Byla 3K-3-453/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo atnaujinto proceso civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams J. K. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), dalyvaujant tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. V. 2007 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinio reikalavimus atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, trečiuoju asmeniu nurodydamas J. K., ir prašydamas panaikinti 2006 m. birželio 29 d. viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens J. K. 2006 m. liepos 18 d. sudarytą darbo sutartį ir įpareigoti administraciją nutraukti darbo sutartį su J. K.; įpareigoti administraciją sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip ankstesnio 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešo konkurso laimėtoju.

6Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvyko viešas konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, kurį jis laimėjo. Šiuos konkurso rezultatus kitoje civilinėje byloje apskundė konkurse dalyvavęs A. V.. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimu A. V. ieškinio reikalavimas panaikinti konkurso rezultatus buvo atmestas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino nurodytą sprendimo dalį ir priėmė naują sprendimą - panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešo konkurso rezultatus. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka, tačiau nebuvo prašyta sustabdyti jį vykdyti iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme. Nepasibaigus Kauno apygardos teismo sprendimo apskundimo kasaciniam teismui trijų mėnesių terminui, Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. birželio 29 d. organizavo naują konkursą toms pačioms VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. 2006 m. birželio 29 d. šio konkurso laimėtoju pripažintas J. K., su kuriuo 2006 m. liepos 18 d. buvo sudaryta darbo sutartis. Tačiau kasacinis teismas, nagrinėdamas atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir ieškovo kasacinius skundus, 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino nurodytą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, dėl jos paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taip patvirtino, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. vykusio viešo konkurso rezultatai yra teisėti ir galiojantys. 2007 m. vasario 8 d. ieškovas iš Alytaus apskrities viršininko administracijos gavo atsakymą, kad ji negali sudaryti su ieškovu darbo sutarties, nes organizavus kitą konkursą su laimėtoju J. K. yra sudaryta darbo sutartis ir nėra juridinio pagrindo atleisti dabartinį direktorių iš einamų pareigų. Ieškovo teigimu, J. K. anksčiau dirbo Alytaus apskrities gydytoju, buvo tiesiogiai susijęs su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priežiūra ir kontrole, todėl, atsistatydinęs iš valstybės tarnybos – apskrities gydytojo pareigų, vienerius metus neturėjo teisės įsidarbinti ligoninėje direktoriumi (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis). J. K. negalėjo dalyvauti 2006 m. birželio 29 d. įvykusiame viešame konkurse dar ir dėl to, kad, dirbdamas apskrities gydytoju, buvo S. Kudirkos ligoninės stebėtojų tarybos, kuri dalyvauja ligoninės valdymo procese, pirmininku. Be to, Alytaus apskrities viršininko administracija, leisdama trečiajam asmeniui dalyvauti konkurse, pažeidė valstybės tarnautojų veiklos etikos principą, nes viešame konkurse leido dalyvauti asmeniui, kuris valstybės tarnyboje buvo atestuotas neigiamai. Ginčai dėl teisėtai įvykusio viešo konkurso pasibaigė tik 2006 m. lapkričio 16 d., todėl sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas rezultatams apskųsti yra praleistas dėl svarbios priežasties – ieškovas tikėjosi, kad Alytaus apskrities viršininko administracija su juo sudarys darbo sutartį pagal 2005 m. rugpjūčio 16 d. teisėtai įvykusio viešo konkurso rezultatus.

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, pripažino negaliojančia darbo sutartį, sudarytą su J. K., įpareigojo atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją nutraukti šią darbo sutartį ir sudaryti darbo sutartį su ieškovu, kaip teisėtu viešo konkurso laimėtoju; įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją po sprendimo įsiteisėjimo per du mėnesius įvykdyti sprendimą, o jei per nustatytą terminą nebus įvykdytas sprendimas, skirti jai 2000 Lt baudą.

8Teismas nustatė, kad ieškovas 2005 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame viešame konkurse teisėtai laimėjo konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti; dėl šio konkurso rezultatų nuo 2005 m. vasaros iki 2006 m. lapkričio 16 d. vyko teisminiai ginčai, kurie buvo išspręsti kasaciniam teismui 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi pripažinus 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio konkurso rezultatų teisėtumą. Teismas sprendė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija, organizuodama naują konkursą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė gerą moralę, nes buvo pateikusi kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo peržiūrėjimo, tačiau po kelių dienų suorganizavo naują konkursą. Teismas nurodė, kad kasaciniam teismui 2006 m. lapkričio 16 d. priėmus nutartį pirminio konkurso rezultatai traktuotini kaip prejudicinis faktas, todėl Alytaus apskrities viršininko administracija besąlygiškai privalėjo vykdyti šią nutartį, tačiau ieškovo teisė sudaryti darbo sutartį su atsakovu nebuvo įgyvendinta. Teismas konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininko administracija, organizuodama antrą konkursą, padarė du pažeidimus, t. y. vadovaudamasi neteisėto konkurso rezultatais, sudarė neteisėtą darbo sutartį su J. K., taip pažeisdama jo interesus, o atsisakydama sudaryti sutartį su ieškovu – ieškovo teisėtus lūkesčius. Trečiasis asmuo žinojo bylos aplinkybes ir, prieš sudarydamas su Alytaus apskrities viršininko administracija darbo sutartį, taip pat turėjo numanyti apie galimus padarinius, todėl dalį kaltės dėl sudarytos neteisėtos darbo sutarties turi prisiimti ir trečiasis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad, kasaciniam teismui pripažinus 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatus teisėtais, 2006 m. birželio 29 d. konkursas laikytinas sandoriu, nesukeliančiu teisėtų teisinių padarinių (CK 1.80 straipsnis). Vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata, teismas niekinio sandorio faktą konstatavo ex officio. Teismas atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti konstatuodamas, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2007 m. vasario 8 d., kai gavo oficialų atsakymą iš atsakovo, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis. Nors ieškovas ieškinį pateikė 2007 m. balandžio 24 d., tačiau atsakovo pažeidimas yra tęstinis, todėl senaties terminas prasidėjo tik pasibaigus tęstiniam pažeidimui.

9Teismas nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje nustatytas draudimas taikytinas tik asmenims, nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje ir įsidarbinantiems pareigose, nepriskirtinose valstybinei tarnybai, o VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigos priskirtinos valstybinei tarnybai, nes ši ligoninė yra viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto; direktorius pagal ligoninės įstatų 17, 18, 21 punktus yra įstaigos administracijos vadovas, turintis plačius administracinius įgaliojimus. J. K. galėjo dalyvauti 2006 m. birželio 29 d. konkurse būdamas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės stebėtojų tarybos pirmininku, nes stebėtojų tarybos nariai ligoninės valdymo procese dalyvauja tik kaip stebėtojai, taryba nesusijusi su konkurso rezultatų priėmimu. J. K. neigiama atestacija buvo panaikinta ir nereikšminga, vertinant jo galimybes dalyvauti konkurse.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 17 d. nutartimi patenkino atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens J. K. apeliacinius skundus – panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimą ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą, patikslinant, kad atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K. 2006 m. liepos 18 d. sudaryta darbo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad, kasaciniam teismui 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, pripažinus pirminio viešo konkurso rezultatus teisėtais, Alytaus apskrities viršininko administracija, vykdydama šią nutartį (CPK 18, 362 straipsniai), turėjo sudaryti darbo sutartį su ieškovu. Su J. K. sudaryta darbo sutartis galėjo būti nutraukta Alytaus apskrities viršininko administracijos iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis).

13Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo elgesys, kai, apskundus Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą kasacine tvarka, 2006 m. birželio 29 d. vykdomas naujas viešas konkursas toms pačioms pareigoms eiti, negali būti pripažintas teisingu, sąžiningu ir protingu (CK 1.5 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatus neteisėtais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), nes toks Alytaus apskrities viršininko administracijos elgesys buvo pagrindas ieškovui tikėtis, kad kasacinio teismo nutartis bus vykdoma gera valia. Panaikinus viešo konkurso dėl priėmimo į darbą rezultatus kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, konkursą laimėjęs asmuo netenka šios specialiosios teisės. Ligoninės vadovo darbo sutarties sudarymo pagrindas yra viešo konkurso rezultatai (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnis). Pripažinus viešo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kadangi darbo teisėje restitucija negalima, tai ginčijama darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Dėl ieškinio senaties termino taikymo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, nes ieškovas apie tai, kad Alytaus apskrities viršininko administracija atsisako sudaryti darbo sutartį su juo remdamasis antrojo viešo konkurso rezultatais, sužinojo tik 2007 m. vasario 8 d., kai gavo Alytaus apskrities viršininko administracijos atsakymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, pripažinus pirminio viešo konkurso rezultatus teisėtais, ieškovo teisei sudaryti darbo sutartį įgyvendinti antrojo viešo konkurso rezultatai savaime netrukdė, todėl ieškovas negalėjo anksčiau, nei kad Alytaus apskrities viršininko administracijos atsiuntė savo atsakymą, suvokti, jog jo teisės yra pažeistos dėl antrojo viešo konkurso. Ieškovas 2007 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą praleidęs vieno mėnesio sutrumpintą ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimui pripažinti viešo konkurso rezultatus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškinio senaties terminą konstatuodamas, kad aplinkybę, jog dėl pirminio viešo konkurso rezultatų bylinėjimasis truko ir pasibaigus ginčo konkursui, pripažino svarbia. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes (ginčo sudėtingumą, atsakovo nesąžiningumą, ieškinio senaties termino pobūdį ir kt.), todėl pagrįstai nagrinėjamoje byloje atnaujino ieškinio senaties terminą.

142009 m. lapkričio 5 d. trečiasis asmuo J. K. pareikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydamas, kad teismai nusprendė dėl jo teisių ir pareigų – jo ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sudaryta darbo sutartis pripažinta negaliojančia, todėl pareiškėjas į bylą turėjo būti įtrauktas atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteiktos visos procesinės teisės, kurios suteikiamos bylos šalims (CPK 42 straipsnis).

15Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtrauktas J. K. turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovu, kad galėtų pasinaudoti savo kaip atsakovo procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad yra visos įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir saugomus interesus, pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi įstatyme nustatytu terminu, prie prašymo pridėti įrodymai ir byloje esantys įrodymai pagrindžia proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 straipsnio 2 dalis).

16Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi pakeitė trečiojo asmens J. K. procesinę padėtį į atsakovo.

172010 m. liepos 27 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį – J. K. nurodė atsakovu.

18II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

19Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo J. K. prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį: vietoje atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos nurodant atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; vietoje trečiojo asmens J. K. nurodant atsakovą J. K., nustatant, kad 2006 m. liepos 18 d. darbo sutartis su atsakovu J. K. tampa negaliojanti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimą ir palikus galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą, patikslinant, kad atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K. 2006 m. liepos 18 d. sudaryta darbo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, Alytaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (2.3) P-40 atsakovas J. K. buvo atleistas iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų, nutraukiant su juo 2006 m. liepos 18 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 237 DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. (2.3) P-408 ieškovas priimtas į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. T-259 buvo nutraukta 2009 m. gruodžio 15 d. darbo sutartis su ieškovu kaip VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriumi pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad senaties termino eigos pradžia yra 2007 m. vasario 8 d., kai ieškovas gavo oficialų atsakymą iš atsakovo, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis, atitinka termino eigos pradžios nustatymo objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, nes tada ieškovas suvokė, kad antrojo konkurso rezultatas ir jo padariniai pažeidžia jo teises. Nei ieškovas, nei J. K. nėra atsakingi už 2006 m. birželio 29 d. konkurso organizavimą, nepasibaigus teisminiams ginčams, už jo padarinius. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą, atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmus, ieškinio senaties termino pobūdį, pagrįstai ieškinio senaties praleidimo priežastis – bylinėjimąsi, kuris truko ir pasibaigus antrojo viešo konkurso apskundimo terminui, ir ieškovo pagrįstą tikėjimą, kad su juo bus sudaryta darbo sutartis – pripažino svarbiomis (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnio 3, 4 d., CPK 3 straipsnio 6 dalis). Teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui buvo atnaujintas ieškinio senaties terminas viešo konkurso rezultatams apskųsti, yra pagrįsta ir teisėta, nes priešingu atveju būtų paneigtas kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties privalomumas.

22Dėl viešo konkurso rezultatų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje nustatytas draudimas taikytinas tik asmenims, nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje ir įsidarbinantiems pareigose, nepriskirtinose valstybinei tarnybai, o VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigos priskirtinos valstybinei tarnybai, nes ši ligoninė yra viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, o direktorius pagal ligoninės įstatų 17, 18, 21 punktus yra įstaigos administracijos vadovas, turintis plačius administracinius įgaliojimus. J. K. galėjo dalyvauti 2006 m. birželio 29 d. konkurse, būdamas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės stebėtojų tarybos pirmininku, nes stebėtojų tarybos nariai ligoninės valdymo procese dalyvauja tik kaip stebėtojai, taryba nesusijusi su konkurso rezultatų priėmimu. J. K. neigiama atestacija buvo panaikinta ir nereikšminga, vertinant jo galimybes dalyvauti konkurse.

23Pirmosios instancijos teismas sutiko su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime nurodytais motyvais dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, organizuojant 2006 m. birželio 29 d. konkursą. Pagal Viešo konkurso Alytaus apskrities viršininko administracijai pavaldžių sveikatos priežiūros biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatų, patvirtintų Alytaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (1.2) V-166, 5 punktą už konkursų organizavimą ir šių nuostatų laikymąsi atsakingas Alytaus apskrities viršininko administracijos vadovas. Alytaus apskrities viršininko administracijos elgesys, kai pati pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau organizavo naują konkursą, negali būti pripažintas teisingu, sąžiningu ir protingu (CK 1.5 straipsnis). Kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria pirminis konkursas pripažintas teisėtu, yra pagrindas vertinti 2006 m. birželio 29 d. konkurso sukeliamus teisinius padarinius. Nepanaikinus antrojo konkurso rezultatų būtų paneigtas kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties privalomumas; pirminio viešo konkurso rezultatų teisėtumas yra prejudicinis faktas. Taigi teismo sprendimas pripažinti ginčo konkurso rezultatus neteisėtais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) yra pagrįstas ir teisėtas.

24Dėl darbo sutarties negaliojimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. K. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos) 2006 m. liepos 18 d. darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo šio sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 2 dalis). Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo dalis tikslintina dėl darbo sutarties negaliojimo laiko, Alytaus apskrities viršininko administracijos likvidavimo ir trečiojo asmens J. K. procesinės padėties pakeitimo į atsakovo. Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo pašalintini motyvai dėl J. K. kaltės.

25Dėl įpareigojimo sudaryti darbo sutartį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, buvo pripažinti pirminio viešo konkurso rezultatai teisėtais. Pripažinus antrojo viešo konkurso rezultatus neteisėtais, valstybė, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, turi sudaryti su ieškovu darbo sutartį. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo sudaryti darbo sutartį su ieškovu nekeistina, ją patikslinant dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, įstojimo į bylą vietoje likviduotos Alytaus apskrities viršininko administracijos. Pripažinus negaliojančia darbo sutartį, atsakovo J. K. galimus patirtus neigiamus teisinius padarinius turėtų prisiimti atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.81 straipsnio 2 dalis).

26Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį.

27Teisėjų kolegija nurodė, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, kai procesas byloje atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, visa byla peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-544/2004). Atnaujinus procesą nurodytu pagrindu ir bylą peržiūrint iš naujo, būtina nustatyti, ar teismai sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų ir ar nepažeidė šių asmenų teisių arba įstatymo saugomų interesų. Atnaujinus procesą, aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. individuliai įmonė, bylos Nr. 3K-3-187/2006).

28Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. K., dalyvaudamas byloje trečiojo asmens teisėmis, tuos pačius argumentus šioje byloje jau buvo išdėstęs atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Kasacinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje jau yra pasisakęs dėl J. K. argumentų. Dėl ieškinio senaties kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, nes ieškovas apie tai, kad Alytaus apskrities viršininko administracija atsisako sudaryti darbo sutartį su juo remdamasi antrojo viešo konkurso rezultatais, sužinojo tik 2007 m. vasario 8 d., pažymėjo, kad ieškovas negalėjo anksčiau, nei kad gavo Alytaus apskrities viršininko administracijos atsakymą, suvokti, jog jo teisės yra pažeistos dėl antrojo viešo konkurso ir padarė išvadą, jog remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Dėl viešo konkurso rezultatų kasacinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas organizuoti naują viešą konkursą, kai teisminis ginčas dar vyksta, traktuotinas kaip atsakovo rizikos ir atsakomybės prisiėmimas dėl galimų padarinių, ir konstatavo, kad konkurso rezultatai neteisėti, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Dėl darbo sutarties negaliojimo kasacinis teismas pažymėjo, kad, pripažinus viešo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovas J. K. iš esmės ginčija kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties išvadas. Pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą, pakeitė J. K. procesinę padėtį į atsakovo. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, jokių naujų esminių bylos aplinkybių nebuvo nustatyta. Vien dėl to fakto, kad pasikeitė J. K. procesinė padėtis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama jo apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, neturi pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti kitokių išvadų negu kasacinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje.

29III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

30Kasaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti, ieškinį atmesti, taikyti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą – grąžinti J. K. į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigas, priteisti jam iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už laiką nuo atleidimo iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias įrodantys dokumentai pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

311. Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo. Teismai neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Teismai nepagrįstai nevertino, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatus ir neprašė pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko administracijos atsisakymo priimti ieškovą dirbti VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Ieškovui buvo žinoma apie konkurso organizavimą ir kad J. K. 2006 m. birželio 29 d. buvo pripažintas nugalėtoju. Dėl to ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. birželio 29-osios – konkurso dienos. 2006 m. birželio 29 d. konkursas ir 2007 m. vasario 8 d. atsisakymas sudaryti darbo sutartį yra du savarankiški juridiniai faktai. Be to, ieškovo reikalavimas sudaryti su juo darbo sutartį buvo grindžiamas pirmojo 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatais. Taigi nėra jokių objektyvių priežasčių ieškinio senaties termino dėl 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatų panaikinimo skaičiuoti nuo 2007 m. vasario 8 d. rašto, kuriuo atsisakyta su ieškovu kaip su pirmojo konkurso laimėtoju, sudaryti darbo sutartį. Ieškovas galėjo pareikšti ieškinį dėl 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir prašyti sustabdyti bylą (CPK 163 straipsnis).

322. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad vykęs teisminis ginčas dėl 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatų buvo svarbi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Atsakovo nuomone, šie konkursai tarpusavyje nesusiję. Be to, bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti ieškovo veiksmus po kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 išaiškinta, kad, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti, ar po to, kai nurodytos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatų ginčijimo kreipėsi tik 2007 m. balandžio 24 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo. Be to, akivaizdu, kad tai, jog teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso, nesudarė ieškovui objektyvių kliūčių nepraleidžiant ieškinio senaties termino 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatams apskųsti. Teismai neįvertino viešojo intereso, t. y. kad ligoninė, kaip visuomenės sveikatą užtikrinanti įstaiga, turi turėti nuolatinį vadovą, kurio parinkimas negali tęstis nepagrįstai ilgai.

333. Dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismai nenurodė, kokiu DK įtvirtintu darbo sutarties nutraukimo pagrindu turėtų būti nutraukta darbo sutartis su J. K.. DK nenumato darbo sutarties negaliojimo, nes darbo sutartyje, jeigu ji būtų pripažinta negaliojančia, neįmanoma restitucija. DK 124 straipsnyje nenustatytas darbo sutarties pasibaigimas dėl to, kad darbo sutartis būtų pripažinta negaliojančia ar kad teismo sprendimu į tas pareigas paskiriamas kitas asmuo. Įgyvendinant darbo įstatymus turi būti vadovaujamasi darbuotojui naudingesne nuostata, todėl DK negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. taip, kad DK numato darbo sutarties pripažinimą negaliojančia (DK 11 straipsnio 2 dalis). Darbo sutartis neprieštaravo jokioms imperatyviosioms teisės normoms – teismas yra pripažinęs, kad J. K. galėjo dalyvauti konkurse ir galėjo būti paskelbtas konkurso nugalėtoju, viešas konkursas buvo atliktas be procedūrinių pažeidimų, buvo paskelbtas, pravestas ir darbo sutartis su jo nugalėtoju buvo sudaryta įsigaliojus teismo sprendimui, kuriuo ankstesnis viešas konkursas į tas pačias pareigas buvo pripažintas negaliojančiu.

344. Dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbo sutartis gali būti nutraukta tik DK ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 punktas). DK, Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nereglamentuoja darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju, į kurio pareigas teismas priima sprendimą priimti kitą asmenį. Remiantis DK 9 straipsnio 1 dalimi tokiu atveju taikytinos DK 297 straipsnio nuostatos. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su ieškovu negalėtų būti sudaryta dėl organizacinių ir kitų panašių priežasčių, t. y. todėl, kad darbo sutartis jau buvo sudaryta su J. K.. Teismo įpareigojimas nutraukti su J. K. sudarytą darbo sutartį nepagrįstai pablogino jo padėtį, nes faktiškai dėl galimų neteisėtų Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, rengiant abu viešus konkursus, neigiamų padarinių patyrė būtent J. K., kurio kaltė sdėl konkursų vykdymo galimų pažeidimų nenustatyta.

355. Dėl CK 6.952 straipsnio 2 dalies taikymo. Remiantis DK 9 straipsnio 2 dalimi ir CK 1.1 straipsnio 3 dalimi pagal analogiją teismai turėjo taikyti CK 6. 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad jeigu laimėjusiam konkursą asmeniui nesuteikiama teisė, jis negali reikalauti ją suteikti, o gali reikalauti tik atlyginti nuostolius. Taigi negalima suvaržyti konkurso organizatoriaus valios ir atimti iš jo teisės organizuoti naują konkursą, jeigu laimėtojas jam yra dėl kokių nors priežasčių nepriimtinas. Jeigu teismai būtų tinkamai pritaikę materialiosios teisės normas, tai su J. K. sudaryta darbo sutartis nebūtų buvusi pripažinta negaliojančia ir nutraukta, o ieškovas nebūtų priimtas į ginčo pareigas – jam būtų buvę atlyginti nuostoliai.

366. Dėl kasacinio teismo nutarties vykdymo sustabdymo. Kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties vykdymas buvo sustabdytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Tačiau ši Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis Alytaus apskrities viršininko administracijos nebuvo vykdoma, J. K. iš darbo buvo atleistas. Ieškovas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. eina VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigas. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 1 d. ieškovas dar nebuvo nutraukęs darbo santykių su ankstesniu darbdaviu. Neįvykdžius Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties nuolat pažeidžiamos J. K. teisės, o darbo sutartis, sudaryta su ieškovu, pripažintina neteisėta ir turi būti nutraukta. Alytaus miesto savivaldybės administracija, kaip VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės steigėja, turi būti įpareigota sudaryti darbo sutartį su J. K. ir išmokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

377. Dėl teisių į tinkamą teismo procesą ir būti išklausytam principų, CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 23 d. nutartyje savo sprendimą, kad nėra pagrindo tenkinti J. K. prašymo atmesti ieškinį, iš esmės argumentavo tik tuo, kad tariamai dėl visų argumentų jau yra pasisakęs kasacinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje. Pažymėtina, kad, atnaujinus procesą, byla nagrinėjama iš pradžių, o byloje anksčiau priimti sprendimai netenka teisinės galios, jais remtis nagrinėjant bylą atnaujintame procese negalima. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, įrodymų vertinimo, todėl prieštarauja CPK 331 straipsnio 4 daliai, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktikai ir yra absoliučiai negaliojanti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. Telšių apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-62/1999; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 305-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bokštas“ v. Vilniaus miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-512/2002; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su J. K. neteisėtu atleidimu iš darbo VšĮ Alytaus apskrities V. Kudirkos ligoninėje, nors kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo vykdymas ir buvo sustabdytas, taip pat dėl argumentų, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nuostatos, jog J. K. galimus patirtus neigiamus teisinius padarinius turėtų prisiimti atsakovė Lietuvos Respublika. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė esminius civilinio proceso teisės į tinkamą teismo procesą bei teisės būti išklausytam (audiatur et altera pars) principus.

388. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 370 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jokių naujų esminių bylos aplinkybių nebuvo nustatyta, J. K. procesinės padėties pasikeitimas nedaro jokios įtakos kasacinio teismo išaiškinimams dėl konkurso rezultatų panaikinimo, taigi paneigė bylos nagrinėjimo atnaujintame procese esmę (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. BAB „Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir CPK 366 straipsnio 1 dalį, pagal kurią naujai paaiškėjusios bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, sudaro savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o šiuo atveju procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Taigi buvo neteisingai nustatytos bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-544/2004, nurodyta, kad tuo atveju, kai procesas byloje atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), visa byla peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nutartį iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – teismai negali nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismo suformuoto precedento, nurodo, kad kasacinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje jau pasisakė dėl visų J. K. argumentų. Tačiau pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismų praktika nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

39Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas iki 2010 m. sausio 17 d. ištaisyti ieškinio turinį, nurodant, kad, to nepadarius, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas. Ieškovas ieškinį pateikė tik 2010 m. liepos 27 d., t. y. po to, kai Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Taigi teismai pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 296 straipsnio 3 dalį, nes ieškovui neištaisius ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą jį nagrinėjo, nors turėjo palikti nenagrinėtą.

40Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš J. K. 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Nurodomi šie argumentai:

411. Dėl proceso atnaujinimo. Procesas šioje civilinėje byloje buvo atnaujintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų išsprendimo teismo sprendimu. Galimybė skųsti instancine tvarka nutartį, kuria procesas atnaujintas, įstatyme nenustatyta, nes tokios teismo nutarties priėmimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Atnaujinus procesą, aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. individuliai įmonė, bylos Nr. 3K-3-187/2006). Tačiau šiuo atveju procesas buvo atnaujintas nesant tam teisinio pagrindo, šiurkščiai pažeidus CPK nuostatas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Atsakovas J. K. iki proceso atnaujinimo civilinės bylos nagrinėjimo procese dalyvavo (CPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau kaip trečiasis asmuo. Taigi J. K. aktyviai dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą, todėl jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Tai reiškia, kad procesas nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas nesant tam teisinio pagrindo (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

422. Dėl ginčo nagrinėjimo po proceso atnaujinimo, nepasikeitus teisinei situacijai. Teismas, nagrinėdamas bylą po proceso atnaujinimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ž. v. AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-347/2010). Šioje byloje J. K. dalyvaudamas bylos nagrinėjimo procese kaip trečiasis asmuo turėjo galimybę imtis efektyvios savo teisių gynybos, išskyrus tai, jog neturėjo teisės pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį, pareikšti priešieškinį. Tačiau, atnaujinus procesą, šiomis atsakovui priskirtomis procesinėmis teisėmis J. K. nesinaudojo, kelia tuos pačius argumentus dėl ieškinio tariamo nepagrįstumo, kaip ir dalyvaudamas byloje trečiuoju asmeniu. Dėl visų J. K. kasaciniame skunde dėstomų argumentų nepagrįstumo yra pasisakęs kasacinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, kuria iš esmės buvo paliktas galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimas. Nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ir nesant jokių naujų įrodymų, analogiškos situacijos teisinis aiškinimas negali būti kitoks, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio saugumo principas, kuris yra vienas iš esminių teisinės valstybės principo, įtvirtinto Konstitucijoje, elementų. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas formuojamoje teismų praktikoje daug kartų konstatavo, kad nediskriminavimo (lygiateisiškumo) principas reikalauja, jog panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos nebūtų traktuojamos vienodai. J. K. pakartotinai nurodomi argumentai nesudarė teisinio pagrindo Alytaus rajono apylinkės teismui atnaujinus procesą byloje ir išnagrinėjus bylą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 371 straipsnio l dalies 3 punktas).

433. Teismo pareiga atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

44Kasacinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje konstatavo, kad 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatai yra neteisėti, darbo sutartis, sudaryta Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K., pripažintina negaliojančia, ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Pažymėtina, kad procesas byloje buvo atnaujintas ne dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, todėl, pasikeitus J. K. procesinei padėčiai ir atnaujinus procesą, nebuvo nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą naikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir ieškininio reikalavimą atmesti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad pasikeitė J. K. procesinė padėtis, negali turėti įtakos nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams. Priešingu atveju būtų nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, kai išnagrinėtos bylos ratio decidendi iš esmės visiškai sutampa.

45Ieškovo nuomone, šioje byloje nėra pagrindo formuoti naujos teismų praktikos; turi būti atsižvelgiama į jurisprudencijos tęstinumo svarbą. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamais byloje klausimais, tarp jų – ir dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, nėra prieštaringa (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio rajono skyrius v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2004).

464. Dėl teismo nutarties motyvų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio ryšio statyba“ v. Surdoko individuali hidrogeologijos firma „Artezija“, bylos Nr. 3K-3-42/2011). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nenaikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; kt.). Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Angel Angelov v. Bulgana, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; kt.). Taigi skundžiama teismo nutartis galėtų būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu tik tuomet, jeigu joje iš esmės visiškai nebūtų motyvų arba bylos medžiaga neleistų padaryti išvados, kokiais teisiniais argumentais buvo priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas (nutartis). Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyti kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties argumentai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutiko ir jais remdamasis J. K. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodė, kad neturi pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybių, negu jas įvertino, ir daryti kitokių išvadų nei padarė kasacinis teismas.

475. Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto. Ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas remiantis tik įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 296 straipsnis). Ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti trečiojo asmens J. K. procesinę padėtį į atsakovo, kartu nurodant, jog, to nepadarius, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas. Ieškovui nesutikus su tokiu teismo pasiūlymu, ieškinį palikti nenagrinėtą nebuvo teisinio pagrindo, nes ieškinys atitiko ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Asmens, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, parinkimas yra ieškovo prerogatyva ir dispozityvumo bei rungimosi principų civiliniame procese išraiška (CPK 12, 13 straipsniai).

486. Dėl tariamo teismo sprendimo nevykdymo. Kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis buvo įvykdyta 2009 m. lapkričio 2 d. sudarius darbo sutartį su ieškovu; J. K. iš darbo atleistas anksčiau – 2009 m. spalio 23 d. (CPK 18 straipsnis, 362 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nereglamentuota, kada turėtų būti pradedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymas. Teismo sprendimo įvykdymas dažniausiai sietinas su pažeistų teisių atkūrimu, todėl turi būti stengiamasi kaip įmanoma greičiau įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį. Aplinkybė, kad 2009 m. lapkričio 11 d. ieškovas nebuvo nutraukęs darbo santykių su ankstesniu darbdaviu, nekeičia situacijos esmės, nes ieškovas jau ėjo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigas. Ieškovo atleidimo klausimą iš ankstesnės darbovietės turėjo patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės taryba savo sprendimu, todėl atleidimo data iš ankstesnės darbovietės išimtinai nuo ieškovo valios nepriklausė.

49Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Nurodoma, kad ši byla jau buvo išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir priimta galutinė ir neskundžiama 2009 m. spalio 23 d. nutartis. Procesas iš esmės buvo atnaujintas tik formaliai pakeitus trečiąjį asmenį į atsakovą. J. K. nagrinėjant šią bylą dalyvavo nuo pat pradžių ir aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju teismai tinkamai taikė ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, nes ieškovas apie tai, kad apskrities viršininko administracijos viršininkas atsisako sudaryti darbo sutartį su juo remdamasis antrojo viešo konkurso rezultatais sužinojo tik 2007 m. vasario 8 d., kai gavo atsakovo atsakymą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas sprendė vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Antrojo konkurso rezultatai buvo tik formali kliūtis darbo sutarčiai su ieškovu sudaryti, nes, kasaciniam teismui priėmus 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį, darbdavys turėjo teisę nutraukti anksčiau sudarytą darbo sutartį neteismine tvarka pagal DK 129 straipsnį. Sprendimas, kuriuo ieškovui buvo atnaujintas ieškinio senaties terminas viešo konkurso rezultatams apskųsti, yra pagrįstas ir teisėtas, priešingu atveju būtų paneigtas kasacinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties privalomumas.

50Specialiųjų teisės aktų imperatyviai nustatyta, kad ligoninės vadovo darbo sutarties sudarymo pagrindas yra viešo konkurso rezultatai (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnis). Pripažinus viešo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima, ginčijama darbo sutartis pripažintina negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Atsakovo J. K. darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu šiuo atveju taikytinas DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio rajono skyrius v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2004).

51Kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties vykdymas buvo sustabdytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Alytaus apskrities viršininkas, vykdydamas kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį, 2009 m. spalio 23 d. atleido J. K. iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų ir nutraukė 2006 m. liepos 18 d. darbo sutartį Nr. 237 DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. (23.)P-408 priėmė ieškovą į darbą nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ir pasirašė su juo darbo sutartį, kuri įsigaliojo 2009 m. lapkričio 2 d. Taigi Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimas ir kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis buvo įvykdyti visiškai iki kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties vykdymo sustabdymo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi.

52Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad nesutinka su kasacinio skundo reikalavimu priteisti iš savivaldybės administracijos J. K. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Sprendimus, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, priiminėjo buvusi Alytaus apskrities viršininko administracija, todėl nėra jokių teisinių pagrindų savivaldybei biudžeto sąskaita patirti dėl to žalą. Savivaldybė nėra Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės steigėja. Likvidavus Alytaus apskrities viršininko administraciją jos teisių ir pareigų perėmėja tapo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Savivaldybei perduotos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės savininko teisės ir pareigos, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo iš jos reikalauti atlyginti J. K. žalą, kurios ji nesukėlė ir negalėjo sukelti.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

55Dėl bylos nagrinėjimo ribų

56Kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas lemia bylos šalys, todėl kasacinis teismas peržiūri apskųstą teismo procesinį sprendimą neperžengdamas kasaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Peržengti kasacinio skundo ribas teismas turi teisę tik tokiais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tačiau draudimas peržengti kasacinio skundo ribas nereiškia, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, turi nagrinėti tik kasaciniame skunde nurodytus teisinius argumentus. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio laikymasis užtikrina šalių lygiateisiškumą, teisėjų nešališkumą. Šis principas taip pat užtikrina šalių teisę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir taip pasiekti įrodinėjimo tikslą. Viena iš priemonių nustatyti šiuos duomenis yra šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje, raštu jie gali būti pateikti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsiliepime į ieškinį (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir kituose CPK 110 straipsnyje nurodytuose dokumentuose, tarp jų – atsiliepime į kasacinį skundą. Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį šalys privalo raštu pateikti atsiliepimus į kasacinį skundą, kuriuose išdėsto išsamius nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuotus pagrindus. Kasacinio teismo rėmimasis teismų byloje nustatytais faktais ir teisiniais argumentais, nenurodytais kasaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į kasacinį skundą, nelaikomas išėjimu už kasacinio skundo ribų, nes atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai yra susiję su kasacinio skundo argumentais ir juos kasacinis teismas privalo analizuoti, priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – šalies teisė būti išklausytai (audiatur et altera pars). Taigi teisėjų kolegija nurodo, kad bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas lemia kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti kasacijos pagrindą sudarantys teisiniai argumentai.

57Nagrinėjamoje byloje kasacinis skundas paduotas atsakovo; ieškovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, nurodydamas nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu argumentus, tarp jų – ir dėl be teisėto pagrindo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą atnaujinto proceso. Bylą nagrinėję teismai nevertino bylos atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, nors ieškovas teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose ne kartą kėlė proceso atnaujinimo teisėtumo klausimą. Procesas šioje byloje atnaujintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi, nurodant, kad trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. K. turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovu, kad galėtų pasinaudoti savo kaip atsakovo procesinėmis teisėmis; sprendė, kad nustatyti visi proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą pagrindai. Atnaujinęs procesą pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš naujo ir priėmė nutartį atmesti atsakovo J. K. prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje rėmėsi kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties išvadomis dėl bylos esmės, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos teisingam išnagrinėjimui šiuo atveju esminę teisinę reikšmę turi būtent atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai dėl proceso atnaujinimo byloje teisėtumo, todėl sprendžia, kad būtina pasisakyti šiuo klausimu.

58Dėl teismo, nagrinėjančio bylą atnaujinus procesą, teisės spręsti dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo

59Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo, civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006, yra konstatavęs, kad, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo. Remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi dalyvaujantys byloje asmenys negali skųsti teismo nutarties, kuria atnaujinamas procesas, ir taip užkirsti kelią bylos nagrinėjimui atnaujinus procesą; atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks draudimas grindžiamas tuo, kad teisės teikti argumentus byloje dalyvaujantys asmenys nepraranda turėdami galimybę juos išsakyti apeliacine tvarka skųsdami teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla atnaujinus procesą išsprendžiama iš esmės (CPK 371 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011, išaiškino, kad taisyklė dėl negalimumo svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, turi būti taikoma ribotai, t. y. draudimas spręsti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet netaikomas jo pagrįstumo įvertinimui iš naujo nagrinėjant bylą, nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad atnaujintas procesas turi būti tęsiamas ir negali būti nutrauktas vien dėl to, kad pagrindo atnaujinti procesą iš tiesų nebuvo. Tačiau procesą atnaujinus CPK 366 straipsnio 1 dalies atitinkamo punkto pagrindu byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti argumentus dėl nepagrįstai atnaujinto proceso skųsdami aukštesniajai instancijai CPK 371 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtą teismo procesinį sprendimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje dalyvaujantis asmuo, nesutinkantis su proceso atnaujinimu, turi teisę bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui teikti paaiškinimus, įrodymus, jo manymu, paneigiančius proceso atnaujinimo pagrindą, esant galimybei priklausomai nuo proceso atnaujinimo pagrindo ir laikantis CPK 141, 143 straipsnių nuostatų tikslinti procesinius dokumentus, kuriuose gali būti išdėstomi nesutikimo su proceso atnaujinimu argumentai, ir pan. Jeigu atnaujinus procesą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą, paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudariusi aplinkybė neatitinka jai keliamų reikalavimų, tai teismas turi priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti.

60Nagrinėjamoje byloje procesas buvo atnaujintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi trečiojo asmens J. K. prašymu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pagal CPK 371 straipsnio 3 dalį nurodyta teismo nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau, minėta, tokiu atveju byloje dalyvaujantys asmenys turėjo teisę nurodyti argumentus dėl nepagrįstai atnaujinto proceso savo procesiniuose dokumentuose, teikdami paaiškinimus teismui, taip pat skųsdami aukštesniajai instancijai CPK 371 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtą teismo procesinį sprendimą. Argumentus dėl nepagrįstai atnaujinto proceso ieškovas nurodė 2010 m. sausio 14 d. pareiškime dėl teisėjo nušalinimo, 2010 m. balandžio 28 d. atsiliepime į J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo peržiūrėjimo (šis sprendimas apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo), 2011 m. sausio 11 d. atsiliepime į J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas spręsti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti netaikomas jo pagrįstumo vertinimui iš naujo nagrinėjant bylą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacine tvarka skundžiamose Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartyse, priimtose atnaujinus procesą ir bylą nagrinėjant iš naujo, nepagrįstai nespręsta ir nepasisakyta dėl proceso atnaujinimo pagrindą sudariusios aplinkybės reikšmės procesiniam sprendimui (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Ieškovui keliant šį klausimą procesiniuose dokumentuose ir teismams sprendžiant dėl šioje byloje priimto Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma turėjo būti įvertintos proceso atnaujinimo aplinkybės, nes pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinio nagrinėjimo ribos turi būti apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. atnaujinus procesą byloje teismai patikrina priimto sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui atsiliepime į kasacinį skundą keliant klausimą dėl nepagrįstai byloje atnaujinto proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra svarbu pasisakyti dėl šios bylos proceso atnaujinimo pagrindo.

61Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo

62Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris lemia pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, § 51-52, ECHR 2003-IX). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Kot v. Russia, no. 20887/03, § 24, 18 January 2007). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., Protsenko v. Russia, no. 13151/04, § 26, 31 July 2008).

63CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (audiatur et altera pars). Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

64Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-108/2009). Taigi akivaizdu, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų; tam pagrįsti jis turi teismui pateikti įrodymus, išdėstyti savo argumentus, ir, minėta, nurodyti sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą momentą. Kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

65Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, prašant panaikinti 2006 m. birželio 29 d. viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens J. K. 2006 m. liepos 18 d. sudarytą darbo sutartį, įpareigoti administraciją nutraukti darbo sutartį su J. K. ir sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu. J. K. ieškinyje buvo nurodytas trečiuoju asmeniu, jo procesinė padėtis bylos nagrinėjimo metu iki proceso atnaujinimo nesikeitė. J. K. viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai naudojosi savo kaip trečiojo asmens teisėmis: teikė teismui procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, jis ir jo atstovas teikė paaiškinimus, prašymus. Taigi akivaizdu, kad jis dalyvavo nagrinėjant bylą iki proceso atnaujinimo, jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog J. K. neturi atsakovo procesinės padėties byloje, šis nurodė 2009 m. rugpjūčio 20 d. atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą, tačiau kasacinis teismas, 2009 m. spalio 23 d. priimdamas nutartį, nelaikė šios aplinkybės pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K. iki proceso atnaujinimo turėjo galimybę ginti, jo manymu, dėl procesinės padėties apribotas pažeistas teises ir interesus CPK įtvirtintais sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudojantis instancine teismų sistema, ką jis, pagal byloje esančius duomenis, ir darė. J. K. kreipimasis dėl proceso atnaujinimo šioje byloje traktuotinas kaip siekimas papildomo proceso ginče, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tikintis kitokio teismo sprendimo. Minėta, pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Faktas, kad nebuvo bylos atnaujinimo pagrindo, tačiau procesas buvo atnaujintas ir byla nagrinėjama toliau, lemia atnaujintame procese bylą nagrinėjusių teismų nustatytas tas pačias faktines aplinkybes ir tas pačias teisines išvadas. Dėl to teisėjų kolegija, konstatavusi, kad šioje byloje nebuvo bylos atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, neturi pagrindo naikinti skundžiamos iš esmės teisėtos teismo nutarties.

66Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia nepasisakyti dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, nes, konstatavus, kad nebuvo bylos atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, lemiančios pakartotinio bylos nagrinėjimo ribas (CPK 370 straipsnio 4 dalis), jie pripažintini teisiškai nereikšmingais bylos teisingam išnagrinėjimui.

67Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje nenustatytas (CPK 346 straipsnis).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

69Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 84,43 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Be to, ieškovui iš kasatoriaus priteistina 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

71Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

72Priteisti ieškovui A. V. iš kasatoriaus J. K. 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

73Priteisti valstybei iš kasatoriaus J. K. 84,43 Lt (aštuoniasdešimt keturis Lt 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kasaciniame teisme.

74Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.