Byla e2-108-516/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bankinės konsultacijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1100-273/2015 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bankinės konsultacijos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) Ūkio bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 10 d. paslaugų sutartį Nr. 110610/1 (toliau – ir Paslaugų sutartis) nuo sudarymo momento (ab initio), taikyti restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bankinės konsultacijos“ 302 500 Lt, bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 302 500 Lt sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas), o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui bei esantį pas jį ar trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti atsakovui pinigines lėšas ar kitą turtą ieškinio sumai.

6Ieškovas nurodė, kad Paslaugų sutartis sudaryta realiai nesiekiant iš atsakovo įsigyti jokių paslaugų, gaunant plagiatą, be to, už niekines paslaugas sumokant neadekvačią kainą. Paslaugų sutartis yra fiktyvus sandoris, sutarties sudarymas prieštarauja finansinės įstaigos veiklos tikslams. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, ieškinio suma yra didelė. Atsakovas, siekdamas išvengti prievolės ieškovui grąžinti pagal sutartį gautas lėšas, gali perleisti visas gautinas sumas ar turtą, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą ir areštavo 302 500 Lt vertės atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalį, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalį, leido iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.

9Teismas nustatė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo galimybė realizuoti turtą, kad į jį negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą, be to, teismo nuomone, apie sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo grėsmę manytina ir dėl didelės ieškinio sumos. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, jog nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims.

10Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo prašymas uždrausti tretiesiems asmenims perduoti atsakovui pinigines lėšas ar kitą turtą 302 500 Lt sumai netenkinamas, ieškovui nepagrindus šios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės reikalingumo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Bankinės konsultacijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Skundžiamoje nutartyje nepateikiamos aiškios priežastys ir jų motyvai, kodėl teismas sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas ir kodėl teismas mano, jog atsakovas imsis kokių nors veiksmų galimam išieškojimui išvengti. Nutartyje apsiribojama bendromis frazėmis.
  2. Teismas negali spręsti ar ieškinys yra prima facie pagrįstas tik iš ieškinio turinio (atsiliepimas skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo pateiktas). Preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas yra skirtas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Šiam vertinimui yra daugybė kriterijų – šalies finansinė ir turinė padėtis, sąžiningumas ir kt. Be to, ieškovui atstovaujantis bankroto administratorius praleido ieškinio senaties terminą sandoriams, kurie, jo nuomone, pažeidžia kreditorių teises, nuginčyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
  3. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, leidžiančių manyti, kad galbūt palankaus jam sprendimo įvykdymas pasidarys negalimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas vengs mokėti priteistą sumą ar perleis turtą. Vienintelė ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškinio suma yra didelė, nėra pakankama laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
  4. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnio 4 punktu ir teigdamas, kad atsakovo nesąžiningumas preziumuotinas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo deklaruojamą priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją.
  5. Teismas, priimdamas nutartį, kuria buvo areštuotos visos atsakovo lėšos, neįvertino aplinkybės, kad sustabdžius atsakovo atsiskaitymus su kontrahentais, konsorciumų dalyviais, bus paralyžuota atsakovo veikla ir jo būklė ne tik neišliks nepakitusi, bet reikšmingai pablogės dėl gresiančių sankcijų, delspinigių ir pan., bei verslo partnerių praradimo. Esant tokiai situacijai, palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas tikrai gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

13Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Skundžiama nutartis pakankamai išsami ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir ar yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo išsamiai aptarti kiekvieno ieškinio argumento. Be to, ieškovas pateikė atsakovo finansinę būklę patvirtinančius dokumentus, kurių teismui pakako padaryti išvadą dėl būtinybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
    2. Ieškinio nepagrįstumas gali būti nustatomas tik akivaizdžiais ieškinio nepagrįstumo atvejais, pavyzdžiui, kai reikalavimas jau atmestas prejudicinę galią turinčiu sprendimu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nebus įmanoma priimti ieškovui palankų sprendimą. Savo ruožtu atsikirtimai į ieškinio argumentus bei jų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas. Ieškinio senaties nustatymas ir taikymas taip pat yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Be to, teismas savo iniciatyva neturi teisės nuspręsti, kad ieškinys nepagrįstas dėl praleisto senaties termino. Ieškovas laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties nepraleido.
    3. Atsižvelgiant į atsakovo finansinę būklę, ieškinio suma jam yra didelė. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, ieškinio suma sudaro penktadalį atsakovo balansinio turto vertės. Nutartyje pagrįstai spręsta, kad yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas nepateikė jokių jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.
    4. Teismas laikėsi proporcingumo reikalavimų ir nurodė pinigines lėšas areštuoti tik tuo atveju, jei bus nepakankamai atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Be to, atsakovui leista mokėti darbo užmokestį, mokesčius, draudimo įmokas. Aplinkybė, kad areštuotos atsakovo lėšos, reiškia ne priemonių neproporcingumą, bet paties atsakovo blogą finansinę padėtį, o tai tik sustiprina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovo nuomone, ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, o taip pat nėra pagrindo teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

17Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

18Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Taigi atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškių argumentų ir priežasčių, kodėl ieškinys yra prima facie pagrįstas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir todėl atmestinas.

19Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atskirajame skunde dėstomi teiginiai, kad teismas negalėjo spręsti apie prima facie pagrįstumą tik iš ieškinio turinio. Minėtas argumentas paneigiamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teise ir kartu pareiga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išspręsti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, bei nepranešus atsakovui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, paprastai dar neturi atsakovo atsikirtimų į ieškinį ir juos pagrindžiančių įrodymų, tačiau tai savaime netrukdo ir negali trukdyti teismui preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą bei priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20Savo ruožtu atsakovo argumentai dėl galbūt ieškovo praleisto ieškinio senaties termino yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Akivaizdu, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali konstatuoti tikėtino ieškinio nepagrįstumo dėl senaties termino praleidimo, nes pirma, teismas negali taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis), o klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu dar paprastai nėra žinoma atsakovo pozicija (ar atsakovas reikalaus atmesti ieškinį dėl senaties termino praleidimo); antra, tarp šalių gali kilti ginčas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios; trečia, ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas. Taigi, ieškinio senaties termino praleidimas / nepraleidimas ir iš to kylančios teisinės pasekmės gali būti konstatuotas tik visapusiškai išnagrinėjus visas konkrečios bylos aplinkybes, o ne preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo procese.

21Teismų praktikoje taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).

22Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia aplinkybes, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, ieškinio suma sudaro penktadalį atsakovo balansinio turto vertės ir didžiąją dalį atsakovo balansinio turto sudaro finansinis turtas ir per vienerius metus gautinos sumos, neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinio suma konkrečiu atveju yra pakankamai didelė atsakovui ir ji objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

23Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismas pritaiko areštą atsakovo turtui atitinkamos sumos ribose, atsakovas, siekdamas arešto panaikinimo, turi pareigą įrodyti, kad galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1118/2014). Taigi pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovo padėtį ir konstatavus, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtent atsakovas turėjo pateikti teismo išvadas paneigiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta.

24Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų ir nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, kadangi teismas visų pirma areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o ne atsakovui priklausančias lėšas. Ta aplinkybė, kad faktiškai buvo areštuotos atsakovo lėšos, kaip kad teisingai pastebėjo ieškovas, neįrodo priemonių neproporcingumo ar teismo priimtos nutarties neteisėtumo, bet priešingai – patvirtina ne itin gerą atsakovo finansinę padėtį ir realios grėsmės, jog galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, egzistavimą ir savo ruožtu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.

25Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia esant pagrindą grąžinti atsakovui jo už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą asmenys byloje, kurioje dalyvauja įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, o tai reiškia – ir už atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bankinės konsultacijos“ (j. a. k. 122612823) 28,96 Eur (100 Lt) žyminį mokestį, sumokėtą akcinės bendrovės SEB banko 2014 m. spalio 2 d. nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir... 4. Ieškovas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) Ūkio bankas... 5. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 302 500... 6. Ieškovas nurodė, kad Paslaugų sutartis sudaryta realiai nesiekiant iš... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iš dalies tenkino... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą.... 10. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo prašymas uždrausti tretiesiems... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „Bankinės konsultacijos“ atskirajame skunde prašo... 13. Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo priimto... 17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas... 18. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 19. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atskirajame skunde dėstomi... 20. Savo ruožtu atsakovo argumentai dėl galbūt ieškovo praleisto ieškinio... 21. Teismų praktikoje taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo... 22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia... 23. Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145... 24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos... 25. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia esant pagrindą grąžinti... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 28. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.... 29. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bankinės konsultacijos“...