Byla 2A-1497/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Medicina practica laboratorija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicina practica laboratorija“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Tauragės ligoninei, uždarajai akcinei bendrovei „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ ir viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms (viešosios įstaigos Valstybinio patologijos centro teisių perėmėjui) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, jungtinės veiklos sutarties ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Esminis ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti vieną iš tiekėjų atitinkančiu viešame pirkime nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo.

6Ieškovas UAB „Medicina practica laboratorija“ nurodė, kad atsakovas VšĮ Tauragės ligoninė (toliau – ir perkančioji organizacija) 2010 m. liepos 9 d. paskelbė apie viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso tvarka dėl laboratorinių tyrimų paslaugų įsigijimo. Pasiūlymus pirkimui pateikė ieškovas ir atsakovas UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“, veikdamas kartu su atsakovu VšĮ Valstybiniu patologijos centru kaip ūkio subjektų grupė. 2010 m. rugpjūčio 30 d. perkančioji organizacija sudarė pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje buvo UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ pasiūlymas, o antroje – ieškovo. Ieškovo nuomone, atsakovų UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ ir VšĮ Valstybinio patologijos centro 2010 m. liepos 19 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra niekinė dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normos ir negalioja nuo jos sudarymo momento. Šį argumentą ieškovas grindė tuo, kad jungtinės veiklos sutartimi buvo sutarta dėl jos šalių solidariosios atsakomybės, tai yra, VšĮ Valstybinis patologijos centras prisiėmė papildomus įsipareigojimus ir tuo atveju, jeigu UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ neįvykdytų savo įsipareigojimų perkančiajai organizacijai, tuo tarpu Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas imperatyviai draudžia viešosioms įstaigoms užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Be to, sudaryta jungtinės veiklos sutartis prieštarauja VšĮ Valstybinio patologijos centro įstatams, nes juose galimybė sudaryti tokią sutartį su privačiu asmeniu nenumatyta, priešingai šio viešojo asmens tikslams sutartimi siekiama pelno. VšĮ Valstybinis patologijos centras valstybės turtu naudojasi panaudos pagrindu ir dėl to pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą negali šio turto išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Tuo tarpu sudarius jungtinės veiklos sutartį, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.971 straipsnio 2 dalį šį turtą kartu naudos privatus asmuo. Ieškovo nuomone, perkančioji organizacija turėjo skaidriai vertinti atsakovų jungtinės veiklos sutartį ir konstatuoti jos neteisėtumą. Tai padarius, atsakovų pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes vienas atsakovas UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ negali teikti visų perkamų paslaugų.

7Atsižvelgdamas į išdėstytą, ieškovas prašė: 1) pripažinti atsakovų UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ ir VšĮ Valstybinio patologijos centro 2010 m. liepos 19 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti atsakovo UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų; 3) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais atsakovas UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ pripažintas atitinkančia kvalifikacinius reikalavimus, o jo pasiūlymas – konkurso sąlygas, bei nustatyta pasiūlymų eilė, pripažįstant UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ laimėtoju ir pakviečiant jį sudaryti pirkimo sutartį; 4) įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti naują pasiūlymų eilę, pripažinti ieškovą laimėtoju ir sudaryti su juo pirkimo sutartį; 5) pripažinti perkančiosios organizacijos ir UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“ 2010 m. rugsėjo 15 d. sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir tikslams. Pagal VšĮ Valstybinio patologijos centro įstatų 11 punktą pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti pacientų gydymo kokybę ir ligų prevenciją, teikiant kokybiškas patologijos diagnostikos paslaugas, diegiant pažangias medicinos technologijas, vystant informacines sistemas ir kokybės valdymą. Ginčo konkurse buvo perkamos laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugos. Atsakovų sudarytos jungtinės veiklos sutarties dalykas – bendras veikimas, teikiant laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugas ir teikiant pasiūlymą ginčo konkursui. Abu jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra lygiaverčiai. Pagal šią sutartį šalys įsipareigojo pirkimo laimėjimo atveju atlikti dalį būtinų perkančiajai organizacijai tyrimų: patologinės anatomijos ir citologinius tyrimus atliks VšĮ Valstybinis patologijos centras, o infekcijų sukėlėjų DNR tyrimus (PGR) – UAB „ENDEMIK DIAGNOSTIKA“. Teismo nuomone, jungtinės veiklos sutarties šalys yra įsitikinusios, jog geriausiai atlikti visus pirkimo objekto specifikacijoje nurodytus tyrimus galėtų tik kartu, o ne dalyvaudamos pirkime kaip pavieniai dalyviai. Nei CK, nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nėra numatyta draudimo viešiesiems juridiniams asmenims sudaryti sutartis su privačiais juridiniais asmenimis. Teismo nuomone, draudžiant šiems asmenims kartu dalyvauti pirkime, būtų pažeistas VPĮ įtvirtintas nediskriminavimo principas ir nuostata, kad tiekėju gali būti kiekvienas ūkio subjektas, galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus (2 str. 29 d., 3 str. 1 d.). Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad VšĮ Valstybinis patologijos centras turėjo teisę sudaryti sutartį su privačiu juridiniu asmeniu, sudaryta sutartis yra teisėta ir galiojanti.

11Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai jungtinės veiklos sutarties sudarymą prilygina prievolių įvykdymo užtikrinimui. VšĮ Valstybinis patologijos centras nei CK 6.70 straipsnyje numatytais būdais, nei kitokiomis priemonėmis neįsipareigojo užtikrinti pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Solidari atsakomybės forma nėra prievolių įvykdymo užtikrinimas. Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta siekiu konkurencingai dalyvauti pirkime ir pasiūlyti perkančiajai organizacijai būtinas paslaugas geriausiomis kainomis.

12Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pažeidimo, nes sprendė, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra sąlygų dėl valstybės turto bendro naudojimo. Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad pagrindinis šios jungtinės veiklos tikslas yra šalių jėgų organizuojant logistiką ir teikiant laboratorinių tyrimų paslaugas apjungimas.

13Teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija dėjo maksimalias pastangas, siekdama nustatyti, ar pateikti pasiūlymai atitinka nustatytus reikalavimus: ji kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl jungtinės veiklos sutarties, o pirkimo procedūras tęsė tik gavusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuomonę dėl jungtinės veiklos sutarties teisėtumo.

14Remdamasis išdėstytu, teismas ieškinį atmetė.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliantas UAB „Medicina practica laboratorija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog solidari atsakomybė nėra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų. Apelianto nuomone, tai padaryta siaurinamai aiškinant ir taikant teisės normas. Sprendžiant dėl viešųjų įstaigų teisių ir pareigų, prievolių užtikrinimo sąvoka turi būti aiškinama plačiau, nei yra įtvirtinta CK Šeštosios knygos I dalies V skyriuje. Iš solidariosios atsakomybės tikslų ir esmės darytina išvada, kad solidarūs skolininkai tuo pačiu yra vienas kito prievolių užtikrintojai. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių užtikrinimo būdų. Apeliantas taip pat pažymi, kad Ūkio ministerija, kurios raštu dėl jungtinės veiklos sutarties teisėtumo rėmėsi perkančioji organizacija, neturi teisės oficialiai aiškinti įstatymų. Apeliaciniame skunde taip pat pakartojami ieškinio argumentai dėl jungtinės veiklos sutarties prieštaravimo VšĮ Valstybinio patologijos centro įstatams bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui.

17Atsakovai VšĮ Tauragės ligoninė ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos prašo skundą atmesti. Atsiliepimuose atsakovai nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą skundą, ir iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teisme pateiktus argumentus.

18Atsakovas UAB „ENDEMIK LABORATORIJA“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje apeliacinėje byloje esminis klausimas yra tas, ar jungtinės veiklos sutartyje, sudarytoje atsakovo viešosios įstaigos (viešojo juridinio asmens) ir atsakovo bendrovės (privačiojo juridinio asmens) bei skirtoje dalyvauti viešajame pirkime, numatyta solidarioji šalių atsakomybė gali būti pripažįstama pažeidžianti Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimą viešajai įstaigai užtikrinti kito asmens prievolių vykdymą.

21Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, konstatavo, kad atsakovas viešoji įstaiga pagal savo specialųjį teisnumą galėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį su privačiuoju juridiniu asmeniu ir kartu su juo, kaip ūkio subjektų grupė, dalyvauti viešajame pirkime, taip pat, kad jungtine veiklos sutartimi viešosios įstaigos prisiimti įsipareigojimai nepažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų. Apeliantas savo skunde kartoja priešingus šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms savo argumentus, tačiau nenurodo, kokius pažeidimus prieidamas prie tokių išvadų padarė teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 str. 1 d. 3 p.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Bet kurios viešosios įstaigos galimybė užsiimti ūkine komercine veikla nagrinėjama tik tiek, kiek tai susiję su minėtu draudimui šiam viešajam juridiniam asmeniui užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

22Dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių ir solidariosios prievolės bruožų

23Prievolių įvykdymo užtikrinimas yra prievolė, kurios tikslas – suteikti kreditoriui papildomą garantiją, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Prievolių įvykdymo užtikrinimas paprastai yra šalutinė, papildoma prievolė – ja siekiama užtikrinti iš pagrindinės prievolės kylančio kreditoriaus reikalavimo patenkinimą (skolininko pareigos įvykdymą). Pateikti konkretų prievolės užtikrinimą gali tiek pagrindinės prievolės skolininkas, tiek su pagrindine prievole nesusijęs asmuo. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus nustato įstatymas, tačiau šalys gali susitarti ir dėl kitokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (CK 6.71 str.).

24Solidarioji prievolė gali atsirasti tik tuomet, kai prievolėje yra asmenų daugetas, tai yra, kreditoriumi ar (ir) skolininku yra daugiau nei vienas asmuo. Prievolės solidarumas reiškia, kad jos dalykas – reikalavimo teisė arba pareiga (skola) – neskaidomas į dalis, nors yra keli kreditoriai arba (ir) keli skolininkai. Skolininkų solidarumo atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba jie visi bendrai (CK 6.6 str. 5 d.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją prievolę visiškai įvykdžius vienam iš skolininkų, kiti skolininkai atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Taigi solidarioji skolininkų pareiga taip pat padidina tikimybę, kad kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas. Būtent siekis labiau užtikrinti kreditoriaus interesus ir yra įstatyme numatytų atvejų, kuomet atsiranda skolininkų solidarumas, pagrindas (pavyzdžiui, pagal CK 6.279 str. bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai). Solidariąją prievolę gali nustatyti ir šalių susitarimas (CK 6.6 str. 1 d.).

25Dėl draudimo viešajai įstaigai užtikrinti kito asmens prievolių vykdymą

26Viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 1 d.). Kaip ir visi kiti viešieji juridiniai asmenys viešoji įstaiga turi specialųjį teisnumą – ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 str. 2 d.). Pažymėtina, kad viešosios įstaigos tikslas tenkinti viešuosius interesus nereiškia draudimo jai verstis ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos nusimatytų konkrečių viešųjų interesų tenkinimu, ir gauti iš šios veiklos pelno (Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d., 13 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju įstatymas riboja tik tokio gauto pelno naudojimą (Viešųjų įstaigų įstatymo 14 str.).

27Viešoji įstaiga, užsiimdama jai leidžiama ūkine komercine veikla, gali būti tiekėju viešajame pirkime, nes įstatymas tiekėjais pripažįsta kiekvieną ūkio subjektą, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį, galintį pasiūlyti ar siūlantį ketinamas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus (VPĮ 2 str. 29 d.). Pasiūlymą perkančiajai organizacijai gali pateikti ir ūkio subjektų grupė (VPĮ 5 str. 2 d.). Paprastai tokiu atveju reikalaujama, kad pasiūlymą teikiančios ūkio subjektų grupės nariai savo santykius būtų įforminę jungtinės veiklos sutartimi. Viena iš tokio reikalavimo pasekmių – įstatyme numatyta jungtinės veiklos sutarties šalių solidari atsakomybė pagal bendras prievoles (CK 6.975 str. 3 d.). Tai suteikia perkančiajai organizacijai papildomą garantiją, kad pirkimą laimėjusių asmenų įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti.

28Minėta, Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtintas draudimas viešajai įstaigai užtikrinti kito asmens prievolių vykdymą. Toks draudimas, kaip teisingai nurodo apeliantas, gali būti paaiškinamas siekiu užtikrinti racionalų viešosios įstaigos turto naudojimą ir užkirsti kelią įvairiam piktnaudžiavimui viešosios įstaigos statusu. Tačiau, vertinant šią normą apskritai, visų pirma tenka pastebėti, kad viešajai įstaigai nėra draudžiama užtikrinti savo prievolių įvykdymą. Antra, šioje apeliacinėje byloje nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai viešoji įstaiga, kooperuodamasi su privačiu juridiniu asmeniu ir veikdama jai leistinos ūkinės komercinės veiklos ribose, siekia laimėti viešąjį pirkimą ir, natūralu, gauti pelno teikdama perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis neleidžia daryti išvados, kad viešosios įstaigos dalyvavimas viešajame pirkime yra tik formalus ir šiam asmeniui nenaudingas.

29Dalyvavimas bet kokioje ūkinėje komercinėje veikloje siekiant gauti pelno yra susijęs su rizikos prisiėmimu. Jungtinės veiklos sutarties, nagrinėjamu atveju reikalingos dalyvaujant viešajame pirkime, atveju prisiimama rizika ir už kitos šios sutarties šalies įsipareigojimų įvykdymą – solidari partnerių atsakomybė perkančiajai organizacijai. Tačiau, įvertinant tai, kad šiuo atveju viešoji įstaiga, sudarydama jungtinės veiklos sutartį ir dalyvaudama viešajame pirkime iš esmės veikia savo, o ne kitos šalies interesais, solidariosios atsakomybės prisiėmimas negali būti laikomas pažeidžiančiu draudimą viešajai įstaigai užtikrinti kito asmens prievolių vykdymą. Tam nėra objektyvių priežasčių. Priešinga išvada, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ribotų viešosios įstaigos galimybę ne tik būti tiekėju viešuosiuose pirkimuose, bet ir užsiimti jai leidžiama ūkine komercine veikla.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

31Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovai nepateikė, todėl jos neatlygintinos .

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Esminis ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti... 6. Ieškovas UAB „Medicina practica laboratorija“ nurodė, kad atsakovas VšĮ... 7. Atsižvelgdamas į išdėstytą, ieškovas prašė: 1) pripažinti atsakovų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį... 11. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai jungtinės veiklos sutarties... 12. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl Valstybės ir savivaldybių... 13. Teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija dėjo maksimalias... 14. Remdamasis išdėstytu, teismas ieškinį atmetė.... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliantas UAB „Medicina practica laboratorija“ prašo panaikinti pirmosios... 17. Atsakovai VšĮ Tauragės ligoninė ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės... 18. Atsakovas UAB „ENDEMIK LABORATORIJA“ atsiliepimo į apeliacinį skundą... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje apeliacinėje byloje esminis... 21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, konstatavo,... 22. Dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių ir solidariosios prievolės... 23. Prievolių įvykdymo užtikrinimas yra prievolė, kurios tikslas – suteikti... 24. Solidarioji prievolė gali atsirasti tik tuomet, kai prievolėje yra asmenų... 25. Dėl draudimo viešajai įstaigai užtikrinti kito asmens prievolių vykdymą... 26. Viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės... 27. Viešoji įstaiga, užsiimdama jai leidžiama ūkine komercine veikla, gali... 28. Minėta, Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra... 29. Dalyvavimas bet kokioje ūkinėje komercinėje veikloje siekiant gauti pelno... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo... 31. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti...