Byla Ik-1468-95/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei L. M., atsakovės atstovams Dangirai Riškovai, Laurai Kubiliūtei ir Stasiui Mateliui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei l. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lifosa“ skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui, E. K. ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėja AB „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 42-45, 61-63) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2010-12-02 sprendimą Nr. SD-1873 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba, NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2010-11-05 sprendimo Nr. SS-3033 (toliau – ir Sprendimas) dalies dėl E. K. profesinės ligos tyrimo pažeidimų bei netekto darbingumo procentų paskirstymo.

4Skunde nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai išnagrinėjo pareiškėjos 2010-09-28 skundą ir 2010-11-10 raštuose Nr. R-l 1920 bei Nr. R-11918 (toliau – ir Raštai) išdėstė sprendimą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens, buvusios AB „Lifosa“ darbuotojos E. K. darbingumo lygio nustatymo ir darbingumo netekimo procentų paskirstymo, kuriuo pakeitė NDNT Kauno III teritorinio skyriaus ir NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimus bei nusprendė, kad E. K., dirbdama pas pareiškėją, neteko 8,7 proc. darbingumo. Pažymėjo, kad pareiškėja šiuos Raštus gavo 2010-11-12, apie NDNT Sprendimą pareiškėja nebuvo informuota, Raštuose nenurodyta jo apskundimo tvarka ir paties sprendimo pareiškėja nėra gavusi. Sprendime bei Raštuose nurodyta, kad E. K. darbingumo netekimo procentai paskirstyti, atsižvelgiantį laikotarpius, kuriais ji dirbo turėdama kontaktą su apatitų dulkėmis. Šiuose dokumentuose konstatuota, kad NDNT Kauno III ir IV teritorinių skyrių sprendimuose buvo netinkamai paskaičiuotas Kėdainių chemijos gamykloje dirbtas laikotarpis, kurį asmuo dirbo kontakte su apatitų dulkėmis, ir netinkamai nurodytas pas pareiškėją asmens dirbtas laikotarpis. Taip pat pabrėžta, kad NDNT nesprendžia mokestinių ir žalos atlyginimo klausimų, nes juos nagrinėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir konstatuota, kad E. K. netektas pas pareiškėją darbingumas sudaro 8,7 proc. Todėl pareiškėja, vadovaudamasi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. ir Aprašo 41 p. nustatyta tvarka, su skundu dėl NDNT sprendimo kreipėsi į Komisiją, skųsdama NDNT Raštus, nes tik tokio turinio raštus buvo gavusi ir laikė juos NDNT sprendimais. Komisija sprendimu nepriėmė nagrinėti pareiškėjos skundo, argumentuodama tuo, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui E. K. profesinė liga buvo nustatyta 1982 m., t. y. iki Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (2000-01-01), todėl yra teisinis pagrindas taikyti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18-1 str. 1 d. 3 p., kuris, be kita ko, nustato, kad kilus suinteresuotų asmenų ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas. Komisija informavo pareiškėją, kad ji privalo kreiptis į teismą dėl 2010-11-10 NDNT priimtų sprendimų panaikinimo. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir tik iš teismo 2011-02-23 nutarties sužinojo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2010-11-05 priėmė sprendimą, kuris pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o Raštai yra tik informacinio pobūdžio. Komisija, priimdama sprendimą, neišreikalavo iš NDNT E. K. neįgalumo ir darbingumo nustatymo bylos ir nesusipažino su joje esančiais dokumentais. Taigi, bendrovė nesutinka su Komisijos sprendimu nenagrinėti pareiškėjos skundo ir nesutinka su atsakovės dalimi sprendimo dėl E. K. profesinės ligos ištylimo bei darbingumo lygio procentų paskirstymo. Be kita ko, nurodė, kad nepaisant to, kad E. K. profesinė liga buvo nustatyta 1982 m., darbingumo lygis jai nustatytas 2008 m., vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Darbingumo lygio tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Šį faktą patvirtina 2008-11-13 NDNT Kauno III teritorinio skyriaus raštas. Pareiškėja skunde, adresuotame Komisijai, nurodė šių teisės aktų pažeidimus nustatant E. K. darbingumo lygį, tačiau Komisija nurodytų pažeidimų nenagrinėjo ir dėl jų sprendime nepasisakė. Pareiškėjos nuomone, Komisija privalėjo priimti pareiškėjos skundą ir jį išnagrinėti iš esmės, vadovaudamasi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. ir Aprašo 41 p. nustatyta tvarka. Be to, NDNT sprendime taip pat nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Komisijai, kuri ginčus nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Pareiškėjai žinomas faktas, kad Komisija 2009-07-24 išnagrinėjo E. K. skundą dėl NDNT sprendimo, priimto remiantis tais pačiais dokumentais ir dėl tos pačios profesinės ligos, ir sprendimą priėmė. Taip pat tvirtino, kad remiantis pareiškėjos turimais dokumentais, duomenimis bei objektyviomis faktinėmis žiniomis, E. K. susidūrė su apatitų dulkėmis nuo 1977-03-16 iki 1982-07-16, t. y tuo metu, kai dirbo transporterininke paprasto superfosfato cecho apatitų sandėlyje ir jai buvo nustatyta profesinė liga. 1982-07-16 perkėlus į kitą darbo vietą ir visą laikotarpį iki pat darbo santykių nutrūkimo 2008-11-18 E. K. nebesusidūrė nei su apatitais, nei su apatitų dulkėmis, nes kituose pareiškėjos padaliniuose, kuriuose ji, apatitai neperdirbami ir nenaudojami. NDNT sprendime bei Darbingumo lygio vertinimo akte dėl profesinės ligos nurodyta, kad NDNT rėmėsi dokumentais ir duomenimis, esančiais E. K. neįgalumo ir darbingumo nustatymo byloje ir neva įrodančiais, kad ji dirbo kontakte su apatitų dulkėmis šiais laikotarpiais: 1986-06-09 – 1995-10-25, 1995-10-26 – 1996-10-29, 1996-10-30 – 2008-11-18. Tačiau, pažymėjo, kad tokių dokumentų ir duomenų E. K. neįgalumo ir darbingumo nustatymo byloje nėra ir objektyviai negali būti. Pareiškėjos argumentui pagrįsti pridėta nepriklausomų vertintojų sudaryta Profesinės rizikos nustatymo kortelė darbo vietai, pagal kurią E. K. nepertraukiamai dirbo nuo 1986-06-09 iki 2008-11-18. Kortelės 1.3 p. įrodo, kad šioje darbo vietoje iš viso nėra dulkių rizikos veiksnio. NDNT Rašte pareiškėjai nurodė, kad ji nesprendžia mokestinių ir žalos atlyginimo klausimų, tačiau būtent NDNT neteisingas ir nepagrįstas sprendimas dėl nedarbingumo procentų paskirstymo sudaro pagrindą ir suteikia teisę E. K. teisę reikalauti žalos atlyginimo iš pareiškėjos, o VSDFV – mokėti mažesnį žalos atlyginimą, nei priklausytų pagal galiojančius teisės aktus. Faktą, kad VSDFV, mokėdama asmeniui žalos atlyginimą dėl netekto darbingumo, privalo vadovautis NDNT priimtais sprendimais, patvirtina VSDFV 2010-12-03 raštas. NDNT pareiga nustatyti darbingumo lygį įtvirtinta Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, poįstatyminiuose teisės aktuose. Vykdydama teisės aktų įpareigojimus, NDNT privalo teisės aktus taikyti visa apimtimi, bet ne atskiromis nuostatomis ar straipsniais. Todėl, vadovaudamasi Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18-1 str. 1 d. 3 p. bei Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 6.2.5 p., atsakovė privalėjo nustatyti darbingumo netekimo procentus, kurių E. K. neteko dirbdama buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, t. y. Kėdainių chemijos gamykloje, ir neturėjo skirstyti darbingumo netekimo procentų pagal asmens dirbtus laikotarpius ir darbovietes, nes žalos atlyginimo mokėjimo prievolė visa apimtimi pereina valstybei, kai asmuo susirgo profesine liga, dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo. NDNT sprendime nuspręsta Kauno IV teritorinio skyriaus 2010-09-08 darbingumo lygio paskirstymą procentais panaikinti nuo 2010-11-05. Darbingumo netekimas dėl profesinės ligos E. K.pirmą kartą nustatytas 2008-11-10. Nuo šios datos jai atsirado teisė reikalauti žalos atlyginimo už netektą darbingumą, todėl sprendimas dėl darbingumo netekimo procentu paskirstymo turi galioti retrospektyviai – būtent nuo 2008-11-10. NDNT, priimdama sprendimą, visiškai netyrė ir neaptarė bendrovės nurodytų profesinės ligos tyrimo ir NDNT teritorinių skyrių nedarbingumo nustatymo tvarkos pažeidimų: Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje, išduotoje E. K. 2008-11-13 nurodyta, kad darbingumo lygio priežastis yra profesinė liga, kuri nustatyta 1982-05-28, vadovaujantis 1982-06-14 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, kuriame nurodyta vienintelė E. K. ligos diagnozė – alerginis profesinis dermatitas, tačiau pažymoje nurodytos trys diagnozės pagal TLK-10: L23.5 - kitų cheminių medžiagų sukeltas alerginis dermatitas, J30.3 - kitas alerginis rinitas ir H 10.4 -lėtinis konjuktyvitas, o NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2008-12-10 sprendime, Komisijos sprendimuose – dvi diagnozės pagal TLK-10: L23.5 - kitų cheminių medžiagų sukeltas alerginis dermatitas ir Z57.5 - kitose pramonės šakose vartojamų toksinių medžiagų profesinis poveikis. Taigi, dvi diagnozės (J30.3 ir H 10.4), turėjusios neabejotinos įtakos darbingumo lygio nustatymui, nustatytos 2008-11-10, o diagnozė Z57.5 – 2008-12-10, t. y. galiojant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, tačiau jų priežastys nebuvo ištirtos, pareiškėja, kaip E. K. darbdavė, nebuvo įtraukta į šių trijų ligų priežasčių tyrimą, profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto dėl šių ligų nėra, nors toks aktas yra privalomas asmeniui kreipiantis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo, vadovaujantis Taisyklių 6.7 p. bei Aprašo 10.5.2 p. Beje, Komisija 2009-07-24 sprendime taip pat pažymėjo, kad ligos pripažįstamos profesinėmis remiantis ne prielaidomis, o pagristomis išvadomis ir patvirtinamos Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, todėl diagnozių J30.3- kitas alerginis rinitas ir H 10.4- lėtinis konjuktyvitas nepripažino profesinėmis ligomis, tačiau diagnozės Z57.5- kitose pramonės šakose vartojamų toksinių medžiagų profesinis poveikis- įtraukimo į profesinės ligos nustatymo dokumentus pagrįstumo netyrė. Įmonė mano, kad Tarnyba, nustatydama darbingumo netekimą dėl profesinės ligos, privalėjo pareikalauti, kad E. K. profesinės ligos tyrimas būtų atliktas iš naujo, nes 26 m. po pirminio profesinės ligos nustatymo ši liga jai nepasireiškė, periodinių profilaktinių patikrinimų metu buvo konstatuojama, kad E. K. yra sveika, dirbti gali, po profesinės ligos nustatymo 1982 m. E. K. buvo perkelta į kitą darbą, kuriame nebesusidūrė su rizikos veiksniais, buvusiais profesinės ligos nustatymo priežastimi.

5Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

6Atsakovė Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos AB „Lifosa“ skundą tenkinti.

7Atsiliepime į skundą (b. l. 104-105) nurodė, kad darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašas, pagal kurio 41 p., jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, įteikimo ar išsiuntimo asmeniui dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lifosa“ yra išmoka mokanti institucija E. K. dėl netekto darbingumo lygio dėl profesinės ligos, mano, kad pirmiausiai pareiškėjos skundą turėtų nagrinėti Komisija, kaip privaloma ikiteisminė institucija. Todėl, vadovaujantis ATĮ 88 str. 2 p., Tarnyba prašo teismą įpareigoti Komisiją išnagrinėti AB „Lifosos“ skundą.

8Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (žr. teismo posėdžio protokolą).

9Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio valdybos Kėdainių skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos AB „Lifosa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime į skundą (b. l. 94-96) nurodė, kad Kėdainių skyrius žalos atlyginimą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga moka vadovaujantis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu ir Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarko aprašu. Pagrindas pradėti žalos mokėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje (toliau – ir VSDFV teritoriniai skyriai) yra NDNT pažymos dėl profesinio darbingumo procentų dalies nustatymo bei NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos. Tvirtino, kad į Kėdainių skyrių 2008-11-21 su prašymu dėl profesinės ligos mokėjimo, kreipėsi E. K., kuri pateikė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą, išduotą 2008-11-13, pagal kurią darbingumo lygis nustatytas nuo 2008-11-10 iki 2009-11-09, netektas darbingumas 20 proc., darbingumo lygio priežastis – profesinė liga. Kėdainių skyrius 2009-03-16 kreipėsi į NDNT Kauno III teritorinį skyrių dėl pažymos apie E. K. netekto darbingumo lygį procentais, pagal įtaką kiekvienoje darbovietėje. Tretysis suinteresuotas asmuo 2009-03-30 gavo NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2009-03-23 pažymą dėl netekto profesinio darbingumo procentų paskirstymo pagal darbovietes: Kėdainių chemijos gamykla 1986-06-09 – 1995-10-25 -13 proc., AB „Fostra“ 1995-10-26 – 1996-10-29 -1 proc., AB „Lifosa“ 1996-10-30 – 2004-01-07 – 6 proc. Taigi, Kėdainių skyriaus direktoriaus 2009-05-15 sprendimu E. K. buvo išmokėta vienkartinė netekto darbingumo pensija dėl nustatytos profesinės ligos netekus 13 proc. darbingumo (Kėdainių chemijos gamykla). Kėdainių skyriaus direktoriaus 2009-06-18 sprendimu – vienkartinė netekto darbingumo pensija dėl nustatytos profesinės ligos netekus 14 proc. darbingumo (Kėdainių chemijos gamykla ir AB „Fostra“). Be kita ko, nurodė ir tai, kad Kėdainių skyriui 2010-09-13 NDNT Kauno IV teritorinis skyrius pateikė 2010-08-26 pažymą, kurioje buvo nustatyta, kad E. K. netektas darbingumas procentais pagal darbovietes yra: Kėdainių chemijos gamykla 12 proc., AB „Fostra“ 0,5 proc., AB „Lifosa“ 7,5 proc. 2010-11-12 Kėdainių skyriuje gauta 2010-11-10 NDNT pažyma, kurioje E. K. pagal darbovietes nustatytas netektas darbingumas: Kėdainių chemijos gamykla 10,6 proc., AB „Fostra“ 0,7 proc., AB „Lifosa“ 8,7 proc. Šioje pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad 2009-03-23 NDNT Kauno III teritorinio skyriaus bei 2010-09-08 NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus darbingumo dėl profesinės ligos netekimo procentų paskirstymo nuo 2010-11-05 negalioja. Pažymėjo, kad Kėdainių skyrius E. K., vadovaudamasis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 str. 1 d., mokėjo žalos atlyginimą, pagrindas mokėti žalos atlyginimą buvo NDNT 2010-11-10 pažyma dėl profesinio darbingumo procentų dalies nustatymo bei 2008-11-13 NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma. Akcentavo, kad VSDFV teritoriniai skyriai neatlieka tokios funkcijos kaip profesinio darbingumo procentų paskirstymo, tai NDNT kompetencija. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 str. nustatytos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos, o 15 p. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą. 2000-01-19 Kėdainių skyriaus vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) pagal Kėdainių skyriaus direktoriaus 2008-12-15 pavedimą patikrino E. K. medicininę dokumentaciją dėl darbingumo lygio pagrįstumo ir 20 proc. netekto darbingumo dėl profesinės ligos. Patikrinimo metu nustatė, kad nuo 1998 m. ambulatorinėje kortelėje stebimi įrašai dėl vis atsirandančių besimėtančių bėrimų įvairiose kūno srityse. Dėl atsirandančių bėrimų daryti tyrimai Kauno medicinos universiteto klinikose (toliau – ir KMUK), alergologiniai mėginiai patvirtina, kad minima apdraustoji yra alergiška daugeliui medžiagų, su kuriomis ji pastoviai susiduria dirbdama Kėdainių chemijos gamykloje (AB „Lifosa“), aparatininke. Randama daug įrašų, kuriuose apdraustoji skundžiasi skausmais strėnose, skausmais, tirpimais kojose. Dėl šių skundų pastoviai konsultuojama ir gydoma neurologo, gydoma VšĮ Kėdainių ligoninės nervų ligų skyriuje, po to praeina reabilitacijos kursą sanatorijose, ambulatorinės-reabilitacijos skyriuose. Turi problemų su skrandžiu, gydosi opaligę, daromi tyrimai, konsultuojama KMUK specialistų. Atlikta KMUK 2001-03-cholecystektomija. Pastoviai gydosi pas endokrinologą, atliekami tyrimai, konsultuojama KMUK. Dėl traumos darbe nuo 2008-01 turi labai ilgą nedarbingumą, tęsiamą VšĮ Kėdainių Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK). Dėl minimos alergijos pastoviai konsultuojama LOR specialistų, kurie ieško priežasties, sukeliančios minimai apdraustajai gerklės skausmą, perštėjimą, slogą, dantų skausmą. Atliekami tyrimai, konsultuojama KMUK LOR gydytojų. Daug kartų randami įrašai, kad minima apdraustoji konsultuojama psichiatro dėl blogos nuotaikos, nemigos, blogų minčių, visada pakelto tono, susijaudinimo. Padaryti psichologo tyrimai patvirtina depresijos diagnozę. Ar pastoviai naudoja vaistus, pagal įrašus negalima suprasti, bet pagal naudojamų, išrašomų vaistų kiekį, padaryta išvada, kad atsirandantys bėrimai, viso kūno niežulys gali būti vaistų šalutinis poveikis. Darbo medicinos gydytoja 2008-09 patvirtina, kad dauguma apdraustosios nusiskundimų, susijusių su bėrimais, konjuktyvitu, sinusitu susiję su profesine liga. 2008-11-07 VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro GKK išsiunčia minimą apdraustąją į NDNT. 2008-11-13 NDNT nustato darbingumo lygį 80 proc. dėl profesinės ligos L23.5, J30.3, H10.4. Todėl, įvertinus medicininės dokumentacijos dokumentus, nuspręsta neginčyti E. K. nustatyto darbingumo lygio. Mano, kad 2010-11-02 Tarnybos Sprendimas bei Komisijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

11Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (žr. teismo posėdžio protokolą).

12Tretieji suinteresuoti asmenys E. K. ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

13Į teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (b. l. 117, 121).

14Skundas tenkintinas.

15Byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2010-12-02 sprendimo Nr. SD-1873 (toliau – ir Komisijos sprendimas) (b. l. 6-7, 80-81).

16Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – darbingumo nustatymo tvarka.

17Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d. reglamentuojama, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal šio įstatymo 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. reglamentuojama, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

18Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-113; Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byla Nr. ( - ) (toliau – ir NDLN byla); b. l. 1-151) tvirtina, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2010-10-11 priėmė nagrinėti AB „Lifosa“ prašymą, kuriuo prašoma peržiūrėti NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio procentų paskirstymo.

19NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos prašymą, 2010-11-05 sprendimu Nr. SS-3033 „Dėl E. K. darbingumo lygio procentų paskirstymo“ nusprendė nekeisti NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2010-06-18 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-1101 priimto sprendimo, kuriuo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“ nuo 2010-06-18 iki 2012-06-17 bei darbingumo netekimo procentus paskirstyti: Kėdainių chemijos gamykloje netektas darbingumas – 10,6 proc.; AB „Fostra“ netektas darbingumas – 0,7 proc.; AB „Lifosa“ netektas darbingumas – 8,7 proc. (b. l. 69-70; NDLN byla, b. l. 5-7).

20Apie paminėto sprendimo priėmimą, atsakovė informavo bendrovę ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kėdainių skyrių išsiųsdama 2010-11-10 raštus Nr. R-11920 „Dėl pil. E. K. darbingumo lygio nustatymo ir darbingumo netekimo procentų paskirstymo“ ir Nr. R-11918 „Dėl profesinio darbingumo procentų dalies nustatymo pil. E. K.“ (toliau – ir Raštai) (b. l. 11, 12, 88, 89; NDLN byla, b. l. 2, 3). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad šis atsakovės sprendimas pareiškėjai ir/ar kitiems suinteresuotiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų išsiųstas. Iš Raštų turinio matyti, kad juose nėra jokios žymos, kad yra pridedamas minėto sprendimo nuorašas. Todėl, teisėjų kolegija preziumuoja, kad sprendimo nuorašas nebuvo pridėtas.

21Bendrovė, nesutikdama su Raštais, su skundu kreipėsi į Komisiją prašydama juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę tinkamai ištirti E. K. profesines ligas bei vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 8-10, 82-84).

22Komisija 2010-12-02 raštu Nr. SD-1873 „Dėl skundo“ informavo pareiškėją, kad jos skundas nepriimtinas nagrinėti. Šiame rašte, be kita ko, nurodė, kad kilus ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas (b. l. 6-7, 80-81).

23Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su Sprendimu, prašo jį panaikinti ir įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl atsakovės Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimo dalies dėl E. K. profesinės ligos tyrimo pažeidimų bei netekto darbingumo procentų paskirstymo, motyvuodama tuo, kad Komisija pareiškėjos skundą privalėjo priimti nagrinėti ir jį išnagrinėti iš esmės vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėja tik iš teismo 2011-02-23 nutarties sužinojo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2010-11-05 priėmė sprendimą, kuris jai ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o Raštai yra tik informacinio pobūdžio. Komisija, priimdama sprendimą, neišreikalavo iš NDNT E. K. neįgalumo ir darbingumo nustatymo bylos ir nesusipažino su joje esančiais dokumentais. Taigi, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

24Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.

25Įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad darbingumo lygis yra asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal paminėto straipsnio 6 d., neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Įstatymo 18 str. nustatyta, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tarnybos nuostatus tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tarnyba priima sprendimus dėl: 1) neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų; 4) neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; 5) bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo; 6) netekto darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 20 str., kuris apibrėžia subjektus, kuriems gali būti nustatytas darbingumo lygis, taip pat darbingumo lygio nustatymo sąlygas, šio lygio nustatymo priemones ir vertinimą. Remiantis įstatymo 23 str. 1 d., ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Komisija.

26Vadovaujantis NDNT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-06-18 įsakymu Nr. A1-242, 9.1.3 p., Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka neįgalumo lygio ir darbingumo lygio vertinimą ir priima sprendimus dėl asmens netekto darbingumo procentų.

27Remiantis Tvarkos aprašo 16 p., nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas. Pagal šio aprašo 35.3 p., Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą, asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuoti asmenį, pensiją ar išmoką mokančią instituciją, reikalui esant, asmenį gydantį gydytoją ir Komisiją (Tvarkos aprašo 39 p.). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 41 p., jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 p., įteikimo ar išsiuntimo asmeniui dienos, gali būti skundžiamas Komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

28ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

29Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, nustačiusi, kad atsakovė priėmė sprendimą dėl E. K. darbingumo lygio procentų paskirstymo, nesurašydama Darbingumo vertinimo lygio akto ir/ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (Tvarkos aprašo 10.5.2 p.), kuris pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, tačiau jo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais suinteresuotiems asmenims neišsiuntė, Raštuose nenurodė bei neišaiškino tokio sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų, nepridėjo jo nuorašo, o Komisija pareiškėjos skundo nepriėmė nagrinėti net neišsireikalavusi NDLN bylos, nors pareiškėja skundė atsakovės Raštus dėl jos priimto sprendimo, konstatuoja ir sprendžia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatas bei apribojant suinteresuotų asmenų teisę į teisminę gynybą.

30Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba yra viešojo administravimo institucija, vykdanti viešojo administravimo veiklą, todėl privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais. Pagal to pačio įstatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

31Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja viešojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų; individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).

32Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais motyvais naikintinas kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei jį priimant buvo apžeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

Nutarė

34pareiškėjos AB „Lifosa“ skundą patenkinti.

35Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-12-02 sprendimą Nr. SD-1873 „Dėl skundo“.

36Įpareigoti Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais iš esmės išnagrinėti AB „Lifosa“ skundą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2010-11-05 sprendimo Nr. SS-3033 „Dėl E. K. darbingumo lygio procentų paskirstymo“.

37Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėja AB „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė)... 4. Skunde nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai... 5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus... 6. Atsakovė Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės... 7. Atsiliepime į skundą (b. l. 104-105) nurodė, kad darbingumo lygio vertinimo... 8. Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio valdybos Kėdainių... 10. Atsiliepime į skundą (b. l. 94-96) nurodė, kad Kėdainių skyrius žalos... 11. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime... 12. Tretieji suinteresuoti asmenys E. K. ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo... 13. Į teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys neatvyko, apie teismo... 14. Skundas tenkintinas.... 15. Byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 16. Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Komisijos sprendimo teisėtumas... 17. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.... 18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-113; Neįgalumo ir darbingumo... 19. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos... 20. Apie paminėto sprendimo priėmimą, atsakovė informavo bendrovę ir... 21. Bendrovė, nesutikdama su Raštais, su skundu kreipėsi į Komisiją prašydama... 22. Komisija 2010-12-02 raštu Nr. SD-1873 „Dėl skundo“ informavo... 23. Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su Sprendimu, prašo jį panaikinti ir... 24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos... 25. Įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad darbingumo lygis yra asmens pajėgumas... 26. Vadovaujantis NDNT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės... 27. Remiantis Tvarkos aprašo 16 p., nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas... 28. ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį... 29. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų... 30. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba yra viešojo administravimo... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje... 32. Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi protingumo ir... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2... 34. pareiškėjos AB „Lifosa“ skundą patenkinti.... 35. Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos... 36. Įpareigoti Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos... 37. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...