Byla A-901-858/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 4-5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2007 m. birželio 5 d. jis kalinamas Marijampolės pataisos namuose, kuriuose kalinimo sąlygos neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atvykus į pataisos namus pareiškėjas buvo patalpintas į karantino patalpas, kurios nevėdinamos, nėra dienos šviesos, o nerūkantieji laikomi kartu su rūkančiaisiais. Pareiškėjas tik atvykęs į pataisos namus informavo administraciją, kad yra nerūkantis, todėl pageidauja kameroje būti kartu su nerūkančiais, tačiau į jo prašymą atsižvelgta nebuvo. Dėl laikymo kamerose kartu su rūkančiais nuteistaisiais pareiškėjui pablogėjo sveikata, dusino, naktimis prabusdavo dėl gryno oro trūkumo, atsirado depresija. Marijampolės pataisos namuose gydymas atliekamas paviršutiniškai. Pareiškėjo sveikata pablogėjo nuo 2011 m. Nuo to laiko pareiškėjas dažnai kreipdavosi į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą, bet gydytojai į nusiskundimus tinkamai nereaguodavo, skirdavo vaistus, kurie nepadėdavo, nesiuntė gydytis į ligoninę. Pataisos įstaigos medikai nesugebėjo nustatyti pareiškėjui ligos, o darė su juo įvairius eksperimentus, skirdami įvairaus pobūdžio vaistus, nuo kurių pareiškėjo sveikata negerėjo. 2014 m. sausio 16 d. pareiškėjui nuvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo diagnozuotas ( - ) uždegimas ir dėl to atsirado ( - ). Dėl to pareiškėjas kentėjo nežmoniškus fizinius, dvasinius skausmus, negalėdavo užmigti, skiriami vaistai skausmą numalšindavo tik trumpam laikui. Pareiškėjo nuomone, nepataisoma žala jo sveikatai buvo padaryta dėl atsainaus atsakovo medikų požiūrio į jo nusiskundimus, dėl tinkamų medicinos priežiūros paslaugų nesuteikimo.

6Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos pataisos namuose perpildytos. Iš bendro kameros ploto išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, gyvenamojo ploto lieka mažiau nei numatyta teisės aktuose. Norint nusiprausti tenka stovėti tarp kameros ir sanitarinio mazgo įėjimo. Kamerose nuolat trūksta oro, nėra natūralaus apšvietimo, nes iš lauko pusės ant langų uždėtos metalinės žaliuzės, todėl nėra galimybių skaityti prie natūralaus apšvietimo. Pareiškėjas nuo 2011 m. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. norėdamas išeiti pasivaikščioti į gryną orą, to padaryti negalėdavo, nes nebuvo vietos pasivaikščiojimui. 20–22 būrių pasivaikščiojimų kiemeliuose vienam žmogui tenka tik 1 kv. m. ploto, todėl pareiškėjui tekdavo sėdėti kameroje ir laukti, kol pasitaikys proga išeiti į kiemą pasivaikščioti. Trūkstant ploto pareiškėjas kiemelyje negalėdavo ne tik pasivaikščioti, bet ir pasimankštinti, pasportuoti, pabūti su savo mintimis, atsipalaiduoti, nusiraminti. Dėl pastovios nuolatinės kančios, depresijos, ilgalaikių dvasinių neigiamų išgyvenimų, keletą kartų pareiškėjas naudojo narkotikus. Tik atvykus į pataisos namus pareiškėjas bendravo su psichologu, o per visą kalinimo laikotarpį daugiau apsilankyti pas minėtą specialistą nebuvo sudaryta sąlygų, nors pareiškėjas tokius prašymus pataisos namų administracijai buvo pareiškęs.

7Nurodė, jog nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurioje dirbtinis apšvietimas neatitiko higienos normų, joje nebuvo natūralaus apšvietimo, nebuvo kriauklės apsiprausti ar išsiplauti indus. Praustis ir indus plautis tekdavo tualete. Maistą ir indus teko laikyti ant žemės po lova, nes nebuvo spintelės. Į kamerą per langą sklisdavo smarvė iš lauko, nes nuteistieji mėtydavo šiukšles, o tos teritorijos niekas netvarkydavo. Per langus į kamerą patekdavo žiurkės, buvo didelis ventiliatorius, kuris garsiai ūždavo, todėl pareiškėjas negalėdavo miegoti.

8Pareiškėjas pabrėžė, jog 2013 m. gegužės 3 d. pareiškėjas patyrė traumą – buvo sulaužytas žandikaulis, tačiau budėję pareigūnai neleido jam nueiti iki medicinos punkto, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas nėra užsirašęs apsilankymui pas gydytoją ir kad 18 val. nebūna gydytojų. Pareiškėjas tris paras negalėjo nieko valgyti ir miegoti dėl skausmo, kadangi jam nebuvo duota vaistų nuo skausmo.

9Nurodė, jog 2013 m. spalio 23 d. apie 18 val. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 14, kurioje jį sumušė su metaliniais strypais. Pareigūnų išsikviesti nebuvo galimybių, kadangi nėra įrengta iškvietimo mygtukų. Praėjus 4 val. nuo sumušimo pareiškėjas budinčio pareigūno paprašė perkelti jį į kitą kamerą. Buvo liepta rašyti sutikimą miegoti ant žemės, nes kitu atveju pareiškėjas liks kameroje Nr. 14. Pareiškėjas parašė sutikimą miegoti ant žemės, tada jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 7 ir ten 10 parų praleido, miegodamas ant žemės. Pataisos namų administracija atsisakė suteikti pareiškėjui medicininę pagalbą, nedavė vaistų nuo skausmo, sukeldama pareiškėjui ilgalaikį fizinį skausmą.

10Nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2014 m. vasario 20 d. pareiškėjas be jokios priežasties buvo perkeltas iš baudos izoliatoriaus kameros Nr. 5 į areštinės karcerio kamerą Nr. 9, kuri taip pat neatitiko Pataisos įstaigos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Būdamas karcerio kameroje Nr. 9 pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį spaudimą, buvo grasinta susidorojimu, jei pareiškėjas nesiliaus rašyti skundų, trukdoma rinkti įrodymus atsakovo veiksmų neteisėtumui pagrįsti. Pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipusis į teismą, pataisos namų administracija bandė jėga priversti, kad jis skundą atsiimtų, o nesutikus to padaryti, prieš pareiškėją buvo naudojama prievarta. 2014 m. sausio 24 d. 20 val. per vakarinį patikrinimą pareiškėjas buvo prižiūrėtojo užpultas ir sumuštas, apimtas baimės, kad dar kartą nebūtų prieš jį panaudotas fizinis smurtas, pareiškėjas 20.30 val. ( - ). Dėl šio susižalojimo pareiškėjas buvo nugabentas į Marijampolės ligoninę, kur buvo susiūta 12 cm ilgio pjautinė žaizda.

11Pareiškėjas nurodė, jog dėl pataisos namų administracijos veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau visi jo skundai būdavo persiunčiami pagal kompetenciją nagrinėti Marijampolės pataisos namų administracijai. Pareiškėjui psichologiškai palūžus bei negalint kęsti atsakovo sukeltų fizinių skausmų, jis raštiškai nurodė, kad problemos su pataisos namų administracija yra išspręstos ir atsiėmė skundus. Daugelis kartu kalinčių nuteistųjų bijo liudyti dėl tokių kalinimo sąlygų, kad ir prieš juos nebūtų naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2013 m. spalio 23 d. nebuvo savęs sužalojęs, nes tuo laikotarpiu pataisos namų administracija jo nekankino, nenaudojo fizinio smurto.

12Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, gyvenamuosiuose būriuose, koridoriuose, laiptinėse, kalinių praleidimo punktuose nėra gesintuvų, nėra iškvietimo mygtukų, nėra ir avarinių išėjimų gaisro atveju. Pataisos namuose pasimatymų kambarių skaičius neatitinka nustatytos normos, valgykloje antisanitarinės sąlygos, skraido paukščiai, veisiasi katinai, kiti gyviai, maisto prekės parduodamos taikant griežtus apribojimus, stogus dengia asbesto turinti danga. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pateikė melagingus duomenis dėl plotų, dėl jo nebuvimo kameroje Nr. 11, savo neteisėtais veiksmais siekdamas išvengti atsakomybės.

13Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 9-15, t. II, b. l. 14-16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį iki 2011 m. sausio mėnesio taikyti ieškinio senaties terminą.

14Paaiškino, jog pareiškėjas atvykęs į Marijampolės pataisos namus atlikti bausmę buvo paskirtas į 20 būrį (dabartinis 16 būrys). Dėl savo konfliktiško elgesio ir bendravimo su kitais nuteistaisiais, vidaus tvarkos taisyklių nuolatinių pažeidimų pareiškėjas daug kartų buvo skiriamas gyventi į kitus būrius bei kameras. Marijampolės pataisos namuose yra dvi karantino patalpos ir atvykę nuteistieji, kurie nurodo, kad yra nerūkantys, laikomi atskirai.

15Pareiškėjas 2007 m. birželio 5 d. atvykęs į pataisos namus nesikreipė į administraciją su prašymu, kad yra nerūkantis. Iš pareiškėjo prašymų dėl maisto produktų įsigijimo galima spręsti, jog jis yra rūkantis, kadangi pageidaujamų įsigyti prekių sąraše yra įrašytas tabakas ir cigaretės. Tai, kad pareiškėjas buvo rūkantis (bent iki 2013 m. lapkričio 8 d.), įrodo ir jo paties 2013 m. lapkričio 8 d. paaiškinimas bei nubaudimo nutarimuose pareiškėjo sutikimas atlikti bausmę su rūkančiais asmenimis. Nuo pareiškėjo prašymo pateikimo pataisos namų administracijai dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis, jis buvo laikomas su nerūkančiais. Nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose yra įrengti šeši ilgalaikių pasimatymų kambariai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo „Dėl pataisos įstaigų ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punkte nurodyta, kad ilgalaikių pasimatymų gyvenamųjų kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į nustatytą didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių – vienas ilgalaikių pasimatymų kambarys ne daugiau kaip 100 asmenų. Kadangi šiuo metu įstaigoje bausmę atlieka apie 1220 nuteistųjų, atsižvelgiant į normatyvą, turėtų būti 12–13 ilgalaikių pasimatymų kambarių. Šiuo metu įrengti trūkstamus ilgalaikių pasimatymų kambarius nėra galimybės, nes tam reikalingos papildomos patalpos ir finansiniai resursai. Atsakovo atstovo nuomone, trūkstamas ilgalaikių pasimatymų kambarių skaičius negalėjo įtakoti pareiškėjo emocinės ir dvasinės būsenos, nes pasimatymų patalpomis pareiškėjas nesinaudojo, t. y. pareiškėjas nėra kreipęsis dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo.

16Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba su juo atlikinėjo eksperimentus, kad gydymas atliekamas paviršutiniškai. Kai pareiškėjas kreipdavosi į Sveikatos priežiūros tarnybą su įvairiais nusiskundimais, visą laiką būdavo skiriami vaistai, atliekami tyrimai negalavimų priežasčiai nustatyti, vien per 2014 metų sausio – kovo mėn. su pareiškėju bendravo keturis kartus psichologas. Nuo pareiškėjo atvykimo į pataisos namus iki skundo padavimo dienos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Marijampolės pataisos namuose atliko dešimt patikrinimų, kurių metu nebuvo nustatyta, kad maistas gaminamas nehigieniškai, antisanitarinėmis sąlygomis, kad veistųsi katinai, paukščiai ar kiti gyviai. Marijampolės pataisos namuose yra įrengta parduotuvė, kurioje apsipirkimo paslaugas nuteistiesiems teikia privati bendrovė, todėl nuteistųjų, o taip pat ir pareiškėjo, teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, yra užtikrinta. Pareiškėjui nebuvo taikyta apribojimų prekių įsigijimui, išskyrus atvejus, kai už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus.

17Atsakovo nurodė, jog 2013 m. spalio 23 d. pareiškėjas už drausmės pažeidimus buvo nubaustas 15 parų uždarymu į baudos izoliatorių. Atlikti nuobaudą buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14. Tos pačios dienos vakare pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų pareigūnus, kad jį perkeltų į kitą kamerą, nurodydamas, jog kameroje Nr. 14 jį gali sužaloti. Kadangi kitose baudos izoliatoriaus kamerose nebuvo vietos, pareiškėjas sutiko laikinai būti perkeltas į kamerą Nr. 7, kurioje, jo sutikimu, buvo paguldytas ant čiužinio, nes miegamosios vietos buvo užimtos, šioje kameroje tuo metu buvo laikomi keturi nuteistieji. Kitą dieną pareiškėjas buvo grąžintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14. Atsakovas pabrėžė, jog pareigūnai, laikinai perkeldami pareiškėją į kamerą Nr. 7 ir neturėdami kitos išeities, paguldę jį ant grindų, veikė esant būtinam reikalingumui, t. y. siekė apsaugoti pareiškėjo sveikatą. Kadangi pareiškėjas kameroje Nr. 7 buvo tik vieną naktį, miegodamas ant grindų (ant čiužinio), šis įvykis negalėjo pareiškėjui sukelti ilgalaikių psichologinių dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių. Pažymėjo, jog pareiškėjas kameros Nr. 14 nuteistiesiems, dėl kurių kaltės jis buvo priverstas kitoje kameroje miegoti ant grindų, pretenzijų neturi, o pareigūnus, kurie veikė, siekdami apsaugoti jį, kaltina kankinimu.

18Atsakovas nurodė, jog teisės aktai nereglamentuoja lokalinio sektoriaus kiemelių dydžių, o sportuoti nuteistiesiems yra įrengta svarmenų kilnojimo salė ir visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti. Marijampolės pataisos namuose tik dušinės, klubo, valgyklos ir skalbyklos patalpos yra dengtos šiferine danga, šiuose patalpose pareiškėjas niekada negyveno ir negyvena. Gyvenamųjų pastatų stogo danga yra bituminė arba ruloninė. Pats šiferis, kurio sudėtyje yra asbesto, sveikatai nekenkia, kenkia tik mechaniškai pažeidžiamo (laužomo, daužomo) asbestinio šiferio dulkės. Pats faktas, kad kai kurie negyvenamosios paskirties pastatai Marijampolės pataisos namuose yra dengti šiferiu, atsakovo nuomone, pareiškėjui negalėjo ir negali sukelti depresijos, emocinių išgyvenimų ar kitų psichologinių problemų. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtini civilinės atsakomybės taikymui, todėl jo skundas nepagrįstas.

19II.

20Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu (t. III, b. l. 100-115) pareiškėjo M. A. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, grindžiamos dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje, paliko nenagrinėtą. Teismas dėl kitų pareiškėjo reikalavimų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 8 dalį reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, pabrėžė, jog pareiškėjas galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų sąlygų į pataisos namų administraciją. Administracinėje byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtino, jog pagal subjektyvius kriterijus pareiškėjas turėjo galimybę apie savo teisių pažeidimą sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t. y. nuo 2007 m. birželio 5 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2014 m. sausio 16 d., todėl sprendė, jog reikalavimui už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2011 m. sausio 16 d. yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo prašymu pareiškėjo reikalavimui už šį laikotarpį taikytinas senaties terminas ir skundas dėl šios reikalavimų dalies atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

22Teismas nurodė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo iš esmės reikalauja dėl jo kalinimo perpildytose Marijampolės pataisos namų kamerose antisanitarinėmis sąlygomis kartu su rūkančiais asmenimis, dėl pataisos namų administracijos psichologinio spaudimo, susijusio su skundų atsiėmimu, dėl jo sužalojimo pataisos namuose, medicininės ir psichologinės pagalbos nesuteikimo, dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės pataisos namuose Sveikatos priežiūros tarnyboje, dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pataisos namuose nesilaikymo, dėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto bei dėl pasimatymų skaičiaus neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, dėl būtiniausių prekių įsigijimo ribojimo pataisos namų parduotuvėje, dėl antisanitarinių sąlygų valgykloje, įrodymų nepateikimo ginant pažeistas teises.

23Dėl patalpų ploto

24Teismas pažymėjo, jog nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

25Teismas nurodė, jog pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 9 d. į 21 būrį 212 brigadą. 21 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 193,23 kv.m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2010 m. spalio mėnesį – 25 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 7,73 kv.m. ploto (193,23:25). Nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 22 būrį 222 brigadą. 22 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 218,37 kv.m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2011 m. lapkričio mėnesį – 42 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 5,20 kv.m. ploto (218,37:42). Nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. kovo 8 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 21 būrį 212 brigadą. 21 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 193,23 kv.m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2012 m. I ketvirtį – 27 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 7,16 kv. m. ploto (193,23:27). Nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 22 būrį 222 brigadą. 22 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 218,37 kv. m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2013 m. I ketvirtį – 36 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 6,06 kv. m. ploto (218,37:36). Nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 21 būrį 212 brigadą. 21 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 193,23 kv.m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2013 m. II ketvirtį – 21 nuteistasis, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 9,20 kv. m. ploto (193,23:21). Nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. sausio 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 12 būrį 123 brigadą, tačiau atsisakė eiti gyventi į šį būrį. Nuo 2014 m. sausio 27 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 21 būrį 212 brigadą. 21 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 193,23 kv.m. Pareiškėjas gyveno 21 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 25,79 kv.m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2014 m. I ketvirtį – 8 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 3,22 kv. m. ploto (25,79:8). Iš pateiktų duomenų buvo matyti, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Tikslių duomenų apie tai, kiek kurioje patalpoje nurodytais laikotarpiais gyveno nuteistųjų byloje nebuvo, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog gyvenamosiose patalpose miegamųjų vietų yra įrengiama tiek, kad būtų laikomasi galiojančių higienos normų reikalavimų dėl gyvenamojo ploto suteikimo vienam nuteistajam.

26Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2011 m. kovo 2 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 20,45 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 6 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 3,41 kv.m. ploto (20,45:6), t. y. ploto norma buvo pažeista 0,19 kv.m. 2011 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesių laikotarpiui, bausmę atliko kameroje Nr. 17, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 16,13 kv.m. ir kurioje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl jam tuo metu teko 4,03 kv.m. ploto (16,13:4), t. y. ploto norma nebuvo pažeista. 2011 m. birželio 6 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 21, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 16,50 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 4,12 kv.m. ploto (16,50:4), t. y. ploto norma pažeista nebuvo. 2011 m. lapkričio 14 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 16,13 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 4,03 kv.m. ploto (16,13:4), t. y. ploto norma pažeista nebuvo. 2012 m. sausio 9 d. buvo patalpintas 7 paroms į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 20,45 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 6 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 3,41 kv.m. ploto (20,45:6), t. y. ploto norma buvo pažeista 0,19 kv.m. 2012 m. kovo 22 d. buvo patalpintas 5 paroms į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 16,13 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 4,03 kv.m. ploto (16,13:4), t. y. ploto norma pažeista nebuvo. 2012 m. gegužės 15 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui, bausmę atliko kameroje Nr. 23, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 16,37 kv.m. ir kurioje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl jam tuo metu teko 4,09 kv.m. ploto (16,37:4), t. y. ploto norma pažeista nebuvo. 2012 m. birželio 12 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 20,45 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 6 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 3,41 kv.m. ploto (20,45:6), t. y. ploto norma buvo pažeista 0,19 kv.m. 2012 m. gruodžio 13 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 15, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 16,46 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 4,11 kv.m. ploto (16,46:4), t. y. ploto norma pažeista nebuvo. 2013 m. gegužės 20 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 15, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 16,46 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 4,11 kv.m. ploto (16,46:4), t. y. ploto norma pažeista nebuvo. 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 22, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 20,39 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 6 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 3,40 kv.m. ploto (20,39:6), t. y. ploto norma buvo pažeista 0,2 kv. m. 2013 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesių laikotarpiui, bausmę atliko kameroje Nr. 21, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 16,50 kv.m. ir kurioje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl jam tuo metu teko 4,12 kv.m. ploto (16,50:4), t. y. ploto norma pažeista nebuvo. 2013 m. spalio 23 d. buvo patalpintas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 20,45 kv.m. ir kurioje yra įrengtos 6 gyvenamosios vietos, todėl jam vidutiniškai teko 3,41 kv.m. ploto (20,45:6), t. y. ploto norma buvo pažeista 0,19 kv.m. 2014 m. sausio 11 d. patalpintas į baudos izoliatorių 15 parų, bausmę atliko areštinės kameroje Nr. 9, kurios plotas 8,97 kv.m., kameroje įrengta 1 gyvenamoji vieta, todėl ploto norma pažeista nebuvo. 2014 m. sausio 27 d. patalpintas į baudos izoliatorių 15 parų, bausmę atliko areštinės kameroje Nr. 9, kurios plotas 8,97 kv.m., kameroje įrengta 1 gyvenamoji vieta, todėl ploto norma pažeista nebuvo. Taigi pagal esamus duomenis byloje nustatyta, jog pareiškėjui būnant baudos izoliatoriaus ar areštinės tipo kamerose 52 paras trūko 0,19 kv.m. ir 15 parų trūko 0,2 kv.m. gyvenamojo ploto.

27Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose vienam žmogui tenka tik 1 kv. m. ploto, o trūkstant ploto, pareiškėjas kiemelyje negalėdavo ne tik pasivaikščioti, bet ir pasimankštinti, pasportuoti, atsipalaiduoti. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, o sportuoti nuteistiesiems Marijampolės pataisos namuose yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, įrengta svarmenų kilnojimo salė ir visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto bei nesudarytos galimybės sportuoti atmestini kaip nepagrįsti.

28Dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis

29Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atvykęs į pataisos namus informavo administraciją, kad yra nerūkantis, todėl pageidauja kameroje būti kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Dėl laikymo kamerose kartu su rūkančiais nuteistaisiais pareiškėjui pablogėjo sveikata, dusino, naktimis prabusdavo dėl gryno oro trūkumo, atsirado depresija.

30Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

31Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atvykęs į pataisos namus, pareiškėjas būtų pateikęs prašymą dėl jo laikymo kameroje kartu su nerūkančiaisiais. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtino, jog pareiškėjas iki 2013 m. lapkričio 8 d. buvo rūkantis ir neprieštaravo dėl laikymo su rūkančiais asmenimis. 2013 m. spalio 23 d. Marijampolės pataisos namų nutarime dėl nuteistojo (pareiškėjo) nubaudimo Nr. 1971 pareiškėjas yra nurodęs, jog „esu rūkantis, sutinku bausmę atlikti toje pačioje kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais“. Prašymuose leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis 2009–2013 m. laikotarpiu pareiškėjas yra išreiškęs pageidavimą kartu su kitais produktais ir reikmenimis pirkti tabako, cigarečių, žiebtuvėlių. 2013 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas Marijampolės pataisos namų administracijai nurodė, jog jis sutinka mesti rūkyti ir sėdėti su nerūkančiais asmenimis bei nepirkti iš parduotuvės.

32Įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas iki 2013 m. lapkričio 8 d. nebuvo išreiškęs pageidavimo dėl laikymo su nerūkančiais asmenimis ir neprieštaravo dėl gyvenimo kartu su rūkančiais. Pareiškėjui pareiškus tokio pobūdžio prašymą, pataisos namų administracija atsižvelgė į prašymą, dėl to byloje ginčo nėra. Pareiškėjo paaiškinimai, jog tabako gaminius jis pirko kitiems asmenims, prieštaravo esantiems rašytiniams įrodymams ir teismas sprendė, jog pareiškėjas minėtais paaiškinimais siekia palankaus teismo sprendimo. Be to, byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė dėl laikymo kameroje su rūkančiais asmenimis, pareiškėjui būnant pataisos namuose, būtų ženkliai pablogėjusi ir kad jam būtų taikytas stacionarinis gydymas. Teismo vertinimu, tokių sąlygų sudarymą iš esmės sąlygojo paties pareiškėjo apsisprendimas, todėl jo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo, siejamo šiomis aplinkybėmis buvo atmesti kaip nepagrįsti.

33Dėl saugių sąlygų pataisos namuose nesudarymo, medicininės pagalbos nesuteikimo

34Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Marijampolės pataisos namų administracija neužtikrino saugių kalinimo sąlygų, todėl jis buvo sužalotas, nurodė, jog atsakovo veiksmų neteisėtumą sieja su jo perkėlimu 2013m. spalio 24 d. iš kameros Nr. 14 į kamerą Nr. 7. Nurodė, jog 2013 m. spalio 23 d. apie 18 val. buvo patalpintas į kamerą Nr. 14, toje kameroje buvo sumuštas metaliniais strypais, tačiau medicininė pagalba nebuvo suteikta, dėl to daugiau nei mėnesį kentėjo ilgalaikį fizinį skausmą, dėl jo sumušimo nebuvo atliktas tyrimas. Perkėlus į kamerą Nr. 7, jis buvo priverstas ant grindų gulėti 10 parų, patirdamas diskomfortą, nepatogumus.

35Administracinės bylos duomenimis buvo nustatyta, jog 2013 m. spalio 23 d. Marijampolės pataisos namų nutarimu Nr. 1971 pareiškėjas dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo buvo uždarytas 15 parų į baudos izoliatorių, nuobauda paskirta atlikti kameroje Nr. 14.

36Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. U. 2014 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, jog 2013 m. spalio 23 d. nuo 8 val. ryto buvo tarnybos vietoje. Apie 18 val. į tarnybinio kabineto duris pasibeldė pareiškėjas ir paprašė, kad būtų iškviestas direktoriaus budintysis padėjėjas, jis apie pareiškėjo prašymą informavo direktoriaus budintį padėjėją D. K.. Daugiau jokių prašymų pareiškėjas nereiškė, jo sužalojimo požymių vizualiai nesimatė. To paties teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Marijampolės pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas D. K. patvirtino, jog 2013 m. spalio 23 d. apie 18 val. jį prižiūrėtojas D. U. informavo apie pareiškėjo prašymą pervesti į kamerą Nr. 7 dėl konflikto su kitu nuteistuoju Ž. Siekiant apsaugoti pareiškėją, jo sutikimu buvo pervestas iš kameros Nr. 14 į kamerą Nr. 7, apie tai informuotas Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas, bendravo su pareiškėju, sužalojimo požymių nematė, daugiau prašymų iš pareiškėjo nebuvo. 2014 m. balandžio 25 d. Vidaus tyrimų skyriaus viršininko G. J. tarnybiniame pranešime Nr. 14/01-1465 nurodyta, jog 2013 m. spalio mėn. 23 d. po darbo valandų, t.y. apie 18.00 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus budintis direktoriaus padėjėjas D. K. ir kaip atsakingą pareigūną už nuteistųjų skirstymą į kameras baudos izoliatoriuje informavo, kad iš baudos izoliatoriaus kameros Nr. 14 į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 7 perkėlė nuteistąjį M. A. dėl to, kad šis žodžiu pareiškė, jog, jeigu jo neiškels į kitą kamerą, jis susipjaustys rankas, nes nenori atlikinėti paskirtos nuobaudos kartu su nuteistuoju A. Ž.. Į klausimą, kodėl nenori atlikti nuobaudos kartu su minėtu nuteistuoju, pareiškėjas atsakė, kad su juo gali kilti rimtų konfliktų. Kadangi pareiškėjas ne kartą anksčiau buvo save žalojęs, jis pritarė pataisos namų budinčio direktoriaus padėjėjo sprendimui laikinai perkelti nuteistąjį į kitą kamerą. 2014 m. balandžio 25 d. pareiškėjas buvo grąžintas atgal į baudos izoliatorius kamerą Nr. 14, nes nuteistasis A. Ž. buvo paleistas į būrį atlikus paskirtą nuobaudą, o baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 7 nebuvo laisvų vietų. Tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybės teismo posėdyje apklausti liudytojais G. J. ir D. K., D. U. patvirtino. Jų parodymai nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo. Iš 2013 m. spalio 22 d. Marijampolės PN žiniaraščio Nr. 61/05-1062 matyti, jog D. K. ir D. U. pareiškėjo perkėlimo iš 14 kameros į 7-ą kamerą metu buvo tarnyboje. Minėti liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas nesikreipė į juos dėl medicininės ar kitokios pagalbos reikalingumo, vizualiai pareiškėjo sužalojimo nesimatė.

372003 m. rugsėjo 5 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-100 patvirtintos Nuteistųjų vykimo (lydėjimo) į sveikatos priežiūros tarnybą tvarka numato, jog priėmimui pas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus užsiregistravę pacientai atvyksta patys, pagal iš anksto nustatytą ir pataisos namų direktoriaus patvirtintą Sveikatos priežiūros tarnybos darbo grafiką (1 p.), staigių susirgimų atvejais, kai nespėjama iš anksto užsiregistruoti, nuteistieji kreipiasi į būrio viršininkus, o jų neesant – į kitus administracijos darbuotojus, kurie privalo palydėti tokį nuteistąjį pas medicinos specialistus (3 p.), drausminėje zonoje esančius nuteistuosius pas medicinos specialistą palydi drausminės zonos prižiūrėtojai (4 p.).

382014 m. balandžio 24 d. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko G. K. pažymoje „Dėl M. A. sveikatos būklės“ nurodyta, jog pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos medikus 2013 m. spalio mėnesį kreipėsi tik vieną kartą, t. y. 2013 m. spalio 2 d. dėl miego sveikatos sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas. Po to kreipėsi 2013 m. gruodžio 2 d. dėl ( - ). Pažymoje nurodytas aplinkybes patvirtina įrašai pareiškėjo sveikatos istorijoje Nr. ( - ) bei liudytojo G. K. parodymai teismo posėdžio metu. Objektyvių duomenų apie tai, kad 2013 m. spalio mėn. pareiškėjas būtų buvęs sumuštas pataisos namuose, nėra. Pažymėjo, jog pareiškėjas apie sužalojimo aplinkybes nurodė tik skunde teismui, praėjus daugiau kaip metams po incidento. Į Kalėjimų departamentą su šio pobūdžiu skundu kreipėsi jau bylą nagrinėjant teisme. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas po incidento kokia nors forma (žodžiu, raštu) dėl jo sužalojimo fakto, dėl medicininės pagalbos reikalingumo būtų kreipęsis į pataisos namų, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teismą, objektyvių kliūčių kreiptis teisinės gynybos byloje nenustatyta.

39Pareiškėjas skunde nurodė, jog 7-oje kameroje netinkamomis sąlygomis (miegodamas ant čiužinio) praleido 10 parų, tačiau 2014 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo grąžintas į 14 kamerą, iš jos išėjus nuteistajam Ž. po 5 parų. Vyr. prižiūrėtojo J. N. įrašas 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės PN nutarimo Nr. 1887 Dėl nuteistojo G. Ž. nubaudimo II –oje pusėje patvirtina, jog minėtas nuteistasis iš baudos izoliatoriaus buvo išleistas 2013 m. spalio 24 d. 14 val. 30 min. Aplinkybę, jog 2013 m. spalio 24 d. G. Ž. buvo išleistas iš 14 kameros įrodo ir Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo Nr. 138/2013 duomenys. Minėti duomenys įrodo 2014 m. balandžio 25 d. Vidaus tyrimų skyriaus viršininko G. J. tarnybiniame pranešime Nr. 14/01-1465 nurodytą aplinkybę, kurią G. J. patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, jog pareiškėjas 7-oje kameroje buvo laikomas 1 parą, tol, kol kameroje Nr. 14 buvo laikomas G. Ž., pastarąjį išleidus, 2013 m. spalio 24 d. pareiškėjas buvo grąžintas atgal į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14. Pažymėjo, jog ir pats pareiškėjas iš esmės teismo posėdžio metu pripažino, jog 7 kameroje buvo laikomas, tol, kol iš 14-os kameros išleistas po nuobaudos atlikimo G. Ž.. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė 2013 m. spalio 23 d. jo sužalojimo, taip pat neįrodė jo laikymo 7-oje kameroje 10 dienų fakto, atitinkamai nepagrįstais pripažįstami jo argumentai dėl medicininės pagalbos nesuteikimo konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimų nenuoseklumą, jo nurodytų faktinių aplinkybių nesutapimus, minėti paaiškinimai bei liudytojų D. G., V. B., M. B. parodymai, atsižvelgiant, į tai, jog pareiškėją ir minėtus liudytojus sieja tas pats nuteistojo statusas, buvo vertinami, kaip suinteresuotų byla asmenų paaiškinimai, siekiant palankaus teisinio rezultato. Liudytojo O. B. parodymai, kuriais jis nurodė, kad girdėjo apie pareiškėjo sužalojimą, apie jo buvimą kameroje Nr. 7 10 parų, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, atsižvelgiant į tai, kad O. B. incidento nematė, į pataisos namus atvyko tik 2014 m. sausio 14 d.

40Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. buvo perkeltas atlikti drausminę nuobaudą iš kameros Nr. 14 į kamerą Nr. 7, kurioje 4 miegamosios buvo užpildytos, todėl jis vieną parą buvo priverstas miegoti ant čiužinio. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti atsakovo Marijampolės pataisos namų veiksmų neteisėtumą, nes nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pareiškėjui atlikti drausminę nuobaudą pagal 2010 m. balandžio 26 d. Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Taisyklių 111.2 punkto reikalavimus. Pažeidimas nustatytas, atsakovas pažeidimo neginčija, tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į nustatytas konkrečias aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjas į kamerą Nr. 7 buvo patalpintas jo paties prašymu ir sutikimu, laikymo sąlygos jam buvo žinomos. Byloje esančiais duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra anksčiau save žalojęs, dirglios nervų sistemos, linkęs į konfliktus, nustatyta priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, daug kartų baustas dėl pareigūnų nurodymų nevykdymo, priešinimosi jėga, todėl darytina išvada, jog tinkamų sąlygų pareiškėjui nesudarymas 1 parą, nenustačius su šiuo incidentu susijusių kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, kankinimo, žiauraus elgesio, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, į tai, jog minėti veiksmai buvo atlikti, siekiant išvengti grėsmės pareiškėjo sveikatai, reaguojant į pareiškėjo prašymą, nesudaro pagrindo priteisti moralinės žalos priteisimui pinigine išraiška.

41Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog 2013 m. gegužės 3 d. patyrė traumą – buvo sulaužytas žandikaulis, tačiau budėję pareigūnai kategoriškai neleido jam nueiti iki medicinos punkto, motyvuodami tuo, kad jis nėra užsirašęs apsilankymui pas gydytoją ir kad 18 val. jau nebūna gydytojų. Pareiškėjas tris paras negalėjo nieko valgyti ir miegoti dėl skausmo, kadangi jam nebuvo duota vaistų nuo skausmo.

42Administracinės bylos duomenimis buvo nustatyta, jog 2013 m. gegužės 6 d. apie 9 val. į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi pareiškėjas dėl sulaužyto žandikaulio. Marijampolės pataisos namų vidaus tyrimų skyriuje dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog 2013 m. gegužės 3 d. apie 17.00 val. pareiškėjas nuteistųjų stadione esančioje krepšinio aikštelėje kartu su kitais 22 būrio nuteistaisiais A. A. ir M. B. žaidė krepšinį. Pareiškėjui varantis kamuolį link krepšinio ir jam pašokus į viršų, nuteistasis M. B. dengdamas pareiškėją atstatė rankos alkūnę, dėl to pareiškėjas susitrenkė smakrą į nuteistojo M. B. alkūnę ir patyrė ( - ). 2013 m. gegužės 6 d. pareiškėjas konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Šias aplinkybes patvirtino Marijampolės pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2013 m. gegužės 16 d. Tarnybinio tyrimo išvada, 2013 m. gegužės 6 d. pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų apklausos protokolai. Minėtais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas dėl skausmo žandikaulio srityje į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi tik 2013 m. gegužės 6 d., nedelsiant po kreipimosi jam buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir tą pačią dieną jis konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. M. B. 2013 m. gegužės 6 d. liudytojo apklausos protokole nurodyta, jog po minėto incidento pareiškėjas sakė, kad skauda smakrą, tačiau į medicinos darbuotojus kreipėsi tik po keleto dienų. Pareiškėjo asmens Sveikatos istorijoje duomenų apie pareiškėjo ankstesnį kreipimąsi dėl minėto sveikatos sužalojimo nėra. Be paties pareiškėjo paaiškinimo byloje nebuvo daugiau objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas anksčiau būtų kreipęsis į pareigūnus, ar į Sveikatos priežiūros skyrių dėl sužalojimo, kad pareigūnai būtų neleidę jam nueiti iki medicinos įstaigos. Teismo nuomone, byloje surinkta patvirtina, jog pareiškėjas į medikus dėl 2013 m. gegužės 3 d. sužalojimo jo paties apsisprendimu pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. gegužės 6 d. Po jo kreipimosi buvo operatyviai reaguota, atlikta rentgenograma, tą pačią dieną etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl įvertinus byloje esamus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjo argumentai dėl saugių sąlygų pataisos namuose nesudarymo, medicininės pagalbos nesuteikimo atmestini kaip neįrodyti.

43Dėl pareiškėjo laikymo 2012 m. kameroje Nr. 11 netinkamomis sąlygomis

44Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurioje laikymo sąlygos visiškai neatitiko teisės aktų reikalavimų (nebuvo kriauklės, spintelės maistui susidėti, tualete bėgdavo vanduo, dėl nesutvarkytos aplinkos lauke jautė diskomfortą, per langus patekdavo žiurkės).

45Vertindamas šį aspektą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kamera Nr. 11 yra laikino sulaikymo kamera ir joje asmenys laikomi ribotą laiką. Sprendimas patalpinti į ją yra priimamas pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu. Vadovaujantis BVK 144 straipsnio 5 dalimi, asmuo tokioje patalpoje gali būti laikomas tol, kol atvyks pataisos namų direktorius, bet ne ilgiau kaip 24 val. 2014 m. liepos 30 d. Marijampolės pataisos namų administracijos pažymoje Nr. 9/07-13729 nurodyta, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu nebuvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose laikinai buvo izoliuotas 4 kartus, tačiau nė karto nebuvo patalpintas į minėtą kamerą, tai patvirtina Laikino izoliavimo nutarimų kopijos, Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo Nr. 318/2011-95/2012 metų duomenys, pataisos namų direktoriaus įsakymai dėl nuteistųjų paskyrimo, pervedimo į brigadas, jų pagrindu parengtos Marijampolės pataisos namų pažymos Nr. 14/07-2421 ir Nr. 14/07-2420 apie M. A. patalpinimą į gyvenamąsias patalpas bei į baudos izoliatorių ir kameros tipo patalpas, iš kurių matyti, jog skunde nurodytu laikotarpiu jis buvo laikomas kitose patalpose. Šie duomenys paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl jo laikymo skunde nurodytu laikotarpiu kameroje Nr. 11. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šiai aplinkybei patikrinti teismo prašė išreikalauti jo asmens bylą. 2014 m. gegužės 12 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte Nr. 29-2490 nurodyta, jog patikrinus pareiškėjo asmens bylą įrašų apie jo buvimą 2012 m. spalio–lapkričio laikotarpiu kameroje nerasta Nr. 11. Teismo nuomone, byloje surinkti objektyvūs duomenys, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo buvimo kameroje Nr. 11 skunde nurodytu laikotarpiu yra neįrodytos, paneigtos oficialiais rašytiniais duomenimis. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas dėl to į pataisos namų administraciją kreipėsi tik 2014 m., t. y. pradėjus bylą nagrinėti teisme, todėl pagal esamus duomenis spręstina, jog pareiškėjas šią aplinkybę nurodė, siekdamas palankaus teismo sprendimo.

46Dėl pareiškėjo perkėlimo į areštinės karcerio kamerą Nr. 9, dėl 2014 m. sausio 24 d. jo užpuolimo ir sužalojimo, dėl pareigūnų psichologinio poveikio, skundų atsiėmimo, įrodymų nepateikimo

47Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2014 m. vasario 20 d. be jokios priežasties buvo perkeltas iš baudos izoliatoriaus kameros Nr. 5 į areštinės karcerio kamerą Nr. 9, kuri neatitiko sanitarinių higieninių sąlygų, joje pareigūnai grasino susidorojimu, darė psichologinį spaudimą, kad jis atsiimtų skundus, 2014 m. sausio 24 d. 20 val. per vakarinį patikrinimą pareiškėjas buvo prižiūrėtojo užpultas ir sumuštas, apimtas baimės, tą patį vakarą ( - ).

48Administracinės bylos duomenimis buvo nustatyta, jog 2014 m. sausio 10 d. apie 14 val. 40 min. į budėtojų dalį kreipėsi 10 būrio nuteistasis M. A., kuris nurodė, jog atsisako atlikti bausmę administracijos paskirtame 12-ame būryje. Dėl nuteistojo atsisakymo atlikti bausmę jam skirtame būryje buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas piktybiškai atsisakė atlikti bausmę, dėl to 2014 m. sausio 11 d. nutarimu už administracijos teisėtų nurodymų nevykdymą jis buvo nubaustas uždarant į minėtą baudos izoliatorių, tai patvirtina tarnybinio patikrinimo medžiaga, minėtas nutarimas. 2014 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 74 teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl yra laikomas teisėtu, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl perkėlimo į nurodytą karcerio kamerą negali būti pripažintos atsakovo neteisėtais veiksmais. Pataisos namų direktoriui suteikta teisė nuteistuosius nuobaudos atlikimui patalpinti į pataisos namuose esamas kameras, paskyrus nuobaudą buvo pagrindas perkelti į areštinės karcerį, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo nepagrįsto nubaudimo nepagrįsti. Byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kad toje kameroje jam buvo grasinta, daromas psichologinis poveikis, kad jis buvo užpultas ir sumuštas 2014 m. sausio 24 d. 20 val. prižiūrėtojo. 2014 m. liepos 11 d. Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma Nr. 14/07, 2014 m. liepos 4 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinis pranešimas dėl specialiųjų ir psichologinio poveikio priemonių taikymo, specialiųjų priemonių panaudojimo registracijos žurnalo duomenys šias aplinkybes paneigia.

49Iš bylos duomenų buvo matyti, jog pareiškėjas nepasitenkinimą Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos vyresniojo S. M. veiksmais, kuris jo teigimu, prieš jį naudojo fizinį ir psichinį smurtą, pataisos namų administracijai išreiškė tik 2014 m. sausio 30 d. skundu reg. Nr. 49/07-76. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė išdėstyti visas aplinkybes parašant paaiškinimą raštu, tačiau jis šios teisės atsisakė. Tai patvirtina 2014 m. vasario 13 d. Marijampolės pataisos namų raštas Nr. 20/07-136. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2014 m. sausio 24 d. užfiksuotas įrašas apie jo kreipimąsi į medikus dėl ( - ), 2014 m. sausio 24 d. 20.30 val. įrašas patvirtina, jog pareiškėjas tuo metu skutimosi peiliuku susižalojo pilvą, po to yra 2014 m. sausio 29 d. įrašas apie išbėrimus ant peties, tačiau jokių duomenų apie kitų asmenų žalojimą, pareiškėjo kreipimąsi į medikus, į psichologą dėl jo sužalojimo, daromo psichologinio poveikio nėra, todėl jo nurodyti argumentai dėl sužalojimo pripažintini nepagrįstais. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2014 m. vasario 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė atlikti bausmę administracijos paskirtame būryje, todėl 2014 m. vasario 11 d. Marijampolės pataisos namų nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už pataisos įstaigos tvarkos nesilaikymą, už administracijos teisėtų reikalavimų nevykdymą. Minėtas nutarimas taip pat teismine tvarka nėra nuginčytas, todėl teismas neturi pagrindo jo neteisėtumui konstatuoti, o jo pagrindu buvo taikyta drausminė nuobauda – uždarymas į karcerį. Areštinės kameros Nr. 9 atitikimą higienos normų reikalavimams byloje įrodo Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 9 d. patikrinimo aktas bei Sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus protokolas.

50Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. kovo mėn. pateikė Marijampolės pataisos namams apie 30 skundų, maždaug tiek pareiškėjo skundų buvo gauta ir Kalėjimų departamente, tačiau dauguma jų palikti nenagrinėti, prašant pačiam pareiškėjui. Byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas prašymus dėl skundų nenagrinėjimo pateikė kokiu nors būdu įtakotas pataisos namų pareigūnų, kad jam būtų trukdoma rinkti įrodymus teisminei gynybai. Pareiškėjas nenurodė, kas, kada, kokiu būdu jam darė įtaką dėl skundų atsiėmimo, šie kaltinimai abstraktaus pobūdžio, minėti skundai buvo pateikti jau nagrinėjant ginčą teisme, todėl įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl poveikio apsisprendžiant atsiimti skundus. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu kreipėsi į įvairias institucijas – į prokuratūrą, kelis kartus į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, be to, šiuo laikotarpiu jo byla buvo nagrinėjama teisme, pareiškėjas buvo išklausytas teismo posėdžiuose, todėl teisinės gynimosi priemonės buvo išnaudotos, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog skundų atsiėmimas jo teisių nepažeidė, net ir laikant, jog buvo daromas poveikis dėl jų atsiėmimo.

51Dėl psichologinės pagalbos nesuteikimo

52Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam trūko psichologinės pagalbos, pataisos namų administracija nereagavo į jo prašymus sudaryti galimybes apsilankyti pas psichologą.

53Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininko V. V. 2014 m. vasario 5 d. išvados Nr. 55/04-15 bei 2014 m. balandžio 9 d. išvados Nr. 55/04-124 duomenimis nustatyta, jog 2012 m. pareiškėjas psichologo konsultuotas 2 kartus, 2013 m. – 3 kartus, 2014 m. sausio – kovo mėn. laikotarpiu – 4 kartus, jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti psichologinės tarnybos vedamose priklausomybių įveikimo ir elgesio korekcijos programose (nustatyta stipri priklausomybė narkotinėms medžiagoms), tačiau jų nelankė, konsultuotas pagal savižudybių programą, aptartos užimtumo problemos, teikti pasiūlymai pagal origami programą. Buvo atsižvelgta į jo prašymą dėl geresnių gyvenimo sąlygų, perkeltas į erdvesnes patalpas, tačiau iškilo bendravimo problema, konsultavimo metu paaiškinta, kad vidaus tvarkos taisyklės draudžia bendrauti nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą baudos izoliatoriuje. 2014 m. vasario 5 d. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko G. K. pažyma „Dėl M. A. sveikatos būklės“ bei jo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog nuo atvykimo į pataisos namus pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl nusiskundimų, atsiradusių dėl laikymo sąlygų nesikreipė. Taigi byloje surinktais duomenimis pareiškėjo argumentai dėl administracijos atsisakymo pareiškėjui suteikti psichologinę pagalbą (neveikimo) paneigti.

54Dėl kitų pažeidimų

55Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nesudaromos sąlygos pataisos namų parduotuvėje įsigyti būtiniausių prekių, kad valgykla dirba antisanitarinėmis sąlygomis, kad pasimatymų kambarių skaičius neatitinka nustatytos normos, kad patalpos nevėdinamos, prastas apšvietimas, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų.

56Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog nuo pareiškėjo atvykimo atlikti bausmę Marijampolės pataisos namuose iki 2014 m. vasario mėn. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pataisos namuose atliko 10 patikrinimų, tačiau pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai dėl higienos reikalavimų, sanitarinių sąlygų nesilaikymo nepasitvirtino, nuteistųjų maitinimo, valgyklos darbo veiklos esminiai trūkumai nenustatyti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos patalpų ventiliacijos, netinkamo apšvietimo paneigia 2010 m., 2014 m. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus protokolai, kuriuose nėra duomenų apie nurodytus pažeidimus. Pagal 2014 m. sausio 3 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro saugos kontrolės skyriaus pavedimą Nr. PV-1 buvo atliekamas patikrinimas pagal nuteistųjų prašymus dėl gyvenimo sąlygų pataisos namuose higienos reikalavimams atitikimo, prašant nustatyti temperatūros, drėgmės apšvietimo, duodamo maisto sudėties ir kokybės atitikimą reikalavimams, patikrinti, ar pastato konstrukcijose yra asbesto, buvo tirti nuteistųjų nusiskundimai dėl tarakonų, graužikų, pelėsio ant sienų. Atlikus patikrinimą, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta, tai patvirtina 2014 m. sausio 15 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. PT-4 duomenys. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pataisos namų parduotuvėje įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, šia teise pareiškėjas pakankamai dažnai naudojosi, tai patvirtina jo pateikti prašymai ginčo laikotarpiu, parduotuvės prekių asortimentas įvairaus pobūdžio, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kaip nors būtų ribojama teisė įsigyti prekes ir maisto produktus, kad būtų diskriminuojamas lyginant su kitais nuteistaisiais, todėl įvertinus esamus duomenis darytina išvada, jog pareiškėjo specialioji teisė, įtvirtinta BVK 92 straipsnyje, buvo užtikrinta, jo argumentai dėl šių aplinkybių nepagrįsti. Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pasimatymų kambarių būklės, atsakovas iš esmės pripažįsta, kad pagal pataisos namuose laikomų nuteistųjų skaičių, pasimatymų kambarių trūksta, tačiau 2014 m. vasario 7 d. Marijampolės pataisos namų pažyma įrodyta, jog per visą buvimo laiką pataisos namuose iki minėtos datos pareiškėjas pasimatymų neprašė, todėl objektyviai dėl minėto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, jo teisės negalėjo būti pažeistos. 2010 m. rugsėjo 13 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro akte Nr. Pa-306 nurodoma, jog Marijampolės pataisos namai turi išduotus leidimus–higienos pasus, juose sudaryta saugi gyvenamoji aplinka (atitinka HN 76-2010 I sk. 6 p.), administracinėje byloje nebuvo duomenų apie priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. Be to, pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

57Dėl neturtinės žalos atlyginimo

58Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos dydį, pabrėžė, jog pareiškėjui būnant baudos izoliatoriaus (areštinės tipo) kamerose 52 paras trūko 0,19 kv. m. ir 15 parų trūko 0,2 kv. m. gyvenamojo ploto. Be to, pareiškėjas dėl susidariusių objektyvių aplinkybių 2013 m. spalio 23 d. buvo perkeltas atlikti drausminę nuobaudą iš kameros Nr. 14 į kamerą Nr. 7, kurioje miegamosios buvo užpildytos, todėl pareiškėjui 1 parą nebuvo skirta tinkama miegama vieta (miegojo ant čiužinio).

59Teismas nurodė, jog pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Šioje situacijoje vertintinos bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Marijampolės pataisos namuose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, gali naudotis lokalinio sektoriaus kiemeliais, užsiimti sportine veikla. Pataisos namuose nuteistiesiems yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, atskirai įrengta svarmenų kilnojimo salė, minėtose patalpose nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esami dokumentai – Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymai dėl sportinių užsiėmimų grafiko bei atitinkami grafikai. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Byloje nebuvo duomenų, kad Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

60Teismas nurodė, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl jo laikymo mažesnio ploto patalpose negu numato teisės aktai, tačiau santykinai mažą patalpų plotą, kitas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose kompensavo suteikta judėjimo laisvė. Byloje taip pat nebuvo duomenų, jog anksčiau pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, siejant tai su netinkamomis gyvenimo sąlygomis, nesurinkta įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma praleido palyginti neilgą laiką, nukrypimas nuo normatyvo buvo nežymus, miegama vieta nesuteikta 1 parą dėl atsiradusių objektyvių priežasčių, siekiant apsaugoti jo paties sveikatą, todėl nustatytas pažeidimo mastas realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas ir konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą bei kurios sudarytų pagrindą neturtinės žalos atlyginimui pinigais.

61Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

62Dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės pataisos namuose Sveikatos priežiūros tarnyboje

63Pareiškėjas skunde neturtinės žalos atlyginimo prašė grįsdamas jo sveikatai padaryta nepataisoma žala dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, nurodydamas, jog dėl netinkamo gydymo pataisos namuose, atsainaus medikų požiūrio į darbą, jis susirgo dvylikapirštės žarnos lėtiniu uždegimu, kentėjo nežmoniškus skausmus, minėta liga ilgai nebuvo diagnozuota, ją diagnozavo tik 2014 m. sausio 16 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai.

64Vertindamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Marijampolės pataisos namuose Sveikatos priežiūros tarnyboje. Byloje keliami reikalavimai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu, nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas).

65Teismas rėmėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2, 3, 8 dalimis, 23 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, jog administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šia apimtimi buvo paliktas nenagrinėtu.

66Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

67III.

68Pareiškėjas M. A. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 121-125) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

69Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad vertinant kamerų plotą buvo vertinamas bendras plotas, o ne tik kameros plotas. Nurodo, jog futbolą, krepšinį galima žaisti tik du kartus per savaitę. Svarmenų kilnojimo salėje telpa tik keturi asmenys, be to, tam tikromis dienomis leidžiama būti tik po vieną valandą. Taigi užsiėmimams nėra skiriama pakankamai vietos ir laiko. Pareiškėjas pabrėžia, kad kalinimo įstaigoje kiemeliai yra per maži ir tai sukelia jam neigiamas emocijas, nepatogumus.

70Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo spendimo dalimi dėl pareiškėjo kalinimo kartu su rūkančiais asmenimis, pareiškėjas pabrėžia, kad jis yra nerūkantis, bet tabako gaminius pirkdavo kitoms reikmėms. Teisės aktai nedraudžia nerūkančiam asmeniui pirkti ar turėti tabako gaminius. Atsakovas nesudaro sąlygų, kad nerūkantieji asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu pateikti įrodymus dėl jo sveikatos būklės pablogėjimo, kilusio dėl to, kad jis buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis.

71Pareiškėjas dėl sulaužyto žandikaulio nurodo, kad jis teismo nurodytu laiku su įvardintais asmenims negalėjo žaisti krepšinio. Tyrimo medžiaga dėl šio incidento yra suklastota. Teiginys, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 3 d. nesikreipė į medikus dėl pagalbos suteikimo, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas pats norėjo, kad jam būtų kuo skubiau suteikta pagalba, tačiau nebuvo gydytojo tuo metu. Pabrėžia, jog pareiškėjas į ligonę buvo nuvežtas tik 2013 m. gegužės 7 d. Pareiškėjo vertinimu, žaidžiant krepšinį apatinio žandikaulio susilaužyti negalima. Dėl tokios pagalbos nesuteikimo laiku pareiškėjas patyrė nežmoniškas kančias.

72Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad yra neįrodytos aplinkybės, kad jis buvo kalinamas kameroje Nr. 11, teismas neleido pareiškėjui įrodyti šių aplinkybių. Pareiškėjas į kamerą Nr. 11 buvo perkeltas iš kameros Nr. 4, kilus konfliktui su D. F.. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo iškviesti liudytojus, galinčius paliudyti nurodytas aplinkybes. Atitinkamai, pareiškėjas prašo iškviesti į teismo posėdį jo įvardintus liudytojus, siekiant įvertinti šį aspektą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą, atsižvelgęs į tai, kad jis šią aplinkybę nurodė tik 2014 m. ir nepagrįstai darė išvadą, kad ši aplinkybė buvo nurodyta tik siekiant palankaus teismo sprendimo.

73Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog nėra nustatyta aplinkybių, kad pareigūnai jam būtų darę psichologinį, fizinį spaudimą. Pareiškėjo nekonsultavo psichologai, net ir jam susipjausčius venas psichologas neatėjo su juo pabendrauti.

74Pareiškėjas dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nurodo, kad gydytojai atsainiai žiūrėjo į jo nusiskundimus, pareiškėjas jautė skausmą, gydytojams daugiau nei trejus metus nesugebant nustatyti jam ligos. Teismas nepagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas jautė skausmą kaip jį apibrėžia CK 6.250 straipsnis. Pareiškėjas paaiškina, kad žalą jis siejo su tuo, kad dėl nesuteiktų tinkamų paslaugų jis negalėjo ramiai miegoti, kentėjo skausmus.

75Pareiškėjas nurodo, jog įkalinimo įstaigoje teikiami skundai, be kita ko, skundai Kalėjimų departamentui nėra registruojami.

76Pareiškėjas dėl apribojimų įsigyti prekes įkalinimo įstaigos parduotuvėje nurodo, kad įkalinimo įstaiga tam tikrą laiką ribojo tam tikrų prekių įsigijimą: dirbtinio medaus, saldainių, žalių kiaušinių, kondensuoto pieno. Tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala.

77Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 135) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

78Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsakovas pabrėžia, kad savo poziciją jis yra išdėstęs administracinėje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė motyvuotą bei pagrįstą teismo sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia duomenų, įrodančių, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą.

79Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80IV.

81Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo M. A. prašomos priteisti 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose.

82Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, grindžiamos dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje, paliko nenagrinėtą. Teismas dėl kitų pareiškėjo reikalavimų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

83Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pažymėdamas, kad teismas netinkamai vertino jo administracinėje byloje nurodytus Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai netenkino jo pateikto skundo.

84Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiems pareiškėjo argumentams pritaria iš dalies ir vertina priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, pateiktus motyvus ginčijant padarytas teismo išvadas.

85Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, taigi, prieš pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, išspręstinas šis prašymas (t. III, b. l. 121-125). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo pagrįstai nedetalizavo, nepagrindė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjas nenurodė, nepagrindė, kokias naujas aplinkybes, kurių nepaaiškino pirmosios instancijos teismui, jis nori nurodyti. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismui pareiškėjas turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (t. II, b. l. 101-103, 139-142), be to, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose ir tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu jos turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus ir kt.) (ABTĮ 51, 53 str.). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktą prašymą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

86Pasisakydama dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp proceso šalių kilo dėl deliktinės atsakomybės buvimo pareiškėjui neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, todėl pirmiausiai yra tikslinga aptarti deliktinės atsakomybės sąlygas.

87Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

88Pastebėtina, jog saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimą, padarytos žalos kompensavimą, valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Juk ir Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus). Šiame kontekste svarbu tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tokiu atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.

89Nurodytas reguliavimas, tai, kad tokiu atveju taikytinos civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė – lemia, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Įvardinto atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

90Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

91Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, kiek tai susiję su taikyta ieškinio senatimi, ir atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde šiuo aspektu jokių argumentų nenurodo, nepateikia argumentų, leidžiančių praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, šiuo aspektu papildomai pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja. Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad tokiu sutikimu su pirmosios instancijos teismo argumentais pareiškėjo teisės ir (ar) teisėti interesai nėra pažeidžiami (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo nurodytus galimus Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2014 m. sausio 16 d.

92Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, tai, kad pareiškėjas atskirai pateikia argumentus dėl teismo vertintų jo nurodytų neteisėtų veiksmų (t. III, b. l. 121-125), siekdama aiškumo, dėl neteisėtų veiksmų buvimo ir teismo atlikto jų vertinimo pasisako atskirai.

93Dėl minimalaus kalinimo ploto užtikrinimo

94Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su nepakankamu kalinimo patalpų plotu, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

95Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

96Nurodytas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka ir EŽTT pateiktus išaiškinimus. EŽTT taip pat formuoja praktiką, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).

97Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (2010 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

98Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas kalinimo patalpų plotų nurodė bendrus išmatavimus, tuo tarpu turėjo būti pateiktas detalus gyvenamųjų patalpų plotas (t. III, b. l. 121-125).

99Vertindama pareiškėjo nurodytus argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, kad, remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atitinkamai, šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės pataisos namuose buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

100Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas buvo paskirtas gyventi nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 9 d. į 21 būrį 212 brigadą. 21 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 193,23 kv. m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2010 m. spalio mėnesį – 25 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 7,73 kv. m. ploto. Nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 22 būrį 222 brigadą. 22 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 218,37 kv. m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2011 m. lapkričio mėnesį – 42 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 5,20 kv. m. ploto. Nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. kovo 8 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 21 būrį 212 brigadą. 21 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 193,23 kv. m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2012 m. I ketvirtį – 27 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 7,16 kv. m. ploto. Nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 22 būrį 222 brigadą. 22 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 218,37 kv. m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2013 m. I ketvirtį – 36 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 6,06 kv. m. ploto. Nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 21 būrį 212 brigadą. 21 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 193,23 kv.m. Vidutinis nuteistųjų skaičius 2013 m. II ketvirtį – 21 nuteistasis, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 9,20 kv. m. ploto. Nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. sausio 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 12 būrį 123 brigadą, tačiau atsisakė eiti gyventi į šį būrį. Nuo 2014 m. sausio 27 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 21 būrį 212 brigadą. 21 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 193,23 kv. m. Pareiškėjas gyveno 21 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 25,79 kv. m., ir vidutinis nuteistųjų skaičius 2014 m. I ketvirtį – 8 nuteistieji, todėl pareiškėjui vidutiniškai teko 3,22 kv. m. ploto. Atsižvelgusi į nurodytus atsakovo duomenis pripažintina, kad tikslių duomenų apie tai, kiek kurioje patalpoje nurodytais laikotarpiais gyveno nuteistųjų, taip pat tikslesnių duomenų dėl konkretaus gyvenamojo ploto, leidžiančių įvertinti pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus, nebuvo pateikta. Taigi šiuo aspektu teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie atsakovo pateikti duomenys yra neišsamūs, ydingi ir nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui visais atvejais buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (t. III, b. l. 18-19). Be to, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad nurodytas gyvenamasis plotas taip pat buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi pareiškėjui tekęs plotas iš tiesų buvo mažesnis, jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti (žr. EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją, 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją).

101Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas detalesnių duomenų nurodytu klausimu nepateikė (t. I, b. l. 9-14, t. II, b. l. 143-144, t. III, b. l. 18-19), taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius–kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje atliekančios bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Pareiškėjas turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Pataisos namuose nuteistiesiems yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, atskirai įrengta svarmenų kilnojimo salė, minėtose patalpose nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo jam suteikta judėjimo laisvė, jo lankomi užsiėmimai, kita veikla (t. II, b. l. 73-76). Be to, administracinėje byloje yra pateikti sportinių užsiėmimų sporto aikštyne grafikai, iš kurių yra matyti, kad šia veikla nuteistieji neužsiima visi vienu metu, o būriams yra paskirstytas užsiėmimų laikas, taip suteikiant asmenims galimybę sportuoti tinkamomis sąlygomis (t. II, b. l. 73-76).

102Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pareiškėjui būnant baudos izoliatoriaus ar areštinės tipo kamerose 67 paras tikrai nebuvo užtikrintas teisės aktuose vienam asmeniui tekęs minimalus gyvenimasis plotas, t. y. 52 paras pareiškėjui trūko 0,19 kv. m. ir 15 parų – trūko 0,2 kv. m. gyvenamojo ploto iki Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Šiuo atveju pareiškėjui nebuvo suteikta pirmiau nurodyta judėjimo laisvė ir jo galimybės laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje buvo apribotos. Be to, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta ir tai, kad gyvenamasis plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiškėjui tekęs plotas buvo mažesnis, kad jis galėtų laisvai judėti.

103Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, atsakovo pateiktos nepakankamos detalizacijos, egzistuoja pagrindas šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu konstatuoti Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų buvimą, t. y. kad pareiškėjo kalinimo Marijampolės pataisos namuose nurodytu metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, t. y. viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai (CK 6.271 str.).

104Dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis

105Pareiškėjas taip pat Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad jis buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis ir tokiu būdu buvo daroma žala jo sveikatai.

106Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pabrėžia, kad su reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerūkančius nuteistuosius atskirti nuo rūkančiųjų asmenų.

107Lietuvos higienos normos HN:76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN:76:2010), 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

108Toks vertinimas iš esmės atitinka ir EŽTT išaiškinimus, kad iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr. EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimą Choukhovo? prieš Rusiją, 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą Benediktov prieš Rusiją). Tai apima valstybėms nustatytą pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, jeigu tai yra reikalinga, atsižvelgus į šio asmens medicininę patikrą ir gydytojų rekomendacijas (žr. EŽTT 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Elefteriadis prieš Rumuniją). EŽTT taip pat ne kartą yra pripažinęs, kad pasyvus rūkymas prisideda prie kalinimo sąlygų bloginimo ir kartu su kamerų perpildymu gali sudaryti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2002 m. liepos 15 d. sprendimą Kalashnikov prieš Rusiją).

109Šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama (ABTĮ 20 str. 3 d.), kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 p.) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, teisėjų kolegija vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo, buvimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1396/2013).

110Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad administracinėje byloje nėra pateikta įrodymų, jog, atvykęs į pataisos namus, pareiškėjas būtų pateikęs prašymą dėl jo laikymo kameroje kartu su nerūkančiaisiais. Priešingai, pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. Marijampolės pataisos namų nutarime dėl nuteistojo (pareiškėjo) nubaudimo Nr. 1971 yra nurodęs, jog „esu rūkantis, sutinku bausmę atlikti toje pačioje kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais“ (t. II, b. l. 67-68). Prašymuose leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis 2009–2013 m. laikotarpiu pareiškėjas yra išreiškęs pageidavimą kartu su kitais produktais ir reikmenimis pirkti tabako, cigarečių, žiebtuvėlių (t. I, b. l. 46, 47, 50, 51, 52). Tuo tarpu pareiškėjas tik 2013 m. lapkričio 8 d. Marijampolės pataisos namų administracijai nurodė, jog jis sutinka mesti rūkyti ir kalėti su nerūkančiais asmenimis (t. II, b. l. 69).

111Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodytų faktinių aplinkybių kontekste sprendė, kad pareiškėjas iki 2013 m. lapkričio 8 d. nebuvo išreiškęs pageidavimo dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis ir neprieštaravo dėl gyvenimo kartu su rūkančiais. Pareiškėjui pareiškus tokio pobūdžio prašymą, Marijampolės pataisos namų administracija atsižvelgė į prašymą ir dėl to administracinėje byloje ginčo nėra.

112Priešingai nurodytos situacijos neleidžia vertinti ir pareiškėjo skundo, apeliacinio skundo argumentai, kad jis tabako gaminius pirko kitiems asmenims. Šiuo atveju pareiškėjas tokių savo teiginių įtikinamai nepagrindė, nepateikė dėl šių teiginių jokių juos galinčių patvirtinti įrodymų (ABTĮ 57 str.). Be to, pastebėtina, jog BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams, taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nerūkantiems asmenims teisės aktai nedraudžia pirkti tabako gaminių, išskyrus BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar kai su tuo nėra daromos kitos teisės aktų draudžiamos veikos, tačiau ši aplinkybė visų nurodytų aplinkybių kontekste, tai, kad pareiškėjas pats pripažino, kad yra rūkantis, suponuoja tam tikrą pareiškėjo elgesį, leidžia spręsti, pareiškėjui nepateikus įrodymų, nepagrindus įtikinamai kitaip nurodytų aplinkybių, kad tabako gaminiai buvo perkami jo asmeniniam naudojimui. Be to, apie savo rūkimą yra nurodęs ir pats pareiškėjas pateiktuose minėtuose dokumentuose.

113Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų buvimą, byloje nėra pateikta pagrįstų duomenų, jog pareiškėjas prašė jį perkelti kalėti kartu su nerūkančiais, bet nepagrįstai ilgai buvo netenkinamas jo prašymas. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjo kalinimą kartu su rūkančiaisiais esmės sąlygojo paties pareiškėjo apsisprendimas. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo įvardintu aspektu konstatuoti Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus.

114Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime taip pat nurodė, kad administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo sveikatos būklė dėl laikymo kameroje su rūkančiais asmenimis, pareiškėjui būnant Marijampolės pataisos namuose, būtų ženkliai pablogėjusi ir kad jam būtų taikytas stacionarinis gydymas ir pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka (t. III, b. l. 100-115). Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas vertina kaip perteklines, atsižvelgus į tai, kad pats pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios būti kalinamas kartu su nerūkančiaisiais ir pats pirko tabako gaminius. Šiuo atveju nenustačius Marijampolės neteisėtų veiksmų buvimo iš esmės nėra ir pagrindo vertinti žalos pareiškėjo sveikatai, kurią galėjo jam sukelti kalinimas kartu su rūkančiais asmenimis, padarymo. Tai siejama su tuo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė atliktų neteisėtų veiksmų ir kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo, atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti. Pareiškėjas šiuo atveju pats prisiėmė riziką, kilsiančią jo sveikatai, taigi nėra pagrindo ir vertinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl jo kalinimo kartu su rūkančiais asmenims jam galimai sukeltos žalos ir pasyvaus rūkimo poveikio jo sveikatai (t. III, b. l. 121-125).

115Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų buvimo ir atitinkamai dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo iš esmės nėra tikslinga pasisakyti.

116Dėl medicininės pagalbos nesuteikimo

117Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog jam 2013 m. gegužės 3 d. buvo sulaužytas žandikaulis, tačiau budėję Marijampolės pataisos namų pareigūnai kategoriškai neleido jam nueiti iki medicinos punkto, motyvuodami tuo, kad jis nėra užsirašęs apsilankymui pas gydytoją ir kad 18 val. jau nebūna gydytojų. Pareiškėjo teigimu, jis tris paras negalėjo nieko valgyti ir miegoti, kadangi jam nebuvo duota vaistų nuo skausmo.

118Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų buvimo nenustatė ir apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka.

119Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, paaiškina, kad jis pirmosios instancijos teismo nurodytu laiku su įvardintais asmenims negalėjo žaisti krepšinio, kad tokiu būdu jam būtų sulaužytas žandikaulis, tyrimo medžiaga dėl šio incidento yra suklastota. Teiginys, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 3 d. nesikreipė į medikus dėl pagalbos suteikimo, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas norėjo, kad jam būtų kuo skubiau suteikta pagalba, tačiau nebuvo gydytojo, pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligonę buvo nuvežtas tik 2013 m. gegužės 7 d. Pareiškėjo vertinimu, žaidžiant krepšinį apatinio žandikaulio susilaužyti negalima ir dėl tokios pagalbos nesuteikimo laiku jis patyrė nežmoniškas kančias (t. III, b. l. 121-125).

120Vertindama šiuos pareiškėjo nurodytus neteisėtus Marijampolės pataisos namų veiksmus ir pirmosios instancijos teismo išvadas teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo argumentus, jog jam žandikaulis nebuvo sulaužytas žaidžiant krepšinį, paneigia administracinėje byloje pateikti įrodymai, liudijantys, kad 2013 m. gegužės 6 d. apie 9 val. į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi pareiškėjas dėl sulaužyto žandikaulio. Marijampolės pataisos namų vidaus tyrimų skyriuje dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog 2013 m. gegužės 3 d. apie 17.00 val. pareiškėjas nuteistųjų stadione esančioje krepšinio aikštelėje kartu su kitais 22 būrio nuteistaisiais A. A. ir M. B. žaidė krepšinį. Pareiškėjui varantis kamuolį link krepšinio ir jam pašokus į viršų, nuteistasis M. B. dengdamas pareiškėją atstatė rankos alkūnę, dėl to pareiškėjas susitrenkė smakrą į nuteistojo M. B. alkūnę ir patyrė dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimą. 2013 m. gegužės 6 d. pareiškėjas dėl žandikaulio lūžio buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (t. III, b. l. 70-71).

121Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. III, b. l. 67-68), 2013 m. gegužės 16 d. tarnybinio tyrimo išvada, 2013 m. gegužės 6 d. pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. III, b. l. 70-71), liudytojų apklausos protokolai (t. III, b. l. 72-73).

122Teisėjų kolegija pastebi, jog ji nevertina apeliacinio skundo argumentų, to, ar galima žaidžiant krepšinį sulaužyti kitam asmeniui apatinį žandikaulį, kad tyrimo medžiaga dėl šio incidento yra suklastota, nes šiuo atveju pareiškėjas galėjo teisės aktų nustatyta tvarka skųsti atliktą tyrimą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo (t. III, b. l. 67-68). Be to, šiuos pareiškėjo argumentus paneigia ir incidento metu pateikti pareiškėjo ir kitų liudytojų įrodymai (t. III, b. l. 70-75, 121-125).

123Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti neturtinę žalą dėl Marijampolės pataisos namų, kaip suėmimo ir bausmių vykdymo institucijos, veiklos, susijusios su institucijos organizacinės struktūros nustatymu bei organizavimu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namų veikla, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra viešasis administravimas, todėl dėl šio klausimo pasisakytina iš esmės (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2014).

124Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Marijampolės pataisos namų 2003 m. rugsėjo 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-100 patvirtintos Nuteistųjų vykimo (lydėjimo) į sveikatos priežiūros tarnybą tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktas numato, jog staigių susirgimų atvejais, kai nespėjama iš anksto užsiregistruoti, nuteistieji kreipiasi į būrio viršininkus, o jų neesant – į kitus administracijos darbuotojus, kurie privalo palydėti tokį nuteistąjį pas medicinos specialistus. Taigi, iš esmės esant staigiems asmens susirgimams, be kita ko, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas priklauso ir nuo paties asmens pasikreipimo skundžiantis tam tikrais sveikatos sutrikimais. Tuo tarpu iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas dėl skausmo žandikaulio srityje į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi tik 2013 m. gegužės 6 d. ir nedelsiant po kreipimosi jam buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir tą pačią dieną jis buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. M. B. 2013 m. gegužės 6 d. liudytojo apklausos protokole taip pat yra nurodyta, jog po minėto incidento pareiškėjas sakė, kad skauda smakrą, tačiau į medicinos darbuotojus kreipėsi tik po keleto dienų (t. III, b. l. 74-75). Pareiškėjo sveikatos istorijoje duomenų apie jo ankstesnį kreipimąsi dėl minėto sveikatos sužalojimo taip pat nėra. Be paties pareiškėjo paaiškinimo byloje nėra daugiau objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas anksčiau būtų kreipęsis į pareigūnus ar į sveikatos priežiūros skyrių dėl sužalojimo, kad pareigūnai būtų jam nesudarę sąlygų, kad jam būtų teikiamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.

125Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėje byloje surinkta ir nurodyta rašytinė atlikto tyrimo medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas į medikus dėl 2013 m. gegužės 3 d. sužalojimo jo paties apsisprendimu kreipėsi tik 2013 m. gegužės 6 d. (t. III, b. l. 70-71, 78-79). Po pareiškėjo kreipimosi buvo operatyviai reaguota, atlikta rentgenograma, tą pačią dieną jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo argumentai dėl saugių sąlygų pataisos namuose nesudarymo, medicininės pagalbos nesuteikimo atmestini kaip neįrodyti (t. III, b. l. 78). Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, leidžiančių priešingai vertinti nurodytą situaciją (t. III, b. l. 121-125). Taigi nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės pataisos namų, kaip suėmimo ir bausmių vykdymo institucijos, neteisėtų veiksmų organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, vilkinimą atlikti tokius veiksmus, užtikrinant pareiškėjo teisę į tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

126Dėl nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų buvimo.

127Dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis kameroje Nr. 11

128Pareiškėjas neteisėtus veiksmus ir prašomą priteisti neturtinę žalą taip pat siejo su tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 11, kurioje laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų (nebuvo kriauklės, spintelės maistui susidėti, tualete bėgdavo vanduo, dėl nesutvarkytos aplinkos lauke jautė diskomfortą, per langus patekdavo žiurkės), tačiau atsakovas šią informaciją slepia.

129Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinėje byloje surinkti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu pakanka padaryti išvadai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo buvimo kameroje Nr. 11 skunde nurodytu laikotarpiu yra neįrodytos, paneigtos oficialiais rašytiniais duomenimis, todėl argumentai dėl netinkamų sąlygų toje kameroje buvo atmesti kaip neįrodyti.

130Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jis į kamerą Nr. 11 buvo perkeltas iš kameros Nr. 4 po konflikto su D. F.. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo iškviesti į teismą liudytojus, kurie paliudytų, kad šioje kameroje jis vis dėlto buvo kalinamas (t. III, b. l. 121-125).

131Teisėjų kolegija dėl šių nurodytų Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų visų pirma pabrėžia, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-301/2007).

132Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kamera Nr. 11 yra laikino sulaikymo kamera ir joje asmenys laikomi ribotą laiką. Sprendimas patalpinti į ją yra priimamas pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu. Pagal BVK 144 straipsnio 5 dalį asmuo tokioje patalpoje gali būti laikomas tol, kol atvyks pataisos namų direktorius, bet ne ilgiau kaip 24 val.

133Marijampolės pataisos namų administracijos 2014 m. liepos 30 d. pažymoje Nr. 9/07-13729 nurodyta, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu nebuvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose laikinai buvo izoliuotas 4 kartus, tačiau nė karto nebuvo patalpintas į minėtą kamerą, tai patvirtina Laikino izoliavimo nutarimų kopijos, Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo Nr. 318/2011-95/2012 metų duomenys, pataisos namų direktoriaus įsakymai dėl nuteistųjų paskyrimo, pervedimo į brigadas, jų pagrindu parengtos Marijampolės pataisos namų pažymos Nr. 14/07-2421 ir Nr. 14/07-2420 apie M. A. patalpinimą į gyvenamąsias patalpas bei į baudos izoliatorių ir kameros tipo patalpas. Iš minėtų dokumentų matyti, jog skunde nurodytu laikotarpiu jis buvo laikomas kitose patalpose (t. II, b. l. 160-161). Šie duomenys paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl jo laikymo skunde nurodytu laikotarpiu kameroje Nr. 11. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 29-2490 taip pat nurodyta, jog patikrinus pareiškėjo asmens bylą įrašų apie jo buvimą 2012 m. spalio–lapkričio laikotarpiu kameroje Nr. 11 nerasta (t. II, b. l. 7).

134Teisėjų kolegijos nuomone, administracinėje byloje surinkti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu pakanka padaryti išvadai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo buvimo kameroje Nr. 11 skunde nurodytu laikotarpiu yra neįrodytos, paneigtos rašytiniais duomenimis, todėl jo argumentai dėl netinkamų sąlygų toje kameroje taip pat atmestini kaip neįrodyti.

135Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė jo nurodytų liudytojų, kurie kalėjo šalia jo kameroje Nr. 11 nurodytu laikotarpiu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad liudytoju administracinėje byloje gali būti bet kuris teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes ir nepatenkantis į asmenų, negalinčių būti liudytojais, sąrašą. Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti inter alia tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (ABTĮ 60 str. 2 d.). Taigi pateiktas prašymas, be kita ko, turi būti pagrįstas. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio matyti, kad teismas nusprendė papildomai pareiškėjo nurodytų asmenų liudytojais nekviesti, byloje esant pakankamai duomenų leidžiančių spręsti bylą (t. III, b. l. 90-93). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visų nurodytų aplinkybių kontekste neturi pagrįsto pagrindo spręsti, kad be šių nurodytų liudijimų administracinė byla galėjo būti išspręsta netinkamai, kas leistų vertinti, kad pareiškėjo nurodyti asmenys turėjo ir (ar) turi būti apklausiami kaip liudytojai. Visų įrodymų kontekste manytina, kad pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 11 (ABTĮ 57 str.).

136Toks sprendimas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2010 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akte yra nurodyta, jog pataisos namų teritorija yra tvarkinga, apželdinta, sudaryta saugi aplinka, gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus (t. I, b. l. 24-25). Be to, pastebėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2013 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo prašymu Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko, be kita ko, kameros Nr. 11 apžiūrą ir buvo nustatyta, kad šioje kameroje sanitariniai mazgai veikė, unitazai yra nusidėvėję, emalė ištrupėjusi, tačiau Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nereglamentuoja įrenginių nusidėvėjimo laipsnio, kamerose buvo dezinfekcinių priemonių, tačiau buvo pripažinta, kad šioje kameroje praustuvės nėra ir buvo nurodyta ją įrengti (t. II, b. l. 5-6). Šiuo atveju nėra pateikta duomenų dėl kameros Nr. 11 būklės pareiškėjo nurodytu neteisėtų veiksmų atlikimo metu ar pareiškėjo konkrečių nusiskundimų, t. y. prašymų nurodyti informaciją, kodėl jis nepagrįstai buvo laikomas kameroje Nr. 11, kreipimosi šioje kameroje atlikti patikrinimą būtent neteisėtų veiksmų atlikimo metu. Pastebėtina, jog pareiškėjas dėl tokio patikrinimo atlikimo kreipėsi į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą tik praėjus beveik metams nuo jo nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimo ir tokio savo delsimo ir nesiskundimo pareiškėjas taip pat pagrįstai nepaaiškino pateiktame apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 121-125). Taigi nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrįsto pagrindo vertinti, kad šioje dalyje administracinė byla galėjo būti išspręsta netinkamai nesant pareiškėjo nurodytų asmenų liudijimų, tokių asmenų apklausimo poreikio šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje ji taip pat nenustatė.

137Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų buvimo.

138Dėl psichologinės pagalbos nesuteikimo, pareiškėjo perkėlimo į karcerio kamerą Nr. 9, dėl 2014 m. sausio 24 d. jo užpuolimo ir sužalojimo, dėl pareigūnų psichologinio poveikio, skundų atsiėmimo, įrodymų nepateikimo

139Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam trūko psichologinės pagalbos, Marijampolės pataisos namų administracija nereagavo į jo prašymus sudaryti galimybes apsilankyti pas psichologą.

140Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pabrėžė, jog iš Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos 2014 m. vasario 5 d. išvados Nr. 55/04-15 bei 2014 m. balandžio 9 d. išvados Nr. 55/04-124 matyti, jog 2012 m. pareiškėjas psichologo konsultuotas 2 kartus, 2013 m. – 3 kartus, 2014 m. sausio – kovo mėn. laikotarpiu – 4 kartus. 2014 m. vasario 5 d. Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma „Dėl M. A. sveikatos būklės“ bei jo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog nuo atvykimo į pataisos namus pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl nusiskundimų, atsiradusių dėl laikymo sąlygų nesikreipė.

141Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pabrėžia, kad jo nekonsultavo psichologai ir su juo nebuvo vykdomi pokalbiai (t. III, b. l. 121-125).

142Teisėjų kolegija, vertindama proceso šalių argumentus nurodytu aspektu, pažymi, kad Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininko V. V. 2014 m. vasario 5 d. išvadoje Nr. 55/04-15 iš tiesų yra nurodyta, kad vertinamu laikotarpiu 2014 m. balandžio 10 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2013 m. lapkričio 21 d., 2013 m. gruodžio 2 d., 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo konsultuotas, tuo tarpu 2012 m. lapkričio 22 d. atsisakęs maisto paaiškinti tokio atsisakymo motyvų pats į konsultaciją neatėjo (t. I, b. l. 26). Šiose išvadose gan detaliai yra nurodyta, kokiais klausimais pareiškėjas buvo konsultuotas ir kuriais laikotarpiais (pvz., kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti psichologinės tarnybos vedamose priklausomybių įveikimo ir elgesio korekcijos programose (nustatyta stipri priklausomybė narkotinėms medžiagoms), tačiau jų nelankė, konsultuotas pagal ( - ), aptartos užimtumo problemos, teikti pasiūlymai pagal origami programą, buvo atsižvelgta į jo prašymą dėl geresnių gyvenimo sąlygų, perkeltas į erdvesnes patalpas, tačiau iškilo bendravimo problema, konsultavimo metu paaiškinta, kad vidaus tvarkos taisyklės draudžia bendrauti nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą baudos izoliatoriuje).

143Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad psichinė asmens sveikata yra susijusi su vidiniais asmens išgyvenimais ir šiuo aspektu, be kita ko, yra svarbus ir pats asmens pateiktas prašymas, tam tikra valios išraiška, kad jam yra reikalinga tokio pobūdžio pagalba. Administracinėje byloje nėra pateikta rašytinių pareiškėjo prašymų iškviesti psichologą ar psichiatrą ir duomenų, kad šie prašymai būtų netenkinti. Šiuo aspektu pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi tik abstrakčiais argumentais, teigdamas, kad šios aplinkybės yra išgalvotos, realiai nepateikdamas argumentų, leidžiančių pagrįstai abejoti daromomis išvadomis dėl realių konsultacijų jam neteikimo ar pateiktų prašymų netenkinimo (t. III, b. l. 121-125).

144Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo perkėlimo į karcerio kamerą Nr. 9, dėl 2014 m. sausio 24 d. jo užpuolimo ir sužalojimo, dėl pareigūnų psichologinio poveikio, skundų atsiėmimo, įrodymų nepateikimo ir papildomai jų nekartoja (žr. EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu detaliai įvertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pastebi, kad administracinėje byloje nėra pateikta pagrįstų argumentų, įrodymų dėl pareiškėjui daryto psichologinio spaudimo ar kitų neteisėtų veiksmų buvimo, tokių aplinkybių pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė ir pareiškėjas (t. III, b. l. 121-125).

145Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų buvimo.

146Dėl kitų nurodytų neteisėtų veiksmų buvimo

147Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog Marijampolės pataisos namai tam tikrą laiką ribojo tam tikrų prekių (dirbtinio medaus, saldainių, žalių kiaušinių, kondensuoto pieno) įsigijimą ir tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala.

148Šiuo atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime dėl šių nurodytų neteisėtų veiksmų nepasisakė, nors šį aspektą pareiškėjas ir buvo nurodęs pateiktame skunde (t. I, b. l. 4-5). Tačiau, vadovaujantis teisingumo, operatyvumo principais, atsižvelgus į tai, kad šiuo aspektu nėra pagrindo rinkti papildomus įrodymus, dėl šio aspekto teisėjų kolegija pasisako iš esmės.

149Dėl nurodytų Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų pabrėžtina, kad šiuo atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų pirmiausiai siekęs įsigyti šiuos produktus, bet būtų atsisakyta juos parduoti. Tokios prekės taip pat nebuvo nurodytos pareiškėjo prašymuose jas įsigyti (t. I, b. l. 29-52). Pareiškėjas skunde, apeliaciniame skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodė (t. III, b. l. 121-125). Nesant nurodytų aplinkybių, įvardinto atsisakymo nėra pagrindo iš esmės ir vertinti, ar pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai.

150Pareiškėjas taip pat skundėsi pasivaikščiojimo kiemeliu dydžiu, kad nėra sudaryta patogių galimybių pasivaikščiojimams ir jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodytu aspektu nekonstatavus neteisėtų veiksmų buvimo (t. III, b. l. 121-125).

151Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos higienos normos HN:76:2010 18.4 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (2011 m. kovo 9 d., 2011 m. birželio 19 d. redakcijos) (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nėra numatyti konkretūs lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktas numato, jog, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Tų pačių taisyklių 20 punktas numato, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

152Taigi iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog laisvės atėmimo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nenumato konkrečiai valstybės institucijai pareigos reglamentuoti konkrečiai – pasivaikščiojimo kiemelio dydį (plotą), vienam asmeniui tenkantį plotą tokiame kiemelyje. Teisės aktai įtvirtina pagrindinį principą – suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 p.).

153Šiuo atveju iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad sportuoti nuteistiesiems Marijampolės pataisos namuose yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, įrengta svarmenų kilnojimo salė (t. II, b. l. 73-76). Be to, kaip jau buvo minėta, administracinėje byloje yra pateikti sportinių užsiėmimų sporto aikštyne grafikai, iš kurių yra matyti, kad šia veikla nuteistieji neužsiima visi vienu metu, o būriams yra paskirstytas užsiėmimų laikas, taip suteikiant asmenims galimybę sportuoti tinkamomis sąlygomis (t. II, b. l. 73-76). Atitinkamai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl mažo kiemelio ploto bei nesudarytos galimybės sportuoti atmestini kaip nepagrįsti.

154Dėl pirmiau nurodytų motyvų pareiškėjo nurodytais aspektais nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų.

155Dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje

156Pareiškėjas skunde neturtinės žalos atlyginimo taip pat prašė dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, nurodydamas, jog dėl netinkamo gydymo Marijampolės pataisos namuose, atsainaus medikų požiūrio į darbą, jis susirgo dvylikapirštės žarnos lėtiniu uždegimu, kentėjo nežmoniškus skausmus, minėta liga ilgai nebuvo diagnozuota, ją diagnozavo tik 2014 m. sausio 16 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai.

157Vertindamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Marijampolės pataisos namuose Sveikatos priežiūros tarnyboje. Byloje keliami reikalavimai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamų, nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundą dalį paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka.

158Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, pabrėždamas, jog gydytojai atsainiai žiūrėjo į jo nusiskundimus, jis jautė skausmą, gydytojams daugiau nei trejus metus negalint nustatyti ligos. Teismas nepagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas jautė skausmą kaip jį apibrėžia CK 6.250 straipsnis. Pareiškėjas paaiškina, kad žalą jis siejo su tuo, kad dėl nesuteiktų tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, jis negalėjo ramiai miegoti, kentėjo skausmus (t. III, b. l. 121-125).

159Teisėjų kolegija, vertindama nurodytą aspektą, pabrėžia, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), tuo tarpu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pacientas turi teisę būti prižiūrimas ir numirti pagarboje. Šiame kontekste svarbu tai, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius neturtinę žalą gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo kaltais veiksmais, atlyginama CK nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

160Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, taip pat yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

161Nurodyta atsakomybės taikymo rūšis lemia tai, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013).

162Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamų veiksmų, teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, netinkamo gydymo, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Šiuo atveju tokie neteisėti veiksmai yra siejami su ligos nenustatymu laiku, sveikatos priežiūros paslaugas teikusių asmenų rūpestingumu ir jiems taikytina profesine civiline atsakomybe, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai.

163Kita vertus, pažymėtina, jog pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

164Atsižvelgus į įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles pažymėtina, jog šioje dalyje pareiškėjo skundas nėra pakankamai detalizuotas, išsamus (nėra nurodoma konkretūs ir detalūs neteisėti veiksmai (gydymo paslaugų detalizavimas, priežastinis ryšys ir pan.), todėl kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ar bylą šioje dalyje perduoti bendrosios kompetencijos teismui, vadovaujantis protingumo, racionalumo principais, nėra tikslinga. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde vis dėlto nurodė ir šiuos aspektus ir skundas visoje apimtyje buvo priimtas nagrinėti, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2, 3 dalimis bei įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių neneigė, vadovaudamasi protingumo, racionalumo principais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą. Atitinkamai, pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.) ir tada dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų į bendrosios kompetencijos teismą.

165Dėl žalos atlyginimo formos ir dydžio

166Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo formą, nurodo, kad jam nepagrįstai buvo nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o buvo apsiribota tik teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už padarytą teisių pažeidimą.

167Šiuo atveju nagrinėjant administracinę bylą buvo nustatyta, kad pareiškėjui būnant baudos izoliatoriaus (kameros tipo) kamerose 52 paras trūko 0,19 kv. m. ir 15 parų trūko 0,2 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. buvo nesilaikyta teisės aktuose numatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo, atsakovas taip pat nepateikė detalių duomenų dėl pareiškėjui užtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos gyvenant bendrabučio tipo kamerose kitais laikotarpiais. Be to, pareiškėjas dėl susidariusių objektyvių aplinkybių 2013 m. spalio 23 d. buvo perkeltas atlikti drausminę nuobaudą iš kameros Nr. 14 į kamerą Nr. 7, kurioje miegamosios buvo užpildytos, todėl pareiškėjui vieną parą nebuvo skirta tinkama miegama vieta, t. y. pareiškėjas miegojo ant čiužinio.

168Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus atsakovo veiksmus, be kita ko, pažeidimus susijusius su tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė esminių nepatogumų, dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamos suvaržymus. Atitinkamai, vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, kitų neteisėtų veiksmų atlikimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

169Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo jo atžvilgiu

170Šiuo aspektu visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad EŽTT yra pažymėjęs, kad nuteistųjų kalinimas paprastai yra susijęs su tam tikrais sunkumais ir ribojimais. Tačiau kalinimo metu nuteistieji nepraranda savo teisių, įtvirtintų Konvencijoje. Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad nuteistojo kalinimo sąlygos užtikrintų pagarbą žmogaus orumui, o įtvirtinti ribojimai neviršytų kančios ir sunkumų, kurie yra neišvengiami kalinimo metu, nuteistojo sveikata ir gerovė taip pat turi būti tinkamai saugomi (žr. Kudła prieš Lenkiją, Nr. 30210/96, Norbert Sikorski prieš Lenkiją, Nr. 17599/05). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą, toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr. 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimą byloje Mandic ir Jovic prieš Slovėniją ir jame nurodytą teismo praktiką). EŽTT savo praktikoje taip pat nuolat pabrėžia, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

171Pažymėtina, kad EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendime Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. 2006 m. gruodžio 12 d. priimtinumo sprendimu byloje Živulinskas prieš Lietuvą, 34096/02, EŽTT, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji pataisos namuose gali visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan., o gyvenamuosiuose kambariuose turi būti tik nakties metu, be to, kad nenustatyta faktų, jog tiek bendrosios, tiek konkrečios pareiškėjo kalinimo sąlygos būtų nežmoniškos ar žeminančios žmogaus orumą, taip pat konstatavo, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos nesukėlė jam tokių kančių ar pažeminimo, kurie būtų nežmoniškas ar orumą žeminantys elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį.

172Be to, EŽTT yra nurodęs, kad tokiose bylose, kai nėra žymiai viršijama kameros perpildymo norma, jog tai būtų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, būtina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sąlygas vertinant, ar asmens laikymo sąlygos nepažeidžia minėto straipsnio nuostatų. Vertintinos tokios sąlygos: galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas (žr. EŽTT 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą byloje Gultyayeva prieš Rusiją).

173Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad administracinėje byloje konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, aplinkybė dėl minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimo, atsižvelgus į administracinės bylos aplinkybes, visų nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

174Šiame kontekste primintinos ir bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla ir buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Administracinėje byloje nenustatyta, kad būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, taigi pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę. Tačiau, nors nustatytas pažeidimas ir nebuvo žeminantis pareiškėjo orumą Konvencijos 3 straipsnio prasme, nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, o toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimą. Taigi pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (CK 6.271 str.).

175Kiek tai susiję su neturtinės žalos atlyginimo forma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

176EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012).

177Pažymėtina, jog teismui yra suteikiama teisė atsižvelgus į konkrečią situaciją, byloje nustatytus reikšmingus faktinius sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą spręsti dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo būdo, t. y. ar konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai teisei apginti. Be to, vertinant nurodytą aspektą būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią atlyginimo formą (ar konkrečią piniginę išraišką), kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

178Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui būnant baudos izoliatoriaus (kameros tipo) kamerose 52 paras trūko 0,19 kv. m. ir 15 parų trūko 0,2 kv. m. gyvenamojo ploto, atsakovas nors ir nepateikė detalių duomenų dėl pareiškėjui užtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos gyvenant bendrabučio tipo kamerose, tačiau pareiškėjui buvo suteikta judėjimo laisvė, be to, pareiškėjas dėl susidariusių objektyvių aplinkybių 2013 m. spalio 23 d. buvo perkeltas atlikti drausminę nuobaudą iš kameros Nr. 14 į kamerą Nr. 7, kurioje miegamosios buvo užpildytos, todėl pareiškėjui vieną parą nebuvo skirta tinkama miegama vieta (pareiškėjas miegojo ant čiužinio), nusprendžia priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

179Tokia suma yra priteisiama atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui teisės aktuose numatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas buvo neužtikrintas būtent būnant baudos izoliatoriuje, tačiau labai nežymiai, gyvenant bendrabučio tipo kambariuose buvo suteikta ribota judėjimo laisvė, be to, įvertinus ir tai, kad kameroje Nr. 7 pareiškėjas vieną parą vis dėlto pats sutiko miegoti ant čiužinio. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra anksčiau save žalojęs, yra dirglios nervų sistemos, linkęs į konfliktus, nustatyta priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, daug kartų baustas dėl pareigūnų nurodymų nevykdymo, priešinimosi jėga, todėl tinkamų sąlygų pareiškėjui nesudarymas vieną parą (miegojimas ant čiužinio), nenustačius su šiuo incidentu susijusių kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, kankinimo, žiauraus elgesio, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, į tai, jog minėti veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti grėsmės pareiškėjo sveikatai, reaguojant į pareiškėjo prašymą, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsakovas ėmėsi šių veiksmų, kad pačiam pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės sąlygos, užtikrintas jo saugumas.

180Kita vertus, teisėjų kolegija šiame taip pat kontekste pabrėžia, ir tai, kad EŽTT yra nurodęs, kad nuteistieji, kurie kenčia nuo psichikos sutrikimų, linkę stipriau išgyventi menkinimo ir bejėgiškumo jausmus. Tokiu būdu nagrinėjant šiuos Konvencijos pažeidimo atvejus, reikalingas padidintas atidumas. Pati pareiškėjo psichologinė būklė dažnai lemia tai, kad tokie nuteistieji jaučiasi pažeidžiamesni nei kiti nuteistieji, o jo kančia, skausmas ir baimė galėjo būti pasunkinti nepriimtinų kalinimo sąlygų (žr. EŽTT 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Slawomir Musial prieš Lenkiją). Dėl šių priežasčių, atsižvelgus į administracinėje byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo sveikatos būkle (t. I, b. l. 26, žr. pareiškėjo asmens sveikatos istoriją), pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas nurodytu būdu.

181Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo šališkai ir priėmė šališką teismo sprendimą vien tik dėl to, jog jo įvardintu aspektu netinkamai vertino ginčo situaciją (t. III, b. l. 121-125). Šiuo aspektu pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 6 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 47–471straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimų teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo (t. I, b. l. 196-198, t. II, b. l. 139-142, t. III, b. l. 90-93). Be to, pažymėtina, jog ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Atitinkamai, vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jos nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus traktavo pagal ABTĮ 57 straipsnį, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas, nesant kitų tai pagrindžiančių aplinkybių.

182Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog EŽTT kartoja, kad „šalių lygybės“ principas yra sudėtinė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (žr. 1968 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Neumeister prieš Austriją). Teismas pastebėjo, kad laikantis šalių lygybės principo abiems šalims turi būti suteikiama tinkama galimybė pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, dėl kurių jo padėtis ne taptų nepalankesnė negu jo oponento (žr. EŽTT 1993 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Dombo Beheer B.V. prieš Nyderlandus). Nagrinėjamu atveju nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad buvo pažeistos nurodytu aspektu pareiškėjo teisės, jog jam nepagrįstai buvo ribojamos ar varžomos teisės įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą. Teismo atliktas įrodymų sąsajumo, pagrįstumo vertinimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos įrodinėti jo reikalavimų pagrįstumą ar kitaip buvo ribojamos jo teisės, pažeidžiamas proceso šalių lygybės principas (ABTĮ 57 str.).

183Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus: 2014 m. gegužės 21 d. P. N. liudijimą (t. III, b. l. 127), 2014 m. gegužės 21 d. M. D. liudijimą (t. III, b. l. 128), Marijampolės pataisos namų 2014 m. sausio 7 d. raštą (t. III, b. l. 129), Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2014 m. liepos 15 d. raštą (t. III, b. l. 130). Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ nustato, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Pažymėtina, kad pateikiant ir renkant įrodymus, be kita ko, turi būti paisoma įrodymų sąsajumo reikalavimų. Ginčo administracinėje bylos ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai. Taigi įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas konkrečias aplinkybes ir pagal bendrą taisyklę jie turi būti pateikiami, nurodomi pirmosios instancijos teismui. Tuo tarpu ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertinant pareiškėjo pateiktus nurodytus dokumentus akcentuotina, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2014 m. liepos 15 d. raštas yra priimtas po administracinės bylos nagrinėjimo ir iš esmės nėra susijęs su nagrinėjamu ginču (t. III, b. l. 130). Marijampolės pataisos namų 2014 m. sausio 7 d. raštas yra adresuotas V. S. ir taip pat nėra susijęs su administracinės bylos nagrinėjimu ir ginčo esme (t. III, b. l. 129). Tuo tarpu 2014 m. gegužės 21 d. P. N. liudijimas (t. III, b. l. 127), 2014 m. gegužės 21 d. M. D. liudijimas taip pat nėra susiję su pareiškėjo atžvilgiu nurodytais įvykdytais neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamam ginčui reikšmingos tik su pareiškėjo atžvilgiu atliktais galimais neteisėtais veiksmais susijusios aplinkybės. Be to, iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo teismas taip pat 2014 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje šiuos paaiškinimus atsisakė prijungti prie administracinės bylos kaip nesusijusius su ginčo esme ir teisėjų kolegija šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pakankamo pagrindo kitaip spręsti šių dokumentų prijungimo klausimą (t. II, b. l. 139-142). Dėl nurodytų aplinkybių visumos nurodyti gauti papildomi dokumentai prie administracinės bylos neprijungtini.

184Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičiant ir priteisiant pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

185Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

186pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

187Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

188„Priteisti pareiškėjui M. A. 100 Eur (vieną šimtą eurų) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimo”.

189Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

190Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 4-5)... 5. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2007 m. birželio 5 d. jis kalinamas... 6. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos pataisos namuose perpildytos.... 7. Nurodė, jog nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas... 8. Pareiškėjas pabrėžė, jog 2013 m. gegužės 3 d. pareiškėjas patyrė... 9. Nurodė, jog 2013 m. spalio 23 d. apie 18 val. pareiškėjas buvo patalpintas... 10. Nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2014 m. vasario 20 d. pareiškėjas be jokios... 11. Pareiškėjas nurodė, jog dėl pataisos namų administracijos veiksmų... 12. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pataisos namuose nesilaikoma... 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų,... 14. Paaiškino, jog pareiškėjas atvykęs į Marijampolės pataisos namus atlikti... 15. Pareiškėjas 2007 m. birželio 5 d. atvykęs į pataisos namus nesikreipė į... 16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pataisos namų Sveikatos... 17. Atsakovo nurodė, jog 2013 m. spalio 23 d. pareiškėjas už drausmės... 18. Atsakovas nurodė, jog teisės aktai nereglamentuoja lokalinio sektoriaus... 19. II.... 20. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu (t. III,... 21. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos... 22. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo iš esmės... 23. Dėl patalpų ploto ... 24. Teismas pažymėjo, jog nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m.... 25. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais... 26. Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2011 m. kovo 2 d. buvo... 27. Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose vienam žmogui tenka... 28. Dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis ... 29. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atvykęs į pataisos namus informavo... 30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu... 31. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atvykęs į pataisos namus, pareiškėjas... 32. Įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas... 33. Dėl saugių sąlygų pataisos namuose nesudarymo, medicininės pagalbos... 34. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Marijampolės... 35. Administracinės bylos duomenimis buvo nustatyta, jog 2013 m. spalio 23 d.... 36. Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas... 37. 2003 m. rugsėjo 5 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-100... 38. 2014 m. balandžio 24 d. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko G. K.... 39. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 7-oje kameroje netinkamomis sąlygomis... 40. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2013... 41. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog 2013 m. gegužės 3 d. patyrė... 42. Administracinės bylos duomenimis buvo nustatyta, jog 2013 m. gegužės 6 d.... 43. Dėl pareiškėjo laikymo 2012 m. kameroje Nr. 11 netinkamomis sąlygomis... 44. Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012... 45. Vertindamas šį aspektą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kamera Nr.... 46. Dėl pareiškėjo perkėlimo į areštinės karcerio kamerą Nr. 9, dėl 2014... 47. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2014 m.... 48. Administracinės bylos duomenimis buvo nustatyta, jog 2014 m. sausio 10 d. apie... 49. Iš bylos duomenų buvo matyti, jog pareiškėjas nepasitenkinimą Apsaugos ir... 50. Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo... 51. Dėl psichologinės pagalbos nesuteikimo ... 52. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam trūko psichologinės pagalbos, pataisos... 53. Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos viršininko V. V. 2014 m.... 54. Dėl kitų pažeidimų ... 55. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nesudaromos sąlygos pataisos namų... 56. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog nuo pareiškėjo atvykimo... 57. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 58. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistiną... 59. Teismas nurodė, jog pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo... 60. Teismas nurodė, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų... 61. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog yra pagrindas apsiriboti... 62. Dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės pataisos... 63. Pareiškėjas skunde neturtinės žalos atlyginimo prašė grįsdamas jo... 64. Vertindamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog... 65. Teismas rėmėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24... 66. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į Pacientų sveikatai... 67. III.... 68. Pareiškėjas M. A. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 121-125) prašo Kauno... 69. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos... 70. Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo spendimo dalimi dėl... 71. Pareiškėjas dėl sulaužyto žandikaulio nurodo, kad jis teismo nurodytu... 72. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad... 73. Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog nėra nustatyta aplinkybių, kad... 74. Pareiškėjas dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nurodo, kad... 75. Pareiškėjas nurodo, jog įkalinimo įstaigoje teikiami skundai, be kita ko,... 76. Pareiškėjas dėl apribojimų įsigyti prekes įkalinimo įstaigos... 77. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų,... 78. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinis skundas yra... 79. Teisėjų kolegija... 80. IV.... 81. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo M. A.... 82. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 83. Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu priimtu pirmosios... 84. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiems... 85. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą... 86. Pasisakydama dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėjų... 87. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad pagal Lietuvos... 88. Pastebėtina, jog saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik... 89. Nurodytas reguliavimas, tai, kad tokiu atveju taikytinos civilinės... 90. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad... 91. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimais,... 92. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo apeliacinio skundo... 93. Dėl minimalaus kalinimo ploto užtikrinimo ... 94. Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su nepakankamu kalinimo... 95. Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina... 96. Nurodytas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka ir EŽTT pateiktus... 97. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas... 98. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos... 99. Vertindama pareiškėjo nurodytus argumentus teisėjų kolegija pabrėžia,... 100. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas buvo... 101. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas... 102. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pareiškėjui būnant... 103. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, atsakovo pateiktos nepakankamos... 104. Dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis ... 105. Pareiškėjas taip pat Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus siejo... 106. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pabrėžia, kad... 107. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji... 108. Toks vertinimas iš esmės atitinka ir EŽTT išaiškinimus, kad iš valstybės... 109. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio... 110. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 111. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodytų faktinių... 112. Priešingai nurodytos situacijos neleidžia vertinti ir pareiškėjo skundo,... 113. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų faktinių aplinkybių visumą,... 114. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime taip pat... 115. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad... 116. Dėl medicininės pagalbos nesuteikimo ... 117. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog jam 2013 m. gegužės 3 d. buvo... 118. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nurodytų neteisėtų atsakovo... 119. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, paaiškina, kad jis pirmosios... 120. Vertindama šiuos pareiškėjo nurodytus neteisėtus Marijampolės pataisos... 121. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės pataisos namų Vidaus tyrimų... 122. Teisėjų kolegija pastebi, jog ji nevertina apeliacinio skundo argumentų, to,... 123. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti... 124. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Marijampolės pataisos namų 2003 m.... 125. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 126. Dėl nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios... 127. Dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis kameroje Nr. 11... 128. Pareiškėjas neteisėtus veiksmus ir prašomą priteisti neturtinę žalą... 129. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinėje byloje surinkti... 130. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jis į kamerą Nr. 11 buvo... 131. Teisėjų kolegija dėl šių nurodytų Marijampolės pataisos namų... 132. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kamera Nr. 11 yra laikino... 133. Marijampolės pataisos namų administracijos 2014 m. liepos 30 d. pažymoje Nr.... 134. Teisėjų kolegijos nuomone, administracinėje byloje surinkti objektyvūs... 135. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 136. Toks sprendimas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad Marijampolės visuomenės... 137. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pagrįstai... 138. Dėl psichologinės pagalbos nesuteikimo, pareiškėjo perkėlimo į karcerio... 139. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam trūko psichologinės pagalbos,... 140. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pabrėžė, jog iš Marijampolės... 141. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su nurodytu pirmosios... 142. Teisėjų kolegija, vertindama proceso šalių argumentus nurodytu aspektu,... 143. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad psichinė asmens sveikata yra... 144. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 145. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad... 146. Dėl kitų nurodytų neteisėtų veiksmų buvimo... 147. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog Marijampolės pataisos... 148. Šiuo atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas... 149. Dėl nurodytų Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų pabrėžtina,... 150. Pareiškėjas taip pat skundėsi pasivaikščiojimo kiemeliu dydžiu, kad nėra... 151. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos higienos normos... 152. Taigi iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog laisvės atėmimo bei... 153. Šiuo atveju iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad... 154. Dėl pirmiau nurodytų motyvų pareiškėjo nurodytais aspektais nėra pagrindo... 155. Dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės pataisos... 156. Pareiškėjas skunde neturtinės žalos atlyginimo taip pat prašė dėl... 157. Vertindamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog... 158. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo... 159. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytą aspektą, pabrėžia, kad... 160. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos,... 161. Nurodyta atsakomybės taikymo rūšis lemia tai, kad ginčai dėl žalos,... 162. Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo... 163. Kita vertus, pažymėtina, jog pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo... 164. Atsižvelgus į įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles pažymėtina, jog... 165. Dėl žalos atlyginimo formos ir dydžio... 166. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos... 167. Šiuo atveju nagrinėjant administracinę bylą buvo nustatyta, kad... 168. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus atsakovo veiksmus, be kita ko,... 169. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 170. Šiuo aspektu visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad EŽTT yra... 171. Pažymėtina, kad EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendime Valašinas prieš... 172. Be to, EŽTT yra nurodęs, kad tokiose bylose, kai nėra žymiai viršijama... 173. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, sutinka su... 174. Šiame kontekste primintinos ir bausmės atlikimo Marijampolės pataisos... 175. Kiek tai susiję su neturtinės žalos atlyginimo forma, teisėjų kolegija... 176. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir... 177. Pažymėtina, jog teismui yra suteikiama teisė atsižvelgus į konkrečią... 178. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui... 179. Tokia suma yra priteisiama atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui teisės... 180. Kita vertus, teisėjų kolegija šiame taip pat kontekste pabrėžia, ir tai,... 181. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius,... 182. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog EŽTT kartoja, kad... 183. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas kartu su apeliaciniu... 184. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas... 185. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 186. pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 187. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo... 188. „Priteisti pareiškėjui M. A. 100 Eur (vieną šimtą eurų) iš atsakovo... 189. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 190. Nutartis neskundžiama....