Byla e2A-123-459/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. patikslintą ieškinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovės R. R. priešieškinį ieškovui G. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys AB „Swedbank“, Luminor Bank, AS, Lietuvos filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), tarp G. R. ir R. R., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų R. R. ir H. R. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove R. R.; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: du kartus per mėnesį ketvirtadienį paimti vaikus iš darželio; penktadienį nuvesti į darželį ir pasiimti iš darželio ir sekmadienį iki 19 val. grąžinti motinai į jos gyvenamąją vietą, kiekvieną savaitę, išskyrus tas savaites, kai vaikus pasiima nuo ketvirtadienio, vaikus iš darželio paimti ir atvesti penktadienį į darželį; praleisti pusę vaikų vasaros ir žiemos atostogų, apie konkrečią datą suderinant su atsakove elektroniniu paštu; praleisti su vaikais poriniais metais visas valstybės nustatytas švenčių pirmas dienas ir jų gimtadienius, neporiniais metais antras švenčių dienas; visais metais Tėvo dieną praleisti su vaikais; po santuokos nutraukimo palikti turėtas santuokoje pavardes. Ieškovas nurodė, kad susituokė su atsakove ( - ), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), turi du vaikus: R. R., gimusį ( - ), ir H. R., gimusią ( - ). Su atsakove nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio daugiau nei pusę metų. Mano, kad didelę įtaką padarė tai, kad atsakovė klausydavo savo mamos ir sprendimus priimdavo pasitarusi su ja, o ne su ieškovu. Ieškovas visą laiką buvo kritikuojamas, suprato, kad pavargo nuo tokių santykių, dėl to kenčia jų vaikai, todėl nusprendė nutraukti santuoką. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Mano, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga 400 Eur per mėnesį suma, kurią sudaro: 70 Eur maistui, 70 Eur rūbams, 10 Eur vaistams, 30 Eur žaislams, 60 Eur darželiui, 20 Eur darželiui papildomoms priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur maisto papildams, vitaminams, 10 Eur higienos priemonėms, 10 Eur kirpyklai, 20 Eur būreliams, 50 Eur už komunalines paslaugas. Vaikų išlaikymui sutinka mokėti po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes vaikai kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio gyventų su juo. Dalytino turto neturi, kreditorių neturi.

72.

8Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė kitą bendravimo su vaikais tvarką: 1. G. R. turi teisę bendrauti su vaikais pasiimdamas juos su savimi pirmą porinį mėnesio savaitgalį nuo ketvirtadienio 17.30 val. arba pasibaigus pamokoms, ugdymo užsiėmimams (priklausomai, kuri aplinkybė įvyksta vėliau) iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo bei mokymosi įstaigos. G. R. privalo pristatyti vaikus į ugdymo ar mokymo įstaigą po šio savaitgalio pirmadienį iki 8.30 val., tuo atveju, jei mama įdeda būtinus drabužius, avalynę ir būtinas vaikų ugdymo priemones, kad vaikai galėtų lankyti pirmadienį mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą, taip pat jeigu vaikų gyvenamoji vieta yra ( - ). Jeigu vaikų gyvenamoji vieta nėra ( - ) arba motina neįdeda vaikams būtinų drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, tuomet G. R. privalo vaikus grąžinti į motinos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. 2. G. R. turi teisę bendrauti su vaikais pasiimdamas juos su savimi antrą porinį mėnesio penktadienį ne vėliau kaip 17.30 val. arba pasibaigus pamokoms ar ugdymo užsiėmimams (priklausomai, kuri aplinkybė įvyksta vėliau), iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo, arba mokymo įstaigos. G. R. privalo pristatyti vaikus į ugdymo įstaigą po šio savaitgalio pirmadienį iki 8.30 val., tuo atveju, jei mama įdeda būtinus drabužius, avalynę ir būtinas vaikų ugdymo priemones, kad vaikai galėtų lankyti pirmadienį mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą, taip pat jeigu vaikų gyvenamoji vieta yra ( - ). Jeigu vaikų gyvenamoji vieta nėra ( - ) arba motina neįdeda vaikams būtinų drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, tuomet G. R. privalo vaikus grąžinti į motinos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. 3. Jeigu vaikai serga, tai šie sirgimo metą leidžia pas motiną. Jeigu vaikai 1 p. ir 2 p. punkte nurodytą savaitgalį serga, tuomet G. R. turi teisę kitą savaitgalį po vaikų pasveikimo bendrauti lygiai taip pat ir tokį pat laiką su vaikais kaip būtų bendravęs, jeigu vaikai nebūtų sirgę. 4. Poriniais metais tėvas G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus per žiemos atostogas bei šv. Kūčių ir Kalėdų bei Naujųjų metų šventes nuo gruodžio 21 d. 17.30 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaikus atgal į jų motinos gyvenamąją vietą iki sausio 1 d. 19 val. 5. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus neporiniais metais per jų pavasario atostogas ir šv. Velykų šventes nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieš pirmąją moksleivių pavasario atostogų dieną, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną. 6. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus neporiniais metais per rudens atostogas nuo penktadienio, einančio prieš pirmąją moksleivių rudens atostogų dieną nuo 17.30 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo ar mokymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos. G. R. privalo grąžinti vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną. 7. G. R. turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 4 savaites vasaros metu. Apie planuojamą laiką ir trukmę tėvas informuoja vaikų motiną SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, motina privalo suteikti galimybę G. R. pasiimti pas save vaikus jo nurodytu laiku. 8. G. R. turi teisę kiekvienais metais (nepriklausomai nuo anksčiau išdėstytų sąlygų, t. y. bendravimo tvarkos kolizijos su anksčiau nurodytomis nuostatomis atveju – prioriteto tvarka taikoma ši nuostata) praleisti su vaikais artimiausią savaitgalį, einantį po kiekvieno vaiko gimimo dienos, nuo penktadienio 17 val. arba pasibaigus pamokoms bei ugdymui (priklausomai, kuri aplinkybė įvyksta vėliau) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo, mokymosi įstaigos ir pristatydamas į motinos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. 9. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus Tėvo dieną kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas į motinos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 val. 10. G. R. bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį (arba vienu iš jų) be atskiro vaikų motinos sutikimo. 11. Anksčiau nurodyta bendravimo tvarka taikoma, kai vaikai yra sveiki ir gyvena ( - ). Ligos atveju vaikai laiką leidžia su motina. Sergančius vaikus G. R. turi teisę lankyti jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina SMS žinutėmis arba elektroniniu laišku. 12. G. R. turi teisę kasdien nuo 20.00 val. iki 20.15 val. bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais). 13. G. R. dėl objektyvių priežasčių (pvz., neatidėliotino būtinumo atvejų, ligos, komandiruotės Lietuvoje ar užsienyje, artimo giminaičio netekties ar sunkios ligos, iš anksto suplanuotų atostogų ir pan. atveju) ar ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių negalėdamas įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos, apie šį negalėjimą privalo nedelsiant informuoti vaikų motiną telefonu, SMS žinute ar el. laišku, šiuo atveju bendravimo su vaikais laikas kompensuojamas kitu šalių suderintu laiku. 14. Vaikų motinos sutikimu G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje. G. R. šiuo atveju privalo grąžinti vaikus į motinos gyvenamąją vietą jos iš anksto nurodytu laiku. Ieškovas taip pat prašo po santuokos nutraukimo 2017 m. gegužės 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), sudarytą su „Swedbank“, AB, pripažinti asmenine ieškovo prievole; po santuokos nutraukimo 2017 m. sausio 12 d. kredito limito kortelės sąskaitoje Nr. ( - ) sutartį su DNB /Luminor Bank, AS, pripažinti asmenine ieškovo prievole; po santuokos nutraukimo 2016 m. sausio 6 d. su DNB/Luminor banku sudarytą kredito sutartį Nr. ( - ) kreditoriui Luminor Bank, AS, pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Ieškovas sutinka teikti išlaikymą vaikams po 215 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

93.

10Atsakovė R. R. priešieškiniu prašė santuoką tarp R. R. ir G. R., sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr. ( - )) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, ir nenustatyti termino susitaikymui; nustatyti šalių nepilnametės dukters H. R. ir nepilnamečio sūnaus R. R. gyvenamąją vietą su mama R. R.; nustatyti bendravimo tvarką, kad su vaikais iki jų pilnametystės G. R. bendrauja tik esant jų norui tokia tvarka: 1) du kartus per mėnesį (neporinėmis): vieną savaitgalį šeštadienį paimant vaikus iš gyvenamosios vietos po 12 val. ir sekmadienį iki 18 val. grąžinant motinai į jos gyvenamąją vietą; antrą savaitgalį sekmadienį paimant vaikus iš gyvenamosios vietos po 12 val. ir grąžinant vaikus sekmadienį iki 18 val., parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą; 2) praleidžia vieną savaitę per metus pasirinktinai per vaikų vasaros ar žiemos atostogas. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaikų motiną įspėja prieš 1 mėnesį SMS žinute ar elektroniniu paštu. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 09.00–11.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 18.00 val., parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą; 3) praleidžia su vaikais Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, šv. Kalėdų antrą dieną, šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos po 12 val. ir grąžina vaikus iki 18 val., parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą; 4) kiekvieną Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir motinos gimtadienio dieną (balandžio 19 d.) su vaikais turi teisę bendrauti motina. Siekdama pasinaudoti šia teise tada, kai ši diena patenka į numatytą įprastinį vaikų bendravimo grafiką su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarką; 5) dienos, kuriomis tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau negali susitikti su jais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vaikų motinos valios, nėra kompensuojamos ar perkeliamos, nebent tėvas ir motina atskirai dėl to susitartų raštu; 6) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam SMS žinute, elektroniniu paštu, elektroninėmis susirašinėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz. „Viber“, „Facebook Messenger“, „Whatsapp“ ir kt.) ar raštu, ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; 7) visada privalo vaikus paimti iš jų buvimo vietos ir grąžinti į gyvenamąją vietą R. R.. Atsakovė prašo priteisti iš G. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 280,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jie sulauks pilnametystės, o jei sulauks pilnametystės vidurinėje mokykloje, tai iki baigs vidurinę mokyklą; nustatyti R. R. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečių vaikų naudai priteistą išlaikymą; priteisti iš G. R. susidariusį išlaikymo įsiskolinimą 2 580,00 Eur, nes ieškovas neužtikrino vaikų poreikių visa apimtimi arba iš viso jų netenkino – įsiskolinimas nuo 2018 m. gegužės mėnesio; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „R.“, „R.“. Nurodė, kad šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi, skyriumi gyvena jau nuo 2018 m. gegužės mėnesio, kai atsakovė paliko ieškovą. Išeiti ir gyventi skyrium atsakovė nusprendė jau nebelikus vilties atkurti šeiminių santykių, nes požiūris į gyvenimą ir šeimą yra skirtingas, ieškovo neskyrimas šeimai visai jokio dėmesio, nuolatinis grįžimas naktimis, nuolatiniai barniai namuose tik didino įtampą ir kenkė nepilnamečių vaikų vystymuisi. Nuo to laiko bendro ūkio nebeveda ir negyvena santuokinio gyvenimo. Esant tokioms aplinkybėms ir dėl to, kad nesugebėjo vienas kitam skirti pakankamai dėmesio, supratimo, bendras sutuoktinių gyvenimas nėra galimas; vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove; atsakovės žiniomis, ieškovas uždirba po 1 500 Eur kas mėnesį, taip pat nuolat užsiima internetiniu investavimu platformose, iš kurių turi finansinės naudos. Nurodo, jog dalytino turto ir kreditorių neturi.

114.

12Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo formuluotė „pirmas porinis mėnesio savaitgalis“ ir „antras porinis mėnesio savaitgalis“ sukels neaiškumų, neaišku, kokį savaitgalį laikyti pirmuoju mėnesio savaitgaliu – prasidedantį penktadienį, šeštadienį ar sekmadienį (tai yra mėnesio pirmoji diena yra penktadienis, šeštadienis ar sekmadienis), todėl siūlo formuluotę – „ieškovas su vaikais bendrauja neporinių metų savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant sekmadienį 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą“. Be to, ieškovui imant vaikus kas antrą mėnesio savaitgalį, tokių savaitgalių, kai ieškovas bendraus su vaikais, bus tik 24 per metus (12 mėnesių x 2 kartai), o ieškovui imant vaikus kas antrą metų savaitgalį, tokių savaitgalių bus 26 (52 savaitės per metus / 2), kas akivaizdžiai yra dažnesnis ieškovo ir vaikų bendravimas. Su reikalavimu „Jeigu vaikai serga, tai šie sirgimo metą leidžia pas motiną. Jeigu vaikai 1 ir 2 p. nurodytą savaitgalį serga, tuomet G. R. turi teisę sekantį savaitgalį po vaikų pasveikimo bendrauti lygiai taip pat ir tokį pat laiką su vaikais kaip būtų bendravęs, pasiimdamas juos pas save, jeigu vaikai nebūtų sirgę“, atsakovė nesutinka, nes tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai tėvas vaikus pasiims jiems jau pasveikus, o ieškovui tenkantį savaitgalį atsakovė bus vaikus slaugiusi (akivaizdu, kad sergančių vaikų slauga reikalauja laiko ir jėgų sąnaudų, tačiau ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, nori išvengti vaikų slaugos ir priežiūros, ir visą šią naštą užkrauti ant atsakovės pečių. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes. Su reikalavimu „Poriniais metais tėvas G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus per žiemos atostogas bei Šv. Kūčių ir Kalėdų bei Naujųjų metų šventes nuo gruodžio 21 d. 17.30 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaikus atgal į jų motinos gyvenamąją vietą iki sausio 1 d. 19.00 val.“ atsakovė kategoriškai nesutinka, nes taipogi nori kiekvienais metais praleisti su vaikais bent vieną iš trijų didžiųjų metų švenčių (šv. Velykas, šv. Kalėdas, Naujuosius metus), todėl vaikai turėtų bendrauti su tėvu poriniais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, nuo penktadienio, einančio iki švenčių, 17.30 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val., poriniais metais Naujųjų metų šventes praleisdami su mama. Žiemos atostogas vaikai praleidžia neporiniais metais su mama (taip bendravimas su mama būtų tęstinis), poriniais metais su tėvu. Su reikalavimu „G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus neporiniais metais per rudens atostogas nuo penktadienio, einančio prieš pirmąją moksleivių rudens atostogų dieną, 17.30 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo ar mokymo įstaigos, ar jų gyvenamosios vietos. G. R. privalo grąžinti vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį, einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną, iki 19.00 val.“ atsakovė nesutinka, nes tokiu būdu tėvas neporiniais metais bendrautų su vaikais ir pavasario, ir rudens atostogų metu, todėl siūlo tėvui su vaikais rudens atostogų metu bendrauti poriniais metais. Su reikalavimu, nurodytu patikslinimo 7 punkte, atsakovė kategoriškai nesutinka, nes šiame punkte nurodoma „absoliuti“ ieškovo teisė praleisti su vaikais ne mažiau kaip 4 savaites vasaros metu, apie planuojamą laiką ir trukmę informuojant vaikų motiną SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, o motina, ieškovo teigimu, privalo suteikti galimybę G. R. pasiimti pas save vaikus jo nurodytu laiku – šalys, kaip tėvai, kurių teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, turėtų derinti bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu laiką; be to, atsakovei, kaip motinai, tenka didesnė vaikų priežiūros, slaugymo, auklėjimo našta, ji turi teisę pirmoji pasirinkti su vaikais praleidžiamų vasaros atostogų laiką, ir toks nukrypimas nuo tėvų lygių teisių vaiko atžvilgiu principo nelaikytinas tėvo teisių pažeidimu. Su reikalavimu, nurodytu patikslinimo 8 punkte, atsakovė kategoriškai nesutinka, nes tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai tėvas vaikus pasiims tris savaitgalius iš eilės (jeigu atsakovei priklausantis savaitgalis eis po vaikų gimimo dienos, sutampančios su savaitės darbo diena arba su atsakovei tenkančio savaitgalio diena), be to, tokia padėtis gali susidaryti du kartus per metus – pagal atsakovei tenkančią bendravimo su vaikais apimtį tai sudarytų du savaitgalius iš atsakovei tenkančių 26 (arba 8% atsakovės bendravimo su vaikais savaitgalių), su reikalavimu, nurodytu patikslinimo 9 punkte, atsakovė kategoriškai nesutinka, nes tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai tėvas vaikus pasiims tris savaitgalius iš eilės (jeigu atsakovei priklausantis savaitgalis sutaps su Tėvo diena (kiekvienų metų birželio pirmuoju sekmadieniu), ir atsakovės bendravimas su vaikais bus neįmanomas arba labai apsunkintas dar vieną savaitgalį, nes ieškovas nori turėti teisę pasiimti pas save vaikus Tėvo dieną, kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. (neaiški savaitės diena – penktadienis, šeštadienis ar sekmadienis) ir pristatydamas į motinos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 19.00 val. Tokiu būdu atsakovė bendrautų su vaikais dar vienu savaitgaliu mažiau, tai bendrai būtų 12 % jos bendravimo su vaikais apimties – ieškovas nenurodo, jog jis sutiktų, kad vaikai su atsakove praleistų Motinos dieną – kiekvieno gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį, nekreipdamas dėmesio į tai, ar konkretus savaitgalis skirtas ieškovo ar atsakovės bendravimui su vaikais. Mano, kad esant prieštaravimui tarp „standartinės“ bendravimo tvarkos ir bendravimo švenčių dienomis tvarkos, pirmenybę turi bendravimo švenčių dienomis tvarka – kitaip sakant, jei šventės sutampa su išeiginėmis, nepaisant to, kas turi bendrauti su vaikais išeiginėmis dienomis, švenčių dienomis bendrauja tas iš tėvų, kuriam priklauso bendrauti su vaikais pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Nurodo, kad ieškovo reikalavimai, reiškiami neatsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tik parodo ieškovo nesąžiningumą (arba bent jau situacijos nesupratimą), sprendžiant klausimus dėl bendravimo su vaikais – ieškovas nori užkrauti vaikų priežiūros ir slaugymo vaikų ligos atveju naštą tik atsakovei, o sau pasilieka teisę džiaugtis bendravimu su vaikais, net ir atsakovės bendravimo su vaikais laiko sąskaita, be to, tenka išsiaiškinti, ar tai yra ieškovo galutiniai reikalavimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos – pavyzdžiui, reikalavimai dėl bendravimo kiekvieną savaitę ketvirtadieniais, poriniais metais – visas Valstybės nustatytų švenčių pirmas dienas ir vaikų gimtadienius, o neporiniais metais – antras švenčių dienas – buvo išreikšti ieškovo pradiniame ieškinyje. Šiame patikslinime tokių reikalavimų nebėra, todėl darytina išvada, kad ieškovas šių reikalavimų atsisakė. Dėl solidarios prievolės atsakovė nurodo, kad pradiniame ieškinyje buvo nurodyta, jog nei ieškovas, nei atsakovė neturi jokių kreditorių, nors dar 2016 m. birželio 16 d. pateiktame ieškinyje teigta, kad „ieškovas, suprasdamas, kad santuokos išsaugoti nebėra įmanoma, 2016 m. birželio 14 d. kreipėsi į atsakovę su pareiškimu nutraukti santuoką bendru sutikimu“ ir prie šio ieškinio pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2. p. buvo nurodyta, kad „pareiškėjas G. R. santuokos metu 2016 m. sausio 16 d. sudarė kredito sutartį su AB DNB banku dėl 3 300 Eur paskolos suteikimo“, pateiktame atsakovės priešieškinyje buvo nurodyta, jog atsakovė apie šiuos ieškovo reikalavimus sužinojo tik gavusi ieškinį, ir su tokiais reikalavimais niekuomet nesutiko (civilinė byla Nr.e2-10338-769/2016), t. y. ir tada, ir dabar ieškovas žinojo ir suprato, kad jis yra (asmeniškai ar solidariai) skolingas bankui.

135.

14Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad šalys tarpusavyje nesusitaria dėl bendravimo tvarkos su vaikais, todėl tikslinga rotuoti atostogas, šventes, kad tarp šalių nekiltų ginčas. Bendravimą vasaros metu turėtų nustatyti derindami tarpusavyje prieš protingą laiką, pirmenybę rinktis vasaros atostogas turėtų tas asmuo, su kuriuo vaikai gyvena. Tėvo dieną vaikai turėtų praleisti su tėvu, motinos – su mama. Vaikams išlaikymas turėtų būti priteistas atsižvelgiant į vaikų poreikius, vertinant byloje esančius įrodymus ir šalių pasisakymus. Paprastai išlaikymo dydis siejamas su minimalaus atlyginimo dydžiu.

15II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

166.

17Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Nutraukta santuoka tarp ieškovo G. R. ir atsakovės R. R. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliktos pavardės ieškovui „R.“, atsakovei „R.“; nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove; priteistas iš ieškovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 215 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 metų vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į šias lėšas; priteistas iš ieškovo 1 540 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, susidaręs nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Pripažinta asmenine ieškovo prievole kreditiniai įsipareigojimai pagal 2017 m. gegužės 23 d vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), sudarytą su „Swedbank“, AB, pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito limito kortelės sąskaitoje Nr. ( - ) sutartį su DNB/Luminor Bank, AS, pagal 2016 m. sausio 6 d. su DNB/ Luminor Bank ,AS, sudarytą kredito sutartį Nr. ( - ). Nustatyta ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų matymosi ir bendravimo tvarka:

186.1.

19Ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, sekmadienį 18.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

206.2.

21Poriniais metais ieškovas pasiima pas save vaikus per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, pasiimdamas juos gruodžio 23 d. 17.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, gruodžio 26 d. 19.00 val. pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą.

226.3.

23Poriniais metais ieškovas bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieš pirmąją moksleivių atostogų dieną, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną.

246.4.

25Neporiniais metais ieškovas būna su vaikais per Naujųjų metų šventę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val.

266.5.

27Poriniais metais atsakovė būna su vaikais per Naujųjų metų šventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val.

286.6.

29Ieškovas neporiniais metais būna su vaikais per šv. Velykas bei vaikų pavasario atostogas, atitinkamai pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val., einančio prieš pirmąją moksleivių pavasario atostogų dieną, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną.

306.7.

31ieškovas praleidžia su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų, planuojamą laiką ir trukmę ieškovas suderina su atsakove telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios.

326.8.

33Ieškovas turi teisę pasiimti pas save vaikus Tėvo dieną kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (jei ši diena nepatenka į ieškovo bendravimo su vaikais savaitgalį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 val.

346.9.

35Ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais ir ieškovo gimimo dieną ( kovo 2 d.), informuodamas vaikų motiną ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinęs bendravimo tvarką.

366.10.

37Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dieną kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį ir savo gimimo dieną (balandžio 19 d.). Siekdama pasinaudoti šia teise tada, kai ši diena patenka į numatytą įprastinį vaikų bendravimo grafiką su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarką.

386.11.

39Ieškovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo.

406.12.

41Ieškovas turi teisę kasdien nuo 20.00 val. iki 20.15 val. bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais).

426.13.

43Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam SMS žinute, elektroniniu paštu, elektroninėmis susirašinėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz. „Viber“, „Facebook Messenger“, „Whatsapp“ ir kt.) ar raštu, ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.

446.14.

45Vaikų motinos sutikimu ieškovas turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu laiku, nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje, tokiu atveju jis privalo grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą R. R. iš anksto nurodytu laiku.

467.

47Teismo motyvai:

487.1.

49Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo yra abu kalti, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, šalių santuoka nutraukta. Ginčo dėl pavardžių nustatymo nėra, todėl po santuokos nutraukimo paliktos pavardės „R.“, „R.“. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl šalių pageidavimu ji nustatyta su atsakove.

507.2.

51Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1025 patvirtino minimalią mėnesinę algą 555 Eur (su mokesčiais), atitinkančią 430 Eur (neperskaičiavus). Todėl įvertinęs ieškovo sutikimą mokėti pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, atsakovei prašant priteisti iš ieškovo išlaikymą kiekvienam vaikui, lygų pusei minimalios mėnesinės algos (ieškovo ir atsakovės reikalavimai sutampa), bylos nagrinėjimo metu negavus duomenų, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, atsakovei sutinkant teikti vaikams tokio paties dydžio išlaikymą kaip ir ieškovas, pripažįstant, kad atsakovės atstovo nurodyta 555 Eur MMA suma yra nurodyta su privalomais mokėti mokesčiais Valstybei, iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisė po 215 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 metų vasario 1 d.) iki vaikų pilnametystės.

527.3.

53Nurodė, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2018 metų vidurio, ieškovui neginčijus atsakovės pateiktų duomenų apie pervestą vaikams išlaikymą nuo 2018 metų birželio mėnesio, atsižvelgus į teismo priteistą išlaikymo dydį, – 215 Eur per mėnesį, atitinkamai sumažinta išlaikymo įsiskolinimo suma iki 2019 metų vasario mėnesio – 1 540 Eur.

54III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

558.

56Atsakovė R. R. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pakeisti. Apeliacinio skundo motyvai:

578.1.

58Nurodo, kad iš dalies nesutinka su nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi dalis bendravimo tvarkos punktų (3, 5, 6, 7 punktai) nustatyti pagal mokymosi įstaigą lankančių vaikų gyvenimo ritmą, o šalių vaikai yra ( - ) gimimo, taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų amžių ir realias galimybes įgyvendinti sprendimu nustatytos tvarkos, nes šiuo metu ugdymo įstaigose jiems nėra atostogų bei neužtikrino, kad ateityje nekiltų konfliktų tarp tėvų. Tokia formuluotė, kurioje nėra nuorodos, kad šis „punktas galioja vaikams pradėjus lankyti mokyklą“, iš esmės negali būti numatytas sprendime jo priėmimo dieną. Todėl prašo panaikinti bendravimo tvarkos 3 punktą – poriniais metais ieškovas bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieš pirmąją moksleivių atostogų dieną, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną; 5 punktą – poriniais metais atsakovė būna su vaikais per Naujųjų metų šventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val.; 6 punktą pakeisti nustatant, kad ieškovas neporiniais metais būna su vaikais per šv. Velykas pasiimdamas vaikus pirmą šv. Velykų dieną iš jų gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną iki 18.00 val.

598.2.

60Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 1 punktu nustatė, kad ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, sekmadienį 18.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apeliantė prašo nustatyti, kad kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį, ieškovas pasiima vaikus iš ugdymo (ikimokyklinio ar mokyklinio) įstaigos ir pirmadienį juos grąžina į ugdymo (ikimokyklinio ar mokyklinio) įstaigą. Kadangi pagal nustatytą tvarką per vieną dieną vaikai priversti išgyventi du išsiskyrimus (ryte darželyje ir vakare išvažiuojant pas tėvą), tai nėra suderinama su vaiko interesais. Taip pat nėra suprantama, kodėl tais savaitgaliais, kai ieškovas bendrauja su vaikais, yra perkeliamas sekmadieninis pasirengimas pirmadieniui tik apeliantei. Pagal šią tvarką tėvas, vaikams pradėjus eiti į mokyklą, savaitgalį su vaikais pramogaus, grąžins vaikus 18.00 val. ir apeliantė turės spėti padėti jiems paruošti pamokas, sutvarkyti, išskalbti parsivežtus nešvarius rūbus.

618.3.

62Nurodo, kad teismas 9 punktu nustatė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais ir ieškovo gimimo dieną (kovo 2 d.), informuodamas vaikų motiną ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinęs bendravimo tvarką. Tačiau apeliantė prašo patikslinti šį punktą (numatant pasiėmimo ir grąžinimo laiką) ir nustatyti, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais ir ieškovo gimimo dieną (kovo 2 d., jei ši diena nepatenka į ieškovo bendravimo su vaikais savaitgalį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val., jei tai ne darbo diena, ar iš ugdymo įstaigos, atsižvelgiant į jų privalomą ten praleisti laiką, jei tai darbo diena, ir pristatydamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kovo 2 d. 19 val. Ieškovas įsipareigoja informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš savaitę apie ketinimą pasinaudoti savo teise.

638.4.

64Nurodo, kad teismas 10 punktu nustatė, kad atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dieną kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį ir savo gimimo dieną (balandžio 19 d.). Siekdama pasinaudoti šia teise tada, kai ši diena patenka į numatytą įprastinį vaikų bendravimo grafiką su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarką. Tačiau apeliantė prašo patikslinti šį punktą (numatant pasiėmimo ir grąžinimo laiką) ir nustatyti, kad atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dieną kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį ir savo gimimo dieną (balandžio 19 d.), jei šios dienos patenka į ieškovo bendravimo su vaikais savaitgalį. Motinos dieną pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos 10 val. ir nebegrąžindama. Savo gimimo dieną pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama vaikus į ieškovo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki balandžio 19 d. 19 val. Siekdama pasinaudoti šia teise tada, kai ši diena patenka į numatytą įprastinį vaikų bendravimo grafiką su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš savaitę.

658.5.

66Nurodo, kad teismas 11 punktu nustatė, kad ieškovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo. Tačiau apeliantė prašo patikslinti šį punktą ir nustatyti, kad ieškovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo, tačiau įsipareigoja raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu) prieš dvi savaites iki išvykimo į užsienio valstybę informuoti atsakovę apie išvykimo ir grįžimo laiką bei nurodyti, į kokią užsienio valstybę vyksta. Kadangi numatyta ieškovui teisė be apeliantės žinios vaikus vežtis į užsienį net nepranešus pažeidžia tiek vaikų, tiek jos interesus, nes suteikia ieškovui teisę nevaržomai išvežti vaikus iš Lietuvos, o apeliantė nežinos, kokia kryptimi, kuriam laikui vaikai išvežti.

678.6.

68Prašo papildomai į bendravimo tvarką įtraukti punktus, kad: 1. Atsakovė turi teisę vykti su vaikais į bet kurią užsienio valstybę be atskiro vaikų tėvo sutikimo, tačiau įsipareigoja raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu) prieš dvi savaites iki išvykimo į užsienio valstybę informuoti tėvą apie išvykimo ir grįžimo laiką bei nurodyti, į kokią užsienio valstybę vyksta (Mano, kad ir apeliantei turi būti užtikrinta tokia pati teisė kaip ir ieškovui); 2 atsakovė turi teisę kasdien nuo 20.00 val. iki 20.15 val., vaikams esant pas tėvą, bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais). (Šis punktas turi būti nurodytas, siekiant užtikrinti apeliantės teisę bendrauti su vaikais, jiems esant pas ieškovą); 3. Dienos, kuriomis ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau negali susitikti su jais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vaikų motinos valios, nėra kompensuojamos ar perkeliamos, nebent tėvas ir motina atskirai dėl to susitartų raštu (Su šiuo punktu sutiko ir pats ieškovas, tačiau teismas sprendime jo nenustatė nenurodydamas motyvų); 4. Tiek ieškovas, tiek atsakovė, įgyvendindami skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais, privalo atsižvelgti į vaikų norus ir prievarta neversti įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos. Esant vaikų pasipriešinimui vykti pas tėtį abu įpareigojami su vaiku kreiptis į vaikų psichologą (jo paslaugų kaštus dengiant lygiomis dalimis), siekiant išsiaiškinti vaiko pasipriešinimo priežastis bei jas pašalinti (Kadangi apeliantė nuolat susiduria su sūnaus atsisakymu važiuoti pas tėtį ir turi jį prievarta perduoti tėvui. Mano, kad tokią situaciją turi padėti spręsti specialistai, tačiau geruoju nepavyksta to klausimo spręsti su ieškovu).

698.7.

70Nurodo, kad nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, kadangi teismas neišsiaiškino tikrosios ieškovo finansinės padėties, nes vertino ją tik pagal darbo užmokestį, netinkamai įvertino apeliantės galimybes mokėti tokią pat sumą kaip ieškovas. Apeliantės pajamos yra nedidelės (iki 500,00 Eur). Tiek finansiškai, tiek prižiūrint vaikus jai padeda mama ir tėtis. Todėl atsižvelgiant į jos pajamas ir galimybes jas uždirbti didesnes (negali, nes studijuoja), mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo ir ieškovas turėtų mokėti po 280,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iki jie sulauks pilnametystės, o jei sulauks pilnametystės vidurinėje mokykloje, tai iki baigs vidurinę mokyklą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant į sąskaitą Nr. ( - ) iki mėnesio 15 dienos, nustatant atsakovei uzufrukto teises į šias lėšas.

718.8.

72Nurodo, kad prideda pažymą iš darželio, kad vaikai neturi atostogų.

739.

74Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo nurodo, kad su skundu sutinka iš dalies. Atsiliepimo motyvai:

759.1.

76Nesutinka su apeliantės teiginiais, jos nustatyta bendravimo tvarka pagal ugdymo įstaigose nustatytas atostogas yra neįgyvendinama ar nelogiška.

779.2.

78Nurodo, kad teismo procesas buvo rungtyniškas, šalims buvo sudarytos galimybės pateikti visus savo siūlomus bendravimo tvarkos variantus, taigi teismas atsižvelgė į geriausius vaikų interesus.

799.3.

80Nesutinka su tuo, jog turėtų vaikus grąžinti į jų ugdymo įstaigą pirmadienį. Rūpindamasis vaikų interesais, saugumu, įprastu gyvenimo ritmu, nori, kad vaikai būtų grąžinami į motinos gyvenamąją vietą ar kitą vaikų tėvų sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19 val. Tačiau sutinka pasiimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos penktadienį 17.30 val., o vaikams lankant mokyklą pasiimant penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 18.00 val. Nurodo, kad jo ir atsakovės santykiai labai komplikuoti, ypač dėl bendravimo su vaikais, todėl vaikų grąžinimas į ne motinos gyvenamąją vietą sekmadienį, o tiesiogiai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą sukels papildomus konfliktus dėl vaikų aprangos ir panašiai.

819.4.

82Nesutinka su bendravimo tvarkos 4 punkto, jog poriniais metais ieškovas pasiima pas save vaikus per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas, pasiimdamas juos gruodžio 23 d. 17.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, gruodžio 26 d. 19.00 val. pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą, pakeitimu.

839.5.

84Sutinka, jog bendravimo tvarkos 3 punktas būtų pakoreguotas, bet nepanaikintas ir išdėstytas taip: poriniais metais ieškovas bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieš pirmąją ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar moksleivių atostogų dieną, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieš pirmą vaikų mokymosi ar ugdymo dieną.

859.6.

86Nesutinka su bendravimo tvarkos 2 punkto, jog neporiniais metais ieškovas būna su vaikais per Naujųjų metų šventę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val., pakeitimu.

879.7.

88Nesutinka su bendravimo tvarkos 5 punkto, jog poriniais metais atsakovė būna su vaikais per Naujųjų metų šventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val., pakeitimu, nes nori turėti galimybę pasiimti vaikus ir per vaikų atostogas, ir tada, kai vaikai bus ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

899.8.

90Sutinka su bendravimo tvarkos 9 ir 10 punkto patikslinimais.

919.9.

92Nesutinka su bendravimo tvarkos 11 punkto pakeitimu, nes šalių tarpusavio santykiams esant labai komplikuotiems ir iš anksto apeliantei sužinojus apie tai, kad ieškovas ketina su vaikais išvykti į užsienį, gali tyčia sudaryti tokią situaciją, kad vaikai neturėtų galimybės išvykti iš Lietuvos, tuomet vaikai patirs nusivylimą, bus prarasti pinigai, išleisti kelionės bilietams ir kitoms išlaidoms. Išvykimo į užsienį metu sutinka sudaryti sąlygas motinai bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis.

939.10.

94Sutinka, jog atsakovė laikinai vyktų į užsienį su vaikais be ieškovo atskiro sutikimo, informuodama ieškovą prieš 3 dienas iki išvykimo, ir laikinai vyktų į užsienį, jeigu tai netrukdo vaikų ugdymuisi, mokymuisi, Lietuvos Respublikoje, t. y., kai vaikai atostogauja ar nesimoko mokykloje, nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, numatant atsakovės pareigą sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu ryšio priemonėmis.

959.11.

96Nesutinka su punktu, jog dienos, kuriomis ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau negali susitikti su jais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vaikų motinos valios, nėra kompensuojamos ar perkeliamos, nebent tėvas ir motina atskirai dėl to susitartų raštu.

979.12.

98Nesutinka su punktu, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė, įgyvendindami skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais, privalo atsižvelgti į vaikų norus ir prievarta neversti įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos. Esant vaikų pasipriešinimui vykti pas tėtį abu įpareigojami kreiptis su vaiku į vaikų psichologą (jo paslaugų kaštus dengiant lygiomis dalimis), siekiant išsiaiškinti vaiko pasipriešinimo priežastis bei jas pašalinti. Nurodo, kad tokia sąlyga leidžia manipuliuoti vaikais, o vaikams negali ir neturi būti perkeliama atsakomybė už sprendimą, kada ir kokiomis sąlygomis jis bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu, tuo labiau, kai vaikai yra tokie maži.

999.13.

100Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas priteisė nepakankamą išlaikymą vaikams. Vaikai yra mažo amžiaus, todėl išlaikymas 215 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis yra pakankamas ir atitinka Lietuvos teismų praktiką, teisingumo protingumo, sąžiningumo kriterijus.

1019.14.

102Nesutinka su reikalavimu priteisti vaikams išlaikymą, iki jie baigs vidurinę mokyklą, nes išlaikymas priteisiamas iki pilnametystės, o atsakovė neturi teisės atstovauti vaikams po to, kai šie sulaukia pilnametystės, nes jie savo teises įgyvendina patys.

103Teisėjų kolegija

konstatuoja:

104IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

105Apeliacinis skundas netenkintinas.

10610.

107Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10811.

109Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11012.

111Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ir priteistas išlaikymas vaikams, pagrįstumo ir teisėtumo.

112Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11313.

114Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentas – 2019 m. rugsėjo 11 d. ( - ) lopšelio-darželio „( - )“ pažymą, kurioje nurodyta, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų atostogų nėra.

11514.

116Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

11715.

118CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11916.

120Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

12117.

122Kadangi apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba to, kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apeliantės pateiktą 2019 m. rugsėjo 11 d. ( - ) lopšelio-darželio „( - )“ pažymą, todėl šie įrodymai nepridėtini ir nevertinti.

123Dėl apeliacinio skundo dalyko

12418.

125Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ( - ) buvo sudaryta ieškovo G. R. ir atsakovės R. R. santuoka, santuokos metrikų knygos įrašo Nr. ( - ). Santuokoje šalys susilaukė sūnaus R. R., gim. ( - ), ir dukros H. R., gim. ( - ). Šalys jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. 2016 m. sausio 6 d. tarp ieškovo ir AB DnB banko sudaryta kredito sutartis Nr. ( - ), kuria ieškovui suteiktas 3 300 Eur vartojimo kreditas su 633,95 Eur palūkanomis, paskolą ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gruodžio 16 d. (t. 2, b. l. 59–63). 2017 m. sausio 12 d. tarp ieškovo ir AB DnB banko sudaryta Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovui suteikta 1 000 Eur kredito limito suma iki 2020 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 64–69). 2017 m. gegužės 23 d. tarp ieškovo ir AB „Swedbank“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), kuria ieškovui suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas su 607,93 Eur palūkanomis, kuriuos ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. gegužės 17 d. (t. 2, b. l. 70–79). Iš pažymos apie gautas pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškovas gavo vidutiniškai apie 1 000 Eur mėnesinių pajamų (t. 1, b. l. 13); per 2018 m. gavo iš viso 15 455,05 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio iš viso 4 704,48 Eur darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 9–10, 22–23), taip pat gavo vaiko priežiūros ir ligos išmokas (t. 2, b. l. 24–32). Atsakovės apskaičiavimu, vieno vaiko išlaikymui reikalinga 580 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro 180 Eur maistui, 45 Eur drabužiams, avalynei, 35 Eur laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, 15 Eur higienos ir švaros prekėms, 50 Eur komunaliniams mokesčiams, 50 Eur išlaidoms transportui, 70 Eur darželio mokesčiui, 10 Eur darželio fondui, šventėms, 30 Eur baldams, lovos tekstilei, 45 Eur netikėtoms išlaidoms, t. y. 6 960 Eur suma per metus (t. 1, b. l. 27). Atsakovė nurodo, jog ieškovo išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. sausio 15 d. 2 580 Eur (t. 1, b. l. 35). Iš pažymos apie gautas pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio atsakovė gavo vidutiniškai 438,54 Eur per mėnesį darbo pajamas (t. 1, b. l. 49–50). Iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad ieškovas nuomojasi gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), už 230 Eur mėnesinį nuomos mokestį (t. 1, b. l. 80–81, 82–123).

126Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

12719.

128Apeliantė nurodo, kad iš dalies nesutinka su nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi dalis bendravimo tvarkos punktų (3, 5, 6, 7 punktai) nustatyti pagal mokymosi įstaigą lankančių vaikų gyvenimo ritmą, o šalių vaikai yra ( - ) gimimo, taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų amžių ir realias galimybes įgyvendinti sprendimu nustatytos tvarkos, nes šiuo metu ugdymo įstaigose jiems nėra atostogų, bei neužtikrino, kad ateityje nekiltų konfliktų tarp tėvų. Todėl prašo panaikinti bendravimo tvarkos 3 punktą, 5 punktą. Taip pat prašo tikslinti 9 ir 10 punktus, numatant vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką. Be to, papildomai prašo į bendravimo tvarką įtraukti dar 4 punktus.

12920.

130Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis ir šalių procesinius dokumentus negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi jie yra prieštaringi, nepagrįsti ir nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme.

13121.

132CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas patikrinamas pagal byloje buvusius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, t. y. tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13322.

134CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apeliantės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

13523.

136Taigi esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotiniam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui, patikslinimui ir nagrinėjimui, jis, minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.

13724.

138Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde apeliantės įvardijamos visiškai naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtų aplinkybių reikšmės ir jų svarbos, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantė šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimų ir atsikirtimų į ieškinį pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

13925.

140Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje abi šalys reiškė reikalavimus nustatyti bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų bylos šalių pateiktą bendravimo su vaikais tvarką, padarė išvadą, kad vaikų gerai psichologinei būsenai užtikrinti labiau priimtina yra ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su kai kuriomis išlygomis, kurių prašė atsakovė. Pažymėtina, kad šalių mažamečiams vaikams šiuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, sukurti aiškų ir struktūrizuotą kasdienio gyvenimo ritmą, kurio besilaikant vaikams būtų aiškus jų poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas, tačiau numatyti visų bendravimo atvejų ir situacijų nustatant bendravimo tvarką yra neįmanoma. Todėl tėvams svarbiausi turi būti jų vaikų interesai, ir todėl tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, turi vengti konfliktinių situacijų ir nesileisti į smulkmeniškumus nustatinėjant bendravimo tvarką.

14126.

142Apeliantė prašo nustatyti, kad kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį ieškovas pasiima vaikus iš ugdymo (ikimokyklinio ar mokyklinio) įstaigos ir pirmadienį juos grąžina į ugdymo (ikimokyklinio ar mokyklinio) įstaigą. Kadangi pagal nustatytą tvarką per vieną dieną vaikai priversti išgyventi du išsiskyrimus (ryte darželyje ir vakare išvažiuojant pas tėvą). Tai nėra suderinama su vaiko interesais. Taip pat nėra suprantama, kodėl tais savaitgaliais, kai ieškovas bendrauja su vaikais, yra perkeliamas sekmadieninis pasirengimas pirmadieniui tik apeliantei. Pagal šią tvarką tėvas, vaikams pradėjus eiti į mokyklą, savaitgalį su vaikais pramogaus, grąžins vaikus 18.00 val. ir apeliantė turės spėti padėti jiems paruošti pamokas, sutvarkyti, išskalbti parsivežtus nešvarius rūbus.

14327.

144Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems apeliantės argumentams, kadangi, įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, akivaizdu, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški ir įtempti, todėl nustatymas tokios tvarkos, kai vaikai po savaitgalio su ieškovu grąžinami ne į atsakovės gyvenamąją vietą, o į jų ugdymo įstaigą pirmadienį, sukels papildomus konfliktus tarp šalių dėl netinkamos vaikų aprangos, išvaizdos, sveikatos ar kitų dalykų. Pažymėtina, kad apeliantė sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja, todėl akivaizdu, kad ji patirs didesnę kasdienę vaikų priežiūros naštą, o tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

14528.

146Apeliantės teiginiai, kad pagal nustatytą tvarką penktadieniais per vieną dieną vaikai priversti išgyventi du išsiskyrimus (ryte darželyje ir vakare išvažiuojant pas tėvą) ir dėl to tai nesuderinama su vaikų interesais, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Vaikai tiek nagrinėjamos bylos metu turi pareigą lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą, tiek ateityje turės pareigą lankyti mokyklą, todėl vaiko pareigos įgyvendinimas – ugdymo įstaigos lankymas – negali būti laikomas nesuderinamu su vaiko interesais. Lygiai taip pat ir ieškovo teisė ir pareiga matyti ir auklėti savo vaikus negali būti vertinama kaip nesuderinama su vaikų interesais.

14729.

148Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 11 punktu nustatė, kad ieškovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo. Tačiau apeliantė prašo patikslinti šį punktą ir nustatyti, kad ieškovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą Lietuvos miestą ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo, tačiau įsipareigoja raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu) prieš dvi savaites iki išvykimo į užsienio valstybę informuoti atsakovę apie išvykimo ir grįžimo laiką bei nurodyti, į kokią užsienio valstybę vyksta. Kadangi numatyta ieškovui teisė be apeliantės žinios vaikus vežtis į užsienį net nepranešus pažeidžia tiek vaikų, tiek jos interesus, nes suteikia ieškovui teisę nevaržomai išvežti vaikus iš Lietuvos, o apeliantė nežinos, kokia kryptimi, kuriam laikui vaikai išvežti.

14930.

150Teisėjų kolegija ir vėl pažymi, kad apeliantė reiškia naujus, pirmosios instancijos teisme netirtus ir nevertintus reikalavimus, nors apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotiniam išnagrinėjimui ar, juo labiau, reikalavimų patikslinimui. Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nenustatytos jokios aplinkybės, kurios pateisintų apeliantės siūlomą ribojimą.

15131.

152Be to, atsakant į apeliantės argumentus dėl papildomų punktų bendravimo tvarkoje numatymo dėl jos atostogavimo užsienyje su vaikais, pažymėtina, kad motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo bendravimo tvarkos, t. y. jai nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Taigi kadangi nurodyto leidimo davimas išvykti atostogauti į užsienį išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Todėl ir apeliantės reikalavimai papildomai numatyti jai teisę vykti su vaikais į užsienį atostogauti yra pertekliniai, nes ji ir taip tokią teisę turi ir gali ja naudotis.

15332.

154Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, kadangi teismas neišsiaiškino tikrosios ieškovo finansinės padėties, nes vertino ją tik pagal darbo užmokestį, netinkamai įvertino apeliantės galimybes mokėti tokią pat sumą kaip ieškovas. Apeliantės pajamos yra nedidelės (iki 500,00 Eur). Tiek finansiškai, tiek prižiūrint vaikus jai padeda mama ir tėtis. Todėl atsižvelgiant į jos pajamas ir galimybes jas uždirbti didesnes (negali, nes studijuoja), mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo ir ieškovas turėtų mokėti po 280,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iki jie sulauks pilnametystės, o jei sulauks pilnametystės vidurinėje mokykloje, tai iki baigs vidurinę mokyklą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant į sąskaitą Nr. ( - ) iki mėnesio 15 dienos, nustatant atsakovei uzufrukto teises į šias lėšas.

15533.

156Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų priteisęs netinkamą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams po 215 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 metų vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės.

15734.

158Teisėjų kolegijos vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir kt., tačiau teisėjų kolegija mano, kad vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina apeliantės nurodoma suma. Kritiškai vertintinos kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos baldams, tekstilei, kadangi tokios prekės yra ilgalaikio vartojimo, jų nereikia įsigyti kiekvieną mėnesį. Apeliantės nurodomos netikėtos išlaidos yra ne nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Racionaliau turėtų būtų naudojamos lėšos maistui, aprangai ir laisvalaikiui. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaikų norus, ir skirti nepilnamečiam vaikams išlaidų sumą, kuri viršija jų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016), konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokių poreikių nėra nustatyta.

15935.

160Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir ieškovas nuosavybės teise nevaldo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio apeliantė gavo vidutiniškai 438,54 Eur per mėnesį darbo pajamas (t. 1, b. l. 49–50), nurodo, kad jai finansiškai padeda tėvai. Iš pažymos apie gautas pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškovas gavo vidutiniškai apie 1 000 Eur mėnesinių pajamų (t. 1, b. l. 13); per 2018 m. gavo iš viso 15 455,05 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio iš viso 4 704,48 Eur darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 9–10, 22–23), taip pat gavo vaiko priežiūros ir ligos išmokas (t. 2, b. l. 24–32). Iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, matyti, kad ieškovas nuomojasi gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), už 230 Eur mėnesinį nuomos mokestį (t. 1, b. l. 80–81, 82–123). Taip pat ieškovas yra sudaręs tris vartojimo kredito sutartis, kurias turi vykdyti: 2016 m. sausio 6 d. tarp ieškovo ir AB DnB banko sudaryta kreiditavimo sutartis Nr. ( - ), kuria ieškovui suteiktas 3 300 Eur vartojimo kreditas su 633,95 Eur palūkanomis, paskolą ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gruodžio 16 d. (t. 2, b. l. 59–63). 2017 m. sausio 12 d. tarp ieškovo ir AB DnB banko sudaryta Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovui suteikta 1 000 Eur kredito limito suma iki 2020 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 64–69). 2017 m. gegužės 23 d. tarp ieškovo ir AB „Swedbank“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), kuria ieškovui suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas su 607,93 Eur palūkanomis, kuriuos ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. gegužės 17 d. (t. 2, b. l. 70–79).

16136.

162Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apeliantės, tiek ieškovo turtinę padėtį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 215,00 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra proporcingas vertinant tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo gaunamas pajamas, nes atsižvelgė tik į darbo užmokestį, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas turėtų ir kitokį pajamų šaltinį. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl ir pati privalo imtis visų priemonių, kad susirastų amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Apeliantės nurodytos priežastys, kad ji studijuoja, todėl neturi galimybių uždirbti didesnių pajamų, negali būti vertinamos kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikams principo. Apeliantė būdama darbingo amžiaus privalo daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir neužkrauti šios išlaikymo naštos nei vienam ieškovui, nei savo tėvams. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, į tai, kad apeliantė nepagrindė visų realių vaikų poreikių, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo priteista 215,00 Eur dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra vertintina kaip pagrįsta.

16337.

164Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas apeliantės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl atmestini reikalavimai ir dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio pakeitimo.

16538.

166Taip pat teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nepagrįstas apeliantės reikalavimas dėl išlaikymo teikimo, iki kol vaikai sulaukę pilnametystės baigs vidurinę mokyklą. Civilinio kodekso 3.160 straipsnis reglamentuoja tėvų valdžios pabaigos atvejus. Pagal jį tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Įstatymas nagrinėjamu atveju nenumato galimybės sudaryti susitarimą trečiojo asmens naudai, kadangi kylanti materialinė teisė gauti išlaikymą kaip pilnamečiam asmeniui priklausys pilnamečiam šalių vaikams, kadangi tapę pilnamečiais jie įgis visišką civilinį veiksnumą.

16739.

168Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra atskirai numatyta CK 3.1921 straipsnyje. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

16940.

170Taigi tam, kad vaikui, sulaukusiam pilnametystės, būtų priteistas išlaikymas, turi būti nustatytos tam tikros sąlygos, kadangi vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.194 straipsnis 4 dalis), teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes – apie vaiko turtą ir pajamas (pašalpas, pajamas, gaunamas iš kitų asmenų) ir poreikius (mokestis už gydymą, ugdymą, mokestis už gyvenamosios vietos nuomą ar komunaliniai mokesčiai, reikiamoms ugdymo ir priežiūros priemonėms, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma.

17141.

172Taigi šalių vaikams tapus pilnamečiais, jie patys galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kadangi jau bus įgiję visišką civilinį veiksnumą. Be to, pažymėtina, kad tėvai turi pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, tačiau ji nėra absoliuti, tam turi būti nustatyti tam tikri kriterijai, kurių privaloma laikytis, priešingai nei vaikams esant nepilnamečiams.

17342.

174Apeliantė taip pat prašo patikslinti punktą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nurodant, kad išlaikymo suma būtų pervedama į sąskaitą Nr. ( - ) iki mėnesio 15 dienos.

17543.

176Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad išvengtų nesklandų ir tarp šalių kylančių papildomų konfliktų dėl išlaikymo teikimo tvarkos, toks apeliantės prašymas, kuris buvo išreikštas ir pirmosios instancijos teisme, vertintinas kaip pagrįstas, todėl tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl išlaikymo teikimo patikslintina nurodant atsakovės sąskaitos Nr. ( - ) ir kad išlaikymo suma turi būti pervedama iki mėnesio 15 dienos.

177Dėl bylos procesinės baigties

17844.

179Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra maksimaliai užtikrinanti ieškovo teisę bendrauti su vaikais, atitinka vaikų interesus, režimą, yra aiški, konkreti, užkertanti kelią dviprasmybėms ir ateityje galintiems kilti ginčams, o priteistas išlaikymas vaikams yra proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų finansinėms galimybėms. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

180Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18145.

182Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

183Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

184Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

185Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad „priteistas iš ieškovo G. R., a. k. ( - ), išlaikymas nepilnamečiam vaikams R. R., gim. ( - ), ir H. R., gim. ( - ), po 215,00 Eur du šimtai penkiolika eurų) kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 metų vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės pervedamas į R. R. sąskaitą Nr. ( - ) iki mėnesio 15 dienos, nustatant R. R., a. k. ( - ), uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas santuoką,... 7. 2.... 8. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė kitą bendravimo su... 9. 3.... 10. Atsakovė R. R. priešieškiniu prašė santuoką tarp R. R. ir G. R.,... 11. 4.... 12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinio reikalavimą, kuriuo... 13. 5.... 14. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad šalys tarpusavyje... 15. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinys ir... 18. 6.1.... 19. Ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų neporinių... 20. 6.2.... 21. Poriniais metais ieškovas pasiima pas save vaikus per šv. Kūčias ir šv.... 22. 6.3.... 23. Poriniais metais ieškovas bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos... 24. 6.4.... 25. Neporiniais metais ieškovas būna su vaikais per Naujųjų metų šventę,... 26. 6.5.... 27. Poriniais metais atsakovė būna su vaikais per Naujųjų metų šventę,... 28. 6.6.... 29. Ieškovas neporiniais metais būna su vaikais per šv. Velykas bei vaikų... 30. 6.7.... 31. ieškovas praleidžia su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų, planuojamą... 32. 6.8.... 33. Ieškovas turi teisę pasiimti pas save vaikus Tėvo dieną kiekvienų metų... 34. 6.9.... 35. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais ir ieškovo gimimo dieną ( kovo 2... 36. 6.10.... 37. Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dieną kiekvienų metų... 38. 6.11.... 39. Ieškovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitą... 40. 6.12.... 41. Ieškovas turi teisę kasdien nuo 20.00 val. iki 20.15 val. bendrauti su... 42. 6.13.... 43. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų... 44. 6.14.... 45. Vaikų motinos sutikimu ieškovas turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu... 46. 7.... 47. Teismo motyvai:... 48. 7.1.... 49. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo... 50. 7.2.... 51. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu... 52. 7.3.... 53. Nurodė, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2018 metų vidurio, ieškovui... 54. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 55. 8.... 56. Atsakovė R. R. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo... 57. 8.1.... 58. Nurodo, kad iš dalies nesutinka su nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais... 59. 8.2.... 60. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 1 punktu nustatė, kad ieškovas... 61. 8.3.... 62. Nurodo, kad teismas 9 punktu nustatė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su... 63. 8.4.... 64. Nurodo, kad teismas 10 punktu nustatė, kad atsakovė turi teisę bendrauti su... 65. 8.5.... 66. Nurodo, kad teismas 11 punktu nustatė, kad ieškovas bendravimo su vaikais... 67. 8.6.... 68. Prašo papildomai į bendravimo tvarką įtraukti punktus, kad: 1. Atsakovė... 69. 8.7.... 70. Nurodo, kad nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, kadangi teismas... 71. 8.8.... 72. Nurodo, kad prideda pažymą iš darželio, kad vaikai neturi atostogų.... 73. 9.... 74. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo nurodo, kad su... 75. 9.1.... 76. Nesutinka su apeliantės teiginiais, jos nustatyta bendravimo tvarka pagal... 77. 9.2.... 78. Nurodo, kad teismo procesas buvo rungtyniškas, šalims buvo sudarytos... 79. 9.3.... 80. Nesutinka su tuo, jog turėtų vaikus grąžinti į jų ugdymo įstaigą... 81. 9.4.... 82. Nesutinka su bendravimo tvarkos 4 punkto, jog poriniais metais ieškovas... 83. 9.5.... 84. Sutinka, jog bendravimo tvarkos 3 punktas būtų pakoreguotas, bet... 85. 9.6.... 86. Nesutinka su bendravimo tvarkos 2 punkto, jog neporiniais metais ieškovas... 87. 9.7.... 88. Nesutinka su bendravimo tvarkos 5 punkto, jog poriniais metais atsakovė būna... 89. 9.8.... 90. Sutinka su bendravimo tvarkos 9 ir 10 punkto patikslinimais.... 91. 9.9.... 92. Nesutinka su bendravimo tvarkos 11 punkto pakeitimu, nes šalių tarpusavio... 93. 9.10.... 94. Sutinka, jog atsakovė laikinai vyktų į užsienį su vaikais be ieškovo... 95. 9.11.... 96. Nesutinka su punktu, jog dienos, kuriomis ieškovas turi teisę bendrauti su... 97. 9.12.... 98. Nesutinka su punktu, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė, įgyvendindami skyrium... 99. 9.13.... 100. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas priteisė nepakankamą... 101. 9.14.... 102. Nesutinka su reikalavimu priteisti vaikams išlaikymą, iki jie baigs vidurinę... 103. Teisėjų kolegija... 104. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 105. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 106. 10.... 107. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 108. 11.... 109. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 110. 12.... 111. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 112. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 113. 13.... 114. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentas – 2019... 115. 14.... 116. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 117. 15.... 118. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 119. 16.... 120. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos... 121. 17.... 122. Kadangi apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl... 123. Dėl apeliacinio skundo dalyko... 124. 18.... 125. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ( - ) buvo sudaryta ieškovo G. R. ir... 126. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo... 127. 19.... 128. Apeliantė nurodo, kad iš dalies nesutinka su nustatyta ieškovo bendravimo su... 129. 20.... 130. Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis ir šalių... 131. 21.... 132. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios... 133. 22.... 134. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti... 135. 23.... 136. Taigi esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos... 137. 24.... 138. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde... 139. 25.... 140. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje abi šalys reiškė reikalavimus... 141. 26.... 142. Apeliantė prašo nustatyti, kad kiekvienų metų neporinių savaičių... 143. 27.... 144. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems apeliantės argumentams, kadangi,... 145. 28.... 146. Apeliantės teiginiai, kad pagal nustatytą tvarką penktadieniais per vieną... 147. 29.... 148. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 11 punktu nustatė, kad... 149. 30.... 150. Teisėjų kolegija ir vėl pažymi, kad apeliantė reiškia naujus, pirmosios... 151. 31.... 152. Be to, atsakant į apeliantės argumentus dėl papildomų punktų bendravimo... 153. 32.... 154. Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu,... 155. 33.... 156. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, nenustatė, kad... 157. 34.... 158. Teisėjų kolegijos vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams yra... 159. 35.... 160. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo... 161. 36.... 162. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apeliantės, tiek ieškovo turtinę... 163. 37.... 164. Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas apeliantės reikalavimas dėl priteisto... 165. 38.... 166. Taip pat teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nepagrįstas apeliantės... 167. 39.... 168. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra atskirai... 169. 40.... 170. Taigi tam, kad vaikui, sulaukusiam pilnametystės, būtų priteistas... 171. 41.... 172. Taigi šalių vaikams tapus pilnamečiais, jie patys galės kreiptis į teismą... 173. 42.... 174. Apeliantė taip pat prašo patikslinti punktą dėl išlaikymo vaikams... 175. 43.... 176. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad išvengtų nesklandų ir tarp šalių... 177. Dėl bylos procesinės baigties... 178. 44.... 179. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių... 180. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 181. 45.... 182. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 183. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 184. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą iš esmės... 185. Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį,...