Byla 3K-3-408/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Metaloidas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovui UAB „Metaloidas“ dėl nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 25 574 Lt skolos už darbus, atliktus pagal statybos rangos sutartį, ir 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atliko sulygtus statybos darbus, juos perdavė atsakovui, bet šis sumokėjo tik dalį darbų kainos; darbus atlikti vėlavo, nes atsakovas laiku neperdavė reikalingų dokumentų.

5Atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo 74 547,30 Lt nuostolių ir 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas statybos darbų nebaigė sutartyje nustatytu laiku, todėl privalėtų už kiekvieną pradelstą dieną sumokėti sutartinius 0,4 proc. delspinigių nuo visos sandorio sumos. Dalis jų įskaityta į ieškovui mokėtiną už atliktus statybos darbus atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad, dėl ieškovo kaltės laiku neatlikus darbų, nebuvo galimybės laiku atidaryti praplėstą prekybos centrą. Dėl to atsakovas patyrė nuostolių (negavo pajamų), reikšdamas priešieškinį, jų dydį atsakovas apribojo priklausančių mokėti delspinigių dydžiu.

6Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. sausio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus prekybos centre „Senukai“ Šiauliuose, Lyros g. 13, baigęs darbus, perduoti objektui priduoti reikalingus dokumentus atsakovui, o šis – už statybos darbus sumokėti. Darbų atlikimo terminas nustatytas nuo 2006 m. sausio 19 d. iki 2006 m. kovo 19 d. Ieškovas vėlavo darbus atlikti laiku, juos baigė 2006 m. gegužės 31 d., t. y. praleidęs 73 dienas. Atsakovas visus darbams atlikti reikalingus dokumentus ieškovui perdavė laiku. Dalis darbų liko neatlikta, todėl atsakovas pats juos atliko. 2006 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais ieškovas pateikė atsakovui tris darbų priėmimo–perdavimo aktus. Viename iš aktų (2006 m. balandžio 3 d. akte Nr. 4-1) atsakovas nurodė darbų trūkumus. Šalys 2006 m. gegužės 17 d. pasirašė atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildymą, kuriame nurodyta, kad ieškovas pašalino dalį darbų trūkumų, įsipareigojo baigti statybos darbus, kurių vertė 2000 Lt, per dvi savaites ir neprieštarauja, jog juos atliktų pats atsakovas ir šią sumą įskaitytų į ieškovo užmokestį. Ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitas–faktūras atliktiems darbams apmokėti 42 768,62 Lt, bet atsakovas apmokėjo tik 17 154,62 Lt. Dėl darbų atlikimo termino praleidimo atsakovas pagal statybos rangos sutartį ieškovui priskaičiavo 23 104 Lt delspinigių už 38 dienas, pranešė ieškovui apie šios sumos įskaitymą į nesumokėtą 25 574 Lt užmokestį už atliktus darbus ir išrašė PVM sąskaitą–faktūrą. Po bylos iškėlimo teisme atsakovas prašė ieškovo pateikti suvirinimo siūlių patikros dokumentą, nes be jo statinys negali būti pripažintas tinkamu naudoti, bet ieškovas nepateikė šio dokumento. Atsakovas pats užsakė patikrą, ją atlikus buvo nustatytas suvirinimo darbų brokas. Už patikrą atsakovas sumokėjo 1339 Lt. Ieškovas atsisakė broką ištaisyti, todėl tai padarė kitas atsakovo pasamdytas subjektas AB „Narūnas“, dėl to atsakovas patyrė 11 800 Lt išlaidų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį patenkino: priteisė atsakovui iš ieškovo 74 547,30 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovui 25 574 Lt už atliktus darbus, nes šis pažeidė prievolę atlikti darbus – juos atliko praleidęs prievolės įvykdymo terminą, todėl privalėjo sumokėti atsakovui sutartinius 23 104 Lt delspinigius už uždelstas 38 dienas, tačiau atsakovas juos įskaitė į ieškovui priklausantį nesumokėtą užmokestį atliktus darbus (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, atsakovas už darbus ieškovui sumokėdavo laiku, vadovaudamasis rangos sutartyje nustatyta tvarka. Teismas pripažino, kad atsakovo iš ieškovo reikalaujami 0,4 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nėra neprotingai dideli, nes rangos sutartyje atsakovui už sutarties pažeidimą nustatytos tokio pat dydžio netesybos. Kitoks aiškinimas prieštarautų sutarties laisvės principui. Teismas nurodė, kad tai, jog projektuotojas ieškovui pateikė papildomus brėžinius karnizui ir parapetui montuoti, nėra pagrindas pripažinti atsakovą nepateikus visų reikiamų dokumentų statybos rangos sutarties sudarymo metu, nes nurodyti brėžiniai pateikti ieškovo prašymu, jam pačiam nesugebėjus priimti sprendimo, kaip atlikti darbus. Teismas pripažino, kad dėl ieškovo kaltės atsakovas turėjo 13 139,30 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su suvirinimo siūlių patikros atlikimu, suvirinimo broko ištaisymu. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo, kaip rangovo, užsiimančio statybų verslu, sutartinė atsakomybė yra griežta, t. y. be kaltės (C 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai reikalauja atlyginti negautas pajamas, lygias delspinigiams už 101 praleistą dieną (devyniolika dienų nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gegužės 17 d.; aštuoniasdešimt dvi dienas nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d.) po 608 (150 tūkst. Lt x 0,4 proc.), iš viso 61 408 Lt.

9Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį – iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 25 574 Lt skolos už statybos darbus; priteisė atsakovui iš ieškovo 13 139,30 Lt žalos, susijusios su suvirinimo darbų patikra ir broko ištaisymu, ir 10 tūkst. Lt delspinigių; atmetė kitą priešieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo; priteisė ieškovui iš atsakovo 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2006 m. birželio 9 d. iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovui iš ieškovo 6 proc. metinių palūkanų už visą priteistą sumą nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija nurodė, kad ieškovas sutartus statybos darbus atliko, juos perdavė atsakovui, o šis juos priėmė 2006 m. gegužės 31 d., bet sumokėjo ne visą priklausančią sumą. Atėmus 2000 Lt, už kuriuos ieškovas darbų neatliko, atsakovas ieškovui liko skolingas 25 574 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas patyrė 13 139,30 Lt tiesioginių nuostolių dėl suvirinimo broko ištaisymo. Šiaulių apygardos teismas taip pat pripažino pagrįsta kitą pirmosios instancijos išvadą, kad ieškovas sutartyje nustatytu laiku darbų neatliko dėl savo kaltės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas uždelsė atlikti statybos darbus ne 101 dieną, bet 73 dienas, už kurias atsakovas pagal statybos rangos sutartį turi teisę reikalauti 44 384 Lt delspinigių (152 tūkst. Lt x 0,4 proc. x 73 d.). Teismas sumažino priteistinus delspinigius iki 10 000 Lt, nurodydamas, kad sutartyje nustatytas jų dydis – 0,4 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo viso statybos objekto sumos – neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti: atmesti ieškovo ieškinį; priteisti atsakovui iš ieškovo papildomai 51 408 Lt žalos ir 6 proc. palūkanų nuo 2006 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, papildomai 1543 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį; priteisti atsakovui iš ieškovo 2309,46 Lt už kasacinį skundą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatoriaus manymu, atlikus prievolių įskaitymą nebegalimas įskaitytos prievolės dydžio ginčijimas ir mažinimas, jei nereiškiamas ieškinys dėl įskaitymo nuginčijimo.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šią teisės normą, nes pripažino, kad nėra faktus patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2006). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas skolingas ieškovui 25 574 Lt už atliktus darbus. Kasatorius teigia, kad šios pinigų sumos neskolingas ieškovui, nes ją įskaitė į ieškovo 23 104 Lt skolą, susidariusią dėl termino darbams baigti praleidimo (CK 6.130 straipsnis). Kasatorius tvirtina, kad pagal CK 6.131 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą pranešė ieškovui apie įskaitymą 2006 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. 06/3-60 ir 2006 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 06/3-61, o ieškovo sutikimas skoloms įskaityti buvo nereikalingas.
  3. Kasatorius nurodė, kad šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje nustatyti 0,4 proc. už dieną delspinigiai dėl termino darbams atlikti pažeidimo yra protingo dydžio, nes atsakovas dėl laiku neatidaryto prekybos centro patyrė vienuolika kartų didesnę už nurodyto dydžio delspinigius žalą negautomis pajamomis. Be to, kasatorius nurodė, kad ginčyti įskaitymo dydį nelogiška ir nepagrįsta, nes ieškovas neginčijo įskaitymo.
  4. Apeliacinės instancijos teismas nusižengė proceso teisės taisyklei, kad teismo sprendimas privalo būti pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, o teismo išvados – atitikti įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas faktines aplinkybes, nes skundžiamame sprendime neaptarė įskaitymo aplinkybių ir nepagrįstai sumažino delspinigių dydį.
  5. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentų, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus. Kasatorius nurodė, kad ekspertizės išlyga, jog joje atlikti skaičiavimai metodiškai netikslūs, yra nereikšminga, nes jis priešieškinyje reikalavo teismo iš ieškovo priteisti 13 139,30 Lt tiesioginių nuostolių ir 61 408 Lt negautų pajamų (pelno), iš viso – 74 547,31 Lt – sumažinęs savo reikalavimą vienuolika kartų. Be to, kasatorius prašomą priteisti delspinigių sumą palygino su iš kito savo analogiškai praplėsto prekybos centro „Senukai“ gautu pelnu ir nurodė, kad jo reikalavimo dydis atitinka teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo principus.

12Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas neatliko įskaitymo, nes ieškovas apie tai neinformuotas. Ieškovas laiko nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad jis įskaitymo neginčijo, nes viso proceso metu jis nesutiko su įskaitymu. Atsiliepime teigiama, kad klausimas, buvo įskaitymas ar ne, yra fakto klausimas, jis išsamiai ištirtas žemesniųjų instancijų teismuose, ir apeliacinės instancijos teismas pagal visas įrodymų vertinimo taisykles nustatė, jog įskaitymo nebuvo. Ieškovas pabrėžia, kad kasacinis teismas negali pasisakyti dėl fakto, bet ne teisės klausimo. Atsiliepime sutinkama su apskųsto teismo sprendimo dalimi dėl 10 tūkst. Lt delspinigių priteisimo, nes tai, ieškovo nuomone, atitinka teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorius priešieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą pats nurodė, kad 0,4 proc. delspinigiai yra neprotingai dideli. Atsiliepime tvirtinama, kad teismo paskirta ekonominė ekspertizė neatsakė į klausimą, koks yra kasatoriaus negautas pelnas, nes negautos pajamos apskaičiuotos pagal atsakovo pateiktą metodą, kuris metodiškai netikslus. Ieškovas nurodo, kad nuostolių nustatymas yra fakto klausimas, todėl šiuo pagrindu kasacinis skundas atmestinas.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasatoriaus manymu, delspinigių, įskaitytų kaip priešpriešinis reikalavimas, dydžio teismas negali keisti, taip pat ir taikydamas CK 6.73 bei 6.258 straipsnius, jei nereiškiamas ieškinys dėl įskaitymo nuginčijimo, nes delspinigiai tokiu atveju laikytini sumokėtais (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kolegija tokią poziciją pripažįsta nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje pripažįstama, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, trečiasis asmuo K. B., bylos Nr. 3K-85/2007).

16CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“; bylos Nr. 3K-3-624/2006). Dėl to tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Sumažinus delspinigius gali būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas. Taigi, kolegija pripažįsta, kad teismas gali mažinti delspinigius ir tuo atveju, jei yra reikalavimo juos sumokėti įskaitymas. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo nuomone, kad esant įskaitymui teismas delspinigių dydį galėtų mažinti tik tokiu atveju, jei skolininkas pareikštų ieškinį dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu nuginčijimo. Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis).

17Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ginčą netaikė teisės normų, reglamentuojančių prievolės pasibaigimą įskaitymu, ir priteisė iš atsakovo atlyginimą už atliktus darbus ieškovui. Tai reiškia, kad teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog atsakovo prievolė sumokėti už atliktus darbus pasibaigė ieškovo mokėtinų delspinigių įskaitymu. Tačiau tokios savo išvados teismas visiškai nemotyvavo, dėl įskaitymo galimybės iš viso nepasisakė. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo už atliktus statybos darbus priteista 25 574 Lt, panaikinti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui už atliktus darbus pasibaigė, jam atlikus priešpriešinio reikalavimo (delspinigių ir negautų pajamų) įskaitymą (CK 6.130 straipsnis). Teismas sprendime nurodė, kad atsakovo įskaityti delspinigiai nemažintini, nes priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas, apimantis ir sutarties sąlygų nustatymą, nėra absoliutus, ir įstatymas gali nustatyti tam tikrus jo ribojimus. Vienas tokių ribojimų- teismo teisė mažinti sutartimi sulygtas netesybas, jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar delspinigiams mažinti nėra pagrindų, įtvirtintų minėtose teisės normose, kitaip tariant, tinkamai nenustatė įskaitytino reikalavimo dydžio. Dėl to ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir dėl to atmestas ieškinys, naikintina.

18Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo priešieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovo 10 000 Lt delspinigių. Pažymėtina, kad atsakovas tokio reikalavimo nereiškė. Atsakovas prašė priteisti 61 408 Lt žalos atlyginimo (negautų pajamų), jo dydį apribodamas sutartinių delspinigių dydžiu. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai rodo kompensacinį netesybų pobūdį, tačiau nereiškia, kad tokiais atvejais, kai prašomų atlyginti nuostolių dydis neviršija sutartinių netesybų dydžio, neturi būti nustatinėjamas nuostolių (tiek tiesioginių nuostolių, tiek negautų pajamų) dydis. Jei netesybos akivaizdžiai (neprotingai) didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, netesybas galima sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), bet toks mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų – negali būti mažinama daugiau, negu šalis patyrė nuostolių. Esant tokiai situacijai atsiranda būtinybė nustatyti, kokio dydžio nuostoliai patirti, juos įrodyti yra nuostolių patyrusios šalies pareiga. Vadinasi, kreditoriui pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, visais atvejais turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246- 6.249 straipsniuose, taip pat tai, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių. Bylą nagrinėję teismai šių reikalavimų nevykdė ir nuostolių dydžio nenustatinėjo. Apeliacinės instancijos teismas reikalavimą traktavo kaip pareikštą dėl netesybų priteisimo ir jį sprendė pagal teisės normas, reglamentuojančias šią sutartinės civilinės atsakomybės rūšį. Sprendime nurodyta, kad atsakovas neįrodė patirtų nuostolių, tačiau tokia išvada nemotyvuota, nevertinti byloje esantys įrodymai dėl negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas, nors reikalavimą sprendė kaip pareikštą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nuostolių dydžio taip pat nenustatinėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos ir įvertintos svarbios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės ir nebuvo atskleista bylos esmė, todėl teismų sprendimų dalys dėl atsakovo priešieškinio taip pat naikintinos. Esant tokiai išvadai kolegija nepasisako dėl kitų kasaciniame skunde pateiktų argumentų (dėl CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimo ir kt.). Siekiant užtikrinti šalių teisę į teisingą procesą, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

Nutarė

20Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 25 574 Lt skolos už darbus,... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo 74 547,30 Lt... 6. Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. sausio 19 d. sudarė statybos rangos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė... 9. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasatoriaus manymu, delspinigių, įskaitytų kaip priešpriešinis... 16. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ginčą... 18. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 21. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...