Byla e2-93-464/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Venecija LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1193-467/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Venecija LT“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „ELT valdymas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Venecija LT“ 290 815,17 Eur skolą, 26 173,37 Eur delspinigius, 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 623 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atliko rangos darbus pagal sutartį, kuriuos atsakovė priėmė ir už dalį darbų sumokėjo, o likusią skolos dalį prašo priteisti.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 316 988,54 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove UAB „ELT valdymas“, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas), o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei bei esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti ieškovei pinigines lėšas ar kitą turtą 316 988,54 Eur sumai bei pavesti turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
  3. Šį prašymą grindė ieškinio preliminariu pagrįstumu, didele atsakovei reikalavimų suma, jau ilgą laiką trunkančiu atsakovės neatsiskaitymu už darbus, vengimu VĮ registrų centrui teikti duomenis apie savo finansinę padėtį. Šias aplinkybes ieškovė vertino kaip galinčias sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-07 nutartimi ieškovės UAB „ELT valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei UAB „Venecija LT“ patenkino: 1) areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį ir pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį turtą ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis bendrai 316 988,54 Eur ieškinio sumai; 2) areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leido atsakovei vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškove, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti; 3) areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, išskyrus pinigines lėšas, valdytoja ir saugotoja paskyrė atsakovę, palikdamas jai teisę naudotis areštuotais daiktais; 4) surasti ir aprašyti areštuojamą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, turtines teises ir / ar pinigines lėšas pavedė ieškovės pasirinktam atsakovės turto buvimo ir / arba jos gyvenamojoje vietoje veikiančiam antstoliui; 5) išaiškino ieškovei, kad dėl šios nutarties vykdymo ji privalo kreiptis į antstolį, o jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
  2. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagal rangos sutartį pagrįstumą, padarė išvadą, kad ši pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės.
  3. Dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovės finansinę padėtį byloje nepateikta. Iš ieškovės pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovė ir iš šiam registrui nėra pateikusi duomenų apie savo finansinę padėtį.
  4. Nurodytas aplinkybes, taip pat teismo konstatuotą didelės atsakovei sumos reikalavimą teismas pripažino patvirtinančiais realią grėsmę, kad būsimas teismo sprendimas gali likti neįvykdytas.
  5. Laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė vadovaudamasis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, kad jos kuo mažiau varžytų atsakovės veikslą, t.y. pirmiausia nutarė areštuoti atsakovės turtą ir turtines teises, ir tik nesant turto – pinigines lėšas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovė UAB „Venecija LT“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovėms panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei netenkinti, o nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė jokio įsiskolinimo bei jokių kitų įsipareigojimų, susijusių su byloje pareikštais ieškovės reikalavimais, neturi. Ieškovė, siekdama suklaidinti teismą, nenurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016-06-28 buvo pasirašytas atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo šalys vien kitai patvirtino, kad jokių įsiskolinimų nėra. Vien ši aplinkybė yra pakankama paneigti vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
    2. Ieškovės veiksmai, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, ne tik laikytini nesąžiningais civilinės teisės prasme, tačiau galimai yra nusikalstami, t.y. tikrieji ieškovės tikslai pareiškiant ieškinį yra ne tariamai pažeistų subjektinių teisių gynyba, o siekis neteisėtai užvaldyti didelės vertės svetimą turtą.
  2. Ieškovė UAB „ELT valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikti visi dokumentai,

      4patvirtinantys ieškinio reikalavimą. Atsakovės teikiamas 2016-06-28 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas privalo būti vertintinas kritiškai, kadangi atsakovė nenurodo, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas šis dokumentas, nepateikė jį lydinčių dokumentų, t. y. nenurodoma, kokiu būvu buvo likviduotas įsiskolinimas, kaip buvo atsiskaityta su ieškove, pavyzdžiui, ar bankiniu pavedimu, ar grynaisiais pinigais. Atsakovė pastarųjų dokumentų nepateikė, nes tokių dokumentų nebuvo ir nėra – atsakovė už jai suteiktas paslaugas su ieškove neatsiskaitė ir ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, siekdama apginti savo pažeistas teises.

    2. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip paneigiantys grėsmės ar kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų nustatyti aplinkybių egzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu yra rengiamasi kreiptis į teismą dėl atsakovės pateikto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu teismine tvarka, kadangi nurodytas dokumentas yra neatitinkantis tikrovės, kadangi vertinant atsakovės pateiktą įrodymą visų įrodymų kontekste, jis vertintinas kaip negalintis akivaizdžiai paneigti atsakovės skolinio įsipareigojimo ieškovei buvimo fakto.

5Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja antrosios sąlygos, t. y. teismo konstatuoto grėsmės teismo sprendimo įvykdymui fakto nei jos turtinės padėties ir pareikšto reikalavimo santykio (sumos apeliantei dydis), nei galimų (ne)sąžiningų veiksmų aspektais. Nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi išimtinai grindžiamas argumentais, sietinais su pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, šiuo konkrečiu atveju pasisako tik dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos (CPK 320 str., 338 str.).
  2. Teismas, prieš nuspręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmiausiai preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų net būti priimtas, atitinkamai būtų paneigta ir tokio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu – ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
  3. Preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo ar netaikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (išnagrinėjus ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
  4. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas expressis verbis (aiškiai) pasisakė, jog preliminaraus vertinimo metodu jis analizavo ieškovės pareikštą ieškinio dalyką, pagrindą, atsižvelgė į faktą, kad su ieškiniu yra pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Kaip nurodyta pirmiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi įvertinti tik tai, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje arba kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų savo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šioje bylos proceso stadijoje preliminarus ieškinio pagrįstumas nepaneigtas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tikrai negalėtų būti patenkintas.
  5. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad jokio įsiskolinimo ieškovei neturi, kuo, jos teigimu, leidžia įsitikinti šalių 2016-06-28 pasirašytas atsiskaitymų suderinimo aktas apie tarpusavio įsiskolinimų nebuvimą ir kurį ji teikia kartu su atskiruoju skundu. Viena vertus, pirmosios instancijos teisme laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas iš anksto nepranešus apeliantei ir nesuteikus jai galimybės dėl to pasisakyti, todėl įrodymai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo ar netaikymo poreikiu, gali būti teikiami ir su atskiruoju skundu, pripažįstant vėliau atsiradusią būtinybę juos teikti (CPK 314 str.) Kita vertus, atskirajame skunde nurodyto ieškovės ir atsakovės 2016-06-28 atsiskaitymų suderinimo akto turinio pagrįstumas yra įrodymų vertinimo klausimas, dėl šio dokumento įrodomosios galios teismas pasisakys tik išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje įrodymai, susiję su ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, nevertintini.
  6. Taigi, dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų, susijusių su ieškinio (ne)pagrįstumu ir pagrindo jį tenkinti nebuvimu, dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto įrodomosios reikšmės bus pasisakyta galutiniu procesniu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo esmės. Vien tokio akto buvimas (pasirašymas) neleidžia išspręsti tikėtino ieškino pagrįstumo klausimo kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.
  7. Kadangi akivaizdžiai identifikuojamo ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, kaip savarankiško pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju nenustatyta, o dėl galimo sprendimo neįvykdymo rizikos atskirajame skunde argumentų nesama, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai