Byla 2A-410-395/2012
Dėl teisės atlikti veiksmus, neesant bendraturčių sutikimui

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. D. ir P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-7201/2011 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams B. D., P. D., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl teisės atlikti veiksmus, neesant bendraturčių sutikimui.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3ieškovė prašė pripažinti atsakovų B. D. ir P. D. atsisakymą duoti sutikimą iškirsti dvi angas ir jas naudoti gyvenamo namo, bendro naudojimo sienoje, neteisėtu ir pripažinti jai, V. V., teisę, nesant bendraturčių sutikimo iškirsti ir naudoti gyvenamo namo ( - ), bendroje sienoje dvi angas, tikslu eksploatuoti dujinio šildymo katilą BAXI MAIN, įrengtą pagal UAB „Labas" paruoštą projektą Nr. 09/122; pripažinti atsakovų B. D. ir P. D. atsisakymą leisti įdėti įdėklą iš patalpos - san. mazgo - 2-3 (3,41 kv.m.) į gyvenamo namo ( - ), kamino ventiliacinį kanalą Nr. 2 neteisėtu ir leisti ieškovei įdėti įdėklą iš patalpos - san. mazgo - 2-3 (3,41 kv.m.) į gyvenamo namo ( - ), kamino ventiliacinį kanalą Nr. 2 nesant bendraturčių sutikimo; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad 2009-08-20 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7KV-3118 įsigijo iš atsakovės B. D. brolio J. A. 52/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ). 1995-12-04 sutartimi Nr. 2-6673 ir Kauno apygardos teismo 2008-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-150-230/2008 buvo nustatyta naudojimosi minėtu pastatu tvarka. Atsakovė B. D. 2009-12-11 su skundu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl buvusio bendraturčio J. A. vykdytų statybos darbų teisėtumo, t.y. dėl naujos šildymo/vėdinimo sistemos bei dviejų kaminų išorinėje gyvenamojo namo sienoje ir metalinio įdėklo kamino vėdinimo kanale įrengimo darbų teisėtumo. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad nei katilo dūmtakis, nei įrengtas pristatomas ventiliacijos kanalas nėra susiję su bendro naudojimo kamino kanalais, t.y. kamino dūmtakis ir virtuvės patalpos ventiliacija pervesta per antro aukšto pastato išorinę atitvarą. Ieškovei priklausantis dujinis šildymo katilas BAXI MAIN buvo įrengtas vadovaujantis UAB „Labas“ paruoštu projektu Nr. 09/122 ir pagal 2009-08-18 Valstybinės energetikos inspekcijos pateiktą aktą-pažymą Nr. 5293 atitinka projekto norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojamas pagal paskirtį. Inspekcija, reaguodama į atsakovės skundus, padarė išvadą, kad vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d. nuostatomis, vis tik reikalingas buvo bendraturčio sutikimas išskirsti angą bendro naudojimo sienoje. 2010-03-10 ieškovė raštu kreipėsi į bendraturčius B. ir P. D., prašydama duoti sutikimą dėl iškirstų angų bendro naudojimo sienoje, tačiau bendraturčiai atsakymo nepateikė, todėl laikytina, kad jie atsisako duoti tokį sutikimą. Be to, ieškovė nurodė, kad tik įsigijus turtą, jai tapo žinoma, kad atsakovai nesutarė su buvusiu bendraturčiu. To priežastis - atsakovai savavališkai pakeitė jiems priklausančios pastato dalies apšildymo būdą, t.y. į kamino angą, kur buvo pajungti abu dujų katilai (vienas skirtas pirmo aukšto apšildymui, o kitas antro aukšto apšildymui) pajungė kieto kuro katilą. Atsakovai nereagavo į tuometinio bendraturčio perspėjimus, ko pasėkoje užsidegė namo kaminas. Buvęs bendraturtis J. A. siekdamas išvengti tolimesnio konflikto, perdarė savo dujinio šildymo sistemą ir dujų katilą bei ventiliacinę angą išvedė namo sienoje, o kamino angoje buvo įdėtas įdėklas vonios kambario ventiliacijai. Bendraturčiai ne tik, kad nekompensavo dalies išlaidų šildymo sistemos įrengimo antrame aukšte, nes ją buvo būtina keisti dėl jų neteisėtų veiksmų, bet ir toliau kliudo naudotis ieškovei priklausančiu turtu. Be to, nurodė, kad kai įsigijo dalį namo, į ventiliacinę kamino angą iš vonios kambario buvo išvestas įdėklas. Atsakovai nesutinka, kad į ventiliacinį kanalą būtų įvestas įdėklas. Ieškovės nuomone, įdėklas, esantis kamino angoje, niekaip nepažeidžia bendraturčių interesų ir atsisakyti duoti sutikimą bendraturčiai neturi jokio pagrindo. Be to, dėl bendraturčių netinkamo kieto kuro katilo eksploatavimo, dūmai patenka į ventiliacinį kanalą, todėl įdėklas iš vonios kambario patalpos yra būtinas, nes dūmai patektų ir į gyvenamąsias patalpas.

5Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino atsakovų atsisakymą duoti sutikimą iškirsti dvi angas ir jas naudoti gyvenamojo namo bendro naudojimo sienoje neteisėtu ir pripažino ieškovei teisę, nesant bendraturčių sutikimo, iškirsti ir naudoti gyvenamo namo ( - ), bendroje sienoje dvi angas, tikslu eksploatuoti dujinio šildymo katilą BAXI MAIN, įrengtą pagal UAB „Labas" paruoštą projektą Nr. 09/122; pripažino atsakovų atsisakymą leisti įdėti įdėklą iš patalpos - san. mazgo - 2-3 (3,41 kv.m.) į gyvenamo namo ( - ), kamino ventiliacinį kanalą Nr. 2 neteisėtu ir leido ieškovei įdėti įdėklą iš patalpos - san. mazgo - 2-3 (3,41 kv.m.) į gyvenamo namo ( - ), kamino ventiliacinį kanalą Nr. 2 nesant bendraturčių sutikimo; priteisė solidariai iš atsakovų 266,00 Lt žyminio mokesčio, 800,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės naudai; priteisė iš atsakovų po 21,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

6Teismas nustatė, kad ginčo šalys V. V., B. D. ir P. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ( - ), esančią namų valdą (b. l. 6-9). Byloje kilęs ginčas dėl teisės atlikti veiksmus neesant bendraturčių sutikimo, t. y. dėl dviejų angų bendroje namo sienoje ir dėl įdėklo kamino ventiliacinėje angoje.

7Teismas sprendė, kad ieškovės projektas nepažeidžia atsakovų, kaip bendraturčių teisių. Jokių duomenų, kad iškirtus dvi angas gyvenamojo namo bendroje sienoje, siekiant eksploatuoti dujinio šildymo katilą, pakeis atsakovų gyvenimo ir veiklos sąlygų, teismas nenustatė, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino, kaip pagrįstą. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-12-31 raštu (b. l. 85) patvirtino, kad V. V. ir B. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo sienoje įrengti du cinkuotos skardos kaminai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639) tokiems darbams statybos leidimas neprivalomas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372) patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ tokie darbai vadinami paprastuoju remontu. Minėto reglamento 14.14 punkte nustatyta, kad įrengiant dujinį šildymą būtinas techninis projektas, o atlikus darbus turi patikrinti dujas tiekiančios įmonės atstovas. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas 2009-09-29 raštu Nr. G-1283 informavo, kad gyvenamajame name, adresu ( - ), vidaus dujotekiai ir dujas deginantys įrenginiai sumontuoti pagal projektus, atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Be to, 2009-08-18 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos taip pat patvirtino, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ) dujofikavimas yra sumontuotas ir išbandytas ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį (b.l. 10). UAB „Kauno komprojektas“ patvirtino, kad kaminas yra bendras inžinerinis statinys su pakankama trauka ir erdve. Tam, kad būtų galima užtikrinti saugų katilinės eksploatavimą, reikia įrengti papildomą įdėklą (b.l. 115, 116). R. Ž., kuriam suteiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kvalifikacijos atestatas Nr. 7068 (b. l. 170) patvirtino, kad atlikus natūralios traukos oro srauto matavimą gyvenamojo namo dalyje ( - ), nustatyta, kad rūsio patalpoje yra pakankama oro trauka ir natūralios traukos kanale, antrame aukšte, esantis plieninis įdėklas oro srauto iš rūsio nestabdo (b. l. 171).

8Taip pat teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesu, ir nurodė, kad nesuderinus su ja buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad UAB „Labas“ projektas Nr. 09/122 dėl papildomo dujinio šildymo katilo įrengimui ( - ) (b.l. 11-12, 14) paruoštas pagal AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo 2009-02-25 išduotas projektavimo sąlygas Nr. 09-31197 (b.l. 13), vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR.2.08.01:2004 „Dujų sistemos patalpose“ (b.l. 15), todėl atitinka visas sąlygas. Patys atsakovai savavališkai įsirengė kieto kuro katilą, kuris iki šiol neįregistruotas, tokiu būdu savavališkai naudoja neįregistruotą šildymo sistemą.

9Taip pat teismas sprendė, kad atsakovų nesutikimas leisti įdėti įdėklą į kamino ventiliacinį kanalą Nr. 2 yra nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovės parodymai patvirtina, kad jai įsigijus dalį gyvenamojo namo, į ventiliacinį kanalą buvo įvestas įdėklas. Atsakovai nesutikdami su tuo, kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, nurodydami, kad jiems kūrenant kieto kuro krosnį rūsio patalpose kaupiasi dūmai. 2009-05-29 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius nustatė, kad 1) į kamino kanalą Nr. 2, esantį namo rūsyje, vienu metu prijungti skirtingų kuro rūšį naudojantys (kieto ir dujinio šildymo) katilai; 2) į kanalą Nr. 1 pajungta ventiliacijos iš rūsio katilinių, pirmame aukšte virtuvės bei vonios patalpos; 3) antrame aukšte pagal paruoštą UAB „Labas“ dujofikavimo projektą Nr. 09/122 sumontuotas dujinis šildymo katilas, kurio dūmtakis pervestas per dalį ventiliacijos kanalo Nr. 1. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius nustatė, kad visi aukščiau paminėti punktai pažeidžia STR 2.08.01:204 „Dujų sistema patalpose“ 82 punkto reikalavimus. Antrame aukšte sumontuotas dujinis šildymo katilas su atvira degimo kamera, katilinės patalpos ventiliacijai įrengtas pristatomas vėdinimo kanalas. Be to, pirmame aukšte reikalinga atjungti virtuvės ir vonios patalpų ventiliacijos angas, kurios yra prijungtos į ventiliacijos kanalą Nr. 1 (užmūryti). Pirmo aukšto virtuvėje į ventiliacijos angą Nr. 1 yra įjungtas garų surinkėjas, kurį įjungus gali būti pasiurbiama degimo produktai, išeinantys iš kamino. Pagrindinė problemų priežastis yra pritekančio oro trūkumas, kuris susidaro kūrenant kieto kuro katilą. Oras pradeda traukti per ventiliacijos kanalą iš lauko (apsiverčia oro judėjimo kryptys), kadangi ventiliacijos ir dūmų kanalai yra greta, į patalpas pasiurbiamas kūrenamo kieto kuro katilo dūmai. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius pažymėjo, kad išmontavus dujinio katilo įvertą įdėklą antrame aukšte, visos šios problemos išliks, kad vienas iš sprendimo būdų atstatyti pirminį dujofikavimo projektą, kada dujiniai šildymo katilai buvo prijunti prie vieno kamino kanalo Nr. 2 (b.l. 84).2009-06-25 Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nurodė išjungti energetikos įrenginį (dujinę viryklę) B. D. adresu ( - ), nes dėl esančių pažeidimų gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui (b.l. 58), išjungti energetikos įrenginį (dujinį šildymo katilą Baxi Main) J. A. adresu ( - ), nes dėl esančių pažeidimų gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui (b.l. 59).

10Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pašalinant savavališką statybą, nepriklausomai nuo to, kada ji pradėta.

11Apeliantai nurodo, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai informavo bendraturčius apie ketinimus daryti bendrosios nuosavybės daikto pakeitimus, o atsakovas privalo įrodyti, kad tokie pakeitimai pažeis jo, kaip bendraturčio, nuosavybės teises. Vieno aukšto gyvenamas namas su pusrūsiu buvo pastatytas 1972 m. atsakovės tėvų tik su dviem kamino kanalais, t. y. vienas dūmų kanalas, kitas vienintelis natūralios ventiliacijos kanalas, kuris buvo skirtas vieno aukšto gyvenamam namui aptarnauti. Atsakovės brolis J. A. 1984-12-14 gavo leidimą Nr. 293 rekonstruoti vieno aukšto su pusrūsiu gyvenamą namą, t. y. užstatyti antrą gyvenamo namo aukštą, tačiau gyvenamųjų patalpų antrojo aukšto plano projekto nėra, eksploatuoti nepridavė, papildomų kamino kanalų neįsirengė nei vieno. Įstatyme yra pasakyta, kad prieš pradedant statybas, statytojas privalo gauti bendraturčių sutikimus, prieš tai suderinus ir pateikus projektavimo dokumentus suderinimui su bendraturčiais, kad negali būti pažeistos kitų bendraturčių teisės nei teisiniai interesai, kad neturi būti pažeisti higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan. J. A., savavališkai, su atsakovais nederindamas, neturėdamas jokio kvalifikacijos pažymėjimo, įmontavo dujinį įdėklą į vienintelį kamino ventiliacijos kanalą 2006 metais, taip uždarydamas pirmam aukštui bei pusrūsio patalpoms vienintelę natūralią ventiliaciją. Dujinį katilą BAXI MAIN su atvira degimo kamera, kuris Lietuvos Respublikoje eksploatuoti buvo draudžiamas, jis pritvirtino antrame aukšte prie kamino dūmų kanalo, dujinio katilo dūmtraukį pravesdamas į jau minėtą kamino vienintelio ventiliacijos kanalo įmontuotą metalinį įdėklą. Kadangi visos patalpos tapo neventiliuojamos, labai pablogėjo atsakovės sveikata, ko pasėkoje ji gavo invalidumą, be to atidrėko visos patalpos, atsirado sveikatai pavojingas pelėsis ne tik ant patalpų sienų, tačiau pradėjo pelyti net drabužiai. Atsakovė prašė J. A., kad šis atidarytų vienintelį natūralios ventiliacijos kanalą ir pašalintų metalinį įdėklą iš kamino ventiliacijos kanalo, tačiau brolis į jos prašymus nereagavo ir jokių veiksmų nesiėmė, net po raštiškų atsakovės prašymų. Atsakovė kreipėsi į AB Lietuvos dujos“ Kauno filialą, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno teritorinį skyrių dėl J. A. neteisėtų veiksmų, prašydama įpareigoti jį pašalinti įmontuotą įdėklą iš kamino natūralios ventiliacijos kanalo, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi, savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas. Nerasdama tiesos išvardintose atsakingose įstaigose, atsakovė 2009-08-18 su skundu-prašymu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir Statybos priežiūros departamentą, tačiau ir čia jokių veiksmų nebuvo imtasi, statyba nebuvo pripažinta savavališka. 2009-09-21 atsakyme Nr. 11-D-122-1385 buvo paaiškinta, kad šie darbai priskiriami paprastam remontui. Visiškai nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad tai yra statyba savavališka bendroje nuosavybėje ir statytojas privalo turėti bendraturčių sutikimus bei suderinimus kaip tai reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 ir 3 p.

12Taip pat apeliantai nurodo, kad užstatydamas antrąjį namo aukštą J. A. kamino kanalų nei vieno neprisistatė, todėl jie sutiko leisti statybas vykdyti per stogą suderintoje vietoje, nes antrojo aukšto patalpas reikia ventiliuoti bei nukreipti dujų katilo degimo produktus. Nuo metalinio įdėklo esančio vieninteliame natūralios kamino ventiliacijos kanale pastoviai laša vanduo lyjant lietui, be to, plytų ir metalo skirtinga savitoji šiluma, todėl susidaręs kondensatas taip pat laša į kamino apačią, ypač žiemos metu, dėl šios priežasties vienintelio natūralios kamino ventiliacijos kanalo apačioje pastoviai drėgna. Kadangi metalinis įdėklas ventiliacijos kanalą uždaręs, drėgmė pasišalinti niekur negali, nuo per didelės drėgmės gadinamas kaminas, į plytas geriasi niekur negalinti pasišalinti drėgmė, be to gadinamos pusrūsio patalpos, nes čia susikaupusi drėgmė taip pat neturi per kur pasišalinti. Metalinis įdėklas kamino ventiliacijos kanale jokios funkcijos neatlieka, tai nėra antrojo aukšto vonios patalpos ventiliacija. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta UAB „Foleta“ 2010-09-17 pažyma Nr. 2010.09.17.2., kvalifikacijos pažymėjimas D. Nr. 061873, išduotas A. R.. Vienintelis natūralios ventiliacijos kanalo aklinas uždarymas aiškiai matomas nuotraukose. Kamino apžiūrą atliko UAB „Vyzijo“, tačiau ir į šį dokumentą dėmesys nebuvo kreipiamas. Ekspertas UAB „Skena“ direktorius A. Z. atliko ekspertizę. Nebuvo kreipiamas dėmesys ir į Kauno regiono Statybos konsultavimo ir Audito centro statinio dalinės ekspertizės 2009-06-05 aktą Nr. 09-44, kurio 4.2 p. aprašoma statinio konstrukcijų techninė būklė, 4.3 p. aprašoma statinio konstrukcijų techninės būklės išvados. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nekreipė dėmesio į atsakovų išsakomas rimtas priežastis, nekreipė dėmesio į minėtų ekspertų parašytas išvadas, o rėmėsi eksperto teisės neturinčių asmenų išvadomis, tai A. Ž. išvada, kuris tyrimo jokio neatliko. UAB „Kauno komprojektas“ taip pat jokio tyrimo neatliko. 2011-04-18 dėl dūmų kanalų tyrimo rašte Nr. 0-1-159 neteisingai įrašyta kamino angų dydis. Nors įmonė turi eksperto atestatą, l. e. direktoriaus pareigas pati A. Š. eksperto atestato neturi, todėl remtis tiesą neatitinkančiais faktais, apeliantų nuomone, būtų neteisinga.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai savo nesutikimą dėl įdėklo ventiliacinio kamino angoje grindžia argumentais, kurių nebuvo nurodę atsiliepimuose. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai savo nesutikimą siejo su tuo, kad jiems trūksta traukos ir negali tinkamai eksploatuoti kieto kuro katilą. Pateikdami naujus nesutikimo motyvus, apeliantai nepateikė teismui jokių dokumentų, kurie patvirtintinų, kad dėl ventiliacinėje angoje esančio kaminuko būtų pablogėjusi jų sveikata arba būtų gadinamas jiems priklausantis turtas. Apeliantai pateikia tik samprotavimus, kurie neturi nieko bendro su inžinieriniais sprendimais. Atsakovų pateiktoje teismui A. Z. ataskaitoje nenurodyta, kaip kaminėlis išvestas į ventiliacinę angą pažeidžia jų teises. Specialistas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad natūrali ventiliacija yra sumažėjusi dėl kaminėlio arba, kad išeinančio oro srautas sumažėjęs tiek, kad tas sumažėjimas neatitinka STR, kuriuose yra nurodyti natūralios traukos oro srauto kiekiai. Atsakovams ne kartą buvo siūloma išspręsti pritekančio oro klausimą į jiems priklausančias rūsio patalpas, tuomet jie išspręstų problemas, atsirandančias dėl kieto kuro katilo eksploatavimo, taip pat būtų dar geriau ventiliuojamos ir jiems priklausančio rūsio patalpos. Dėl vėdinimo ir pritekančio oro kiekio į rūsio patalpas, būtina atsakovams ieškoti kitų sprendimų, o ne siekti, kad būtų pašalintas kaminėlis iš angos, per kurią pašalinamas oras iš antrame aukšte ieškovei priklausančių patalpų. Atsakovai nepaiso specialistų išvadų, rekomendacijų (valstybinės energetikos inspekcijos raštai, UAB „Vyzijo“ raštas, kuriame nurodoma, kad turi atsakovai užtikrinti oro pritekėjimą į katilinės patalpas) dėl natūralios ventiliacijos kanalo paskirties bei funkcionavimo ir bet kokiais būdais ieško priežasčių nesutikti, kad kaminėlis būtų ventiliacinėje angoje. Dėl bendraturčių netinkamo kieto kuro katilo eksploatavimo, t. y. nesant pritekančio oro, dūmai patenka į rūsio patalpą, o iš jos į ventiliacinį kanalą, todėl įdėklas iš vonios kambario patalpose yra būtinas, nes dūmai patektų ir gyvenamąsias ieškovės patalpas. Įdėklas esantis kamino angoje niekaip nepažeidžia bendraturčių interesų ir atsisakyti duoti sutikimą bendraturčiai neturi jokio pagrindo.

14Ieškovė taip pat nurodo, kad yra sudariusi sutartį su Kauno dujomis, kuri tiekia dujas pastato dalies apšildymui ne tik jai, bet ir kitiems vartotojams. Nėra duomenų, kad jų tiekiamose dujose būtų pavojingi cheminiai junginiai, kurie keltų pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei. Atsakovų argumentai, kad dujų šalinimo produktai neva patenka ant jų langų, namo pamato ir tokiu būdu kenkia, yra visiškai atmestini, nes duomenų (specialistų išvadų ar atliktų tyrimų apie išmetamų dujų kenksmingumą) apie daromą ar padarytą žalą teismui jie nepateikė. Priešingai - ieškovė teismui pateikė nuotraukas, kuriose yra užfiksuota, kad kondensatas surenkamas būtent ieškovei priklausančiose patalpose. Nors atsakovai nurodė, kad nesutinka su angų iškirtimu fasade, bet iš esmės jie neprieštarauja, kad ieškovė eksploatuotų dujinį šildymo katilą - būtent naudotų tokią kūrenimo rūšį. Atsakovai pageidautų, kad kaminai būtų išvesti per stogo dangą. Tačiau kaminų išvedimas per stogo dangą iš ieškovės pareikalautų didelių sąnaudų, prie kurių padengimo atsakovai nenori prisidėti. Išvedant kaminus per stogą tektų nuardyti ir keisti dalį senos šiferio lakštų stogo dangos. Kadangi bendraturčiai pirmieji iniciavo kūrenimo rūšies pakeitimą (iš dujinio į kieto kuro) ir dėl tokių jų veiksmų ankstesnis savininkas J. A. privalėjo ieškoti sprendimo būdo, tam, kad jo patalpos neliktų žiemos metu nešildomos - buvo pasirinktas mažiau sąnaudų reikalaujantis ir racionalesnis dujinio katilo pajungimo būdas - išvedant vamzdžius per namo fasadinę sieną. Kuomet buvo atliekami kaminų įrengimo darbai galioję teisės aktai (STR) nereikalavo bendraturčio sutikimo, dėl ko tokia sąlyga - gauti bendraturčio sutikimą, ir nebuvo nurodyta 2009-02-25 sąlygų sąvade (b.l. 13), kuris buvo išduotas dujinio katilo įrengimui.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-03 įsakymu Nr. 4-270 patvirtinta energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarka. Vadovaudamasis minėta tvarka, VEI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis inžinierius inspektorius V. K., gavęs statytojo prašymą, gyvenamajame name ( - ), patikrino naujai įrengtą dujotiekio įvadą ir naujai sumontuotą dujinį vandens šildymo katilą. Nenustatęs pažeidimų ir trūkumų, 2009-08-18 surašė VEI viršininko 2001-03-28 įsakymu Nr. 06 patvirtintos formos Dujų įrenginių techninės būklės aktą-pažymą Nr. 5293, kuriame pažymėjo, jog patikrinus dujų įrenginių techninę būklę (vidaus dujotiekio tinklai ir dujinis vandens šildymo katilas) šie įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Gyvenamasis namas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, visi bendraturčiai turi teisę valdyti turtą ir juo naudotis, taip pat turėti galimybę šildyti patalpas, todėl bendraturčių B. D. ir P. D. nesutikimas dėl angų iškirtimo bendrojoje naudojimo sistemoje yra nepagrįstas.

16Apeliantų teiginys, kad Kauno teritorinis skyrius nesiėmė jokių veiksmų, savavališkų statybų aktas neturint jokių dokumentų nebuvo surašytas, yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-03-15 įsakymu Nr. 1-63 patvirtinti VEI nuostatai nesuteikia teisės VEI surašyti savavališkos statybos aktus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 8 punktas nustato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (jos įgaliotas pareigūnas) turi teisę sustabdyti statinio statybą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į šias nuostatas nepagrįstas ir atsakovų teiginys, kad „VEI Kauno teritorinis skyrius nesiėmė ne tik jokių veiksmų savavališkai statybai pašalinti, tačiau pažeidimo akto ir dabar nesurašė, ko pasėkoje J. A. būtų privalėjęs savavališkas statybas panaikinti".

17Vien nepasitenkinimas būsimu teisėtų statybos darbų atlikimo procesu ar su jais susiję neesminiai nepatogumai neturėtų būti laikomi protingu bendraturčio atsisakymu duoti sutikimą atlikti statybos darbus. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia galimu neteisėtu statybos darbų atlikimo procesu, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokie statybos darbai iš esmės pablogintų nekilnojamojo turto būklę.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).

21Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys yra gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais ir žemės sklypu, esančiais ( - ) bendraturčiai, nes ieškovė jai priklausančią paminėto gyvenamojo dalį, kuri sudaro 52/100 dalys pastato – gyvenamojo namo ir 0,1491 ha ploto žemės sklypo sudarančio 689/1491 dalį visos namų valdos žemės sklypo įsigijo iš apeliantės brolio J. A. 2009-08-20 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7KV-3118 (t.1, b. l. 20-27). Tokiu būdu, šalims neigiant, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas, ginčo atveju yra susijęs su tam tikru tarpusavio nuolaidų tenkinimu šildymo sistemos pakeitimu ,lemiamos reikšmės teismo nuomone, turi ta aplinkybė, jog atsakovai B. D. ir jos sutuoktinis P. D. ne vien teisminio ginčo tarp šalių nagrinėjimo metu, bet ir iki tam turėjo visas galimybes išspręsti ginčą tarp šalių taikiai. Šias išvadas patvirtina tai, jog 2009-08-18 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, patvirtino, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), dujofikavimas yra sumontuotas ir išbandytas, pripažįstant, jog jis atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojamas pagal paskirtį (t.1, b. l. 10), todėl teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė, jog apeliantų piktybinis vengimas duoti sutikimą ieškovei dėl angos bendroje sienoje su bendraturčiais išsikirtimo yra nepagrįstas.

22Kad ginčas tarp šalių yra daugiau emocinio pobūdžio, o ne techninio saugumo ypatumų neabejotinai patvirtina ne tik ankstesni atsakovų konfliktai su buvusiu namų valdos bendrasavininku J. A. (t.1, b. l. 58-61 ir 92-95), bet ir ta aplinkybė, jog pačių apeliantų naudojama savavališkai įrengta kieto kuro katilo pagrindu veikianti šildymo sistema yra neįregistruota ir nesaugi eksploatuojant, ką neabejotinai patvirtina trečiojo asmens Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2009-05-28 išvados (t.2,b. l. 83-84). Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės V. V. ieškinį, pagrįstai rėmėsi UAB „Labas“ paruoštu papildomo dujinio šildymo katilo įrengimo projektu Nr. 09/122, kuris atitinka AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo 2009-02-25 išduotoms projektavimo sąlygoms Nr. 09-31197 bei STR.2.08.01:2004 statybos techninio reglamento sąlygoms (t.1, b. l. 13-16).

23Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais pažymi, jog sutinkamai su CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kuris reiškia, kad įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus privalu spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kilus nesutarimui tarp šalių dėl gyvenamojo namo patalpų šildymo galimybių, ieškovė ir kreipėsi dėl savo teisių gynimo į teismą.

24Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių veiksmus ir pastangas užtikrinant optimalų bendraturčiams priklausančių gyvenamojo namo, esančio ( - ) dalių šildymą, pagrįstai sprendė, kad apeliantai nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų, paneigiančių oficialias Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išvadas dėl dujofikavimo projekto atitikimo normatyviniams reikalavimams bei ieškovės V. V. veiksmuose jokių Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 20 ir 71 straipsnių pažeidimų, todėl pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį CK 4.75, 4.81 straipsniuose numatytais pagrindais. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog kiti apeliantų skunde nurodomi skundo pagrindai, susiję su buvusio bendraturčio J. A. veiksmais bei abejonėmis dėl bendrai nuosavybės teise šalių valdomo gyvenamojo namo kamino techniniais parametrais ir netinkamu ieškinio apimtį lemiančios bylos medžiagos suformavimu yra nesusiję su bylos nagrinėjimo apimtimi, todėl ginčo atveju yra teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija smulkiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Tokia išvada darytina įvertinus tą aplinkybę, kad po apeliacinio skundo pateikimo pateikti apeliantų B. D. ir P. D. duomenys (t.2, b. l. 65-104) yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pateikti teismui ignoruojant CPK 312 ir 314 straipsnių reikalavimus, todėl – akivaizdu, jog jiems tirti ir jų pagrindu daryti išvadas CPK 183-185 straipsniuose nustatyta tvarka nėra pagrindo. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, įpareigojančių teismą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, nes tai reikštų nepagrįstą nuolaidžiavimą apeliantams, siekiantiems bet kokiais būdais išvengti jiems nenaudingo procesinio sprendimo byloje ir šalių lygiateisiškumo principo nepaisymą (CPK 17, 320, 322 straipsniai).

25Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliantų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Atmetus apeliantų B. D. ir P. D. apeliacinį skundą, iš jų ieškovei V. V., sutinkamai su CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t.2. b. l. 56).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti ieškovei V. V. (a. k. ( - ) iš atsakovų B. D. (a. k. ( - ) ir P. D. (a.k. ( - ) po 200 Lt (du šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. ieškovė prašė pripažinti atsakovų B. D. ir P. D. atsisakymą duoti... 4. Ieškovė nurodė, kad 2009-08-20 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7KV-3118... 5. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nustatė, kad ginčo šalys V. V., B. D. ir P. D. bendrosios dalinės... 7. Teismas sprendė, kad ieškovės projektas nepažeidžia atsakovų, kaip... 8. Taip pat teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose su planuojama statyba... 9. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovų nesutikimas leisti įdėti įdėklą... 10. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo... 11. Apeliantai nurodo, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai... 12. Taip pat apeliantai nurodo, kad užstatydamas antrąjį namo aukštą J. A.... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno rajono apylinkės... 14. Ieškovė taip pat nurodo, kad yra sudariusi sutartį su Kauno dujomis, kuri... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybinė energetikos... 16. Apeliantų teiginys, kad Kauno teritorinis skyrius nesiėmė jokių veiksmų,... 17. Vien nepasitenkinimas būsimu teisėtų statybos darbų atlikimo procesu ar su... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys yra gyvenamojo namo su pagalbiniais... 22. Kad ginčas tarp šalių yra daugiau emocinio pobūdžio, o ne techninio... 23. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais pažymi, jog... 24. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių veiksmus ir... 25. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 26. Atmetus apeliantų B. D. ir P. D. apeliacinį skundą, iš jų ieškovei V. V.,... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti ieškovei V. V. (a. k. ( - ) iš atsakovų B. D. (a. k. ( - ) ir P....