Byla A2-614-555/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos M. A. M. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-882-308/2014, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės M. A. M. prašymą dėl sprendimo pakeitimo atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. A. M. su trečiaisiais asmenimis M. P., Varėnos rajono savivaldybe, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritoriniu padaliniu, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti statytoją M. A. M. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą stiklo paketų priestatą (verandą) prie gyvenamojo namo, esančio ( - ).

5Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, M. A. M. įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą stiklo paketų priestatą (verandą) prie gyvenamojo namo, esančio ( - ). Sprendimu teismas taip pat priteisė iš atsakovės M. A. M. 100 Lt žyminio mokesčio ir 99,90 Lt pašto išlaidų valstybei.

6Atsakovė M. A. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 prašydama priimti naują sprendimą – atsakovei M. A. M. nustatyti terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė nurodė, kad 2008 m. kovo 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 atima jai galimybę pasinaudoti Statybos įstatymo 24 str. 4 dalyje numatyta teise. Terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nustatytais terminais. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimu ji buvo įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (verandą). Vykdant teismo sprendimą, buvo pakeista sprendimo vykdymo tvarka. Varėnos rajono apylinkės teismas suteikė ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (verandą) prie gyvenamojo namo, išieškant iš M. A. M. patirtas išlaidas. Atsakovė pareiškime nurodė, kad verandos griovimo darbai numatyti neparengus savavališkos statybos padarinių šalinimo projekto, todėl yra grėsmė, kad nugriovus verandą ir nesutvirtinus papildomai šlaito, kils grėsmė namo mechaniniam atsparumui. Todėl atsakovė parengė projektinį pasiūlymą ir atliko namo būklės ekspertizę. Atsakovė proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 str. 1 d. 2 p., kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Statybos įstatymo 24 str. 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo ir tai yra pagrindas procesui atnaujinti. Nurodė, kad tai yra vienintelė galimybė atsakovei įgyvendinti savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nepakenkiant namo mechaniniam pastovumui ir atsparumui bei siekiant išvengti dar didesnių nuostolių.

72013 m. vasario 4 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl sprendimo civ. byloje Nr. 2-2-50-770/2008 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atsisakė tenkinti.

10Teismas nurodė, kad pareiškėja, pateikdama prašymą atnaujinti procesą byloje, apskritai nepateikė jokių argumentų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindo prasme. Savo prašymą atnaujinti procesą ji grindė tik pasikeitusiu statybų klausimų teisinių santykių teisinio reglamentavimo pakeitimais. Teismas sprendė, kad tos aplinkybės, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, iš esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pareiškėja (atsakovė) nebūtų žinojusi bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja pateikė teismui UAB „Skena” ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, kad gyvenamojo namo laikančių konstrukcijų techninė būklė turi galimos avarijos požymių, saugant pastatą nuo pavojingo šlaito slinkimo, rekomenduojama nustatyta tvarka paruošus projektinę dokumentaciją, sutvirtinti pastato pamatus ir sienas. Teismas vertino tai, kad minėtoje išvadoje nurodoma tik rekomendacija, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio atsiliepimo argumentus, kad upė neigiamai negali veikti ir sukelti erozijos šlaitui, ant kurio yra savavališkai pastatyta veranda. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjos (atsakovės) prašyme nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad tokios esminės, naujos aplinkybės dėl pastato patvarumo tapo žinomos jai tik įsiteisėjus 2008 m. kovo 27 d. teismo sprendimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovę dar 2007 m. rugpjūčio 6 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informavo dėl prašymo pateikimo nustatyta tvarka, jeigu siekia atlikti darbus, susijusius su namo ir jo aplinkos tvarkymu, nurodant, kad reikia užpildyti paraišką, tačiau M. A. M. tinkamai neužpildė privalomų dokumentų dėl paramos gavimo ir dėl savo netinkamų veiksmų negavo valstybės paramos. Taigi, teismo vertinimu iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 atsakovei buvo žinomos aplinkybės dėl gyvenamojo namo būklės, jos buvo įvertintos ir priimtame teismo sprendime, tad negali būti laikomos kaip naujai paaiškėjusios, kas sudarytų pagrindą pakeisti sprendimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pastatas stovi saugomoje teritorijoje, pažymėjo, kad atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl galiojant draudimui saugomoje teritorijoje vykdyti kokias nors statybas nesilaikant Saugomų teritorijų ir Kultūros paveldo apsaugos įstatymų, kurių pagrindu buvo priimtas ir 2008 m. kovo 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008, teismas nenustatė pagrindų šį sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą leidžiantį įteisinti savavališką statybą.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovė M. A. M. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, paskirti byloje ekspertizę.

13Atskirajame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi tik Statybos įstatymo 6 straipsnio l dalies 2 punkto blanketine norma, tačiau apeliantės tikslas yra pasinaudojant įstatymo leidėjo suteikta teise, parengti projektą savavališkos statybos padarinių šalinimui. Apeliantė nurodo, kad Dzūkijos nacionalinio parko, kurio teritorijoje yra statiniai, apsaugos reglamento 38 punktas nustatė reikalavimus draustiniuose statomiems statiniams ir tai reiškia, kad Dzūkijos nacionalinio parko draustiniuose nebuvo draudžiama statyti. Iš 38.3 papunktyje nustatytų draudimų darytina išvada, kad ne pats priestatas neatitiko reikalavimų, o jo langai, nors teismo sprendimu įpareigojimas numatytas nugriauti visą priestatą. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog jeigu neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant ir savavališkai pastatyto objekto statyba iš esmės toje vietoje galima, tokio statinio nugriovimas reikštų proporcingumo principo pažeidimą ir visų pirma reikėtų svarstyti statinio įteisinimo galimybę (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tik tais atvejais, kai visų ar tam tikrų statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso neleidžiama, galimas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas yra išimtinai tik tokių statinių nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012). Įstatymo normos galiojusios prašymo atnaujinti procesą pateikimo metu, suteikė galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektą: Statybos įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) 28 str. 7 d. 1 p. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. savo noru kreiptis savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad teismas savo sprendimu gali statytojui (užsakovui) ar kitam įstatyme nurodytam asmeniui savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą (gretimų žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai), tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

14Apeliantė mano, kad byloje turėtų būti taikomos 1964 m. Tarptautinės paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo chartijos 13 straipsnio nuostatos, kadangi taikant šias teisės normas nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

15Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvos sprendžiamas klausimas, kokiu atstumu nuo namo yra šlaitas, o teismas sprendime šią aplinkybę vertino kaip vieną iš pagrindų atmesti pareiškėjos prašymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepakanka įrodymų, kokiu atstumus nuo šlaito yra namas ir kilo abejonės ar apskritai yra šlaitas, apeliantė prašo skirti teismo geologinę ekspertizę tikslu nustatyti, ar namas stovi ant šlaito ir namo padėtį šlaito atžvilgiu.

16Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą konstatuodamas, kad ji nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi jos argumentai dėl Statybos įstatymo nuostatų laikytini ne naujai paaiškėjusia, o naujai atsiradusia aplinkybe, kadangi Statybos įstatymų nuostatos pasikeitė jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje. Nepaisant to, pareiškėja statybos įstatyme nurodyta teise negalėjo ir negali pasinaudoti dėl to, kad tokia teisė buvo suteikta nepradėjus savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, o šiuo atveju pareiškėjai dar 20017 m. gegužės 25 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Ieškovė mano, kad net ir taikant Tarptautinės paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo chartijos nuostatas, teismo sprendimas nesikeistų, nes minėtos chartijos 13 straipsnis draudžia atlikti darbus jei pažeidžiama tradicinė aplinka, kompozicinė pusiausvyra, paminklo ir supančios aplinkos santykis, kas šiuo atveju ir yra pažeista. Pastatytas priestatas kenkia statinio autentiškumui ir jis yra nurodytoje teritorijoje neleistinas, be to, nurodytoje teritorijoje draudžiama įrengti vitrininius langus. Todėl įteisinti jį nebuvo ir nėra jokių galimybių.

17Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad savavališkai pastatyta veranda patenka į saugomą teritoriją. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas draudžia menkinti jos saugomus objektus, tame tarpe statyti priestatus. Statybos įstatyme numatyta galimybė įteisinti savavališkos statybos statinius tik tada, jei tokia statyba yra galima pagal galiojančias nuostatas toje teritorijoje. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą, kadangi teisės aktai nesuteikia galimybės įteisinti pareiškėjos savavališką statybą ir kitoks sprendimas šioje byloje negalėtų būti priimtas.

18Trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovės nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė atsirado po bylos išnagrinėjimo pabaigos, todėl neatitinka naujai paaiškėjusiai aplinkybei taikomo kriterijaus, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Be to, trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovės savavališka statyba ir pagal naujai pasikeitusias Statybos įstatymo nuostatas negalėtų būti įteisinta, nes pastatas stovi saugomoje teritorijoje, o joje, pagal specialų teisinį reglamentavimą, priestatai apskritai negali būti statomi. Teismas konstatuoja:

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas atmestinas.

21Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti statytoją M. A. M. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą stiklo paketų priestatą (verandą) prie gyvenamojo namo, esančio ( - ). Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje prašydama priimti naują sprendimą – atsakovei M. A. M. nustatyti terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 str. l d. 2 p. nurodė naują Statybos įstatymo redakciją, kurios 24 str. 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. 2013 m. vasario 4 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008. Atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą pakartotinai, teismas pareiškėjos prašymą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą atmetė nurodydamas, kad nėra pagrindų sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą leidžiantį įteisinti savavališką statybą, kadangi tokius veiksmus draudžia galiojantys įstatymai, o pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka jos turinio, t. y. ji ne paaiškėjo po teismo sprendimo priėmimo, o atsirado (buvo pakeistas Statybos įstatymas). Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, todėl skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir prašymą tenkinti – panaikinti 2008 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – leisti atsakovei (pareiškėjai) gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

23Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus procesą, byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. atnaujinus procesą byloje teismai patikrina priimto sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). Kaip minėta, Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 nustatęs, kad po Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 įsiteisėjimo naujai paaiškėjo aplinkybė, t. y. pareiškėjai gavus išvadas dėl namo techninės būklės ir jos padarinių šalinimo galimybės paaiškėjo, kad pasikeitus teisės aktams, nustatyta tvarka paruošus projektinę dokumentaciją galima sutvirtinti pastato pamatus ir sienas, taigi įteisinti savavališką statybą.

24Pagal teismų suformuotą praktiką procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma, neįrodžius bent vienos iš nurodytų sąlygų procesas negali būti atnaujintas. Atsakovės nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė - nauja Statybos įstatymo redakcija įtvirtinanti statytojo teisę kreiptis dėl savavališkos statybos įteisinimo, kaip teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, - atsirado po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl neatitinka naujai paaiškėjusiai aplinkybei taikomo kriterijaus, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomos įstatymų nuostatos, ar teisės normos išaiškinimai, taip pat teisės akto priėmimas po bylos užbaigimo. Nepaisant to, byloje atnaujinus procesą, byla turi būti išnagrinėta pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

25Pareiškėja siekia įteisinti savavališką statybą, kurią 2008 m. kovo 27 d. sprendimo ji įpareigota pašalinti. Pažymėtina, kad ji nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, prie kurio savavališkai pastatytas stiklo paketų priestatas (veranda) žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) (1 t. b. l. 22-25). Ši teritorija su joje esančiais statiniais patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objektų teritoriją - ( - ) kaimo gyvenvietę (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10305) ir yra kultūros paveldo objektai (1 t. b. l. 18-19). ( - ) kaimo gyvenvietė 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. IV- 498 yra paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Tuo pačiu įsakymu yra patvirtintas ( - ) kaimo gyvenvietės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas, bei paveldotvarkos projektas. Atsakovės rekonstruotas gyvenamasis namas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šiam namui yra galimi tvarkybos darbai: taikomieji ir ardomieji tyrimai, remonto darbai, avarijos grėsmės pašalinimo darbai, konservavimo darbai, restauravimo darbai, pritaikymo darbai, atkūrimo darbai, šių darbų planavimas ir projektavimas. Galimybės rekonstruoti kultūros paveldo statinį pagal specialiųjų planą nenumatyta. Be to, gyvenamasis namas yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Bylos duomenimis atsakovei (apeliantei) 2007 m. kovo 19 d. yra surašytas savavališkos statybos aktas įpareigojant pastatytą priestatą – verandą nugriauti (1 t. b. l. 58).

26Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį (buvusi Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis) teismas, nagrinėdamas bylas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą leisti parengti projektininę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą - pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Be to, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje galioja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (patvirtinta 1997 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 419) ir Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (patvirtintas 2002 m. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 437). Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 29 punktas imperatyviai nustato, jog kultūriniuose ir kraštovaizdžio draustiniuose esančių sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus. Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29. nutarimu Nr. 419 (Žin., 1997, Nr. 40-972), ( - ) kaimas priskirtas konservacinių interesų prioriteto (kultūros paveldo saugančių) atkuriamojo (degeneracinio) reglamento kaimų grupei. Šios gyvenvietės (atskiros sodybos ar pastatai) tvarkomos tik pagal specialius detalius planus, o pastatai - pagal kultūros paveldo specialistų parengtus techninius projektus. Nurodytos nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantės atlikta savavališka statyba negalėtų būti įteisinta vadovaujantis Statybos įstatymo pasikeitusiomis nuostatomis, kadangi ji prieštarauja specialiesiems teisės aktams, t. y. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 daliai, Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 419 (Žin., 1997, Nr. 40-972) 54.1.2 punktui, draudžiančiam kokią nors statybą, pažeidžiančią gyvenvietę (šiuo atveju ( - ), kaip vientisą architektūrinį erdvinį kompleksą ir jos tradicinius ryšius su gamtos aplinka. Taigi, atsakovės savavališka statyba prieštarauja imperatyviems nekilnojamo kultūros paveldo, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimams, todėl apskritai negali būti įteisinta (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis).

27Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitusio Statybos įstatymo nuostatos, net ir statiniui nesant saugomoje teritorijoje ir jam nesant paveldosaugos objektu, negalėtų būti taikomos atsakovės savavališkos statybos atveju, kadangi įstatymų leidėjas numatė statytojams (užsakovams) galimybę įteisinti savavališką statybą dar iki valstybės institucijai, atliekančiai statybų priežiūrą, pradedant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Šia procedūra statytojas turi teisę pasinaudoti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipęsis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo (24 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, atsakovei savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra pradėta. Tačiau, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė stoginę pastatė pažeisdama imperatyvius reikalavimus ir nėra galimybių pažeidimų pašalinti kitokiais būdais, kaip tik nugriauti stoginę (verandą), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas naikinti 2008 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, leidžiantį įteisinti savavališką statybą, priėmė pagrįstą nutartį.

28Apeliantė skunde nurodo, kad jai trukdoma pasinaudoti jos teisėmis dėl statinio įteisinimo ir tokiu būdu ji nepagrįstai patiria išlaidas. Pažymėtina, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

29Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais

Nutarė

31Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Apeliacinės instancijos teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 5. Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinys... 6. Atsakovė M. A. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo... 7. 2013 m. vasario 4 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas atnaujino... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi... 10. Teismas nurodė, kad pareiškėja, pateikdama prašymą atnaujinti procesą... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu atsakovė M. A. M. prašo panaikinti Varėnos rajono... 13. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi tik Statybos įstatymo 6... 14. Apeliantė mano, kad byloje turėtų būti taikomos 1964 m. Tarptautinės... 15. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvos sprendžiamas... 16. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad... 17. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 18. Trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Atskirasis skundas atmestinas.... 21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir... 23. Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus... 24. Pagal teismų suformuotą praktiką procesinė norma dėl naujai... 25. Pareiškėja siekia įteisinti savavališką statybą, kurią 2008 m. kovo 27... 26. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio... 27. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitusio Statybos... 28. Apeliantė skunde nurodo, kad jai trukdoma pasinaudoti jos teisėmis dėl... 29. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis... 30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 31. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti...