemės nuomos sutarties, kuria AB „Autoturas“ išnuomotas 99 metams 26 481 kv. m ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dalies dėl 1 481 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios ( - ), pagal UAB „Tūris“ 2010 m. projektinio pasiūlymo planą. Remiantis tuo, darytina išvada, jog nepagrįsta ir ieškovo ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimo dalis, kuria ieškovas prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pervesti ginčo žemės sklypo dalį į laisvos valstybinės žemės fondą.

30Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria tenkintinas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl šios civilinės bylos dalies (dėl Vilniaus miesto valdybos 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V 1.9 punkto panaikinimo) nutraukimo, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantas nurodo, kad esant dviprasmiškai situacijai dėl E. V. prašymo administracinėje byloje, teismas galėjo būti aktyvus ir pasinaudoti ex officio teise, kadangi nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas. Minėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-19 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-764-561/2009, nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V dalies panaikinimo. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėtoje byloje dviprasmiškai nurodytas pareiškėjo procesinis veiksmas – vienu atveju nurodant, kad ieškovas atsiėmė skundą, kitu atveju – jog jis skundo atsisakė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis faktas nepaneigia teismo sprendimo šioje dalyje teisėtumo, kadangi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, priimtos administracinio teismo 2009-02-19 nutarties E. V. neskundė, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad atsisakius skundo ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 d.). Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pagrįstai tenkino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą ir nagrinėjamą civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

31Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32Atsakovas UAB „Dariaus ir Girėno 20“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos, nepateikė, dėl to šis atsakovo prašymas yra netenkinamas.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

34Ieškovo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

35Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas E. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:... 5. 1) pripažinti negaliojančia 1997-07-31 žemės nuomos sutarties Nr. 269,... 6. 2) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1994-10-20 potvarkio Nr. 2071V 1.9... 7. 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-07-30... 8. 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti detalųjį... 9. Ieškovas nurodė, kad jis su seserimi Z. B. yra J. M., iki nacionalizacijos... 10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 12. Atsakovas UAB „Dariaus ir Girėno 20“ atsiliepimu į ieškinį prašė... 13. Trečiasis asmuo Z. B. sutiko su ieškinyje nurodytais argumentais ir... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-12-04 sprendimu atnaujino ieškovui... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Ieškovas E. V. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto... 18. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 19. Atsakovas UAB „Dariaus ir Girėno 20“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 20. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 21. Trečiasis asmuo Z. B. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apelianto E. V. apeliacinis skundas atmestinas. ... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2009-10-14 nutartis... 26. Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuo... 27. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso... 28. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas 1997-07-30 administracinis aktas ir... 30. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamo... 31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi... 32. Atsakovas UAB „Dariaus ir Girėno 20“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 34. Ieškovo E. V. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti...