Byla e2-30450-996/2018
Dėl darbo ginčo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovės E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės atstovams Editai Kozyrovičiūtei–Mejuvienei, A. P., atsakovei R. B., jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės ieškinį atsakovei R. B. dėl darbo ginčo.

3Teismas

Nustatė

4E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individuali įmonė (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–7) R. B. (toliau – atsakovė, darbuotoja), kuriame, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo tenkinti darbuotojos reikalavimai, prašo atmesti darbuotojos reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintus, priteisti jai iš atsakovės 450 Eur, sumokėtus 2018 m. liepos 16 d., bei nuo šios sumos 5 procentų metines materialiąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. liepos 16 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, nuo teismo priteistos sumos 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė paaiškino, kad su atsakove 2014 m. birželio 10 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė įmonėje pradėjo dirbti pardavėja–konsultante, pagrindinė jos darbo vieta buvo parduotuvė Stiklių g. 3, Vilniuje. Pažymėjo, kad darbuotojai itin susidomėjus įmonės atliekama spalvotos spaudos ant lino gamyba, darbuotojos pageidavimu įmonė geranoriškai prisiderino prie jos norų ir sutiko, kad darbuotoja suderinusi kai kurias dienas galėtų dirbti pagalbinį darbą įmonės siuvykloje ir spaustuvėje, esančioje Savanorių pr. 178F, Vilniuje, tačiau, pabrėžė, kad tai nereiškia, jog esant būtinumui darbuotoja neprivalėjo dirbti pardavėja–konsultante parduotuvėje Stiklių g. 3, Vilniuje. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19–20 d. atsakovė privalėjo dirbti parduotuvėje Stiklių g. 3, Vilniuje, tai jai pranešė įmonės savininkė, tačiau atsakovė tyčia, be pateisinamos priežasties, žinodama, kad įmonėje trūksta darbuotojų ir nenorėdama dirbti parduotuvėje, t. y. pagrindinėje savo darbo vietoje, 2018 m. balandžio 19–20 d. neatvyko į darbą, apie neatvykimą į darbą taip pat neįspėjo, taip sukeldama įmonės savininkei nemalonius išgyvenimus, kuri tokį elgesį suprato kaip įžeidimą ir nepagarbą įmonei bei jos kolektyvui. Akcentavo, kad darbuotojos pagrindinis darbas buvo parduotuvėje Stiklių g. 3, Vilniuje, kur ji dirbo pardavėja–konsultante pagal darbo sutartį, o darbas spaustuvėje yra susijęs su spausdinimo mašinomis, į kurias būtina įdėti lino medžiagos rulonus, kurie yra gana sunkūs, todėl darbas su šiomis mašinomis labiau tinka vyrui, nes moterims fiziškai sudėtinga į mašinas įkelti bei sumontuoti lino medžiagų rulonus, t. y. darbuotoja dėl to gali gauti traumą ar sugadinti spausdinimo mašiną, todėl mano, kad darbuotojos pareiškimai dėl tariamos diskriminacijos darbe, kai prioritetas dirbti su spausdinimo mašinomis teikiamas buvo vyrui, yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovei 2018 m. balandžio 19–20 d. darbe nepasirodžius ir apie neatvykimą į darbą neįspėjus, jai buvo skambinta telefonu, bet į skambučius darbuotoja neatsakė, jos neatvykimas į darbą 2018 m. balandžio 19–20 d. visą darbo dieną be pateisinamos priežasties įmonei sukėlė didelių nepatogumų, sutriko įmonės veikla, nes parduotuvėje trūko darbuotojų ir negalėjo būti užtikrintas tinkamas prekybos organizavimas, todėl darbuotojai buvo žymėtos pravaikštos. Nurodė, kad neturėjo tikslo nutraukti darbo sutarties su atsakove, nes ji ilgą laiko tarpą dirbo įmonėje, gerai žinojo darbo specifiką, įmonėje trūko darbuotojų, todėl, siekiant sudrausminti darbuotoją ir įspėti dėl nuolatinių darbo drausmės pažeidimų, įmonės savininkės 2018 m. balandžio 23 d. pranešimu buvo prašoma darbuotojos paaiškinimo. Pažymėjo, kad įmonės savininkės trumpųjų žinučių turinys atsakovei buvo griežtesnis dėl pačios darbuotojos netinkamo elgesio ir jos pačios išsiųstų įmonės savininkei pranešimų turinio. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. ryte įmonės buhalteriui įteikus darbuotojai reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, ji išėjo, galimai pasikonsultuoti su savo tėvu advokatu, ir tą pačią dieną jau grįžo su parašytu pareiškimu dėl darbo teisinių santykių nutraukimo darbuotojos pareiškimu. Pabrėžė, kad spaudimas išeiti iš darbo darbuotojai daromas nebuvo, įmonė neturėjo tikslo jos atleisti iš darbo. Mano, kad darbuotoja iš anksto pasikonsultavo su savo tėvu advokatu, suplanavo galimą darbo ginčą, tokiu būdu siekiant nutraukti darbo teisinius santykius bei nepagrįstai praturtėti įmonės sąskaita. Kartu nurodė, kad darbuotoja atleista iš darbo 2018 m. balandžio 24 d., tačiau tą dieną įmonės banko sąskaitoje pinigų nebuvo, pinigai buvo tik įmonės kasoje, tačiau darbuotojai po pietų pateikus prašymą atleisti ją iš darbo ir išreiškus norą, kad su ja būtų atsiskaitoma tik bankiniu pavedimu, įmonė tą pačią dieną objektyviai negalėjo atlikti tokio mokėjimo, pinigų grynaisiais priimti atsakovė nenorėjo, todėl kitą darbo dieną gavus pinigus į banko sąskaitą su darbuotoja 2018 m. balandžio 26 d. buvo atsiskaityta. Pažymėjo ir tai, kad darbdavės neteisėtų veiksmų nėra, todėl pagrindo neturtinės žalos priteisimui nėra. Nurodė, kad vykdydama Darbo ginčų komisijos skubiai vykdytiną sprendimo dalį, sumokėjo atsakovei 450 Eur sumą, todėl prašo šią sumą jai priteisti iš atsakovės, kartu nuo šios sumos priteisti 5 procentų palūkanas.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė įmonės savininkė Edita Kozyrovičiūtė–Mejuvienė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad su atsakove buvo sutarusios, jog atsakovė ateis padirbti 2018 m. balandžio 16–20 d., 2018 m. balandžio 15 d. atsakovė nedirbo, nors turėjo dirbti, atsakovė dirbo 2018 m. balandžio 16–18 d.; nuo 2017 m. atsakovė pradėjo dirbti tik po 3–4 d. per mėnesį; kai atsakovė nedirbdavo įmonė jai darbo užmokestį mokėdavo visą, pravaikštų nefiksuodavo; atsakovė 2018 m. balandžio 19–20 d. darbe nepasirodė, tuomet ji atsakovei pagrasino, kad ši surimtėtų, ėmė ją gėdinti; įmonėje dirba apie 28–30 pardavėjų; su spaudos ant lino mašina nuo 2015 m. pradžios dirbti buvo apmokyta atsakovė ir su ja kurį laiką atsakovė operatore dirbo viena, pradėjus dirbti T. T. jie su atsakove dirbdavo po 4 dienas, po to sekdavo 4 poilsio dienos, spaustuvėje buvo kalendorius, kuriame buvo žymėtos jų darbo dienos, darbo grafikas atsakovei nebuvo sudaromas; atsakovė turbūt su kasos aparatu nedirbo; nuo 2015 m. pradžios atsakovė dirbo spaudos ant lino mašinos operatore–gamybos koordinatore ir kartais atlikdavo pardavėjos pareigas; Darbo ginčų komisijos nurodytą 450 Eur skubiai vykdytiną sprendimo dalį įvykdė, šią sumą atsakovei sumokėjo.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės teisininkas A. P. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 122–136).

9Atsakovė paaiškino, kad ji pas ieškovę pagal darbo sutartį pradėjo dirbti pardavėja–konsultante, tačiau buvo susitarta, kad darbas parduotuvėje bus laikinas, nes įmonė artimiausiu metu ketino įsigyti spaudos ant lino mašiną bei buvo sutarta, kad ji dirbs su šia mašina, į parduotuvę ji buvo pasiųsta tam, kad susipažintų su prekių asortimentu ir geriau įsivaizduotų, kokią produkciją reikės gaminti; darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti jos darbo vieta; kurį laiką ji dirbo pardavėja–konsultante įmonės parduotuvėse, esančiose Didžioji g. 11 ir Stiklių g. 3, Vilniuje; 2014 m. pabaigoje įmonė įsigijo spaudos ant lino mašiną ir reikalingą įrangą, ji buvo pirmoji įmonės darbuotoja apmokyta dirbti su šia mašina ir pradėjo dirbti spaudos ant lino mašinos operatore, jos pareigos buvo operatorė–gamybos koordinatorė, darbo sutartis, nurodant tikrąsias jos darbo funkcijas, pakeista nebuvo, tačiau jos eitos pareigos atsispindi įmonės socialinių tinklų paskyrose, internetinėse svetainėse, kur ji įvardijama įmonės operatore, gamybos koordinatore; su spaudos ant lino mašina ji nepertraukiamai dirbo nuo 2014 m. pabaigos iki 2018 m. balandžio mėn.; kitas spaudos ant lino mašinos operatorius–gamybos koordinatorius T. T. įmonėje pradėjo dirbti gerokai vėliau nei ji ir nuolat dirba tik nuo 2017 m. vidurio, kai įmonė įsigijo dar vieną spaudos ant lino mašiną, jie dirbdavo skirtingu metu, ji visus darbus dirbdavo savarankiškai ir neturėjo kam dirbti įmonės teigiamo pagalbinio darbo, iki pradedant dirbti T. T. su spaudos ant lino mašina ji dirbo viena. Pastebėjo ir tai, kad įmonės akte dėl jos neatvykimo į darbą ir Darbo ginčų komisijai įmonės pateiktoje asmeninėje sąskaitoje ji įvardijama kaip pardavėja–konsultantė (spausdintoja). Nurodė, kad jai dirbant įmonėje įmonės ūkinė–finansinė padėtis ėmė blogėti, įmonė būdavo skolinga darbuotojams, Sodrai, tiekėjams, įmonės savininkės prašymu ji geranoriškai eidavo dirbti į parduotuves, esančias Didžioji g. 11 ir Stiklių g. 3, Vilniuje, tačiau pardavėjos–konsultantės darbas nebuvo jos pagrindinis darbas, nes ji netgi nedirbdavo su kasos aparatu. Teigė, kad jos darbo grafikas buvo toks, kad ji su spaudos ant lino mašina dirbdavo 4 dienas iš eilės, po to 4 dienas iš eilės turėdavo poilsio dienas, visą laiką dirbo pilnu etatu, nes dirbo po 10 val. Nurodė, kad nors 2018 m. pavasarį pradėjo daugėti užsakymų, todėl turėjo atsirasti daugiau darbo su spaudos ant lino mašina, tačiau įmonės savininkė liepė jai eiti dirbti į parduotuvę, esančią Stiklių g. 3, Vilniuje, ji iš geros valios vietoj to, kad dirbtų tiesioginį darbą Savanorių pr. 178F, Vilniuje, su spaudos ant lino mašina, kurį dirbo pastaruosius keletą metų 4 dienas iš eilės, nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. įskaitytinai dirbo pardavėja–konsultante parduotuvėje, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, po to 4 dienos (nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. įskaitytinai) jai buvo poilsio dienos, 2018 m. balandžio 19 d. ji iš įmonės savininkės gavo žinutę, kad pagal ją tą dieną ji turi dirbti parduotuvėje, įmonės savininkė žinute pareikalavo susirasti jai kitą darbą, nurodydama, kad jai įmonėje ne vieta, kita žinute įmonės savininkė pareikalavo, kad ji rašytų pareiškimą išeiti iš darbo, šios žinutės buvo parašytos tik pačios įmonės savininkės iniciatyva; kadangi ji jokių pažeidimų nepadarė ir išeiti iš darbo nenorėjo, o 2018 m. balandžio 23 d. turėjo dirbti pagal grafiką, 2018 m. balandžio 22 d. parašė įmonės savininkei žinutę, kad kitą dieną bus ofise Savanorių pr., jei ji nori atleisti ją iš darbo, lauks pasiūlymo ir galės suderinti sąlygas, į šią jos žinutę įmonės savininkė jai atrašė, gautos žinutės turinys apie kapines ją išgąsdino, nes buvo grasinama mirtimi. Mano, kad tai buvo įmonės savininkės akivaizdus siekis ją įbauginti ir psichologinis spaudimas. Kartu pažymėjo, kad į bylą pateikė visą 2018 m. balandžio 19–23 d. susirašinėjimą žinutėmis su įmonės savininke. Teigė, jog tokioje situacijoje, kai darbdavė keletą kartų pareikalavo jos rašyti pareiškimą išeiti iš darbo, o jai nesutikus – pasiūlė susitikti su jos mirusiu tėvu kapinėse, ji pasidavė įmonės savininkės spaudimui ir sutiko rašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 24 d., kaip buvo nurodžiusi įmonės savininkė, ji iš ryto atvyko į įmonės biurą Didžiojoje g., Vilniuje, įmonės darbuotojas B. B. jai įteikė iš anksto parengtą 2018 m. balandžio 23 d. pranešimą dėl rašytinio pasiaiškinimo pateikimo dėl neatvykimo į darbą, ji B. B. įteikė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, B. B. padarė atleidimo įrašą darbo sutartyje, įmonės savininkės tuo metu biure nebuvo, darbo sutartyje iš anksto buvo darbdavės parašas su antspaudu, kas rodo, jog buvo intensyviai ir kryptingai siekiama, kad ji išeitų iš darbo savo noru. Pabrėžė, kad jos 2018 m. balandžio 24 d. pareiškimas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį neatitiko jos valios, nebuvo savanoriškas, nes pareiškimą ji parašė dėl neteisėtos darbdavės įtakos, nepakėlusi nuolatinio įmonės savininkės spaudimo. Nurodė, kad nors ji iš darbo buvo atleista 2018 m. balandžio 24 d., tačiau be jokio susitarimo su ja atsiskaityta buvo 2018 m. balandžio 26 d., ji neprašė su ja atsiskaityti per banko sąskaitą, ji ne savo iniciatyva, o įmonės savininkės ir/ar darbuotojo B. B. reikalavimu 2018 m. balandžio 24 d. pareiškime nurodė banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai, grynaisiais pinigais atsiskaityti su ja jai nebuvo siūloma, be to, įmonė nepateikė įrodymų, kad jos banko sąskaitoje lėšų nebuvo, su ja laiku buvo neatsiskaityta išimtinai dėl įmonės kaltės. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, jog ji dirbo 5 dienas per savaitę, kadangi darbo sutartyje įrašų apie darbo rėžimą, darbo laiką nėra, ji dirbdavo 4 dienas iš eilės, po to 4 dienas iš eilės turėdavo poilsio dienas, kadangi nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. imtinai ji dirbo, tai 2018 m. balandžio 19 d. ir 20 d. jai buvo poilsio dienos, tačiau darbo santykiai tęsiasi ir poilsio dienomis ir 2018 m. balandžio 19–20 d. įmonė nepagrįstai laikė nedraudiminiu laikotarpiu, nes kai ji neprivalėjo eiti į darbą, pravaikštų padaryti negalėjo. Pabrėžė, kad pagal DK 124 straipsnio 2 dalį, skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, tačiau jokio sutikimo jos niekas neprašė, jokių įrodymų, kad grafike–kalendoriuje, buvusiame Savanorių pr. 178F, Vilniuje, nustatytas darbo grafikas buvo pakeistas nėra. Pabrėžė, kad dirbdama pas ieškovę ji patyrė didelę neturtinę žalą, psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, su ja buvo bendraujama nepagarbia leksika ir tonu ne tik verbaliai, bet ir žinutėmis, taip pat, jos įsitikinimu, ji buvo diskriminuojama pagal lytį, jai buvo sudarytos blogesnės darbo sąlygos nei T. T., kuris buvo paliktas dirbti su spaudos ant lino mašina darbo apimtims sumažėjus, o ji buvo siuntinėjama darbui po parduotuves. Nurodė, kad ji patyrė 70 Eur turtinę žalą mokėdama antstoliui už 2018 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą.

10Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad yra baigusi grafinio dizaino studijas, studijuoja toliau neakivaizdžiai dailės terapiją; nuo įsidarbinimo įmonėje iki 2017 m. birželio mėn. dirbo po 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 2017 m. birželio mėn., kai atsirado antra spaudos ant lino mašina, dirbdavo 4 dienas, tuomet 4 dienos buvo poilsio dienos; įmonėje dirbo operatore–koordinatore, būdavo, kad įmonė neaprūpindavo darbo priemonėmis, kartais prašydavo jos atlikti pardavėjos darbą, tačiau su kasos aparatu nedirbdavo, todėl viena dirbti parduotuvėje negalėjo, kai dirbdavo Savanorių pr. buvo žymima į įmonės knygą, tačiau kai dirbdavo parduotuvėje jokio žymėjimo nebuvo, darbą derino su studijomis; kitam darbuotojui T. T. irgi buvo siūlyta dirbti pardavėju, bet jis atsisakė; 2018 m. balandžio 15–18 d. dirbo pardavėja, jos nebuvo prašyta dirbti dar ir 2018 m. balandžio 19–20 d., jei būtų prašę, būtų pagelbėjusi, nors tos dienos buvo jos poilsio dienos, 2018 m. balandžio 19 d. įmonės savininkės trumpoji žinutė ją nustebino, susisiekė su parduotuvės pardavėja, kuri ten dirbo, ir pastaroji nurodė, kad jau iš anksto buvo sutarta, kad tomis dienomis ateis dirbti pardavėja iš kitos parduotuvės; įmonės savininkės siųstas trumpųjų žinučių turinys ją išgąsdino, iš darbo išeiti nenorėjo, tačiau ji pasidavė įmonės savininkės spaudimui; po atleidimo iš darbo įsidarbinusi nėra, nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos yra įsiregistravusi darbo biržoje; įmonė sumokėjo jai Darbo ginčų komisijos nurodytą 450 Eur – įvykdė skubiai vykdytiną sprendimo dalį; su įmonės pateikta jos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo pažyma sutinka.

11Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad bylinėjimosi išlaidų atsakovė nepatyrė.

12Ieškinys atmetamas.

13Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. birželio 10 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 117, pagal kurią atsakovė buvo įdarbinta įmonėje pardavėja–konsultante (el. b. t. I, b. l. 46–50); įmonės vadybininkė G. M. ir įmonės buhalteris B. B. 2018 m. balandžio 20 d. surašė aktą dėl neatvykimo į darbą, kuriame nurodė, kad atsakovė 2018 m. balandžio 19–20 d. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe (el. b. t. I, b. l. 45); 2018 m. balandžio 24 d. atsakovei buvo įteiktas 2018 m. balandžio 23 d. pranešimas dėl rašytinio paaiškinimo pateikimo (el. b. t. I, b. l. 53); 2018 m. balandžio 24 d. atsakovė įteikė darbdavei pareiškimą, kuriuo prašė atleisti ją iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2018 m. balandžio 24 d. (el. b. t. I, b. l. 13); įmonės savininkė 2018 m. balandžio 24 d. priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo Nr. 18/04-24D, kuriuo atleido atsakovę iš darbo 2018 m. balandžio 24 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, b. l. 14); 2018 m. gegužės 22 d. atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, dėl išeitinės išmokos priteisimo, dėl darbo laikotarpio pripažinimo draudžiamuoju laikotarpiu, dėl netesybų – vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (el. b. t. I, b. l. 81–90); Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojos prašymą tenkino iš dalies, pripažino darbuotojos atleidimą iš darbo neteisėtu, pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nurodė išieškoti iš darbdavės darbuotojos naudai 1 081 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, po 21,62 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos, 453,93 Eur kompensaciją, 2 500 Eur neturtinę žalą, 70 Eur turtinę žalą, 14 Eur netesybas, pripažino, kad darbdavės pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos pravaikštas 2018 m. balandžio 19–20 d. yra nepagrįstas, todėl šis laikotarpis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nepagrįstai pažymėtas kaip nedraudiminis bei nurodė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl 450 Eur darbuotojai iš įmonės išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 8–12).

15Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

16DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

17Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

18Pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

19DK 124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

20Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

21Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

22DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

23DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

24DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

25Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

26Dėl atleidimo iš darbo ir nedraudiminio laikotarpio žymėjimo

27Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotoja įmonėje pagal šalių sudarytą darbo sutartį buvo įdarbinta pardavėja–konsultante nuo 2014 m. birželio 10 d., 2018 m. balandžio 19–20 d. darbuotojai žymėtos pravaikštos, iš darbo atleista 2018 m. balandžio 24 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbuotojos iniciatyva be svarbių priežasčių (el. b. t. I, b. l. 13, 14, 45, 46–50, 58, 59–60).

28Pažymėtina, kad atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). Pripažinti, jog darbuotojas pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo parašė savanoriškai, galima tuo atveju, jeigu darbdavys jokiais būdais (net ir siekdamas švelninti darbuotojo padėtį dėl pastarojo atliktų kaltų veiksmų) neparodė atitinkamos iniciatyvos ir tuo neprivertė darbuotojo rašyti pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2845/2002).

29Byloje ginčas nekilo dėl to, kad darbuotoja įmonėje pagal šalių sudarytą darbo sutartį buvo įdarbinta pardavėja–konsultante nuo 2014 m. birželio 10 d., nuo 2015 m. pradžios įmonei įsigijus spaudos ant lino mašiną darbuotoja dirbo spaudos ant lino mašinos operatore–gamybos koordinatore įmonės spaustuvėje, taip pat atlikdavo pardavėjos–konsultantės pareigas, tačiau, įmonės teigimu, ieškovės pagrindinis darbas buvo pardavėjos–konsultantės pareigose įmonės vienoje iš parduotuvių, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, o jos darbas įmonės spaustuvėje, esančioje Savanorių pr. 178F, Vilniuje, buvo pagalbinis, tuo tarpu atsakovės teigimu, ji buvo įdarbinta pardavėja–konsultante, tačiau buvo sutarta, kad toks jos darbas bus laikinas, kol įmonė įsigys spaudos ant lino mašiną, tą įmonei padarius 2014 m. pabaigoje ji nuo tada iki 2018 m. balandžio mėn. savarankiškai dirbo spaudos ant lino mašinos operatore–gamybos koordinatore, tačiau darbo sutarties pakeitimai padaryti nebuvo, įmonės vadovės prašymu geranoriškai kartais eidavo atlikti pardavėjos–konsultantės pareigas parduotuvėse, esančiose Didžioji g. 11 ir Stiklių g. 3, Vilniuje, jos darbo grafikas buvo 4 darbo dienos po 10 val. ir po jų sekdavo 4 poilsio dienos, teigė, jog pagal grafiką, žymėtą spaustuvėje kalendoriuje, jai 2018 m. balandžio 15–18 d. buvo darbo dienos, ieškovei paprašius tomis dienomis ji dirbo pardavėja–konsultante parduotuvėje, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, todėl 2018 m. balandžio 19–22 d. jai buvo laisvos dienos, jos sutikimo dirbti poilsio dienomis prašoma nebuvo, su kuo įmonė nesutiko, teigdama, kad 2018 m. balandžio 19–20 d. darbuotojai buvo nurodyta dirbti pardavėja–konsultante parduotuvėje, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, tačiau darbuotoja be pateisinamos priežasties tomis dienomis į darbą neatvyko ir jai buvo žymėtos pravaikštos.

30Teismas pažymi, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti darbuotojos darbo vieta, taip pat nebuvo nurodytas jos darbo laikas, įmonės patvirtintas darbuotojos darbo grafikas nepateiktas; teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad darbo grafikas atsakovei nebuvo sudaromas, atsakovė dirbo po 4 dienas, po kurių sekdavo 4 poilsio dienos; nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad darbuotoja dirbo spaudos ant lino mašinos operatore–gamybos koordinatore ir kartais atlikdavo pardavėjos–konsultantės pareigas, ką papildomai patvirtina į bylą pateikta informacija iš socialinių tinklų ir interneto svetainių, kuriose atsakovė įvardijama įmonės operatore–gamybos koordinatore (el. b. t. I, b. l. 62–71), taip pat pačios ieškovės į bylą pateikta atsakovės asmeninė sąskaitą, kurioje atsakovė įvardijama pardavėja–konsultantė (spausdintoja) (el. b. t. I, b. l. 16–18), tačiau darbo sutarties pakeitimų įmonė padariusi nebuvo. Pastebėtina tai, kad įmonės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog įmonei 2015 m. pradžioje įsigijus spaudos ant lino mašiną būtent ieškovė buvo pirmoji įmonės darbuotoja apmokyta su šia mašina dirbti ir kurį laiką ji viena su šia mašina ir dirbo, vėliau su spaudos ant lino mašina dirbo dar ir kitas įmonės darbuotojas T. T.; nors įmonė nurodė, kad atsakovė dirbo pagalbinį darbą spaustuvėje, tačiau įmonė nepateikė įrodymų, kieno prižiūrima (kam teikė pagalbą) atsakovė, jei ji dirbo pagalbinį darbą; taip pat įmonė nepaneigė atsakovės teiginių, kad darbuotoja su kasos aparatu nedirbdavo, be to, teismo posėdžio metu įmonės atstovai patvirtino, kad įmonėje yra apie 28–30 pardavėjų. Pabrėžtina, kad pareigą tinkamai įforminti darbo sutartį turi darbdavė, todėl to neatlikusi tinkamai turi prisiimti iš to kylančius neigiamus padarinius, tuo labiau, kai pagal DK nuostatas, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, visi neaiškumai aiškinami darbuotojo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis). Taigi, įmonė neįrodė savo teiginių, jog ieškovės pagrindinis darbas buvo pardavėjos–konsultantės pareigose įmonės vienoje iš parduotuvių, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje, o jos darbas įmonės spaustuvėje, esančioje Savanorių pr. 178F, Vilniuje, buvo pagalbinis. Įmonė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad darbuotojai 2018 m. balandžio 19–20 d. pagal darbo grafiką reikėjo dirbti pardavėjos–konsultantės darbą parduotuvėje, esančioje Stiklių g. 3, Vilniuje. Pažymėtina, kad darbdavė nepateikė jokio darbuotojai nustatyto darbo grafiko, netgi patvirtino, kad darbo grafiko iš viso atsakovei nesudarydavo, o ji dirbdavo 4 dienas, po kurių sekdavo 4 poilsio dienos, todėl teismas neturi pagrindo netikėti darbuotojos paaiškinimais, kad ji įmonėje dirbdavo 4 dienas iš eilės po 10 val., tada sekdavo 4 poilsio dienos, tuo labiau, kai tokius jos teiginius patvirtina byloje esantis įmonės darbuotojų naudotas sieninis kalendorius (el. b. t. II, b. l. 20–22), pagal kurį neapibrauktos dienos buvo atsakovės darbo dienos, o apibrauktos dienos buvo darbuotojo T. T. darbo dienos, šių atsakovės teiginių ieškovė neginčijo. Iš aukščiau nurodyto kalendoriaus žymėjimų matyti, kad dirbama buvo po 4 dienas, tada sekdavo 4 poilsio dienos, atsakovė dirbo 2018 m. kovo 30 d., 31 d., 2018 m. balandžio 1 d., 2 d., pagal šią seką, atsakovės darbo dienos buvo 2018 m. balandžio 15–18 d. imtinai. Taip pat byloje yra atsakovės kitai darbuotojai 2018 m. balandžio 16 d. siųsta trumpoji žinutė, iš kurios turinio matyti, kad atsakovė dirba nuo 2018 m. balandžio 15 d. ir dirbs iki 2018 m. balandžio 18 d. imtinai (el. b. t. II, b. l. 23). Įmonė nepaneigė atsakovės teiginio, kad darbuotoja pagal tvarką įmonėje dirbo 2018 m. balandžio 15–18 d. imtinai. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad 2018 m. balandžio 19–20 d. darbuotojai buvo laisvos dienos, įrodymų, kad darbuotoja pagal DK 124 straipsnio 2 dalies nuostatas būtų sutikusi dirbti poilsio dienomis nėra, taigi, atsakovė 2018 m. balandžio 19–20 d. neturėjo dirbti nei pardavėjos–konsultantės darbo įmonės parduotuvėje, nei spaudos ant lino mašinos operatorės–gamybos koordinatorės darbo įmonės spaustuvėje, kadangi šios dienos jai buvo poilsio dienos pagal sutartą grafiką.

31Taigi, įmonė neturėjo pagrindo konstatuoti 2018 m. balandžio 19–20 d. atsakovės pravaikštomis.

32Nors ieškovė nurodė nenaudojusi darbuotojos atžvilgiu spaudimo nutraukti darbo santykius, tačiau bylos medžiaga patvirtina priešingai. Į bylą pateiktas įmonės savininkės ir atsakovės 2018 m. balandžio 19–23 d. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (el. b. t. I, b. l. 62–71) patvirtina darbuotojos teiginius apie darbdavės naudotą psichologinį spaudimą parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru, kadangi trumposiose žinutėse įmonės savininkė darbuotojai nurodė: „<...> aš daugiau nenoriu dirbti su tokiu žmogumi. Rask sau kitą darbą, pas mus tau tikrai ne vieta! <…>“, <...> Laukiu pareiškimo ir atsisveikiname.“, „<...> Pareiškimas ant stalo...Tavo visos atostogos išnaudotos...“, „<...> Raktus nuo ofiso paliksi B.. O G. išmokės skolos likutį.“. Nors ieškovė nurodė, kad įmonės savininkės trumpųjų žinučių turinys atsakovei buvo griežtesnis dėl pačios darbuotojos išsiųstų pranešimų turinio įmonės savininkei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų įmonė nepateikė, byloje yra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio spręsti apie netinkamą darbuotojos bendravimą su darbdavės atstove pagrindo nėra. Tuo labiau, aukščiau aptarto įmonės savininkės trumpųjų žinučių, adresuotų darbuotojai, turinio negalima vertinti tik kaip griežto tono, kaip jį įvardija ieškovė, kadangi, teismo vertinimu, tokio pobūdžio įmonės savininkės bendravimas su darbuotoja visiškai neatitinka elementaraus mandagaus, dalykinio bendravimo standartų, kurie turi būti taikomi darbo santykiuose, be to, įmonės savininkės trumposiose žinutėse aiškiai ir konkrečiai ne kartą buvo nurodoma, kad darbuotoja privalo išeiti iš darbo savo noru. Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu pati įmonės atstovė nurodė, kad: „pagrasinau jai, kad surimtėtų <...> pradėjau ją gėdinti“, kas, kartu įvertinus ir ieškovės atstovės pasisakymus teismo posėdžio metu atsakovės atžvilgiu, negali būti laikoma tinkamu darbdavės bendravimu su darbuotoja. Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog tokioje situacijoje, kai darbdavė keletą kartų pareikalavo jos rašyti pareiškimą išeiti iš darbo, ją įžeidinėjo, o galiausiai pasiūlė susitikti su mirusiu asmeniu kapinėse (el. b. t. I, b. l. 69), darbuotoja pasidavė įmonės savininkės spaudimui ir parašė prašymą išeiti iš darbo savo noru. Įmonės teiginys, kad įmonės savininkei buvo siųstos darbuotojos trumposios žinutės, kurios į bylą nepateiktos, taip pat teiginys, kad darbuotoja pasikonsultavusi su savo tėvu advokatu suplanavo iš anksto darbo ginčą tikslu pasipelyti įmonės sąskaita, neįrodytas.

33Taigi, darbuotojos prašyme išdėstyta valia nutraukti darbo sutartį susiformavo ne laisvai, o esant darbdavės įtakai.

34Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas neleistinas darbdavės poveikis darbuotojai, paskatinęs pastarąją parašyti pareiškimą atleisti iš darbo, darbuotoja įrodė faktą, kad jos pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios, todėl teismas pripažįsta, kad darbuotoja 2018 m. balandžio 24 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu iš darbo įmonėje atleista neteisėtai bei pripažįsta, kad įmonės pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos pravaikštas 2018 m. balandžio 19–20 d. yra nepagrįstas, todėl šis laikotarpis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nepagrįstai pažymėtas kaip nedraudiminis.

35Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas įvertinęs tai, kad darbuotoja prašė jos negrąžinti į darbą, atsižvelgęs į atsakovės atleidimo iš darbo aplinkybes laiko, kad grąžinti atsakovę į darbą yra netikslinga, į darbą jos negrąžina, todėl, pripažinęs jos atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas atsakovės atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo bei laiko, kad atsakovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

36Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos

37Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

38Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė iš darbo pas ieškovę atleista neteisėtai, po atleidimo iš darbo naujoje darbovietėje įsidarbinusi nėra, teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad yra įsiregistravusi darbo biržoje, kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų ieškovei sunkias finansines pasekmes, teismas nenustatė, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino sutinkanti su ieškovės pateikta jos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pažyma, todėl teismas ja remiasi ir vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi priteisia atsakovei iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra, 1 986,36 Eur ((4 mėn. × 388,64 Eur) + (20 d. d. × 21,59 Eur) (el. b. t. II, b. l. 148)), tačiau atsižvelgęs į tai, kad šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog įmonė įvykdė atsakovės naudai Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį kuri buvo nukreipta vykdyti skubiai, tai šią sumą (450 Eur) atėmęs teismas atsakovės naudai iš įmonės priteisia 1 536,36 Eur (1 986,36 Eur – 450 Eur) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 21,59 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t. II, b. l. 148) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo sekančios darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (nuo atleidimo iš darbo dienos), laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

39Taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė pas ieškovę buvo įdarbinta 2014 m. birželio 10 d. darbo sutarties pagrindu, teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad atsakovei priklauso 1 jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – t. y. 388,64 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t. II, b. l. 148), kuri darbuotojai priteisiama iš įmonės.

40Dėl netesybų

41Byloje ginčas nekilo dėl to, kad nors atsakovė iš darbo buvo atleista 2018 m. balandžio 24 d., tačiau su ja atsiskaityta buvo ne jos atleidimo iš darbo dieną, kaip tai nustato DK 146 straipsnio 2 dalis, bet 2018 m. balandžio 26 d. Ieškovės teigimu, atsakovė reikalavo, kad su ja būtų atsiskaityta būtinai per banko sąskaitą, o tą dieną įmonės banko sąskaitoje pinigų nebuvo, kitą dieną įmonės sąskaitoje atsiradus pinigams, su darbuotoja atsiskaitė 2018 m. balandžio 26 d., tuo tarpu atsakovės teigimu, ji neprašė su ja atsiskaityti per banko sąskaitą, ji ne savo iniciatyva, o įmonės savininkės ir/ar darbuotojo B. Bykovo reikalavimu 2018 m. balandžio 24 d. pareiškime nurodė banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai, grynaisiais pinigais atsiskaityti su ja jai nebuvo siūloma. Pažymėtina, kad įmonė nepateikė įrodymų, kad jos banko sąskaitoje 2018 m. balandžio 24 d. lėšų nebuvo, taip pat nepateikė su darbuotoja sudaryto susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo. Taigi, byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoja laiku faktas, darbuotojos kaltės dėl neatsiskaitymo su ja laiku (atleidimo dieną) byloje nenustatyta, todėl įmonei turi būti taikomi DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyti neatsiskaitymo su darbuotoja padariniai – netesybos, kurių dydis – darbuotojos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas aukščiau jau nurodė atsakovei priteisti iš įmonės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais dar vienas vidutinis darbo užmokestis už tą patį laikotarpį darbuotojui nėra priteisiamas, kadangi, priešingu atveju, susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo darbdaviui situacija ir būtų paneigta išmokų kompensacinė prigimtis, taigi, netesybos (vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką) darbuotojai nagrinėjamu atveju papildomai nepriteisiamos.

42Dėl neturtinės žalos

43Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

44Byloje nustatyta, kad darbuotoja įmonėje dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2014 m.), įrodymų apie jai skirtas drausmines nuobaudas nėra, pati ieškovė nurodė, kad darbuotoja gerai žinojo darbo specifiką. Kaip teismas jau nustatė aukščiau, atsakovė neteisėtai 2018 m. balandžio 24 d. buvo atleista iš darbo, tačiau, pastebėtina, kad ji buvo atleista ne už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, bet darbuotojos prašymu, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje nėra vertinamas nepalankiai ir jam nesudaromos blogos sąlygos konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas, taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų apie atsakovės sveikatos sutrikimus, kilusius dėl neteisėto ieškovės veikimo, pastebėtina ir tai, kad diskriminacija atsakovės atžvilgiu nenustatyta, nes atsakovė pagal darbo sutartį buvo pradžioje priimta kaip pardavėja–konsultantė, todėl jai kartais be operatorės–gamybos koordinatorės pareigų toks darbas (pardavėjos–konsultantės) buvo pavedamas atlikti, įrodymų, kad T. T. buvo priimtas pardavėju–konsultantu ir kad įmonėje tokį darbą jis buvo dirbęs anksčiau nėra, be to, pati atsakovė nurodė, kad T. T. nesutikdavo atlikti pardavėjo–konsultanto darbą, o ji sutikdavo, tačiau kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog darbuotojos atleidimo iš darbo procedūra vyko nesilaikant elementarių mandagaus elgesio reikalavimų – įmonės savininkė atsakovės atžvilgiu vartojo neetiškus išsireiškimus, darė psichologinį spaudimą darbuotojai, ko pasekoje darbuotoja ne savo valia surašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, byloje nustatytas akivaizdus įmonės noras bet kokiais būdais atleisti iš darbo darbuotoją, sudaryti jai bauginančią atmosferą, pažeminti. Aukščiau aptarti įmonės savininkės tokio pobūdžio išsireiškimai, elgesys, akivaizdu, sukėlė atsakovei dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Teismas laiko, kad atsakovės atžvilgiu buvo veikta nesąžiningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

45Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nustatytas aplinkybes atsakovei padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jai iš įmonės 500 EUR neturtinę žalą. Kartu teismas pažymi, kad atsakovės prašytai 5 000 Eur ar Darbo ginčų komisijos nurodytai išieškoti 2 500 Eur neturtinės žalos sumai, jos nemažinant iki 500 Eur, priteisti pagrindo nėra, kadangi neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, paskirtis yra ne baudinė, o kompensacinė.

46Dėl turtinės žalos

47Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą turtinę žalą (DK 151 straipsnis).

48Nustatyta, kad darbuotoja patyrė 70 Eur turtinę žalą sumokėdama antstoliui už 2018 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, pagal 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija ADK14 Nr. 02999 (el. b. t. I, b. l. 62–73), toks protokolo teikimas į bylą buvo tinkamas ir reikšmingas įrodymas byloje, todėl darbuotojos patirta 70 Eur turtinė žala jai priteisiama iš įmonės.

49Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

50Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į DK 231 straipsnio nuostatas, pagal kurias šaliai nesutinkant su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu ir kreipusis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, teismas darbo ginčą dėl teisės nagrinėja iš esmės; Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūrėjimo dalykas; teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, teismas pripažįsta, kad darbuotoja 2018 m. balandžio 24 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu iš darbo pas ieškovę atleista neteisėtai, darbuotojos į darbą negrąžina, laiko, kad atsakovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, pripažįsta, kad įmonės pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie atsakovės pravaikštas 2018 m. balandžio 19–20 d. yra nepagrįstas, todėl šis laikotarpis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nepagrįstai pažymėtas kaip nedraudiminis, darbuotojai iš įmonės priteisia 1 536,36 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 21,59 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo sekančios darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (nuo atleidimo iš darbo dienos 2018 m. balandžio 24 d.), laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 388,64 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 500 Eur neturinę žalą, 70 Eur turtinę žalą; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas įmonės apskųstoje teismui dalyje, kurioje buvo tenkinti darbuotojos reikalavimai, netenka galios; kitoje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, nes darbuotoja teismui ieškinio/priešieškinio neteikė, o atsiliepime į įmonės ieškinį nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimo, jos nuomone, naikinti, keisti ar kitaip modifikuoti nėra pagrindo.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 388,64 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t. II, b. l. 148), nukreipti vykdyti skubiai.

52CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, taigi, atsiliepime atsakovės pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

55Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Nutarė

56ieškovės E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės ieškinį atmesti.

57Pripažinti, kad R. B. (a. k. ( - ) 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai atleista iš darbo E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualioje įmonėje (į. k. 181397322) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.

58Pripažinti, kad E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės (į. k. 181397322) pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie R. B. (a. k. ( - ) pravaikštas 2018 m. balandžio 19–20 d. yra nepagrįstas, todėl šis laikotarpis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nepagrįstai pažymėtas kaip nedraudiminis.

59Į darbą E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualioje įmonėje R. B. negrąžinti.

60Laikyti, kad tarp E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės (į. k. 181397322) ir R. B. (a. k. ( - )) sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

61Priteisti R. B. (a. k. ( - )) iš E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės (į. k. 181397322) 1 536,36 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt šešių eurų ir trisdešimt šešių euro centų) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 21,59 Eur (dvidešimt vieno euro ir penkiasdešimt devynių euro centų) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo sekančios darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (nuo atleidimo iš darbo dienos 2018 m. balandžio 24 d.), laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė; 388,64 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimt keturių euro centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją; 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturinę žalą, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinę žalą.

62Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) dalyje, kurioje buvo tenkinti R. B. reikalavimai, laikyti netekusiu galios.

63Sprendimo dalį dėl R. B. (a. k. ( - ) naudai iš E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės (į. k. 181397322) priteistos 388,64 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimt keturių euro centų) (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.

64Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individuali įmonė (toliau – ieškovė,... 5. Ieškovė paaiškino, kad su atsakove 2014 m. birželio 10 d. sudarė... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė įmonės savininkė Edita... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės teisininkas A. P. palaikė... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš... 9. Atsakovė paaiškino, kad ji pas ieškovę pagal darbo sutartį pradėjo dirbti... 10. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją,... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime... 12. Ieškinys atmetamas.... 13. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. birželio 10 d.... 15. Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius... 16. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir... 17. Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje turi būti... 18. Pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo... 19. DK 124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirti dirbti poilsio dieną galima... 20. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo... 21. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne... 22. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo... 23. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės... 24. DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse... 25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį,... 26. Dėl atleidimo iš darbo ir nedraudiminio laikotarpio žymėjimo... 27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotoja įmonėje pagal šalių sudarytą... 28. Pažymėtina, kad atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gali... 29. Byloje ginčas nekilo dėl to, kad darbuotoja įmonėje pagal šalių sudarytą... 30. Teismas pažymi, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta... 31. Taigi, įmonė neturėjo pagrindo konstatuoti 2018 m. balandžio 19–20 d.... 32. Nors ieškovė nurodė nenaudojusi darbuotojos atžvilgiu spaudimo nutraukti... 33. Taigi, darbuotojos prašyme išdėstyta valia nutraukti darbo sutartį... 34. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas... 35. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje... 36. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir... 37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog... 38. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė iš darbo pas ieškovę... 39. Taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė pas ieškovę buvo įdarbinta 2014 m.... 40. Dėl netesybų... 41. Byloje ginčas nekilo dėl to, kad nors atsakovė iš darbo buvo atleista 2018... 42. Dėl neturtinės žalos... 43. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 44. Byloje nustatyta, kad darbuotoja įmonėje dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą... 45. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nustatytas aplinkybes... 46. Dėl turtinės žalos... 47. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 48. Nustatyta, kad darbuotoja patyrė 70 Eur turtinę žalą sumokėdama antstoliui... 49. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 53. Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų... 54. Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė... 55. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 56. ieškovės E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės ieškinį... 57. Pripažinti, kad R. B. (a. k. ( - ) 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai... 58. Pripažinti, kad E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės (į.... 59. Į darbą E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualioje įmonėje R. B.... 60. Laikyti, kad tarp E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės individualios įmonės... 61. Priteisti R. B. (a. k. ( - )) iš E. Kozyrovičiūtės–Mejuvienės... 62. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 63. Sprendimo dalį dėl R. B. (a. k. ( - ) naudai iš E.... 64. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...