Byla 2A-150-230/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovui J. A., jo atstovei adv. Stefanijai Bukelienei, atsakovei B. D., P. D., jų atstovui adv. Ramūnui Širviui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-485/2007 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovams B. D., P. D., trečiajam asmeniui notarei Renatai Krūvelytei dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas J. A. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti dovanojimo sutartį, sudarytą 2004 m. lapkričio 19 d., kuria J. A. neatlygintinai perleido B. D. 4/100, kas sudaro 9,94 kv.m gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Kauno rajone, nurodant, kad pagal minėtą sutartį B. D. naudojasi šiame name esančia patalpa Nr. 2-7/9,94; 2) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo 1A2p unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Kauno rajone, rūsio patalpomis: J. A. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis 2007 m. gegužės 6 d. rūsio patalpų padalinimo plane P-1 (24 kv.m), P-2 (13,97 kv.m), P-3 (4,32 kv.m), P-4 (2,64 kv.m), bendro naudojimosi patalpomis P-5 (2 kv.m), kurios atitinka Nekilnojamojo turto ir registro byloje indeksais pažymėtas patalpas G-1 (24 kv.m), P-1 (13,97 kv.m), P-7 (4,32 kv.m), P-6 (2,64 kv.m), bendro naudojimo patalpos P-2 (2 kv.m), B. D. ir P. D. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis 2007 m. gegužės 6 d. rūsio patalpų padalinimo plane P-6 (2,32 kv.m), P-7 (11,97 kv.m), P-8 (11,97 kv.m), P-9 (10,75 kv.m) ir bendro naudojimosi patalpos P-5 (4,14 kv.m), kurios atitinka Nekilnojamojo turto ir registro byloje indeksais pažymėtas patalpas P-8 (2,32 kv.m), P-3 (11,97 kv.m), P-4 (10,75 kv.m), P-5 (11,87 kv.m) ir bendro naudojimo patalpa P-2 (4,14 kv.m).

4Ieškovas nurodė, kad atsakovė B. D. yra jo sesuo, ieškovas ir atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio ( - ) Kauno rajone, bendrasavininkiai. Ieškovui priklausė 56/100 dalys gyvenamojo namo, jis gyveno antrame šio namo aukšte, pirmajame namo aukšte jam priklausė viena 2-7 /9,94 kv.m. patalpa, visos kitos pirmojo aukšto patalpos priklausė atsakovei ir jos vyrui t.y. jiems priklausė 0,44 gyvenamojo namo. Ieškovas su atsakove B. D. susitarė, jog jis atsakovei padovanos kambarį pirmame namo aukšte, jam liks garažas ir katilinė, bus perskaičiuotos nuosavybės dalys ir nustatyta naudojimosi tvarka kiekvienam iš jų tenkančiomis patalpomis. Todėl ieškovas 2004 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartimi atsakovei padovanojo 4/100, t.y. 9,94 kv.m, tačiau atsakovai atsisakė pasirašyti namo dalių perskaičiavimo sutartį ir nustatyti naudojimosi tvarką, nors po dovanojimo sutarties pasirašymo pasikeitė nuosavybės dalys. Pagal pastato dalių apskaičiavimo projektą po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovui priklauso 0,52, o atsakovams - 0,48 gyvenamojo namo dalys. Atsakovai atsisakydami pasirašyti pastato dalių perskaičiavimo sutartį bei nustatyti naudojimosi tvarką tvirtina, kad ieškovui nepriklauso rūsio patalpos, nors jis visą laiką faktiškai jomis naudojosi. Ieškovas jautėsi apgautas, todėl prašė panaikinti 2004 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartį, kaip sudarytą apgaulės būdu, ir nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką pagal jo pateiktą projektą. Mano, kad jo pateiktas projektas nepažeidžia atsakovų interesų, kadangi atsakovai į paskirtas jiems naudotis patalpas gali laisvai patekti, be to, didesnė dalis pusrūsio patalpų, kuriomis naudojasi ieškovas, yra jam priklausančio žemės sklypo ribose. Atsakovai, atsisakydami pasirašyti namo dalių perskaičiavimo sutartį, pažeidžia ieškovo teises ir trukdo naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

5Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo J. A. atsakovams B. D. ir P. D. 1500 Lt už advokato pagalbą bei 149,45 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas sudarydamas dovanojimo sutartį jos esmę visiškai suprato, gera valia dovanojo seseriai namo dalį, sutartyje jokių papildomų sąlygų nenustatė, ją pasirašė pas notarą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nėra senyvo amžiaus, nėra neveiksnus, pasirašant šią sutartį jo atžvilgiu jokia prievarta nebuvo naudojama. Teismo nuomone, ieškovo aiškinimas, kad jis pasitikėjo atsakove, tik įrodo jo neapdairumą. Kadangi teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ir kitą ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo.

6Ieškovas J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis nustatymo ir priimti naują sprendimą - paskirti ieškovui naudotis rūsyje esančiu garažu P-4 (24 kv.m) ir katilinės patalpomis P-10 (2,64 kv.m) ir P-9 (4.32 kv.m), o likusias rūsio patalpas palikti naudotis atsakovams, taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl atsakovo advokato atstovavimo išlaidų, sumažinant jas iki 750 Lt.

7Ieškovas nurodo, kad teismas iš esmės visai nenagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis nustatymo, nesiaiškino patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės, netgi atsakovams patiems patvirtinus, kad katilinę ir garažą paliko naudotis ieškovui. Teismas privalėjo taikyti materialines teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas ir bendro turto naudojimą, taip pat daikto priklausinių teisinį režimą. Remiantis CK 4.12, 4.13, 4.14 ir 4.19 str. nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika rūsiuose esančios patalpos laikytinos namo priklausiniais. Teismas taip pat turėjo remtis CK 4.72, 4.75 ir 4.77 str. nuostatomis, kurios numato bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teises dėl bendro turto valdymo, jo naudojimo ir disponavimo juo, taip dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teisių pasikeitimo padidinus namo plotą. Padidinus namo plotą, atsiranda teisė perskaičiuoti nuosavybės teisės dalis. Kadangi ieškovas, motinai padovanojus pirmo aukšto patalpą, bendrasavininkės sutikimu atliko namo rekonstrukciją ir pastatė antrąjį namo aukštą, todėl bendru susitarimu su tuometine namo bendrasavininke O. A. buvo pakeistos idealinės namo dalys, nustatant, kad ieškovui priklauso 0,56, o O. A. 0,44 gyvenamojo namo dalys. Šia sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamosiomis patalpomis, o rūsiu buvo naudojamasi pagal faktiškai nusistovėjusią tvarką, ieškovas naudojosi garažu ir katilinės patalpomis. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad tarp jos ir ieškovo buvo sudarytas susitarimas, jog ieškovas jai padovanoja kambarį pirmame aukšte, o ji ieškovui palieka garažą ir katilinę, tačiau teismas šių įrodymų neįvertino. Kadangi teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neteisėtas (teismas nesprendė šio reikalavimo), tačiau visos aplinkybės yra aiškios, todėl mano, kad apeliacinės instancijos teismas gali priimti naują sprendimą. Atsakovai pripažino nurodytą susitarimą, todėl ieškovui turi būti paskirtos naudotis patalpos rūsyje – garažas P-4 (24 kv.m) ir katilinės patalpos P-10 (2,64 kv.m) ir P-9 (4,32 kv.m), kurios yra izoliuotos ir kuriomis ieškovas naudojasi daugiau nei dvidešimt metų, o atsakovams paliktinos naudotis visos kitos rūsio patalpos. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovams atsiėmus priešieškinį teismas nepagrįstai priteisė jų turėtas atstovavimo išlaidas už priešieškinio rengimą, todėl priteisiamos išlaidos turėjo būti sumažintos iki 750 Lt.

8Atsakovai B. D. ir P. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o apelianto nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (CPK 328 str.). Pagal ieškovo patikslintame ieškinyje siūlomą naudojimosi tvarką ieškovas naudotųsi 46,93 kv.m ploto, o atsakovai – 41,05 kv.m ploto rūsio patalpomis. Naudojimosi tvarka patalpomis turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.). Apeliantas apeliacinį skundą grindžia CK 4.77 straipsnio nuostatomis, jog namo bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teisės pasikeičia padidinus namo plotą pristatymo, atstatymo arba perstatymo būdu t.y. kai bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą, padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę. Apeliantas remiasi 1984-04-29 dovanojimo sutartimi, kuria ieškovės ir atsakovo mama O. A. padovanojo jam 1/7 gyvenamojo namo. Kadangi visas pusrūsio plotas buvo 87,98 kv.m, todėl ieškovui atiteko 12,57 kv.m. rūsio patalpų. Pristačius namo antrąjį aukštą pusrūsio patalpos nebuvo padidintos, todėl ieškovo dalis pusrūsyje negalėjo padidėti. 1995 m. gruodžio 4 d. sutartimi buvo nustatytos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, aiškiai apibrėžiant, kad dalys nustatomos perskaičiuojant tik naudingą gyvenamąjį plotą. Minėtoje sutartyje šalys neaptarė pusrūsio patalpų naudojimosi tvarkos. Ieškovui perleidus B. D. 4/100 gyvenamojo namo atitinkamai buvo perleista ir pusrūsio ploto (4/100 pusrūsio ploto t.y. 3,5 kv.m), todėl ieškovui galėtų būti priskirta naudotis ir atitinkamo dydžio (9,05 kv.m.) patalpa pusrūsyje. Taip pat nurodo, kad ieškovo pozicija yra nenuosekli, nes ieškovas patikslintu ieškiniu prašė leisti jam naudotis net 46,93 kv.m dydžio pusrūsio patalpomis, o apeliaciniu skundu prašo leisti jam naudotis 30,96 kv.m ploto patalpomis. Atsakovai taip pat neigia susitarimą dėl kompensacijos už padovanotas jai 4/100 namo dalis rūsio patalpomis. Taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl naudojimusi tvarkos rūsiu nustatymo buvo susietas su kitu reikalavimu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl pagrįstai atmetus pastarąjį reikalavimą atmestas ir kitas reikalavimas. Atsakovų nuomone, apeliantas nepagrįstai savo teiginius dėl atstovavimo išlaidų sumažinimo grindžia CPK 94 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymą tarp proceso šalių ieškinio atsisakius ar sudarius taikos sutartį. Šioje byloje taikos sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovė priešieškinį atsiėmė, o neatsisakė jo.

9Apeliacinis skundas tenkintinas. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, jais nėra grindžiamas ir apeliacinis skundas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

10Apeliaciniu skundu yra skundžiama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, todėl būtent šios sprendimo dalies teisėtumo patikrinimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nenagrinėjo ieškovo reikalavimo nustatyti rūsio patalpų naudojimosi tvarką. Šis reikalavimas atmestas vieninteliu pagrindu, jog ieškovui nenuginčijus dovanojimo sutarties nėra pagrindo nustatyti ir naudojimosi rūsiu tvarką. Bendraturčių teisė nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo dalimis, numatyta CK 4.81 straipsnio 1 dalyje. Ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia lietė tik 4/100 gyvenamojo namo dalis, o atmetus šį ieškovo reikalavimą neliko jokių neaiškumų dėl šalims priklausančių dalių bendrojoje nuosavybėje, ir tai negalėjo sudaryti ir nesudarė jokių kliūčių nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką, remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi (atsižvelgiant į nuosavybės dalį). Ginčo dėl nuosavybės dalių, atmetus ieškovo reikalavimus dėl dovanotos dalies, neliko, todėl teismas turėjo spręsti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis nustatymo. Pagrindinis atsakovų argumentas, ginčijant šį ieškovo reikalavimą, yra jų nurodoma aplinkybė, jog ieškovas aplamai neturi teisės naudotis rūsio patalpomis arba jam priklauso teisė naudotis tik 9,05 kv.m dydžio rūsio patalpa, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą. Tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos duomenims. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 173-177, t.1) patvirtina, kad ieškovui J. A. yra įregistruotos nuosavybės teisės į 52/100 dalis pastato -gyvenamojo namo 1A2p, kurio bendras plotas 263,29 kv.m. t.y. įskaitant ir rūsio patalpas. Šis registro įrašas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl juo privalu remtis, kadangi LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai nurodo, jog ieškovas motinai padovanojus ginčo namo dalį nuosavybės teise turėjo tik 1/7 gyvenamojo namo dalį, kuri vėliau padidėjo jam rekonstravus pastatą ir pastačius namo antrąjį aukštą. Todėl, jų nuomone, ieškovas turi teisę naudotis ne didesne kaip 9,05 kv.m rūsio patalpa, kas atitinka jo turėtą dalį iki namo rekonstrukcijos, kadangi rekonstrukcijos eigoje rūsio patalpų plotas nepakito. Šie atsakovų argumentai prieštarauja ankstesnių namo savininkų - O. A. ir ieškovo - susitarimams. Ieškovas su buvusia namo savininke savo motina O. A. 1995 m. gruodžio 4 d. pasirašė namo dalių perskaičiavimo sutartį (b.l. 8), kuria remiantis ir buvo nustatyta jam priklausanti nuosavybės dalis t.y. šioje sutartyje buvo nurodyta, kad pasirašius šią sutartį gyvenamasis namas (tai reiškia visas gyvenamasis namas) priklauso šiomis dalimis: O. A. - 0,44 dalys, J. A. - 0,56 dalys. Nors šia sutartimi nebuvo nustatyta naudojimusi rūsiu tvarka, tačiau tai nereiškia, jog ieškovas neteko teisės naudotis rūsio patalpomis. Rūsio patalpos laikytinos namo priklausiniu, nes atitinka CK 4.12, 4.13 ir 4.17 straipsniuose nurodytas pagrindinio ir antraeilio daikto bei priklausinio sąvokas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1314/2002m.). Todėl, remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Ankstesni namo bendrasavininkiai – O. A. ir ieškovas J. A. – nurodyta 1995 m. gruodžio 4 d. nutartimi dėl rūsio patalpų priklausomybės kitaip nesusitarė, todėl darytina išvada, jog rūsio patalpos šalims atiteko pagal priklausančias nuosavybės dalis. Kaip nustatyta šalių paaiškinimais ir liudytojos L. L. parodymais (b.l.76-78, t.2), ieškovas visuomet naudojosi rūsiu (garažu ir katiline), ir tai patvirtina, jog buvo nusistovėjusi faktinė rūsio patalpų naudojimosi tvarka, dėl kurios tarp bendrasavininkių iki šiol nebuvo kilę jokių ginčų. Todėl atsakovų teiginiai, jog ieškovas aplamai neturi nuosavybės teisių į rūsio patalpas arba turi tik į labai nedidelę jų dalį, yra nepagrįstas ir jokiais įrodymais nepatvirtintas. Kadangi atsakovai šiuo metu ginčija ieškovo teisę į rūsio patalpas, todėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarka turėjo būti nustatyta teismo sprendimu (CK 4.81 straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo atmetė šį ieškovo reikalavimą. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo paskirti jam naudotis trimis rūsio patalpomis – garažo ir 2 katilinės patalpomis t.y. ieškovas sumažino savo reikalavimus dėl skirtinų jam naudotis rūsio patalpų. Ieškovas tokią teisę turi (CPK 42 straipsnio 1 dalis), prašomų skirti naudotis rūsio patalpų plotas - 30,96 kv.m neviršija ieškovui tenkančios nuosavybės dalies, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas. Kaip jau nurodyta, ieškovo nurodyta naudojimosi tvarka atitinka faktinį naudojimąsi, ko iš esmės neneigia ir atsakovai. Be to, iš ieškovo pateikto anksčiau buvusio pusrūsio patalpų plano (1984 m.) ir dabar esančio patalpų plano (b.l. 10, t.1,) matyti, kad pusrūsio patalpos yra pertvarkytos faktiškai atskiriant t.y. izoliuojant ieškovo naudojamas pusrūsio patalpas – P-4, P-10 ir P-9 nuo kitų rūsio patalpų. Tai patvirtina, kad ieškovo teisė naudotis rūsiu anksčiau nebuvo ginčijama, ir ieškovas nurodytu būdu naudojosi rūsio patalpomis. Pažymėtina, kad ieškovas nereiškia reikalavimo atidalinti jam priklausančią dalį, o prašo tik nustatyti naudojimosi tvarką. Todėl kolegija nenustatė jokių kliūčių tenkinti ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi rūsio patalpomis nustatymo.

11Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis nustatymo, nesilaikė CPK 270 straipsnio 4 d.nuostatų t.y. nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su naudojimusi rūsiu, neanalizavo ieškovų įrodymų, pagrindžiančių šį reikalavimą, ir nepagrindė savo išvadų atmesti šį reikalavimą. Tai turėjo įtakos tam, kad buvo neteisingai išspręsta byla, dėl ko sprendimo dalis šio reikalavimo apimtyje naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, tenkinant ieškovo reikalavimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė materialinės teisės normų pažeidimus, kadangi netaikė teisės normų, kurias reikėjo šiuo atveju taikyti (CPK 330 straipsnis).

12Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijama sprendimo dalis dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

13Nustatant ieškovui atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į tai, kad byloje buvo pareikšti du ieškinio reikalavimai ir vienas atsakovės priešieškinio reikalavimas t.y. byloje faktiškai buvo nagrinėjami trys reikalavimai. Išnagrinėjus bylą, vienas ieškovo reikalavimas yra patenkintas ir vienas atmestas, o atsakovė nuo priešieškinio atsisakė tuomet, kai paaiškėjo nepalankios ekspertizės rezultatai (b.l. 71, t.2), todėl darytina išvada, jog ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nuo patenkintos ieškinio dalies t.y. išlaidos atlygintinos 1/3 dalimi. Ieškovui priteistina 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškininį pareiškimą ir 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą, taip pat 1100 turėtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1000 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b.l. 4, t.1, 60-63, t.2, 153, t.2).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Ieškovo J. A. reikalavimą dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo patenkinti. Nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kauno rajone, rūsio patalpomis: ieškovui J. A. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nekilnojamojo turto ir registro byloje (b.l. 10, t.1) indeksais P-4 24 kv.m, P-9 4,32 kv.m. ir P-10 2,64 kv.m, viso 30,96 kv.m; atsakovams B. D. P. D. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis Nekilnojamojo turto ir registro byloje indeksais P-1 13,97 kv.m, P-2 6,14 kv.m, P-3 9,70 kv.m., P-5 11,87 kv.m, P-6 2,27 kv.m, P-7 10,75 kv.m., P-8 2,32 kv.m., viso 57,02 kv.m.

16Priteisti iš atsakovų B. D. ir P. D. iš kiekvieno po 100 Lt žyminio mokesčio ir po 1050 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui J. A. ir po 74,73 Lt pašto išlaidų valstybei.

17Spendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai