Byla 2A-822/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-560/2012 pagal ieškovės Ž. A. – C. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Remada“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Remada“ 45917,50 Lt patirtų nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2005-04-19 tarp atsakovo UAB „Remada“ ir ieškovės Ž. A.- C. buvo sudaryta Buto statybos sutartis Nr. 2I3 (toliau – Statybos sutartis), pagal kurią ieškovė iš atsakovo nuosavybės teise įsigijo 95,71 kv.m. patalpas ( - ). Pagal Statybos sutarties 6.6.p., 6.8.p. skolininkas įsipareigojo parduotam objektui suteikti garantinį terminą ir išaiškėjus defektams, atsiradusiems dėl skolininko kaltės ištaisyti juos savo sąskaita.

5Ieškovės įsigytos patalpos pagal 2008-07-24 Patalpų nuomos terminuotą sutartį (toliau – Nuomos sutartis) iki 2012-08-15 buvo išnuomotos diplomatui P. K.. 2008-11-15 ir 2008-12-20 elektroniniu paštu iš nuomininko ieškovė gavo įspėjamuosius laiškus, kad nuo 2008-11-27 nuomininkas nutraukia Nuomos sutartį, nes vos tik įsikėlus į butą, pradėjo tekėti vanduo, atsirado dažų pūslės, pelėsis. Atsakovas per tris mėnesius neparodė intereso išspręsti problemą, o nuomininkas Nuomos sutartį nutraukė. Kadangi butas buvo draustas, tai dėl butui padarytos žalos atsakovė kreipėsi į draudiką UAB „IF draudimas“, kuris 2009 kovo mėnesį, tirdamas, ar įvykis yra draudiminis, atliko ir surašė Sienų gedimo tyrimo aktą bei 2009-03-31 kreipėsi į atsakovą dėl gedimų pašalinimo. Tačiau nei ieškovės, nei nuomininko, nei draudiko raginimai vykdyti Statybos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovo neveikė, jis toliau ignoravo visas pretenzijas. Atsakovas nenustatinėjo tikrosios patalpų užliejimo ir sugadinimų priežasties, neremontavo patalpų, todėl antstolis G. M. užfiksavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, jog nuo nuomininko išsikėlimo niekas nepasikeitė. Bute išsiaiškintos užliejimo priežastys ir baigtas remontas buvo tik 2009-09-08, tačiau ne atsakovo, o draudiko pastangomis ir sąskaita, t.y. išlaidas už buto remontą apmokėjo draudikas UAB „IF draudimas“.

6Ieškovės teigimu, atsakovas nesilaikė buto pirkimo sutarties 6.8.p. nustatyto įsipareigojimo dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų surašyti aktą ir nurodyti terminą, per kurį įsipareigoja nemokamai ištaisyti defektus, jis defektų nepašalino, todėl ieškovė buvo priversta dėl sutarties netinkamo vykdymo, nepagrįstai patirti išlaidų bei negauti pajamų, kurios vadovaujantis LR CK 6.249 str. pripažintinos ieškovės patirtais nuostoliais.

7Dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal terminuotą Nuomos sutartį ieškovė negavo pajamų, kurios priteistinos už remonto atlikimo laikotarpį bei 1 mėnesio nuomininkų paieškas, t.y. nuo 2008-12-01 (9 x 3 200 Lt = 28 800 Lt), nuo 2009-08-15 iki 2009-10-30 (2,5 x 3 424Lt = 8 560 Lt), viso bendra negautų pajamų suma sudaro 37360 Lt. Už šį laikotarpį ieškovė buvo priversta patirti išlaidas, mokėdama komunalinius mokesčius už butą (pagal nuomos sutartį už komunalines paslaugas nuomininkas buvo įsipareigojęs apmokėti) – 3897,50 Lt. Išnuomojant nekilnojamąjį turtą, nuomininko paieškoms, buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis su UAB „Ober-Haus”, kuriai už surastą nuomininką pagal 2008-08-19 d. PVM sąskaitą– faktūrą buvo sumokėta 3200 Lt. Dėl atsakovo neveikimo ieškovė buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos ir už teisines konsultacijas bei pretenzijų surašymą, tarpininkavimą su skolininku, draudiku turėjo 1160 Lt išlaidų, faktų konstatavimas - 300 Lt. Bendra patirta ieškovės nuostolių suma yra lygi 45917,50 Lt.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovas turi pagrindo manyti, kad ieškovės bute ieškovės nurodyti sienų pelėsiai, pūslės ant sienų ir kt., atsirado iš ankstesnių dviejų šio buto užliejimo atvejų, tai yra, dėl 2007 metų rugpjūčio mėnesį buvusio užliejimo ir dėl 2008 metų kovo mėnesį buvusio užliejimo. Atsakovas yra gavęs iš ieškovės būsto draudiko UAB „IF draudimas“ 2008-11-07 dienos laišką, kuriuo draudikas teiraujasi apie pranešimus dėl Ž. A.-C. bute įvykusių kitų (ankstesniųjų) užliejimų. Iš šio UAB „IF draudimas“ rašto galima daryti išvadą, jog ieškovė savo draudikui yra du kartus pranešusi apie buto užliejimus 2007 metais rugpjūčio mėnesį ir 2008 metais kovo mėnesį. Atsakovas apie šiuos faktus nieko nežinojo iki tol, kol negavo UAB „IF draudimas“ minėtą raštą.

9Atsakovas nurodė, jog ieškovės pateikti dokumentai rodo, jog ieškovės buto sugadinimo priežastimi yra lašėjimas iš vonios sifono. Tokiu atveju ieškovės bute vonia turėjo būti beveik nuolat pripildyta, kad iš sifono išlašėtų toks kiekis vandens, kuris sugadintų pertvaras, sienas ir pan.. Pasižiūrėjus į vandens sunaudojimą iki nuomos pradžios - 2008 metų rugpjūčio mėnesio, matyti, kad tas sunaudojimas yra minimalus. Šie parodymai rodo, kad per vieną mėnesį ieškovė sunaudojo vandens žymiai mažiau, negu ieškovės ekspertų akte konstatuotas iš vonios sifono išsiskiriantis vandens kiekis. Tam, kad laikyti pagrįsta ieškovės prielaidą, jog iš vonios sifono vanduo lašėjo iki nuomos santykių pradžios, ieškovė iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio turėjo sunaudoti labai didelius vandens kiekius, viršijančius 15 kubinių metrų per mėnesį, todėl prielaida, jog butą sugadino vonios sifono nesandarumas iki nuomos pradžios, atmestina kaip nepagrįsta.

10Atsakovas taip pat nurodė, jog jis kreipėsi į 73-iojo buto gyventoją V. M., kuris savo bute apsigyveno dar iki ieškovės apsigyvenimo 75 bute. V. M. į atsakovo klausimus apie kokius nors požymius (lubų, sienų drėkimą ar panašiai) paaiškino, jog bute nuolat gyvena, jokių sienų ar lubų drėkimo iš viršutinio buto požymių nėra matęs, jokių nusiskundimų dėl to neturi. Atsakovo teigimu, tokie požymiai, kokie yra nurodyti ieškovės, yra buto užliejimo pakankamai dideliu kiekiu vandens pasekmė, kai tas kiekis yra greitai surenkamas ir vanduo prasiskverbia tik į tas konstrukcijas, dėl kurių ima drėkti sienos. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog nei ieškovė, nei ieškovės nuomininkas nieko apie tai nepranešė atsakovui, avarinės tarnybos nebuvo kviestos, į UAB „IF draudimas“ žalų nustatymo akto sudarymą atsakovas nebuvo kviestas, draudiko ekspertas T. M., kuris nustatinėjo žalą ir pasirašė 2008-11-12 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, taip pat yra ir statybos rangos kompanijos pagal ieškovės pridėtą Rangos sutartį 09/07/20 UAB „ART Statyba“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Vėl gi draudikas iškart po akto pasirašymo atsakovui neatsiuntė nei akto, nei nuotraukų. Be to esant dviejų metų garantiniam terminui, remonto darbams buvo pasamdyta UAB „ART Statyba“, nors pati ieškovė teigia, jog žala atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, kuriems galioja garantinis terminas.

11Atsakovas nesutiko su ieškovės išvada, jog dėl to, kad atsakovas pašalino vonios sifono gedimą, laikytina, jog atsakovas yra kaltas dėl žalos. Ieškovė ir atsakovas 2007-08-03 dieną yra sudariusios Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartį, pagal kurią atsakovas yra prisiėmęs įsipareigojimus prižiūrėti ir tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, o taip pat sutvarkyti įvairius gedimus ir pan. kliento (ieškovės) bute. Būtent šios sutarties pagrindu atsakovas ir atvyko į ieškovės butą apžiūrėti gedimo ir jį pašalino. Tačiau atsakovas tokiais veiksmais nepripažino, jog gedimas atsirado dėl atsakovo darbo trūkumų. Vonios sifono tvirtinimo detalės galėjo pasislinkti ir dėl kitokių priežasčių (pvz., veikiamos didelio svorio jėgos). Atsakovo teigimu, ieškovės bute žala atsirado dėl pačios ieškovės ir/ar kitų jos buto naudotojų neatsargumo, neapdairumo, arba kaltės. Atsakovas laiko, jog pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra pagrindo vienareikšmiai konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl to atsiradusią ir priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais esančią žalą.

12Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė nėra pateikusi dokumentų, kurie tvirtintų, jog ji iš buto nuomos pajamų negavo jau nuo 2008 metų gruodžio 1 dienos. Pačios ieškovės pateikti atsiskaitymo už buto paslaugas su tiekėjais dokumentai rodo, jog ir 2008 metų gruodžio mėnesį, ir 2009 metų sausio mėnesį butas buvo normaliai naudojamas (vandens, elektros sunaudojimas). Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad ji negalėjo savo buto išnuomoti per laikotarpį nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo RUAB „Remada“ ieškovės Ž. A.-C. naudai 37321,85 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2010-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog buto trūkumai atsirado po buto perdavimo ieškovei (pirkėjai), tačiau atsakovas neįrodė, jog trūkumų atsiradimo priežastis yra ieškovės padarytas buto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas arba trečiųjų asmenų kaltė, arba nenugalima jėga (CPK 178 str.). Priešingai, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovės buto trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės. 2009 metų kovo mėnesio UAB „IF draudimas“ Sienų, esančių ( - ), gedimo tyrimo akte konstatuota, kad atitvaros genda nuo drėgmės, besiskverbiančios iš vonios pro nesandarią jos jungtį su nuotekų vamzdžiu bei tarpą tarp lentynėlės ir sienos, poveikio, nesandariai įrengto vonios nutekėjimo sifono. Teismo posėdžio metu apklaustas minėtą aktą pasirašęs dr. Č. I. dar kartą patvirtino savo išvadą, nurodydamas, jog pagrindinė buto sienų drėgmės priežastis - nesandari vonios jungtis su nuotekų vamzdžiu (t. 1, b. l. 244).

16Ieškovės butą remontavusios UAB „ART statyba“ vadovas T. M., atsakydamas į ieškovės atstovės paklausimą dėl buto drėgmės priežasčių, nurodė, jog iš 2008-11-12 apžiūros akte užfiksuotų nuomininkės paaiškinimų buvo žinoma, jog drėgmė bute pradėjo kilti gyvenant. Kol bute buvo negyvenama, tol drėgmės sienose nebuvo. Tuo remdamasis T. M. padarė išvadą, kad tai susiję su kanalizacija. Nors buvo pažeistos beveik visų kambarių sienos, bet anot gyventojos, visų pirma atsirado dėmės sienose, besiribojančiose su vonios patalpa. T. M. nurodė, jog buvo išardyta siena, kur eina įvairūs stovai, stebėta, tačiau drėgmė nepastebėta. Tuomet buvo patikrintas vonios patalpoje esantis praustuvo kanalizacijos vamzdis, t. y. praustuvo kanalizacijos sujungimas su vonios kanalizacija. Atidaužius plyteles bei atidengus vamzdį, buvo nustatyta, kad leidžiant iš vonios vandenį stipria srove (atkimšus pripildytos vonios kamštį) susidariusi srovė atiteka horizontaliu kanalizacijos vamzdžiu iki vertikalaus praustuves vamzdžio sujungimo ir prasiskverbia į išorę. Anot T. M., „tame mazge, kur jungiasi vertikalus praustuvės kanalizacijos vamzdis su horizontaliu vonios kanalizacijos vamzdžiu per kelias alkūnes, vamzdžiai nebuvo iki galo sukišti vienas į kitą“. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas T. M. iš esmės patvirtino pirmiau nurodytus elektroniniu paštu ieškovės atstovei rašytus teiginius.

17Iš esmės tą pačią buto sienų drėkimo priežastį nurodė ir pats atsakovas savo 2008-11-20 rašte Nr. 11-336, kuriame atsakė ieškovei į jos pretenziją, nurodydamas, jog nustatė drėkimo priežastį ir ją pašalino: „Dėl drėkimo iš vandentiekio vamzdžio, sudrėko grindų pagrindas ir drėgmė įsigėrė į gipso blokelių pertvaras“. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal 2005-04-19 tarp atsakovo ir ieškovės sudarytos Buto statybos sutarties 1.4 punktą, atsakovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti butą ieškovei su pilna apdaila, kurios lygis aptariamas sutarties Priede Nr. 1. Šiame priede nurodyta, kad atsakovas, be kita ko, įrengs ir sienų bei grindų plyteles, taip pat sanitarinius prietaisus. Taigi, už visus buto įrengimo darbus, tarp jų ir tuos, dėl kurių, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, buvo padaryta žala butui, buvo ir yra atsakingas atsakovas. Remiantis pirmiau nurodytais motyvais, teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepaneigė pirmiau aptartų bylos įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl bute padarytos žalos, taigi ir savo kaltės prezumpcijos pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį (CPK 178 str.).

18Teismas nurodė, kad byloje ieškovė neprašo priteisti jos turėtas tiesiogines išlaidas, šalinant dėl atsakovo kaltės butui padarytą žalą. Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-10-30, per kurį ji negavo planuotų pajamų iš buto nuomos, taip pat patirtų nuostolių dėl buto išlaikymo (buto komunalinius mokesčius būtų mokėjęs buto nuomininkas), taip pat išlaidas, patirtas dėl buto nuomininko suradimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, įrodyti pirmiau aptartais byloje esančiais įrodymais, pasireiškė ne tik sutartinių įsipareigojimų užtikrinti tinkamą buto kokybę nevykdymu, tačiau ir nesiėmimu priemonių, kad kiek įmanoma skubiau būtų išsiaiškintos ir pašalintos buto sienų drėkimo priežastys bei pasekmės (buto statybos sutarties 6.8 punktas; t. 1, b. l. 14). Teismui nekilo abejonių dėl ieškovės negautų pajamų realumo, t. y. jog šias pajamas ieškovė tikrai būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Kaip matyti iš teismui pateiktos ieškovės buto nuomos sutarties, ji buvo sudaryta 48 mėnesių laikotarpiui (iki 2012-08-15) (nuomos sutarties 3.1 punktas; t. 1, b. l. 21). Pagal sutartį ieškovė už laikotarpį nuo 2008-08-15 iki 2009-08-15 būtų gavusi po 3200 Lt per mėnesį, o už laikotarpį nuo 2009-08-15 iki 2009-10-30 – po 3424 Lt per mėnesį (nuomos sutarties 4.1 punktas). Kad sutartis ne tik buvo pasirašyta, bet ir realiai pradėta vykdyti, patvirtina teismui pateikti įrodymai apie tai, kad bute buvo pradėjęs gyventi nuomininkas P. K. su šeima, ką jis pats patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to atsakovas šio fakto ir neginčija.

19Tai, jog sutartį nuomininkas nutraukė tik dėl to, jog pradėjus gyventi bute jame pradėjo drėkti sienos, formuotis pelėsis, kenkiantis nuomininko ir jo šeimos narių sveikatai, t. y. dėl atsakovo kaltės, patvirtinta nuomininko elektroninis laiškas, rašytas ieškovei (t. 1, b. l. 40-42), taip pat, kaip minėta, nuomininko P. K. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 20-23). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuomos sutartį nuomininkas nutraukė netgi ne iš karto, atsiradus drėgmei bute bei susiformavus pelėsiui, tačiau tik praėjus 3 mėnesiams nuo gyvenimo ieškovės bute pradžios, t. y. 2008-11-27. Šis faktas bei liudytojo P. K. teisme duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog pats trūkumų atsiradimo faktas, jei į šiuos trūkumus atsakovo atstovai būtų tinkamai reagavę ir laiku nustatę jų priežastis bei juos pašalinę, netgi nebūtų lėmęs nuomos sutarties nutraukimo. Tik atsakovo vangumas ir neveiklumas tiriant drėgmės priežastis bei šalinant jos pasekmes, galiausiai privertė nuomininką nutraukti buto nuomos sutartį.

20Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai negautas pajamas nuo 2008-12-01 (iškart po nuomos sutarties nutraukimo) yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau ieškovės reikalavimas priteisti jai negautas pajamas iki 2009-10-30, teismo nuomone, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas visa apimtimi. Ieškovė šį negautų pajamų pabaigos laikotarpį nurodo ir motyvuoja tuo, jog ji prašo priteisti nuomos mokestį už papildomą vieną mėnesį, nes jis buvo reikalingas naujo nuomininko paieškoms. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje pateikto užsakovės atstovo M. Č. ir UAB „ART statyba“ pasirašyto atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, suremontuotas butas ieškovei buvo perduotas dar 2009-09-08 (t. 1, b. l. 187-188). Taigi, naujo nuomininko paieškoms ieškovė turėjo praktiškai visą, jos teigimu, reikalingą mėnesį, t. y. rugsėjo mėnesį. Kita vertus, nuomininko paieškos iš principo galėjo būti pradėtos dar iki remonto darbų užbaigimo, todėl atsižvelgiant į šiuos argumentus, negautos pajamos ieškovei priteistinos iki 2009-09-31, t. y. nuo 2008-12-01 iki 2009-08-15 = 28 800 Lt (9 mėn. x 3 200 Lt), ir nuo 2009-08-15 iki 2009-09-31 = 5 136 Lt (1,5 mėn. x 3 424 Lt), viso: 33 936 Lt.

21Pagal ieškovės ir P. K. sudarytos nuomos sutarties 4.5 punktą, visas komunalinių paslaugų išlaidas būtų padengęs nuomininkas, tačiau ieškovės reikalavimas dėl komunalinių mokesčių priteisimo dėl pirmiau išdėstytų motyvų taip pat tenkintinas tik iš dalies, iš ieškovės reikalaujamos priteisti sumos atimant komunalinių mokesčių už 2009 m. spalio mėnesio išlaidas – 511,65 Lt (t. 1, b. l. 81-82, 93) ir priteisiant iš viso 3 385,85 Lt komunalinių mokesčių išlaidų.

22Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo atsiliepimo teiginys, jog ieškovė nėra pateikusi dokumentų, kurie tvirtintų, jog ji iš buto nuomos pajamų negavo jau nuo 2008 metų gruodžio 1 dienos. Būtent atsakovas, norėdamas įrodyti, kad ieškovė visgi buto nuomos pajamas gavo ir po nuomos sutarties su P. K. nutraukimo 2008-11-27, turėjo pareigą pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).

23Teismas nematė pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 3200 Lt išlaidų, patirtų pagal tarpininkavimo sutartį su UAB „Ober-Haus” pagal 2008-08-19 d. PVM sąskaitą – faktūrą priteisimo, kuriai ši suma buvo sumokėta už surastą nuomininką. Šias išlaidas ieškovė būtų patyrusi ir tuo atveju, jei nuomos sutarties nuomininkas nebūtų nutraukęs.

24Ieškovė, kaip nuostolių atlyginimą, prašė priteisti jos turėtas 1160 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už teisines konsultacijas bei pretenzijų surašymą, tarpininkavimą santykiuose su atsakove ir draudiku), tačiau nepateikė šių išlaidų patyrimą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Ieškovės pateiktos advokatės jai išrašytos sąskaitos (t. 1, b. l. 95-97) neįrodo, kad sąskaitose nurodytas sumas ieškovė advokatei sumokėjo. Tas pats pasakytina ir apie reikalavimą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo išlaidų (300 Lt). PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 50) ir pavedimo konstatuoti faktines aplinkybes (t. 1, b. l. 99) surašymas neįrodo patirtų išlaidų fakto (CPK 178 str.), todėl teismas šių išlaidų nepriteisė.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26Atsakovas UAB „Remada“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Ieškinys turėjo būti atmestas, nes neįrodyti atsakovo, kaip pardavėjo neteisėti veiksmai, o ieškovės patirtos žalos priežastis yra pačios ieškovės ar kitų jos buto naudotojų, netinkami veiksmai, buto vidaus tinklų nepriežiūra ir netinkamas naudojimas. Apeliantas yra įsitikinęs, jog priešingai, nei konstatavo teismas, apeliantas paneigė savo kaltumo prezumpciją. Priešingai, apelianto įsitikinimu, byloje atsakovas įrodė, jog trūkumai atsirado po daikto perdavimo (trūkumas - buto apgadinimas atsirado po buto perdavimo ir dėl pirkėjo padaryto daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo (du kartus įvykusio buto užliejimo ir kanalizacijos nepriežiūros). O tai reiškia, kad atsakovas paneigė 6.333 str. 3 d. teisinę prezumpciją.

282. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada tenkinti ieškinį, bet tuo atveju, jeigu apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėsianti šią bylą, paliks teismo sprendimą nepakeistu, tai apeliantas nesutinka su apskaičiuota teismo nuostolių suma.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 03 28 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visos Vilniaus apygardos teismo sprendimo apelianto ginčijamos išvados pagal motyvų išdėstymo formą, struktūrą ir jų išsamumą yra logiškai motyvuotos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis materialinės ir procesinės teisės normomis, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

31teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinis skundas netenkintinas.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. balandžio 19 d. ieškovė Ž. A.-C. ir atsakovas UAB „Remada“ sudarė Buto statybos sutartį Nr. 2I3, pagal kurią ieškovė iš atsakovo nuosavybės teise įsigijo 95,71 kv.m. patalpas, ( - ). 2008 m. liepos 24 d. tarp ieškovės ir fizinio asmens diplomato P. K. buvo sudaryta minėto buto nuomos sutartis, pagal kurią butas minėtam fiziniam asmeniui buvo išnuomotas iki 2012-08-15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. lapkričio 27 d. minėtą nuomos sutartį P. K. vienašališkai nutraukė, nes vos tik įsikėlus į butą ir vamzdžiais pradėjus tekėti vandeniui, ant buto sienų atsirado dažų pūslės, pelėsis, o atsakovas UAB „Remada“ nesiėmė tinkamų veiksmų, kad nustatytų drėgmės kilimo priežastį ir pašalintų buto trūkumus. Ieškovė 2008 m. lapkričio 7 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. atsakovui siuntė dvi pretenzijas dėl bute atsiradusių trūkumų pašalinimo. Tuo tarpu atsakovas 2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 11-336 ieškovei nurodė, jog nustatė drėkimo priežastį ir ją pašalino. Minėtam butui esant apdraustam, ieškovė kreipėsi į UAB „IF draudimas“ ir minėtos įmonės iniciatyva buvo atlikta buto apžiūra, o 2008 m. lapkričio 12 d. surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas Nr. V/PS/1697, kuriame konstatuoti tokie buto pažeidimai: „koridoriaus sienos, gipso blokelių – per visą perimetrą pūslės apie 0,5 m nuo drėgmės; vaikų kambarys – siena su koridoriumi ir su WC paleista pūslėmis; miegamasis – siena su koridoriumi lubose prie lango; didysis kambarys – siena su koridoriumi“. Byloje esantis 2009 m. vasario 4 d. antstolio G. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat patvirtina, kad bute yra remonto pažeidimai. Gedimo tyrimo akte, kuris buvo surašytas UAB „IF draudimas“ nurodyta, kad minėtame bute, atitvaros genda nuo drėgmės, besiskverbiančios iš vonios pro nesandarią jos jungtį su nuotekų vamzdžiu bei tarpą tarp lentynėlės ir sienos, poveikio (nesandariai įrengtas vonios nutekėjimo sifonas).

34Ieškovė buto statybos sutarties 6.8. punkto pagrindu, kuriame numatytas defektų šalinimas garantiniu laikotarpiu, grindė savo reikalavimą dėl to, kad atsakovas nepašalino defektų, todėl reikalavo priteisti patirtus nuostolius, t.y. išlaidas bei negautas pajamas dėl nutrauktos nuomos sutarties.

35Apeliaciniame skunde ginčijama teismo išvada, jog už visus buto įrengimo darbus, tarp jų ir tuos dėl kurių surinktais įrodymais butui buvo padaryta žala, buvo ir yra atsakingas atsakovas. Ši išvada ginčijama tuo, kad pagal Sutarties 6.8.p. nebuvo tarp šalių pasirašytas aktas dėl garantiniu metu atsiradusių defektų, kad atsakovas nebuvo iškviestas į apžiūrą tuomet, kai remonto darbus pradėjo atlikti UAB „ART statyba“.

36Kaip matyti buto statybos sutarties, 6.8. punkte numatyta, kad garantinio laikotarpio metu atsiradę statybos darbų defektai fiksuojami šalių surašytu aktu patvirtintu parašais. Pardavėjas neatsako, jei defektai atsirado dėl Pirkėjo kaltės, stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų veikos. Jei išaiškėja, kad defektai atsirado dėl Pardavėjo kaltės, juos savo sąskaita ištaiso Pardavėjas, jei defektai atsirado dėl Pirkėjo kaltės, apmoka Pirkėjas. Akte nurodomas terminas, per kurį Pardavėjas įsipareigoja nemokamai ištaisyti garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius defektus, jų ištaisymo būdą bei tvarką. Kaip jau buvo minėta, ieškovė 2008 m. lapkričio 7 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. atsakovui siuntė dvi pretenzijas dėl bute atsiradusių trūkumų pašalinimo bei nurodė, kad remiantis sutarties 6.8.p. per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, pardavėjas užfiksuotų statybos darbų defektus aktu bei raštiškai pateiktų informaciją apie jų ištaisymo būdą ir tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl atsakovo neveikimo ir nežinojimo, kada bus pašalinti defektai, nuomininkas K. P. ir nutraukė nuomos sutartį.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Šiuo atveju šalių sudaryta sutartis nebuvo nuginčyta ir yra galiojanti. Ieškovė tinkamai įgyvendino sutarties 6.8. punkte nurodytą pareigą informuoti atsakovą apie defektus bei inicijuoti akto dėl pastebėtų defektų surašymą. Tačiau bylos duomenimis atsakovas tinkamai nereagavo į ieškovės raginimus ir nesiėmė veiksmų surašyti defektų aktą nei juos tinkamai pašalinti.

38Pažymėtina, kad byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovės, atsakovo ir draudimo kompanijos patvirtina, kad atsakovui kaip atsakingam asmeniui už padarytą žalą buvo tinkamai pranešta, todėl nėra pagrindo teigti, jog ši aplinkybė gali panaikinti jo sutartinę ir įstatyminę atsakomybę.

39Apelianto teigimu, ieškinys turėjo būti atmestas, nes neįrodyti atsakovo, kaip pardavėjo neteisėti veiksmai, o ieškovės patirtos žalos priežastis yra pačios ieškovės ar kitų jos buto naudotojų, netinkami veiksmai, buto vidaus tinklų nepriežiūra ir netinkamas naudojimas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali.

40Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, t.y. eksperto dr. Č. I., 2009-02-10-11 d. atlikto ginčo buto gedimo tyrimo akto, ekspertas padarė išvadą, kad buto atitvaros genda nuo drėgmės, besiskverbiančios iš vonios pro nesandarią jo jungtį su nuotekų vamzdžiu bei tarpą tarp lentynėlės ir sienos, poveikio (nesandariai įrengtas vonios nutekėjimo sifonas). 2008 m. lapkričio 12 d. surašytame sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte Nr. V/PS/1697, taip pat konstatuoti buto pažeidimai. Pažymėtina, kad nei vienas iš nurodytų aktų nėra nuginčytas, o taip pat byloje nėra pateikti minėtuose aktuose nurodytus faktus paneigiantys įrodymai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad bute kilusios pažeidimų pasekmės būtų atsiradusios dėl ieškovės ar kitų asmenų netinkamų veiksmų ar buto vidaus tinklų nepriežiūros ir netinkamo naudojimasis jais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, nes būtent dėl bute esančių pažeidimų, kurie nebuvo atsakovo tinkamai ir laiku pašalinti buvo nutraukta buto nuomos sutartis.

41Apelianto teigimu, kad nuomos sutartis buvo sudaryta iki pradėjus veikti finansinės ekonominės krizės padariniams, todėl priteista nuomos kaina turėtų būti sumažinta 30 procentų. Šiam teiginiui pagrįsti apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr.3K-3-3459/2010, Nr. 3K-3-265/2011, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos atveju netaikytini minėtose kasacinės instancijos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti, todėl šios bylos neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 pažymėjo, kad pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės sudaryta ginčo buto nuomos sutartis nekelia jokių abejonių dėl tuo metu ieškovės gautų ir realiai planuojamų gauti pajamų. Tą aplinkybę, kad nuomos sutartis nebūtų nutraukta ir toliau vykdoma jei laiku būtų pašalinti bute nustatyti defektai patvirtina, liudytojo P. K. teismui duoti parodymai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija laiko, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamos bylos atveju ieškovės patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, nes atitinka visus aukščiau įvardintus kriterijus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteistinų nuostolių ir jų dydžio, todėl neatkartoja.

44Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

45CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovei Ž. A.-C., kuri prašo priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 2600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (63-66 b. l., t. 2). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovei priteistina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

46Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ ieškovės Ž. A.-C. naudai 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 5. Ieškovės įsigytos patalpos pagal 2008-07-24 Patalpų nuomos terminuotą... 6. Ieškovės teigimu, atsakovas nesilaikė buto pirkimo sutarties 6.8.p.... 7. Dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal terminuotą Nuomos... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti... 9. Atsakovas nurodė, jog ieškovės pateikti dokumentai rodo, jog ieškovės buto... 10. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis kreipėsi į 73-iojo buto gyventoją V. M.,... 11. Atsakovas nesutiko su ieškovės išvada, jog dėl to, kad atsakovas pašalino... 12. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė nėra pateikusi dokumentų, kurie... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 15. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog buto trūkumai atsirado... 16. Ieškovės butą remontavusios UAB „ART statyba“ vadovas T. M., atsakydamas... 17. Iš esmės tą pačią buto sienų drėkimo priežastį nurodė ir pats... 18. Teismas nurodė, kad byloje ieškovė neprašo priteisti jos turėtas... 19. Tai, jog sutartį nuomininkas nutraukė tik dėl to, jog pradėjus gyventi bute... 20. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, jog... 21. Pagal ieškovės ir P. K. sudarytos nuomos sutarties 4.5 punktą, visas... 22. Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo atsiliepimo teiginys, jog ieškovė... 23. Teismas nematė pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 3200 Lt... 24. Ieškovė, kaip nuostolių atlyginimą, prašė priteisti jos turėtas 1160 Lt... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. Atsakovas UAB „Remada“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 27. 1. Ieškinys turėjo būti atmestas, nes neįrodyti atsakovo, kaip pardavėjo... 28. 2. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada tenkinti ieškinį, bet tuo... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 31. teisiniai argumentai ir išvados... 32. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. balandžio 19 d. ieškovė Ž. A.-C. ir... 34. Ieškovė buto statybos sutarties 6.8. punkto pagrindu, kuriame numatytas... 35. Apeliaciniame skunde ginčijama teismo išvada, jog už visus buto įrengimo... 36. Kaip matyti buto statybos sutarties, 6.8. punkte numatyta, kad garantinio... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties... 38. Pažymėtina, kad byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovės, atsakovo ir... 39. Apelianto teigimu, ieškinys turėjo būti atmestas, nes neįrodyti atsakovo,... 40. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, t.y. eksperto dr. Č. I.,... 41. Apelianto teigimu, kad nuomos sutartis buvo sudaryta iki pradėjus veikti... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės sudaryta ginčo buto nuomos sutartis... 44. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 45. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 46. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 49. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ ieškovės...