Byla 2S-967-560/2012
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-07 nutarties, kuria nustatytas ieškovui UAB „Nazkafa“ terminas iki 2012-02-22 pašalinti ieškinio trūkumus

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nazkafa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-07 nutarties, kuria nustatytas ieškovui UAB „Nazkafa“ terminas iki 2012-02-22 pašalinti ieškinio trūkumus, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Nazkafa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S. 2012-01-12 vykdomąjį raštą (notarinio registro Nr. 91) nuo jo padarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-07 nutartimi ieškovui UAB „Nazkafa“ nustatė terminą iki 2012-02-22 pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, kad ieškovas ieškinio pareiškimu prašo pripažinti 2012-01-12 vykdomąjį įrašą, kuris buvo išduotas vekselio turėtojo UAB „Ekolit“ naudai, negaliojančiu. Antstolis A. B. 2012-01-12 priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Teismas laikė, kad teismo sprendimas turės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, todėl nurodė ieškovui įtraukti UAB „Ekolit“ ir antstolį A. B. į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bei pateikti dar du ieškinio ir jo priedų egzempliorius, skirtus tretiesiems asmenims. Taip pat įpareigojo ieškovą pateikti tinkamai patvirtintą skundžiamo vykdomojo įrašo kopiją bei įrodymus, jog tarp ieškovo ir UAB SEB lizingo buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. 2004-080295, kurios pagrindu ieškovas valdo ir naudoja pastatą, esantį Bartų g. 7, Buivydiškių k., Vilniaus r. Be to, nurodė pateikti 2012-01-12 antstolio patvarkymą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovas UAB „Nazkafa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-07 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Finansinio lizingo sutarties Nr. 2004-080295 patvirtintą kopiją. Tačiau nesutiko su kitais skundžiamoje nutartyje teismo nustatytais ieškinio trūkumais. Nurodo, kad ieškiniu ieškovas neprašė pripažinti 2012-01-12 vykdomąjį įrašą, kuris buvo išduotas vekselio turėtojo UAB „Ekolit“ naudai, negaliojančiu, o prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S. 2012-01-12 vykdomąjį įrašą nuo jo padarymo momento. Ieškovas teigia, kad ji nėra apskritai išdavusi jokio vekselio UAB „Ekolit“. Byloje nėra duomenų, kas kreipėsi į notarę dėl skundžiamo vykdomojo įrašo padarymo ir kaip apskritai atrodo vekselis, todėl negavus atsakovės atsiliepimo ir nesurengus parengiamojo teismo posėdžio ar pasikeitus kitais parengiamaisiais dokumentais, teismo išvados apie galimą būsimo sprendimo įtaką kieno nors teisėms ar pareigoms yra priimtas skubotai ir nepagrįstai. Taip pat, remiantis LR CPK 47 str. 1 d. nuostatomis, apeliantas teigia, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje savo iniciatyva, pateikiant teismui atitinkamą pareiškimą, taip pat gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo nutartimi. Pasak apelianto, procesinės teisės normos nenumato, jog tretieji asmenys turi būti įtraukiami į bylą, šalinant ieškinio trūkumus, todėl teismas iš ieškovo nepagrįstai reikalauja į bylą įtraukti UAB „Ekolit“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nurodymu į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu antstolį A. B., nes jokių reikalavimų jis šiam antstoliui nereiškia, nėra pagrindo dabartinėje stadijoje konstatuoti šio antstolio teisinį suinteresuotumą teisminio ginčo baigtimi. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad ieškovas neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimą pateikti tinkamai patvirtintą Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S. 2012-01-12 vykdomojo įrašo kopiją, nes ieškovas nėra notaras, nedisponuoja notaro byla, nėra vekselio turėtojas, todėl teismo ieškinyje prašė išreikalauti iš notarės šio įrašo originalą. Be to, ieškovas negali įvykdyti teismo nurodymą pateikti 2012-01-12 antstolio patvarkymą.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11Iš bylos duomenų seka, kad ieškovas UAB „Nazkafa“ pateikė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. S., kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S. 2012-01-12 vykdomąjį raštą (notarinio registro Nr. 91) nuo jo padarymo momento. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiama 2012-02-07 nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, kuriuos nurodė ieškovui pašalinti. Su šia nutartimi ieškovas iš dalies sutiko - teismo nurodymu pateikė Finansinio lizingo sutarties Nr. 2004-08-0295 patvirtintą kopiją, tačiau teigė, kad teismas nepagrįstai reikalauja, jog ieškovas į bylą įtrauktų trečiaisiais asmenimis UAB „Ekolit“ ir antstolį A. B., pateiktų tinkamai patvirtintą Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S. 2012-01-12 vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. 91) kopiją bei 2012-01-12 antstolio patvarkymą, todėl prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nustatė šalinti ieškinio trūkumus.

12LR CPK 138 str. įtvirtinta, kad ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. LR CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

13LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinys), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio (priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

14Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos (kaip pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-2010), jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą ( CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu ( CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išreikalauti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pareikštas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Pažymėtina, kad pagal įstatyminį reglamentavimą ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kadangi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, nenurodymas pareikštame ieškinyje neužkerta kelio bylos iškėlimui. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Remiantis išdėstytu laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Ekolit“ bei antstolį A. B.. Byloje nėra pakankamų duomenų leidžiančių pagrįstai teigti, jog teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos UAB „Ekolit“ teisėms ir pareigoms. Byloje pareikštas ieškinys dėl notarės atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami antstolio A. B. veiksmai, 2012-01-12 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog procesinis sprendimas turės įtakos antstolio teisėms ir pareigoms. Dėl šių aplinkybių dabartinėje stadijoje nėra pagrindo teigti, kad šis antstolis į bylą turi būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Analogiškais motyvais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu ir pirmosios instancijos teismo nurodymą pateikti 2012-01-12 antstolio patvarkymą. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra atskleista, kodėl nagrinėjamoje byloje turi būti pateiktas minimas antstolio patvarkymas ir kodėl, jo nepateikus, ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas. Pažymėtina, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, vien nepatvirtintos dokumento kopijos pridėjimas prie ieškinio neturėtų būti laikomas esminę kliūtį tolesnei proceso eigai sudarančiu trūkumu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), nes CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti kartu su ieškiniu įrodymų originalus arba kopijas nesilaikymas paprastai nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai. Tuo labiau, kai ieškovas nėra asmuo, kuriam buvo išduotas pateikiamo dokumento originalas (ar patvirtinta kopija), bei kai ieškovas pareikštame ieškinyje prašo pateikto dokumento originalą išreikalauti iš kito byloje dalyvaujančio asmens, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, todėl skundžiamoje nutartyje teismo nurodymas pateikti skundžiamojo vykdomojo įrašo patvirtintą kopiją yra formalus, neužkertantis kelios tolesnei bylos eigai.

15Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą. Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

17Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai