Byla 2K-360/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant J. Morkytei, dalyvaujant prokurorui D. Skorupskaitei–Lisauskienei, nuteistajam R. Č., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. (R. Č.) kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria R. Č. apeliacinis skundas atmestas.

2Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį iki 2006 m. lapkričio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

4R. Č. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 5 d., apie 1.00 val., prie 1-ojo namo, esančio Panevėžio r., ( - ), sudavė ranka į veidą P. U., o po smūgio nugriuvusiam nukentėjusiajam dar po vieną kartą spyrė į abi rankas ir kojas, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

5Kasaciniu skundu R. Č. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Kasatorius teigia, kad Lietuvos teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamosios bylos nagrinėjimo ,,teisingumo principą“, pagal kurį privaloma atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir į nukentėjusiojo asmenybę. Kasatorius nurodo, kad jo kaltė turi būti grindžiama nenuginčijamais surinktais įrodymais, o ne vien tik nukentėjusiojo parodymais.

7Teisė į gynybą įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje. Teismas privalo užtikrinti teisę į gynybą ir tenkinti nuteistojo prašymus, jei tai susiję su gynyba nuo pareikšto kaltinimo, tačiau apeliacinis instancijos teismas, turėdamas pareigą užtikrinti galimybę nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, nemotyvuodamas atmetė jo prašymą išreikalauti nukentėjusiojo P. U. asmens bylą ir medicininius dokumentus, taip suvaržė jo teisę į gynybą. Šis pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuotos teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ir tai yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

8Nuteistojo R. Č. kasacinis skundas atmestinas.

9BPK normų, reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, taikymas

10Atskleidžiant Konvencijos nuostatų prasmę esminę reikšmę turi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Kolegijos nuomone, kasatoriaus skundas turi būti nagrinėtinas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį bei 6 straipsnio 3 dalies d punktą, nes konkretūs Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektai įtvirtinti ir šio straipsnio 3 dalyje.

11Konvencijos 6 straipsnis iš esmės nesuteikia teisės ginčyti nacionalinių teismų sprendimus dėl asmens kaltumo, taip pat bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo teisingumo (pvz., 2007 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Perlala prieš Graikiją: Perlala c. Gr?ce, no. 17721/04, arr?t du 22 février 2007, § 25–26). Remiantis Konvencijos 6 straipsniu vertinamas proceso, kaip visumos, teisingumas, įskaitant įrodymų gavimo bei pateikimo būdus (pvz., 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Perna prieš Italiją: Perna v. Italy, no. 48898/99, Grand Chamber judgment of 6 May 2003, § 29). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įrodymų priimtinumą pirmiausia reglamentuoja nacionalinė teisė. Pagal bendrąją taisyklę tiek jiems pateiktų surinktų duomenų, tiek duomenų, kuriuos kaltinamieji nori pateikti, reikšmingumo vertinimas yra nacionalinių teismų reikalas. Taigi kaltinamajam nepakanka pasiskųsti dėl to, kad jam nebuvo leista išreikalauti tam tikrų duomenų ir šie duomenys nepriimti kaip įrodymai. Jis taip pat privalo pagrįsti savo prašymą, paaiškindamas, kodėl yra svarbu išreikalauti tokius duomenis; be to, šie įrodymai turi būti būtini nustatant tiesą (žr., pvz., cituotą sprendimą byloje Perna prieš Italiją, ibid).

12Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą bylą nagrinėjančiam teismui neprivalu išreikalauti visų gynybos prašomų įrodymų. Esminis šios nuostatos tikslas, kuris nurodytas žodžiais ,,tomis pačiomis sąlygomis“, yra visiška šalių lygybė liudytojų apklausos (taip pat kitų įrodymų tyrimo) požiūriu. Šalių lygybės principas reiškia, kad kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė pateikti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kad jis neatsidurtų nepalankioje padėtyje palyginus su kaltinimu (pvz., 2006 m. liepos 13 d. sprendimą Popov prieš Rusiją: Popov v. Russia, no. 26853/04 judgment of 13 July 2006, § 176–177).

13Asmenys, atvykę į apeliacinės instancijos teismo posėdį, gali prašyti, kad teismas pakviestų į posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus ar išreikalautų bylai nagrinėti reikalingą medžiagą. Dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį (BPK 324 straipsnio 2 dalis).

14Nuteistasis R. Č., paduodamas apeliacinį skundą, prašė išreikalauti nukentėjusiojo asmens bylą ir jo kario ambulatorinę kortelę. To paties jis prašė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teismas nuteistojo prašymą motyvuota nutartimi atmetė (T. 1., b. l. 120–121). Kasaciniame skunde kasatorius, motyvuodamas savo prašymą, nurodė, kad iš minėtų dokumentų ,,būtų matyti nukentėjusiojo asmenybė, tai labai svarbu šiuo atveju“. Pažymėtina, kad duomenų apie nukentėjusiojo asmenybę yra ir kasatoriaus apeliaciniam teismui pateiktuose dokumentuose (nukentėjusiojo asmens ir medicininėje charakteristikose). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vien tik tokie bendro pobūdžio duomenys apie nukentėjusiojo asmenybę nelaikytini pagrindu atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip melagingus. Bylą išnagrinėję teismai įvertino jiems pateiktus įrodymus, be kita ko, ir informaciją apie nukentėjusiojo asmenybę, ir nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Atsižvelgiant į kasatoriaus prašomų išreikalauti dokumentų pobūdį ir jo nurodomus prašymo motyvus, nėra pagrindo manyti, kad dokumentuose galėtų būti konkrečių duomenų, susijusių su nukentėjusiojo parodymų patikimumo vertinimu. To neteigė bei neteigia ir pats kasatorius. Gynyba turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises pateikdama nukentėjusiajam klausimų, ginčydama jo parodymų patikimumą ir paduoti su minėtų teisių įgyvendinimu susijusius prašymus. Tai, kad realizavus gynybai suteiktas procesines galimybes buvo priimtas kasatoriui nepalankus sprendimas, negali būti pagrindas kvestionuoti proceso teisingumą. Taip pat pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas iš esmės vieno asmens (dažniausiai tai nukentėjusysis) parodymais nėra pagrindas kvestionuoti proceso teisingumą, jeigu nuteistasis turėjo tinkamą galimybę įgyvendinti savo gynybos teises dėl šių parodymų (pvz., mutatis mutandis 2002 m. liepos 2 d. sprendimą byloje S. N. prieš Švediją; S. N. v. Sweden, no. 34209/96, judgement of July 2002).

15Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neišreikalavus R. Č. prašomų dokumentų, gynybos teisės ir proceso teisingumas nebuvo pažeisti.

16Taigi nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistojo R. Č. kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Nuteistojo R. Č. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai