Byla e2-1525-374/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo, kompensacinių palūkanų, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, kompensacinių palūkanų, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3190,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 139,85 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 530,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur teisinės paslaugos.

3Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

4Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti yra tinkamai ? 2016-03-14 viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl laikoma, kad yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių. Trečiajam asmeniui R. M. procesiniai dokumentai, pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti tinkamai – 2016-03-02 asmeniškai pasirašytinai, praneštos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, atsiliepimas į ieškinį negautas, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-17 kilus gaisrui bute, esančiame adresu ( - ), gesinant gaisrą vandeniu užpiltas ir sugadintas butas, esantis adresu ( - ), kuris įvykio metu buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 (2011-12-19 redakcija, galioja nuo 2012-01-01) (toliau – Taisyklės) 47 p. numatyta, jog nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetetingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių 48.1. p. nurodyta, jog kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti ar pavogti, tai nuotolis yra naujo analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių)) įprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį. Taisyklių 48.2. p. nurodyta, jog kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadinto turto atstatymui iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina 3216 Eur. Ieškovas išmokėjo 3216 Eur draudimo išmoką. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nustatė, jog gaisro židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ). Gaisro priežastis – neatsargus rūkymas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą butas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso A. S., todėl atsakovei kyla bendra pareiga atlyginti užpylimo metu padarytą žalą. Ieškiniu reikalaujama priteisti turtinė žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 3190,57 Eur, t. y. 3216 Eur draudimo išmoka atėmus 25,73 Eur nusidėvėjimą. Ieškovas 2015-04-24 pretenzija ragino atsakovę geruoju atlyginti atsiradusią žalą. Žala tebėra neatlyginta, todėl priteistina. Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: būsto draudimo liudijimas, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, lokalinė sąmata, atsakymas į paklausimą dėl įvykio, raštas dėl informacijos pateikimo, draudimo išmokos apskaičiavimas, mokėjimo nurodymo išrašai, pranešimas apie žalos atlyginimą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pretenzija, atsakymas į raštą, raštas dėl draudimo išmokos, raštas dėl informacijos pateikimo, išrašas dėl teisinių paslaugų teikimo, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, PVM sąskaita - faktūra. Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei, todėl nagrinėjamu atveju turtinės žalos atlyginimas spręstinas pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai yra patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).

5Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės, ieškovui priteistinas 3190,27 turtinės žalos atlyginimas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 139,85 Eur kompensacinių palūkanų. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.37 str., 6.261 str.). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė ir už jos nevykdymą gali būti reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos, skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.) Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškovu, iš atsakovės ieškovui priteistina 139,85 Eur kompensacinių palūkanų. CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 procentų įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimu iš atsakovės priteistina įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2016-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos 530,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

7Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, šioje byloje susidariusios mažiau nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

8Vadovaudamasis CK 6.263 str., 6.1015 str., CPK 142 str. 4 d., 262 str., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

9ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės, A. S., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 3190,27 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt eurų 27 ct) turtinės žalos atlyginimą, 139,85 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 85 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 530,58 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas Vilnius, J. Basanavičiaus g. 12, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 str. 1 d. ? 4 d., 80 str. 3 d. reikalavimus. Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai