Byla 2-747-563/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Maxmarta“ atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui Arūnui Budrevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Maxmarta“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 28168,00 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-03-04 apie 01.00 val. kelyje Jurbarkas-Skaudvilė ieškovui priklausantis automobilis Fiat Ducato, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas G. A., susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu elniu ir buvo stipriai apgadintas. 2011-03-10 Jurbarko rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir dėl šio įvykio netraukti transporto priemonės vairuotojo administracinėn atsakomybėn. Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, eismo įvykis įvyko valstybinės reikšmės kelyje, todėl žalą ieškovui turi atlyginti valstybė. Valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti, tačiau to nepadarė. Minėtame kelyje 2006-2011 m. laikotarpiu įvyko 8 eismo įvykiai automobiliams susidūrus su laukiniais gyvūnais. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad tik po ieškovo kreipimosi į teismą kelyje Jurbarkas-Skaudvilė buvo pastatytas ženklas „Laukiniai žvėrys“. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią žalai atsirasti, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašo ieškinį tenkinti.

3Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys apie eismo įvykius neatspingi konkrečios kelio atkarpos realios avaringumo situacijos ir neparodo realių laukinių gyvūnų migracijos mastų. Ieškovas, pasitelkdamas bendro avaringumo statistiką, neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų (neveikimo), kaltės ir priežastinio ryšio. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, kad keliai turi būti atitveriami atitvarais, o įspėjamojo kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumą, eismo įvykių periodiškumą ir kitas aplinkybes. Eismo įvykio vietoje laukinio gyvūno išbėgimas į kelią buvo atsitiktinumas, pavienis reiškinys, todėl atsakovas neturėjo pagrindo imtis ypatingų atsargumo priemonių, siekiant išvengti laukinio gyvūno patekimo į kelią. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų pažeidęs kelių ženklinimo tvarką, kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas netinkamai reguliavo arba nereguliavo elnių populiacijos, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad kelio ženklo pastatymas kelyje Jurbarkas-Skaudvilė nėra susijęs su ieškinio pateikimu, iki byloje minimo eismo įvykio tas kelio ruožas nebuvo pavojingas. Prašo ieškinį atmesti.

4Ieškinys atmestinas.

5Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo, atsakovo atstovų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2011-03-04, apie 01.00 val., Jurbarko rajono savivaldybėje kelyje Jurbarkas – Skaudvilė, ties 16 kilometru, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovui priklausantis automobilis Fiat Ducato, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas G. A., susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu elniu. Nenustačius vairuotojo kaltės dėl šio eismo įvykio, 2011-03-10 Jurbarko rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b.l. 27,28, 69-79). Dėl įvykio metu apgadintos transporto priemonės ieškovas patyrė 22489,00 Lt žalą, taip pat turėjo pagal panaudos sutartį ieškovui perduoto naudotis kito automobilio Ford Transit, valstybinis Nr. ( - ) 5679,71 Lt dydžio remonto išlaidų (b.l. 30, 31, 32, 33-34, 35-50). Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybai atsisakius tenkinti ieškovo prašymą atlyginti žalą, ieškovas kreipėsi į teismą (b.l. 25, 26).

6Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą.

7CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.). Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį laukinių gyvūnų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Taigi valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 str.).

8Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų pareiga atlyginti žalą, o 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma CPK nustatyta tvarka. Taigi valstybės atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti pripažinta tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

9Nagrinėjamoje byloje neginčijamai yra nustatytas ieškovo patirtos žalos faktas, tačiau ieškovas, reikalaujantis žalos atlyginimo, taip pat turi įrodyti valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą (CPK 178 str.). Ieškovas teigia, kad valstybė turėjo pareigą imtis papildomų veiksmų (pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, įrengti technines apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį, ir pan.) eismo saugumui užtikrinti ir laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, tačiau to nebuvo padaryta, ir tai patvirtina valstybės neteisėtą neveikimą. Valstybės pareigą imtis papildomų eismo saugumo priemonių ieškovas grindžia Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta informacija apie tai, kad per laikotarpį nuo 2006 m. iki 2011 m. kelyje Jurbarkas – Skaudvilė įvyko 8 eismo įvykiai, kurių priežastis buvo į kelio važiuojamąją dalį išbėgę laukiniai gyvūnai. Ieškovo argumentas, kad jo nuostolius nulėmė (t.y. jie susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu) atsakovo neveikimas, pasireiškęs kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ neįrengimu kelyje, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-06-07 įsakymu Nr. 3-342 patvirtinta „Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika“, kurios tikslas yra apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoką ir atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo parametrus, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Pagal šią metodiką avaringi ruožai ir „juodosios dėmės“ nustatomos taikant 500 m. ilgio slenkmenį ir jame per 4 metus įvykusių avarijų skaičių. Kelio ženklų ir signalų konvencija, priimta 1968-11-08 Vienoje, nustato (I priedo 15 punktas), kad kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas tais atvejais, kai yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti laukiniai žvėrys. Byloje nėra duomenų, kad valstybė ar jos institucijos būtų pažeidusios kelių ženklinimo tvarką, teisės aktų reikalavimus, taip pat nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių elnių populiacijai kontroliuoti. Bylos duomenys apie transporto priemonių susidūrimus su laukiniais gyvūnais visame krašto kelyje Nr. 198 Jurbarkas – Skaudvilė iki šiai bylai išspręsti aktualaus eismo įvykio, įvykusio 2011-03-04, neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad jau iki nurodyto eismo įvykio egzistavo būtinybė toje kelio vietoje atsakovui, imantis priemonių laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, statyti specialius kelio ženklus, užtvarus ir pan. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad kompetentingos valstybės institucijos sekė avaringumo ginčo kelyje situaciją ir tendencijas ir, atsižvelgiant į 2011 m. padidėjusį eismo įvykių skaičių, 2011-11-21 įrengė kelio ženklus Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ (b.l. 131-134). Be to, pažymėtina, kad ir tuo atveju, jeigu įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių ryšiui konstatuoti. Liudytoju byloje apklaustas G. A. patvirtino, kad, nepaisant to, jog jis važiavo net mažesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, buvo atsargus ir minimaliai tikėjosi, kad toje vietoje gali būti laukinių gyvūnų, elniui staiga iššokus į kelią, jam nebuvo galimybės sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo. Todėl nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad net ir buvus kelio ženklui „Laukiniai žvėrys“ eismo įvykio nebūtų buvę išvengta.

10Teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes byloje, daro išvadą, kad aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, buvusį eismo įvykio metu (2011 m. kovo mėn.), suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Be to, ieškovui nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas, nes nuostoliai su atsakovo veiksmais (neveikimu) nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu, pastarosios aplinkybės, kuri yra būtinoji žalos atlyginimo sąlyga, atsakovas neįrodė (CK 6.247 str., CPK 178 str.), todėl ieškinys atmestinas.

11Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

13ieškinį atmesti.

14Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai