Byla e2A-495-345/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

2susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EV Sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EV sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė teikė atsakovei apsaugos paslaugas Sutarties prieduose įvardytuose objektuose, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei šalių suderintą užmokestį, skaičiuojamą ir mokamą kas mėnesį. Atsakovė jai pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo arba jas apmokėjo iš dalies, ieškovei liko skolinga 8 876,24 Eur už suteiktas paslaugas bei už per ataskaitinį laikotarpį įvykusius klaidingus iškvietimus.
  2. 2016 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.
  3. 2016 m. gruodžio 21 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai, kuriuose ji nesutiko su preliminariu sprendimu, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra ne dėl skolos priteisimo, bet dėl civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo ir ieškovė turi įrodyti visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti nustatytinas sąlygas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė atliko kokias nors klaidas naudodamasi signalizacijos sistema, nepagrindė iš atsakovės reikalaujamos priteisti žalos dydžio. Pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieškovės nuostolių ir atsakovės veiksmų nėra, nes byloje įrodymų apie tai, kad signalizacijos sistema ginčo objektuose būtų suveikusi dėl atsakovės kaltės, nėra. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog signalizacijos įrangą prižiūrėjo ieškovė, kad atsakovė paisė ieškovės rekomendacijų dėl siūlomų signalizacijos remonto darbų, ieškovei už techninius darbus ginčo objektuose sumokėjo atlyginimą. Dalis signalizacijos suveikimų galėjo kilti dėl blogos įrangos.
  4. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovė remiasi vien pažodiniu Sutarties tekstu, neatsižvelgdama į tikrąją Sutarties šalių valią. Aiškinant Sutartį pagal tikrąją jos esmę, Sutarties šalys 6.5. p. numatė, jog už kiekvieną klaidingą iškvietimą atsakovė įsipareigoja sumokėti papildomą 14,48 Eur (50,00 Lt) mokestį, už kurį, praėjus atasakaitiniam laikotarpiui, bus išrašoma PVM sąskaita-faktūra. Atsakovė, pasirašydama Sutartį, turėjo įvertinti riziką, kad klaidingi suveikimai lauko sąlygomis gali būti dažnesni dėl Sutartyje nurodytų galimų klaidingo suveikimo priežasčių – naminių gyvūnų, pelių, vorų ant daviklių ir t. t. Atsakovė, įvertinusi saugomo turto vertę, prisiėmė finansinę atsakomybę sumokėti už galimai dažnus klaidingus iškvietimus. Iškvietimas klaidingas ar ne, galima nustatyti tik nuvykus prie saugomo objekto bei jį patikrinus. Remiantis aukščiau nurodyta Sutarties nuostata, ieškovė tinkamai vykdė savo sutartines pareigas, gavusi iškvietimą vykdavo prie objekto ir apie tai pranešdavo atsakovei.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. galutiniu sprendimu 2016 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė šiuos sprendimo motyvus:
    1. Tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo nepertraukiamai stebėti savo centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose įrengtų signalizacijų formuojamus ir siunčiamus signalus, juos fiksuoti, o gavusi aliarminį signalą, reaguoti pasiunčiant į įvykio vietą apsaugos darbuotoją. Atsakovė už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė, jog įrengtų signalizacijų aliarminiai signalai, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių, laikytini klaidingais iškvietimais bei nurodė pavyzdinį galimų priežasčių sąrašą, o atsakovė įsipareigojo užtikrinti, jog nebūtų klaidingų suveikimų, priešingu atveju, atsakovė prisiėmė pareigą, esant ieškovo reikalavimui, sumokėti 14,48 Eur (50,00 Lt) baudą už kiekvieną klaidingą suveikimą (CK 6.71 – 6.72 straipsniai).
    2. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrindo spręsti, kad ieškovė prašo priteisti baudą už klaidingus iškvietimus, į kuriuos ieškovė nebuvo nuvykusi, neturėjo. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė klaidingų iškvietimų faktą ir pagrindė prašomos priteisti baudos dydį pagal Sutarties 6.5 punktą, kuris įtvirtina baudos skyrimo galimybę už klaidingą iškvietimą.
    3. Teismo vertinimu, pagrindo spręsti, jog Sutartyje šalių aptartas baudos dydis už kiekvieną iškvietimą yra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas, nėra. Be to, atsakovė iš esmės per visą Sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl sąlygos, numačiusios baudos dydį, pakeitimo. Atsakovė suprato, kad mokamas 100 Lt abonentinis mokestis už saugomą objektą ( - ) ir 50,00 Lt už saugomą objektą ( - ) neapima atvejų, kai dėl paties užsakovo prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo ieškovė vyksta į objektą ir patiria papildomų išlaidų.
    4. Saugomas objektas nebuvo tvarkingas, t. y. pati atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga užtikrinti Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą, kad būtų išvengta klaidingų iškvietimų, ji prisiėmė riziką dėl galimų kilti Sutarties 6.5. punkte numatytų pasekmių. Duomenų apie netinkamą signalizacijos veikimą ar atsakovės siūlymą ieškovei susitarti dėl kitų Sutarties sąlygų byloje, teismas nenustatė. Šalys dėl signalizacijos techninės priežiūros ar periodinių patikrinimų, bylos duomenimis, taip pat nesusitarė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grifs AG“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-48458-934/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6963-934/2017, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovės patirtas apeliacinėje instancijoje. Skundą grindžia šiais argumentais:

106.1. Atsakovė įsipareigojo užtikrinti tinkamą apsaugos sistemos įjungimą taip, kaip jis apibrėžtas tarp šalių sudarytos Sutarties 3.1. punkto 3 papunktyje, bet ne užtikrinti, kad nebūtų klaidingų iškvietimų – Sutarties 3.1. punkto 3 papunktyje aiškiai išdėstytas atsakovės įsipareigojimo turinys ir įvykdymo momentas. Pažymėjo, kad atsakovė negalėtų būti laikoma pažeidžiančia minėtą Sutarties punktą tuo atveju, kai apsaugos sistemos įjungimo metu Objekte palikti žmonės ar gyvūnai, neuždaryti langai, neužrakintos durys, uždengti judesio jutikliai neturėtų galimybių sukelti grėsmės objekto saugumui ir klaidingiems apsaugos sistemos suveikimams. Atsakovės įsipareigojimas įjungiant apsaugos sistemą nepalikti Objekte žmonių vykdytinas tik tuomet, kai toks žmonių Objekte palikimas galėtų sukelti grėsmę Objekto saugumui ir klaidingus apsaugos sistemos suveikimus;

116.2. Klaidingam iškvietimui konstatuoti turi būti nustatyta užsakovo klaida naudojantis signalizacijos sistema, ką numato Sutarties 6.8. punkto 2 pp. nuostatos, t. y. teismas skundžiamame sprendime netinkamai vertino klaidingo iškvietimo sąvoką bei požymius. Teismas be pagrindo sprendė, kad visi 613 klaidingų iškvietimų įvyko dėl atsakovės klaidos naudojantis signalizacijos sistema, neaptarė, kokie ieškovės pateikti duomenys pagrindė šių iškvietimų priežastis. Dėl ieškovės pateiktų sąskaitų nepagrįstumo, atsakovė jį grindė klaidingų iškvietimų fakto nebuvimu, teikdama įrodymus apie apsaugos sistemų gedimus, įrodinėjo ieškovės pateiktuose dokumentuose esančių duomenų neteisingumą, teismas atsakovės įrodymų dėl naudojimosi signalizacijos sistema nevertino.

126.3.Teismas, be kita ko, netyrė ir nevertino ūkinio pastato netvarkingumo pobūdžio, masto ir ryšio su klaidingais iškvietimais. Ieškovė taip pat nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kodėl nė karto atsakovės neinformavo apie tai, kad klaidingi iškvietimai vyksta dėl pastato būklės, kodėl neužfiksavo jokių gyvūnų, žmonių ar kitų aplinkybių, galėjusių sukelti klaidingus iškvietimus. Teismas nepagrįstai neįvertino byloje pateiktų duomenų apie signalizacijos sistemos remonto darbus.

136.5.Teismas nevertino aplinkybių dėl atsakovės kaltės, jos klaidų naudojantis signalizacijos sistema nebuvimo, fakto, kad atsakovė, matydama, jog saugomuose objektuose be priežasties suveikia signalizacijos sistema, kreipėsi į ieškovę prašydama sureguliuoti apsaugos sistemų įrangą, taip pat fakto, kad atsakovė kreipėsi su pranešimu į ieškovę dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovė elgėsi rūpestingai ir apdairiai, siekdama pašalinti signalizacijos gedimus samdydama ieškovę ir sumokėdama jai atlyginimą už suteiktas paslaugas, o šiems veiksmams nedavus rezultatų, prašė nutraukti sutartį.

146.6. Teismo išvada dėl to, kad Sutartyje ieškovė nebuvo įsipareigojusi teikti signalizacijos techninės apžiūros ar periodinių patikrinimų, yra nepagrįsta, kadangi šalys dėl signalizacijos gedimų susitarė sudarydamos papildomus susitarimus, kurie buvo sudaromi dėl signalizacijos netinkamo veikimo.

156.7. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, pagal kurią tuo atveju, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Šiuo atveju minėtos nuostatos taikymui buvo visos sąlygos: ieškovė atliko signalizacijos įrangos remonto darbus, už jį gavo atlyginimą, bet remontas nedavė rezultatų; ieškovė nepaisė atsakovės pretenzijų bei pranešimo apie Sutarties nutraukimą iki kol atsakovė, pasitelkusi kitą saugos įmonę, atjungė ieškovės įrangą. Ieškovė, būdama rūpestinga ir apdairi, turėjo atsisakyti teikti stebėjimo ir reagavimo paslaugas, tačiau ji toliau vykdė objektų stebėjimo ir reagavimo paslaugas, tikėdamasi atsakovę priversti sumokėti už klaidingus suveikimus.

166.8. Ieškovė nuostolius patyrė dėl savo veiksmų - į saugomus pagal Sutartį objektus vyko nepaisydama atsakovės atsisakymo mokėti už reagavimus pagal nepagrįstus signalizacijos pranešimus, į saugomus pagal Sutartį objektus ieškovė vyko net ir po to, kai atsakovė pranešė apie Sutarties nutraukimą.

177. Ieškovė UAB “Grifs AG” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus į apeliacinį skundą:

187.1. Teismas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, priėmė teisingas išvadas dėl atsakovės pareigos sumokėti baudą už klaidingus ieškovės iškvietimus į saugomą objektą, priimdamas šias išvadas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais dėl visų iškvietimų;

197.2. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu keisdavo ir pateikdavo netikslius duomenis dėl Sutarties nutraukimo datos. Be to, po pranešimų apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo ieškovei atsakovė toliau tęsė bendradarbiavimą ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė poziciją, jog Sutartis nėra nutraukta;

207.3. Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama sumažinti atsakovės patiriamas išlaidas, nurodė, jog viena iš problemų, dėl kurių suveikdavo signalizacija, buvo vieno iš saugomų pastatų nesandarumas, tačiau atsakovė į tai neatsižvelgė ir neatliko remonto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, kad užtikrintų Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymą bei būtų išvengta klaidingų iškvietimų, kadangi ūkinis pastatas nebuvo tvarkingas. Atsakovė suprato, jog klaidingų signalizacijos suveikimų tikimybė yra didelė, todėl prisiėmė riziką dėl galimų kilti pasekmių, kurias aptarė Sutarties 6.5 punkte.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

22Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės UAB „Grifs AG“ ieškinį atsakovei, apeliantei UAB „EV sprendimai“ dėl 8 876,24 Eur skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Sutarties esmė – tai šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sandoriai laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes, sudarydami juos, asmenys išreiškia savo valią dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės (CK 1.2, 6.2, 6.156 straipsniai). Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Taigi tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismai, nagrinėdami ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo aiškinti ir taikyti šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ne konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), todėl pripažįstama, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis).
  4. Tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygos aiškinamos taikant CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).
  5. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis), todėl prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti ir kt.).
  6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ginčo šalių susiklostė sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai ir teisėtai priteisė iš apeliantės ieškovei įsiskolinimą – baudą už prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti, jog nebūtų klaidingų iškvietimų, netinkamą vykdymą. Byloje nustatyta, kad tarp šalių sudarytos 2012 m. rugpjūčio 1 d. Sutarties dėl stebėjimo ir reagavimo paslaugų pagrindu ieškovė įsipareigojo nuolat nepertraukiamai stebėti savo centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose įrengtų signalizacijų formuojamus ir siunčiamus signalus, juos fiksuoti, ir gavusi aliarminį signalizacijos signalą, reaguoti pasiųsdama į įvykio vietą apsaugos darbuotoją. Atsakovė už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei. Tarp šalių 2014 m. kovo 4 d. taip pat buvo sudaryta apsaugos sistemos montavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti apsaugos sistemos papildymo darbus. 2014 m. lapkričio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta objekto, esančio ( - ), apsaugos sistemos montavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti perimetro signalizacijos rekonstrukcijos darbus. Bylos duomenimis, šalys susirašinėjo dėl skolų suderinimo klausimų. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, ieškovė į saugomus objektus 2015 m. vasario - spalio mėn. vyko 613 kartų. Pagal atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir Atsiskaitymų žiniaraštį, atsakovės skola ieškovei sudaro 8876,24 Eur.
  7. Atsakovės teigimu, ji įsipareigojo užtikrinti tinkamą apsaugos sistemos įjungimą taip, kaip jis apibrėžtas tarp šalių sudarytos Sutarties 3.1. punkto 3 papunktyje, bet ne užtikrinti, kad nebūtų klaidingų iškvietimų. Minėta Sutarties nuostata įtvirtina užsakovo pareigą įjungiant apsaugos sistemą užtikrinti, kad Objekte neliktų žmonių, gyvūnų, kad būtų uždaryti langai ir orlaidės, bei užrakintos išorinės durys, jei yra užrakintos grotuotos durys, langų ir kitos grotos, judesio jutikliai nebūtų uždengti, neliktų įjungtų nebūtinų elektros, dujų ir kitų prietaisų, kurie galėtų sukelti grėsmę Objekto saugumui ir klaidingus apsaugos sistemos suveikimus. Klaidingo iškvietimo sąvoka apibrėžta Sutarties 6.8 p. 2 pp. Baudos dydis už kiekvieną klaidingą iškvietimą nurodytas Sutarties 6.5 p. Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad vienas iš jos įsipareigojimų pagal Sutartį buvo tinkamas apsaugos sistemos įjungimas kaip tai numato Sutarties 3.1. punkto 3 papunktis, tačiau pažymi, kad atsakovė netinkamai aiškina klaidingo iškvietimo ir savo sutartinės atsakomybės santykį.
  8. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nustatytas CPK 178 straipsnyje, ieškovas privalo įrodyti tai, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartinę prievolę, jai padarytą žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir atsiradusios žalos, o atsakovas privalo įrodyti, kad jis savo sutartinius įsipareigojimus su ieškovu įvykdė tinkamai ir kad ieškovui padaryta žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu sutarties prievolių nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas apie tai, kad ieškovė įrodė klaidingų iškvietimų faktą bei pagrindė prašomos priteisti baudos dydį (CK 6.72 straipsnis) ir tai, kad atsakovė atliko saugos sistemos montavimo darbus, savaime neįrodo, jog ji veikė netinkamai.
  9. Sutarties 6.8 p. 2 pp. apibrėžia, kad klaidingo iškvietimo priežastimi laikomos užsakovo klaidos, naudojantis signalizacijos sistema ir įvardytas pavyzdinis tokių klaidų sąrašas. Aiškinant Sutartį sistemiškai, tiek Sutarties 3 skyrius („Užsakovo įsipareigojimai ir teisės), tiek 6 skyrius („Šalių atsakomybė“) ir aukščiau nurodyti šiuose skyriuose esantys punktai nustato konkrečias užsakovo elgesio taisykles naudojantis signalizacijos sistema. Minėtų nuostatų skirtumas yra tas, kad 3.1 p. 3 pp. numato bendrąsias užsakovo pareigas, o 6.8 p. 2 pp. – sutartinę atsakomybę užsakovui už pareigų naudojantis sistema nevykdymą. Tiek šios, tiek visos Sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties šalių ketinimus, bet ne pažodinį pavienių sutarties nuostatų aiškinimą. Atsakovės teiginys, kad jos įsipareigojimas įjungiant apsaugos sistemą nepalikti Objekte žmonių vykdytinas tik tuomet, kai toks žmonių Objekte palikimas galėtų sukelti grėsmę Objekto saugumui ir klaidingus apsaugos sistemos suveikimus, yra nepagrįstas Sutarties nuostatomis ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, todėl atmestinas.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be pagrindo sprendė, kad visi klaidingi iškvietimai įvyko dėl atsakovės klaidos naudojantis signalizacijos sistema, neaptarė, kokie ieškovės pateikti duomenys pagrindė šių iškvietimų priežastis. Iš byloje esančios Ataskaitos matyti, kad ieškovė savo pareigas, numatytas Sutarties 4.1., vykdė tinkamai - gavusi aliarminį signalizacijos signalą, reaguodavo pasiunčiant į saugomus atsakovės objektus apsaugos darbuotoją. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą klaidingus iškvietimus į atsakovės objektus vertinti kaip sąlygotus ieškovės veiksmų. Priešingai, pokalbių stenogramos su atsakovės vadovu rodo, kad ieškovės siūlymų vykti į objektus po signalizacijos suveikimų buvo atsisakoma, o byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad ūkinis pastatas nebuvo tvarkingas, t. y. pati atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi bei nedėjo pakankamai pastangų Sutarties vykdymo tinkamam užtikrinimui. Dėl to apeliantės teiginys dėl ūkinio pastato netvarkingumo pobūdžio ir ryšio su iškvietimais, kurių nevertino teismas, atmestinas. Be to, duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi pasiūlymą ieškovei pakeisti Sutarties nuostatas, byloje taip pat nėra. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė, įgyvendindama jai keliamą rūpestingumo pareigą, turėjo atsisakyti teikti stebėjimo ir reagavimo paslaugas. Priešingai, konstatavus, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, kaltės perkėlimas atsakovei būtų nepagrįstas nei Sutarties, nei CK nuostatomis. Susidarytų situacija, kai už Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą būtų atsakinga tik viena iš ją pasirašiusių šalių. Šiuo aspektu atlikus byloje esančių įrodymų visumos vertinimą ir nekonstatavus ieškovės kaltės pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies.
  11. Pažymėtina, kad atsakovė šiuo atveju, jos manymu, pirmosios instancijos teismo atliktą netinkamą įrodymų vertinimą, sieja su jai nepalankiai įvertintais įrodymais, bet ne su pirmosios instancijos teismo neatliktu įrodymų vertinimu. Priešingai - teismas apie ieškovės pateiktų sąskaitų pagrįstumą sprendė vadovaudamasis Sutarties nuostatomis bei šalių pateiktais įrodymais, tyrė tiek duomenis apie apsaugos sistemų gedimus ir remontą, tiek aptarė atsakovės pateiktus argumentus dėl ieškovės pateiktų dokumentų teisingumo. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kodėl neužfiksavo jokių gyvūnų, žmonių ar kitų aplinkybių, galėjusių sukelti klaidingus iškvietimus. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad šalys pačios pasirenka įrodymus, kuriais siekia pagrįsti savo reikalavimus. Kita vertus, akivaizdu, kad užfiksuoti atsakovės nurodomus objektus, sąlygojusius klaidingą iškvietimą, faktiškai neįmanoma.
  12. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad nepagrįsta teismo išvada dėl to, kad Sutartyje ieškovė nebuvo įsipareigojusi teikti signalizacijos techninės apžiūros ar periodinių patikrinimų. Atsakovės teigimu, šalys dėl signalizacijos gedimų susitarė sudarydamos papildomus susitarimus, kurie buvo sudaromi dėl signalizacijos netinkamo veikimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad šalys šiuo konkrečiu atveju susitarė dėl objekto stebėjimo ir apsaugos paslaugų teikimo, bet ne dėl signalizacijos techninės priežiūros, periodinių patikrinimų ar pan. – minėti klausimai aptarti tarp šalių sudarytose 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. lapkričio 5 d. sutartyse. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsakovės sutartinės atsakomybės klausimas pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. TAJ-12-1153 (konkrečiai – vertinamas Sutarties šalies (atsakovės) atsakomybės klausimas dėl klaidingų iškvietimų remiantis Sutarties 6.8 p. 2 pp.), o šioje sutartyje minėtų papildomų signalizacijos techninės priežiūros ar periodinių patikrinimų paslaugų teikimas nėra numatytas, apeliantės argumentai dėl tarp šalių sudarytų kitų susitarimų vertinimo laikytini nepagrįstais.
  13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.
  14. Ieškovė UAB „Grifs AG“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės bei pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis (į bylą pateikta sąskaita-faktūra NV Nr. 17/09 už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymas). Atsakovės prašymas tenkinamas ir apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
  15. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24atsakovės UAB „EV sprendimai“ apeliacinį skundą atmesti.

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš atsakovės UAB „EV Sprendimai“, juridinio asmens kodas 302351129, ieškovės UAB „Grifs AG“, juridinio asmens kodas 111813091, naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos... 3. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grifs AG“... 10. 6.1. Atsakovė įsipareigojo užtikrinti tinkamą apsaugos sistemos įjungimą... 11. 6.2. Klaidingam iškvietimui konstatuoti turi būti nustatyta užsakovo klaida... 12. 6.3.Teismas, be kita ko, netyrė ir nevertino ūkinio pastato netvarkingumo... 13. 6.5.Teismas nevertino aplinkybių dėl atsakovės kaltės, jos klaidų... 14. 6.6. Teismo išvada dėl to, kad Sutartyje ieškovė nebuvo įsipareigojusi... 15. 6.7. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, pagal kurią... 16. 6.8. Ieškovė nuostolius patyrė dėl savo veiksmų - į saugomus pagal... 17. 7. Ieškovė UAB “Grifs AG” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 18. 7.1. Teismas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, priėmė teisingas išvadas... 19. 7.2. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu keisdavo ir pateikdavo netikslius... 20. 7.3. Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama sumažinti atsakovės patiriamas... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.
        1. Apeliacinio... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 24. atsakovės UAB „EV sprendimai“ apeliacinį skundą atmesti.... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą... 26. Priteisti iš atsakovės UAB „EV Sprendimai“, juridinio asmens kodas...