Byla eA-2831-624/2018
Dėl nutarimo, nutarimo dalies, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ skundą atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Druskininkų savivaldybės administracijai ir Druskininkų savivaldybės tarybai dėl nutarimo, nutarimo dalies, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. O3-26 (toliau – ir Nutarimas) 3, 4, 6 punktus; 2) panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybė) 2017 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. T1-3 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų“ (toliau – ir Savivaldybės sprendimas) ir įpareigoti perskaičiuoti šilumos kainos dedamąsias; 3) panaikinti Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. O3-67 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas 1).

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybė 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T1-232 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiškėjui centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Savivaldybė 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-53 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. 2016 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-29 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamųjų“, nelaukiant Savivaldybės 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-53 nustatytų šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams pabaigos, nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias, įvertinant jų pokytį, susijusį su įvykdyta investicija, t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pradėtu eksploatuoti 10 MW biokuro katilu su 2,5 MW ekonomaizeriu Druskininkų katilinėje (toliau – ir Biokuro investicija). Bendrovė 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateikė Komisijai ir Savivaldybei šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą (toliau – ir Pareiškėjo projektas) bei dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti. Savivaldybė 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Komisija 2017 m. sausio 12 d. priėmė pažymą Nr. O5-13 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Pažyma), kurioje pateikė Bendrovės projekte nurodytų ir Komisijos šilumos ir vandens departamento šilumos skyriaus apskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo palyginimą ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateikė pastabas Savivaldybei, o 2017 m. sausio 20 d. Komisija priėmė Nutarimą. Savivaldybė 2017 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą.

93.

10Pareiškėjas paaiškino, kad po skundo pateikimo teismui Komisija 2017 m. vasario 21 d. priėmė pažymą Nr. O5-48 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – ir Pažyma 1), o 2017 m. vasario 28 d. Komisija priėmė Nutarimą 1, kuriuo konstatavo, kad Savivaldybė nepašalino Nutarimu konstatuotų pažeidimų ir nusprendė vienašališkai nustatyti Bendrovei laikinas šilumos kainos dedamąsias.

114.

12Pareiškėjas teigė, kad priimti Nutarimas, Sprendimas ir Nutarimas 1 yra nepagrįsti ir neteisėti, nes Pažymos, kurios pagrindu priimti Sprendimas, Nutarimas ir Nutarimas 1, skaičiavimuose nepagrįstai taikytas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis ir atitinkamai nepagrįstai apskaičiuota investicijų grąža. Tokie duomenys ne tik yra nepagrįsti, bet ir diskriminuoja pareiškėją kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kuriems, esant analogiškoms aplinkybėms, buvo taikytas net du kartus didesnis kapitalo grąžos dydis. Tokiu būdu buvo netinkamai taikytos Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 patvirtintos Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos (toliau – ir WACC metodika) nuostatos. Pažymos, kuria remiantis priimti Sprendimas, Nutarimas ir Nutarimas 1, skaičiavimuose, faktinė kuro struktūra buvo nepagrįstai pritaikyta ne tik konkrečiai Biokuro investicijai, bet ir visam pareiškėjo filialui, tokiu būdu pažeidžiant Šilumos kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (toliau – ir Metodika) 76.10 punktą.

135.

14Dėl nepagrįsto investicijų grąžos sąnaudų skaičiavimo perskaičiuojant šilumos kainos pastoviąją dedamąją pareiškėjas pažymėjo:

155.1.

16Pažymoje pateiktuose skaičiavimuose Komisija naudoja nuosavo kapitalo grąžą, lygią 5,54 proc., nurodant, jog neva toks dydis buvo Komisijos skelbiamas pareiškėjo bazinės kainos galiojimo metu. Pažymoje nurodoma, kad neva pareiškėjo projekte naudotas investicijų grąžos normos 6,02 proc. dydis neatitinka WACC metodikos 14 punkto nuostatų. Komisijos naudojamas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis yra niekuo nepagrįstas ir nenurodyta, kuriai datai buvo užfiksuota 5,54 proc. nuosavo kapitalo kaina bei kokiu oficialiu šaltiniu remiamasi naudojant šį dydį;

175.2.

18šilumos kaina, nustatyta Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-768, yra taikoma nuo 2014 m. vasario mėn., o minėtos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu Komisijos viešai skelbiama nuosavo kapitalo kaina (grąža) svyravo apytiksliai nuo 7,88 iki 10,70 proc.;

195.3.

20Komisija nepagrįstai rėmėsi WACC metodika, pažeisdama vieną esminių įstatymo negaliojimo atgal teisės principų. Trečioji bazinė šilumos kaina pareiškėjui yra taikoma nuo 2014 m. vasario mėnesio, o buvo nustatyta 2013 m. gruodžio mėnesį. Tuo tarpu vėliau vykdomi buvo tik dedamųjų perskaičiavimo veiksmai. Paskutinis, kurio pagrindu priimti Sprendimas ir Nutarimas, atliktas 2015 m. laikotarpiui, t. y. dar trečios bazinės kainos taikymo laikotarpiui. Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510, kuriuo buvo patvirtinta WACC metodika, 2.3.1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams, vykdantiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo, karšto vandens tiekimo veiklas, metodika taikoma, kai dokumentai kainų nustatymui numatytais terminais pateikiami po 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi, trečioji bazinė kaina buvo nustatoma daugiau nei dveji metai iki pačioje WACC metodikoje nurodytos jos taikymo pradžios. Vadinasi, WACC metodika neturėtų būti taikoma šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimams, atliekamiems trečiosios bazinės kainos galiojimo metu, kadangi ši bazinė kaina buvo apskaičiuota ir nustatyta dar iki WACC metodikos įsigaliojimo nagrinėjamų santykių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Komisija skaičiavimuose turėjo taikyti ne WACC metodikos 14 punkte nustatytą taisyklę, o viešai skelbtą nuosavo kapitalo kainą, t. y. 10,35 proc.;

215.4.

22net nustačius, jog WACC metodika taikytina, ji pritaikyta netinkamai. Pagal WACC metodikos 14 punkto nuostatą nuosavo kapitalo kaina turi būti užfiksuota ir nekintanti visą reguliavimo periodą. Trečioji bazinė šilumos kaina pareiškėjui buvo nustatyta 2013 m. gruodžio mėnesį, o ataskaitinis laikotarpis – 2012 metai. Bendrovės skaičiavimais, 2012 m. nuosavo kapitalo kaina (grąža) turėjo sudaryti apytiksliai 7,42 proc., taigi – beveik 2 proc. daugiau nei Komisijos naudotas 5,54 proc. dydis. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl Komisija, nurodydama, kad remiasi WACC 14 punktu, pritaikė 5,54 proc. dydį, kai 2012 m. šis dydis turėjo sudaryti apytiksliai 7,42 proc., o, kita vertus, pagal 2012 m. galiojusią Metodiką investicijų grąža buvo apribota iki 5 proc.;

235.5.

24Komisijos pritaikyta 5,54 proc. norma diskriminuoja pareiškėją, nurodydama, kad kitiems šilumos tiekėjams, kurių šilumos kainos dedamųjų projektai buvo nagrinėjami 2016 metais, vos keliais mėnesiais anksčiau nei pareiškėjo, Komisija taikė reikšmingai didesnes nuosavo kapitalo kainas, pavyzdžiui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Plungės šilumos tinklai“ buvo taikytas nuosavo kapitalo kainos 11,93 proc. dydis, t. y. daugiau negu du kartus didesnis nei taikytas pareiškėjui.

256.

26Dėl nepagrįsto kuro įsigijimo sąnaudų skaičiavimo perskaičiuojant šilumos kainos dedamąsias pareiškėjas nurodė:

276.1.

28Pažymoje, kurios pagrindu priimtas Nutarimas ir atitinkamai Sprendimas, nurodoma, kad faktinė kuro struktūra taikyta visai Bendrovės kuro struktūrai, o ne tik pareiškėjo Biokuro investicijai. Pagal Metodikos 76.10 punktą įgyvendinus investicinius projektus, nuo projekto įvedimo į eksploataciją dienos iki dėl to pakitusios perskaičiuotos šilumos kainos kintamosios dedamosios taikymo dienos, faktinė kuro struktūra yra taikytina tik konkretaus įrenginio (naujos į eksploataciją įvestos investicijos) atžvilgiu. Ši taisyklė nėra siejama su kokių nors duomenų pateikimu ar nepateikimu;

296.2.

30nesutiktina su Komisijos paaiškinimais, kad faktinė kuro proporcija taikyta visai pareiškėjo kuro struktūrai dėl to, kad neva pareiškėjas nepateikė tinkamų Biokuro investicijos duomenų. Visa Komisijos prašyta informacija, įskaitant ir Biokuro investicijos (rajoninės katilinės kuro suvartojimą) duomenis, buvo pateikti Komisijos darbuotojams, o Skyriaus specialistams paaiškinimai buvo teikiami tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu. Šiuos duomenis pareiškėjas Komisijai pateikė 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. 1.21-168, atsižvelgdamas į Komisijos posėdžio metu išsakytą prašymą;

316.3.

32net ir tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų pateikęs kokio nors duomens, Komisijos sprendimas netaikyti Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatų ir taip savotiškai nubausti pareiškėją yra nesuderinamas su viešojo administravimo priežiūros principais. Viena iš sudėtinių viešojo administravimo priežiūros funkcijos dalių yra ūkio subjektų konsultavimas priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais.

337.

34Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo skundo netenkinti.

358.

36Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į WACC metodikos 14 punktu nustatytą reglamentavimą, nuosavo kapitalo grąžos dydis taikomas toks, koks galiojo šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu, ir perskaičiavimų metu nėra keičiamas ar koreguojamas. Todėl, perskaičiuojant investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo pokyčio, yra naudojamas nuosavo kapitalo grąžos dydis, galiojęs skaičiuojant pareiškėjui bazinę šilumos kainą, kurios šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektas (toliau – ir Projektas) Komisijai buvo pateiktas 2013 m. liepos 31 d.

379.

38Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisijos naudojamas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis yra niekuo nepagrįstas, todėl nepagrįstas ir Komisijos apskaičiuotas investicijų grąžos dydis bei su argumentu, kad Komisija nenurodė, kuriai datai buvo užfiksuota būtent 5,54 proc. nuosavo kapitalo kaina, taip pat nenurodė, kokiu oficialiu šaltiniu remiamasi naudojant būtent 5,54 proc. dydį. Pažymėjo, kad visais atvejais Komisija, skaičiuodama bazines šilumos kainas arba atlikdama šilumos kainos dedamųjų kasmetinius perskaičiavimus, vadovaujasi ūkio subjekto projekto pateikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuriuo, rengdami atitinkamą projektą, privalo vadovautis ir ūkio subjektai. Tokiu būdu yra užtikrinamas teisinio tikrumo principas, kadangi projektai rengiami ir vertinami Komisijoje taikant vienodus teisės aktų reikalavimus.

3910.

40Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, rengdamas Projektą ir 2016 m. liepos 14 d. teikdamas jį Komisijai, žinojo, jog pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, skaičiuojant investicijų grąžą, yra taikomas nuosavo kapitalo grąžos dydis, galiojęs bazinių šilumos kainų skaičiavimo metu. Nepaisant to, pareiškėjas Projekte, skaičiuodamas investicijų grąžos normą, naudojo 10,35 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydį, kuris galiojo 2016 metais šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu. Akivaizdu, kad toks nuosavo kapitalo grąžos dydis neatitinka WACC metodikos 14 punkto ir Metodikos 74.5 papunkčio reikalavimų. Todėl būtent pareiškėjo Projekte naudotas nuosavo kapitalo grąžos dydis yra nepagrįstas, tad atitinkamai yra nepagrįsta ir investicijų grąžos norma. Komisijos naudotas 5.54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis buvo oficialiai paskelbtas pareiškėjo bazinės šilumos kainos skaičiavimo metu Komisijos interneto svetainėje.

4111.

42Atsakovas pareiškėjo argumentus dėl WACC metodikos taikymo laikė neaiškiai suformuluotais. Darė prielaidą, kad, pareiškėjo nuomone, WACC metodikos reikalavimai turėtų būti taikomi tik naujos šilumos bazinės kainos reguliavimo periodui, pažymėdamas, kad šie argumentai nepagrįsti. Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510, kuriuo buvo patvirtinta WACC metodika, 2.3.1 papunktyje nurodyta, kad WACC metodika taikoma, kai dokumentai kainoms nustatyti, vadovaujantis Metodikoje numatytais terminais, pateikiami po 2015 m. gruodžio 31 d. Atkreipė dėmesį, kad šiame papunktyje nėra išskirta, kad WACC metodika taikoma tik bazinių kainų projektams, kurie pateikti po 2015 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad šiame nutarime nėra išskiriamas bazinių šilumos kainų ir kasmet perskaičiuojamų šilumos kainos dedamųjų nustatymas, todėl WACC metodikos reikalavimai taikomi visais atvejais nustatant tiek bazines, tiek perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias. Papildomai atkreipė dėmesį, kad WACC metodika įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 24 d., todėl visiškai nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad WACC metodikos taikymas pareiškėjo Projektui, kuris buvo pateiktas 2016 m. liepos 14 d., laikytinas teisės akto galiojimu atgal.

4312.

44Dėl neva neteisingo WACC taikymo atsakovas nurodė, kad 2013 m. liepos 31 d., kada Komisijai buvo pateiktas pareiškėjo bazinių šilumos kainų nustatymo projektas, galiojusios nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta Metodika, redakcijos 2.8 papunktis nustatė, kad vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), taikoma bazinėms kainoms, kurios bus nustatomos po Metodikos įsigaliojimo, negali viršyti 5 procentų. Atitinkamai, skaičiuojant bazines šilumos kainas pagal pareiškėjo pateiktą projektą, buvo pritaikytas 5 proc. ribojimas. Tačiau tai nereiškia, kad nebuvo viešai skelbiami investicijų grąžai apskaičiuoti reikalingi duomenys. Jeigu tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris investicijų grąžos normą apribojo iki 5 proc., būtų negaliojęs, investicijų grąžos skaičiavimui būtų naudoti bazinės kainos skaičiavimu aktualūs duomenys, tai yra tas pats 5.54 proc. nuosavo kapitalo grąžos rodiklis.

4513.

46Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo akcentuojamą 2012 m. nuosavo kapitalo kainos (grąžos) dydį – 7,42 proc. Nėra žinoma, kodėl, jo nuomone, 2012 metais nuosavo kapitalo grąža turėjo sudaryti apie 7,42 proc., ar pareiškėjas remiasi viešai skelbtais duomenimis. Sprendė, kad toks nuosavo kapitalo dydis skunde niekaip nėra pagrįstas, nepateikti jokie šį teiginį pagrindžiantys įrodymai ar bent jau paaiškinimai, todėl šį dydį atsakovas vertino kaip teorinį samprotavimą, neatitinkantį tikrovės.

4714.

48Dėl pareiškėjo diskriminacijos atsakovas pažymėjo, kad kitų ūkio subjektų bazinės kainos ataskaitiniai laikotarpiai skiriasi nuo pareiškėjo bazinės kainos ataskaitinio laikotarpio, todėl nuosavo kapitalo grąža skiriasi nuo pareiškėjo. UAB „Molėtų šiluma“ ir UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ nurodė, kad jų šilumos kainoje įvertintos investicijų grąžos bei remiantis WACC Metodikos 14 punktu ir Metodikos 74.5.2 papunkčiu apskaičiuotos investicijos grąžos neatitikimai bus įvertinti skaičiuojant šilumos bazinės kainos dedamąsias.

4915.

50Dėl kuro įsigijimo sąnaudų atsakovas paaiškino, kad pagal Metodikos 76.10 papunktį, jei šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu ūkio subjektas įgyvendina investicinius projektus, didinančius atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, nuo naujo šilumos gamybos įrenginio įvedimo į eksploataciją dienos iki šilumos kainos kintamosios dedamosios, perskaičiuotos dėl pakitusios kuro struktūros (Metodikos 75.2.1 papunktis), taikymo pradžios minėto įrenginio faktinių sąnaudų kurui dydis skaičiuojamas pagal faktinę kuro struktūrą. Tokiu atveju kartu su šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo projektu ūkio subjektas reguliuojančiai institucijai pateikia atskirą Metodikos 22 priedo lentelę, nurodydamas naujo atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančio šilumos gamybos įrenginio duomenis apie faktinius kuro kiekius ir kainas. Pažymėjo, kad šį Metodikos papunktį skunde cituoja ir pareiškėjas, tačiau dėl Komisijai nesuprantamų priežasčių nurodo, kad Metodikos 76.10 papunktyje įtvirtinta taisyklė nėra siejama su kokių nors duomenų pateikimu ar nepateikimu. Pabrėžė, kad minėtame Metodikos papunktyje nustatyta nurodyto reguliavimo taikymo sąlyga – faktinių sąnaudų kurui dydis skaičiuojamas pagal faktinę kuro struktūrą tik atskirai investicijai tik tokiu atveju, kai ūkio subjektas Komisijai pateikia užpildytą Metodikos 22 priedo lentelę būtent tam naujam įrenginiui. Pažymėjo, kad pareiškėjas Komisijai užpildyto Metodikos 22 priedo būtent naujam 10 MW biokuro katilui su 2,5 MW ekonomaizeriu kartu su Projektu nepateikė, todėl Komisija negalėjo apskaičiuoti nepadengtų kuro sąnaudų pagal faktinę kuro struktūrą tik minėtam įrenginiui.

5116.

52Dėl pareiškėjo argumentų, kad visą informaciją pateikė atsakingam Komisijos darbuotojui, kad siuntė informaciją elektroniniu paštu, atsakovas paaiškino, kad teisės aktų nuostatos aiškiai nurodo, jog būtina pateikti Metodikos 22 priedą, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Komisijai trūko duomenų apie naujame biokuro katile suvartoto kuro šiluminę vertę, suvartoto kuro sąnaudas, suvartoto kuro kainą. Pareiškėjas taip pat su Projektu teikiamame aiškinamajame rašte ar kitame dokumente turėjo nurodyti, kokį kurą keičia naujas biokuro katilas. Atitinkamai Komisija panaudojo pareiškėjo pateiktus bendrus duomenis (Metodikos 22 priedas) apie faktinę kuro struktūrą visam filialui.

5317.

54Atsakovas nurodė, kad Nutarimas 1 yra priimtas vadovaujantis tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei faktinėmis aplinkybėmis ir skaičiavimais, kaip ir Nutarimas.

5518.

56Atsakovai Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.

5719.

58Teismo posėdžio metu pareiškėjo ir atsakovo Komisijos atstovai palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

59II.

6020.

61Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6221.

63Teismas nustatė, kad Komisija 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-768 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ pareiškėjui taikytas šilumos bazinės kainos dedamąsias. Savivaldybė 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T1-232 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiškėjui centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Savivaldybė 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-53 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. 2016 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-29 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamųjų“, nelaukiant Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-53 nustatytų šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams pabaigos, nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias, įvertinant jų pokytį, susijusį su įvykdyta investicija, t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pradėtu eksploatuoti 10 MW biokuro katilu su 2,5 MW ekonomaizeriu Druskininkų katilinėje. Bendrovė 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateikė Komisijai ir Savivaldybei šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą bei dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti. Savivaldybė 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Komisija 2017 m. sausio 12 d. priėmė pažymą Nr. O5-13 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, kuria pateikė Bendrovės projekte nurodytų ir Komisijos šilumos ir vandens departamento šilumos skyriaus apskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo palyginimą ir pateikė pastabas Savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimui. Bendrovė 2017 m. sausio 18 d. pateikė Komisijai raštą Nr. 1.2-81 „Dėl pastabų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos ir vandens departamento šilumos skyriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymai Nr. O5-13“, kuriame išdėstė argumentus ir motyvus, pagrindžiančius K. P. nepagrįstumą. Komisija 2017 m. sausio 20 d. priėmė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad Savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ Bendrovei šilumos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant: Metodikos 74.1 papunkčio, nustatančio, kaip kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į efektyvumo koeficientą (1 punktas); Metodikos 74.2 papunkčio, nustatančio, kaip kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto ir faktiškai pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio (2 punktas); Metodikos 74.4 papunkčio, nustatančio, kaip apskaičiuojamas investicijų grąžos pokytis dėl įvykdytų ir įvestų į eksploataciją investicinių projektų per kalendorinius metus (3 punktas); Metodikos 74.5 papunkčio, nustatančio, kaip apskaičiuojamas investicijų grąžos pokytis dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio (4 punktas); Metodikos 74.8 papunkčio, nustatančio, kaip pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgus į kitus, nuo ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius (5 punktas); Metodikos 76 punkto, nustatančio, kaip įvertinama šilumos vieneto kainoje įskaitytų kuro sąnaudų dydžio neatitiktis per atitinkamą laikotarpį ūkio subjekto faktiškai patirtoms kuro sąnaudoms (6 punktas). Nurodė, kad Savivaldybei per 30 kalendorinių dienų nepašalinus šiame nutarime nurodytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 32 straipsnio 9 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias. Savivaldybė, atsižvelgdama į Komisijos Nutarimą, 2017 m. sausio 27 d. priėmė Sprendimą. Pareiškėjas 2017 m. vasario 1 d. pateikė Komisijai raštą Nr. 1.21-168 „Dėl UAB „Litesko“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo, kuriame išdėstė nesutikimo su Sprendimu motyvus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimo 3, 4 ir 6 punktais bei su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nutarimo 3, 4 ir 6 punktus bei Savivaldybės sprendimą. Komisija 2017 m. vasario 21 d. priėmė pažymą Nr. O5-48 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“, kuriame nurodė, kad Sprendimas priimtas su redakcinio pobūdžio netikslumais ir pateikiamas Komisijos nutarimo projektas. Komisija 2017 m. vasario 28 d. priėmė Nutarimą 1, kuriame konstatavo, kad Savivaldybės taryba nepašalino Nutarimu konstatuotų pažeidimų, todėl nusprendė vienašališkai nustatyti Bendrovei laikinas šilumos kainos dedamąsias. Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Nutarimo 3, 4 ir 6 punktus, Sprendimą bei Nutarimą 1.

6422.

65Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde nesutikimą su priimtais ir skundžiamais aktais grindė iš esmės keliais argumentais, t. y. skaičiavimuose nepagrįstai taikytas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis ir atitinkamai nepagrįstai apskaičiuota investicijų grąža; negalėjo būti taikomos WACC metodikos nuostatos arba jos buvo taikytos neteisingai; Pažymos skaičiavimuose faktinė kuro struktūra buvo nepagrįstai pritaikyta ne tik konkrečiai biokuro investicijai, bet ir visam pareiškėjo filialui „Druskininkų šiluma“, tokiu būdu pažeidžiant Metodikos 76.10 papunktį.

6623.

67Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, priskirta Komisijos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų.

6824.

69Teismas nurodė bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę (1 dalis), o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie tikslai kaip: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 punktas), ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (3 punktas). Pažymėjo, kad šilumos kainodara sureguliuota Įstatymo 32 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo) sąnaudomis, o sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas (2 dalis); savivaldybių tarybos nustato vadovaudamos Komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika – šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus (7 dalies 1 punktas); savivaldybių tarybų nustatytos šilumos kainos dedamosios galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos (7 dalies 3 punktas).

7025.

71Teismas pažymėjo, kad įgyvendindama Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą reguliavimą, kad į valstybės reguliuojamas kainas gali būti įtraukiamos būtinosios veiklos vykdymo sąnaudos ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, Komisija šiuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose – Metodikoje ir WACC metodikoje – nustatė atitinkamus investicijų grąžos skaičiavimo reikalavimus, kurie užtikrintų reguliuojamas paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir reguliuojamas paslaugas gaunančių vartotojų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė investicijų grąžos skaičiavimo taisykles, kurios, patvirtinus WACC metodiką, yra vienodos visiems energetikos ir geriamojo vandens tiekimo sektoriams.

7226.

73Teismas nurodė, kad Metodikos 74 punkte nustatyta, kad šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į: investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio (74.5 papunktis): taikant nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo apimtį (Eur), nustatytą šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo ir paskutinio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu (74.5.1 papunktis); taikant skolinto kapitalo kainą Rd, apskaičiuotą vadovaujantis Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, ir šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytą nuosavo kapitalo grąžą Re, skolinto kapitalo WD bei nuosavo kapitalo WE dalis (74.5.2 papunktis) pagal Metodikos 75.5.3 papunktyje pateiktą formulę. WACC metodikos 14 punkte nustatyta, kad investicijų grąžos norma ūkio subjektui nustatoma reguliavimo periodui, tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos pokytį, kuris negali viršyti WACC metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų. Metodikos 6 punktas nustato, kad skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią ūkio subjektas gali gauti ilgalaikę paskolą), proc., atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš Komisijai nustatant skolinto kapitalo kainą, ūkio subjekto faktinės paskolų litais ir (arba) eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučio palūkanų normos svertinį vidurkį, ne didesnį nei to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkį. Bet kuriuo atveju, Komisijos nustatyta skolinto kapitalo kaina, proc., negali viršyti nuo 2004 m. spalio mėnesio iki paskutinio mėnesio prieš nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008–2009 metų laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“).

7427.

75Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek pareiškėjas, tiek Komisija tvirtino, kad vadovaujantis WACC metodikos 14 punkte nustatytu reglamentavimu, nuosavo kapitalo grąžos dydis taikomas toks, koks galiojo šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu, ir perskaičiavimų metu nėra keičiamas ar koreguojamas. Tačiau šalys nesutaria dėl nuosavo kapitalo grąžos dydžio, t. y., pareiškėjo teigimu, trečia bazinė šilumos kaina buvo nustatyta Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. ir yra taikoma nuo 2014 m., o minėtos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu Komisijos viešai skelbiama nuosavo kapitalo grąža svyravo apytiksliai nuo 7,88 iki 10,70 proc. Komisija tvirtino, kad naudotas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis buvo oficialiai paskelbtas pareiškėjo bazinės šilumos kainos skaičiavimo metu Komisijos interneto svetainėje.

7628.

77Teismas akcentavo, kad Metodikos 74.5 papunktyje nustatyta, kad skaičiuojant investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos pokyčio, naudojama šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu nustatyta nuosavo kapitalo grąža. Todėl pritarė Komisijos argumentui, jog Metodikos nuostata daro aiškią nuorodą į bazinės kainos skaičiavimo momentą, o ne į bazinės kainos taikymo pradžios momentą. Darė išvadą, kad Komisijos naudotas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis yra pagrįstas. Pareiškėjo argumentus ir teiktus palyginimus su kitais ūkio subjektais teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus, nes, kaip teisingai nurodė Komisija, bazinės kainos ataskaitiniai laikotarpiai skirtingi, o kitiems ūkio subjektams grąžos neatitikimai bus vertinami skaičiuojant šilumos bazinės kainos dedamąsias.

7829.

79Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi WACC metodika, taip pažeisdama vieną esminių įstatymo negaliojimo atgal teisės principų. Nurodė, kad WACC metodikos 2.3.1 papunktyje nustatyta, kad ji taikoma <...> kai dokumentai kainoms nustatyti numatytais terminais, pateikiami po 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau nėra išskirta, kad WACC metodika taikoma tik bazinių kainų projektams, kurie pateikti po 2015 m. gruodžio 31 d. Dar daugiau – WACC metodika įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 24 d., todėl pareiškėjo argumentus, kad WACC metodikos taikymas jo Projektui, kuris buvo pateiktas 2016 m. liepos 14 d., laikytinas teisės akto galiojimu atgal, teismas vertino kaip visiškai nepagrįstus.

8030.

81Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat teigė, jog net taikant WACC metodiką jo atžvilgiu, ji buvo taikoma neteisingai. Bendrovės teigimu, nuosavo kapitalo kaina turėjo būti užfiksuota ir nekintanti visą reguliavimo periodą, tačiau nustatant pareiškėjo bazinės kainos dedamąsias nuosavo kapitalo kaina nebuvo nustatoma, o investicijų grąžos norma apskritai nebuvo vertinama, nes tuo metu galiojusios metodikos 2.7 papunktis nustatė maksimalų 5 proc. investicijų grąžos dydį. Komisija patvirtino, kad 2013 m. liepos 31 d., kada jai buvo pateiktas pareiškėjo bazinių šilumos kainų nustatymo projektas, Metodikos 2.8 papunktis nustatė, kad vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), taikoma bazinėms kainoms, kurios bus nustatomos po Metodikos įsigaliojimo, negali viršyti 5 procentų. Toks 5 proc. ribojimas, skaičiuojant bazines šilumos kainas pagal pareiškėjo pateiktą projektą ir buvo pritaikytas. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad investicijų grąžai apskaičiuoti reikalingi duomenys buvo paskelbti, o net netaikant 5 proc. ribojimo, investicijų grąžos skaičiavimui būtų naudoti bazinės kainos skaičiavimui aktualūs duomenys – 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos rodiklis.

8231.

83Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo skaičiavimais 2012 m. nuosavo kapitalo grąža turėjo sudaryti ne 5,54 proc., o apytiksliai 7,42 proc., tačiau nenurodyta objektyvių duomenų ir įrodymų, kuo šis Bendrovės įvardijamas dydis yra grindžiamas.

8432.

85Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir Komisijos paaiškinimus, 2017 m. sausio 12 d. Pažymą, Metodikos bei WACC metodikos nuostatas, sprendė, kad Komisija investicijų grąžos pokytį apskaičiavo vadovaudamasi Metodikos ir WACC metodikos nuostatomis bei naudodama viešai paskelbtus duomenis, todėl pareiškėjo argumentus dėl taikyto investicijos grąžos dydžio atmetė.

8633.

87Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų, kad Komisija nepagrįstai faktinę kuro struktūrą taikė visai Bendrovės kuro struktūrai, bet ne tik bendrovės Biokuro investicijai, pagrįstumą, nurodė, kad Metodikos 76 punkte nustatyta, kad jeigu ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis per atitinkamą laikotarpį neatitiko ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu. 76.9 papunktyje nustatyta, kad skaičiuojant šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis kuro ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti sąnaudų dydis ribojamas šilumos kainoje nustatytais rodikliais: kuro struktūra (Metodikos 58.4.1 punktas), išskyrus Metodikos 76.10 punktą, šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 58.4.4 punktas), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 58.4.7 punktas), taip pat kuro kainomis (Metodikos 58.4.5 punktas) ir pirktos šilumos kainomis (Metodikos 58.3.1 punktas). Metodikos 76.10 papunktis nustato, kad jei šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu ūkio subjektas įgyvendina investicinius projektus, didinančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, nuo naujo šilumos gamybos įrenginio įvedimo į eksploataciją dienos iki šilumos kainos kintamosios dedamosios, perskaičiuotos dėl pakitusios kuro struktūros (Metodikos 75.2.1 punktas), taikymo pradžios, minėto įrenginio faktinių sąnaudų kurui dydis skaičiuojamas pagal faktinę kuro struktūrą. Tokiu atveju, kartu su šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo projektu ūkio subjektas Reguliuojančiai institucijai pateikia atskirą Metodikos 22 priedo lentelę, nurodydamas naujo atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančio šilumos gamybos įrenginio duomenis apie faktinius kuro kiekius ir kainas. Teismas, vadovaudamasis šiuo teisiniu reglamentavimu, vertino, kad pareiškėjas kartu su Projektu turėjo Komisijai pateikti užpildytą Metodikos 22 priedą naujam 10 MW biokuro katilui su 2,5 MW ekonomaizeriui, tačiau jo nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui tvirtino, kad Komisijos darbuotojui pateikė visą prašomą informaciją, pabrėždamas, kad būtent Komisija (jos darbuotojai) nenurodė, kokių duomenų trūksta.

8834.

89Teismas pritarė Komisijos pozicijai, kad Metodikos nuostatos yra nedviprasmiškos ir aiškios, kad pareiškėjas galėtų suprasti, kokia yra Metodikos 76.10 papunkčio taikymo sąlyga. Teismas vertino, kad pareiškėjas, kaip šilumos ūkio subjektas, šioje veikloje dalyvauja ne vienerius metus, todėl teisės aktų nuostatos jam žinomos (turi būti žinomos), kaip ir turi būti žinoma, kad Metodikos nuostatos (įskaitant ir Metodikos 76.10 papunktį) negali būti aiškinamos priešingai ir taikomos ignoruojant įstatymo leidėjo įtvirtintus šilumos ūkio sektoriaus reguliavimo tikslus bei principus.

9035.

91Teismas darė išvadą, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9236.

93Dėl skundo reikalavimo panaikinti Savivaldybės sprendimą ir įpareigoti savivaldybę perskaičiuoti šilumos kainos dedamąsias, teismas nurodė, kad Įstatymo 32 straipsnio 9 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainų dedamąsias šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos, pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.

9437.

95Teismas pažymėjo, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Savivaldybė, atsižvelgdama į Komisijos nutarimą, Sprendimu nustatė pakoreguotas perskaičiuotas Bendrovės šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Tačiau Komisija nustatė, kad Savivaldybės priimtas sprendimas yra su pažeidimais, t. y. Sprendimo 1.5 papunktyje nurodyta neteisinga šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos apskaičiavimo formulė: vietoje „1,42“ turi būti „1,31“; Sprendimo 1.5 papunktyje nurodyta neteisinga šilumos perdavimo kainos kintamosios dedamosios apskaičiavimo formulė: vietoje žymėjimo „Tpt“ turi būti „TH“; Sprendimo 1.2.1 ir 1.2.1.2 papunkčiuose nurodomas neteisingas žymėjimas: vietoje „THG,KD“ turi būti „TH,KD“. Savivaldybė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. S12-543-(27.5.) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų informavo Komisiją, kad Sprendime yra redakcinio pobūdžio klaidų bei pateikė prašymą pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias nustatyti vadovaujantis 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. S12-543-(27.5.) pateiktu pataisytu sprendimu. Komisija, įvertinusi pateiktą pataisytą sprendimą, vėl nustatė neatitikimų ir pažymėjo, kad pateiktas pataisytas sprendimas nėra patvirtintas savivaldybės tarybos. Atsižvelgdama į tai, Komisija priėmė Nutarimą 1, kuriame konstatavo, kad Savivaldybė nepašalino Komisijos Nutarimu išdėstytų pažeidimų ir vienašališkai nustatė pareiškėjui laikinas šilumos kainos dedamąsias.

9638.

97Teismas sprendė, kad Komisijai priėmus Nutarimą 1 ir vienašališkai nustačius Bendrovei laikinas šilumos kainos dedamąsias, Savivaldybės skundžiamas Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nebesukelia. Pažymėjo, kad kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

9839.

99Teismas nurodė, kad byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, jog Nutarimas 1 yra priimtas tais pačiais motyvais kaip ir Nutarimas, todėl konstatavus, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir Nutarimas 1, kuriuo Komisija vienašališkai nustatė Bendrovei laikinas šilumos kainos dedamąsias. Teismas, konstatavęs, kad ginčijami nutarimai yra teisėti, atmetė skundo išvestinį reikalavimą – įpareigoti perskaičiuoti šilumos kainos dedamąsias.

10040.

101Teismas darė išvadą, kad Komisija, neperžengdama jai suteiktos kompetencijos ribų, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, pagrįstai priėmė byloje skundžiamus Nutarimą ir Nutarimą 1, kurie yra teisėti bei pagrįsti.

102III.

10341.

104Pareiškėjas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

10542.

106Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: teismo sprendime neteisingai nustatyta, kad Komisija, apskaičiuodama investicijų grąžos pokytį, pritaikė tinkamą investicijos grąžos dydį; tuo atveju, jei Komisija taikė tinkamą investicijos grąžos dydį, teismo sprendime neįvertinta, kad Nutarimo pagrindu esančioje Pažymoje buvo nurodyti nepagrįsti duomenys, todėl Nutarimas ir paskesni administraciniai aktai turėjo būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio pagrindu; teismo sprendime nepagrįstai neįvertinta, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė Metodikoje nurodytus reikalavimus, susijusius su Bendrovės įgyvendintu investiciniu projektu, didinančiu atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, o Komisija pažeidė metodinės pagalbos teikimo principą, todėl Nutarimas ir paskesni administraciniai aktai yra nepagrįsti.

10743.

108Nesutikdamas su teismo sprendimo motyvais dėl taikytos investicijos grąžos dydžio, pareiškėjas nurodo:

10943.1.

110teismas neįvertino, kad Komisijos skaičiavimuose naudota nuosavo kapitalo grąža buvo nustatyta nepagrįstai, taip pat neįvertino Komisijos pozicijos dėl nuosavo kapitalo grąžos, išreikštos Pažymoje ir bylos nagrinėjimo metu, nenuoseklumo ir klaidingumo, Komisijai nurodant du skirtingus laikotarpius, kuriais turėjo būti apskaičiuota nuosavo kapitalo grąža, t. y. bazinės kainos galiojimo ir bazinės kainos skaičiavimo metu. Be to, Pažymoje nurodytas investicijų grąžos dydis, lygus 5,54 proc., nėra pagrįstas jokiais objektyviais skaičiavimais ir šaltiniais, todėl Komisijos pareiškimas, kad skaičiavimams turi būti taikomas būtent šis dydis, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas neanalizavo byloje pateikto Komisijos posėdžio garso įrašo, kuriame pareiškėjas paaiškino, kokiu būdu gavo 7,42 proc. grąžos dydį, todėl padarė neteisingą išvadą, jog Bendrovė niekaip nepagrindė nuosavo kapitalo kainos dydžio. Pareiškėjui ankstesniais metais taikyti investicijų grąžos dydžiai bei Komisijos posėdžio metu jos atstovo paaiškinimai patvirtina, kad Komisija keičia investicijų grąžos apskaičiavimo principus, nors nenurodo tokio pozicijos pakeitimo pagrindo, o tai nesuderinama su VAĮ 8 straipsniu bei diskriminuoja pareiškėją. Teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, sprendimą grindė išimtinai Komisijos išreikšta pozicija;

11143.2.

112teismo sprendime neįvertinta, kad Komisijos pateikti duomenys yra kvestionuotini dėl prieštaringos Komisijos pozicijos. Be to, nepagrįsta teismo išvada, neva investicijų grąžos dydžio apskaičiavimui naudotas nuosavo kapitalo grąžos dydis bazinės kainos skaičiavimo (2012-2013 m.) metu buvo paskelbtas Komisijos tinklalapyje. Komisija teismo posėdžio metu nurodė, kad ji duomenų apie nuosavo kapitalo dydį už istorinius laikotarpius neskelbia, nors pateikė iškarpą už istorinį laikotarpį, kurio metu WAAC metodika nebuvo taikoma. Investicijų grąžos dydis už 2013 m. buvo fiksuotas, o ne skaičiuojamas pagal WAAC metodiką, todėl ir šiam skaičiavimui naudojami duomenys apskaičiuoti ir paskelbti tuo metu nebuvo, nes tuo metu negaliojo WAAC metodika, galiojo kitoks reglamentavimas. Abejotinas nurodytos Komisijos pateiktos iškarpos autentiškumas, nes joje nėra nurodoma, iš kokio tinklalapio ir kuriuo metu ji buvo padaryta, todėl ši iškarpa negalėjo būti laikoma įrodymu byloje;

11343.3.

114teismo sprendime neįvertinta, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi WAAC metodika, pažeisdama vieną esminių įstatymo negaliojimo atgal teisės principų. Trečioji bazinė šilumos kaina pareiškėjui yra taikoma nuo 2014 m. vasario, o buvo nustatyta 2013 m. gruodį. Tuo tarpu vėliau vykdomi buvo tik dedamųjų perskaičiavimo veiksmai – paskutinis, kurio pagrindu priimti Sprendimas ir Nutarimas, atlikti 2015 metams, t. y. dar trečios bazinės kainos taikymo laikotarpiui. Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 03-510, kuriuo buvo patvirtinta WACC metodika, 2.3.1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams, vykdantiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo, karšto vandens tiekimo veiklas metodika taikoma, kai dokumentai kainų nustatymui numatytais terminais pateikiami po 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi, trečioji bazinė kaina buvo nustatoma daugiau nei dveji metai iki pačioje WACC metodikoje nurodytos jos taikymo pradžios. Vadinasi, ši metodika neturėtų būti taikoma šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimams, atliekamiems trečiosios bazinės kainos galiojimo metu, kadangi ši bazinė kaina buvo apskaičiuota ir nustatyta dar iki šios metodikos įsigaliojimo nagrinėjamų santykių atžvilgiu. Teismo išvada, kad WACC metodikoje nėra išskirta, kad WACC metodika taikoma tik bazinių kainų projektams, kurie pateikti po 2015 m. gruodžio 31 d., yra pateikta neįvertinus, kad imperatyvios teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Teismas nepagrįstai išplėtė WACC metodikos taikymo ribas;

11543.4.

116Komisijos pritaikyta nuosavo kapitalo 5,54 proc. norma diskriminuoja pareiškėją kitų ūkio subjektų, užsiimančių tokia pačia veikla, atžvilgiu, o tai nėra suderinama su VAĮ nuostatomis. Kitiems šilumos tiekėjams, kurių šilumos kainos dedamųjų projektai buvo nagrinėjami 2016 metais, t. y. vos keliais mėnesiais anksčiau nei pareiškėjo, Komisija taikė reikšmingai didesnes nuosavo kapitalo kainas. Netgi tos pačios dienos posėdyje, kai buvo svarstomos pareiškėjo šilumos kainos dedamosios, svarstant kitų šilumos ūkio dalyvių kainų dedamąsias, Komisija naudojo didesnę skolinto kapitalo kainą nei pareiškėjui ir atitinkamai apskaičiavo didesnę investicijų grąžą. Investicijų grąžos dydžio naudojimas pareiškėjo atžvilgiu negali būti pateisinamas net ta aplinkybe, kad skiriasi baziniai ataskaitiniai laikotarpiai. Šios aplinkybės buvo nurodytos Komisijos posėdyje. Be to, Komisijos nariai posėdžio metu, akcentuodami „metodikos duobę“, pripažino, kad kitų ūkio subjektų atveju nebuvo susidurta su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl konkretaus įrenginio įvedimo į šilumos gamybą laiko ir kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Esant tokiai situacijai, Komisija privalėjo ne aklai vadovautis WACC metodika, o paisyti Energetikos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, įtvirtinančių pareigą nustatyti protingą investicijų grąžą. Tokiu būdu Bendrovės atžvilgiu yra pažeidžiamas būtinųjų sąnaudų padengimo principas bei varžoma ūkinės veiklos laisvė. Be to, teismas deklaratyviai nurodė, kad skiriasi kitų ūkio subjektų ataskaitiniai laikotarpiai, tačiau nesigilino ir neanalizavo, kokiu principu jiems buvo nustatyti nuosavo kapitalo grąžos dydžiai, ir kad nustatyti dydžiai negali skirtis tokia apimtimi.

11744.

118Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame neįvertinta, kad Pažyma, kurios pagrindu priimtas Nutarimas, o po to ir Sprendimas bei Nutarimas 2, yra ydinga. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl prašymo panaikinti Nutarimą kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas toks nuosavo kapitalo grąžos dydis, koks buvo ne jos galiojimo, o jos skaičiavimo metu, kartu turėjo būti pripažinta, kad Nutarimas yra nepagrįstas, nes buvo priimtas remiantis ydinga Pažyma, kurioje nurodyta skirtinga Komisijos pozicija ir kuri yra pagrindinis dokumentas tolesniems procesiniams sprendimams priimti. Todėl Nutarimas yra netinkamai pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, kadangi tarp Nutarimo ir jo pagrindu esančio dokumento yra esminių skirtumų. Be to, toks Nutarimas neatitinka ir teisėtų lūkesčių principo: Komisijai nepakoregavus Pažymos ir jos nepanaikinus, Bendrovė pagrįstai manė, kad jai buvo taikomos vienokios taisyklės dėl laikotarpio, kada užfiksuojamas taikytinas nuosavo kapitalo grąžos dydis, tačiau nagrinėjant šią bylą Komisija atsiliepime palaikė jau kitokią poziciją.

11945.

120Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendime netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su faktinės ir bazinės kuro struktūros taikymu jo atžvilgiu. Akcentuoja šias aplinkybes:

12145.1.

122teismas neįvertino, kad Metodikos 76.10 punkte nustatytas reguliavimas buvo priimtas 2015 m. spalio 4 d. ir pareiškėjas jį taikė pirmą kartą. Be to, teismo sprendime nepagrįstai neįvertinta, kad Komisija pažeidė savo pareigą suteikti tinkamą konsultaciją pareiškėjui dėl Metodikos 76.10 punkto taikymo, kas yra nesuderinama su VAĮ 362 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu metodinės pagalbos principu. Metodikoje 76.10 punkte įtvirtintos normos kontekste faktinė kuro struktūra yra taikytina tik konkrečiam įrenginiui. Ši taisyklė nėra siejama su kokių nors duomenų pateikimu ar nepateikimu. Komisijos pateiktas paaiškinimas, kad faktinė kuro proporcija taikyta visai pareiškėjo kuro struktūrai dėl to, kad neva pareiškėjas nepateikė tinkamų biokuro investicijos duomenų, yra nesuderinamas su nurodyta nuostata, o taip pat neatitinka faktinių aplinkybių. Visa informacija Komisijai buvo teikiama tiek žodžiu, tiek raštu. Iš pareiškėjo buvo prašoma pateikti duomenis apie nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. suvartotus kuro kiekius, kitų duomenų nebuvo reikalauta. Priimant Metodikos 76.10 punkto pakeitimus, pareiškėjas Komisijos prašė patikslinti, kaip turėjo būti pildomi dokumentai, tačiau Komisija paaiškinimo nepateikė. Konkrečiu atveju Komisija turėjo pareigą ne savaime pritaikyti Pareiškėjui mažiau palankias taisykles, o suteikti tinkamą konsultaciją ir paaiškinti, kaip, jos manymu, turi būti pateikti duomenys tam, kad būtų taikoma Metodikos 76.10 nuostata;

12345.2.

124teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Metodikos 76.10 punkto nuostatą. Neįvertino, kad Metodikos 76.10 p. nuostata nereiškia, kad nepateikus Komisijos nurodoma forma prašomų duomenų dėl naujai įvesto biokuro įrenginio, visoms pareiškėjo sąnaudoms pradės būti taikoma faktinė kuro struktūra. Metodikos nuostatos aiškiai nustato, kokie kriterijai yra svarbūs perskaičiuojant šilumos kainą. Nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889 patvirtintas Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašas (toliau – ir Aprašas), kuriame įtvirtintas ilgalaikių kainų mechanizmo principas, kuris įgyvendinamas nustatant bazinę kuro struktūrą, kuri nesikeičia visą nustatytą laikotarpį, išskyrus tik išimtinius atvejus. Net jei pareiškėjas pateikė nepakankamai išsamius duomenis tam, kad tik konkretaus naujai įvesto biokuro įrenginio atžvilgiu būtų taikoma faktinė kuro struktūra, Metodikos 76.10 p. nėra nustatyta, kad pareiškėjui nepateikus konkrečių duomenų, visų jo sąnaudų atžvilgiu bus imta taikyti faktinę kuro struktūrą.

12546.

126Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12747.

128Atsakovas Komisija nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentuoja:

12947.1.

130Komisijos pozicija, jog skaičiuojant investicijų grąžą, yra taikomas nuosavo kapitalo grąžos dydis, galiojęs bazinių šilumos kainų skaičiavimo metu, t. y. 5,54 proc., yra nurodyta Pažymoje, nurodant, kad skaičiavimai atliekami pagal Metodikos 74.5. papunktį ir Pažymos 1 priede, kuriame pateikiami atsakymai į pareiškėjo 2017 m. sausio 2 d. raštu pateiktas pastabas. Pažyma atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Iš Pažymos turinio pareiškėjas turėjo galimybę suprasti, kokio laikotarpio nuosavo kapitalo grąžos dydis yra taikomas atliekant skaičiavimus. Be to, pareiškėjas su 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydžiu nesutinka iš esmės, nepaisant to, už kokį laikotarpį jis yra nustatytas;

13147.2.

132šiuo metu Komisijos interneto svetainėje jau yra paskelbti ir istoriniai investicijų grąžos normos skaičiavimo duomenys, nors teisės aktai tokios pareigos Komisijai ir nenustato;

13347.3.

134apeliacinio skundo argumentas, jog investicijų grąžos dydis už 2013 m. buvo fiksuotas, o ne skaičiuojamas pagal WAAC metodiką, todėl ir šiam skaičiavimui naudojami duomenys apskaičiuoti ir paskelbti tuo metu nebuvo, nes tuo metu negaliojo WAAC metodika, yra nepagrįstas, kadangi tai, jog pareiškėjo minimu laikotarpiu buvo taikomas 5 procentų investicijų grąžos ribojimas, nereiškia, kad Komisija neskelbė investicijų grąžos normos skaičiavimui aktualių duomenų. Komisijai 2013 m. liepos 31 d. pateikus pareiškėjo bazinių šilumos kainų nustatymo projektą, pagal WAAC metodikos 2.8 papunktį, skaičiuojant bazines šilumos kainas, buvo pritaikytas 5 proc. ribojimas. Jeigu tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris investicijų grąžos normą apribojo iki 5 proc., būtų negaliojęs, investicijų grąžos skaičiavimui būtų naudoti bazinės kainos skaičiavimui aktualūs duomenys, t. y. tas pats 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos rodiklis;

13547.4.

136Metodikos 86.1 papunktis aiškiai nurodė, kaip yra skaičiuojama šilumos tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Komisija nepaaiškina, kaip buvo gautas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis;

13747.5.

138Apeliacinio skundo argumentai, kad Metodikos teisinis reguliavimas buvo naujas, pareiškėjo buvo taikytas pirmą kartą, pareiškėjas objektyviai galėjo nesuprasti, kaip reikia pildyti konkrečias Komisijos lenteles, o Komisija nenurodė, kad trūksta tam tikrų duomenų, yra nepagrįsti. Pareiškėjas neprašė Komisijos suteikti išaiškinimą, kaip taikyti Metodikos 76.10 papunktį, todėl negali remtis VAĮ nustatytais metodinės pagalbos ir konsultacijų teikimo principais. Pareiškėjas neklausė Komisijos, ar jai pakanka pateiktos informacijos nustatytoms funkcijoms vykdyti. Be to, Metodikos 52 punktas užtikrina, kad patys reguliuojami ūkio subjektai būtų suinteresuoti operatyviai teikti visą išsamią informaciją, tokiu būdu nevilkinant kainų nustatymo procedūros. Nors pareiškėjas Metodikos 76.10 papunktyje nustatytą reglamentavimą taikė pirmą kartą, tačiau šis reglamentavimas nėra laikytinas esminiu reguliavimo pasikeitimu, dėl kurio reguliuojamiems ūkio subjektams būtų reikalingi oficialūs Komisijos išaiškinimai.

13948.

140Druskininkų savivaldybė, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Savivaldybės skundžiamas sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, o tai reiškia, kad skundžiamas aktas ir tokie veiksmai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, apeliacinės instancijos teismui pateiktame rašte prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

14149.

142Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo Komisijos atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai akcentuoja:

14349.1.

144Komisija bazinės šilumos kainos perskaičiavimo metu turėjo vadovautis WAAC metodikos 14 punktu, o ne Metodikos 74.5 punktu, nes nėra žinomas nuosavo kapitalo grąžos rodiklis, kuris apskritai net nebuvo naudojamas nustatant bazinę šilumos kainą. Investicijų grąžos norma nustatoma visam bazinės kainos galiojimo periodui (trejiems metams), o investicijų grąžos norma kasmet koreguojama tik skolinto kapitalo kainos pokyčio dalimi. Perskaičiuojant šilumos kainą figūruoja tik investicijų grąžos norma, nustatyta bazinės kainos patvirtinimo metu, ir skolinto kapitalo kaina bazinės šilumos kainos nustatymo metu bei skolinto kapitalo kaina perskaičiavimo metu;

14549.2.

146Komisija, atlikdama skaičiavimus pagal Metodikos 74.5. papunktį, vadovaujantis WAAC metodikos 14 punktu, nepaaiškino, kaip 2013 m. buvo apskaičiuota svertinė kapitalo kaina ir kokiais kriterijais remiantis buvo nustatytas 5 proc. rodiklis. Komisija nepateikė net trijų iš keturių būtinų kriterijų, t. y. skolinto kapitalo dalies bendroje kapitalo struktūroje, nuosavo kapitalo dalies bendroje kapitalo struktūroje ir skolinto kapitalo kainos;

14749.3.

148nuosavo kapitalo grąžos rodiklio paskelbimo poreikis atsirado iš esmės tik nuo 2016 m. liepos 23 d., kai buvo pakeista Metodika, tačiau tai nereiškia, kad Komisija – tiek priimdama skundžiamus teisės aktus, tiek ir ginčo metu – neturėjo pareigos skelbti duomenų, kadangi ūkio subjektas turi teisę žinoti, kaip buvo gauti jam taikomi dydžiai, naudojami šilumos kainos dedamosioms apskaičiuoti;

14949.4.

150Komisija 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos rodiklį nustatė jau po 2015 m. rugsėjo 22 d., kai tam atsirado realus poreikis, pakeitus Metodiką, kurios redakcija įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d. Taigi, Komisijos nuosavo kapitalo grąžos rodiklio paskelbimas jau vykstant ginčui nereiškia, kad jis buvo naudotas nustatant bazinę šilumos kainą 2013 metais. Šį faktą patvirtina Komisijos taikyti investicijų grąžos koregavimo principai antro perskaičiavimo metu, nuosavo kapitalo kainą prilyginant 10,7 proc.;

15149.5.

152Retrospektyviniu būdu atlikus perskaičiavimus, nuosavo kapitalo grąžos norma turi būti ne mažesnė nei 9,351 proc.;

15349.6.

154Komisijos teiginys, jog, be kita ko, Metodikos reglamentavimas buvo paskatintas reguliuojamų ūkio subjektų veiksmų, o ypatingai apelianto, patvirtina Komisijos priešišką nusiteikimą pareiškėjo atžvilgiu. Tokiu būdu Bendrovė išskiriama kaip labiausiai apsunkinanti Komisijos veiklą;

15549.7.

156Komisija ignoruoja viešojo administravimo principus. Metodinės pagalbos principas yra ne ūkio subjektams suteikiama teisė, jei jie atlieka tam tikrus veiksmus, o viešojo administravimo subjekto pareiga. Komisija, nustatydama ir taikydama Metodikos 52 punktą, paiso tik savo patogumo. Komisijos pozicija dėl pareiškėjo trukdymo Komisijai dirbti nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostata.

157Teisėjų kolegija

konstatuoja:

158IV.

15950.

160Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. O3-26 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, Savivaldybės 2017 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T1-3 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų“ ir Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16151.

162Bylos duomenimis, Komisijai 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-768 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustačius iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamąsias, Savivaldybė 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T1-232 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiškėjui centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Savivaldybė 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-53 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. 2016 m. sausio 29 d. Savivaldybė sprendimu Nr. T1-29 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamųjų“, įvertinusi šilumos kainų dedamųjų pokytį dėl įvykdytos investicijos, t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pradėto eksploatuoti 10 MW biokuro katilo su 2,5 MW ekonomaizeriu Druskininkų katilinėje, nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams.

16352.

164Pareiškėjui 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateikus Komisijai ir Savivaldybei šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą bei dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti, Savivaldybė 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams.

16553.

166Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą, įvertinusi Savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ ir Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymą Nr. O5-13 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, 2017 sausio 20 d. nutarimu Nr. O3-26 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ Bendrovei šilumos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant: Metodikos 74.1 papunkčio, numatančio, kaip kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į efektyvumo koeficientą; Metodikos 74.2 papunkčio, numatančio, kaip kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto ir faktiškai pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio; Metodikos 74.4 papunkčio, numatančio, kaip apskaičiuojamas investicijų grąžos pokytis dėl įvykdytų ir įvestų į eksploataciją investicinių projektų per kalendorinius metus; Metodikos 74.5 papunkčio, numatančio, kaip apskaičiuojamas investicijų grąžos pokytis dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio; Metodikos 74.8 papunkčio, numatančio, kaip pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgus į kitus, nuo ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius; Metodikos 76 punkto, numatančio, kaip įvertinama šilumos vieneto kainoje įskaitytų kuro sąnaudų dydžio neatitiktis per atitinkamą laikotarpį ūkio subjekto faktiškai patirtoms kuro sąnaudoms. Nutarime nurodyta, kad Savivaldybei per 30 kalendorinių dienų nepašalinus nurodytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.

16754.

168Savivaldybė, atsižvelgdama į Komisijos 2017 sausio 20 d. nutarime Nr. O3-26 nurodytus trūkumus, 2017 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr. T1-3 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų“, kuriuo nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams.

16955.

170Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateiktą šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą, Komisijos 2017 m. sausio 12 d. pažymą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, 2017 m. vasario 21 d. pažymą Nr. O5-48 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“, 2017 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-67 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ konstatavo, kad Savivaldybė pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 9 dalį, t. y. per 30 kalendorinių dienų nepašalino Komisijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. O3-26 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ nurodytų pažeidimų, ir vienašališkai nustatė pareiškėjui laikinas šilumos kainos dedamąsias.

17156.

172Pareiškėjui apskundus Komisijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. O3-26 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, Savivaldybės 2017 m. sausio 27 d. sprendimą T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų“ ir Komisijos 2017 vasario 28 d. nutarimą Nr. O3-67 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2017 m. spalio 3 d. sprendimu jo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su Komisijos nutarimais, t. y. kad skaičiavimuose nepagrįstai taikytas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis, dėl ko neteisingai apskaičiuota investicijų grąža; dėl WACC metodikos nepagrįsto arba neteisingo taikymo; dėl faktinės kuro struktūros nepagrįsto taikymo ne tik konkrečiai biokuro investicijai, bet ir visam pareiškėjo filialui „Druskininkų šiluma“, tokiu būdu pažeidžiant Metodikos 76.10 punktą, nėra pagrįsti.

17357.

174Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms dėl pareiškėjo argumentų, kuriais pareiškėjas grindžia reikalavimus dėl byloje ginčijamų Komisijos nutarimų ir Savivaldybės sprendimo panaikinimo, nepagrįstumo: pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

17558.

176Dėl pareiškėjo argumentų, jog Komisijos naudojamas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos dydis yra niekuo nepagrįstas, o WACC metodika taikyta nepagrįstai, visų pirma pažymėtina, kad pagal Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtino“ 2.2, 2.3, 2.3.1 punktų nuostatas, ūkio subjektams, vykdantiems, be kita ko, šilumos gamybos ir (ar) tiekimo veiklą, WACC metodika taikoma, kai dokumentai kainų nustatymui, vadovaujantis Metodikoje nustatytais terminais, pateikiami po 2015 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas dokumentus šilumos kainos dedamųjų nustatymui tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams pateikė 2016 m. liepos 14 d., todėl jo argumentai, kad WACC metodika netaikytina ar kad jos taikymas prieštarautų bendrajam teisės principui lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Komisijos aiškinimu, kuriam iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtino“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatyta, kad ūkio subjektams, vykdantiems šilumos gamybos ir (ar) tiekimo veiklą, kuriems bazinės šilumos kainos nustatytos iki WACC metodikos įsigaliojimo dienos, ši metodika nėra taikoma antraisiais ir paskesniais metais perskaičiuojant šilumos kainą (kainos dedamąsias); pareiškėjas nenurodė ir pagrįstų argumentų, kad tokia nuostata būtų eksplicitiškai ar implicitiškai nustatyta Metodikoje (ar Komisijos nutarimuose, kuriais buvo keičiama Metodika), arba argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti tokio reguliavimo, t. y. suponuojančio WACC metodikos taikymą perskaičiuojant šilumos kainą, teisėtumu.

17759.

178Metodikos 53 ir 54 punktai nustato, kad reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias). Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) kainodaros taisyklės nurodytos Metodikos 56–72 punktuose. Perskaičiuotos šilumos kainos (kainos dedamųjų) kainodaros taisyklės nurodytos Metodikos 73–79 punktuose.

60.

179Metodikos 73 punktas nustato, kad bazinės šilumos kainos (kainos dedamosios) antrais ir vėlesniais galiojimo metais taikomos perskaičiavus ir patikslinus šilumos kainų dedamąsias. Metodikos 74 punktas nustato, kad šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į, be kita ko, investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio (Metodikos 74.5 p.): taikant nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo apimtį (Eur), nustatytą šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo ir paskutinio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu (Metodikos 74.5.1 p.); taikant skolinto kapitalo kainą Rd, apskaičiuotą vadovaujantis Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, ir šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytą nuosavo kapitalo grąžą Re, skolinto kapitalo WD bei nuosavo kapitalo WE dalis (Metodikos 74.5.2 p.); investicijų grąžos pokyčio (dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio) įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal Metodikos 74.5.3 punkte nurodytą formulę, pagal kurią vienas iš skaičiavimui naudojamų dedamųjų yra Re – nuosavo kapitalo grąža, nustatyta šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu, procentais.

18061.

181WACC metodikos 14 punktas nurodo, kad investicijų grąžos norma ūkio subjektui nustatoma reguliavimo periodui, tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos pokytį, kuris negali viršyti WACC metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų. WACC metodikos 5 punktas numato, kad investicijų grąžos norma nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina, apskaičiuojama pagal šiame punkte nustatytą formulę, naudojant Re – procentine išraiška nurodomą nuosavo kapitalo grąžą. WACC metodikos 6 punktas, be kita ko, numato, kad skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią ūkio subjektas gali gauti ilgalaikę paskolą), proc., atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš Komisijai nustatant skolinto kapitalo kainą, ūkio subjekto faktinės paskolų litais ir (arba) eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučio palūkanų normos svertinį vidurkį, ne didesnį nei to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkį. Bet kuriuo atveju Komisijos nustatyta skolinto kapitalo kaina, proc., negali viršyti nuo 2004 m. spalio mėnesio iki paskutinio mėnesio prieš nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008–2009 metų laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“).

18262.

183Kaip nurodo Komisija, ko iš esmės neginčija pareiškėjas, teigdamas, kad nežinojo Komisijos taikyto nuosavo kapitalo grąžos dydžio (Re) nustatymo ir taikymo argumentų, Komisijai skaičiuojant 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-768 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias, nustatytas ir Komisijos internetiniame tinklapyje skelbiamas nuosavo kapitalo grąžos dydis procentais (Re) sudarė 5,54 procento. Todėl nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Komisija, nustatydama pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, naudojo netinkamą nuosavo kapitalo grąžos dydį ar kad pareiškėjui nėra žinomi nuosavo kapitalo grąžos dydžio (Re) – 5,54 procento – taikymo argumentai. Pažymėtina, kad Komisijos pateiktais duomenimis, kurie šiuo metu skelbiami jos internetiniame tinklapyje (https://www.regula.lt/siluma/Puslapiai/--------duomenys-vidutinei-svertinei-kapitalo-kainai-(WACC)-skaiciuoti.aspx), 2013 m. liepos 9 d. Komisijos publikuotais duomenimis iki 2013 m. gruodžio 31 d. vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC) skaičiuoti Re, kuris apskaičiuojamas pagal pateikiamą formulę, dėl ko objektyviai gali būti patikrinamas, sudarė 5,54 procento. Įvertinus, kad, kaip matyti iš paties pareiškėjo pateiktos Komisijos Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. pažymos Nr. O5-483, pareiškėjas duomenis šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymui pateikė 2013 m. liepos 31 d., jos (šilumos bazinės kainos dedamosios) nustatytos iki 2013 m gruodžio 31 d., nėra aktualus Metodikos 74.5.3 punkto nuostatos, pabrėžiančios šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metą, aiškinimas.

18463.

185Nesant pagrindo konstatuoti, kad Komisija, nustatydama pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, pažeidė teisės aktų nuostatas, t. y. veikė neteisėtai, nėra svarbi ir kita dalis pareiškėjo argumentų: nors Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymoje Nr. O5-13 iš tiesų nurodyta, kad, skaičiuojant pareiškėjo investicijų grąžos sąnaudas, taikoma „bazinės kainos galiojimo metu“ Komisijos skelbiama nuosavo kapitalo grąža, visgi nurodytas ir skaičiavimams taikytas nuosavo kapitalo grąžos, nustatytos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu, dydis – 5,54 procento. Todėl minėta pažymos nuoroda vertintina kaip klaida, nedaranti ginčijamo akto neteisėtu; pareiškėjo nurodomi, tačiau dėl faktinių duomenų stokos nagrinėjamoje byloje negalintys būti tinkamai įvertinti teiginiai dėl Komisijos aktų, atliktų perskaičiuojant šilumos kainos dedamąsias kitiems ūkio subjektams, t. y. kad pastariesiems tokiomis pat aplinkybėmis taikytas didesnis nuosavo kapitalo grąžos dydis procentais (Re), galėtų patvirtinti ne administracinėje byloje ginčijamų aktų neteisėtumą ar pareiškėjo diskriminavimą kitų ūkio subjektų atžvilgiu, o byloje neginčijamų Komisijos aktų galimą neteisėtumą ir galimą poreikį ginti viešąjį interesą.

18664.

187Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl Metodikos 76.10 punkto pažeidimo: Metodikos 76 punktas nustato, kad jeigu ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis per atitinkamą laikotarpį neatitiko ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu, taikant Metodikos 76.1-76.10 punktų nuostatas. Metodikos 76.9 punktas nustato, kad skaičiuojant šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis kuro ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti sąnaudų dydis ribojamas šilumos kainoje nustatytais rodikliais: kuro struktūra (Metodikos 58.4.1 punktas), išskyrus Metodikos 76.10 punktą, šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 58.4.4 punktas), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 58.4.7 punktas), taip pat kuro kainomis (Metodikos 58.4.5 punktas) ir pirktos šilumos kainomis (Metodikos 58.3.1 punktas). Metodikos 76.10 punktas nustato, kad jei šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu ūkio subjektas įgyvendina investicinius projektus, didinančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, nuo naujo šilumos gamybos įrenginio įvedimo į eksploataciją dienos iki šilumos kainos kintamosios dedamosios, perskaičiuotos dėl pakitusios kuro struktūros (Metodikos 75.2.1 punktas), taikymo pradžios, minėto įrenginio faktinių sąnaudų kurui dydis skaičiuojamas pagal faktinę kuro struktūrą. Tokiu atveju kartu su šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo projektu ūkio subjektas reguliuojančiai institucijai pateikia atskirą Metodikos 22 priedo lentelę, nurodydamas naujo atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančio šilumos gamybos įrenginio duomenis apie faktinius kuro kiekius ir kainas.

18865.

189Nagrinėjamo ginčo atveju, įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nei nurodė, nei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pateikė atskirą Metodikos 22 priedo lentelę, nurodydamas naujo atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančio šilumos gamybos įrenginio – 2015 m. rugpjūčio mėnesį pradėto eksploatuoti 10 MW biokuro katilo su 2,5 MW ekonomaizeriu Druskininkų katilinėje – duomenis apie faktinius kuro kiekius ir kainas, taip pat nepagrindė, kad pateikė visus duomenis, reikalingus užpildyti tokią lentelę, Komisija, turėdama tik faktinius UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ kuro struktūros duomenis, pagrįstai 2015 m. rugsėjo 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro sąnaudas apskaičiavo pagal faktinę kuro struktūrą visai pareiškėjo kuro struktūrai.

19066.

191Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Komisijos pozicija dėl Metodikos 76.10 punkto nuostatų taikymo, priimant byloje ginčijamus aktus: reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų kainų projektus, reguliuojančiai institucijai turi pateikti išsamią informaciją, reikalingą ir pakankamą reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu. Jeigu ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad ūkio subjekto sąnaudos yra nepagrįstos. Nepagrįstos sąnaudos neįtraukiamos nustatant reguliuojamas kainas (Metodikos 52 p.). Kolegijos vertinimu, Komisija, turėdama duomenis apie 2015 m. rugpjūčio mėnesį pradėto eksploatuoti 10 MW biokuro katilo su 2,5 MW ekonomaizeriu Druskininkų katilinėje kuro sąnaudas, kurios akivaizdžiai pakito, šilumos kainas turėjo perskaičiuoti atsižvelgdama į šią aplinkybę, todėl, turėdama tik pareiškėjo pateiktus duomenis apie viso UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ kuro struktūrą, kuro sąnaudas apskaičiavo pagal faktinę kuro struktūrą visai pareiškėjo kuro struktūrai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl atskiros Metodikos 22 priedo lentelės pildymo neaiškumo yra itin nekonkretūs ir deklaratyvūs, pareiškėjas netgi nebandė teikti tokios lentelės; pareiškėjo teiginiai, kad jis tokiu būdu, t. y. 2015 m. rugsėjo 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro sąnaudas apskaičiuojant pagal faktinę kuro struktūrą visai pareiškėjo kuro struktūrai, yra baudžiamas, vėlgi yra deklaratyvūs: pareiškėjas nepateikė jokių tokius jo argumentus pagrindžiančių skaičiavimų, pavyzdžiui, kokia dalis iš Komisijos apskaičiuotos lėšų sumos, sudarančios šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydžio ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti dydžio skirtumą, susidarė dėl Metodikos 54.4.5 punkto ribojimų taikymo (pareiškėjas neteigia, jog Komisijos skaičiavimai šiuo aspektu yra nepagrįsti), o kokia – dėl 2015 m. rugsėjo 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro sąnaudas apskaičiavimo pagal faktinę kuro struktūrą ne 10 MW biokuro katilui su 2,5 MW ekonomaizeriu Druskininkų katilinėje, o visai pareiškėjo kuro struktūrai, taip pat, kad dėl tokio skaičiavimo yra pažeista minėta Metodikos 52 punkto nuostata dėl reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos.

19267.

193Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

194Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

195Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ apeliacinį skundą atmesti.

196Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

197Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ filialas... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybė 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.... 9. 3.... 10. Pareiškėjas paaiškino, kad po skundo pateikimo teismui Komisija 2017 m.... 11. 4.... 12. Pareiškėjas teigė, kad priimti Nutarimas, Sprendimas ir Nutarimas 1 yra... 13. 5.... 14. Dėl nepagrįsto investicijų grąžos sąnaudų skaičiavimo perskaičiuojant... 15. 5.1.... 16. Pažymoje pateiktuose skaičiavimuose Komisija naudoja nuosavo kapitalo... 17. 5.2.... 18. šilumos kaina, nustatyta Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.... 19. 5.3.... 20. Komisija nepagrįstai rėmėsi WACC metodika, pažeisdama vieną esminių... 21. 5.4.... 22. net nustačius, jog WACC metodika taikytina, ji pritaikyta netinkamai. Pagal... 23. 5.5.... 24. Komisijos pritaikyta 5,54 proc. norma diskriminuoja pareiškėją, nurodydama,... 25. 6.... 26. Dėl nepagrįsto kuro įsigijimo sąnaudų skaičiavimo perskaičiuojant... 27. 6.1.... 28. Pažymoje, kurios pagrindu priimtas Nutarimas ir atitinkamai Sprendimas,... 29. 6.2.... 30. nesutiktina su Komisijos paaiškinimais, kad faktinė kuro proporcija taikyta... 31. 6.3.... 32. net ir tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų pateikęs kokio nors duomens,... 33. 7.... 34. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu... 35. 8.... 36. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į WACC metodikos 14 punktu nustatytą... 37. 9.... 38. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisijos naudojamas 5,54... 39. 10.... 40. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, rengdamas Projektą ir 2016 m. liepos... 41. 11.... 42. Atsakovas pareiškėjo argumentus dėl WACC metodikos taikymo laikė neaiškiai... 43. 12.... 44. Dėl neva neteisingo WACC taikymo atsakovas nurodė, kad 2013 m. liepos 31 d.,... 45. 13.... 46. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie... 47. 14.... 48. Dėl pareiškėjo diskriminacijos atsakovas pažymėjo, kad kitų ūkio... 49. 15.... 50. Dėl kuro įsigijimo sąnaudų atsakovas paaiškino, kad pagal Metodikos 76.10... 51. 16.... 52. Dėl pareiškėjo argumentų, kad visą informaciją pateikė atsakingam... 53. 17.... 54. Atsakovas nurodė, kad Nutarimas 1 yra priimtas vadovaujantis tuo pačiu... 55. 18.... 56. Atsakovai Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų... 57. 19.... 58. Teismo posėdžio metu pareiškėjo ir atsakovo Komisijos atstovai palaikė... 59. II.... 60. 20.... 61. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu... 62. 21.... 63. Teismas nustatė, kad Komisija 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-768... 64. 22.... 65. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde... 66. 23.... 67. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 68. 24.... 69. Teismas nurodė bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Šilumos ūkio... 70. 25.... 71. Teismas pažymėjo, kad įgyvendindama Lietuvos Respublikos energetikos... 72. 26.... 73. Teismas nurodė, kad Metodikos 74 punkte nustatyta, kad šilumos bazinės... 74. 27.... 75. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek pareiškėjas, tiek Komisija tvirtino, kad... 76. 28.... 77. Teismas akcentavo, kad Metodikos 74.5 papunktyje nustatyta, kad skaičiuojant... 78. 29.... 79. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi... 80. 30.... 81. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat teigė, jog net taikant WACC... 82. 31.... 83. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo... 84. 32.... 85. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir Komisijos paaiškinimus, 2017 m. sausio 12... 86. 33.... 87. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų, kad Komisija nepagrįstai... 88. 34.... 89. Teismas pritarė Komisijos pozicijai, kad Metodikos nuostatos yra... 90. 35.... 91. Teismas darė išvadą, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir... 92. 36.... 93. Dėl skundo reikalavimo panaikinti Savivaldybės sprendimą ir įpareigoti... 94. 37.... 95. Teismas pažymėjo, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog... 96. 38.... 97. Teismas sprendė, kad Komisijai priėmus Nutarimą 1 ir vienašališkai... 98. 39.... 99. Teismas nurodė, kad byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, jog... 100. 40.... 101. Teismas darė išvadą, kad Komisija, neperžengdama jai suteiktos... 102. III.... 103. 41.... 104. Pareiškėjas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ pateikė... 105. 42.... 106. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais pagrindiniais... 107. 43.... 108. Nesutikdamas su teismo sprendimo motyvais dėl taikytos investicijos grąžos... 109. 43.1.... 110. teismas neįvertino, kad Komisijos skaičiavimuose naudota nuosavo kapitalo... 111. 43.2.... 112. teismo sprendime neįvertinta, kad Komisijos pateikti duomenys yra... 113. 43.3.... 114. teismo sprendime neįvertinta, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi WAAC... 115. 43.4.... 116. Komisijos pritaikyta nuosavo kapitalo 5,54 proc. norma diskriminuoja... 117. 44.... 118. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame... 119. 45.... 120. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendime netinkamai įvertintos aplinkybės,... 121. 45.1.... 122. teismas neįvertino, kad Metodikos 76.10 punkte nustatytas reguliavimas buvo... 123. 45.2.... 124. teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Metodikos 76.10 punkto nuostatą.... 125. 46.... 126. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su... 127. 47.... 128. Atsakovas Komisija nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia... 129. 47.1.... 130. Komisijos pozicija, jog skaičiuojant investicijų grąžą, yra taikomas... 131. 47.2.... 132. šiuo metu Komisijos interneto svetainėje jau yra paskelbti ir istoriniai... 133. 47.3.... 134. apeliacinio skundo argumentas, jog investicijų grąžos dydis už 2013 m. buvo... 135. 47.4.... 136. Metodikos 86.1 papunktis aiškiai nurodė, kaip yra skaičiuojama šilumos... 137. 47.5.... 138. Apeliacinio skundo argumentai, kad Metodikos teisinis reguliavimas buvo naujas,... 139. 48.... 140. Druskininkų savivaldybė, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo... 141. 49.... 142. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo Komisijos atsiliepimu į apeliacinį... 143. 49.1.... 144. Komisija bazinės šilumos kainos perskaičiavimo metu turėjo vadovautis WAAC... 145. 49.2.... 146. Komisija, atlikdama skaičiavimus pagal Metodikos 74.5. papunktį,... 147. 49.3.... 148. nuosavo kapitalo grąžos rodiklio paskelbimo poreikis atsirado iš esmės tik... 149. 49.4.... 150. Komisija 5,54 proc. nuosavo kapitalo grąžos rodiklį nustatė jau po 2015 m.... 151. 49.5.... 152. Retrospektyviniu būdu atlikus perskaičiavimus, nuosavo kapitalo grąžos... 153. 49.6.... 154. Komisijos teiginys, jog, be kita ko, Metodikos reglamentavimas buvo paskatintas... 155. 49.7.... 156. Komisija ignoruoja viešojo administravimo principus. Metodinės pagalbos... 157. Teisėjų kolegija... 158. IV.... 159. 50.... 160. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimo Nr.... 161. 51.... 162. Bylos duomenimis, Komisijai 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-768 „Dėl... 163. 52.... 164. Pareiškėjui 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai... 165. 53.... 166. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1.21-600... 167. 54.... 168. Savivaldybė, atsižvelgdama į Komisijos 2017 sausio 20 d. nutarime Nr. O3-26... 169. 55.... 170. Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr.... 171. 56.... 172. Pareiškėjui apskundus Komisijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. O3-26... 173. 57.... 174. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos... 175. 58.... 176. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Komisijos naudojamas 5,54 proc. nuosavo... 177. 59.... 178. Metodikos 53 ir 54 punktai nustato, kad reguliuojamų kainų paslaugų... 179. Metodikos 73 punktas nustato, kad bazinės šilumos kainos (kainos dedamosios)... 180. 61.... 181. WACC metodikos 14 punktas nurodo, kad investicijų grąžos norma ūkio... 182. 62.... 183. Kaip nurodo Komisija, ko iš esmės neginčija pareiškėjas, teigdamas, kad... 184. 63.... 185. Nesant pagrindo konstatuoti, kad Komisija, nustatydama pareiškėjui šilumos... 186. 64.... 187. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl Metodikos... 188. 65.... 189. Nagrinėjamo ginčo atveju, įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nei... 190. 66.... 191. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Komisijos pozicija dėl... 192. 67.... 193. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 194. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 195. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo... 196. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d.... 197. Nutartis neskundžiama....