Byla e2S-1760-613/2017
Dėl leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys V. V., J. B

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei I. M. K. dėl leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys V. V., J. B.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. R. pateikė ieškinį atsakovei I. M. K., tretiesiems asmenims V. V., J. B., kuriuo prašė pripažinti ieškovui A. R. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą reikalingą pastato, esančio ( - ) statybos įteisinimui, be bendraturčio atsakovės I. M. K. sutikimo pagal K. Š. firmos parengtą techninį projektą Nr. 12-0525.
  2. Ieškovas iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/00071 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/00071 iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Teisme gautas atsakovės I. M. K. atskirasis skundas, kuriuo prašo 2017 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminaraus pagrįstumo nevertino ir dėl to nepasisakė, tuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą.
    2. Ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas ir atmestinas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos ir turi būti panaikintos.
    3. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė atlieka statybos darbus rūsio patalpose, siekdama prijungti ginčo patalpas ar kad šias patalpas žaloja ar gali sužaloti, dėl ko jas reikėtų atstatinėti į pradinę padėtį. Todėl nėra antrosios būtinos sąlygos tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neegzistuoja jokia grėsmė, kad būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
    4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, kadangi net ir tenkinus ieškovo ieškinį, iš jo perimtos rūsio patalpos nebūtų jam grąžinamos.
  2. Teisme gautas ieškovo A. R. atsiliepimas į atskirąjį skundą, ieškovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus bei pateiktus įrodymus ir nustatyti tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, t. y. nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės. Nurodė, kad vykdomoje byloje atliekami vykdymo veiksmai siekiant iškeldinti ieškovą iš ginčo patalpų ir jas perduoti atsakovei, t. y. siekiama ieškovą iškeldinti iš rekonstruotų rūsio patalpų, kurios šiai dienai nėra įteisintos, tačiau buvo įrengtos ieškovo darbu bei lėšomis ir nuosavybės teisės į jas atsakovė neturi, todėl yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas apsaugoti ieškovo turines teises ir teisėtus interesus. Atsakovė šiuo metu atlieka statybos darbus rūsio patalpose, siekdama ginčo patalpas prijungti prie savo patalpų. Jei teismas nebūtų pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsakovė galėtų sužaloti turtą, o atstatymas į pradinę padėtį prijungiant rūsio dalį prie ieškovo patalpų, palankaus teismo sprendimo atveju, pareikalautų ne tik papildomų lėšų, tačiau sąlygotų ir papildomus teisminius ginčus. Dėl šių priežasčių būsimo teismo spendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

4Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  4. Atsakovas A. R. 2017 m. gruodžio 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo. CPK 338 straipsnio nuostatos numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, jog naujų įrodymų pateikimo apeliaciniame procese būtinybė iš esmės neargumentuojama, taip pat nenustačius kliūčių, ribojusių galimybę įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus įrodymus atsisako priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui.
  5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).
  6. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
  7. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
  8. Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.
  9. Atskirajame skunde apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminaraus pagrįstumo nevertino ir dėl to nepasisakė, tuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą. Ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas ir atmestinas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos ir turi būti panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
  10. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Jis vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2008).
  11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.
  12. Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
  13. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad nėra kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuoja jokia grėsmė, kad būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, kadangi net ir tenkinus ieškovo ieškinį, iš jo perimtos rūsio patalpos nebūtų jam grąžinamos. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomu. Ieškovas kriepdamasis į teismą su ieškiniu siekia, kad teismas pripažintų ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio (atsakovės) sutikimo. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Ieškovo prašoma priemonė nesusijusi su ieškinio dalyku, todėl nėra pagrindo teigti, kad iškeldinus ieškovą iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų – rūsio, nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo ar toks teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, jei būtų pripažinta ieškovui teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo.
  14. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
  15. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog, pirmosios instancijos teismas neanalizavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo A. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

8Atsisakyti priimti atsakovo A. R. 2017 m. gruodžio 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktą prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

9Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai