Byla 3K-3-46/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vikva“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės „Tinkreta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vikva“ dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vikva“ priešieškinį ieškovui individualiai įmonei „Tinkreta“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aramsta“, dėl nuostolių, susijusių su netinkamu darbų atlikimu, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl rangos teisiniuose santykiuose sudarytų dokumentų teisinio kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

6Atsakovas UAB „Vikva“ ir trečiasis asmuo UAB „Aramsta“ (generalinis rangovas) 2007 m. birželio 26 d. sudarė statybos darbų subrangos sutartį Nr. ARA 2007/06, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus poilsio apartamentų pastate, esančiame ( - ). Sutarties 1.2 punkte nustatyta atsakovo teisė atskiriems statybos darbams atlikti pasitelkti trečiuosius asmenis. Atsakovas 2008 m. vasario 22 d. sudarė su ieškovu IĮ „Tinkreta“ statybos rangos sutartį Nr. 54, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti poilsio apartamentų pastato, esančio ( - ), vidaus sienų tinkavimo darbus. 2008 m. gegužės 15 d. užbaigtų statybos montavimo darbų trūkumų pašalinimo aktu Nr. 71 nustatyti objekte atliktų statybos darbų trūkumai. 2008 m. birželio 16 d. ieškovas IĮ „Tinkreta“ pateikė atsakovui UAB „Vikva“ atliktų statybos darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę bei 55 717,83 Lt PVM sąskaitą faktūrą už vidaus sienų tinkavimą. Atsakovas UAB „Vikva“ patvirtino darbų atlikimą, pasirašė pateiktus dokumentus ir sąskaitą bei sumokėjo dalį PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. 2008 m. birželio 27 d. komisija, susidedanti iš BSI „Manager group“, UAB „Aramsta“, UAB „Vikva“ ir UAB „Viaregia“ atstovų, sudarė Tinkavimo darbų defektų nustatymo aktą. Ieškovas IĮ „Tinkreta“ atliko vidaus sienų tinkavimo, sienose iškirstų vagų užtaisymo ir elektros kištukinių lizdų statymo darbų ir užsakovui UAB „Vikva“ 2008 m. liepos 1 d. pateikė papildomų statybos darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą už 17 123,57 Lt. Atsakovas UAB ,,Vikva“ šios sąskaitos nepasirašė ir pagal ją nesumokėjo.

7Ieškovas IĮ „Tinkreta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vikva“ 22 099,22 Lt skolos, 65,60 Lt palūkanų, 79,98 Lt delspinigių. Ieškovo teigimu, atsakovas liko skolingas 4999 Lt pagal 2008 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą. Be to, atsakovo prašymu buvo atlikti papildomi, 2008 m. vasario 22 d. rangos sutartyje neaptarti statybos darbai: užtaisytos sienose iškirstos angos, sustatytos elektros dėžutės, papildomai ištinkuota siena. Atlikus šiuos darbus, atsakovui 2008 m. liepos 1 d. pateiktas papildomų statybos darbų aktas, pažyma apie už 17 123,57 Lt atliktus darbus ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaita faktūra. Atsakovo atsakingas darbuotojas įvertino atliktų papildomų darbų kokybę, atliktus darbus priėmė, tačiau pateiktuose dokumentuose nepasirašė ir nurodytos sąskaitos neapmokėjo.

8Atsakovas UAB „Vikva“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo IĮ „Tinkreta“ 19 118,25 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas. Atsakovo teigimu, ieškovas netinkamai atliko 2008 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartimi sulygtą darbą: atliekant tinkavimo darbus dėl neuždengtų langų subraižyti stiklo paketai, butuose neužtinkuotos palangės, neaptaisytos elektros rozetės, neišlygintos plokštumos prie radiatorių, sienose neišgauti statūs kampai ir kt. Darbų brokas nustatytas 2008 m. birželio 27 d. darbų defektiniu aktu, perduodant darbus generaliniam rangovui UAB „Aramsta“. Ieškovas atsisakė ištaisyti broką, todėl atsakovas tą padarė savo lėšomis, t. y. atliko darbų už 9828 Lt, 9600 Lt sumokėjo už stiklo paketų pakeitimą, 5536,62 Lt – už valymo darbus. Atsižvelgdamas į tai, kad liko skolingas ieškovui 4975,65 Lt pagal 2008 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 19 118,25 Lt nuostolių atlyginimo.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui IĮ „Tinkreta“ iš atsakovo UAB „Vikva“ 8537,30 Lt už papildomus darbus, 4999 Lt nesumokėtų pagal statybos rangos sutartį, 79,98 Lt delspinigių; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

11Teismas sprendė, kad ieškovas atliko papildomų, 2008 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartyje nenustatytų darbų už 7235 Lt. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl elektros kištukinių lizdų įmontavimo, sienose iškirstų vagų užtaisymo ir papildomo tinkavimo darbų. Aplinkybę, kad šiuos papildomus darbus atliko ieškovas, patvirtina 2008 m. gegužės 15 d. trūkumų šalinimo aktas, 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo aktas, kurį pasirašė ieškovo ir atsakovo atstovai; liudytojų parodymai, šalių aiškinimai. Atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 15 d. trūkumų šalinimo aktą ir 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo aktą, teismas sprendė, kad ieškovas (rangovas) pranešė atsakovui (užsakovui) apie papildomus darbus ir užsakovas sutiko, kad tokie darbai būtų atlikti. Ieškovas, atlikęs šiuos papildomus darbus, pateikė atsakovui 2008 m. liepos 1 d. papildomų statybos darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei 2008 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teismas už papildomus elektros dėžučių įstatymo ir vagų užtaisymo darbus priteisė ieškovui iš atsakovo 7235 Lt, taip pat 4975,65 Lt, nesumokėtų pagal 2008 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teismas 2008 m. gegužės 15 d. užbaigtų statybos-montavimo darbų trūkumų pašalinimo aktą Nr. 71 laikė ieškovo vykdant 2008 m. vasario 22 d. rangos sutartį atliktų darbų trūkumus nustatančiu aktu ir sprendė, kad ieškovas, be atliktų papildomų darbų, šalino ir savo atliktų darbų trūkumus, t. y. papildomai atliko tinkavimo darbų už 7276,50 Lt. Šiuos darbus teismas vertino ne kaip papildomus, o kaip netinkamai atliktų darbų trūkumų taisymą.

12Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė priešieškinio reikalavimų, nes jo nurodomų nuostolių atsirado ne dėl ieškovo kaltės. Teismo teigimu, 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų aktas patvirtina, jog ieškovas tinkavimo darbus atliko tinkamai. Pagal 2008 m. vasario 22 d. statybos rangos sutarties 4 ir 5.1.5 punktus, užsakovas privalėjo priimti darbus arba raštu pranešti priežastis, dėl kurių jis jų nepriima, tačiau atsakovas tokių pretenzijų ieškovui nepateikė (CK 6.662 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, dalį atsakovo nurodytų nekokybiškų darbų atliko ne ieškovas, nes jie padaryti atliekant montavimo darbus po tinkavimo, dalis nurodytų darbų iš viso neatlikti. Teismo nuomone, atsakovo nurodytas 2008 m. birželio 27 d. darbų defektų nustatymo aktas nepagrindžia priešieškinio reikalavimų, nes aktą surašiusioje komisijoje nedalyvavo ieškovo atstovas, o teismo ekspertizės akte konstatuota, kad akte nurodyti trūkumai nepaslėpti ir galėjo būti nurodyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte.

13Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 16 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovui 8537,30 Lt už papildomus darbus, nes 2008 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti tik tinkavimo darbus, o 2008 m. gegužės 15 d. komisijos aktas Nr. 71 patvirtina, jog nustatyti ne tik atliktų darbų trūkumai (kuriuos ieškovas turėjo pašalinti), tačiau ir papildomi sutartyje neaptarti darbai. Atsakovas įpareigojo ieškovą atlikti 2008 m. gegužės 15 d. komisijos akte nurodytus darbus, kurie apėmė ir papildomus darbus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikė, kad susiklostė šalių teisiniai rangos santykiai dėl 2008 m. gegužės 15 d. akte Nr. 71 nurodytų papildomų darbų – vidaus sienų tinkavimo, sienose iškirstų vagų užtaisymo, elektros dėžučių statymo – atlikimo.

14Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį. Grįsdama šią išvadą, kolegija pabrėžė, kad atsakovas pasirašė 2008 m. birželio 16 d. atliktų statybos darbų aktą, nenurodydamas jokių pastabų dėl darbų trūkumų, o užsakovas, priėmęs darbus be išlygų, nepatikrinęs ar priėmimo akte nenurodęs akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kolegijos nuomone, atsakovas neįrodė reikalaujamų atlyginti nuostolių realumo fakto (CPK 178 straipsnis). Nuostolius atsakovas grindė 2008 m. rugpjūčio 18 d. lokaline sąmata (9828 Lt) ir PVM sąskaita faktūra Nr. 000107 (11 570 Lt) bei teigė, kad tokių nuostolių patyrė, nes trečiasis asmuo UAB „Aramsta“ sumažino sutartyje nustatytą kainą, tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB „Aramsta“ būtų sumokėjęs atsakovui mažiau nei sutarta.

15III. Kasacinio skundo argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vikva“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Teismai neįvertino esminę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, kad 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas yra tarpinis ir negali būti laikomas visų ginčo rangos sutartyje sulygtų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Ieškovas iki šiol nepridavė kasatoriui viso objekto atliktų darbų, todėl pastarasis negalėjo nustatyti perduodamų darbų trūkumų ir pažymėti juos darbų priėmimo–perdavimo akte. Dėl to aplinkybė, kad 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų akte nenurodyti darbų trūkumai, nereiškia, jog jų nebuvo.

182. Teismai nepagrįstai sprendė, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų statybos darbų atlikimo, nes nepagrįstai 2008 m. gegužės 15 d. užbaigtų statybos-montavimo darbų trūkumų pašalinimo aktą Nr. 71 ir 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo aktą vertino kaip rangovo pranešimą užsakovui apie papildomus darbus ir užsakovo sutikimą, kad tokie darbai būtų atlikti.

193. Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė patirtų nuostolių. 2008 m. birželio 27 d. defektinis aktas sudarytas kompetentingos komisijos ir yra nenuginčytas rašytinis įrodymas, liudijantis, kad ieškovas savo darbus atliko netinkamai. Ieškovas neįrodė, kad langus buvo uždangstęs, kad užbaigęs darbus išvalė patalpas. Be to, teismai nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB ,,Aramsta“ vadovo paaiškinimų, patvirtinančių, jog elektros dėžutes įstatė ne ieškovas. Teismai nepasisakė dėl KŪB ,,Statybos valdymas ir techninė kontrolė“ pateiktos išvados.

204. Teismai nevertino atsakovo teiginių dėl teismo ekspertizės pagrįstumo ir teisėtumo. Atlikta ekspertizė prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nes ekspertas nepanaudojo jokių specialių žinių, neatliko jokio tyrimo, o pasisakė dėl byloje surinktos medžiagos ir vertino ją savo nuožiūra.

21Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

25Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais teisės klausimais dėl atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.

26Dėl atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės

27Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas dokumentas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, taip pat atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau juo nekeičiamos sutarties sąlygos, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Atliktų darbų priėmimas nesiejamas su atliktų darbų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009).

28Atsižvelgiant į tokią darbų priėmimo–perdavimo akto sampratą bei reikšmę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo dokumentu šalys patvirtina realią faktinę situaciją – konkrečius rangovo atliktus ir užsakovui perduodamus darbus, jų apimtį, užsakovo pastabas dėl kokybės ir pan. Šio akto reikšmės ir turinio nekeičia tai, perduodami visi rangos sutartyje sulygti atlikti darbai (visas objektas) ar tam tikra jų dalis (darbų etapo rezultatas, tarpiniai darbai ar pan.), nes tokio dokumento paskirtis yra fiksuoti užsakovui perduodamą konkretų atliktų darbų rezultatą, kartu fiksuojant tiek perdavimo ir priėmimo faktus, tiek perduodamų darbų būklę, atitiktį kokybės reikalavimams ir pan.

29Dėl to atmestini kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismai, vertindami 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, privalėjo atsižvelgti į tai, jog jis negali būti laikomas visų ginčo rangos sutartyje sulygtų darbų perdavimo aktu. Nagrinėjamu atveju ši kasatoriaus nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes sprendžiamas ginčas dėl konkrečių pirmiau nurodytu aktu perduotų statybos darbų kokybės, t. y. kasatorius, perimdamas konkrečius akte nurodytus darbus, turėjo galimybę akte pažymėti apie jų trūkumus, o, to nepadaręs, praranda galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, perduoti visi sutartyje sulygti statybos darbai ar jų dalis. Kasatoriaus teiginiai, kad jis negalėjo nustatyti perduodamų darbų trūkumų ir surašyti jų atliktų darbų perdavimo akte, nes ieškovas neperdavė viso objekto darbų, yra atmestini ir neduoda pagrindo kitaip vertinti užsakovo pareigos priimant konkrečius darbus priėmimo–perdavimo akte pažymėti apie jų trūkumus.

30Dėl susitarimo atlikti papildomus darbus

31Kasatorius skunde ginčija teismų išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų statybos objekte atlikimo, nurodydamas, jog teismų nurodyti darbai buvo ne papildomi darbai, o pirmiau atliktų darbų trūkumų šalinimas. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai 2008 m. gegužės 15 d. užbaigtų statybos–montavimo darbų trūkumų pašalinimo aktą Nr. 71 ir 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo aktą vertino kaip rangovo pranešimą užsakovui apie papildomus darbus ir užsakovo sutikimą, kad tokie darbai būtų atlikti.

32Kilus tokio pobūdžio ginčui dėl šalis siejusių susitarimų turinio, pažymėtina, kad susitarimo buvimo ar nebuvimo, konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinėja kasaciniame skunde dėstomų argumentų dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su konkretaus susitarimo dėl papildomų darbų fakto ir sąlygų, o pasisako dėl to, ar teismai, spręsdami dėl susitarimo atlikti papildomus darbus buvimo ar nebuvimo, t. y. dėl sutarties šalių sutartinių santykių turinio ir apimties, laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių.

33Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

34Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų ir kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami, kad šalys susitarė dėl papildomų statybos darbų atlikimo, nenukrypo nuo minėtų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų. Teismai, konstatuodami buvus pirmiau nurodytą šalių susitarimą dėl papildomų statybos darbų, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus: rangos sutartį ir aplinkybę, kad joje nebuvo susitarta dėl elektros kištukinių lizdų įmontavimo, sienose iškirstų vagų užtaisymo ir papildomo tinkavimo darbų atlikimo, 2008 m. gegužės 15 d. trūkumų šalinimo aktą, 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų priėmimo aktą, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus. Taip pat atsižvelgė į šalių elgesį, t. y. į tai, kad 2008 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti tik tinkavimo darbus, o 2008 m. gegužės 15 d. komisijos akte Nr. 71 nurodyti ne tik atliktų darbų trūkumai (kuriuos ieškovas turėjo pašalinti), tačiau ir papildomi sutartyje neaptarti darbai, atsakovas įpareigojo ieškovą pašalinti 2008 m. gegužės 15 d. komisijos akte nurodytus darbų trūkumus, taigi – ir atlikti papildomus darbus. Atsižvelgdami į tai, teismai sprendė, kad susiklostė šalių teisiniai rangos santykiai dėl 2008 m. gegužės 15 d. akte Nr. 71 nurodytų papildomų darbų atlikimo. Tuo tarpu kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, nepateikė jo teiginius ir pirmiau nurodytų dokumentų turinį paaiškinančių argumentų. Jis teigia, kad papildomi darbai statybos objekte negali būti nustatyti remiantis liudytojų parodymais ar kitais netiesioginiais įrodymais, tačiau neatsižvelgia ir neginčija teismų nurodytų argumentų, kuriais jie pripažino buvus šalių susitarimą dėl papildomų darbų. Kasatorius nepaaiškina, kodėl buvo atlikti rangos sutartyje neaptarti darbai. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad teismų nurodyti argumentai ir nustatytos faktinės aplinkybės būtų įvertintos kitaip, nei tai padarė teismai, tačiau nepagrindžia teiginių dėl netinkamo sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ar taikymo.

35Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kasatoriaus nurodytais argumentais keisti ar naikinti šią teismų procesinių sprendimų dalį, kuria teismai, nepažeisdami teisės normų ir teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, konstatavo buvus šalių susitarimą atlikti papildomus statybos darbus.

36Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

37Kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimu atmesti priešieškinį, nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, jog kasatorius neįrodė patirtų nuostolių. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius šiuos argumentus grindžia netinkamu konkrečių įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tokius kasatoriaus argumentus, būtina atkreipti dėmesį į įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų turinį bei aiškinimo ir taikymo praktiką.

38Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

39Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėję teismai pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kasatorius, nesutikdamas su teismų procesiniais sprendimais, nurodo, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus – 2008 m. birželio 27 d. defektų nustatymo aktą, kasatoriaus ir trečiojo asmens paaiškinimus. Tačiau iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl kasatoriaus nuostolių buvimo ar nebuvimo, įvertino tiek ieškovo, tiek kasatoriaus pateiktus įrodymus: šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus – 2008 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį ir jos sąlygas, 2008 m. gegužės 15 d. darbų trūkumų pašalinimo aktą Nr. 71, 2008 m. birželio 16 d. atliktų darbų aktą, 2008 m. birželio 27 d. darbų defektų nustatymo aktą, 2008 m. liepos 1 d. papildomų darbų aktą, PVM sąskaitas faktūras, 2010 m. balandžio 23 d. teismo ekspertizės aktą, specialisto A. S. paaiškinimus, liudytojų parodymus. Taip pat teismai atsižvelgė į šalių elgesį, t. y. į tai, jog kasatorius, pasirašydamas 2008 m. birželio 16 d. atliktų statybos darbų aktą, nepareiškė pretenzijų dėl ieškovo atliktų statybos darbų kokybės (CK 6.662 straipsnis), į kasatoriaus nurodytų darbų trūkumų pobūdį (kad tai nėra paslėpti trūkumai) bei į aplinkybę, kad kasatorius neįrodė gavęs mažesnį atlyginimą iš UAB „Aramsta“. Teismai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė išvadą, kad kasatorius neįrodė, jog būtų patyręs nuostolių dėl ieškovo netinkamai atliktų ar neatliktų statybos darbų. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

40Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismai, atlikdami įrodymų vertinimą, būtų pažeidę teisės normas ar netinkamai jas taikę. Kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Kasatoriaus kitokia nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik kasatoriaus nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad teismai atskirai nepasisakė dėl vieno iš įrodymų – KŪB „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“ pateiktos išvados, neduoda pagrindo kitokiai išvadai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Minvalda“ v. R. P. IĮ „Miltema“, bylos Nr. 3K-3-283/2011; kt.). Teismai nagrinėjamu atveju išvadas grindė visa bylos medžiaga, todėl kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.

41Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad teismai netinkamai vertino teismo ekspertizės aktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010). Nagrinėjamu atveju iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai rėmėsi ne tik ginčo teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais, nurodytais pirmiau šioje nutartyje. Taigi teismai, nepažeisdami pirmiau nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Iš teismų sprendimų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ekspertizės akto išvadoms suteikta didesnė įrodomoji galia. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su ekspertizės akto vertinimu, nagrinėjamu atveju nekeičia susidariusios situacijos ir neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

42Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog teismai neatskleidė bylos esmės; bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

44Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

45Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 37,58 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vikva“ (juridinio asmens kodas 164198065) 37,58 Lt (trisdešimt septynis litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl rangos teisiniuose santykiuose sudarytų dokumentų... 6. Atsakovas UAB „Vikva“ ir trečiasis asmuo UAB „Aramsta“ (generalinis... 7. Ieškovas IĮ „Tinkreta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB... 8. Atsakovas UAB „Vikva“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo IĮ... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas sprendė, kad ieškovas atliko papildomų, 2008 m. vasario 22 d.... 12. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė priešieškinio reikalavimų, nes... 13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 14. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 15. III. Kasacinio skundo argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vikva“ prašo panaikinti Klaipėdos... 17. 1. Teismai neįvertino esminę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, kad... 18. 2. Teismai nepagrįstai sprendė, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų... 19. 3. Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl... 20. 4. Teismai nevertino atsakovo teiginių dėl teismo ekspertizės pagrįstumo ir... 21. Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 25. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais... 26. Dėl atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės... 27. Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję... 28. Atsižvelgiant į tokią darbų priėmimo–perdavimo akto sampratą bei... 29. Dėl to atmestini kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad... 30. Dėl susitarimo atlikti papildomus darbus ... 31. Kasatorius skunde ginčija teismų išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl... 32. Kilus tokio pobūdžio ginčui dėl šalis siejusių susitarimų turinio,... 33. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų pirmosios ir apeliacinės... 35. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo... 36. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ... 37. Kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimu atmesti priešieškinį, nurodo,... 38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų... 40. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, kitaip vertina tuos pačius... 41. Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad teismai netinkamai... 42. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus,... 44. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 45. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų,... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 48. Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vikva“... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...