Byla e2S-1365-459/2016
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB DNB bankui, AB „Swedbank“ bankui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

2

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-10 nutartimi iškėlė pareiškėjui A. Š. bankroto bylą.
  2. Teismas nurodė, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos. Atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes pareiškėjo gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Taip bus patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
  3. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutarties ir prašo nutartį panaikinti bei atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
  4. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį, nevertino banko atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo įsipareigojimai viršija 25 MMA, savaime nėra pagrindas iškelti bankroto bylą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo sąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjo nemokumą sukėlė jo paties nesąžiningi veiksmai ir dėl to kreditoriai neturėtų nukentėti. Iš byloje esančių duomenų negalima spręsti apie tai, kokios pareiškėjo atsiskaitymo su kreditoriais galimybės ir ar pareiškėjas iš tikrųjų yra nemokus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi tam, kad gautų kuo didesnes pajamas ir atsiskaitytų su kreditoriais. Pareiškėjas neturi jokio turto ar lėšų, kurias galėtų skirti skoloms dengti, todėl bankroto byla jam negali būti keliama.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismas įvertino suinteresuoto asmens atsiliepimo turinį, tačiau nutarties tekste neteisingai nurodė atsiliepimą pateikusį asmenį. Vienintelis sandoris, sukėlęs pareiškėjo nemokumą, yra būsto paskolos sutartis su apeliantu, tačiau pareiškėjas nelaiko šio sandorio nesąžiningu. Be to, sutartis sudaryta prieš daugiau nei 3 metus, todėl ji negali būti vertinama pareiškėjo nesąžiningumo aspektu. Pareiškėjas pateikė visus įmanomus dokumentus, atspindinčius jo turtinę padėtį. Pareiškėjas dirba darbą, geriausiai atitinkantį jo gebėjimus ir turimą išsilavinimą, neturi kitų pajamų ar turto, iš kurio būtų galima padengti skolą, nebandė išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriais, be to, pareiškėjas stengiasi rasti naujų darbo vietų ir gauti didesnes pajamas. Kadangi pareiškėjas dirba ir gauna stabilias pajamas, visos pajamos, viršijančios būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą, bus skirtos atsiskaitymui su kreditoriais.

3Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, pareiškimą tenkino. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.
  3. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui.
  4. Šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-08-06 bendraskoliai su AB DNB banku (iki 2011-11-11 – AB DnB NORD bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-522 (6 priedas) 93 836,89 Eur sumai, iš kurios 7 819,74 Eur buvo skirta žemės sklypui pirkti, o 86 017,15 Eur – gyvenamajam namui šiame žemės sklype statyti.
  1. 2007-08-08 sudaryta sutartis dėl žemės sklypo pirkimo už 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur). Šioje sutartyje nustatyta, kad 1/4 dalį perka G. S., 1/4 dalį perka pareiškėjas ir 1/2 dalį perka sutuoktiniai V. R. ir G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tą pačią dieną buvo pasirašytas nekilnojamojo daikto priėmimo - perdavimo nuosavybėn aktas.
  2. 2007 m. rudenį žemės sklype buvo pradėtas statyti vieno buto gyvenamasis namas su garažu Po 2008 m. rudenį Lietuvoje kilusios ekonominės ir finansų krizės bendraskoliai nebeįstengė atsiskaityti su AB DNB banku, todėl kreditorius nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti visą paimtą kreditą prieš terminą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius.
  3. 2010-01-14 Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo priėmė nutartis, kuriomis nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su garažu.
  4. Antstolis paskelbė turto varžytynes, tačiau 2010-11-03 antstolio patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, todėl antstolis 2010-11-03 pasiūlė išieškotojui perimti turtą už 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur); AB DNB bankas sutiko.
  5. 2013-07-22 pareiškėjo darbdavys UAB „TC prekyba“ (2015-05-13 reorganizuota į UAB ,,Topo grupė“) gavo antstolio 2013-07-16 patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“, kuriame buvo nurodyta, kad likęs įsiskolinimas sudaro 189 180,18 Lt (54 790,37 Eur), išieškojimo išlaidos yra 17 913,54 Lt (5 188,12 Eur), iš viso – 207 093,72 Lt (59 978,49 Eur), ir pareikalauta, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA.
  6. Nuo 2013-08-13 iki 2016-03-21 UAB ,,Topo grupė“ iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitė ir į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą pervedė 6 196,81 Eur. Antstolis A. S. 2016-03-04 raštu Nr. S1a-11308 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtino, kad pagal vykdomąsias bylas Nr. 0010/10/03137 ir Nr. 0010/10/03138 skolos likutis sudaro 52 350,33 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų, o vykdymo išlaidos sudaro 3 754,33 Eur.
  7. 2012-04-04 pareiškėjas su „Swedbank“, AB sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 12-015418-RK (24 priedas), pagal kurią gavo banko kreditinę kortelę „Sidabrinė VISA“ ir 2 100,00 Lt (608,20 Eur) kredito limitą. 2015-03-19 pareiškėjas kreipėsi į „Swedbank“, AB, kad jam būtų išduota nauja kredito kortelė, bet bankas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad kelias dienas vėlavo keli mokėjimai. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas pareiškėjas turėjo grąžinti pasiskolintą sumą per nustatytą laikotarpį. Kadangi pareiškėjas neturėjo reikiamos sumos, bankas 2015-04-03 pasiūlė jam pasirašyti Vartojimo kredito sutartį Nr. 15-023272-GV (26 priedas). Pareiškėjas priėmė šį pasiūlymą ir sąžiningai moka nustatytas sumas pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. Šiuo metu, kaip nurodo pareiškėjas, įsiskolinimo suma, 2016-05-22 sumokėjus eilinę įmoką, sudaro 282,65 Eur.
  8. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA.
  9. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nors A. Š. šiuo metu nedirba, o gauna tik su darbo santykiais susijusias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo išmokas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis vis stengiasi rasti naujas darbo vietas ir gauti didesnes pajamas. Kolegija nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu, nes jis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu nedirba, priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas dirba ir gauna darbo užmokestį, iš kurio išskaitoma pagal antstolio patvarkymus. Tai patvirtina galiojanti 2012 metų darbo sutartis su UAB „TC prekyba“ (reorganizuota į UAB „Topo grupė“) ir darbdavio pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį. Be to, prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pareiškėjas pridėjo darbdavio UAB „Topo grupė“ 2016-07-01 surašytą darbuotojo charakteristiką, iš kurios matyti, jog A. Š. pilnu etatu dirba UAB „Topo grupė“ pardavėju – konsultantu ir vertinamas kaip geras bei sąžiningas darbuotojas. Tačiau nepaisant šios faktinės klaidos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui netekus kelių darbo vietų, kurių pagrindu jis gaudavo pajamas, taip pat prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, pareiškėjas, nebesugebėdamas vykdyti prisiimtų kreditinių įsipareigojimų, tapo nemokus. Nors pripažįstama, jog vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie gaunamas pajamas, pagal vykdomuosius raštus iš pareiškėjo gaunamų pajamų išskaitoma nemaža suma, todėl pareiškėjui per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti lieka mažesnė suma nei 1 MMA. Tokia situacija netoleruotina tuo aspektu, jog pareiškėjui užkertamos galimybės gyventi oriai ir iš gaunamų pajamų tenkinti bent minimalius būtinuosius poreikius. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo nemokumą.
  10. Suinteresuotas asmuo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo sąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjo nemokumą sukėlė jo paties nesąžiningi veiksmai ir dėl to kreditoriai neturėtų nukentėti.
  11. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
  12. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.
  13. Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
  14. Teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjo nemokumą sukėlė kredito sutarties sudarymas ir staigus gaunamų pajamų sumažėjimas. Sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio pareiškėjo nesąžiningumą. Iš esmės pareiškėjo nemokumą sukėlė 2007-08-06 sudaryta kreditavimo sutartis. Tai, kad pareiškėjas, kaip bendraskolis, sudarė kreditavimo sutartį ir po ekonominės krizės nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, negali būti laikoma savaiminiu nesąžiningumo įrodymu. Nenustatyta, jog pareiškėjas būtų veikęs aplaidžiai ir nerūpestingai, klaidinęs banką dėl savo finansinės padėties. Be to, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas nevengė vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams: iš jo darbo užmokesčio buvo išskaitoma pagal antstolio patvarkymus, be to, jis geranoriškai moka įmokas kitam kreditoriui - AB „Swedbank“. Tai rodo, jog pareiškėjas iš esmės nevengia vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo kontekste.
  15. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog iš byloje esančių duomenų negalima spręsti apie tai, kokios pareiškėjo atsiskaitymo su kreditoriais galimybės ir ar pareiškėjas iš tikrųjų yra nemokus. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė išsamius duomenis apie turimą turtą ir gaunamas pajamas (tiek išrašus iš registrų, tiek duomenis iš VSDFV, tiek banko sąskaitų išrašus, tiek pažymą iš darbovietės apie gaunamas pajamas). Šių duomenų pakanka konstatuoti pareiškėjo nemokumą, todėl nurodytas banko argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  16. Suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi tam, kad gautų kuo didesnes pajamas ir atsiskaitytų su kreditoriais; pareiškėjas neturi jokio turto ar lėšų, kurias galėtų skirti skoloms dengti, todėl bankroto byla jam negali būti keliama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuoto asmens argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, pareiškėjas pateikė įrodymus, kad dirba pilnu etatu ir duomenis apie išmokamą darbo užmokestį. Darbdavys dalį darbo užmokesčio vykdomųjų raštų pagrindu perveda atsiskaitymui su kreditoriumi AB DNB banku. Pareiškėjas neturi jokio kito turto ir pajamų. Be to, iš darbdavio charakteristikos matyti, jog darbdavys norėtų paskirti pareiškėją į aukštesnes pareigas, tačiau to padaryti neleidžia bendrovės pareiginiai nuostatai, nes pareiškėjas neturi nei aukštojo, nei aukštesniojo mokslo diplomo. Taigi pareiškėjas dirba darbą, atitinkantį jo išsilavinimą bei gebėjimus, o iš darbo gaunamų dalis pajamų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 350 Eur suma, vadinasi, likusi pajamų dalis bus skiriama kreditoriams ir bankroto administravimo procesui.
  17. Taip pat pažymėtina, jog, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, teismas įvertino AB DNB banko atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, tačiau nutartyje įsivėlė techninė klaida, nes teismas nurodė, jog atsiliepimą pateikė kitas kreditorius AB „Swedbank“, nors pagal LITEKO duomenis matyti, jog atsiliepimą pateikė vienintelis kreditorius - AB DNB bankas.
  18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, taigi pareiškėjui pagrįstai iškelta bankroto byla. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų: pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes pareiškėjo gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą, bus rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, kreditorių pagalba siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, o tai labiau atitinka tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams. Taip bus patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
  19. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą įvardija technines nutartyje padarytas klaidas ir prašo jas ištaisyti. Kadangi nurodyti netikslumai nekeičia nutarties esmės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakys.
  20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

Nutarė

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai