Byla e2S-578-883/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2YT-6911-797/2018 pagal pareiškėjos S. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui.

2Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja S. Č. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad S. J., asmens kodas ( - ), mirusi ( - ), priėmė savo faktinio sutuoktinio V. K., gimusio ( - ), mirusio ( - ), palikimą faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą.
  1. Pareiškėja nurodė, kad yra S. J. įpėdinė pagal testamentą. Teismo sprendimu yra pripažinta, kad S. J. buvo V. K. faktinė sutuoktinė. Po V. K. mirties ji toliau liko gyventi name ( - ), mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, kaip savu. Kadangi kitokiu būdu negali gauti dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. J. priėmė savo faktinio sutuoktinio V. K. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą, fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Pirmosios instancijos teismas bylą pagal pareiškėjos S. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė (CPK 293 str. 9 p., 444 str. 1 d.).
  1. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-05-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/1999, (pareiškėja siekė nustatyti juridinį faktą, kad ji nuo 1970 m. iki mirties 1998 m. buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose), yra išaiškinta, kad tuo metu galiojusiame CPK 272 str. 2 d. 4 p. pasakyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo įstatymo numatytais atvejais, jeigu santuoka negali būti įregistruota civilinės metrikacijos institucijoje dėl to, kad vienas iš sutuoktinių yra miręs; CPK 272 str. 2 d. 4 p. nuostata atsirado dėl to, kad okupacijos metu iki 1970 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo RTFSR 1926 m. SŠGĮK, kuris iki TSRS A. T. Prezidiumo 1944 m. liepos 8 d. įsako įsigaliojimo faktinius santuokinius santykius prilygino registruotai santuokai; TSRS A. T. Prezidiumo 1944 m. liepos 8 d. įsaku jau buvo nustatyta, kad tik registruota civilinės metrikacijos organuose santuoka sukelia teisines pasekmes. Šie išaiškinimai buvo aprobuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 6.
  1. Įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas nurodė, kad pareiškėja šią nutartį interpretuoja savaip (faktinius santuokinius santykius prilygino registruotai santuokai) ir sprendė, kad 1993-10-19 teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių, nes galiojusio Civilinio kodekso nuostatos nenumato sugyventinio teisės paveldėti, o duomenų apie mirusiojo sudarytą testamentą nepateikta.
  1. Teismo vertinimu prašomas nustatyti juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, faktiškai valdant, nelems norimų teisinių padarinių atsiradimo, nes paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos nesusituokusių bendrai gyvenusių asmenų teisės paveldėti nenumato, kadangi su kitais įpėdiniais pagal įstatymą paveldi tik sutuoktinis (1964 m. galiojusio CK 573, 587 str.), todėl bylą nutraukė.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja S. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio1 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjos S. Č. pareiškimą iš esmės, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad S. J., asmens kodas ( - ) mirusi ( - ), priėmė savo faktinio sutuoktinio (sutuoktinio) V. K., gimusio ( - ), mirusio ( - ), palikimą faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas skundžiamojoje nutartyje padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog S. J. neturėjo teisės paveldėti V. K. palikimo po jo mirties, nes ji nebuvo įstatyminė įpėdinė pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 straipsnį.
    2. Teisinis reglamentavimas, galiojęs Lietuvoje nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1970 m. sausio 1 d., faktinę santuoką prilygino oficialiai registruotai santuokai, t. y. tiek faktinėje santuokoje tuo metu buvę sutuoktiniai, tiek gyvenantys sutuoktiniai oficialiai registruotoje santuokoje, turėjo vienodas sutuoktinių teises ir pareigas bei jų atžvilgiu buvo taikomos analogiškos teisinės pasekmės.
    3. Įsiteisėjusiu 1993 m. spalio 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504/93 buvo pripažintas teisiškai reikšmingas faktas, jog S. J. ir V. K. nuo 1944 m. buvo sutuoktiniai 1926 m. RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso, galiojusio Lietuvoje iki 1970 m. sausio 1 d., prasme.
    4. Prejudicinio fakto, kad S. J. nuo 1944 m. buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose su V. K., teisinis vertinimas pagal šių santuokinių santykių atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą lėmė S. J., kaip V. K. sutuoktinės statusą, V. K. mirties dieną( - ), t. y. S. J. nuo ( - )buvo įstatyminė V. K. įpėdinė pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
    5. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog S. J., kaip kartu su faktiniu sutuoktiniu (sutuoktiniu) V. K. pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, ( - ), jame kartu gyveno su faktiniu sutuoktiniu (sutuoktiniu) V. K., jame S. J. liko gyventi ir po faktinio sutuoktinio (sutuoktinio) V. K. mirties, o jame gyvendama šiuo nekilnojamuoju turtu nepertraukiamai rūpinosi visą savo gyvenimą nuo V. K. mirties iki 2017 metų lapkričio mėn. (tame tarpe ir per pirmuosius 6 mėnesius po V. K. mirties).
  2. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nurodo, kad nuo 1940-12-01 Lietuvoje galiojo RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas. Jo nuostatos faktinę santuoką pripažino kartu su registruota santuoka. Faktinės santuokos pripažinimo sąlygas Lietuvos teismuose aprobavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 1995-02-10 nutarimu Nr. 6. Todėl tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad šioje byloje nurodyti santykiai atitinka minėtoje Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutartyje nurodytas faktines nustatymo sąlygas, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

10Atskirasis skundas atmetamas

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.)
  1. Byloje kilo ginčas, ar pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, faktiškai valdant, sukelia teisines pasekmes.
  1. Byloje nustatyta, kad 1993 m. spalio 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504/93 buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad J. S., J. ( - ) buvo nuo 1944 m. faktiniuose santuokiniuose santykiuose su V. K., mirusiu ( - ). Mirties dieną mirusiojo V. K. palikimą sudarė nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, sandėlys, sandėlys, malkinė, kiemo statiniai) ( - ). Minėtą nekilnojamąjį turtą, kurio nuosavybės teisė viešame registre įregistruota V. K., gimusio ( - )vardu, S. J. valdė iki savo mirties dienos ( - ). Pareiškėja S. Č. yra S. J., mirusios ( - ), įpėdinė pagal testamentą ir yra priėmusi palikimą, paduodama Plungės rajono 3 – iojo notarų biuro notarei A. V. pareiškimą apie palikimo priėmimą.
  1. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  1. CPK 445 straipsnis nustato, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
  1. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
  2. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 1993-10-19 teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (kad J. S., gim. ( - ) buvo nuo 1944 m. faktiniuose santuokiniuose santykiuose su V. K), negali sukelti teisinių pasekmių, nes galiojusio Civilinio kodekso nuostatos nenumato sugyventinio teisės paveldėti, o duomenų apie mirusiojo sudarytą testamentą nepateikta.
  3. Apeliantė S. Č. (pareiškėja) su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad 1993-10-19 teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. J., ( - ) buvo nuo 1944 m. faktiniuose santuokiniuose santykiuose su V. K., mirusiu ( - ), yra prejudicinis šioje byloje; minėto fakto teisinis vertinimas pagal šių santuokinių santykių atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą lėmė S. J., kaip V. K. sutuoktinės, statusą V. K. mirties dieną, t. y. S. J. nuo ( - ) buvo įstatyminė V. K. įpėdinė pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas tokį atskirojo skundo argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.
  5. Nuo 1940 metų gruodžio 1d. Lietuvoje galiojo 1926 m. RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas. Jo nuostatos faktinę santuoką pripažino kartu su registruota santuoka. Faktinė santuoka turėjo būti nustatoma teismo sprendimu, konstatavus, kad : 1) vyras ir moteris bendrai tvarko ūkį, 2) neslepia savo ryšių nuo kitų žmonių, 3) tokius ryšius pripažįsta susirašinėjant arba kituose dokumentuose, 4) teikia tarpusavio materialinę paramą, 5) turi vaikų, juos auklėja ir išlaiko (11, 12 str.). Teisinis turto, įgyto faktinių santuokinių santykių metu, režimas atitinkamai įgijo teisinį sutuoktinių, įregistravusių santuoką, turto statusą. Atkreiptinas dėmesys, kad faktinį asmenų sugyvenimą teismas galėjo prilyginti faktinei santuokai tiktai dviem atvejais: 1) nustatant sugyventinio teisę į išlaikymą dėl nedarbingumo ir 2) dalijant turtą, įgytą gyvenant kartu (10, 16 str.). Tokia padėtis buvo pakeista TSRS aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1944 m. liepos 8d. įsaku „Dėl valstybės pagalbos nėščioms moterims, daugiavaikėms ir vienišoms motinoms padidinimo, motinystės ir vaikystės apsaugos sustiprinimo, dėl garbės vardo „Motina – didvyrė“ suteikimo ir „Motinos šlovės“ ordino bei „Motinystės medalio“ įsteigimo.
  6. 1964 m. CPK numatė ypatingosios teisenos bylų kategoriją – dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo, jeigu santuoka negali būti įregistruota civilinės metrikacijos organuose dėl to, kad vienas iš sutuoktinių miręs (1964 m. CPK 272 str. 4 p.). Šiaulių rajono apylinkės teismas 1993 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504/93 patvirtino, jog S. J. ir V. K. buvo faktiniai sutuoktiniai nuo 1944 m. iki ( - ) t. y. iki V. K. mirties.
  1. Kaip jau minėta, turtas, įgytas faktinių santuokinių santykiu metu, įgijo registruotoje santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tai reiškia, kad įrodžius faktiškai buvusius santykius, faktiniai sutuoktiniai įgyja teisę susigrąžinti savo dalį turto įnešto į bendrai kurtą ūkį, tačiau paveldėjimo teisė neatsiranda, nes turtas lieka kiekvieno asmenine arba bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl pagal V. K. mirties dieną galiojusį 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą S. J. netapo įstatymine V. K. įpėdine ir neturėjo teisės paveldėti mirusiojo palikimo.
  1. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukeltų siekiamų teisinių pasekmių, nes paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos nesusituokusių bendrai gyvenusių asmenų teisės paveldėti nenumato (1964 m. galiojusio CK 573, 587 str.), ir jau iškeltą bylą nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).
  1. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

12Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai