Byla I-3997-815/2015
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos UAB „VIA SMS LT“ atstovei teisininkei K. Č., atsakovo Lietuvos banko atstovėms šios institucijos Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausiajai juriskonsultei Rasai Cicėnienei, vyresniajai juriskonsultei Justinai Tarasevičienei, juriskonsultei Rūtai Merkevičiūtei, Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei Daliai Karmazinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „VIA SMS LT“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėja UAB „VIA SMS LT“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama (t. 1, b. l. 1–6):

51.1. panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 241-51 „Dėl VIA SMS LT, UAB, inspektavimo rezultatų“ (toliau – ir sprendimas Nr. 241-51) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

61.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su sprendimu Nr. 241-51, nes jis yra nepagrįstas, pažeidžia proporcingumo, protingumo principus, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

82.1. Faktinės aplinkybės

9Priežiūros tarnyba 2013 m. spalio 7 d. rašte Nr. S 2013/(21.12-2101)-12-4696 informavo Bendrovę apie Lietuvos banko valdybos pirmininko 2013 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. V 2013/(1.7-260402)-02-188 „Dėl VIA SMS LT, UAB, inspektavimo“ ir paprašė pateikti užpildytas lenteles, kuriose būtų pateikti duomenys apie visas 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarytas vartojimo kredito sutartis. Priežiūros tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 241-36 Bendrovei pradėta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl Priežiūros tarnybos 2014 m. kovo 13 d. inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4 (toliau – ir inspektavimo ataskaita Nr. 289-4) nustatytų Įstatymo pažeidimų. Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime Nr. 241-51 Bendrovei paskirta 15 500 Lt bauda.

102.2. Dėl vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio mokumo vertinimo

112.2.1. Pareiškėja remiasi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarime Nr. 03-62 patvirtintais Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurių reikalavimai nuo 2013 m. liepos 1 d. taikomi vartojimo kredito davėjams, veikiantiems pagal Įstatymą, be kita ko, jų 4, 7, 7.1, 7.3, 7.4, 12, 16 punktais.

122.2.2. Pareiškėja nurodo, kad jai nustatyta pareiga įvertinti visas šeimos pajamas, jeigu į ją besikreipiantis vartojimo kredito gavėjas yra susituokęs. Registracijos Bendrovės interneto svetainėje ir pokalbių su vartojimo kredito gavėjais metu Bendrovė informavo vartojimo kredito gavėją apie vartojimo kredito gavėjo pareigą pateikti teisingus, tikslius ir išsamius duomenis apie save. Bendrovė, gavusi paraišką vartojimo kreditui gauti ir vartojimo kredito gavėjo sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, patikrina Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, ar vartojimo kredito gavėjas nėra susituokęs; jeigu vartojimo kredito gavėjas susituokęs, suteikia vartojimo kredito gavėjui galimybę pateikti duomenis apie jo sutuoktinio gaunamas pajamas ir įsipareigojimus. Vartojimo kredito gavėjas informaciją apie sutuoktinio pajamas gali įvesti vartotojo kabinete arba paraiškoje, taip pat prašoma vartojimo kredito gavėjo atsiųsti paskutinių 4 mėnesių (jo ar / ir jo sutuoktinio) banko sąskaitos išrašą. Remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Bendrovė neturi teisės tikrinti vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio asmens duomenų be vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio rašytinio sutikimo. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja skambina vartojimo kredito gavėjams, siekdama dar kartą patikrinti, ar paraiškoje įvesti duomenys (taip pat ir apie sutuoktinio pajamas) yra teisingi. Pareiškėja informuoja savo klientus apie pareigą suteikti pareiškėjos prašomą teisingą ir išsamią informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo mokumui vertinti. Remiantis Nuostatais, pareiškėjai nėra imperatyviai nurodyta, kad ji privalo kreiptis į mokumui vertinti naudojamas duomenų bazes, siekdama patikrinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, bet gali remtis vartojimo kredito gavėjo pateikta pakankama informacija. Bendrovės darbuotojai gautus duomenis ir informaciją iš vartojimo kredito gavėjo trumpai konspektuoja Bendrovės vidinėje duomenų bazėje. Bendrovės darbuotojai klausia vartojimo kreditų gavėjų apie jų sutuoktinio pajamas ir kaip ilgai tokias pajamas jie gauna. Pagal įmonėje vyraujančią praktiką Bendrovės darbuotojai komentaruose įrašo vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio duomenis tik apie pajamas, kurios gaunamos pastoviai, t. y. ne trumpiau negu per paskutinius 4 mėnesius. Taigi, Bendrovė vertino tvarias vartojimo kredito gavėjų pajamas, todėl Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) teiginiai, kad pareiškėja nevertina vartojimo kredito gavėjo pajamų tvarumo, yra nepagrįsti.

132.2.3. Inspektavimo metu nustatyti 199 atvejai (7,5 proc. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. suteiktų vartojimo kreditų), kai Bendrovė išdavė vartojimo kreditus, remdamasi tik vartojimo kredito gavėjo paraiškoje nurodyta informacija apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio gaunamas mėnesio pajamas ir papildomai operatorių pokalbių telefonu metu surinkta bei komentaruose įrašyta informacija apie šeimos pajamas, tačiau atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad Bendrovė privalėjo rinkti sutuoktinių rašytinius sutikimus ir imtis papildomų veiksmų tam, kad įsitikintų šių pajamų tvarumu, nes Nuostatai neįtvirtina Bendrovės pareigos tikrinti asmens duomenis mokumui vertinti skirtose duomenų bazėse.

142.2.4. Bendrovė vartojimo kreditus išduoda 18 m. sulaukusiems asmenis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.5 straipsniu, fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18 m.; nuo to laiko asmenys yra visiškai atsakingi už savo veiksmus, pateiktą informaciją (tiek žodinę, tiek rašytinę) bei turi teisę prisiimti civilines teises ir pareigas, taip pat įgyja visišką darbinį veiksnumą. Apie pareigą pateikti teisingą ir išsamią informaciją Bendrovė nuolat informuoja vartojimo kredito gavėjus, taigi, laikosi Nuostatuose nurodytų reikalavimų ir atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad Bendrovė rėmėsi tik vieno mėnesio duomenimis apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių pajamas, o remdamasi operatorių pokalbių telefonu metu surinkta ir komentaruose įrašyta informacija apie šeimos pajamas, netinkamai vertino vartotojų pajamų tvarumą ir tokiu būdu negalėjo įsitikinti, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį, ir nesilaikė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos skolinti atsakingai

152.3. Dėl vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimo

162.3.1. Nors atsakovas teigia, jog atsakingasis skolinimas yra grindžiamas nuostata, kad kredito gavėjo mokumo vertinimas turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį (Nuostatų 7.5 punktas), tokia prielaida yra kredito gavėjo tvarios pajamos, tačiau remiantis Nuostatų 7 punktu atsakingas skolinimas grindžiamas ne vien tvarių pajamų principu: pagal šio punkto papunkčius vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimas susideda ir iš vartojimo kredito gavėjo kredito istorijos įvertinimo bei kitų aplinkybių vertinimo.

172.3.2. Bendrovė vertina vartojimo kredito gavėjo kredito istoriją, surinkusi žodžiu duomenis iš vartojimo kredito gavėjo, patikrina vartojimo kredito gavėjo istoriją savo duomenų bazėje; jeigu vartojimo kredito gavėjo kredito istorija yra gera, Bendrovė neturi pagrindo netikėti vartojimo kredito gavėjo pateikta informacija. Šiuo atveju Bendrovė įvertina vartojimo kredito gavėjo pateiktus duomenis, jo vartojimo kredito istoriją ir laikosi principo, kad vartojimo kredito gavėjas suteikė Bendrovei prašomą teisingą ir išsamią informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo mokumui vertinti ir jai nėra pareigos tikrinti šio asmens kitose duomenų bazėse.

182.3.3. Nors inspektavimo metu atrankos būdu įvertinus suteiktus vartojimo kreditus, kai Bendrovė turėjo duomenis apie pajamas iš Sodros duomenų bazės, vartojimo kredito gavėjų paraiškose nurodytą informaciją apie sutuoktinių pajamas ir informaciją iš „Infobanko“ apie vartojimo kredito gavėjų turimus įsipareigojimus, buvo nustatyta 17 atvejų, kai vartojimo kredito gavėjams buvo suteiktos paskolos, nors, pagal Bendrovės surinktus duomenis, šių kredito gavėjų įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė nuo 41 proc. iki 390 proc., tačiau ši atsakovo prielaida nėra tiksli. Minėta, kad Bendrovė kreipėsi į vartojimo kredito gavėjus telefonu, taip pat fiksavo savo vidaus sistemoje vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją apie jo realiai gaunamas pajamas. Remiantis inspektavimo ataskaitos Nr. 289-4 lentele Nr. 3, buvo užfiksuota, kad visi asmenys gavo papildomas pajamas. Atsižvelgiant į tai bei remiantis, tuo, jog atsakovas neįvertino vartojimo kredito gavėjų pateiktų duomenų, atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad Bendrovė viršijo Nuostatų 9 punkte nustatytą 40 proc. vartojimo kredito gavėjo (šeimos) tvarių pajamų santykį. Pareiškėja pateikia lentelę, kurioje nurodyti visi paminėti 17 atvejų, ir, pasak pareiškėjos, matyti, kad vartojimo kreditų gavėjų kredito istorija buvo gera ir tik keli asmenys nesugebėjo laiku grąžinti jiems suteiktų vartojimo kreditų.

19Atsakovas nepagrįstai neįvertino to, kad tik 5 asmenys realiai tapo skolininkais, kad šių asmenų kredito istorija buvo gera, neatsižvelgė į tai, kad visais atvejais buvo surinkta informacija iš paties vartojimo kredito gavėjo apie jo gaunamas pajamas. Taigi, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad Bendrovė, suteikdama vartojimo kreditus vartojimo kreditų gavėjams, kurių įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė nuo 41 iki 390 proc., t. y. viršijo Nuostatų 9 punkte nustatytą 40 proc. dydį, nesilaikė atsakingojo skolinimo principo.

202.4. Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų

212.4.1. Dėl netesybų

22Remiantis CK 6.245 straipsnio 1 dalyje pateikta civilinės atsakomybės samprata, yra dvi civilinės atsakomybės rūšys – nuostolių atlyginimas ir netesybos. Lietuvos Respublikos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais minimaliais nuostoliais, kurių nebereikia įrodinėti, tačiau visais atvejais netesybų įskaičiavimo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Teismas gali pasiūlyti šaliai pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių ji realiai patyrė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 1 dalis). Šalis gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jos nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog šalis tiksliai įrodytų jos realiai patirtų dėl kitos šalies pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, kai reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kreditoriui pasirinkus pažeistų teisių gynimo būdu nuostolių atlyginimą, visais atvejais turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, taip pat tai, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių (LAT 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Netesybos ir nuostoliai yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos, o įstatymas nustato skirtingus netesybų ir nuostolių priteisimo pagrindus, todėl kreditorius, siekdamas, kad jam būtų priteistos ir netesybos, ir jas viršijantys nuostoliai, turi reikšti abu šiuos reikalavimus (LAT 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo LAT praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1, psl. 424–452).

232.4.2. Dėl nuostolių

242.4.2.1. Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Vartojimo kredito gavėjas gali atlyginti padarytus nuostolius (įskaičiuojant ikiteisminio išieškojimo išlaidas) savo laisva valia ar Bendrovei kreipiantis į teismą, šią sumą prisiteisus ir pateiktus vykdomąjį dokumentą vykdyti.

252.4.2.2. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012, ikiteisminio išlaidų atlyginimo kompensavimas gali būti taikomas, jeigu jis buvo nustatytas sutartyje, sutarties sudarymo metu, o ne po sutarties sudarymo, vienašališkai pakeičiant sutartį, taip pat turi būti nurodomas konkretus skolos išieškojimo mokesčio dydis ir jo išieškojimo iniciavimo sąlygos. Bendrovės direktoriaus 2011 m. balandžio 14 d. įsakyme yra patvirtinti Bendrovės ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo išlaidų įkainiai.

262.4.2.3. Bendrovė, remdamasi teisės aktais, prognozuoja galimus praradimus ir įsiskolinimo mastus, tačiau Bendrovės patiriamų nuostolių dėl tam tikrų vartotojų nesąžiningumo ir vartojimo kredito laiku negrąžinimo perkėlimas ir išdalinimas visiems vartotojams, padidinant vartojimo paskolos palūkanas ar kitus mokesčius, nesąžiningai paveiktų kitų vartotojų interesus. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė, planuodama savo nuostolius dėl pradelstų įsiskolinimų, dalies patiriamų nuostolių padengimą yra perkėlusi pačiai nesąžiningai vartojimo paskolos šaliai. Siekdama neklaidinti vartotojų, suteikti visą būtiną informaciją susijusią su teikiamomis paslaugomis bei išdėstyti vartojimo paskolos sąlygas aiškiai ir suprantamai, Bendrovė vartojimo paskolos gavėjo įsiskolinimo administravimo vidinėje duomenų bazėje ir Bendrovės vykdomo ikiteisminio įsiskolinimo išieškojimo išlaidas apibrėžia vartojimo paskolos sutartyje bei standartinės informacijos apie vartojimo paskolą formoje. Bendrovė, siekdama aiškumo, taip pat nurodo maksimalų šių išlaidų dydį ir taip vartotojo naudai apriboja jo civilinę atsakomybę. Taigi, vartojimo kredito gavėjas, prieš sudarydamas sutartį, su tokių išlaidų atlyginimu yra susipažinęs, jam tiksliai žinoma maksimali šių išlaidų suma bei sąlygos, kada šios išlaidos privalo būti kompensuojamos.

272.4.2.4. Pareiškėja visais atvejais neprašo atlyginti skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų. Pareiškėjas sieja šias išlaidas su realiai patirtais nuostoliais ir jas prašo atlyginti tik tada, kai pareiškėja atliko ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo veiksmus, t. y. su vartotoju buvo bandyta susisiekti, jam išsiųsti raginimai, bandyta tartis ir bendradarbiauti, tačiau vartotojas, veikdamas nesąžiningai ir nebendradarbiaudamas su pareiškėja, piktavališkai vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Taigi, nurodytos išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje nurodomą nuostolių apibrėžimą, todėl, remiantis visišku nuotolių atlyginimo principu, šių išlaidų kompensavimas yra teisėtas.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos bankas, sutapatindamas ikiteisminio išieškojimo išlaidas su Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytomis netesybomis, neteisingai interpretavo Įstatymo normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

29II

30Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 1, b. l. 43–50).

311. Dėl vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio mokumo vertinimo

321.1. Viena iš esminių vartojimo kredito davėjo pareigų įtvirtinta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme įtvirtintas atsakingojo skolinimo principo įgyvendinimas detalizuojamas Nuostatuose, kurių reikalavimai nuo 2013 m. liepos 1 d. taikomi visiems vartojimo kredito davėjams.

331.2. Pareiškėja skunde teigia, kad neturi teisės tikrinti vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio asmens duomenų be vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio rašytinio sutikimo, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia prašyti vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio rašytinio sutikimo dėl jo asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo. Pareiškėja inspektavimo metu nepateikė įrodymų, kad buvo ketinama ir mėginama gauti vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio rašytinį sutikimą tikrinti asmens duomenis, todėl šis pareiškėjos argumentas nepagrįstas.

341.3. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4 konstatuota, kad operatorių telefonu surinktos ir komentaruose įrašytos informacijos nėra galimybės patikrinti, t. y. neįmanoma įsitikinti, ar vartojimo kredito gavėjas iš tiesų nurodė tokius duomenis, taip pat remiantis tuo, kad Bendrovė nesiėmė jokių papildomų veiksmų įsitikinti, ar informacija yra teisinga, darytina išvada, kad tokiu būtu surinkti duomenys negali būti laikomi iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija mokumui vertinti. Pavyzdžiui, inspektavimo metu analizuoti Bendrovės pateiki duomenys dėl vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ), pagal kurią 2 mėn. laikotarpiui suteiktas ( - ) Lt vartojimo kreditas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenų bazės duomenis vartojimo kredito gavėjo pajamos – ( - ) Lt per mėnesį, o paraiškoje nurodytos sutuoktinio pajamos – ( - ) Lt. Pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ administruojamą duomenų bazės „Infobankas“ duomenis šeimos įsipareigojimai kredito įstaigoms sudaro ( - ) Lt. Bendrovės darbuotojo komentare nurodyta, kad „dirba su vyru užsienyje, gauna bendrai apie ( - )litų“. Šiuo atveju Bendrovė inspektavimo metu nepateikė jokių surinktų papildomų įrodymų apie sutuoktinio gaunamas pajamas. Abejonių dėl pateiktų duomenų pagrįstumo kelia žymus abiejų sutuoktinių nurodytų pajamų (pateiktoje paraiškoje ir nurodytos žodžiu, telefonu) skirtumas. Lietuvos bankui ebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių minėtų sutuoktinių pajamų tvarumą, t. y. kad sutuoktinių darbas nuolatinis, pajamos stabilios, gaunamos kas mėnesį bent paskutinius 4 mėnesius. Inspektavimo metu taip pat analizuoti Bendrovės pateikti duomenys dėl vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ), pagal kurią 12 mėnesių terminui suteiktas ( - ) Lt vartojimo kreditas. Pagal Sodros duomenų bazės duomenis vartojimo kredito gavėjas pajamų negauna, paraiškoje nurodytas sutuoktinio atlyginimas – ( - ) Lt per mėnesį. Bendrovės operatoriui buvo žodžiu nurodyta, kad gauna ( - ) Lt neoficialių pajamų. Taigi, paskola faktiškai išduota tik remiantis paraiškoje nurodyta informacija apie sutuoktinio gaunamas pajamas. Bendrovė inspektavimo metu nepateikė jokių surinktų papildomų įrodymų nei apie kredito gavėjo, nei apie jo sutuoktinio gaunamas pajamas. Abejonių pateiktų duomenų pagrįstumu kelia faktas, kad gana dideles pajamas per mėnesį gaunanti šeima, nurodžiusi neturinti kitų skolinių įsipareigojimų, prašo suteikti ( - ) Lt vartojimo kreditą. Šiuo atveju Lietuvos bankui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktinio darbas yra nuolatinis, pajamos stabilios, gaunamos kas mėnesį ne trumpiau kaip paskutinius 4 mėnesius. Remiantis inspektavimo metu surinktais duomenimis ir informacija, Bendrovei neįrodžius, kad atitinkamų klientų nurodytos pajamos buvo tvarios, t. y. inter alia gaunamos ne trumpiau kaip 4 mėnesius, sprendime Nr. 241-51 buvo pagrįstai konstatuotas Nuostatų 7.3, 9 ir 11 punktų bei Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

351.4. Pareiškėja klaidingai teigia, kad sprendime Nr. 241-51 konstatuota, jog pareiškėja privalėjo surinkti sutuoktinių rašytinius įrodymus visais atvejais. Kaip nurodyta sprendime Nr. 241-51, nesant kitų įrodymų dėl sutuoktinių gaunamų pajamų (pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašo), pareiškėja nerinko sutuoktinių rašytinių sutikimų, kad galėtų patikrinti duomenis duomenų bazėse, t. y. įsitikinti gaunamų pajamų tvarumu.

362. Dėl vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimo

372.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai imperatyviai neįtvirtina kredito davėjo pareigos tikrinti vartojimo kredito gavėjo mokumą duomenų bazėse, netgi priešingai: pareiškėja gali remtis vartojimo kredito gavėjo pateikta pakankama informacija.

382.2. Pažymėtina, kad Įstatymas parengtas įgyvendinant 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – ir Direktyva). Apibendrinant Direktyvos preambulės nuostatas pažymėtina, kad už vartojimo kredito gavėjo mokumo patikrinimą vienintelis atsakingas subjektas yra vartojimo kredito davėjas, todėl besąlyginis pareiškėjos pasitikėjimas vien tik vartojimo kredito gavėjo pateikiama informacija yra nepagrįstas ir parodo neatsakingą požiūrį į tinkamą Įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų pareigų laikymąsi. Pareiškėjos argumentas, kad apie pareigą pateikti teisingą ir išsamią informacija pareiškėja nuolat informuoja vartojimo kredito gavėjus, todėl pareiškėja laikosi Nuostatų reikalavimų, atsakingo skolinimo prasme taip pat vertintinas itin kritiškai, kadangi Nuostatų 12 punkto tinkamas vykdymas anaiptol neatleidžia vartojimo kredito davėjo nuo pareigos ne tik surinkti informaciją apie kliento finansinę padėtį, bet ir ją tinkamai įvertinti. Teisiniuose santykiuose egzistuojantis šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principas įgalioja Bendrovę nepasikliauti vien tik vartojimo kredito gavėjo pareiga pateikti teisingą ir išsamią informaciją – Bendrovė ir pati privalo tinkamai vykdyti jai teisės aktuose nustatytas pareigas.

392.3. Atsakovas atsiliepime aiškina Įstatymą ir Nuostatas, atsižvelgdamas į Direktyvos tikslą – užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą bei atskirų Direktyvos nuostatų įgyvendinimą (preambulės 26 punktas). Be to, Direktyva siekiama ne skatinti vartotojus imti daugiau kreditų, o suteikti jiems visą reikiamą informaciją ir užtikrinti jų teises prieš imant kreditą nuodugniai apsvarstyti sprendimą.

402.4. Įstatyme, jo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta „pakankamos informacijos“ sąvoka turėtų būti suprantama kaip duomenų ir informacijos apie vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį visuma, apimanti ir atitinkamus įrodymus bei vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Tais atvejais, kai minėtų įrodymų ir pagrindžiančių dokumentų negauta arba jų nepakanka įsitinkinti pateiktos informacijos tikrumu, objektyvumu ir teisingumu, vartojimo kredito davėjui atsiranda pareiga gautą informaciją patikrinti mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje. Šiuo atveju ne tiek svarbus kiekybinis informacijos pakankamumo elementas, kiek kokybinis, nustatantis informacijos pagrįstumą, šaltinių, iš kurių ji gauta, įvairovę ir patikimumą. Be to, vadovaujantis Nuostatų 14 punktu, vartojimo kredito davėjas privalo mokumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją išsaugoti visą vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo santykių laikotarpį, kad vartojimo kredito davėjas prireikus galėtų pateikti įrodymus, jog tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą.

412.5. Minėtą Įstatymo ir Nuostatų aiškinimą pagrindžia ir kitų ES šalių praktika

422014 m. gegužės 14 d. Europos Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių įgyvendinimo COM(2014) 259 final (4.5 punktas) nurodyta, kad „8 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad kreditorius įvertintų vartotojo kreditingumą atitinkamais atvejais remdamasis iš vartotojo gauta pakankama informacija ir prireikus atlikęs patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje. Dvi valstybės narės (Belgija ir Jungtinė Karalystė) patikslino ar paaiškino, ką reiškia „pakankama informacija“. Šios sąvokos paaiškinimas turėjo teigiamą poveikį, pavyzdžiui, suinteresuotieji subjektai Belgijoje teigia, kad kredito teikėjų įpareigojimas registruoti tam tikrus finansinius produktus ir saugoti vartotojų kreditingumo patikrinimų rezultatus davė naudos vartotojams, net ir atsižvelgiant į tai, kad „išsamios ir teisingos“ informacijos iš vartotojų jau buvo reikalaujama ir tokia informacija buvo gaunama dar prieš perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę. Vis dėlto dėl šios nuostatos vykdymo užtikrinimo kyla rūpesčių (kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, kad sutartis pardavimo vietoje pasirašyti siūlantys kreditoriai ne visada gauna pakankamą informaciją, nes susikerta siekiai parduoti prekę ar paslaugą ir laikytis teisinių įpareigojimų). Todėl vartotojų kreditingumas ne visada įvertinamas pakankamai nuodugniai“.

432.6. Taigi, remiantis teleologiniu teisės aktų aiškinimo metodu, apibendrinant teisės aktų nuostatas ir užsienio praktiką darytina išvada, kad pareiga prireikus tikrinti vartojimo kredito gavėjo duomenis duomenų bazėse turėtų atsirasti tais atvejais, kai kyla abejonių dėl duomenų išsamumo, teisingumo arba kai gauta informacija nėra pakankama priimti vienareikšmiam ir įrodymais pagrįstam sprendimui dėl mokumo vertinimo. Atsižvelgiant į tai, sprendime Nr. 241-51 ir buvo konstatuota, kad nesant galimybės patikrinti telefonu surinktos informacijos teisingumo, surinkti duomenys neturėtų būti laikomi pakankama informacija mokumo vertinimui; tokiais atvejais, nesurinkus, papildomų įrodymų, informacija turėtų būti tikrinama duomenų bazėse.

44Remiantis inspektavimo metu surinktais duomenimis, sprendime Nr. 241-51 nurodytais argumentais, pateiktu teisės nuostatų aiškinimu, nėra pagrindo sprendimą Nr. 241-51 laikyti nepagrįstu; skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, priimtas išnagrinėjus visus inspektavimo metu surinktus duomenis ir informaciją, įvertinus Bendrovės 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. R-LB-2014/001 „Dėl galimo Vartojimo kredito įstatymo pažeidimo“ pateiktus paaiškinimus.

453. Dėl įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykio vertinimo

463.1. Sprendime Nr. 241-51 konstatuota, kad inspektavimo metu atrankos būdu įvertinus suteiktus vartojimo kreditus nustatyta 17 atvejų, kai vartojimo kredito gavėjams buvo suteiktos paskolos, nors pagal Bendrovėje surinktus duomenis kredito gavėjų įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė nuo 41 iki 390 proc. Inspektavimo ataskaitoje argumentuojama, kad atsižvelgiant į darytą išvadą, jog telefoninio pokalbio metu surinkti ir komentaruose įrašyti duomenys negali būti laikomi iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija mokumui vertinti, todėl jie pagrįstai nebuvo įtraukiami, skaičiuojant 40 proc. santykį.

473.2. Pakartotinai pažymėtina, kad Bendrovės naudojamas informacijos rinkimo būdas, kai ji surenkama žodžiu, telefonu, laikytinas netinkamu Nuostatų reikalavimų vykdymu, kadangi ši informacija negali būti patikrinta, neįmanoma įsitikinti jos autentiškumu (ar vartojimo kredito gavėjas iš tiesų nurodė tokius duomenis ir pan.). Be to, Bendrovės komentaruose užrašoma informacija taip pat nėra vienareikšmiška ir pakankamai tiksli. Pavyzdžiui, inspektavimo metu nagrinėti Bendrovės pateikti duomenys dėl sutarties Nr. 161747, pagal kurią suteiktas 1 000 Lt vartojimo kreditas 24 mėn. Remiantis iš Sodros duomenų bazės gauta informacija, vartojimo gavėjas dirba Maxima LT, UAB, tačiau informacijoje nenurodytas darbo užmokestis. Bendrovės darbuotojos komentare pažymėta suma nėra konkreti („įsidarbino nuo mėnesio pradžios, alga ant popieriaus apie 1 000 litų“ ir gali būti vertinama itin subjektyviai (vartojimo kredito gavėjas, gaunantis 800 Lt atlyginimą, gali pasakyti, kad jo atlyginimas yra apie 1 000 Lt). Be to, surinktoje informacijoje nėra duomenų apie naujos darbo sutarties terminą (ar sutartis terminuota, ar neterminuota, ar nustatytas bandomasis laikotarpis). Pati pareiškėja 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. R-LB-2014/001 „Dėl galimo Vartojimo kredito įstatymo pažeidimo“ nurodė, kad tikrindama vartojimo kredito gavėjus „Infobanko“ sistemoje pastebėjo, kad dažniausiai vartojimo kredito gavėjai meluoja apie savo finansinius įsipareigojimus, pildydami paraiškas. Šis praktika paremtas pareiškėjos teiginys patvirtina faktą, kad pačių vartojimo kredito gavėjų paraiškoje pateikiami duomenys gali būti netikslūs, neatitinkantys tikrovės, todėl turėtų būti paremti įrodymais arba prireikus tikrinami duomenų bazėse. Taigi, Bendrovės žodžiu surinkta informacija yra subjektyvi, nevienareikšmiška, todėl, nesant pagrindžiančių įrodymų dėl pajamų tvarumo, laikytina nepakankama tinkamam mokumo vertinimui atlikti.

48Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, duomenys surinkti telefonu ir įrašyti komentaruose negali būti laikomi iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija mokumui vertinti, todėl pagrįstai nebuvo įtraukiami, skaičiuojant 40 proc. santykį. Taigi, skundžiamame sprendime pagrįstai ir tinkamai konstatuotas Nuostatų 9 punkto ir Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

493.3. Sprendime Nr. 241-51 pažymėta, kad duomenys, susiję tik su Bendrovės sudarytų sutarčių kredito istorija, yra vienas iš Nuostatų 7 ir 18 punktuose nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo mokumui, tačiau negali būti laikomi pakankamu pagrindu išduoti vartojimo kreditą, viršijant Nuostatų 9 punkte įtvirtintą įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykį. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4 nurodyta, kad Bendrovė naudoja UAB „Creditinfo Lietuva“ sukurtą „Scorecard“ reitingavimo programą, kurioje naudojami duomenys iš UAB „Creditinfo Lietuva“ „Skolininkų administravimo informacinė sistema“ duomenų bazės bei kitų bazių. Nuo 2013 m. liepos 1 d. Bendrovė minėtą „Scorecard“ reitingą naudoja kaip rekomendacinį, o pirmenybę teikia informacijai apie vartojimo kredito gavėjo turėtus vartojimo kreditus Bendrovėje ir su jų vykdymu susijusią istoriją. Minėtoje reitingavimo sistemoje vertinami 26 kriterijai, susiję su vartojimo kredito gavėjų finansinių įsipareigojimų vykdymu bei kita informacija: paraiškų skaičius, pageidautų kreditų dydžiai, uždelstų mokėjimų dydžiai, vėlavimo terminai bei kiti duomenys apie finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Akivaizdu, kad minėta duomenų bazė apima daugiau duomenų, informacijos ir kriterijų negu vartojimo kredito gavėjo kredito istorija, sudaryta atsižvelgiant į vien tik Bendrovėje gautus vartojimo kreditus. Minėta duomenų bazė ir reitingavimo programa yra prieinama Bendrovei. Be to, Bendrovės nurodytas faktas, kad 5 vartojimo kredito gavėjai iš 17 analizuotų atvejų, kas sudaro beveik 30 proc., tapo skolininkais, kaip tik įrodo sprendime Nr. 214-51 padarytą išvadą, kad Bendrovė netinkamai vertino klientų mokumą.

504. Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų

514.1. Atmestini pareiškėjos argumentai dėl sprendimo Nr. 241-51 dalies dėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pažeidimo. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jos taikomoms ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo išlaidoms (toliau – ir administravimo mokestis) nėra taikomas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas ribojimas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

524.2. Bendrovės standartinėje informacijoje ir vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkte nurodyta, kad, vartojimo kredito gavėjui uždelsus vartojimo kredito sutartyje nustatytus mokėjimus, kredito gavėjas privalo kredito davėjui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo bendros uždelstos mokėjimų sumos, už kiekvieną pradelstą dieną. Bendrovės standartinėje informacijoje ir vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ir (ar) nesumoka kredito palūkanų ir (ar) nevykdo kitų savo vartojimo kredito sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal vartojimo kredito sutartį, tai kredito gavėjas privalo visiškai atlyginti kredito davėjo išlaidas, susijusias tiek su teisminiu, tiek su neteisminiu kredito gavėjo įsiskolinimo pagal kredito sutartį išieškojimu, taip pat kitas išlaidas, kurias kredito davėjas patyrė dėl to, kad kredito gavėjas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal vartojimo kredito sutartį. Minėtame vartojimo kredito sutarties punkte konkretūs išlaidų dydžiai nenustatyti. Priežiūros tarnybos atlikto inspektavimo metu nustatyta, kad pagal Bendrovės pateiktus duomenis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. skolų administravimo bendrovėms buvo perduotos 798 sutartys, kai vartojimo kredito gavėjai delsė vykdyti savo įsipareigojimus, tai sudaro 5,07 proc. visų nagrinėtu laikotarpiu sudarytų vartojimo kredito sutarčių. Visų šių vartojimo kredito sutarčių išieškojimo sumai taikytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkte nustatytos 0,05 proc. netesybos ir pridėtos 10.5 punkte nustatytos skolos administravimo išlaidos (remiantis klientams siųstų raštų pavyzdžiais, šios išlaidos įvardijamos „išlaidomis už priminimo laiško paruošimą ir išsiuntimą“, įvertinant jas 150 Lt suma).

534.3. Vartojimo kredito sutarties šalių santykius, atsakomybę pagal vartojimo kredito sutartį reglamentuoja specialus Vartojimo kredito įstatymas. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę Įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Kompensacinių mokėjimų (netesybų arba kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Vartojimo kredito atsakomybė ribojama Įstatyme nustatytu dydžiu (0,05 proc.), todėl į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą kreditorius gali įrodinėti ieškinio teisenos tvarka kiekvienos atskiros vartojimo kredito sutarties atveju. Toks Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies išaiškinimas paremtas nuoseklia Lietuvos teismų praktika (LAT 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo LAT praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1799-603/2013, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1844-619/2013 ir kt.).

544.4. Minėti Įstatymo išaiškinimai atsispindi ir Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 241-26 patvirtintoje ir viešai Lietuvos banko tinklalapyje paskelbtoje Pozicijoje dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo (toliau – ir Pozicija), kurioje nurodoma, kas tais atvejais, kai netesybos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies. Tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia delspinigiai, siekiantis išsiieškoti kreditorius gali kreiptis į teismą, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius ir juos įrodyti.

554.5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą yra nustatytos netesybos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai, nepaisant to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui nebūtų taikomi. Šiuo konkrečiu atveju Bendrovė, pagal vartojimo kredito sutarties 10.2 punktą taikydama 0,05 proc. delspinigius, neturėjo teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo mokesčių, nes Bendrovės nuostoliai (išlaidos), susiję su ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo išlaidomis, turėjo būti įskaičiuojami į 0,05 proc. netesybų dydį. Tik tuo atveju, jeigu realūs ir įrodymais pagristi Bendrovės nuostoliai viršytų delspinigių dydį, ji turėtų teisę dėl kiekvienos atskiros vartojimo kredito sutarties kreiptis į teismą, kad jai šie nuostoliai būtų priteisti. Pati pareiškėja pripažino, kad vartojimo kredito gavėjams taikoma skolos išieškojimo išlaidų suma (150 Lt) tėra „planuojami <...> nuostoliai dėl pradelstų įsiskolinimų“. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės vienašališkai nustatytas ir jokiais įrodymais nepagrįstas skolos administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad vartojimo kredito gavėjo finansiniai įsipareigojimai nevykdomi laiku, papildomas jo nustatymas bei taikymas kartu su 0,05 proc. netesybų dydžiu laikytinas prieštaraujančiu Įstatymo 11 straipsnio 8 nuostatai.

564.6. Šioje byloje negalima remtis pareiškėjos nurodytais Vilniaus apygardos teismo išaiškinimais 2012 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa. Minėtoje byloje nagrinėti santykiai, kylantys iš elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarčių, kurias reguliuoja Elektroninių ryšių įstatymas, o šioje byloje sprendžiami klausimai, kylantys iš vartojimo kredito sutarčių, kurias specifiškai reguliuoja Vartojimo kredito įstatymas. Paminėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai neturi teisinės reikšmės, nes, priešingai negu nurodė pareiškėja, nei standartinėje informacijoje, nei vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose nėra aptarti konkretūs ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo įkainiai, kuriuos taiko pareiškėja, todėl pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai klaidingos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokias faktines aplinkybes.

57Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad sprendime Nr. 241-51 tinkamai ir pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais reikalaudama iš kredito gavėjo mokėti Bendrovės nustatytą priminimo laiško parengimo ir išsiuntimo mokestį ir kartu pagal vartojimo kredito sutartį taikydama 0,05 proc. nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną netesybas, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 8 dalį.

58III

591. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „VIA SMS LT“ atstovė teisininkė K. Č. (2015 m. balandžio 2 d. įgaliojimas (t. 1, b. l. 168)), remdamasi pareiškėjos skundu, prašė jį tenkinti, pateikė papildomus rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 177–187).

602. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos banko atstovės šios institucijos Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Rasa Cicėnienė (2014 m. lapkričio 18 d. įgaliojimas V 2014/(1.133-2100)-210-88 (t. 1, b. l. 172)), vyresnioji juriskonsultė Justina Tarasevčienė (2014 m. lapkričio 18 d. įgaliojimas V 2014/(1.133-2100)-210-87 (t. 1, b. l. 171)), juriskonsultė Rūta Merkevičiūtė (2014 m. lapkričio 18 d. įgaliojimas V 2014/(1.133-2100)-210-86 (t. 1, b. l. 173)), Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Karmazinienė (2014 m. rugpjūčio 25 d. įgaliojimas V 2014/(1.133-2100)-210-61 (t. 1, b. l. 174)) rėmėsi atsakovo atsiliepimu į pareiškėjos skundą bei per teismo posėdį pateiktais paaiškinimais (t. 1, b. l. 175–176) ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti skundžiamą sprendimą.

61Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

62I

63Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

641. Bendrovės direktorius 2011 m. balandžio 14 d. įsakyme „Dėl UAB „VIA SMS LT“ ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo išlaidų įkainių patvirtinimo“ patvirtino šiuos Bendrovės ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo išlaidų įkainius: skambučio skolininkui, kai jis neatsiliepia ar su juo nesusisiekta – 3 Lt; skambučio skolininkui, kai su juo bendraujama telefonu ir vedamos derybos dėl skolos grąžinimo – 10 Lt; atsiliepimas į skolininko skambutį ir derybų dėl skolos mokėjimo grafiko vedimas – 6 Lt; trumpoji žinutė / priminimas dėl skolos apmokėjimo – 4 Lt; el. laiško (įspėjimo, raginimo, perspėjimo, priminimo dėl skolos sumokėjimo ir pan.) parengimas ir išsiuntimas – 22,50 Lt; susirašinėjimas su skolininku el. laiškais, skolos įmokų mokėjimo grafiko derinimas – 6 Lt; paprasto ar registruoto laiško (įspėjimo, priminimo, raginimo sumokėti skolą) parengimas ir išsiuntimas – 35 Lt (t. 1, b. l. 7, 76).

652. Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2013 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. V 2013/(1.7-260402)-02-188 „Dėl VIA SMS LT, UAB inspektavimo“ patvirtino Bendrovės inspektavimo komisijos sudėtį bei pavedė nurodytai komisijai Bendrovės tikslinį inspektavimą pradėti 2013 m. spalio 15 d. ir baigti 2013 m. spalio 17. (t. 1, b. l. 78).

663. Priežiūros tarnyba 2013 m. spalio 7 d. rašte Nr. S 2013/(21.12-2101)-12-4696 „Dėl inspektavimo“ (toliau – ir raštas Nr. S 2013/(21.12-2101)-12-4696) informavo Bendrovę apie tikslinį Bedrovės inspektavimą 2013 m. spalio 15 d. – 2013 m. spalio 17 d., kurio metu bus vertinamas vartojimo kredito davėjos, t. y. Bendrovės, veiklos atitikimas Įstatyme nustatytiems reikalavimams, taip pat prašė pateikti iki 2013 m. spalio 14 d. užpildytą lentelę laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (t. 1, b. l. 79).

674. Bendrovė su 2013 m. spalio 15 d. lydraščiu Nr. 13/10/27 pateikė Lietuvos Bankui pakoreguotą rašte Nr. Nr. S 2013/(21.12-2101)-12-4696 prašytą užpildyti lentelę, nurodėm kad papildomai patikslintus duomenis atsiųs kitos dienos ryte (t. 1, b. l. 122; užpildyta lentelė (t. 1, b. l. 123–163)).

685. Priežiūros tarnyba 2014 m. kovo 13 d. inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4, 2013 m. spalio 15 d. – spalio 17 d. atlikusi vartojimo kredito davėjos VIA SMS LT, UAB tikslinį inspektavimą, kurio metu buvo vertinamas Įmonės veiklos atitikimas Įstatyme nustatytiems reikalavimams įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą bei nutraukiant sudarytas sutartis vartojimo kredito davėjo ar gavėjo iniciatyva, pateikė šias išvadas (t. 1, b. l. 9–18, 61–70):

695.1. Dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo: atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ataskaitoje, į inspektavimo metu nustatytus Nuostatų 7.3, 9, 11, 16, 18.1 bei 18.2 punktuose įvardytų reikalavimų nesilaikymo atvejus, Bendrovės vidaus procedūros neužtikrina, kad būtų laikomasi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą, vadovaujantis atsakingo skolinimo principu, įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, remiantis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija, ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą.

705.2. Dėl vartojimo kredito grąžinimo anksčiau nustatyto termino: išnagrinėjus atsitiktinės atrankos būdu pasirinktus atvejus, kai vartojimo kreditas buvo grąžintas anksčiau nustatyto termino, pažeidimų nenustatyta.

715.3. Dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo vartojimo kredito davėjo reikalavimu: išnagrinėjus atsitiktinės atrankos būdu pasirinktų sutarčių pavyzdžius, Įstatymo 19 straipsnio reikalavimų pažeidimų nenustatyta,

725.4. Dėl pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais taikomų netesybų: Bendrovė, nustatydama ir reikalaudama iš kredito gavėjo už finansinių įsipareigojimų nevykdymą kartu su Įstatyme leidžiamais delspinigiais ir priminimo laiško parengimo bei išsiuntimo mokesčio, pažeidžia Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatą.

736. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4, be kita ko, nurodyta:

746.1. Bendroji informacija

756.1.1. Pagal 2013 m. trečiojo ketvirčio duomenis Bendrovė vartojimo kreditų rinkoje užima nedidelę dalį – 1,47 proc. visos vartojimo kreditų rinkos, o mažųjų kreditų (ne daugiau kaip 1 000 Lt sumos) – 3,67 proc. rinkos dalies. Bendrovė yra VIA SMS GROUP, 2008 m. įkurtos Latvijos Respublikoje, dalis. Veiklą Lietuvoje Bendrovė pradėjo 2010 m., pagrindinė įmonės veikla yra finansavimo paslaugos – -trumpalaikiai vartojimo kreditai fiziniams asmenims. Bendrovė vartojimo kreditu teikimo veiklą vykdo tik per interneto svetainę www.viasms.lt.

766.1.2. Iki 2013 m. liepos 1 d. Bendrovė teikdavo vartojimo kreditus nuo 250 iki 1 500 Lt ir tik iki 1mėn. terminui, taip pat buvo suteikiama galimybė pratęsti kredito gražinimo terminą mėnesio laikotarpiui. Nuo 2013 m. liepos 1 d. vartojimo kredito suma gali būti nuo 250 iki 5 000 Lt, sutarties terminas – nuo 1 iki 24 mėn. Pirmo kredito suma negali viršyti 1 250 Lt, antro kredito didžiausia suma gali būti 2 000 Lt, trečio – iki 3 000 Lt., ketvirto – iki 4 000 Lt. o kitus kartus – iki 5 000 Lt. Vartojimo kredito gavėjams Bendrovė nesuteikia galimybės pratęsti kredito grąžinimo terminą, tuo pačiu metu vartojimo kredito gavėjas gali turėti tik vieną kreditą, papildomos kredito sumos nesuteikiamos. Vartojimo kreditai išduodami asmenims nuo 20 m. iki 70 m. amžiaus.

776.1.3. Inspektavimo metu Bendrovė paprašyta pateikti užpildytas lenteles laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. apie visas sudarytas vartojimo kredito sutartis. Pagal Bendrovės pateiktus statistinius duomenis Lietuvos bankui per III-iąjį ketvirtį, palyginti su II-uoju, suteiktų vartojimo kredito sutarčių skaičius sumažėjo 59 proc., išmokėtų vartojimo kreditų suma – 34 proc. Per II pusmetį, palyginus su I-uoju, išmokėtų vartojimo kredito sutarčių skaičius sumažėjo 70 proc., išmokėtų vartojimo kreditų suma – 55 proc.

786.2. Dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo.

796.2.1. Bendra informacija

806.2.1.1 Inspektavimo metu vertintas 8 straipsnyje bei Nuostatuose nustatytų reikalavimų laikymasis. Atsižvelgiant į tai, kad Nuostatai įsigaliojo 2013 m. liepos 1 d. ir nustatė detalesnius reikalavimus vartojimo kredito gavėjų vertinimui, inspektavimo metu vertintos nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarytos 2 670 vartojimo kredito sutarčių.

816.2.1.2. Bendrovė, vertindama kredito gavėjų mokumą, vadovaujasi Bendrovės direktoriaus įsakymu patvirtintomis Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Kredito gavėjo mokumo vertinimui Bendrovė naudojasi šiomis išorinėmis duomenų bazėmis: Gyventojų registro tarnyba (toliau – ir GRT), UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėmis („Skolininkų administravimo informacine sistema“ ir „.lnfobankas“), Sodros duomenų baze.

826.2.1.3. Inspektavimo metu nustatyta, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. kredito gavėjas, registruodamasis Bendrovės tinklalapyje, nurodo šiuos duomenis apie save: asmens kodą arba gimimo datą, elektroninio pašto adresą ir mobiliojo ryšio telefono numerį, registracijos metu kredito gavėjas turi patvirtinti, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, tikslūs bei išsamūs ir kad jis supranta teisines pasekmes už neteisingų duomenų pateikimą.

836.2.1.4. Bendrovės operatoriai kiekvienam vartojimo kredito gavėjui skambina telefonu ir užduoda kontrolinius klausimus. Pasak Bendrovės, kilus įtarimams ji kredito sutarties nesudaro. Daugeliu atvejų po pokalbio su vartojimo kredito gavėju surašomi komentarai, kurie, Bendrovės nuomone, yra labai vertingi tiek vertinant vartojimo kredito gavėjų mokumą, tiek vėliau Bendrovei vertinant, ar taikomas vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo procesas yra tinkamas ir veiksmingas.

846.2.2. Duomenys apie vartojimo kredito gavėjo (šeimos) finansine padėtį

856.2.2.1. Bendrovė vartojimo kredito paraiškoje nereikalauja vartojimo kredito gavėjo pateikti informacijos apie savo pajamas. Bendrovė pagal sutartį su UAB „Creditinfo Lietuva“ kompiuterine programa gauna duomenis apie kiekvieno vartojimo kredito gavėjo pajamas ir jų šaltinius iš Sodros duomenų bazės. Minėti duomenys gaunami kiekvieną kartą, kai vartojimo kredito gavėjas kreipiasi dėl vartojimo kredito, už ne trumpesnį kaip 4 mėn. laikotarpį. Kompiuterine programa apskaičiuojamas vartojimo kredito gavėjo mėnesio pajamų vidurkis, naudojamas mokumo vertinimui. Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimui Bendrovė naudoja duomenis apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio pajamas. Paraiškoje prašoma įvesti sutuoktinio mėnesio pajamas. Pasak Bendrovės, vartojimo kredito gavėjui yra suteikiama galimybė paraiškoje užpildyti sutuoktinio pajamų laukelį tik tuo atveju, kai gaunami duomenys iš GRT, kad vartojimo kredito gavėjas yra vedęs. Inspektavimo metu nustatyta, kad ši galimybė kredito gavėjams suteikiama ir tais atvejais, kai Bendrovė negauna atsakymo iš GRT duomenų bazės dėl techninių nesklandumų (t. y. duomenų bazė tuo metu neveikė). Vartojimo kredito gavėjo paraiškoje nurodytų sutuoktinio pajamų Bendrovė netikrina nė vienoje duomenų bazėje ir nerenka šias pajamas patvirtinančių dokumentų.

866.2.2.2. Pagal inspektavimo metu Bedrovės pateiktus duomenis 92 proc. visų vartojimo kredito gavėjų, kuriems nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė suteikė vartojimo kreditus, pagal Sodros duomenų bazę buvo dirbantys, o gaunantys pajamas – 87 proc.

876.2.2.3. Inspektavimo metu įvertinus Bendrovės pateiktą informaciją nustatyta, kad Bendrovė 72 atvejais (kas sudarė 2.7 proc. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. suteiktų vartojimo kreditų) išdavė vartojimo kreditus, remdamasi tik Bendrovės operatorių telefoninių pokalbių metu surinkta ir komentaruose įrašyta informacija apie vartojimo kredito gavėjų ir jų sutuoktiniu pajamas. Komentaruose dažniausia nurodyti šie pajamų šaltiniai: dirba pareigūnu, gauna pajamas užsienyje, gauna neoficialias pajamas (dirba aukle, nuomoja butą), neseniai įsidarbino, sugyventinis siunčia pinigus iš užsienio arba nurodyta, kad tai yra Bendrovės klientas. Operatorių telefonu surinkti duomenys apie pajamas netikrinami duomenų bazėse ir dažniausiai nerenkami šiuos duomenis patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į šiuos atvejus darytina išvada, kad telefoninių pokalbių metu surinktą ir komentaruose įrašytą informaciją apie vartojimo kredito gavėjų ir jų sutuoktinių pajamas Bendrovė naudojo kaip reikšmingą informaciją, nulėmusią sprendimą dėl vartojimo kredito suteikimo, tačiau Bendrovė neįsitikino šių pajamų tvarumu.

88Atsižvelgiant į tai, kad operatorių telefonu surinktos ir komentaruose įrašytos informacijos nėra galimybės patikrinti, t. y. neįmanoma įsitikinti, ar vartojimo kredito gavėjas iš tiesų nurodė tokius duomenis, taip pat remiantis tuo, kad Bendrovė nesiėmė jokių papildomų veiksmų įsitikinti, ar pateikta informacija yra teisinga, darytina išvada, kad tokiu būdu surinkti duomenys negali būti laikomi iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija mokumo vertinimui.

89Taigi, Bendrovė, mokumo vertinimui naudodama tik telefoninių pokalbių metu surinktus duomenis apie vartojimo kredito gavėjo (šeimos) pajamas, neužtikrino tinkamo Nuostatu 16 punkte, 18 punkto 1 dalyje nustatytų pareigų ir netinkamai vykdė Nuostatų 7.3 ir 11 punktuose nustatytas pareigas.

906.2.2.4. Inspektavimo metu nustatyta, kad 199 atvejais (kas sudarė 7.5 proc. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. suteiktų vartojimo kreditų) Bedrovė išdavė vartojimo kreditą, remdamasi tik vartojimo kredito gavėjo paraiškoje nurodytomis sutuoktinių gaunamomis pajamomis ir papildomai operatorių telefoninių pokalbių metu žodžiu surinkta bei komentaruose įrašyta informacija apie pajamas. Pavyzdžiui, sutartyje Nr. ( - ) pagal Sodros duomenų bazę vartojimo kredito gavėjo pajamos – 0 Lt. įsipareigojimai kredito įstaigoms pagal „Infobanko“ duomenų bazę – 0 Lt, vartojimo kredito gavėjas paraiškoje nurodė, kad sutuoktinis gauna ( - ) Lt per mėnesį, Bendrovės operatoriui žodžiu nurodė apie savo gaunamas neoficialias ( - ) Lt pajamas per mėnesį ir Bendrovė vartojimo kredito gavėjui suteikė ( - ) Lt vartojimo kreditą metams (įmoka 215 Lt / mėn.). Pavyzdžiui, sutartyje Nr. ( - ) pagal Sodros duomenų bazę vartojimo kredito gavėjo pajamos – ( - ) Lt per mėnesį, įsipareigojimai kredito įstaigoms pagal „Infobanko“ duomenų bazę – 6 365,32 Lt vartojimo kredito gavėjas paraiškoje nurodė, kad sutuoktinis gauna ( - ) Lt per mėnesį, Bendrovės operatoriui žodžiu nurodė, kad dirba su vyru užsienyje ir bendrai gauna apie ( - ) Lt per mėnesį ir Bendrovė suteikė 3 300 Lt kreditą 2 mėnesiams (įmoka – 1 874 Lt / mėn.).

916.2.2.5. Remiantis šioje inspektavimo ataskaitos 2 lentelėje pateiktą atvejį, kai tas pats vartojimo kredito gavėjas, kurio pajamos pagal Sodros duomenų bazę buvo 183 Lt – 232 Lt per mėnesį, o įsipareigojimai kredito įstaigoms pagal „Infobanko“ duomenų bazę sudarė 1 334 – 1 620 Lt, siekdamas kuo greičiau gauti didesnį vartojimo kreditą, keturiose paraiškose nurodydavo vis didesnes sutuoktinio pajamas, ir išduotą kreditą grąžindavo per keletą dienų. Tokiu būdu kredito gavėjas pagerino savo kredito istoriją, o Bendrovė kredito sumą padidino nuo 250 Lt iki 1 400 Lt. Nagrinėjant šį atvejį darytina išvadą, kad netikrindama sutuoktinio pajamų tikrumo Bendrovė suteikė galimybę vartojimo kredito gavėjui nurodyti tokias pajamų sumas, kurios leistų pasiimti vis didesnę vartojimo kredito sumą.

926.2.2.6 Atsižvelgiant į šiuos atvejus darytina išvada, kad paraiškoje nurodytą informaciją apie mėnesines sutuoktinių pajamas Bendrovė naudojo kaip reikšmingą informaciją, nulėmusią sprendimą dėl vartojimo kredito suteikimo. Bedrovė nesiėmė papildomų veiksmų tam, kad įsitikintų šių pajamų teisingumu bei tvarumu. Bendrovė, nerinkdama ir netikrindama informacijos apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio pajamas per 4 mėn. laikotarpį, netinkamai vykdė Nuostatų 7.3 ir 11 punktuose nustatytą pareigą įvertinti tvarias vartojimo kredito gavėjo (šeimos) pajamas, atsižvelgiant į ne mažiau kaip 4 mėn. vartojimo kredito gavėjo (šeimos) tvarių pajamų istorijos vidurkį.

936.2.2.7. Tikrintojų nuomone, tais atvejais, kai informacija apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio pajamas yra naudojama kaip reikšminga ir nulemianti sprendimą del vartojimo kredito suteikimo, Bendrovė turėtų imtis papildomų veiksmų paraiškoje nurodytos informacijos teisingumo patikrinimui. Taigi, Bendrovės šiuo metu naudojama informacijos surinkimo ir mokumo vertinimo praktika yra netinkama, o surinkta informacija nepakankama tinkamam sprendimui dėl vartojimo kredito suteikimo priimti.

946.2.3. Duomenys apie kredito gavėjo (šeimos) turimus įsipareigojimus finansų įstaigoms

956.2.3.1. Nustatyta, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. Bendrovė nesuteikia galimybės paraiškos pildymo metu vartojimo kredito gavėjui nurodyti informacijos apie vartojimo kredito gavėjo (šeimos) įsipareigojimus finansų įstaigoms. Bendrovės operatoriai šios informacijos teiraujasi telefoninio pokalbio su vartojimo kredito gavėju metu, užrašo ją komentaruose ir naudoja mokumo vertinimui.

966.2.3.2. Bendrovė pagal sutartį su UAB „Creditinfo Lietuva“ per kompiuterinę programą gauna duomenis iš „Infobanko“ duomenų bazės apie vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms, tačiau kreipiasi ne visais atvejais. Inspektavimo metu išnagrinėjus dali Bendrovės pateiktų duomenų lentelėje, nustatyta, kad yra nemažai atvejų, kai telefonu surinkti duomenys apie vartojimo kredito gavėjų turimus įsipareigojimus finansų įstaigoms įrašomi komentaruose, tačiau „Infobanko“ duomenų bazės laukelis yra tuščias. Galima daryti prielaidą, kad tais atvejais, kai Bendrovės operatorius telefonu surenka informaciją iš vartojimo kredito gavėjų, jis nesikreipia informacijos į „Infobanko“ duomenų bazę.

976.2.3.3. Tikrintojų nuomone, Bedrovės naudojamas informacijos surinkimo būdas, kai pačiam vartojimo kredito gavėjui nesuteikiama galimybė pateikti informacijos apie vartojimo kredito gavėjo (šeimos) įsipareigojimus finansų įstaigoms pagal grupes paraiškoje, o ji surenkama žodžiu telefoninio pokalbio metu, laikytinas netinkamu Nuostatų 11 punkto reikalavimų ir 18 punkto 2 dalyje nurodytų pareigų vykdymu, nes operatorių telefonu surinktos ir komentaruose įrašytos informacijos nėra galimybės patikrinti, t. y. neįmanoma įsitikinti, ar vartojimo kredito gavėjas iš tiesų nurodė tokius duomenis, taip pat egzistuoja žmogiškojo faktoriaus rizika, kad minėta informacija nebuvo tinkamai užrašyta.

986.2.3.4. Bendrovė, mokumo vertinimui naudodama telefoninių pokalbių metu surinktus duomenis apie vartojimo kredito gavėjo (šeimos) įsipareigojimus, neužtikrino tinkamo Nuostatų 11 punkte ir 18 punkto 2 dalyje nustatytų pareigų surinkti informaciją ir įvertinti žinomus ir (arba) galimus žinoti vartojimo kredito gavėjo turimus įsipareigojimus finansų įstaigoms vykdymo bei neužtikrino, kad mokumui įvertinti gauta informacija būtų pakankama tinkamam sprendimui dėl vartojimo kredito suteikimo priimti, kaip tai nustatyta Nuostatų 16 punkte ir Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.

996.2.4. Informacija apie kredito gavėjo šeimos kredito istoriją ir kita reikšminga informacija

100Inspektavimo metu nustatyta, kad Bendrovė naudoja UAB „Creditinfo Lietuva“ sukurtą „Scorecard“ reitingavimo programą, kurioje naudojami duomenys iš UAB „Creditinfo Lietuva“ „Skolininkų administravimo informacine sistema“ duomenų bazes bei kitų bazių. Vertinami 26 kriterijai, susiję su vartojimo kredito gavėjų finansinių įsipareigojimų vykdymu bei kita informacija: paraiškų skaičius, pageidautų kreditų dydžiai, uždelstų mokėjimų dydžiai, vėlavimo terminai bei kiti duomenys apie finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Nuo 2013 m. liepos 1 d. Bendrovė „Scorecard“ reitingą naudoja kaip rekomendacinį, kurį operatorius kiekvieną kartą įvertina individualiai. Bendrovė įvertina vartojimo kredito gavėjo turėtus vartojimo kreditus Bendrovėje ir su jų vykdymu susijusią istoriją. Tokie duomenys yra informatyvūs kriterijai ir vertintini kaip reikšmingi veiksniai, galintys turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo mokumui, tačiau atkreiptinas Bendrovės dėmesys į tai, kad egzistuoja žmogiškojo faktoriaus rizika dėl reitingo įtakos galutiniam sprendimui dėl vartojimo kredito suteikimo.

1016.2.5. Tvarių pajamų ir įsipareigojimų finansų įstaigoms santykio vertinimas

102Atsižvelgiant į darytą išvadą, kad duomenys surinkti telefoninio pokalbio metu ir įrašyti komentaruose negali būti laikomi iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija mokumo vertinimui, skaičiuojant 40 proc. santykį, jie nebuvo įtraukiami. Inspektavimo metu įvertinus Bendrovės pateiktą informaciją nustatyta, kad Bendrovė 72 atvejais vartojimo kreditus išdavė vartojimo kredito gavėjams paraiškoje nenurodžius jokių pajamų, taip pat neturėdama informacijos apie vartojimo kredito gavėjo pajamas iš Sodros duomenų bazės ir pasiremdama tik informacija, kuri buvo surinkta telefoninio pokalbio metu, taigi, vartojimo kreditai buvo suteikti nesilaikant Nuostatų 9 punkte nustatyto atsakingojo skolinimo principo, nes suteikiant vartojimo kreditus viršytas nustatytas 40 proc. santykis.

103Atrankos būdu įvertinus kitus suteiktus vartojimo kreditus, kai Bendrovė turėjo duomenis apie pajamas iš Sodros duomenų bazės, informaciją apie sutuoktinių pajamas iš vartojimo kredito gavėjų paraiškų ir informaciją apie turimus įsipareigojimus iš „Infobanko“, nustatyti 17 atvejų (inspektavimo ataskaitos lentelė Nr. 3), kai Bendrovė vartojimo kreditus suteikė nesilaikydama 40 proc. santykio ir neužtikrino tinkamo Nuostatų 9 punkte nustatytos pareigos vykdymo.

1046.3. Pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais taikomos netesybos

1056.3.1. Inspektavimui pateiktuose dokumentuose matyti, kad Bedrovės standartinėje informacijoje ir Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui uždelsus vartojimo kredito sutartyje nustatytus mokėjimus, kredito gavėjas privalo kredito davėjui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo bendros uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

1066.3.2. Patikrinus atsitiktinės atrankos būdu pasirinktų nevykdomų sutarčių pavyzdžių skaičiuojamus delspinigius, kredito gavėjui praleidus įmokų terminą, pastebėta, kad tais atvejais, kai kredito gavėjas praleidžia įmokos terminą, 0,05 proc. delspinigiai skaičiuojami nuo pradelstos sumokėti sumos (bendros suteikto kredito ir mokėjimo palūkanų sumos), kas atitinka Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatą.

1076.3.3. Tačiau patikrinimo metu atkreiptas dėmesys, kad Bendrovės standartinėje informacijoje ir vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ir (ar) nesumoka kredito palūkanų ir (ar) nevykdo kitų savo vartojimo kredito sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal vartojimo kredito sutarti, kredito gavėjas privalo visiškai atlyginti kredito davėjo išlaidas, susijusias tiek su teisminiu, tiek su neteisminiu kredito gavėjo įsiskolinimo pagal kredito sutartį išieškojimu, taip pat ir kitas išlaidas, kurias kredito davėjas patyrė dėl to, kad kredito gavėjas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, pagal vartojimo kredito sutartį (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punktas).

1086.3.4. Bendrovė vadovaujasi Bendrovės direktoriaus 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu „Dėl UAB „VIA SMS“ ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo išlaidų įkainių patvirtinimo“ ir kartu su apskaičiuotais delspinigiais už vėluojančias įmokas taiko už priminimo laiško parengimą ir išsiuntimą (skolos išieškojimo išlaidos) 150 Lt mokestį. Pažymėtina, kad nei standartinėje informacijoje, nei vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose neaptartas toks priminimo laiško parengimo ir išsiuntimo apmokestinimas ar nurodyti ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo įkainiai.

1096.3.5. Bendrovės duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. skolų administravimo bendrovėms buvo perduotos 798 sutartys, kai kredito gavėjai delsė vykdyti savo įsipareigojimus, tai sudarė 5,07 proc. visų nagrinėjamu laikotarpiu sudarytų sutarčių. Visų šių sutarčių išieškojimo sumai buvo pridėta ir 150 Lt skolos administravimo išlaidų.

1106.3.6. Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 241-26 patvirtintoje ir viešai Lietuvos banko tinklalapyje paskelbtoje Pozicijoje nurodyta, kad, Priežiūros tarnybos nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant, jog vartotojas žinotų savo teises ir įsipareigojimus pagal kredito sutartį, joje turi būti aiškiai ir glaustai pateikta visa būtina informacija. Vartojimo kredito sutartyse turi būti griežtai laikomasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto reikalavimo vartojimo kredito sutartyje aiškiai ir glaustai nurodyti informaciją apie vartojimo kredito palūkanų normą bei jos taikymo sąlygas ir 11 punkte įtvirtintos nuostatos aiškiai atskleisti pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamas netesybas ar kompensacines palūkanas (delspinigius) ir jų apskaičiavimo tvarką. Tais atvejais, kai netesybos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies. Tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia delspinigiai, siekiantis išsiieškoti kreditorius gali kreiptis į teismą, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius ir juos įrodyti. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadinasi, vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Įstatyme nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai.

111Atsižvelgiant į tai, Priežiūros tarnybos nuomone, vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių; šie mokesčiai tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai.

1127. Priežiūros tarnyba 2014 m. kovo 20 d. rašte Nr. S 2014/(21.12-2101)-12-1199 „Dėl galimo Vartojimo kredito įstatymo pažeidimo nagrinėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. S 2014/(21.12-2101)-12-1199) informavo Bendrovę apie tai, kad pradėjo Įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4 nurodytų užfiksuotų galimų Bendrovės pažeidimų, su šiuo raštu pateikė minėtą ataskaitą, taip pat informavo apie teisę susipažinti su dokumentais ir kita informacija, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, teikti prašymus, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus, pranešė Įstatymo pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, taip pat nurodė, kad Lietuvos bankas, atlikęs Įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, be kita ko, turi teisę taikyti Įstatyme nustatytas sankcijas (t. 1, b. l. 8, 60).

1138. Bendrovė, atsakydama į raštą Nr. S 2014/(21.12-2101)-12-1199, 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. R-LB-2014/001 „Dėl galimo Vartojimo kredito įstatymo pažeidimo“ pateikė savo komentarus ir nuomonę dėl galimų Įstatymo pažeidimų ir prašė pripažinti, kad Bendrovė laikosi Įstatymo 8 straipsnyje bei Nuostatų reikalavimų, o tuo atveju, jeigu būtų priimtas kitas sprendimas, Bendrovė prašė pateikti rekomendacijas iškilusiems pažeidimams spręsti, taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad Bendrovės išduodamų vartojimo kreditų skaičius mažėja, Bendrovės pažeidimai yra mažareikšmiai, jais nepadaroma esminės žalos Įstatyme saugomiems vartojimo kredito gavėjų interesams, todėl, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, prašė skirti nuobaudą – įspėjimą, neskiriant baudos (t. 1, b. l. 28–32, 71–75).

1149. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Bendrovės inspektavimo rezultatus, įformintus inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4, Bendrovės 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. R-LB-2014/001 pateiktus paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai), į tai, kad: pirma, pagal pažeidimų pobūdį, t. y. buvo pažeista esminė vartojimo kredito davėjo pareiga skolinti atsakingai bei Įstatymo norma, ribojanti vartojimo kredito gavėjui taikomų netesybų pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais dydį, ir pažeidimu mastą (atitinkamai 199 atvejai, t. y. 7,5 proc. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. suteiktų vartojimo kreditų, ir 798 atvejai skolų administravimo bendrovėms perduotų sutarčių, t. y. 5,07 proc. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. suteiktų vartojimo kreditų), pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais; antra, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis Įstatymo 28 straipsnio4 punktu, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 34 straipsnio 1–4 dalimis ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 03-67 „Dėl tam tikrų su finansų rinkos priežiūra susijusių Lietuvos banko valdybos funkcijų pavedimo vykdyti Lietuvos banko struktūriniams padaliniams“ 1 punktu, 2014 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. 241-51 „Dėl VIA SMS LT, UAB, inspektavimo rezultatų“ skyrė VIA SMS LT. UAB, (juridinio asmens kodas 302528348) 15 500 Lt baudą (t. 1, b. l. 19–27, 51–59).

115Sprendimas Nr. 241-51 pareiškėjai išsiųstas 2014 m. balandžio 18 d. (Priežiūros tarnybos 2014 m. balandžio 18 d. raštas Nr. S 2014/(21.12-2101)-12-1705 „Dėl Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų nagrinėjimo“ (t. 1, b. l. 77)).

11610. Sprendime Nr. 241-51, be kita ko, nurodyta (t. 1, b. l. 19–27, 51–59):

11710.1. Dėl faktinių aplinkybių

11810.1.1. Inspektavimo metu nustatyta, kad telefoninių pokalbių metu surinktą ir komentaruose įrašyta informaciją apie vartojimo kredito gavėjų ir jų sutuoktinių pajamas Bendrovė naudojo kaip reikšmingą informaciją, nulėmusią sprendimą dėl vaitojimo kredito suteikimo. Nustatyti 199 atvejai (tai sudaro 7,5 proc. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. suteiktų vartojimo kreditų), kai Bendrovė išdavė vartojimo kreditus, remdamasi tik vartojimo kredito gavėjo paraiškoje nurodyta informacija apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio gaunamas mėnesio pajamas ir papildomai operatorių telefoninių pokalbių metu surinkta bei komentaruose įrašyta informacija apie šeimos pajamas.

11910.1.2. Inspektavimo metu atrankos būdu įvertinus suteiktus vartojimo kreditus, kai Bendrovė naudojo Sodros duomenų bazės duomenis apie pajamas, vartojimo kredito gavėjų paraiškose nurodytą informaciją apie sutuoktinių pajamas ir „Infobanke“ esančią informaciją apie vartojimo kredito gavėjų turimus įsipareigojimus, nustatyta 17 atvejų, kai vartojimo kredito gavėjams buvo suteiktos paskolos, nors pagal Bendrovėje surinktus duomenis šių kredito gavėjų įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė nuo 41 proc. iki 390 proc.

12010.1.3. Nustatyta, kad Bendrovės standartinėje informacijoje ir vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktas) nustatyta, kad, uždelsęs mokėti vartojimo kredito sutartyje nustatytus mokėjimus, kredito gavėjas už vartojimo kredito sutarties nevykdymą moka kredito davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo bendros uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ir (ar) nesumoka kredito palūkanų, ir (ar) nevykdo kitų savo vartojimo kredito sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal vartojimo kredito sutartį, kredito gavėjas privalo visiškai atlyginti kredito davėjo išlaidas, susijusias tiek su teisminiu, tiek su neteisminiu kredito gavėjo įsiskolinimo pagal kredito sutartį išieškojimu, taip pat kitas išlaidas, kurias kredito davėjas patyrė dėl to, kad kredito gavėjas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį Bendrovės duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. skolų administravimo bendrovėms buvo perduotos 708 sutartys, kai kredito gavėjai delsė vykdyti savo įsipareigojimus, tai sudaro 5,07 proc. visų nagrinėjamu laikotarpiu sudarytų sutarčių. Visų šių sutarčių išieškojimo sumai buvo taikytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkte nustatytos 0,05 proc. netesybos ir pridėtos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte nustatytos skolos administravimo išlaidos (150 Lt).

12110.2. Bendrovės paaiškinimai

12210.2.1. Bendrovė nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad Nuostatuose vartojimo kredito gavėjo pajamos, išlaidos ir įsipareigojimai suprantami kaip vartojimo kredito gavėjo šeimos išlaidos ir įsipareigojimai, ir gavusi informaciją iš GRT, kad asmuo yra susituokęs, prašo vartojimo kredito gavėjo suteikti informaciją apie sutuoktinio pajamas, „kurią jis turi įvesti vartotojo kabinete arba paraiškoje”, taip pat prašoma vartojimo kredito gavėjo atsiųsti paskutinių 4 mėn. (jo arba ir jo sutuoktinio) banko sąskaitos išrašus. Remdamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu Bendrovė neturi teisės tikrinti vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio asmens duomenų be vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio rašytinio sutikimo. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė skambina klientams, siekdama dar kartą patikrinti, ar paraiškoje įvesti duomenys (taip pat ir apie sutuoktinio pajamas) yra teisingi. Bendrovė informuoja klientus apie pareigą suteikti įmonei prašoma teisingą ir išsamią informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo mokumui vertinti. Todėl Bendrovė pareigos tikrinti vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją neturi. Be to, Bendrovė, surinkusi žodžiu duomenis iš vartojimo kredito gavėjo, patikrina vartojimo kredito gavėjo istoriją savo duomenų bazėje. Bendrovės nuomone, jeigu vartojimo kredito istorija yra gera, ji neturi pagrindo netikėti vartojimo kredito gavėjo pateikta informacija, todėl kartais netikrina informacijos apie vartojimo kredito gavėją kitose duomenų bazėse. Šiuo atveju Bendrovė įvertina vartojimo kredito gavėjo pateiktus duomenis, jo kredito istorijų ir laikosi principo, kad vartojimo kredito gavėjas suteikė Bendrovei prašomą teisingą ir išsamią informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo mokumui vertinti, ir jai nėra pareigos tikrinti šio asmens kitose duomenų bazėse. Taigi, Bendrovės nuomone, ji laikosi Įstatymo 8 straipsnyje bei Nuostatuose nustatytų reikalavimų.

12310.2.2. Bendrovė, atsižvelgdama į CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, prognozuoja galimus praradimus ir įsiskolinimo mastą. Planuodama savo nuostolius dėl pradelstų įsiskolinimų, dalies patiriamų nuostolių apmokėjimo prievolę yra perkėlusi pačiai nesąžiningai vartojimo paskolos šaliai, tuo tikslu 2011 m. balandžio 14 d. Bendrovės direktoriaus įsakyme patvirtinti ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo išlaidų įkainiai. Siekdama suteikti visą būtiną informaciją, Bendrovė ikiteisminio įsiskolinimo išieškojimo išlaidas apibrėžia vartojimo paskolos gavėjo įsiskolinimo administracinėje vidinėje Bendrovės duomenų bazėje ir vartojimo sutartyje bei standartinės informacijos apie vartojimo paskolą formoje. Taigi, su tokių išlaidų atlyginimu kredito gavėjas yra supažindinamas prieš sudarydamas sutartį. Be to, Bendrovė, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012, daro išvadą, kad lokių išlaidų atlyginimo kompensavimas gali būti taikomas, jeigu jis nustatytas sutartyje sutarties sudarymo metu, o ne po sutarties sudarymo, vienašališkai keičiant sutartį. Bendrovė šias išlaidas sieja su realiai patirtais nuostoliais ir prašo juos atlyginti tik tada, kai būna atlikti ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo veiksmus. Nurodytos išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje įtvirtintą nuostolių apibrėžimą, todėl, remiantis visišku nuostolių atlyginimo principu, šių išlaidų kompensavimas yra teisėtas.

12410.3. Teisinis Bendrovės veiksmų vertinimas

12510.3.1 Dėl Bendrovės surinktų duomenų vertinimo ir pajamų pripažinimo tvariomis

12610.3.1.1. Bendrovės, veikiančios kaip vartojimo kredito davėja, ir vartojimo kredito gavėjų santykius reglamentuoja ne tik tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutartys, tačiau ir imperatyvios vartotojų teises užtikrinančios Įstatymo nuostatos ir Nuostatų reikalavimai. Viena iš esminių vartojimo kredito davėjo, teikiančio kreditus vartotojams, t. y. šiuo atveju Bendrovės, pareigų įtvirtinta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad vartojimo kredito davėjas privalo vadovautis atsakingojo skolinimo principu ir įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija, o prireikus – atlikti duomenų patikrinimą mokumo vertinimui naudojamoje duomenų bazėje.

12710.3.1.2. Atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato prievolę priežiūros institucijai detalizuoti atsakingojo skolinimo pareigos, įtvirtintos minėto straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo principus, Lietuvos banko valdyba patvirtino Nuostatus, kurių reikalavimai nuo 2013 m. liepos 1 d. privalomi vartojimo kredito davėjams, veikiantiems pagal Įstatymą.

12810.3.1.3. Atsakingasis skolinimas grindžiamas nuostata, kad kredito gavėjo mokumo vertinimas turi būti pagrįstas prielaida, jog vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį (Nuostatų 7.5 punktas). Tokia prielaida yra kredito gavėjo tvarios pajamos.

12910.3.1.4. Inspektavimo metu nustatyta, kad telefoninių pokalbių metu surinktą ir komentaruose įrašyta informaciją apie vartojimo kredito gavėjų ir jų sutuoktinių pajamas Bendrovė naudojo kaip reikšmingą informaciją, nulėmusią sprendimą dėl vartojimo kredito suteikimo, ir neįsitikino telefoninių pokalbių metu nurodytų pajamų tvarumu. Bedrovės informacinėje sistemoje darbuotojai fiksuodavo komentaruose telefoninio pokalbio metu surinktą informaciją apie gavėjo pajamų sumą ir pajamų šaltinį (pavyzdžiui, „dirba pareigūnu“, „gauna pajamas užsienyje“, „gauna neoficialias pajamas (dirba aukle, nuomoja butą)“, „neseniai įsidarbino“, „sugyventinis siunčia pinigus iš užsienio“ arba nurodyta, kad „yra Įmones klientas“), tačiau neatlikdavo gautų duomenų analizės. Bendrovė neanalizavo, kiek laiko asmuo dirba pareigūnu, ar pajamos iš užsienio gaunamos reguliariai ir pan. Akivaizdu ir tai, kad faktas, jog asmuo neseniai įsidarbino, netgi priešingai įrodo, kad jo pajamos nėra tvarios, jos gaunamos trumpą laikotarpį, gali būti nepraėjęs bandomasis laikotarpis. Taip pat inspektavimo metu nustatyti 199 atvejai (tai sudaro 7,5 proc. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. suteiktų vartojimo kreditų), kai Bendrovė išdavė vartojimo kreditus, remdamasi tik vartojimo kredito gavėjo paraiškoje nurodyta informacija apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio gaunamas mėnesio pajamas ir papildomai operatorių telefoninių pokalbiu metu surinkta bei komentaruose įrašyta informacija apie šeimos pajamas. Atsižvelgiant į šiuos atvejus darytina išvada, kad paraiškoje nurodytą informaciją apie mėnesio sutuoktinių pajamas Bendrovė naudojo kaip reikšmingą informaciją, nulėmusią sprendimą dėl vartojimo kredito suteikimo, tačiau nerinko sutuoktinių rašytinių sutikimų ir nesiėmė atitinkamų papildomų veiksmų tam, kad įsitikintų šių pajamų tvarumu, nors pagal Nuostatų 4 punktą vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio pajamos privalo būti vertinamos taip pat kaip ir paties vartojimo kredito gavėjo pajamos.

13010.3.1.5. Bendrovės atstovių pažeidimo nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžta aplinkybę, kad Bendrovė neatsako už paties vartojimo kredito gavėjo pateiktos informacijos teisingumą, vertintina kaip neturinti įtakos pažeidimo konstatavimui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju svarbu, jog Bendrovė tikrintų vartotojo nurodytų pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jos yra teisingos, ar ne, tvarumą, t. y. vadovautųsi Nuostatų 9 ir 11 punktais ir analizuotų vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją ir taikytų 4 mėn. tvarių pajamų taisyklę.

13110.3.1.6. Taigi, teikdama paaiškinimus, Bendrovė nepateikė įrodymų, kad vertinant kreditų gavėjų mokumą yra skaičiuojamos ne mažiau kaip 4 mėn. kredito gavėjo pajamos, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad konkrečiais atvejais tvariomis pajamomis gali būti laikomos vartojimo kredito gavėjų paraiškoje nurodytos mėnesio sutuoktinių pajamos bei operatorių telefoninių pokalbių metu surinkta ir komentaruose įrašyta informacija apie šeimos pajamas. Taigi, Bendrovė, remdamasi vieno mėnesio duomenimis apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių pajamas bei operatorių telefoninių pokalbių metu surinkta ir komentaruose įrašyta informacija apie šeimos pajamas, netinkamai vertino vartotojų pajamų tvarumą ir tokiu būdu negalėjo įsitikinti, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį, ir nesilaikė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos skolinti atsakingai.

13210.3.2. Dėl įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykio vertinimo

13310.3.2.1. Vartojimo kredito gavėjo pajamų tvarumas yra viena iš prielaidų tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, vis dėlto tvarių pajamų buvimas savaime taip pat nėra pakankama sąlyga vartojimo kredito davėjui nuspręsti, kad vartojimo kredito gavėjas turi galimybę prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti (Nuostatų 7.2 punktas).

13410.3.2.2. Vadovaujantis Nuostatų 7.4 ir 9 punktais, laikoma, kad tvarių pajamų turinčio vartojimo kredito gavėjo mokumas yra tinkamas, o vartojimo kredito davėjas veikia nepažeisdamas Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsakingojo skolinimo principo tik su sąlyga, kad vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo (šeimos) tvarių pajamų.

13510.3.2.3. Inspektavimo metu atrankos būdu įvertinus suteiktus vartojimo kreditus, kai Bendrovė turėjo duomenis apie pajamas iš Sodros duomenų bazės, vartojimo kredito gavėjų paraiškose nurodytą informaciją apie sutuoktinių pajamas ir informaciją iš „Infobanko“ apie vartojimo kredito gavėjų turimus įsipareigojimus, buvo nustatyta 17 atvejų, kai vartojimo kredito gavėjams buvo suteiktos paskolos, nors pagal Bendrovėje surinktus duomenis šių kredito gavėjų įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė nuo 41 proc. iki 390 proc.

13610.3.2.4. Bendrovės paaiškinimai, kad tikrindama ir vertindama klientų kredito istoriją savo duomenų bazėje ir suteikdama vartojimo kreditus asmenims, turintiems gerą su Bendrove susijusių kredito istoriją, ji laikosi Įstatymo 8 straipsnio l punkte nustatyto reikalavimo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, remiantis tiek iš kredito gavėjo gauta pakankama informacija, tiek įvertinta informacija, gautą iš atitinkamų duomenų bazių, atmestini, nes duomenys, susiję tik su Bendrovės sudarytų kredito sutarčių kredito istorija, yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos vartojimo kredito mokumui, tačiau negali būti laikomi pakankamu argumentu išduoti vartojimo kreditą, viršijant Nuostatų 9 punkte įtvirtintą įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykį.

13710.3.2.5. Bendrovė nepateikė argumentuotų ir išsamių paaiškinimų, kodėl buvo suteikiami vartojimo kreditai asmenims, kurių įsipareigojimų ir pajamų santykis viršijo Nuostatuose nustatytą ribą, neįrodė, kad šiais atvejais vartotojams galėjo būti suteikiami kreditai, viršijant Nuostatų 9 punkte įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad buvo esminių aplinkybių, įrodančių, kad vartojimo kredito gavėjas gali prisiimti naują finansinį įsipareigojimą, net ir viršydamas 40 proc. įsipareigojimų ir pajamų santykį (Nuostatų 7.2, 7.4 ir 9 punktai).

138Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Bendrovė, suteikdama vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams, kurių įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė nuo 41 proc. iki 390 proc., t. y. viršijo Nuostatų 9 punkte nustatytą 40 proc. dydį, nesilaikė atsakingojo skolinimo principo.

13910.3.3. Dėl pavėluotų įmokų atvejais taikomų netesybų

14010.3.3.1. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 ir 12 punktuose įtvirtintas reikalavimas, kad vartojimo kredito sutartyje aiškiai ir glaustai nurodoma pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ar palūkanos ir jų apskaičiavimo tvarka bei mokėjimo nevykdymo pasekmės.

14110.3.3.2. Pozicijoje išdėstyta, kad, Priežiūros tarnybos nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, siekiant, jog vartotojas žinotų savo teises ir įsipareigojimus pagal kredito sutartį, joje turi būti aiškiai ir glaustai pateikta visa būtina informacija. Vartojimo kredito sutartyse turi būti griežtai laikomasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtintos nuostatos aiškiai ir glaustai nurodyti pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamas netesybas ar kompensacines palūkanas (delspinigius) ir jų apskaičiavimo tvarką. Tais atvejais, kai netesybos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies. Tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia delspinigiai, siekiantis išsiieškoti kreditorius gali kreiptis į teismą, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius ir juos įrodyti.

14210.3.3.3. Inspektavimo metu nustatyta, kad Bendrovės standartinėje informacijoje ir vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose nustatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui uždelsus mokėti vartojimo kredito sutartyje nustatytus mokėjimus, kredito gavėjas už vartojimo kredito sutarties nevykdymą moka kredito davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo bendros uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktas). Be to, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ir (ar) nesumoka kredito palūkanų ir (ar) nevykdo kitų savo vartojimo kredito sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal vartojimo kredito sutartį, kredito gavėjas privalo visiškai atlyginti kredito davėjo išlaidas, susijusias tiek su teisminiu, tiek su neteisminiu kredito gavėjo įsiskolinimo pagal kredito sutartį išieškojimu, taip pat ir kitas išlaidas, kurias kredito davėjas patyrė dėl to, kad kredito gavėjas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį.

14310.3.3.4 Pažymėtina, kad nurodyta Bendrovės vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkto nuostata neatitinka Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimo, pagal kurią neįrodinėtini vartojimo kredito davėjo nuostoliai dėl pavėluoto įmokų mokėjimo apribojami 0,05 proc. netesybų suma už kiekvieną pradelstą diena. Įstatyme taip pat nustatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

14410.3.3.5. Nepaisydama nurodyto Įstatymo ribojimo prie sutartinių netesybų papildomai taikyti kitus su netinkamu sutarties vykdymu susijusius mokesčius, Bendrovė vadovaujasi jos direktoriaus 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu „Dėl UAB „VIA SMS“ ikiteisminio išieškojimo ir skolos administravimo išlaidų įkainių patvirtinimo“ ir kartu su apskaičiuotais delspinigiais už vėluojančias įmokas taiko 150 Lt mokestį už priminimo laiško parengimą ir išsiuntimą (skolos išieškojimo išlaidos). Bendrovės duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Skolų administravimo bendrovėms buvo perduotos 708 sutartys, kai kredito gavėjai delsė vykdyti savo įsipareigojimus, tai sudaro 5,07 proc. visų nagrinėjamu laikotarpiu sudarytų sutarčių. Visų šių sutarčių išieškojimo sumai taikytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkte nustatytos 0,05 proc. netesybos ir pridėtos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte nustatytos skolos administravimo išlaidos (150 Lt), todėl akivaizdu, kad yra viršijama Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta kredito gavėjui taikoma netesybų riba.

14510.3.3.6. Bendrovės paaiškinimai dėl jos turėtų nuostolių dėl pradelstų įsiskolinimų kompensavimas skolos administravimo išlaidomis yra atmestini, nes Bendrovės cituojama CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama specialiajame įstatyme nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį: Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybes apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę Įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.

14610.3.3.7. Tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palūkanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies, tačiau tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos ar kompensacinės palūkanos, siekiantis išsiieškoti kreditorius gali kreiptis į teismą, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius ir juos įrodyti.

14710.3.3.8. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai nustatyta, kad bendras 0,05 proc. ribojimas taikomas ne tik netesyboms, tačiau ir kitiems mokesčiams, taikomiems už finansinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymą, todėl Bendrovės argumentas, kad skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo išlaidoms netaikomas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies ribojimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Šios vartojimo kredito davėjo patiriamos išlaidos laikytinos kitais vartojimo kredito gavėjui taikytinais mokesčiais, kai šis nevykdo finansinių įsipareigojimų pagal sutartį. Vadovaujantis Įstatymo 11straipsnio 8 dalies norma darytina išvada, kad šis mokestis kartu su netesybomis neturėtų viršyti Įstatyme nustatyto 0.05 proc. dydžio.

14810.3.3.9. Dėl Įmonės nuorodos į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2463-345/2012 (toliau – ir Nutartis)

149Nutartis priimta dėl subjektų, kurių veiklos nereglamentuoja Įstatymas, joje nespręsta dėl imperatyvių Įstatymo normų, ribojančių iš vartotojo reikalautinų netesybų ir kitų mokesčių už sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą dydį, todėl šia Bendrovės nurodyta nutartimi negalima remtis kaip precedentu.

15010.3.3.10. Taigi, Bendrovė, pagal vartojimo kredito sutarties 10.2 punktą taikydama 0,05 proc. delspinigius, neturėjo teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nesvarbu, ar išieškojimą vykdo pati. ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių, nes priešingu atveju viršijamas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas ribojimas. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad šie mokesčiai tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas prieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai.

15110.4. Pažeidimo konstatavimas

152Bendrovė nevertino vartojimo kredito gavėjo pateiktų duomenų apie gaunamas pajamas tvarumo ir suteikė vartojimo kreditą asmenims, kurių įsipareigojimų ir pajamų santykis viršijo 40 proc. santykį, todėl pažeidė Nuostatų 7.3, 9 ir 11 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat Bendrovė nesilaikė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos vadovautis atsakingojo skolinimo principu. Bendrovė, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais reikalaudama iš kredito gavėjo mokėti Bendrovės nustatytą priminimo laiško parengimo ir išsiuntimo mokestį ir kartu pagal vartojimo kredito sutartį taikydama 0,05 proc. nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną netesybas, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatą. Atsakomybė už nurodytus pažeidimus įtvirtinta Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje.

15311. Remiantis Bendrovės vartojimo kredito sutartimi, sudaroma su vartojimo kredito gavėjais (toliau – ir Sutartis) (t. 1, b. l. 89–106):

154– Bendrovė (toliau – ir vartojimo kredito davėjas) pagal Sutartį įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti Bendrovei vartojimo kredito sumą bei sumokėti nustatyto dydžio palūkanas pagal Sutartyje nustatytą tvarką ir per nustatytus terminus (1.1 punktas)

155– delspinigiai – netesybos už vartojimo kredito negrąžinimą nustatytu laiku, kurias privalo sumokėti vartojimo kredito gavėjas, delspinigiai skaičiuojami po 0,05 proc. nuo pavėluotos grąžinti vartojimo kredito sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną (2.20 punktas).

156– siekiant tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, vartojimo kredito gavėjas, prieš pateikdamas paraišką vartojimo kreditui gauti, privalo vartotojo kabinete nurodyti savo sutuoktinio (-ės) pajamas, kurios nurodomos specialiosiose vartojimo kredito sutarties sąlygose (4.2 punktas);

157– pateikdamas vartojimo kredito paraišką, vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad jis neturi tinkamai nevykdomų finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nėra įrašytas skolininkų duomenų bazėse arba kreditinės istorijos sudarymo duomenų bazėse, taip pat kad jis nedalyvauja jokiame neteisminiame ar teisminiame ginče, kuris galėtų neigiamai paveikti jo mokumą bei nėra kitų aplinkybių, galinčių turėti neigiamos įtakos jo mokumui, yra susipažinęs su Sutarties sąlygomis (4.4 punktas);

158– vartojimo kredito gavėjui uždelsus Sutartyje nustatytus mokėjimus, jis Bendrovei moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už Vartojimo kredito sutarties nevykdymą nuo bendros uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną (10.2 punktas);

159– vartojimo kredito sutarties netesybų sumokėjimas neatleidžia vartojimo kredito gavėjo nuo pareigos įvykdyti vartojimo kredito sutartyje nurodytas prievoles (10.3 punktas);

160– tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas laiku negrąžina vartojimo kredito ir (ar) nesumoka vartojimo kredito palūkanų ir (ar) nevykdo kitų savo vartojimo kredito sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal Sutartį, vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja visiškai atlyginti Bendrovės išlaidas, susijusias tiek su teisminiu, tiek su neteisminiu vartojimo kredito gavėjo įsiskolinimo pagal Sutartį išieškojimu, taip pat ir kitas išlaidas, kurias Bendrovė patyrė dėl to, kad vartojimo kredito gavėjas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal Sutartį (10.5 punktas);

161– tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas laiku negrąžina vartojimo kredito ir (ar) nesumoka vartojimo kredito palūkanų ir (ar) nevykdo kitų savo vartojimo kredito sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal Sutartį, vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja visiškai atlyginti dėl to Bendrovės patirtus nuostolius (10.6 punktas);

162– išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais: dėl vartojimo kredito įmokų nemokėjimo vartojimo kredito gavėjas turės mokėti 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną; vartojimo kredito gavėjui pratęsus vartojimo kredito terminą, delspinigių skaičiavimas sustabdomas; tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas laiku negrąžina vartojimo kredito ir (ar) nesumoka vartojimo kredito palūkanų ir (ar) nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal Sutartį, vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja visiškai atlyginti dėl to Bendrovės patirtus nuostolius (15.11 punktas).

16312. Bendrovė siųstuose paskutiniuose įspėjimuose vartojimo kreditų gavėjams, be kita ko, nurodydavo, be kita ko, tokią informaciją: apie bylos parengimą teismui dėl išieškojimo vykdymo priverstine tvarka, siekiant išieškoti paskolą; paskolos suteikimo komisija – 0 Lt, delspinigiai už mokėjimo termino pradelsimą – 0,05 proc. Dydžio už kiekvieną uždelstą dieną taip pat išlaidos už priminimo laiško parengimą ir nusiuntimą – 150 Lt, bendrą skolos sumą, kad išieškojimas bus nukreiptas į paskolos gavėjui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; apie pavėluotų mokėjimų išieškojimo teisės perdavimą tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 107–118).

16413. Bendrovė pranešime apie skolos perdavimą tretiesiems asmenims, siųstame skolininkui, nurodydavo, be kita ko, apie pritaikytas netesybų išlaidas, t. y. delspinigius pagal Sutarties 10.2 punktą ir skolos išieškojimo išlaidas pagal Sutarties 15.11 punktą (150 Lt) (t. 1, b. l. 119–120).

165II

1661. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „VIA SMS LT“ skundą sprendžiama, ar Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 241-51 „Dėl VIA SMS LT, UAB, inspektavimo rezultatų“ (t. 1, b. l. 19-27) yra teisėtas bei pagrįstas. Minėtame sprendime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 3-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 7.3 papunktyje, 9 ir 11 punktuose nustatytus reikalavimus.

1672. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Vartojimo kredito gavėjo mokumo patikrinimas mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atliekamas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus.

168Vartojimo kredito įstatymas įgyvendina 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – ir Direktyva). Direktyvos preambulės 26 punkte numatyta, kad valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad paskatintų atsakingą praktiką visais kredito santykių etapais, atsižvelgdamos į konkrečias jų kredito rinkos ypatybes. Svarbu – visų pirma besiplečiančioje kredito rinkoje, – kad kreditoriai nesiimtų neatsakingo skolinimo veiklos ar neišduotų kredito, prieš tai neįvertinę kreditingumo, ir valstybės narės turėtų užtikrinti reikalingą priežiūrą, kad būtų išvengta tokio elgesio, ir turėtų nustatyti reikalingas priemones nubausti kreditorius, tuo atveju, jei jie tai daro. Už kiekvieno vartotojo kreditingumo patikrinimą turėtų būti atsakingi kreditoriai. Valstybių narių valdžios institucijos taip pat galėtų kreditoriams teikti atitinkamus nurodymus bei gaires. Direktyvos preambulės 28 punktas įtvirtina, kad vartotojų kreditingumui įvertinti kreditorius taip pat turėtų atlikti patikrinimą atitinkamose duomenų bazėse; atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, tokie patikrinimai gali būti įvairios apimties. Direktyvos 8 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės narės užtikrina, kad prieš sudarant kredito sutartį kreditorius įvertintų vartotojo kreditingumą atitinkamais atvejais remdamasis iš vartotojo gauta pakankama informacija ir prireikus atlikęs patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje. Valstybės narės, kurių teisės aktuose reikalaujama, kad kreditorius įvertintų vartotojo kreditingumą atlikęs patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje, gali išlaikyti šį reikalavimą.

169Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta analogiška Direktyvos 8 straipsnio 1 daliai nuostata, kad prieš vartojimo sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato vartojimo kredito gavėjo pareigą pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo mokumui įvertinti.

170Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, kad vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principais, kuriuos nustato priežiūros institucija. Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principai nustatyti Nuostatuose. Nuostatų 7.3 punktas numato, kad atsakingasis skolinimas, be kita ko, remiasi nuostata, kad vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą ir vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo mokumui, ypač tokius, kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas. Nuostatų 9 punktas numato, kad laikoma, jog vartojimo kredito davėjas laikosi atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Nuostatų 11 punktas numato, kad priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų istorijos vidurkį ir vertinama, ar sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Nuostatų 17 punktas įtvirtina, kad vartojimo kredito davėjo vartojimo kreditų teikimo politika turi remtis prielaida, kad vartojimo kreditas grąžinamas vartojimo kredito gavėjo pajamų sukuriamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grąžinimo pasinaudojant vartojimo kredito davėjo reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Nuostatų 18 punktas konkretizuoja, kokią informaciją privalo surinkti ir įvertinti vartojimo kredito davėjas, vertindamas vartojimo kredito gavėjo mokumą. Pirmiausia Nuostatų 18.1 punktas numato, kad kredito davėjas privalo surinkti ir įvertinti informaciją apie vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį (pajamų šaltinius, jų įvairovę, tvarumą, galimą kaitą ateityje ir pan.).

171Taigi, iš Vartojimo kredito įstatymo ir Nuostatų reikalavimų matyti, kad viena svarbiausių atsakingo skolinimo prielaidų yra pakankamos informacijos apie kredito gavėjo pajamas turėjimas. Kredito davėjas privalo įvertinti kredito gavėjo mokumą remdamasis pakankama informacija apie pajamų šaltinius, jų įvairovę, tvarumą (ar pajamų galima pagrįstai tikėtis kredito grąžinimo laikotarpiu), ne mažiau kaip keturių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų istorijos vidurkį, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialą. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų visapusiškai įvertinta, ar sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Tiek Direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje, tiek Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Kaip išaiškinta ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime byloje Nr. C-449/13 CA Consumer Finance SA prieš Ingrid Bakkaus, kreditoriui suteikiama diskrecija nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis tokią informaciją turi patikrinti remdamasis kitais įrodymais. Vis dėlto paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiškimai savaime negali būti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai.

1723. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad inspektavimo metu nustatyta (žr. ir Inspektavimo ataskaitą, t. 1, b. l. 9-18), jog telefoninių pokalbių metu surinktą ir komentaruose įrašytą informaciją apie vartojimo kredito gavėjų ir jų sutuoktinių pajamas Bendrovė naudojo kaip reikšmingą informaciją, nulėmusią sprendimą dėl vaitojimo kredito suteikimo. Nustatyti 199 atvejai (tai sudaro 7,5 proc. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. suteiktų vartojimo kreditų), kai Bendrovė išdavė vartojimo kreditus, remdamasi tik vartojimo kredito gavėjo paraiškoje nurodyta informacija apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio gaunamas mėnesio pajamas ir papildomai operatorių telefoninių pokalbių metu surinkta bei komentaruose įrašyta informacija apie šeimos pajamas. Taip pat inspektavimo metu atrankos būdu įvertinus suteiktus vartojimo kreditus, kai Bendrovė naudojo Sodros duomenų bazės duomenis apie pajamas, vartojimo kredito gavėjų paraiškose nurodytą informaciją apie sutuoktinių pajamas ir „Infobanke“ esančią informaciją apie vartojimo kredito gavėjų turimus įsipareigojimus, nustatyta 17 atvejų, kai vartojimo kredito gavėjams buvo suteiktos paskolos, nors pagal Bendrovėje surinktus duomenis šių kredito gavėjų įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė nuo 41 proc. iki 390 proc. (paprastai tai buvo žinoma, tačiau kreditai buvo suteikiami, esą, pastoviems bendrovės klientams su pareiškėjos vadovės sutikimu (t. 1, b. l. 123-163)). Todėl pareiškėja neabejotinai pažeidė tiek Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 3-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 7.3 papunktyje, 9 ir 11 punktuose nustatytus reikalavimus.

1734. Minėta, jog skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, nuostatas.

174Byloje nustatyta (žr. ir Inspektavimo ataskaitą, t. 1, b. l. 9-18), kad Bendrovės standartinėje informacijoje ir vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (žr. Sutartį, t. 1, b. l. 89–106) (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktas) nustatyta, kad, uždelsęs mokėti vartojimo kredito sutartyje nustatytus mokėjimus, kredito gavėjas už vartojimo kredito sutarties nevykdymą moka kredito davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo bendros uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ir (ar) nesumoka kredito palūkanų, ir (ar) nevykdo kitų savo vartojimo kredito sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal vartojimo kredito sutartį, kredito gavėjas privalo visiškai atlyginti kredito davėjo išlaidas, susijusias tiek su teisminiu, tiek su neteisminiu kredito gavėjo įsiskolinimo pagal kredito sutartį išieškojimu, taip pat kitas išlaidas, kurias kredito davėjas patyrė dėl to, kad kredito gavėjas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Bendrovės duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. skolų administravimo bendrovėms buvo perduotos 708 sutartys, kai kredito gavėjai delsė vykdyti savo įsipareigojimus, tai sudaro 5,07 proc. visų nagrinėjamu laikotarpiu sudarytų sutarčių. Visų šių sutarčių išieškojimo sumai buvo taikytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkte nustatytos 0,05 proc. netesybos ir pridėtos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte nustatytos skolos administravimo išlaidos (150 Lt). Tokie papildomi Sutarties 10.5 punkte numatyti mokesčiai, teismo vertinimu, akivaizdžiai nedera su Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

1755. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės nuostatomis, todėl jo nėra teisinio pagrindo naikinti; iš esmės Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 241-51 „Dėl VIA SMS LT, UAB, inspektavimo rezultatų“ (t. 1, b. l. 19-27) yra teisėtas bei pagrįstas.

1766. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje išdėstė poziciją, kad skundžiamu sprendimu paskirtoji 15 500 Lt bauda yra neproporcinga, todėl turėtų būti mažinama. Teismas nesutinka su šia pozicija. Vartojimo kredito įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo ir baudos skyrimo metu) buvo nustatyta, kad už šio įstatymo nuostatų pažeidimus priežiūros institucija gali skirti nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų baudą; pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, gali būti skiriama didesnė, iki šimto dvidešimties tūkstančių litų, bauda; jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartojimo kredito gavėjų interesams, priežiūros institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Teismas pabrėžia, kad pareiškėja pažeidė esminę pareigą skolinti atsakingai, pažeidimai buvo daromi nuolat, net numatomi tipinėje Sutartyje (dėl mokesčių (Sutarties 10.5 punktas)), todėl jie negali būti laikomi mažareikšmiais. Dar daugiau, teismo vertinimu, atsakovas nustatydamas tokią baudą gynė viešąjį interesą – vartotojų interesus (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis – valstybė ir jos institucijos gina vartotojo interesus), todėl, nesant nei lengvinančių, nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių, pareiškėjai buvo pagrįstai pritaikyta nurodyto dydžio bauda.

177Teismo vertinimu, pareiškėjos statistiniai duomenys (t. 1, b. l. 177-181) įrodo kreditų portfelio mažėjimą, tačiau tai šioje administracinėje byloje, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, negali būti prielaida ir sąlyga mažinti pareiškėjai skirtą baudą.

1787. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai tenkinti šio reikalavimo nėra jokio pagrindo.

179Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

180Pareiškėjos UAB „VIA SMS LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

181Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėja UAB „VIA SMS LT“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė)... 5. 1.1. panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – ir... 6. 1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 7. 2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su sprendimu Nr. 241-51, nes jis... 8. 2.1. Faktinės aplinkybės... 9. Priežiūros tarnyba 2013 m. spalio 7 d. rašte Nr. S 2013/(21.12-2101)-12-4696... 10. 2.2. Dėl vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio mokumo vertinimo... 11. 2.2.1. Pareiškėja remiasi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos banko... 12. 2.2.2. Pareiškėja nurodo, kad jai nustatyta pareiga įvertinti visas šeimos... 13. 2.2.3. Inspektavimo metu nustatyti 199 atvejai (7,5 proc. nuo 2013 m. liepos 1... 14. 2.2.4. Bendrovė vartojimo kreditus išduoda 18 m. sulaukusiems asmenis.... 15. 2.3. Dėl vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimo... 16. 2.3.1. Nors atsakovas teigia, jog atsakingasis skolinimas yra grindžiamas... 17. 2.3.2. Bendrovė vertina vartojimo kredito gavėjo kredito istoriją, surinkusi... 18. 2.3.3. Nors inspektavimo metu atrankos būdu įvertinus suteiktus vartojimo... 19. Atsakovas nepagrįstai neįvertino to, kad tik 5 asmenys realiai tapo... 20. 2.4. Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų... 21. 2.4.1. Dėl netesybų... 22. Remiantis CK 6.245 straipsnio 1 dalyje pateikta civilinės atsakomybės... 23. 2.4.2. Dėl nuostolių... 24. 2.4.2.1. Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, be tiesioginių... 25. 2.4.2.2. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi... 26. 2.4.2.3. Bendrovė, remdamasi teisės aktais, prognozuoja galimus praradimus ir... 27. 2.4.2.4. Pareiškėja visais atvejais neprašo atlyginti skolos administravimo... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos bankas, sutapatindamas... 29. II... 30. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su... 31. 1. Dėl vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio mokumo vertinimo... 32. 1.1. Viena iš esminių vartojimo kredito davėjo pareigų įtvirtinta... 33. 1.2. Pareiškėja skunde teigia, kad neturi teisės tikrinti vartojimo kredito... 34. 1.3. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4 konstatuota, kad operatorių telefonu... 35. 1.4. Pareiškėja klaidingai teigia, kad sprendime Nr. 241-51 konstatuota, jog... 36. 2. Dėl vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimo... 37. 2.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Lietuvos Respublikos... 38. 2.2. Pažymėtina, kad Įstatymas parengtas įgyvendinant 2008 m. balandžio 23... 39. 2.3. Atsakovas atsiliepime aiškina Įstatymą ir Nuostatas, atsižvelgdamas į... 40. 2.4. Įstatyme, jo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta „pakankamos... 41. 2.5. Minėtą Įstatymo ir Nuostatų aiškinimą pagrindžia ir kitų ES... 42. 2014 m. gegužės 14 d. Europos Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir... 43. 2.6. Taigi, remiantis teleologiniu teisės aktų aiškinimo metodu,... 44. Remiantis inspektavimo metu surinktais duomenimis, sprendime Nr. 241-51... 45. 3. Dėl įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykio vertinimo... 46. 3.1. Sprendime Nr. 241-51 konstatuota, kad inspektavimo metu atrankos būdu... 47. 3.2. Pakartotinai pažymėtina, kad Bendrovės naudojamas informacijos rinkimo... 48. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, duomenys surinkti telefonu ir įrašyti... 49. 3.3. Sprendime Nr. 241-51 pažymėta, kad duomenys, susiję tik su Bendrovės... 50. 4. Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų... 51. 4.1. Atmestini pareiškėjos argumentai dėl sprendimo Nr. 241-51 dalies dėl... 52. 4.2. Bendrovės standartinėje informacijoje ir vartojimo kredito sutarties... 53. 4.3. Vartojimo kredito sutarties šalių santykius, atsakomybę pagal vartojimo... 54. 4.4. Minėti Įstatymo išaiškinimai atsispindi ir Priežiūros tarnybos... 55. 4.5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, jeigu vartojimo kredito sutartyje už... 56. 4.6. Šioje byloje negalima remtis pareiškėjos nurodytais Vilniaus apygardos... 57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad sprendime Nr.... 58. III... 59. 1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „VIA SMS LT“ atstovė teisininkė K.... 60. 2. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos banko atstovės šios institucijos... 61. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 62. I... 63. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 64. 1. Bendrovės direktorius 2011 m. balandžio 14 d. įsakyme „Dėl UAB „VIA... 65. 2. Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2013 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. V... 66. 3. Priežiūros tarnyba 2013 m. spalio 7 d. rašte Nr. S... 67. 4. Bendrovė su 2013 m. spalio 15 d. lydraščiu Nr. 13/10/27 pateikė Lietuvos... 68. 5. Priežiūros tarnyba 2014 m. kovo 13 d. inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4,... 69. 5.1. Dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo: atsižvelgiant į tai,... 70. 5.2. Dėl vartojimo kredito grąžinimo anksčiau nustatyto termino:... 71. 5.3. Dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo vartojimo kredito davėjo... 72. 5.4. Dėl pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais taikomų netesybų: Bendrovė,... 73. 6. Inspektavimo ataskaitoje Nr. 289-4, be kita ko, nurodyta:... 74. 6.1. Bendroji informacija... 75. 6.1.1. Pagal 2013 m. trečiojo ketvirčio duomenis Bendrovė vartojimo kreditų... 76. 6.1.2. Iki 2013 m. liepos 1 d. Bendrovė teikdavo vartojimo kreditus nuo 250... 77. 6.1.3. Inspektavimo metu Bendrovė paprašyta pateikti užpildytas lenteles... 78. 6.2. Dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo.... 79. 6.2.1. Bendra informacija... 80. 6.2.1.1 Inspektavimo metu vertintas 8 straipsnyje bei Nuostatuose nustatytų... 81. 6.2.1.2. Bendrovė, vertindama kredito gavėjų mokumą, vadovaujasi Bendrovės... 82. 6.2.1.3. Inspektavimo metu nustatyta, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. kredito... 83. 6.2.1.4. Bendrovės operatoriai kiekvienam vartojimo kredito gavėjui skambina... 84. 6.2.2. Duomenys apie vartojimo kredito gavėjo (šeimos) finansine padėtį... 85. 6.2.2.1. Bendrovė vartojimo kredito paraiškoje nereikalauja vartojimo kredito... 86. 6.2.2.2. Pagal inspektavimo metu Bedrovės pateiktus duomenis 92 proc. visų... 87. 6.2.2.3. Inspektavimo metu įvertinus Bendrovės pateiktą informaciją... 88. Atsižvelgiant į tai, kad operatorių telefonu surinktos ir komentaruose... 89. Taigi, Bendrovė, mokumo vertinimui naudodama tik telefoninių pokalbių metu... 90. 6.2.2.4. Inspektavimo metu nustatyta, kad 199 atvejais (kas sudarė 7.5 proc.... 91. 6.2.2.5. Remiantis šioje inspektavimo ataskaitos 2 lentelėje pateiktą... 92. 6.2.2.6 Atsižvelgiant į šiuos atvejus darytina išvada, kad paraiškoje... 93. 6.2.2.7. Tikrintojų nuomone, tais atvejais, kai informacija apie vartojimo... 94. 6.2.3. Duomenys apie kredito gavėjo (šeimos) turimus įsipareigojimus... 95. 6.2.3.1. Nustatyta, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. Bendrovė nesuteikia galimybės... 96. 6.2.3.2. Bendrovė pagal sutartį su UAB „Creditinfo Lietuva“ per... 97. 6.2.3.3. Tikrintojų nuomone, Bedrovės naudojamas informacijos surinkimo... 98. 6.2.3.4. Bendrovė, mokumo vertinimui naudodama telefoninių pokalbių metu... 99. 6.2.4. Informacija apie kredito gavėjo šeimos kredito istoriją ir kita... 100. Inspektavimo metu nustatyta, kad Bendrovė naudoja UAB „Creditinfo Lietuva“... 101. 6.2.5. Tvarių pajamų ir įsipareigojimų finansų įstaigoms santykio... 102. Atsižvelgiant į darytą išvadą, kad duomenys surinkti telefoninio pokalbio... 103. Atrankos būdu įvertinus kitus suteiktus vartojimo kreditus, kai Bendrovė... 104. 6.3. Pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais taikomos netesybos... 105. 6.3.1. Inspektavimui pateiktuose dokumentuose matyti, kad Bedrovės... 106. 6.3.2. Patikrinus atsitiktinės atrankos būdu pasirinktų nevykdomų... 107. 6.3.3. Tačiau patikrinimo metu atkreiptas dėmesys, kad Bendrovės... 108. 6.3.4. Bendrovė vadovaujasi Bendrovės direktoriaus 2011 m. balandžio 14 d.... 109. 6.3.5. Bendrovės duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30... 110. 6.3.6. Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendime Nr.... 111. Atsižvelgiant į tai, Priežiūros tarnybos nuomone, vartojimo kredito... 112. 7. Priežiūros tarnyba 2014 m. kovo 20 d. rašte Nr. S... 113. 8. Bendrovė, atsakydama į raštą Nr. S 2014/(21.12-2101)-12-1199, 2014 m.... 114. 9. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į... 115. Sprendimas Nr. 241-51 pareiškėjai išsiųstas 2014 m. balandžio 18 d.... 116. 10. Sprendime Nr. 241-51, be kita ko, nurodyta (t. 1, b. l. 19–27, 51–59):... 117. 10.1. Dėl faktinių aplinkybių... 118. 10.1.1. Inspektavimo metu nustatyta, kad telefoninių pokalbių metu surinktą... 119. 10.1.2. Inspektavimo metu atrankos būdu įvertinus suteiktus vartojimo... 120. 10.1.3. Nustatyta, kad Bendrovės standartinėje informacijoje ir vartojimo... 121. 10.2. Bendrovės paaiškinimai... 122. 10.2.1. Bendrovė nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog Nuostatų 4 punkte... 123. 10.2.2. Bendrovė, atsižvelgdama į CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatą,... 124. 10.3. Teisinis Bendrovės veiksmų vertinimas... 125. 10.3.1 Dėl Bendrovės surinktų duomenų vertinimo ir pajamų pripažinimo... 126. 10.3.1.1. Bendrovės, veikiančios kaip vartojimo kredito davėja, ir vartojimo... 127. 10.3.1.2. Atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato... 128. 10.3.1.3. Atsakingasis skolinimas grindžiamas nuostata, kad kredito gavėjo... 129. 10.3.1.4. Inspektavimo metu nustatyta, kad telefoninių pokalbių metu... 130. 10.3.1.5. Bendrovės atstovių pažeidimo nagrinėjimo metu ne kartą... 131. 10.3.1.6. Taigi, teikdama paaiškinimus, Bendrovė nepateikė įrodymų, kad... 132. 10.3.2. Dėl įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykio vertinimo... 133. 10.3.2.1. Vartojimo kredito gavėjo pajamų tvarumas yra viena iš prielaidų... 134. 10.3.2.2. Vadovaujantis Nuostatų 7.4 ir 9 punktais, laikoma, kad tvarių... 135. 10.3.2.3. Inspektavimo metu atrankos būdu įvertinus suteiktus vartojimo... 136. 10.3.2.4. Bendrovės paaiškinimai, kad tikrindama ir vertindama klientų... 137. 10.3.2.5. Bendrovė nepateikė argumentuotų ir išsamių paaiškinimų, kodėl... 138. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Bendrovė,... 139. 10.3.3. Dėl pavėluotų įmokų atvejais taikomų netesybų... 140. 10.3.3.1. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 ir 12 punktuose įtvirtintas... 141. 10.3.3.2. Pozicijoje išdėstyta, kad, Priežiūros tarnybos nuomone, svarbu... 142. 10.3.3.3. Inspektavimo metu nustatyta, kad Bendrovės standartinėje... 143. 10.3.3.4 Pažymėtina, kad nurodyta Bendrovės vartojimo kredito sutarties... 144. 10.3.3.5. Nepaisydama nurodyto Įstatymo ribojimo prie sutartinių netesybų... 145. 10.3.3.6. Bendrovės paaiškinimai dėl jos turėtų nuostolių dėl pradelstų... 146. 10.3.3.7. Tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palūkanos nepadengia... 147. 10.3.3.8. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai... 148. 10.3.3.9. Dėl Įmonės nuorodos į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23... 149. Nutartis priimta dėl subjektų, kurių veiklos nereglamentuoja Įstatymas,... 150. 10.3.3.10. Taigi, Bendrovė, pagal vartojimo kredito sutarties 10.2 punktą... 151. 10.4. Pažeidimo konstatavimas... 152. Bendrovė nevertino vartojimo kredito gavėjo pateiktų duomenų apie gaunamas... 153. 11. Remiantis Bendrovės vartojimo kredito sutartimi, sudaroma su vartojimo... 154. – Bendrovė (toliau – ir vartojimo kredito davėjas) pagal Sutartį... 155. – delspinigiai – netesybos už vartojimo kredito negrąžinimą nustatytu... 156. – siekiant tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, vartojimo... 157. – pateikdamas vartojimo kredito paraišką, vartojimo kredito gavėjas... 158. – vartojimo kredito gavėjui uždelsus Sutartyje nustatytus mokėjimus, jis... 159. – vartojimo kredito sutarties netesybų sumokėjimas neatleidžia vartojimo... 160. – tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas laiku negrąžina vartojimo... 161. – tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas laiku negrąžina vartojimo... 162. – išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais: dėl vartojimo kredito... 163. 12. Bendrovė siųstuose paskutiniuose įspėjimuose vartojimo kreditų... 164. 13. Bendrovė pranešime apie skolos perdavimą tretiesiems asmenims, siųstame... 165. II... 166. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „VIA SMS... 167. 2. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš... 168. Vartojimo kredito įstatymas įgyvendina 2008 m. balandžio 23 d. Europos... 169. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta analogiška Direktyvos 8 straipsnio 1... 170. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, kad vartojimo kredito gavėjų mokumo... 171. Taigi, iš Vartojimo kredito įstatymo ir Nuostatų reikalavimų matyti, kad... 172. 3. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad inspektavimo metu nustatyta (žr.... 173. 4. Minėta, jog skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėja pažeidė... 174. Byloje nustatyta (žr. ir Inspektavimo ataskaitą, t. 1, b. l. 9-18), kad... 175. 5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas... 176. 6. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje išdėstė poziciją, kad... 177. Teismo vertinimu, pareiškėjos statistiniai duomenys (t. 1, b. l. 177-181)... 178. 7. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos... 179. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 180. Pareiškėjos UAB „VIA SMS LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 181. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...