Byla 3K-3-356-915/2017
Dėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimų panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ bankroto byloje pagal trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko skundą dėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kreditorių komiteto teisės parduoti bankrutavusios įmonės reikalavimo teises įgyvendinimo ir galimybės kreditoriui perimti neparduotas bankrutavusios įmonės reikalavimo teises.
  2. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2015 m. kovo 3 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimus 3–6 darbotvarkės klausimais.
  3. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi UAB „Longista“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Vantolina“ (toliau – bankroto administratorė). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Longista“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. rezoliucija bankroto administratorei pratęstas terminas iki 2017 m. balandžio 1 d. įmonės likvidavimo procedūrai užbaigti.
  4. Skunde nurodyta, kad 2015 m. kovo 3 d. bendrovės kreditorių komiteto posėdžio 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti BUAB „Longista“ 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt) reikalavimo teisių Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-429-210/2015 (toliau – civilinė byla Nr. 1) ir 89 073,56 Eur (307 553,20 Lt) finansinio reikalavimo, patvirtinto 2011 m. spalio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-77-124/2015 (toliau – civilinė byla Nr. 2), pardavimo tvarką;
  5. Kreditorių komiteto posėdžio 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto posėdžio sprendimą 6-uoju darbotvarkės klausimu nuo sprendimo priėmimo momento.
  6. Kreditorių komiteto posėdžio 5-uoju darbotvarkės klausimu nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimo sprendimą 5-uoju darbotvarkės klausimu nuo sprendimo priėmimo momento.
  7. Kreditorių komiteto posėdžio 6-uoju darbotvarkės klausimu nutarta, atlikus visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytas procedūras, kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  8. Trečiojo asmens teigimu, skundžiami kreditorių komiteto nutarimai nepagrįsti. 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta nauja bankrutavusios bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarka, kurioje vėl buvo nurodyta galimybė 749 352,96 Eur reikalavimo teisę Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 1 ir 89 073,56 Eur finansinį reikalavimą, patvirtintą civilinėje byloje Nr. 2, parduoti už ne mažesnę kaip bendrą 14 400 Eur (atitinkamai 13 000 Eur ir 1400 Eur) sumą. Naujai nustatyta reikalavimo teisių pardavimo tvarka yra faktiškai tapati tvarkai, kurią teismas jau buvo pripažinęs negaliojančia ir kurią buvo panaikinęs pats kreditorių komitetas. Nuolat keičiamos reikalavimo teisių pardavimo procedūros patvirtina, kad siekiama bendrovės reikalavimo teises parduoti už kuo mažesnę kainą ir nutraukti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 1. Kreditorių komiteto 2015 m. kovo 3 d. posėdžio protokole nenurodytas nei teisinis, nei ekonominis skundžiamų nutarimų pagrindas, neaišku, dėl kokių priežasčių neišnaudojamos visos teisinės galimybės siekti rezultatų Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 1. Be to, kreditorių komiteto 2015 m. kovo 3 d. posėdžio protokolas yra neišsamus, iš jo turinio neįmanoma suprasti priimtų nutarimų esmės.
  9. Kreditorių komitetas nepagrįstai nusprendė dėl bankrutavusios bendrovės pabaigos, nes įmonė dalyvauja teismo procesuose ir nėra realizavusi reikalavimo teisių, kylančių iš teismo procesų. Balsuodami už ginčijamų nutarimų priėmimą, kreditoriai turėjo suprasti, kad jie pažeidžia teisės aktų nuostatas, o trečiasis asmuo ir kitos valstybinės institucijos praras galimybę atgauti lėšas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą BUAB „Longista“ bankroto administratorei iki įsiteisės nutartis šioje byloje bendrovės vardu sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis.
  2. Teismas nustatė, kad bendrovės reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 1 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. 2 pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo klausimas buvo sprendžiamas ne viename kreditorių komiteto posėdyje. UAB „Kavamedia“ 2012 m. gegužės 16 d. bankrutavusiai bendrovei pateikė pasiūlymą parduoti jai visas BUAB „Longista“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 1 už 13 032,90 Eur ir jos turimą 8848,82 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. 2 už 1448,10 Eur.
  3. BUAB „Longista“ 2012 m. rugsėjo 24 d. kreditorių komitetas 3-iuoju darbotvarkės klausimu nutarė parduoti bendrovės reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinį reikalavimą bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 4-uoju klausimu patvirtino tokią reikalavimo teisių pardavimo tvarką: 1) į respublikinį dienraštį „Respublika“ įdėti skelbimą apie reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 ir finansinio reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 pardavimą; 2) patvirtinti pradinę reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 pareikštame bendrovės ieškinyje, ir pradinę reikalavimo byloje Nr. 2 pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo sumos, nurodytos Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016; 3) reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 1 ir reikalavimo teisės byloje Nr. 2 nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip septynias kalendorines dienas nuo paskelbimo respublikiniame dienraštyje išspausdinimo, sumažinti kainą iki 30 proc. nuo pradinės sumos; 4) reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 1 ir kreditoriaus reikalavimo byloje Nr. 2 nepardavus už sumažintą kainą ilgiau kaip penkias kalendorines dienas, skaičiuojant nuo kainos sumažinimo dienos, jas parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau kaip už 2012 m. gegužės 16 d. UAB „Kavamedia“ pasiūlyme nurodytą kainą.
  4. Šis kreditorių komiteto nutarimas buvo apskųstas ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino 2012 m. rugsėjo 24 d. kreditorių komiteto nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu bei grąžino kreditorių komitetui šį klausimą spręsti iš naujo. Teismas konstatavo, kad kreditorių komitetas nustatė nepateisinamai trumpus teisių pardavimo terminus, tačiau teisių pradinio pardavimo kainos nepripažino nepagrįsta. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
  5. BUAB „Longista“ kreditorių komiteto 2014 m. rugsėjo 30 d. posėdyje nutarta priimti UAB „Kavamedia“ pasiūlymą ir parduoti šiai bendrovei visas BUAB „Longista“ reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 1 už 13 032,90 Eur (45 000 Lt) ir turimą 307 553,20 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimą byloje Nr. 2 už 1148,10 Eur.
  6. Kreditorių komiteto narės UAB „Bodesa“ iniciatyva 2014 m. gruodžio 1 d. buvo sušauktas BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimas ir jo posėdžio metu vienbalsiai nutarta panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. kreditorių komiteto nutarimus dėl BUAB „Longista“ reikalavimo teisių pardavimo UAB „Kavamedia“. Be to, kreditorių komiteto susirinkime vienbalsiai 5-uoju darbotvarkės klausimu nutarta panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. priimtą nutarimą dėl bendrovės teisinio statuso (nutarta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bendrovės pabaigos); 6-uoju klausimu (už jį balsavo 3 iš 5 kreditorių komiteto narių) nutarta patvirtinti pradinę reikalavimo teisių civilinėje byloje Nr. 1 ir kreditoriaus reikalavimo byloje Nr. 2 pardavimo kainą – 50 proc. nuo reikalavimo teisių sumos, nurodytos ieškinyje ir atitinkamai nuo pradinės kreditoriaus reikalavimo pardavimo kainos; reikalavimo teisių civilinėje byloje ar kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje nepardavus už pradinę kainą ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo, kainą sumažinti iki 30 proc. nuo reikalavimo teisių ir kreditoriaus reikalavimo sumų ir vykdyti pardavimą keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo respublikiniame dienraštyje išspausdinimo.
  7. Kreditorių komiteto narės UAB „Bodesa“ iniciatyva 2015 m. kovo 3 d. sušauktas kitas BUAB „Longista“ kreditorių komiteto susirinkimas, jis priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamus nutarimus.
  8. Teismas nenustatė procedūrinių 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo priėmimo pažeidimų, todėl vertino, ar jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar prieštarauja bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. B2-43-883/2016 patvirtinto BUAB ,,Longista“ 89 073,56 Eur reikalavimo nepavyktų tenkinti, nes BUAB „Senasis dvaras“ veikla pasibaigusi, turtas likviduotas, todėl toks reikalavimas būsimam pirkėjui nėra patrauklus.
  9. BUAB „Longista“, atstovaujama bankroto administratorės, teismui yra pateikusi ieškinį civilinėje byloje Nr. 1, kuriuo prašo pripažinti niekiniu 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktą, jo pagrindu atliktą įskaitymą bei 2008 m. liepos 11 d. UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Longista“ sudarytą taikos sutartį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti iš BUAB „Senasis dvaras“ ir subsidiariai iš įmonės vadovo ir akcininko A. K. ir R. A. bankrutavusios bendrovės naudai 749 352,96 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinys atmestas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų A. K. ir R. A. turtui ir lėšoms, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi šis Šiaulių apygardos teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. B2-3728-562/2016. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriai neturi garantijų, jog bus patenkintas visas bendrovės ieškinys ar bent jo dalis. Netgi teismui priėmus bankrutuojančiai bendrovei palankų sprendimą, bendrovė galėtų negauti priteistų sumų sprendimo vykdymo procese, nes ieškinys pareikštas fiziniams asmenims ir bankrutavusiai bendrovei.
  10. Teismas konstatavo, kad ginčijamame kreditorių komiteto susirinkime nustatyta tvarka užtikrina bankroto proceso efektyvumą, nes, nepardavus reikalavimo teisių ar finansinio reikalavimo už pasiūlytas didžiausias kainas, nereikia šaukti papildomų susirinkimų ir nustatyti naujų, mažesnių kainų. Tai, kad liks netenkinta visa ar dalis kreditorių reikalavimų, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog nustatyta turto pardavimo kaina yra neprotinga. Taigi 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar prieštaraujantis bendrovės interesams.
  11. Argumentas, kad klaidinamai surašyti kreditorių komiteto nutarimai 4-uoju ir 5-uoju klausimais, teismo nuomone, nesudaro pagrindo juos panaikinti.
  12. 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta dėl BUAB „Longista“ pabaigos. Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu nutarta dėl įmonės pabaigos į teismą kreiptis tik su sąlyga, kad atliktos visos ĮBĮ nurodytos procedūros, be kita ko, ir pasibaigus teisminiams procesams ar realizavus reikalavimo teises. Toks nutarimas neprieštarauja nei ĮBĮ nurodytoms nuostatoms, nei kreditorių interesams.
  13. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl kreditorių komiteto nutarimo 6-ojo klausimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – panaikino 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu.
  14. Teismas nurodė, kad BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. kreditorių komiteto posėdžio metu priimtų nutarimų 4, 5 ir 6-uoju darbotvarkės klausimais, t. y. patvirtintos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo. Iš esmės byloje ginčijamasi dėl nustatytos tvarkos 8 punkto, pagal kurį, nepardavus reikalavimo teisių ir (ar) kreditoriaus reikalavimo per keturiolika kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo skelbimo respublikiniame dienraštyje „Respublika“ išspausdinimo su galutinai sumažintomis kainomis dienos, reikalavimo teises ir (ar) kreditoriaus reikalavimą numatoma parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 13 000 Eur už finansinį reikalavimą bankroto byloje ir 1400 Eur kainą už reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016.
  15. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ĮBĮ įtvirtinta kreditorių komiteto sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista.
  16. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, sutiko ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditoriaus reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2 nėra ekonomiškai patrauklus būsimam pirkėjui, taip pat kad reikalavimo teisė civilinėje byloje Nr. 1 yra ginčo nagrinėjimo dalykas ir ji nebūtinai bus pripažinta visa apimtimi ar iš dalies. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. 1 yra sustabdyta, todėl, net ją atnaujinus, jos nagrinėjimas gali užtrukti dar keletą metų, o tai neigiamai paveiktų turimos reikalavimo teisės ekonominę vertę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad negali pripažinti, jog reikalavimo teisės ir kreditoriaus reikalavimo pardavimas akivaizdžiai prieštarauja įmonės ir jos kreditorių interesams. Vien priimto ekonominio pobūdžio sprendimo rizikingumas savaime nesudaro pagrindo teismui riboti bankrutavusios įmonės kreditorių teisę spręsti dėl įmonės turto pardavimo tikslingumo.
  17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje nustatyta turtinių teisių pardavimo tvarka nedaug kuo skiriasi nuo nustatytos 2014 m. gruodžio 1 d., t. y. galutinės parduodamų teisių kainos skirtumas yra nedidelis. Nors trečiasis asmuo nesutinka su nustatytoje tvarkoje nurodyta galutine pardavimo kaina, tačiau už ją būtų parduodama tik tuo atveju, jei nepavyktų reikalavimo teisių parduoti už komiteto nustatytą pradinę, o paskui – sumažintą kainą. Be to, naujai nustatyto turtinių teisių pardavimo tvarkoje įtvirtintas mažesnis kainos mažinimo intervalas, ilgesni pardavimo terminai, taip sudarant galimybę potencialiems pirkėjams konkuruoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamame kreditorių komiteto susirinkime nurodyta galutinė turto pardavimo kaina yra protinga, teisinga ir nepažeidžianti kreditorių interesų.
  18. BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu atšaukimo; sprendžiant šį klausimą buvo nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. BUAB „Longvista“ kreditorių komiteto nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu. BUAB „Longista“ 2015 m. kovo 3 d. kreditorių komiteto posėdyje 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu atšaukimo; sprendžiant šį klausimą buvo nutarta panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimą 5-uoju darbotvarkės klausimu. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodytus svarstomus ir naikinamus kreditorių komiteto nutarimų numerius vertino kaip techninio pobūdžio klaidas, nesudarančias pagrindo naikinti kreditorių nutarimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės nebuvo ginčijamas.
  19. Kreditorių komitetas 2015 m. kovo 3 d. posėdžio 6-uoju klausimu sprendė dėl įmonės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorių komiteto sprendimas yra sąlyginis, todėl jis bus vykdomas tik atlikus visas bankroto proceso sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šioje bankroto proceso stadijoje nėra atlikti visi įstatyme nurodyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros, nes dar sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusiai įmonei priklausančių turtinių teisių pardavimo tvarkos ir nežinoma, ar jos bus parduotos kreditorių komiteto nustatyta tvarka, be to, už kokią kainą, kokių kreditorių ir kokio dydžio finansiniai reikalavimai bus patenkinti pardavus šį turtą, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos. Toks kreditorių komiteto sprendimas laikytinas priimtu ne laiku ir sudarančiu prielaidas išvadai, jog taip siekiama kuo greičiau baigti bankroto procesą, aplenkiant teisingų, bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus atitinkančių bankroto bylos procedūros atlikimą. Dėl to tokį kreditorių komiteto nutarimą apeliacinės instancijos teismas panaikino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai turėjo aiškintis, ar kreditorių komiteto nustatyta pardavimo tvarka maksimaliai tenkina kreditorių interesus, analizuoti ieškinio perspektyvas, o ne apsiriboti deklaratyvia išvada dėl įmonės galimybės laimėti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-99-210/2017. Teismai pažeidė esminį bankroto procedūrų tikslą, nes kreditorių komiteto nutarimai yra ekonomiškai nenaudingi. Vertindami skundžiamų kreditorių nutarimų ekonominį naudingumą kreditorių interesams, teismai akcentavo operatyvumo principą, tačiau šis neturi prieštarauti pagrindiniam bankroto instituto tikslui atgauti kaip įmanoma daugiau lėšų, kurios būtų skirtos dėl bankroto nukentėjusių kreditorių nuostoliams sumažinti.
    2. Ekonominiam naudingumui vertinti reikšminga aplinkybė apie BUAB „Longista“ inicijuotose civilinėse bylose taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jų dydį. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1606-262/2009 taikė laikinąsias apsaugos priemones, o antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/02783 pagal 2012 m. spalio 9 d. turto aprašą areštavo atsakovo R. A. turto už 365 711,31 Eur. Šio turto vertės užtektų padengti 48,80 proc. pareikšto teisme reikalavimo tuo atveju, jeigu būtų tenkintas BUAB „Longista“ teismo sprendimas. Pagal 2015 m. kovo 3 d. nustatytą reikalavimo perleidimo tvarką nurodyta nepardavus reikalavimo teisės už sumažintą 30 proc. kainą nuo pradinio 749 352,96 Eur reikalavimo dydžio, reikalavimo teisę parduoti už mažiausią fiksuotą pardavimo kainą – 14 400 Eur. Dėl to tikslingiau yra ne nuspręsti parduoti turtą už itin mažą kainą, bet siūlyti kreditoriams patiems perimti reikalavimo teisę, atitinkamai sumažinant tokio kreditoriaus patvirtintą reikalavimą bankroto byloje. Taip būtų galima geriau tenkinti visų kreditorių interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo VĮ Turto bankas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė pasiruošęs perimti dalį reikalavimo teisių į BUAB „Longista“ skolininkus ir savarankiškai tęsti bylinėjimąsi, tačiau su įmonės debitoriais galimai susijusi kreditorė UAB „Bodesa“ prieštaravo tokių nutarimų priėmimui.
  2. Atsakovė BUAB „Longista“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasaciniame skunde nenurodyta motyvų dėl materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, nukrypimo nuo teismų praktikos, todėl kasacinis procesas nutrauktinas.
    2. Ginčijami kreditorių komiteto nutarimai teisėti, atitinka ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu BUAB „Longista“ bankroto administratorė vykdo kreditorių valią.
    3. Iš esmės dėl tokios pačios turto pardavimo kainos jau spręsta Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-104-823/2013. Šio teismo priimtoje nutartyje nekonstatuotas akivaizdus kreditorių komiteto sprendimo nenaudingumas bendrovės kreditoriams.
    4. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad reikalavimo teisių pardavimo kaina yra per maža, ji turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į R. A. turtui taikytą arešto apimtį. Byloje Nr. 1 yra kiti atsakovai: bankrutuojanti bendrovė „Senasis dvaras“, kurios veikla pasibaigusi, ir A. K. Šiuo metu nežinoma, ar būtų tenkintas BUAB „Longista“ reikalavimas nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teismo byloje buvusio šios bendrovės akcininko R. A. atžvilgiu ir kokia dalimi, todėl neaišku, ar būtų priverstine tvarka pardavinėjamas areštuotas turtas. Atsakovės įsitikinimu, būtent kreditoriai turi teisę vertinti nagrinėjamos bylos perspektyvas, o teismas negali įvertinti ekonominės galimybės. Pažymėta, kad, bylos Šiaulių apygardos teisme nelaimėjus, tiek bankrutuojanti įmonė, tiek kreditoriai apskritai negautų jokios naudos.
    5. Nepagrįstas argumentas, kad reikalavimo teisės bus perleistos už minimalią pagal reikalavimo teisių pardavimo tvarkoje nustatytą sumą, nes šią dieną nežinoma, už kokią vertę reikalavimo teisės būtų ir ar būtų perleistos. Pati pardavimo viešo aukciono būdu tvarka užtikrina, kad reikalavimo teisės bus nupirktos už didžiausią kainą, kurią yra pasirengęs mokėti nors vienas pirkėjas.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Bodesa“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas esminius klausimus įmonės bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju ginčijamus nutarimus priėmė kreditorių komiteto narių dauguma, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas vertintinas kaip atitinkantis kreditorių valią ir jų interesus.
    2. Nepagrįsti argumentai dėl perspektyvos laimėti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą bylą, taip pat nepagrįstai reikalavimų ekonominis naudingumas siejamas su R. A. taikyto turto arešto apimtimi. BUAB „Longista“ reikalavimo teisė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra teisminio ginčo dalykas, todėl bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai neturi garantijų, kad ši teisė bus pripažinta visa apimtimi ar bent iš dalies. Be to, R. A. yra tik vienas atsakovų, todėl neaišku, ar ieškinys bus tenkintas jo atžvilgiu. Pažymima, kad reikalavimo teisės pagrįstumą ir jo patenkinimą lemia ne laikinųjų apsaugos priemonių apimtis.
    3. Priimti kreditorių komiteto nutarimai neapriboja kreditoriaus galimybių perimti reikalavimo teises ir tęsti bylinėjimąsi Šiaulių apygardos teisme. Kita vertus, trečiasis asmuo UAB „Bodesa“ nurodo, kad trečiojo asmens VĮ Turto banko siekis perimti reikalavimą sumažinus jo kreditoriaus reikalavimą, neatitinka bankrutavusios įmonės ir kitų kreditorių interesų, nes tokiu atveju įmonės ir kreditoriai negaus jokios naudos.
    4. Kasacinio skundo motyvai dėl viešojo intereso principo pažeidimo priėmus ginčijamus kreditorių komiteto nutarimus yra nepagrįsti. Pirma, kreditorių komiteto nutarimai neatitinka situacijos, kai nemoki įmonė atsisako dalies savo reikalavimų, mainais negaudama tiesioginės naudos. Priešingai, šiuo atveju reikalavimo teisių pardavimas gali suteikti tam tikrą ekonominę naudą bankrutavusiai įmonei. Antra, argumentai dėl trečiojo asmens UAB „Kavamedia“ bei kreditorių sąsajumo su atsakovais nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teismo byloje paremti prielaidomis. Trečia, šią dieną nežinoma, už kokią realią vertę bus įsigytos reikalavimo teisės. Ketvirta, šioje byloje teismai niekaip negali įvertinti ieškinio perspektyvų kitoje byloje. Tačiau tai gali padaryti kreditoriai, siūlydami arba tęsti ginčą nagrinėjamoje byloje, arba priimdami nutarimą perleisti reikalavimo teises.
    5. Kasaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad kreditorė trečiasis asmuo UAB „Bodesa“ yra kaip nors susijęs su BUAB „Longista“ debitoriais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl kreditorių komiteto teisės parduoti reikalavimo teises tinkamo įgyvendinimo ir galimybės kreditoriui perimti neparduotą reikalavimą bankroto byloje

  1. Bankrutavusios įmonės reikalavimo teisė į šios įmonės skolininkus yra įmonės turto dalis. Reikalavimo teisės, kaip ir neparduoto varžytynėse nekilnojamojo turto, pardavimo tvarką įgaliotas nustatyti kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 25 straipsnio 3 dalis). Bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės, kaip ir kito įmonės turto, pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą (reikalavimo teisę), turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus.
  2. ĮBĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuota bankrutuojančiai įmonei priklausančios reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją parduodamo turto kainą paprastai nustato kreditorių susirinkimas (komitetas), įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017, 33 punktas). Taigi kreditorių susirinkimas (komitetas) sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, o teismas turi ribotą tokių sprendimų kontrolę. Nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017, 25 punktas).
  3. Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl teismo vaidmens sprendžiant kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, yra nurodyta, kad jei kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas).
  4. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs procedūrinių kreditorių komiteto nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų, vertino kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo patvirtinta reikalavimo teisių į bankrutavusios įmonės skolininkus pardavimo tvarka ir kaina, pagrįstumą ir galimą jo prieštaravimą bankrutavusios įmonės ir kreditorių interesams. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde teigia, kad ekonomiškai nenaudingi kreditorių komiteto nutarimai atima galimybę maksimaliai tenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį nutarimą, pažeidė esminį bankroto proceso tikslą.
  5. Pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
  6. Minėta, kad teismas nevertina kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo. Tačiau teismas, spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, pirmiausia įvertina šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015 nurodyta, kad, spręsdamas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, teismas privalo nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą (žr. šios nutarties 36 punktą). Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui.
  8. Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusiuos įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto). Tokio turto potencialių pirkėjų ratas yra ribotas, todėl įprasti turto pardavimo metodai (pvz., vien paskelbiant apie tokio turto pardavimą spaudoje) paprastai nesudaro sąlygų pasiekti bankroto procedūrų tikslą – maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Bankrutavusios įmonės turto pardavimą organizuoja ir jį parduoda bankroto administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktas). Nors turtas ir parduodamas kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka, bankroto administratorius neturi apsiriboti kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatytais neefektyviais turto pardavimo būdais (pvz., vien skelbiant apie turto pardavimą spaudoje), tačiau, siekdamas bankroto procedūrų tikslo, gali papildomai reklamuoti parduodamą turtą, ieškoti potencialių pirkėjų tiksliniais skelbimais, atsižvelgdamas į parduodamo turto specifiką.
  9. Apeliacinės instancijos teismas kreditorių nutarimą parduoti bendrovės BUAB „Longista“ reikalavimo teises byloje Nr. 1 ir finansinį reikalavimą byloje Nr. 2 pagal nustatytą tvarką ir kainą vertino tuo aspektu, ar jis akivaizdžiai neprieštarauja bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių mažumos interesams. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Longista“ 89 073,56 Eur (307 553,20 Lt) reikalavimo tenkinimas BUAB „Senasis dvaras“ bankroto byloje (reikalavimas byloje Nr. 2) faktiškai yra apsunkintas, nes visas BUAB „Senasis dvaras“ turtas likviduotas, įmonė neturi jokio nuosavybės teise registruoto turto, kurį realizavus būtų galima tenkinti kreditorės BUAB „Longista“ reikalavimą, o BUAB „Senasis dvaras“ pabaigos klausimas atidėtas tik iki sprendimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-214-210/2016 įsiteisėjimo. Taigi toks BUAB „Longista“ patvirtintas kreditoriaus reikalavimas BUAB „Senasis dvaras“ bankroto byloje nevertintinas kaip ekonomiškai patrauklus būsimam pirkėjui.
  10. Vertindamas BUAB „Longista“ reikalavimo teisės byloje Nr. 1 pardavimo kainą, apeliacinės instancijos teismas, pasiremdamas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog dėl šios teisės nepasibaigę teisminiai ginčai, todėl neaiški šios teisės apimtis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas nepripažintinas akivaizdžiai nepagrįstu ar prieštaraujančiu įmonės ir jos kreditorių interesams.
  11. Teisėjų kolegija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu reikalavimas byloje Nr. 1 nebuvo aiškiai apibrėžtas, dėl jo pagrįstumo ir dydžio nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas (byla tuo metu buvo sustabdyta). Nesant aiškiai apibrėžto ir vykdytino bankrutuojančios bendrovės reikalavimo skolininkui, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo kreditorių komiteto nutarimą vertinti kaip mažinantį bankrutuojančios įmonės turto vertę, ribojantį kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.
  12. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pažymi, kad šiuo metu teisinė situacija civilinėje byloje Nr. 2-99-210/2017 (buvęs bylos Nr. 2-124-210/2016) pasikeitusi. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu iš dalies tenkino BUAB „Longista“ ieškinį, pripažino negaliojančiu 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo akto pagrindu UAB „Senasis dvaras“ atliktą 749 352,96 Eur įskaitymą bei 2008 m. liepos 11 d. UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ sudarytą taikos sutartį, taikė restituciją ir grąžino BUAB „Longista“ reikalavimo teisę į BUAB „Senasis dvaras“ 749 352,96 Eur lėšas (vienašalė restitucija); iš atsakovų A. K. ir R. A. priteisė solidariai 210 898,58 Eur žalos atlyginimo BUAB „Longista“ naudai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeitė, t. y. pakeitė sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, grąžindama tiek BUAB „Longista“, tiek BUAB „Senasis dvaras“ turėtas iki pripažintų negaliojančias sandorių reikalavimo teises vienos kitai, priteisdama ir iš BUAB „Longista“ 111,85 Eur BUAB „Senasis dvaras“ naudai (dvišalė restitucija); pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų A. K. ir R. A. solidariai priteistas žalos atlyginimas, panaikino ir šį reikalavimą atmetė.
  13. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo VĮ Turto bankas, ginčydamas kreditorių komiteto nutarimus, bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. 1 vertę siejo su tikimybe, kad bus tenkintas ieškinys fizinių asmenų (įmonės akcininko ir vadovo) atžvilgiu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas BUAB „Senasis dvaras“ atžvilgiu, kuri neturi jokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, bet atmesta ieškinio įmonės akcininkui ir vadovui dalis, nesudaro prielaidų tikėtis geresnių perspektyvų kreditorių interesams ir kartu kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo. Šiuo atveju kasacinio skundo argumentai, kad, pardavus įmonės reikalavimo teises kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir kaina, gali nelikti lėšų kreditoriaus reikalavimams tenkinti, savaime nepatvirtina, jog toks nutarimas pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, o argumentai dėl fizinių asmenų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoto turto priverstinio pardavimo pripažintini neturinčiais esminės reikšmės sprendžiant ginčą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, turėjo pagrindą daryti išvadą, jog kreditorių komiteto nutarime nustatyta turto pardavimo kaina atitinka ir bankrutavusios įmonės, ir jos kreditorių interesus.
  14. ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė neparduotą turtą perduoti kreditoriams. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis buvo pasiruošęs perimti dalį reikalavimo teisių į BUAB „Longista“ skolininkus ir savarankiškai tęsti bylinėjimąsi, todėl teismai turėjo įvertinti, jog siūlymas kreditoriams patiems perimti reikalavimo teisę bankroto byloje labiau atitiktų visų kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra duomenų apie tai, jog trečiasis asmuo, norėdamas perimti reikalavimo teisę, būtų pateikęs konkretų siūlymą, už kokią kainą jis perimtų bankrutavusios įmonės reikalavimą civilinėje byloje Nr. 1. Be konkretaus pasiūlymo neįmanoma įvertinti, kokią naudą iš kreditoriaus perimamos teisės gautų bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai. Be to, trečiojo asmens, kaip antrosios eilės kreditoriaus, noras perimti reikalavimo teisę, atitinkamai sumažinant jo kreditoriaus reikalavimą, neatitiktų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principų (ĮBĮ 35 straipsnis), todėl galėtų pažeisti kitų kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas neapriboja trečiojo asmens galimybės perimti reikalavimo teises kreditorių komiteto nustatyta tvarka – jis gali dalyvauti turtinių teisių pardavimo procese ir, siūlydamas kainą, įsigyti šią reikalavimo teisę.
  15. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo padaryta tinkamai aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas, tinkamai vadovaujantis kasacinio teismo praktika. Dėl to kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus trečiojo asmens VĮ Turto banko kasacinio skundo, iš jo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kitoms bylos šalims (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nepateikta duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Bodesa“ kasaciniame teisme patirtas atstovavimo išlaidas, tai dėl jų priteisimo nespręstina.
  2. Kasaciniame teisme patirta 15,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, valstybės naudai iš trečiojo asmens VĮ Turto banko priteistina 15,67 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti iš valstybės įmonės Turto banko (j. a. k. 112021042) valstybei 15,67 Eur (penkiolika Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

17Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai