Byla 2A-457-357/2012
Dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties pratęsimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. M.-M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M.-M. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties pratęsimo.

2Teismas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė E. M.-M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti atsakovo AB DnB NORD bankas 2006-09-25 kreditavimo sutarties Nr. 5189 vienašališką nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovą tęsti kreditavimo sutarties vykdymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1–8 b. l.).

5Ieškovė nurodė, kad šalių 2006 m. rugsėjo 25 d. sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu jai suteiktas 80 000 Lt kreditas buto, ( - ), remontui; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2036 m. rugpjūčio 26 d., nustatyta kintama metinių palūkanų norma, o kredito grąžinimas užtikrintas remontuotino buto hipoteka. Padidėjus palūkanų šešių mėnesių VILIBOR normai, išaugo įsipareigojimų bankui dydis, viršijęs ieškovės pajamas ir sumažinęs galimybes vykdyti prievoles. Ieškovės teigimu, atsakovas, žinodamas, kad ji dirbo užsienyje ir į Lietuvą grįždavo retai, nepranešė apie ketinimą nutraukti kreditavimo sutartį; nors ir vėluodama, pagal galimybes ji vykdė iš sutarties kilusius įsipareigojimus ir jų neatsisakė, o iš Šiaulių apylinkės teismo Hipotekos skyriaus sužinojo, kad bankas vis dėlto nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nurodęs, jog apie tai ieškovę informavo 2009 m. lapkričio 11 d. raštu, kuriame kartu prašė įvykdyti finansinius įsipareigojimus, to nepadarius – įspėjo sutartį nutrauksiąs. Atsakovas AB DnB NORD 2009-11-11 pareiškimu kreipėsi į ieškovę, pranešdamas, kad jai neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, atsakovas pradės skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka. Praėjus nustatytam terminui nuo laiško išsiuntimo dienos, atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi ieškovė įsipareigojimų neįvykdė – nesumokėjo 985,20 Lt paskolos, 3014,65 palūkanų, 21,70 Lt delspinigių. Ieškovė teigia, kad nė vieno iš banko pranešimų nebuvo gavusi, nes adresu ( - ), apsistodavo trumpam grįžusi į Lietuvą. Tai, kad ieškovė laikinai gyvena užsienyje ir dirba, atsakovui buvo žinoma. Ieškovė niekada neatsisakė vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui, tačiau dėl sunkios ekonominės padėties, išaugusių daugiau nei dvigubai palūkanų, negalėjo laiku vykdyti visų savo įsipareigojimų.

6Atsakovas AB DnB NORD bankas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Konkretaus atsakymo ieškovė nepateikė, mokėjimų taip pat neatliko. Atsakovo nuomone, kreditavimo sutartis buvo nutraukta pagrįstai, nes ieškovės skola sutarties nutraukimo dieną buvo virš 4000 Lt. 2009 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais nebuvo atliekami jokie mokėjimai pagal kreditavimo sutartį. Be to, ieškovė galėjo kreiptis į banką su prašymu atidėti mokėjimus arba keisti kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau to nepadarė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Priteisė iš ieškovės E. M.-M. atsakovui AB DnB NORD bankas 3025 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (2 t., 19–22 b. l.).

10Teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 5189, kuria atsakovas ieškovei suteikė 80000,00 Lt kreditą. Prievolės pagal minėtą sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, įkeičiant nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esančiu ( - ). Kreditavimo sutarties Nr. 5189 41 punktu šalys susitarė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį. Vienu iš vienašališko sutarčių nutraukimo pagrindų šalys numatė kredito gavėjo bet kurio mokėjimo pradelsimą (Kreditavimo sutarties 44.1 p.). 2009 m. lapkričio 11 d. ieškovės pradelstas įsiskolinimas bankui sudarė 985,20 Lt kredito, 3014,665 Lt palūkanų ir 21,70 Lt delspinigių, todėl atsakovas, ieškovei šio įsiskolinimo nesumokėjus per papildomą terminą, vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. 5189.

11Teismas laikė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji kreipėsi į kreditorių su prašymu pakeisti Kreditavimo sutarties Nr. 5189 sąlygas ar atidėti įmokų pagal šią sutartį mokėjimus dėl padidėjusių mokėtinų palūkanų ir pablogėjusios jos turtinės padėties. Teismas sprendė, kad ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama suderinti su atsakovu tolimesnio sutarties vykdymo sąlygas. Teismas nurodė, kad ieškovė į kreditorių dėl sutarties vykdymo atnaujinimo kreipėsi tik 2010-07-01 d., vėliau – 2010-07-09 d., tuo tarpu pranešimas dėl sutarties nutraukimo jai buvo išsiųstas 2009-11-13 d. Teismas pastebėjo, kad kreditorius operatyviai teikė ieškovės atstovams atsakymus į prašymus bei siūlymus dėl tokio susitarimo sudarymo, pateikė susitarimo dėl skolos sugrąžinimo projektą, tačiau, toks susitarimas nebuvo pasirašytas nepavykus suderinti susitarimo sąlygų. Teismas sprendė, jog pati ieškovė nesilaikė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi vykdant sutartį principo, nesiėmė veiksmų, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti nei iki sutarties nutraukimo, nei po sutarties nutraukimo.

12Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog kreditorius, nutraukdamas Kreditavimo sutartį Nr. 5189, tiek ir spręsdamas dėl susitarimo dėl skolos grąžinimo sudarymo, nepakankamai bendradarbiavo su sutarties šalimi – ieškove.

13Ieškovės argumentą, jog ji negavo pranešimo iš banko apie sutarties nutraukimą, teismas laikė nepagrįstu. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog kreditoriaus pranešimas apie sutarties nutraukimą jai nebuvo įteiktas ne dėl jos kaltės, todėl sprendė, kad šis pranešimas ieškovei buvo įteiktas tinkamai.

14Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad kreditorius Kreditavimo sutartį Nr. 5189 nutraukė esant esminiam sutarties pažeidimui, nepažeisdamas šios sutarties ir įstatymo nuostatas.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Ieškovė E. M.-M. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 25–29 b. l.) .

17Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Apeliantė laiko, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog pranešimas buvo įteiktas tinkamai, pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Iki 2009-11-11 dienos banko atstovai su ieškove bendravo telefonu ir šiuos kontaktinius duomenis turėjo, tačiau nepagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Apie sutarties nutraukimą ieškovei nebuvo žinoma ir tai matyti iš ieškovės pateikiamų banko sąskaitos išrašų: 2009-12-22 dieną atsakovui sumokėta 223,00 Lt, 2010-04-28 – 657,87 Lt, 2010-05-08 – 1000,00 Lt, 2010-05-24 – 1500,00 Lt, 2010-05-28 – 1000,00 Lt. Nurodoma, kad bankas nutraukęs sutartį ir toliau skaičiuoja delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos. Teismas nevertino šių aplinkybių, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

192. Teismas nepagrįstai pripažino sutarties pažeidimą esminiu. Teigiama, kad atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovės sutarties pažeidimas jiems sukeltų didelio pobūdžio praradimus, ar padarytų didelės žalos. Net ir nutraukus kreditavimo sutartį, bankui skolos išieškojimą nukreipus į vienintelį ieškovės būstą, yra skaičiuojamos palūkanos bei delspinigiai.

203. Atsakovas nebuvo suinteresuotas sutarties išsaugojimu, atsakovas nevykdė šalių bendradarbiavimo pareigos. Laikinai pablogėjus ieškovės turtinei padėčiai, atsakovas sutartį nutraukė, nors ieškovė pagal galimybes vykdė savo įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai banko sutartines bendradarbiavimo pareigas įvertino kaip tinkamas, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo siekta iki sutarties vienašališko nutraukimo bendradarbiauti su ieškove, suteikiant jai galimybę įvykdyti sutartį. Sutarties nutraukimas prieštarauja gerai moralei ir remiantis CK1.81 str. yra niekinis, negaliojantis.

21Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-06 sprendimą palikti nepakeistą (2 t., 37–40 b. l.).

22Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, kad 2009-11-11 pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas netinkamu adresu –,( - ) o ji tuo metu dirbo užsienyje. Ieškovė apie pasikeitusį kontaktinį (korespondencijos) adresą banko neinformavo, todėl neturėtų grįsti savo ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų savo pačios bendradarbiavimo prievolės pažeidimu.
  2. Atsakovas nesutinka, kad bankas nepakankamai bendradarbiavo su ieškove.
  3. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad nei ieškovė, nei bankas nelaikė, kad po 2009-11-11 sutartis buvo nutraukta. Ieškovė nuo 2009-12-22 iki 2010-04-28 nevykdė visiškai jokių mokėjimų savo įsipareigojimams dengti. Tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad po 2009-12-22 ji žinojo apie sutarties nutraukimą ir nebeketino įsipareigojimų vykdyti.
  4. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad 2009 m. lapkričio 11 d. susikaupęs ieškovės pradelstas įsiskolinimas neturi būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46 p. numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminio sutarties pažeidimo atvejai. Pusę metų trunkantis įsipareigojimų bankui (mokėjimų) nevykdymas sudaro pagrindą tokį pažeidimą pripažinti esminiu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad kreditavimo sutarties nutraukimas prieštarauja gerai moralei yra niekuo nepagrįsti.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

26Dėl sutarties pažeidimo vertinimo

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 5189, kuria atsakovas ieškovui suteikė 80000,00 Lt kreditą (1 t., 12-19 b. l.). Prievolės pagal minėtą sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu (1 t., 69-70 b. l.), įkeičiant nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr.( - ), adresu ( - ).

28Pasirašydama sandorį dėl kredito, ieškovė įsipareigojo grąžinti bankui kreditą dalimis ir terminais, nurodytais sutarties specialiojoje dalyje arba kredito grąžinimo grafike (kreditavimo sutarties 9 p.). Byloje nustatyta, kad šalys kreditavimo sutarties 41 punktu susitarė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį, o kreditavimo sutarties 44.1 p., vienu iš vienašališko sutarčių nutraukimo pagrindų šalys numatė kredito gavėjo bet kurio mokėjimo pradelsimą.

29Teismo nustatyta, kad bankas nutraukė kreditavimo sutartį, išsiųsdamas 2009 m. lapkričio 13 d. ieškovei pranešimą apie nutraukimą. Svarbi aplinkybė teisėjų kolegijos nuomone yra ta, kad 2009 m. lapkričio 11 d. pranešime Nr. 30.58.17/5898, nutraukimas grindžiamas kreditavimo sutarties 41 punktu nurodant, kad praėjus dešimties dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkei neįvykdžius rašte nurodytų įsipareigojimų, bankas, kitą dieną, einančią po pirmiau nurodyto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto ir lėšų. Tai teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad kreditorius, nustatydamas papildomą 10 dienų terminą, tinkamai pranešė ieškovei apie galimą kredito sutarties nutraukimą, vadovaujantis 41 p. šalių pasirašyta sutarties sąlyga. Šioje byloje kasacinio teismo yra konstatuota, kad toks sutarties pažeidimas – kredito ir kitų pagal sutartį priklausančių sumokėti mokėjimų nesumokėjimas – savo prigimtimi nelaikytinas esminiu, todėl turi būti vadovaujamasi CK 6.209 straipsnio nuostatomis.

30Remiantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija vertintina sutarties nutraukimo pagrįstumą LR CK 6.209 straipsnio kontekste. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis).

32Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. gegužės iki spalio mėn., tai yra 6 mėnesius, ieškovė iš esmės nevykdė mokėjimų kreditoriui. Per šį laikotarpį ieškovė sumokėjo bankui 800 Lt, o ieškovės skola bankui išaugo iki 5 225,83 Lt (1 t. 121-126 b. l.). Kreditoriaus susirašinėjimas patvirtina, kad buvo svarstomos priimtinos sąlygos išdėstyti įsiskolinimą dalimis, raginama apmokėti susidariusią skolą (b.l. 30,33, t.1) ir tik po žodinių raginimų ir įspėjimų 2011-11-02 ieškovė sumokėjo kiek daugiau nei 1 000 Lt ir pranešimo apie sutarties nutraukimo dieną pradelsta skola sudarė 4 021,55 Lt. Po sutarties nutraukimo įsigaliojimo 2009-11-23 ieškovė iki 2010-04-28 vėlgi nevykdė iš esmės jokių mokėjimų, išskyrus 223 Lt mokėjimą 2009-12-22.

33Bendriausia prasme, sutarties nutraukimas dėl 4 021,55 Lt įsipareigojimų nevykdymo, gali būti laikomas neproporcingu teisiniu padariniu sutarties pažeidimui ir tai nesudaro pagrindo tokį pažeidimą pripažinti esminiu. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir į tai, jog kredito sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas sueina 2036 m. rugpjūčio 26 d., kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, konstatuotina, kad kredito sutarties bendrosios dalies 44.1. punkte įtvirtinta sutarties nutraukimą reglamentuojanti sąlyga ta apimtimi, kuria suteikia kreditoriui teisę, kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų, nutraukti sutartį, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodyta sutarties sąlyga pripažintina negaliojančia ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).

34Nagrinėjamu atveju tai, kad kredito sutarties sąlyga, kuri buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, pripažinta negaliojančia ab initio, savaime nereiškia, kad sutartis buvo nutraukta netinkamai, todėl vertintina, ar sutartis buvo nutraukta laikantis CK nustatytos tvarkos. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).

35Teisėjų kolegija vertindama sutarties pažeidimą pažymi, kad ieškovės pradelsta skola 2009-11-23 sutarties nutraukimo dieną sudarė kiek daugiau nei 5 proc. bendros paskolos sumos, nes 2009-12-31 Šiaulių miesto hipotekos skyriaus nutartimi konstatuota 81 295,73 Lt negrąžinta paskola su palūkanomis ir delspinigiais. Todėl nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma.

36Dėl 2009-11-11 pranešimo ieškovei išsiuntimo ir termino nustatymo

37Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog pranešimas buvo įteiktas tinkamai, pagal paskutinę žinomą ieškovės gyvenamąją vietą.

38Šiuo konkrečiu atveju, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo tvarkos šalys susitarė šios sutarties 41punktu numatydamos, kad sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos (1 t., 12-15 b. l.). Tai leidžia teigti, kad šalys nedetalizavo pranešimų įteikimo būdų ir tvarkos, todėl apeliantė nepagrįstai argumentuoja pranešimo apie sutarties nutraukimą asmeninį įteikimą. Byloje nustatyta, kad bankas tokiu būdu pranešimą apie sutarties nutraukimą ieškovei išsiuntė jos paraiškoje kreditui gauti (1 t., 83 b. l.), taip pat kreditavimo sutartyje nurodytu adresu: ( - ). Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (t. 1, 84 b. l.) ir Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymoje (1 t., 85 b. l.) taip pat nurodytas šis E. M.-M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Tokią pat savo gyvenamąją vietą ieškovė nurodė ir vėliau, kreipdamasi į banką, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose tas pat nurodomas tas pats adresas, todėl darytina išvada, kad kreditorius išsiųsdamas 2009-11-11 rašytinį pranešimą ieškovės nurodytu adresu Korsako g. 19-13, Šiauliai, pareigos nepažeidė.

39Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apie ieškovės pareigos informuoti banką apie pasikeitusį kontaktinį ar korespondencijos adresą, įvykdymą, todėl apeliantė neturėtų grįsti apeliacinio skundo argumentų savo pačios bendradarbiavimo prievolės pažeidimu. Tai, kad ieškovė nereagavo į jai 2009-11-11 siųstą pranešimą apie sutarties nutraukimą, yra pačios apeliantės, vengimo bendradarbiauti su kreditoriumi ir siekio išvengto atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, pasekmė.

40Aplinkybė, kad 2009-11-11 pranešimas ieškovei iš tikrųjų buvo išsiųstas 2011-11-13 d., registruotų laiškų su įteikimu sąrašo pagrindu, konstatuota Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 05200905103L/2009 (1 t., 22 b. l.). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog kreditoriaus pranešimas apie sutarties nutraukimą jai nebuvo įteiktas, todėl laiko, kad šis pranešimas ieškovei buvo įteiktas tinkamai.

41Pažymėtina, kad kreditorius, vadovaujantis kreditavimo sutarties 41 punktu, nurodė 10 dienų terminą įsiskolinimui sumokėti, nurodydamas, jog per šį terminą ieškovei nesumokėjus pradelstų mokėjimų kreditorius sekančią dieną nutraukia kreditavimo sutartį (1 t., 82 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad banko nustatytas 10 dienų terminas, buvo pakankamas pažeidimams pašalinti, nes tai nebuvo naujų, sutartyje nenumatytų ar skolininkei nežinomų pareigų nustatymas. Ieškovo nustatytas terminas buvo pakankamas ne tik 4 021,55 Lt nurodytam įsiskolinimui sumokėti, bet ir suteikiantis galimybę su atitinkamais prašymais kreiptis į kreditorių.

42Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė skirtu terminu būtų pateikusi bankui prašymą dėl skolos, įmokų išdėstymo, akivaizdu, kad nesikreipė dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nepateikė sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad iki 2009-11-11 pranešimo apie sutarties nutraukimą ji telefonu nuolat bendravo su kreditoriumi, kas patvirtina aplinkybę, jog ieškovė žinojo ir suvokė apie sutartinių įsipareigojimų pažeidimo galimas pasekmes. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė neturėjo galimybės sumokėti bankui susidariusį įsiskolinimą iki pranešimo apie sutarties nutraukimą jai išsiuntimo dienos, o taip pat ir po jo išsiuntimo per nustatytą terminą. Ieškovė per nustatytą 10 dienų terminą, ir vėliau, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant suderinti su banku tolimesnio sutarties vykdymo sąlygas.

43Apeliacinio skundo argumentas, kad apie sutarties nutraukimą ieškovei nebuvo žinoma, ką, jos teigimu, patvirtina pateikiamų banko sąskaitos išrašų: 2009-12-22 dieną atsakovui sumokėta 223,00 Lt, 2010-04-28 – 657,87 Lt, 2010-05-08 – 1000,00 Lt, 2010-05-24 – 1500,00 Lt, 2010-05-28 – 1000,00 Lt mokėjimai, laikytinas nepagrįstu. Tai, kad ieškovė sumokėti įsiskolinimą bankui galėjo per daugiau nei mėnesį, nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą jai išsiuntimo dienos, patvirtina faktas, jog kreditorius į teismą su prašymu dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto kreipėsi tik 2009-12-29 d., (1., 22 b. l.), nors vienašališkai sutartis ir nutraukta 2009-11-23. Be to, 2009-12-22 dienos apmokėjimas atsakovui 223,00 Lt, esant 4 021,55 Lt įsiskolinimui, nepatvirtina ieškovės finansinių galimybių tęsti įsipareigojimus bankui bei pastangų ir noro išsaugoti sutartį su banku. Apeliantės nenaudai vertintina ir ta aplinkybė, kad nuo 2009-12-22 iki 2010-04-28 ji visiškai nevykdė jokių mokėjimų savo įsipareigojimams dengti.

44Kasacinis teismas plėtodamas praktiką yra pažymėjęs, kad toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininko elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Šiame kontekste galima daryti išvadą, kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių – paskolų teikimas už palūkanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas, šios bylos kontekste vertinant neįvykdytų prievolių mastą ir vartotojų teisių apsaugos aspektus, buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį remiantis CK 6.209 straipsniu, reikia įvertinti, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Štai Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, kad finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelės įtakos šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, šios sistemos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Šios įstatymų nuostatos rodo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P., AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012).

45Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pati ieškovė nevykdė savo prievolės kreditoriui, o pačios veiksmai, kad sutarties vykdymas būtų tęsiamas, buvo nepakankami.

46Dėl bendradarbiavimo pareigos vertinimo

47Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas sutarties išsaugojimu, nevykdė šalių bendradarbiavimo pareigos, todėl laikinai pablogėjus ieškovės turtinei padėčiai, atsakovas sutartį nutraukė, nors ieškovė pagal galimybes vykdė savo įsipareigojimus.

48Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad sutarties nutraukimas neproporcinga banko pritaikyta priemonė, bei atsižvelgiant į konstatuotus ieškovės padarytus pažeidimus bei faktinius bylos duomenis, neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog sprendžiant dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį egzistavimo, neįgalina teismo vertinti, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra neproporcinga bei neadekvati priemonė. Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą, pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą atsiradusias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Apeliantės argumentai, kad bankas pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei neturėjo suinteresuotumo sutarties išsaugojimu, taip pat nepagrįstas, nes būtent ieškovė ne tik nevykdė sutartinių įsipareigojimų, bet ir raštu neinformavo banko, kad susidarė finansiniai sunkumai, galimi atsiskaitymų uždelsimai ar vyksta kiti svarbūs įvykiai, turintys arba galintys turėti neigiamos įtakos kredito gavėjos įsipareigojimų pagal sutartį vykdymui.

49Ieškovė nepateikė įrodymų leidžiančių teigti, kad ji kreipėsi į banką su prašymu pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas ar atidėti įmokų pagal šią sutartį mokėjimus, kai dėl padidėjusių pagal kreditavimo sutartį mokėtinų palūkanų ir pablogėjusios jos turtinės padėties ji nebeturėjo galimybės vykdyti šia kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Toks ieškovės pasyvus neveikimas teismui leidžia teigti, kad vėluojant mokėti įmokas pagal kreditavimo sutartį, iki pranešimo apie sutarties nutraukimą ieškovei išsiuntimo dienos, ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant suderinti su atsakovu tolimesnio sutarties vykdymo sąlygas. Aplinkybė, kad ieškovė bendravo su banko darbuotojais telefonu, nepatvirtina ieškovės aktyvių veiksmų derinant iškilusius sunkumus, kadangi byloje neįrodyta, kad buvo pasiektas koks nors susitarimas su banku.

50Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė į kreditorių dėl sutarties vykdymo atnaujinimo kreipėsi tik 2010-07-01, 2010-07-09 d. (1., 86, 87 b. l.), kai pranešimas dėl sutarties nutraukimo jai buvo išsiųstas 2009-11-13 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtinantys banko susirašinėjimą dėl susitarimo dėl skolos pagal kreditavimo sutartį grąžinimo sudarymo (1., 33, 86, 87, 88, 128, 131, 132, 133, 142, 156, 158-160 b. l., 2 t., 5, 6, 10, 11 b. l.), kas teisėjų kolegijai neabejotinai leidžia teigti, jog kreditorius laikėsi šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma, leidžia teisėjų kolegijai pripažinti, kad pati ieškovė nesiėmė veiksmų, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti nei iki sutarties nutraukimo, nei po sutarties nutraukimo, kas taip pat sudarė sąlygas kreditoriui abejoti dėl kreditavimo sutarties įvykdymo ateityje.

51Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog kreditorius, tiek nutraukdamas kreditavimo sutartį, tiek ir spręsdamas dėl susitarimo dėl skolos grąžinimo sudarymo, nepakankamai bendradarbiavo su sutarties šalimi – ieškove. Remiantis išdėstytu, nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su kita prievolės šalimi.

52Įvertinus įrodymų visetą, teisėjų kolegijos pripažintina, kad nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovės padaryti sutartinių prievolių pažeidimai yra pakankamas pagrindas vartojimo sutarčiai pagal LR CK 6.209 str. 3 d. nutraukti. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad sutartis nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo teigti, kad vienašališkas sutarties nutraukimas dėl kredito sutarties netinkamo vykdymo pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai.

53Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.

54Remiantis išdėstytu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje ir kasacinėje instancijose

56Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 4,25 Lt apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98, 88 str.1 d. 3 p., 92 str.).Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jo atstovavimo išlaidos yra 1452 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos nors ir neviršija Rekomendacijose dėl advokato darbo laiko apmokėjimo maksimalių dydžių, tačiau yra pernelyg didelės, neatitinka advokato darbo laiko sąnaudų. Tas pats advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo paruoštas atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra didelės apimties, taip pat nebuvo reikalingas papildomas pasiruošimas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kolegija sprendžia, kad protingos atstovavimo išlaidos būtų 1 000 Lt, kurias ir priteisia iš ieškovės.

57Kasacinėje instancijoje iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos atstovavimo išlaidos kasacinėje instancijoje. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo 1092,00 Lt atstovavimo išlaidų, jos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo 24,03 Lt išlaidos valstybei kasacinėje instancijoje.

58Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistu.

60Priteisti iš E. M.-M. (asmens kodas ( - ) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovui akcinei bendrovei AB DnB NORD bankui (įmonės kodas 112029270).

61Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės AB DnB NORD banko (įmonės kodas 112029270) 1092,00 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt du litus) atstovavimo išlaidų kasacinėje instancijoje ieškovei E. M.-M. (asmens kodas ( - )

62Priteisti iš E. M.-M. (asmens kodas ( - ) 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje (surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660).

63Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės AB DnB NORD banko (įmonės kodas 112029270) 34,03 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei kasacinėje instancijoje (surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė E. M.-M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti... 5. Ieškovė nurodė, kad šalių 2006 m. rugsėjo 25 d. sudarytos kreditavimo... 6. Atsakovas AB DnB NORD bankas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Priteisė iš ieškovės E. M.-M. atsakovui AB DnB NORD bankas 3025 Lt... 10. Teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo... 11. Teismas laikė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji... 12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog kreditorius,... 13. Ieškovės argumentą, jog ji negavo pranešimo iš banko apie sutarties... 14. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad kreditorius... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ... 16. Ieškovė E. M.-M. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 18. 1. Apeliantė laiko, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog pranešimas buvo... 19. 2. Teismas nepagrįstai pripažino sutarties pažeidimą esminiu. Teigiama, kad... 20. 3. Atsakovas nebuvo suinteresuotas sutarties išsaugojimu, atsakovas nevykdė... 21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas... 22. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Atsakovas... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Dėl sutarties pažeidimo vertinimo... 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės ir... 28. Pasirašydama sandorį dėl kredito, ieškovė įsipareigojo grąžinti bankui... 29. Teismo nustatyta, kad bankas nutraukė kreditavimo sutartį, išsiųsdamas 2009... 30. Remiantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija vertintina... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinė teisėjų kolegija yra... 32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. gegužės iki spalio... 33. Bendriausia prasme, sutarties nutraukimas dėl 4 021,55 Lt įsipareigojimų... 34. Nagrinėjamu atveju tai, kad kredito sutarties sąlyga, kuri buvo pagrindas... 35. Teisėjų kolegija vertindama sutarties pažeidimą pažymi, kad ieškovės... 36. Dėl 2009-11-11 pranešimo ieškovei išsiuntimo ir termino nustatymo... 37. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai... 38. Šiuo konkrečiu atveju, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo tvarkos šalys... 39. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apie ieškovės pareigos... 40. Aplinkybė, kad 2009-11-11 pranešimas ieškovei iš tikrųjų buvo išsiųstas... 41. Pažymėtina, kad kreditorius, vadovaujantis kreditavimo sutarties 41 punktu,... 42. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė skirtu terminu būtų pateikusi... 43. Apeliacinio skundo argumentas, kad apie sutarties nutraukimą ieškovei nebuvo... 44. Kasacinis teismas plėtodamas praktiką yra pažymėjęs, kad toks sistemingas... 45. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pati ieškovė... 46. Dėl bendradarbiavimo pareigos vertinimo... 47. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad atsakovas nebuvo... 48. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad sutarties nutraukimas neproporcinga... 49. Ieškovė nepateikė įrodymų leidžiančių teigti, kad ji kreipėsi į... 50. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė į kreditorių dėl sutarties vykdymo... 51. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė... 52. Įvertinus įrodymų visetą, teisėjų kolegijos pripažintina, kad nurodytų... 53. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų... 54. Remiantis išdėstytu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d.... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje ir kasacinėje instancijose... 56. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistinos... 57. Kasacinėje instancijoje iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą,... 58. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 59. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti... 60. Priteisti iš E. M.-M. (asmens kodas ( - ) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų)... 61. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės AB DnB NORD banko (įmonės kodas... 62. Priteisti iš E. M.-M. (asmens kodas ( - ) 4,25 Lt procesinių dokumentų... 63. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės AB DnB NORD banko (įmonės kodas...