Byla 2A-73-658/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis,

2sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei – Kostenko,

3dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (apeliantui) R. R. ir jo atstovui advokatui E. M.,

4pareiškėjui R. R. ir jo atstovei advokatei A. L. K.,

5nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-11371-950/2018 pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

7Teismas

Nustatė

8I.

9Ginčo esmė

101.

11Ginčas byloje kilęs dėl palikimo priėmimo, pradedant jį faktiškai valdyti, fakto nustatymo.

122.

13Pareiškėjas R. R. pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po J. R., mirusio ( - ), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad jo tėvas J. R. mirė ( - ). Dar 2007 m. gegužės 11 d. J. R. surašė testamentą, kad jam priklausančią 1/5 dalį žemės sklypo arba įmokos už šią žemę bei 1/5 dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, adresu ( - ), palieka R. R., o likusią dalį žemės sklypo arba įmokos už šią žemę bei pastatų, esančių ( - ), palieka pareiškėjui R. R.. Pareiškėjas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. 2018 m. vasario 22 d. paklausimu kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. 2018 m. kovo 9 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro liudijime nurodoma, kad yra užvesta paveldėjimo byla po J. R. mirties ir į dalį turto išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, o į likusią dalį paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Įpėdiniai, priėmę palikimą pagal įstatymą ir testamentą, yra R. R., R. R., o R. R. nėra priėmęs palikimo. Po tėvo J. R. mirties pareiškėjas priėmė tėvo asmeninius daiktus, rūbus, knygas ir kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, nekilnojamuoju turtu rūpinasi, jį išlaiko, moka mokesčius.

143.

15Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog pareiškėjas po tėvo J. R. mirties per trijų mėnesių laikotarpį rūpinosi visu paveldimu turtu kaip savo turtu, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y., jog pareiškėjas faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėdamas mirusio tėvo J. R. palikimą valdyti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos jį priėmė. Suinteresuoto asmens vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėdamas paveldimą jo turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo šioje byloje neprieštaraus tik tuomet, jeigu pareiškėjas teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis per Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusio tėvo J. R. palikimą ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu. Taip pat nurodė, jog iki 2018 m. balandžio 17 d. nėra gavusi pranešimo iš kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo apie galimą palikėjo J. R. palikimo perėjimą valstybei.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

184.

19Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo R. R. pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R. po savo tėvo J. R. mirties – ( - ), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatė paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui. Priteisė valstybei iš pareiškėjo R. R. 9,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

205.

21Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius dokumentus, pareiškėjo ir jo atstovo duotus paaiškinimus, liudytojų Z. R., R. M. ir L. B. parodymus, sprendė, kad R. R. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Nurodė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leido daryti išvadą, jog po J. R. mirties – ( - ), likusį jam priklausiusį turtą (testamentu įvardytą nekilnojamojo turto dalį, esančią ( - ), taip pat asmeninio naudojimo daiktus) pradėjo valdyti testamentinis įpėdinis – R. R.. Suinteresuotas asmuo R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutinka, jog brolis R. R. paveldėtų jam tėvo J. R. testamentu paliktą turto dalį. Todėl teismas nustatė juridinę reikšmę turintis faktą, kad R. R. priėmė palikimą po tėvo J. R. mirties faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą. Teismas prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nustatė paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui.

22V.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

246.

25Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

266.1.

27Pareiškėjas R. R. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, kad jo atstove bus advokatė O. R.. Tačiau pareiškėją teismo posėdžio metu atstovavo advokato padėjėjas V. K.. O. R. 2018 m. vasario 22 d. paklausimu kreipėsi į Kauno miesto 26-ą notarų biurą savęs neįvardinusi advokate, tačiau surašiusi šį paklausimą ant advokatės O. R. kontoros firminio blanko, nors tuo metu ji jau nebuvo advokate. Teismas šių aplinkybių nepatikrino ir taip buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes nurodyta klaidinga informacija, kad byla bus vedama per advokatą, kuris nesiverčia tokia praktika ir nėra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą. Nepašalinus šių pareiškimo trūkumų, taip pat buvo pažeista ir CPK 138 straipsnio nuostata.

286.2.

29Pareiškėjas žinojo aplinkybę, kad R. R. mirė, tačiau vis tiek mirusį asmenį įtraukė dalyvaujančiu asmeniu byloje, neišsiaiškinęs, kas yra jo procesinių teisių perėmėjas byloje, neinformavęs teismo apie šio suinteresuoto asmens mirtį ir nepateikęs teismui pastarąją aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismas aplinkybių apie suinteresuoto asmens R. R. mirtį nesiaiškino ir taip pažeidė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio nuostatas.

306.3.

31R. R. pateikus duomenis, kad suinteresuotas asmuo R. R. mirė ( - ) ir neaiškus paveldėjimo likimas, teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies nuostatas, kadangi neįpareigojo pareiškėjo R. R. per teismo nustatytą terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Tokiu būdu teismas taip pat pažeidė CPK 225 straipsnio 5 punkte nurodytą pareigą nuspręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir neįtraukė R. R. įpėdinių į bylos nagrinėjimą. Teismas, nenustatęs naujo termino R. R. atsiliepimui pareikšti, netinkamai taikė ir CPK 225 straipsnio 7 punkto bei 232 straipsnio nuostatas ir neteisėtai skyrė byloje teismo posėdį.

326.4.

33Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir materialines normas – CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalis, taip pat suformuotą kasacinio teismo praktiką. Pareiškėjas R. R. nebuvo ir nėra įpėdinis, nes civilinės bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, kad jis per trijų mėnesių laikotarpį po savo tėvo mirties atliko faktinius palikimo priėmimo veiksmus, tuos faktinius veiksmus atliko aktyviai, kurie neabejotinai parodytų, kad pareiškėjas perimtus nekilnojamuosius ir asmeninius palikėjo J. R. daiktus laikė nuosavais, o save laikė neabejotinu šių daiktų savininku.

346.5.

35R. R. nežinojo ir painiojosi, kur gyveno J. R. prieš mirtį. Pareiškėjas to ir negalėjo žinoti, kadangi su tėvu negyveno, jo laidotuvėse nedalyvavo. Taip pat pareiškėjas nežinojo kam išduoti po tėvo mirties paveldėjimo teisės liudijimai. Pareiškėjui pakako, kad jo brolis R. R. priėmė palikimą, ką patvirtina notarės V. T. pažyma.

366.6.

37Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki šios dienos savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ( - ), kadangi buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Tai reiškia, kad pareiškėjas nesiekė aktyviais veiksmais tapti gyvenamojo namo ir kitų nekilnojamųjų daiktų turto dalies savininku. Be to, policijai taip pat nepavyksta surasti R. R., adresu ( - ), o pats teismas byloje negalėjo šiuo adresu pareiškėjui įteikti procesinių dokumentų.

386.7.

39Pareiškėjas prie savo pareiškimo pateikė tik vieną 2018 m. kovo 9 d. apmokėjimo kvitą už sunaudotą elektros energiją, iš kurio matyti apie vienkartinį sumokėjimą už sunaudotą elektrą, tačiau ne per tris mėnesius po tėvo J. R. mirties ar bent jau reguliariai tam tikrą laiką nuo tėvo mirties iki pareiškimo teismui šioje byloje pateikimo. Pareiškėjas nepateikė atsiskaitymo knygelės, iš kurios matytųsi, kad jis reguliariai mokėjo už elektros energiją. Taip pat jis nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo apie sunaudotą vandenį. Tai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškais ir aktyviais veiksmais nepriėmė nekilnojamųjų, kilnojamųjų ir asmeninių palikėjo J. R. daiktų, adresu ( - ), šių daiktų nelaikė savais, nesiekė įgyti nuosavybės teisės į juos. Be to, pareiškėjo pateikta mokėjimo sąskaita Nr. 472889540, išrašyta 2018 m. kovo 16 d., nepatvirtina aplinkybės už kokį draudimą pareiškėjas R. R. sumokėjo, kadangi nepateiktas pagrindinis draudimo sandoris – draudimo polisas.

406.8.

41Teismas negalėjo remtis liudytojų Z. R. ir R. M. parodymais, kadangi šie liudytojai nors namų valdoje, adresu ( - ), matė vaikštinėjantį ar buvusį pareiškėją, tačiau negalėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu jis buvo valdoje, ar jis faktiškai priėmė po jo tėvo mirties paliktą turtą. Liudytojos L. B. parodymais taip pat negalima remtis, kadangi ji yra suinteresuotas asmuo bylos baigtimi savo tėvo R. R. naudai.

427.

43Pareiškėjas R. R. atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

447.1.

45Nagrinėjant civilinę bylą visi prašymai buvo sprendžiami motyvuotai, suinteresuotam asmeniui nebuvo suvaržyta teisė turėti atstovą, nes toks prašymas nebuvo reiškiamas.

467.2.

47Pažymi, kad atstovavimo sutartis buvo pasirašyta 2018 m. kovo 9 d., pareiškimas surašytas 2018 m. kovo 13 d. ir priduotas teismui jau paties pareiškėjo 2018 m. kovo 25 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo V. K. ir tokia būtinybė atsirado tik nuo 2018 m. kovo 28 d., kuomet apie Advokatų tarybos posėdžio 2018 m. kovo 8 d. protokolo Nr. 44 išrašą paštu buvo informuota advokatė O. R.. Paklausimas 2018 m. vasario 22 d. buvo surašytas tinkamai, nes iki 2018 m. kovo 9 d. advokatė O. R. buvo įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą. Be to, tai nėra tiesiogiai susiję su paties pareiškimo reikalavimu, nes daugiau jokių konkrečių veiksmų nebuvo atliekama ir tik kilo būtinybė turėti tinkamą atstovą.

487.3.

49R. R. mirė ( - ), todėl 2018 m. kovo 13 d. surašant pareiškimą ši aplinkybė nebuvo žinoma ir pareiškimas pilnai atitiko CPK reikalavimus. Sužinojus apie suinteresuoto asmens R. R. mirtį, suinteresuotam asmeniui R. R. nepateikus atsiliepimo, jam esant R. R. teisių perėmėjui (testamentų registro išrašas), teismas pagrįstai paskyrė teismo posėdį.

507.4.

51Testamentas buvo galiojantis, nepakeistas, todėl negali suinteresuotam asmeniui R. R. atsirasti teisė paveldėti pirmąją eile kartu su pareiškėju R. R.. R. R. buvo žinomos faktinės aplinkybės apie mirusiojo tėvo J. R. mirties faktą, jo paties pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę dėl tikslaus sužinojimo laiko, tačiau nuo 2011 m. nebuvo ginčijamas J. R. surašytas testamentas.

527.5.

53R. R. visą gyvenimą gyveno kartu su tėvais, adresu ( - ), vėliau ir su savo šeima, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Jis pastoviai moka mokesčius ir rūpinasi turtu, o gyvendamas priėmė paliktus baldus ir daiktus. Suinteresuotas asmuo R. R. nepateikė jokių įrodymų, kad rūpinosi tėvo paliktu turtu, jį prižiūrėjo ir tvarkė. Priešingai, R. R. priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti, tai patvirtino teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, bei rašytiniais įrodymais. Papildomai pateikė Lesto atsiskaitomosios knygelės kopiją, iš kurios matyti, kad mokesčiai buvo mokami nuo 2012 m. vasario 9 d., įsiskolinimų nėra iki šio momento.

547.6.

55Aplinkybė, kad R. R. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ( - ), nebuvo slepiama, nes savalaikiai nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl palikimo priėmimo liudijimo išdavimo, t. y. nebaigta paveldėjimo procedūra, todėl jam nėra galimybės tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

567.7.

57Teismas tinkamai nustatė faktinius duomenis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Liudytoja L. B. (pareiškėjo dukra) gyvena savarankiškai, Lietuvoje lankosi retai ir padeda tėvui susitvarkyti paveldėjimo procedūras. Tokie santykiai negali būti laikomi suinteresuotumu bylos nagrinėjimo baigtimi.

587.8.

59Pareiškėjas sąžiningai nurodė visas aplinkybes, jis iš tiesų nežinojo, kam išduoti paveldėjimo teisės liudijimai po tėvo mirties, nes pats tokio dokumento neturėjo. Atitinkamai negalėjo tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o priimti po tėvo J. R. mirties likusius kilnojamuosius daiktus ir valdyti, kaip savus, buvo galimybė, nes naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), nėra nustatyta, jis su broliu R. R. liko gyventi kartu.

60Teisėjų kolegija

konstatuoja:

61VII.

62Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

638.

64CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

65Dėl pareiškimo trūkumų

669.

67Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek pareiškėjas R. R., tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 138 straipsnio ir Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas R. R. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, jog jį atstovaus advokatė O. R., kuri taip pat surašė 2018 m. vasario 22 d. paklausimą Kauno miesto 26-ą notarų biurui. Tačiau advokatė O. R. nuo 2018 m. kovo 9 d. yra išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

6810.

69Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas R. R. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, jog byla bus vedama per advokatę O. R., su kuria 2018 m. kovo 9 d. sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 48 (1 T., b. l. 12). Taip pat nustatyta, jog advokatė O. R. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimu nuo 2018 m. kovo 9 d. buvo išbraukta iš asmenų, pripažintų advokatais sąrašo ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (1 T., b. l. 101, 112). O. R. Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo Nr. 44 išrašas buvo įteiktas tik 2018 m. kovo 20 d. (1 T., b. l. 100). Iš pačio pareiškimo matyti, kad jis buvo parengtas 2018 m. kovo 13 d., kai nei advokatei, nei pareiškėjui dar nebuvo žinoma apie Advokatų tarybos priimtą sprendimą, ir yra pasirašytas tik pareiškėjo R. R.. Taigi, vien aplinkybė, kad R. R. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, jog jį atstovaus advokatė, kuri vėliau buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nėra laikytinas esminiu pareiškimo trūkumu. Toks formalus pareiškimo trūkumas, siekiant proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, gali būti pašalintas pasirengimo nagrinėti bylą metu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, t. y. pareiškėjas nurodė kitą atstovą – advokato padėjėją V. K., kuris pareiškėją atstovavo pirmosios instancijos teisme, bei surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 T., b. l. 38). Pažymėtina, kad 2018 m. vasario 22 d. paklausimas Kauno miesto 26-ą notarų biurui (1 T., b. l. 8) surašytas, kai dar O. R. nebuvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 138 straipsnio ir Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pareiškėjas nenurodė jokios klaidingos informacijos, kurią pareiškimo pateikimo metu būtų žinojęs, o jį 2018 m. birželio 12 d. teismo posėdyje atstovavo tinkamas atstovas. Be to, nors pareiškimo priedai patvirtinti O. R. 2018 m. kovo 21 d., kai ji jau turėjo žinoti apie jos išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau iš esmės dėl jų turinio ginčo nėra, o apelianto advokatas E. M. 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių neginčija, nes apie jas galima spręsti iš kitų įrodymų (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 44:41–46:35 min.). Įvertinęs aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiais dokumentais nesiremti, ir jų nepripažinti kaip rašytinių įrodymų, juolab, jog juose užfiksuotų faktų tikrumas buvo tirtas ir žodinio proceso forma bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

7011.

71Apeliantas taip pat nurodė, kad pareiškėjas R. R. nepagrįstai į suinteresuotų asmenų sąrašą įtraukė R. R., nors žinojo, kad jis mirė ( - ). Apeliantas teigia, kad nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kas yra R. R. procesinių teisių perėmėjai byloje, todėl pažeidė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies nuostatas, kadangi neįpareigojo pareiškėjo R. R. per teismo nustatytą terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Be to, teismas pažeidė CPK 225 straipsnio 5 punkte nurodytą pareigą, nes neįtraukė R. R. įpėdinių į bylos nagrinėjimą. Teismas negavęs iš R. R. įpėdinių atsiliepimų, nenustatęs naujo termino R. R. atsiliepimui pareikšti ir neteisėtai skyrė byloje teismo posėdį.

7212.

73Kaip minėta, pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo surašytas 2018 m. kovo 13 d., o iš bylos duomenų matyti, kad R. R., kuris pareiškime buvo nurodytas kaip suinteresuotas asmuo, mirė ( - ) (1 T., b. l. 26). Nors pareiškimas teismui pateiktas tik 2018 m. kovo 28 d., tačiau iš jo turinio matyti, kad nuo surašymo dienos jis nebuvo taisytas. Be to, tėvas J. R. (mirė ( - )) ginčo turtą, esantį adresu ( - ), 2007 m. gegužės 11 d. testamentu (1 T., b. l. 6) palikto broliams R. ir R. R.. Dėl to pareiškėjas, siekdamas, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis savo turto dalį priėmė pradėdamas ją faktiškai valdyti, pagrįstai pareiškime nurodė ir kitą minėto turto paveldėtoją – brolį R. R. (nes jis to metu nebuvo miręs). Taip pat pareiškime suinteresuotais asmenimis buvo nurodyti ir brolis R. R., kuriam pareiškimas su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti asmeniškai 2018 m. balandžio 11 d. (1 T., b. l. 17), bei Valstybinę mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. balandžio 12 d. (1 T., b. l. 18). Vertinant visumą aplinkybių, o būtent: kad pareiškimo surašymo metu pareiškėjo brolis R. R. dar buvo gyvas; paduodant pareiškimą nebuvo pridėta prie jo įrodymų apie šio asmens mirtį – pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo metu negalėjo spręsti, jog pareiškimas neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nustatytų CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 135 straipsnio 1 dalyje, bei dėl to nustatyti terminą trūkumams šalinti. Be to pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš suinteresuoto asmens R. R. gavęs duomenis, kad kitas suinteresuotas asmuo R. R. ( - ) mirė, patikrino Testamentų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių nustatė, kad jo palikimą 2018 m. balandžio 17 d. priėmė R. R. (1 T., b. l. 27–28). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad suinteresuoto asmens R. R. palikimą priėmė kitas suinteresuotas asmuo R. R., pagrįstai 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi iš bylos pašalino R. R.. Kadangi R. R. palikimą priėmė kitas suinteresuotas asmuo – R. R., kuris jau buvo pareiškėjo R. R. pareiškimu įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, o kitų brolio palikimą priėmusių asmenų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti kitų asmenų, ar nustatinėti terminą pareiškimo trūkumams taisyti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 225 straipsnio 5 punkte nurodytos pareigos. Taip pat nebuvo pažeistos ir CPK 138 straipsnio, 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies nuostatos, kadangi pareiškėjo R. R. pareiškimo turinys dėl juridinio fakto nustatymo iš esmės atitiko procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo įpareigoti pareiškėją per teismo nustatytą terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, kurioje teismo vaidmuo, kaip žinia, yra aktyvus, ir teismas galėjo imtis ir ėmėsi tinkamų ir proporcingų priemonių vėliau paaiškėjusiems trūkumams ištaisyti ir šalinti.

7413.

75Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui R. R. pareiškimas su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti asmeniškai 2018 m. balandžio 11 d. (1 T., b. l. 17), todėl 2018 m. balandžio 3 d. teisėjo rezoliucija nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2018 m. gegužės 2 d. Apeliantas nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Vien aplinkybė, kad apeliantas priėmė R. R. palikimą, nelaikytina svarbia priežastimi R. R. iš naujo nustatyti terminą atsiliepimui į pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pateikti. R. R. nuo pareiškimo teisme priėmimo dienos buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu byloje asmeniu, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, todėl jis žinojo apie teismui pateiktą pareiškimą ir turėjo pakankamai laiko atsiliepimui į jį pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminui pagrįstai paskyrė byloje žodinį teismo posėdį. Pažymėtina, kad apeliantas, nors ir nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, turėjo galimybę teismui teikti rašytinius paaiškinimus, taip pat jis davė žodinius paaiškinimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jo teisės iš esmės nebuvo nei pažeistos, nei suvaržytos.

7614.

77Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų dėl procesinių dokumentų trūkumų nustatymo ir jų šalinimo, bei nebuvo pagrindo iš naujo apeliantui nustatyti terminą dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, sprendžia, jog nėra pagrindo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo priimti nauji rašytiniai įrodymai, su kuriais dalyvaujantys byloje asmenys susipažinę ir kurie buvo ištirti 2018 m. gruodžio 6 d. įvykusiame žodiniame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nagrinėjamos civilinės bylos negrąžinant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

78Dėl juridinio fakto nustatymo

7915.

80Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas R. R. pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas tinkamai priėmė J. R. 2007 m. gegužės 11 d. testamentu paliktą palikimą. Pareiškėjas su tėvu negyveno ir nepriėmė jo palikimo, jo neišlaikė, gyvenamosios vietos paveldėtame turte nedeklaravo, o ginčo nekilnojamąjį turtą priėmė tik brolis R. R.. Apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje apeliantas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo name, adresu ( - ), negyvena, turto nevaldė ir palikimo nepriėmė, o po to tėvo mirties gyveno ir palikimą priėmė tik brolis R. R. (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 12:00–26:44 min.).

8116.

82Pareiškėjas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad visada gyveno adresu ( - ), mokėjo mokesčius, taip pat priėmė name paliktus baldus ir daiktus, o apeliantas tėvo testamento neginčijo. Nurodė, kad ginčo nekilnojamojo turto adresu negali deklaruoti gyvenamosios vietos, nes nebuvo laiku sutvarkyti dokumentai dėl palikimo priėmimo liudijimo išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje apeliantas palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad ginčo name pastoviai gyvena ir moka už elektros energiją (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 27:35–42:30 min.).

8317.

84CK 5.50 straipsnyje (straipsnio redakcija iki 2011 m. lapkričio 1 d.), kuris galiojo palikimo atsiradimo metu, buvo nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1 ir 2 dalys). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Šios nuostatos iš esmės galioja ir iki šiol, t. y. neliko tik nuostatos, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8518.

86Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8719.

88Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pareiškėjo pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai įrodo, jog pareiškėjas R. R. priėmė tėvo J. R. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

8920.

90Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

9121.

92Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9322.

94Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog pareiškėjas R. R. po tėvo J. R. mirties ( - ) per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą atliko kokius nors veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis mirusio tėvo J. R. testamentu paliktą palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose teigė, kad jis tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimu turtu rūpintis, išlaikyti ir mokėti mokesčius, tačiau byloje esantys įrodymai šių aplinkybių neįrodo. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų Lesto atsiskaitymo už elektrą knygelės išrašų matyti, kad R. R. už suvartotą elektros energiją, adresu ( - ), vartotojo kodas 28067549, pradėjo mokėti tik nuo 2012 m. vasario 9 d. (1 T., b. l. 104). UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ teismui taip pat pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki dabar, vartotojas, kurio kodas 28067549, už elektros energiją mokėjo tik nuo 2012 m. vasario 9 d., o abi Elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutartys Nr. 06/8067460 ir Nr. 06/8067549 yra sudarytos 2006 m. liepos 25 d. J. R., kuris šias sutartis ir pasirašė (1 T., b. l. 188–193). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas R. R. už ginčo name, esančiame ( - ), suvartotą elektros energija pagal vieną iš dviejų elektros apskaitos prietaisų pradėjo mokėti tik praėjus 5 mėnesiams po tėvo mirties, t. y. jau praėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos (2011 m. rugpjūčio 19 d.).

9523.

96Iš UAB „Kauno vandenys“ pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartis Nr. 11485 buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 23 d. su J. R., tačiau už jį sutartyje pasirašė suinteresuotas asmuo R. R.. Pagal šią sutartį yra mokama iki šiol (1 T., b. l. 160–162). Nors pareiškėjas R. R. teigė, kad buvo apdraudęs ginčo nekilnojamąjį turtą, tačiau šis AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų nustatyta, kad Būsto draudimo sutartis Nr. 472889540 buvo sudaryta tik 2018 m. kovo 16 d., bei draudimo polisas buvo nutrauktas nuo jo įsigaliojimo datos, nes visiškai nebuvo apmokėtas (1 T., b. l. 41, 172–175). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Būsto draudimo sutartis Nr. 472889540 buvo sudaryta tik tada, kai jau buvo surašytas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo ir buvo ketinama su juo kreiptis į teismą. Jokių duomenų nėra, kad pareiškėjas būtų anksčiau apdraudęs būstą, ar bent bandęs tai daryti. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas R. R. su UAB „Kauno švara“ Pakuočių ir pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių panaudos sutartį Nr. 10.2-IP sudarė tik 2015 m. gruodžio 23 d. (1 T., b. l. 39), t. y. praėjus daugiau nei keturiems metams po tėvo J. R. mirties. Be to, nors ši sutartis buvo sudaryta pareiškėjo vardu, tačiau kaip matyti UAB „Kauno švara“ 2018 m. spalio 31 d. išrašytoje sąskaitoje pateiktų duomenų apie įsiskolinimą, pagal ją galimai už atliekų tvarkymą nė karto nebuvo sumokėta (1 T., b. l. 178). Taip pat leidinio Kauno diena prenumerata pareiškėjui pradėta teikti tik 2018 m. birželio 7 d. (2 T., b. l. 8), t. y jau po to kai teisme buvo užvesta nagrinėjama civilinė byla.

9724.

98Pareiškėjas nors ir teigė, kad visada gyveno name, adresu ( - ), tame tarpe ir po tėvo J. R. mirties, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ten gyvendamas pareiškėjas rūpinosi nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo jį kaip savo, valdė, naudojo per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki šios dienos yra ( - ) (1 T., b. l. 22, 42, 69, 77). Šios aplinkybės pareiškėjas neneigė, tačiau tiek pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 12 d. posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje teigė, kad gyvenamosios vietos deklaruoti negali, nes nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Vis dėlto, jis negalėjo paaiškinti, kodėl gyvenamosios vietos deklaruoti, adresu ( - ), negalėjo dar iki tėvo mirties, nors teigė, kad pastoviai šiuo adresu gyveno.

9925.

100Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo duoti paaiškinimai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nėra visiškai nuoseklūs. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui duodamas paaiškinimus nurodė, kad jis mokėjo visus mokesčius ir rūpinosi namu, esančiu adresu ( - ), o brolis R. R. jokių mokesčių nemokėjo, išskyrus susimokėdavo už savo sunaudotą elektrą (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 17:45–18:22, 21:19–21:42, 24:40–24:50 min.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad jis mokėjo už elektrą, o kitus mokesčius mokėdavo brolis R. R., kuriam pareiškėjas už savo dalį duodavo pinigų (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 52:13–52:51 min). Jokių įrodymų, kad jis duodavo pinigų broliui – nėra.

10126.

102Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo paaiškinimus, kad jis priėmė tėvo J. R. paliktą palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Sprendimo 22–24 punktuose aptarti įrodymai tik įrodo, kad pareiškėjas ginčo namu, esančiu ( - ), galimai pradėjo rūpintis tik 2012 metų sausio–vasario mėn., kai po tėvo mirties jau buvo praėję mažiausiai 5 mėnesiai, o ir tas rūpinimasis buvo minimalus (apmokėjimas tik elektros sąskaitos).

10327.

104Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

10528.

106Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina išsiaiškinti, koks turtas paveldimas įstatyminių ar testamentinių įpėdinių ir koks priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, nes šie pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

10729.

108Kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad daiktų pagal CK 5.14 paėmimas ir veiksmų su jais atlikimas yra paveldimo turto perėmimas įstatymo nustatytu pagrindu, bet šie veiksmai nėra vertinami kaip faktiniai palikimo priėmimo veiksmai pagal CK 5.51 straipsnį. Sprendžiant dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, turi būti nustatyta, ar įpėdinio veiksmai apima vien tik CK 5.14 straipsnyje nurodytų daiktų paėmimą pagal įstatymą, ar ir kito turto užvaldymą. Kitu turtu laikomas visas turtas, sudarantis palikimą. Tai gali būti bet kokie kilnojamieji daiktai, kurie nepatenka į nurodytą CK 5.14 straipsnyje turtą. Nepriklausomai nuo tokio turto vertės palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai gali būti pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu. Ta aplinkybė, kad įpėdinis palikimo priėmimo metu gavo nedidelės vertės turtą, nesudaro pagrindo jo laikyti nepriėmusiu palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

10930.

110Aiškinantis aukščiau nurodytas aplinkybes pareiškėjas R. R. 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme vėlgi nebuvo nuoseklus. Jis paaiškino, kad po tėvo J. R. mirties jis priėmė tėvo palikimą, t. y. paėmė jo daiktus, kurie buvo name, adresu ( - ) (jo teigimu tai buvo tik tėvo asmeniniai daiktai ir baldai), jais naudojosi ir valdė. Tačiau teismui aiškinantis kokius gi konkrečius daiktus jis priėmė ir kaip juos valdė, jis nurodė, kad tėvas buvo paprastas darbininkas ir nieko neturėjo. Vis tik sprendžiant, jog jei ir pareiškėjas priėmė kokius nors smulkius daiktus, pažymėtina, kad visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui priėmus tik CK 5.14 straipsnyje nurodytus daiktus, nėra pagrindo spręsti, kad jis palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti per tris mėnesius po tėvo mirties.

11131.

112Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėjas taip pat įrodinėjo liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Z. R. nurodė, kad ginčo name gyveno ir juo rūpinosi broliai R. ir R. R.. Liudytoja negalėjo pasakyti kas priėmė viduje esančius daiktus. Liudytoja namo savininkais laikė R. ir R. R., tačiau negalėjo tiksliai pasakyti ar jie priėmė palikimą (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 35:36–41:33 min.). Liudytojas R. M. nurodė, kad ginčo name gyveno broliai R. ir R. R., tačiau negalėjo pasakyti, kuris iš brolių rūpinosi namu (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 43:22–48:18 min.). Liudytoja L. B. paaiškino, kad ( - ) ji gyveno iki 2002 metų, o jos tėvas R. R. pastoviai gyveno ginčo name, adresu ( - ). Ji laikė, kad J. R. palikimą priėmė broliai R. ir R. R., tačiau nežinojo, kad tėvas nesitvarkė palikimo dokumentų (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 50:23–54:07 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors liudytojai ir nurodė, kad R. R. gyveno name, adresu ( - ), tačiau jie nežinojo ar pareiškėjas po tėvo J. R. mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. liudytojai negalėjo pasakyti ar pareiškėjas palikimą priėmė per 3 mėnesius po tėvo mirties. Vien aplinkybė, kad liudytojai laikė pareiškėją vienu iš namo savininkų, neleidžia teigti, kad pareiškėjas R. R. laiku priėmė tėvo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes liudytojams nebuvo žinomos tokios aplinkybės ir jie to pirmosios instancijos teisme nepaliudijo.

11332.

114Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas R. R. per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) būtų faktiškai atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus ir priėmęs palikimą pradedant faktiškai jį valdyti. Dėl to spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. R. priėmė palikimą po tėvo J. R. mirties per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

115Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų

11633.

117Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei nepagrįstai tenkino pareiškimą, bei nustatė, kad pareiškėjas R. R. priėmė tėvo J. R. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11834.

119Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

12035.

121Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškimą atmetus (100 procentų), pareiškėjas laikomas ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl tik suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš bylos duomenų nustatyta, kad nei vienas suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos jiems nėra priteisiamos.

12236.

123Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 9,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjo R. R. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

12437.

125Suinteresuoto asmens R. R. apeliacinį skundą patenkinus, iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. R. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 400 Eur išlaidų (1 T., b. l. 166, 176–177, 179–182; 2 T., b. l. 3–5). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto 240 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su paklausimų rengimu ir kliento konsultacija (Sąskaitos faktūros Serija AdEM Nr. 0609 1.4–1.7, 1.9 punktai; 1 T., b. l. 180), viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas ribas (Rekomendacijų 8.18, 8.19 punktai), todėl mažintinos iki 53,70 Eur. Kitos 1 160 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.9, 8.16, 8.19, 8.20 punktai) yra pagrįstos pateiktais įrodymais. Todėl suinteresuoto asmens R. R. iš viso patirtos 1 213,70 Eur išlaidos jam priteistinos iš pareiškėjo R. R. (CPK 93, 98 straipsniai).

12638.

127Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 11,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iš pareiškėjo R. R. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

128Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

129Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. R. pareiškimą atmesti.

130Priteisti iš pareiškėjo R. R. (asmens kodas ( - )) suinteresuotam asmeniui R. R. (asmens kodas ( - )) 1 213,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus tryliką eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

131Priteisti iš pareiškėjo R. R. (asmens kodas ( - )) valstybei 9,97 Eur (devynis eurus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, ir 11,57 Eur (vienuoliką eurų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

132Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis,... 2. sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei – Kostenko,... 3. dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (apeliantui) R. R. ir jo atstovui advokatui... 4. pareiškėjui R. R. ir jo atstovei advokatei A. L. K.,... 5. nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teismas... 8. I.... 9. Ginčo esmė... 10. 1.... 11. Ginčas byloje kilęs dėl palikimo priėmimo, pradedant jį faktiškai... 12. 2.... 13. Pareiškėjas R. R. pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę... 14. 3.... 15. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 4.... 19. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo R. R.... 20. 5.... 21. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus... 22. V.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 24. 6.... 25. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. R. prašo Kauno apylinkės teismo... 26. 6.1.... 27. Pareiškėjas R. R. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, kad jo... 28. 6.2.... 29. Pareiškėjas žinojo aplinkybę, kad R. R. mirė, tačiau vis tiek mirusį... 30. 6.3.... 31. R. R. pateikus duomenis, kad suinteresuotas asmuo R. R. mirė ( - ) ir... 32. 6.4.... 33. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir... 34. 6.5.... 35. R. R. nežinojo ir painiojosi, kur gyveno J. R. prieš mirtį. Pareiškėjas to... 36. 6.6.... 37. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki šios... 38. 6.7.... 39. Pareiškėjas prie savo pareiškimo pateikė tik vieną 2018 m. kovo 9 d.... 40. 6.8.... 41. Teismas negalėjo remtis liudytojų Z. R. ir R. M. parodymais, kadangi šie... 42. 7.... 43. Pareiškėjas R. R. atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą... 44. 7.1.... 45. Nagrinėjant civilinę bylą visi prašymai buvo sprendžiami motyvuotai,... 46. 7.2.... 47. Pažymi, kad atstovavimo sutartis buvo pasirašyta 2018 m. kovo 9 d.,... 48. 7.3.... 49. R. R. mirė ( - ), todėl 2018 m. kovo 13 d. surašant pareiškimą ši... 50. 7.4.... 51. Testamentas buvo galiojantis, nepakeistas, todėl negali suinteresuotam... 52. 7.5.... 53. R. R. visą gyvenimą gyveno kartu su tėvais, adresu ( - ), vėliau ir su savo... 54. 7.6.... 55. Aplinkybė, kad R. R. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ( - ), nebuvo... 56. 7.7.... 57. Teismas tinkamai nustatė faktinius duomenis šalių paaiškinimais, liudytojų... 58. 7.8.... 59. Pareiškėjas sąžiningai nurodė visas aplinkybes, jis iš tiesų nežinojo,... 60. Teisėjų kolegija... 61. VII.... 62. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 8.... 64. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 65. Dėl pareiškimo trūkumų... 66. 9.... 67. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek pareiškėjas R. R., tiek pirmosios... 68. 10.... 69. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas R. R. pareiškime... 70. 11.... 71. Apeliantas taip pat nurodė, kad pareiškėjas R. R. nepagrįstai į... 72. 12.... 73. Kaip minėta, pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo surašytas 2018... 74. 13.... 75. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakartotinai atkreipia dėmesį į... 76. 14.... 77. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad pirmosios... 78. Dėl juridinio fakto nustatymo... 79. 15.... 80. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 81. 16.... 82. Pareiškėjas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad visada... 83. 17.... 84. CK 5.50 straipsnyje (straipsnio redakcija iki 2011 m. lapkričio 1 d.), kuris... 85. 18.... 86. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus... 87. 19.... 88. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 89. 20.... 90. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 91. 21.... 92. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių... 93. 22.... 94. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai... 95. 23.... 96. Iš UAB „Kauno vandenys“ pateiktų duomenų apeliacinės instancijos... 97. 24.... 98. Pareiškėjas nors ir teigė, kad visada gyveno name, adresu ( - ), tame tarpe... 99. 25.... 100. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo duoti... 101. 26.... 102. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai paneigia... 103. 27.... 104. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai... 105. 28.... 106. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas,... 107. 29.... 108. Kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad daiktų pagal CK 5.14 paėmimas ir... 109. 30.... 110. Aiškinantis aukščiau nurodytas aplinkybes pareiškėjas R. R. 2018 m.... 111. 31.... 112. Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėjas taip pat įrodinėjo... 113. 32.... 114. Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes,... 115. Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų... 116. 33.... 117. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 118. 34.... 119. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas... 120. 35.... 121. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškimą atmetus (100... 122. 36.... 123. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 9,97 Eur išlaidos,... 124. 37.... 125. Suinteresuoto asmens R. R. apeliacinį skundą patenkinus, iš pareiškėjo... 126. 38.... 127. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 11,57 Eur... 128. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 129. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti... 130. Priteisti iš pareiškėjo R. R. (asmens kodas ( - )) suinteresuotam asmeniui... 131. Priteisti iš pareiškėjo R. R. (asmens kodas ( - )) valstybei 9,97 Eur... 132. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....