Byla 2S-704-945/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens M. U. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos A. G. prašymas atidėti teismo sprendimo dalies vykdymą civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. prašymą suinteresuotiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. U., V. U., R. B., V. J., D. B., L. V., dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. ( - ).

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–5) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ), kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ), vykdymo tvarką, leidžiant jai sprendime nurodytus įpareigojimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, įvykdyti iki 2018 m. balandžio 13 d., arba sprendimo įvykdymą atidėti iki 2018 m. balandžio 13 d. Prašyme nurodoma, kad teismo sprendimu buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas – statant pareiškėjai priklausantį statinį nesilaikyta projektinės dokumentacijos, statinio dalis patenka į gretimo sklypo ribas. Pareiškėjai nustatytas 6 mėnesių terminas, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 13 d., savavališkai statybai įteisinti. Sprendimo įvykdyti laiku pareiškėja neturėjo galimybių, nes sirgo, turėjo kitų bėdų. Pareiškėja nesutinka, kad statyba yra neteisėta. Pareiškėja teikė prašymus kompetentingoms institucijoms imtis veiksmų dėl statinio įteisinimo. Pirmą raštą dėl leidimo išsinuomoti arba išsipirkti laisvos žemės sklypo dalį pareiškėja rašė pati, sutiko su Marijampolės savivaldybės mero pateiktu atsakymu, todėl jo neskundė. Antrą raštą, adresuotą Marijampolės savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma inicijuoti projekto rengimą, kad būtų kompleksiškai sprendžiama dėl žemės sklypų ribų nustatymo, paruošė profesionalus advokatas, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymus. Atsakymo į šį raštą pareiškėja nurodė negavusi. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau paaiškėjo, kad nėra pažymėtų raudonųjų linijų, sklypas buvo permatuotas po pastato pastatymo.
    2. Suinteresuotasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 37–40) prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja raštu į Marijampolės savivaldybę kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo mėn., atsakymas buvo įteiktas asmeniškai, pareiškėja jo neskundė. Įrodymų, kad egzistavo svarbios pasyvaus pareiškėjos elgesio priežastys, su prašymu nepateikta. Kitas pareiškėjos prašymas buvo gautas 2017 m. lapkričio 2 d., atsakymas įteiktas advokatui, pareiškėja jo taip pat neskundė. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad jokių aktyvių veiksmų pareiškėja nesiėmė, todėl pratęsti terminą nėra jokio pagrindo.
    3. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus atsiliepimu (b. l. 56–59) prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja kreipėsi į tarnybą, kitas institucijas, todėl teigti, kad ji nieko nedarė, nėra pagrindo. Suinteresuotojo asmens nuomone, klausimai dėl žemės sklypų ribų turėtų būti sprendžiami kompleksiškai.
    4. Suinteresuotasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu (b. l. 65–66) prašė prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, juo pareiškėjai buvo suteikta teisė įteisinti statybą per šešis mėnesius, to nepadarius, ji turi nugriauti statinį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja tik rašė raštus, tačiau jokių pradėtų ir neužbaigtų administracinių procedūrų nėra, todėl nėra pagrindo atidėti sprendimo vykdymą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 99–104) pareiškėjos prašymą tenkino, atidėjo iki 2018 m. balandžio 13 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. ( - ), kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, dalies vykdymą.
    2. Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. ( - ), 2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. ( - ) pakeisti, leisti pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ( - ), žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame ( - ) Marijampolėje, ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, patikslindamas sprendimo rezoliucinę dalį.
    3. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Marijampolės savivaldybės merą, prašydama leisti išsinuomoti arba išsipirkti papildomą laisvos žemės dalį, kad galėtų įteisinti savavališką statybą dėl statybos metu padarytos matavimo paklaidos. 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškėja kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti projekto rengimą, kad būtų kompleksiškai sprendžiama dėl žemės sklypų, esančių ( - ), Marijampolėje, ribų nustatymo.
    4. Teismas nusprendė, kad šioje byloje negali būti pakeista sprendimo vykdymo tvarka, tačiau gali būti svarstomas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas.
    5. Teismas nustatė, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo, nors šiuos veiksmus atliko kiek pavėluotai. Inicijavus žemės sklypų, esančių ( - ), Marijampolėje, žemėtvarkos projektų rengimą, išsprendus žemės nuosavybės po pastato dalimi klausimą, pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti nustatytus savavališkos statybos padarinius.
    6. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad jos įsitikinimas, jog jokios savavališkos statybos nėra, esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams, yra nepagrįstas, pareiškėja privalo nedelsdama imtis visų aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti.
    7. Teismas pažymėjo, kad žemėtvarkos projektų rengimas yra ilgas procesas, apima daug procedūrų, kurių įgyvendinimas visiškai nepriklauso nuo pareiškėjos valios. Tai, kad Marijampolės savivaldybės administracija nei pagal pareiškėjos kreipimąsi, nei pagal Nacionalinės žemės tarnybos raštą nesiimta jokių veiksmų, ir taip suponuoja pareiškėjos pareigą skųsti savivaldos institucijos priimtus sprendimus, yra esminis pagrindas, kuris pažeidžia ir pareiškėjos teisę į neteisėtos statybos padarinių pašalinimą negriaunant pastato dalies, ir pretendentų į gretimai esančio sklypo nuosavybės teisių įgyvendinimą.
    8. Teismas iš byloje esančių savivaldybės merui ir administracijai adresuotų raštų nustatė, kad pirmuoju raštu pareiškėja savivaldybės prašė leisti išsinuomoti arba išsipirkti dalį žemės. Pareiškėjai adresuotame atsakyme nurodyta, kad po vienu pastatu du žemės sklypai negali būti formuojami. Kreipdamasi antruoju raštu 2017 m. lapkričio mėn. pareiškėja jau prašė inicijuoti projekto, kuriuo kompleksiškai būtų išsprendžiami greta esančių žemės sklypų ribų nustatymo klausimai. Tokiu būdu savivaldos institucijai buvo pateikti du skirtingi prašymai. Kad atsakymas į antrąjį raštą pareiškėjai nėra įteiktas, ginčo byloje nėra. Teismas nurodė, kad pareiškėja turi teisę skųsti šiuo klausimu priimtą savivaldos institucijos sprendimą.
    9. Teismas sprendė, kad sprendimo vykdymą atidėjus iki prašomo termino – 2018 m. balandžio 13 d., nebus iš esmės pažeisti šalių interesai, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu (b. l. 111–113) suinteresuotasis asmuo M. U. (toliau – apeliantas) prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti, pareiškėjos prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kokius veiksmus pareiškėjai teismas leido ir įpareigojo atlikti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad per teismo nustatytą terminą atliko nors vieną iš sprendime nurodytų veiksmų.
      2. Pareiškėja prašymą išsipirkti ar išsinuomoti žemės sklypą pateikė tik 2017 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Toks delsimas negali būti pateisinamas, turi būti laikomas pareiškėjos aplaidumu.
      3. Teismas negali kitaip aiškinti ar keisti savo sprendimo. 2016 m. lapkričio 15 d. sprendime nenurodyta, kad sprendimas apima ir žemėtvarkos projektų rengimo iniciavimą.
    2. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 122–125) nurodė, kad dėl atskirojo skundo reikalavimų palieka spręsti teismui. Prašoma įteisinti statinio dalis yra valstybinėje žemėje, kurioje turi būti formuojamas žemės sklypas statinių, esančių ( - ), Marijampolėje, eksploatacijai ir į kurio dalį bus priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. U. ir M. J. O. Dėl valstybinės žemės naudojimo įteisinimo po pareiškėjos priestato dalimi turėtų būti sprendžiama suformavus žemės sklypą, esantį ( - ), Marijampolėje. Atsižvelgiant į tai, kad miesto teritorijoje projekto organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius, skyrius kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą, siūlydamas kuo skubiau organizuoti projekto rengimą dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Marijampolėje, suformavimo. Atsiliepime pažymima, kad ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tęsiasi nuo 2012 m., tretiesiems asmenims negalima atkurti nuosavybės teisių į iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę, todėl siekiant užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tikslinga Marijampolės savivaldybės administracijai suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, paliekant ginčo žemės dalį, kurioje yra savavališka statyba.
    3. Suinteresuotasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu (b. l. 131–132) prašė atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti teismo nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, o pareiškėja jokių procedūrų, susijusių su ginčo statinio statybą leidžiančių dokumentų gavimu, nėra atlikusi, todėl teismas nepagrįstai tenkino jos prašymą.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Pareiškėja teismui teikė prašymą pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą (b. l. 133), kuris buvo atmestas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 136–137). 2018 m. kovo 5 d., likus vienai dienai iki paskirtojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio, pareiškėja pateikė teismui dokumentą, kurį pavadino rašytiniais paaiškinimais, ir kuriame išdėstė poziciją dėl atskirojo skundo pagrįstumo, taip pat prie kurio pridėjo naują rašytinį įrodymą – žemės sklypo planą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas procesinis dokumentas, kuriame išdėstyta pareiškėjos pozicija dėl atskirojo skundo pagrįstumo, atitinka atsiliepimui į atskirąjį skundą keliamus reikalavimus, numatytus CPK 318 straipsnio 1 dalyje, 338 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 318 straipsnio 3 dalimi, atsiliepimas į atskirąjį skundą, pateiktas praleidus CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dokumentas teismui pateiktas ne tik praleidus įstatyme nustatytą terminą, bet ir tokiu būdu, kad, šį dokumentą priėmus, nebėra galimybės iki teismo posėdžio išsiųsti jo kopijų kitiems proceso dalyviams susipažinimui. Dokumento priėmimas, pareiškėjai neįrodinėjant pavėluoto jo pateikimo priežasčių, lemtų proceso vilkinimą. Be to, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja nepateikė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų egzistuojant įstatyme numatytai vėlesnio įrodymų pateikimo išimčiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priimti ir pareiškėjos su rašytiniais paaiškinimais teismui pateiktą dokumentą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas su priedu grąžinamas pareiškėjai ir nagrinėjant civilinę bylą nevertinamas (CPK 314 str., 318 str. 3 d., 338 str.).
    3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo privalomumą ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
    5. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-260-313/2016).
    6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, kadangi ginčo pastatas, nors ir statytas turint teisės aktuose numatytus dokumentus, neatitinka projektinės dokumentacijos, yra didesnių matmenų, dėl ko statinio dalis yra už sklypo ribų, ant valstybinės žemės. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. ( - ), kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, pareiškėjai suteikta galimybė per 6 mėnesius (iki 2017 m. spalio 13 d.) savavališkos statybos padarinius pašalinti įteisinimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingą aplinkybę, kad ginčo statinys pastatytas ant sklypų ribos, konstatavo, jog nebuvo nuginčyta teisinė galimybė savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą išspręsti ne statinio griovimo, bet jo įteisinimo būdu, todėl įpareigojimas statinį nugriauti šios galimybės neišbandžius reikštų proporcingumo principo pažeidimą. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai turi glaudžiai bendradarbiauti siekdami visų interesus užtikrinančio sprendimo, pabrėžė, jog kasacinis teismas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. kuomet savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad asmuo nėra įgijęs teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, pažymėjo, jog neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013, 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014, 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Tokiu būdu aptariama nutartimi buvo ne tik suteikta galimybė pareiškėjai imtis veiksmų, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti įteisinimo būdu, bet ir nurodyta, kad susiklosčiusi specifinė situacija reikalauja visų proceso dalyvių bendradarbiavimo, ieškant sprendimo būdų.
    7. Būtent susiklosčiusios situacijos ypatumai leidžia vertinti kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pareiškėja nesiėmė veiksmų, susijusių su savavališkai pastatyto statinio įteisinimu, bet kreipėsi į atsakingas institucijas dėl papildomos laisvos žemės dalies nuomos arba išpirkimo, vėliau dėl to, kad būtų kompleksiškai sprendžiama dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Kaip matyti iš institucijų pareiškėjai teikiamų atsakymų (b. l. 41–42, 60–61), nėra ginčo dėl to, kad statinio projektinė dokumentacija, skirta savavališkos statybos įteisinimui, negali būti sutvarkoma prieš tai (arba tuo pačiu metu) neišsprendus žemės sklypų suformavimo klausimo. Dėl to pareiškėjos iniciatyva, nukreipta į žemėtvarkos projektų įgyvendinimą, negali būti vertinama kaip nesusijusi su teismo sprendimo vykdymu.
    8. Situacijos specifiką lemia ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai tenka ne tik atlikti konkrečius teisės aktuose nurodytus veiksmus, bet ir ieškoti tinkamo situacijos sprendimo būdo. Per teismo nustatytą terminą pareiškėja kreipėsi tiek į Nacionalinę žemės tarnybą, tiek ir į Marijampolės savivaldybės merą (b. l. 6–14), siekdama įgyti teises į žemės sklypo dalį, esančią po savavališkai pastatytu statiniu. Nacionalinei žemės tarnybai informavus pareiškėją apie tai, kaip klausimas galėtų būti sprendžiamas (b. l. 60–61), pareiškėja kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projektų rengimą (b. l. 68–69). Netenkindama pareiškėjos prašymo Marijampolės savivaldybės administracija nepateikė pasiūlymų dėl to, kokie galėtų būti susiklosčiusios situacijos sprendiniai (b. l. 90–91). Šios faktinės aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui ginčijamoje nutartyje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti.
    9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ginčijamos nutarties motyvu, kad tiek žemėtvarkos projektų įgyvendinimas, tiek ir projektinės dokumentacijos pastato įteisinimui parengimas yra ilgalaikiai procesai, kurių eiga priklauso ne tik nuo pareiškėjos valios. Teismo išvada, kad pareiškėja galėjo savo teises įgyvendinti aktyviau ir operatyviau, kaip teisingai nurodoma ginčijamoje nutartyje, vadovaujantis interesų pusiausvyros principu, negali būti vertinama kaip paneigianti pareiškėjos poziciją, kad per teismo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį įvykdyti teismo įpareigojimus ji neturėjo galimybės. Kartu tokia išvada pareiškėjos dėmesys atkreiptas į tai, kad jos pasyvumas, delsimas inicijuoti procedūras, susijusias su neteisėtos statybos įteisinimu, ateityje gali tapti pagrindu pripažinti, jog galimybės įteisinti savavališką statybą nebuvo išnaudotos dėl pareiškėjos kaltės, ir taikyti kraštutinę teismo sprendime nustatytą priemonę – statinio griovimą. Nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančią, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl sprendimo vykdymo termino pratęsimo šalių interesų pusiausvyros principas nebuvo pažeistas (CPK 284 str.).
    10. Vertindamas proceso dalyvių interesus apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. ( - ) nurodė, jog ginčo priestatas pastatytas seniai, šalia kitų gyvenamosios paskirties pastatų, ilgą laiką buvo naudojamas ir nesukėlė veiksmingos valdžios institucijų reakcijos, už sklypo ribos patenkanti priestato dalis plačiausioje vietoje išsikiša tik apie 38 cm, be to, priestatas yra įregistruotas viešame registre nuo 2002 m. sausio 29 d., byloje nėra duomenų, kad registracija būtų nuginčyta, todėl atsakovė juo galėjo laisvai naudotis ir disponuoti. Šios faktinės aplinkybės leido teismui spręsti, kad statinio griovimas, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimas, gali būti taikomas tik išbandžius statinio įteisinimo galimybes arba konstatavus, kad tokios galimybės nebuvo išnaudotos dėl aiškiai netinkamo pareiškėjos naudojimosi savo teisėmis. Kaip minėta šios nutarties 25 pastraipoje, priimant ginčijamą nutartį išvada dėl tokio priežastinio ryšio egzistavimo buvo negalima. Iš kitos pusės, apeliantas, akcentuodamas, kad užsitęsus savavališkos statybos padarinių šalinimo procesui, pažeidžiami asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į valstybinės žemės sklypą, interesai, tokios savo pozicijos nepagrindžia įrodymais, kurie leistų spręsti dėl procedūrų užbaigimo negalimumo (kad negalimas nuosavybės teisių atkūrimas, neįtraukiant į formuojamą žemės sklypą valstybinės žemės dalies, ant kurios stovi ginčo statinys arba, jog toks atkūrimas iš esmės pažeistų pretendentų interesus), taip pat patvirtintų, kad vėlesnis teisių į žemės sklypą įforminimas turi realių neigiamų pasekmių (nepagrįstai riboja pretendentų galimybes naudotis ar disponuoti teisėmis į valstybinės žemės sklype esančius statinius). Proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimą paneigia ir aplinkybė, kad terminas ginčijama nutartimi pratęstas iki 2018 m. balandžio 13 d., iki kurios nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos buvo likę kiek daugiau nei 3 mėnesiai, nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo – kiek daugiau nei 1 mėnuo. Toks papildomos galimybės, griežtai ribotos laike, suteikimas pareiškėjai negali būti vertinamas kaip esminis kitų proceso dalyvių teisių pažeidimas, sąlygojantis teismo procesinio sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.
    11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 318 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

8Pareiškėjos 2018 m. kovo 5 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus su priedu atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjai.

9Atskirąjį skundą atmesti.

10Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai