Byla Ik-2658-244/2012
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovių atstovei Ievai Kližentytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėjas A. P. skunde ir skundo patikslinimuose (b. l. 40–41, 138–139) prašo panaikinti Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2012-02-17 sprendimą Nr. (1.7.)-S-605-12, įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo 2011-12-29 prašymą Nr. (1.7.) ATP-4121-11 ir priteisti iš atsakovių turtinę ir neturtinę žalą – 700 000 Lt.

3Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba privalėjo jam skirti advokatą dėl jo įsigyto daikto – 3 k. buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymo, nuosavybės ir civilinių teisių pažeidimų gynimo, tačiau atsakovė advokato nepaskyrė. Tarnybos direktorė, priimdama 2012-02-17 sprendimą Nr. (1.7.)-S-605-12, nesivadovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl nepagrįstai pritaikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p., 4 p. Taip buvo nepaisoma pareiškėjo teisių, kurios yra įtvirtintos ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 11 1 str., 13 str., 14 str. Savo veiksmais atsakovė neužtikrino antrinės teisinės pagalbos teikimo ir net naudojosi advokatų Mindaugo Paukštės ir Vytauto Griežės paslaugomis. Kadangi pareiškėjui nebuvo paskirtas advokatas, kuris tinkamai ir kvalifikuotai parengtų procesinius dokumentus, surašytų atskiruosius ir kasacinius skundus, taip pat užtikrintų atstovavimą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose bei šių bylų vykdymo procese, pareiškėjas patyrė 87 701,55 Lt nuostolių (87 701,55 Lt skola yra priteista iš UAB „Dieona“, o antstolis nori išieškoti iš pareiškėjo buto), ir buvo nusavintas butas, kurio vertė yra 450 000 Lt, taip pat dėl neteisėto atsakovės 2012-02-17 sprendimo patyrė 250 000 Lt neturtinės žalos.

4Atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 44–53) skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsiliepime į skundą paaiškino, kad A. P. siekė įteisinti savo nuosavybės teises į butą, esantį ( - ), Vilniuje, ir panaikinti UAB „Dieona“ nuosavybės teisės įregistravimą į šį butą. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl šio reikalavimo, nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų, dėl kurių būtų galima pripažinti jo nuosavybės teisę. Kadangi pareiškėjas rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurios jau buvo nagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-502-982/2010, todėl pareiškėjo reikalavimą, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p., laikė nepagrįstu, o atstovavimą tokioje byloje neperspektyviu. Kitas pareiškėjo reikalavimas dėl buto arešto panaikinimo taip pat buvo pripažintas nepagrįstu, nes bylos iškėlimas pagal LR CPK 603 str. dėl buto arešto panaikinimo būtų galimas tokiu atveju, jeigu pareiškėjas reikštų ieškinį dėl civilinės teisės į butą priklausymo. Taip pat pareiškėjas siekė pareikšti reikalavimą dėl turto administravimo nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo panaikinimo. Kadangi Tarnyba nustatė, kad buto paprastąjį administravimą ir turto administratorių paskyrė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, be to, pareiškėjas nenurodė jokių pagrindų turto administratoriaus paskyrimui panaikinti, reikalavimas buvo įvertintas kaip nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje neperspektyvus. Be to, Tarnyba nustatė, jog pareiškėjo interesai dėl turto administratoriaus paskyrimo gali būti siejami su jo, kaip bendrovės akcininko, interesais, todėl reikalavimas gali būti susijęs ir kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, o antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos arba dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Taip pat pareiškėjas siekė nuginčyti Ūkinio teismo sprendimu iš UAB „Dieona“ Vilniaus miesto tarybos naudai priteistas 43 103,18 Lt ir 1997-01-21 sprendimu Vilniaus miesto valdybos naudai priteistas 44 598,33 Lt sumas. Tačiau 87 701,55 Lt skola yra priteista iš UAB „Dieona“, todėl šios sumos ginčijimas yra ne pareiškėjo, o bendrovės interesas. Antrinė teisinė pagalba yra neteikiama, kai asmuo kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo. Taip pat reikalavimas yra susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla, todėl pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 4 p. antrinė teisinė pagalba neteikiama. Pareiškėjas savo reikalavimus išdėstė abstrakčiai, nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, todėl Tarnyba kreipėsi į advokatą Vytautą Griežę prašydama pateikti išvadą. Tarnybos veikos neteisėtumą A. P. grindžia savo subjektyvia nuomone apie ją, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, o paremta tik asmeniniais samprotavimais. Kadangi jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas neįvardija, todėl reikalauti iš Lietuvos valstybės dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo nėra pagrindo. Be to, A. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą (dėl pablogėjusios sveikatos ir emocinės būklės).

6Skundas tenkintinas iš dalies.

7Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; 4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos; 6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.

8Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2012 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą Nr. (1.7)-S-605-12 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriame remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 6 d. 1, 2, 4, 6 punktų pagrindu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, t. y. konstatavo, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus, ir nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl jo ūkinės komercinės veiklos, pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo.

9Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje pateikiami atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

10Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

11Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi advokato išvadą, turėjo teisę vertinti atstovavimo byloje perspektyvumą. Įstatymo įtvirtintų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, taikymas nėra savitikslis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atlikdama atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimą Įstatymo taikymo prasme, turi išanalizuoti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą, įvertinti ne tik advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešime pateiktą informaciją (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), bet ir kitus informacijos šaltinius – teismo priimtus procesinius sprendimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimo dalyku, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimus, jo pateikus dokumentus ir kt.

12Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo reikalinga dėl kelių reikalavimų, t. y. norint paduoti ieškinį ir įteisinti savo nuosavybės teises į butą, esantį ( - ), Vilniuje, ir panaikinti UAB „Dieona“' nuosavybės teisės įregistravimą į butą. Tarnyba, vertindama, ar nėra Įstatymo 11 str. 6 ir 7 d. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba yra neteikiama, dėl minėto reikalavimo nustatė, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl antrines teisinės pagalbos suteikimo nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų, galinčių būti pagrindu jo nuosavybės teisei pripažinti, o rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurios jau buvo išnagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-502-982/2010, todėl pareiškėjo reikalavimą, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p., laikė nepagrįstu, o atstovavimą tokioje byloje neperspektyviu.

13Pareiškėjo reikalavimas dėl buto arešto panaikinimo taip pat buvo pripažintas nepagrįstu, o atstovavimas byloje neperspektyviu. Tarnyba nustatė, kad bylos iškėlimas LR CPK 603 str. pagrindu dėl buto arešto panaikinimo būtų galimas tokiu atveju, jeigu pareiškėjas reikštų ieškinį dėl civilinės teisės į butą priklausymo, tačiau teismams pripažinus, kad A. P. nepagrįstai reikalauja pripažinti nuosavybės teises į areštuotą butą, nebuvo teisinės perspektyvos reikšti tokį ieškinį.

14Pareiškėjas taip pat siekė pareikšti reikalavimą dėl turto administravimo nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo panaikinimo. Tarnyba teigia, kad buto paprastąjį administravimą nustatė bei turto administratorių paskyrė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi, be to, pareiškėjas nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis būtų panaikintas turto administratoriaus paskyrimas, todėl pareiškėjo reikalavimas, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p., Tarnybos buvo įvertintas kaip nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje neperspektyvus. Taip pat Tarnyba nustatė, jog pareiškėjo interesai dėl turto administratoriaus paskyrimo gali būti siejami su jo, kaip bendrovės akcininko, interesais, todėl padarė išvadą, kad reikalavimas gali būti susijęs ir kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

15Pareiškėjas taip pat siekė nuginčyti Ūkinio teismo sprendimu iš UAB „Dieona“ Vilniaus miesto tarybos naudai priteistas 43 103,18 Lt, 1997-01-21 sprendimu Vilniaus miesto valdybos naudai priteistas 44 598,33 Lt sumas. Tarnyba skundžiamame sprendime pažymėjo, kad 87 701,55 Lt skola yra priteista iš atsakovės UAB „Dieona“, todėl šios sumos ginčijimas yra ne pareiškėjo, o bendrovės interesas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Įstatymo 11 str. 6 d. 6 p., antrinė teisinė pagalba yra neteikiama, kai asmuo kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo. Taip pat reikalavimas yra susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla, todėl pagal Įstatymo 11 str. 6 d. 4 p. antrinė teisinė pagalba neteikiama.

16Pareiškėjas pateikė Tarnybai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-02 nutartį, iš kurios turinio matyti, kad nuosavybės teisė į butą, rūsantį ( - ), Vilniuje, 2002 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo turto registre įregistruota UAB „Dieona“ vardu. Bendrovės prezidentu buvo pareiškėjas, nuosavybės teisė bendrovės vardu įregistruota bendrovės prezidento prašymu. 2008 m. pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu pakeisti registro duomenis ir įregistruoti nuosavybės teisę į butą jo vardu. Registratorius pareiškėjo prašymą atmetė. Vienas iš prašymo netenkinimo motyvų buvo tas, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorio reikalavimų. Pareiškėjas registratoriaus veiksmus apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-07-17 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-09-02 nutartimi atmetė ir pareiškėjo apeliacinį skundą. Iš teismo nutarties matyti, kad pareiškėjas nėra sudaręs buto pirkimo sutarties įstatymo reikalaujama notarine forma (1964 m. LR CK 255 str.), dėl to negali įgyti nuosavybės teisės.

17Advokatas Vytautas Griežė savo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl antrinės teisinės pagalbos, nenurodo jokių naujų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pripažinta jo nuosavybės teisė, o nurodo tas pačias aplinkybes ir įrodymus, kuriais rėmėsi ir teisme (Vilniaus miesto valdybos 1992-12-24 potvarkiu Nr. 2626V ir kt.). Tokiu atveju, advokato manymu, atstovavimas byloje dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į butą pripažinimo ir nuosavybės teisės registravimo UAB „Dieona“ vardu yra neperspektyvus.

18CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos paštas“ v. Susisiekimo ministerija, AB ,,TEO LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Dockus, D. Mockienė v. P. V. Šulskis, E. Šulska, bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas v. ,,Pramoninis servisas“, UAB ,,Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras, A. Paškevičius, B. Navak ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2009).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009, kurioje pareiškėjas dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, konstatavo, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Tokia teisinį registravimą vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

20Iš pareiškėjo skundo ir paaiškinimų, taip pat iš prašymo atsakovei matyti, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, siekia nuginčyti UAB „Dieona“ nuosavybės teisių į butą atsiradimo pagrindą, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad A. P. reikalavimas gali būti susijęs ir kyla iš vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Avokato išvadoje (b. l. 58-61) teiginys, kad atstovavimas byloje dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į butą pripažinimo yra neperspektyvus paremtas daugiau subjektyviu įsitikinimu, bet ne savarankiškai atlikta teisės normų ir teismų praktikos, reikšmingos konkrečioje situacijoje, analize.

21Teismas pažymi, kad sprendžiant, ar yra pagrindas neteikti antrinės teisinės pagalbos, negali būti nagrinėjami tokie klausimai, kuriuos spręsti yra priskirta teismo kompetencijai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi advokato išvadą, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus, pagal savo kompetenciją turi atlikti vertinimą, ar advokato išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog visa pareiškėjo pateikta advokatui informacija ir dokumentai bei kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad tokios aplinkybės byloje vienareikšmiškai nenustatytos. Pats advokatas savo pranešime nurodė, kad pareiškėjas yra teisėtas buto ( - ), Vilniuje, naudotojas. Turto administravimo ir realizavimo vykdymo procese pareiškėjui gali iškilti jo, kaip teisėto buto naudotojo, interesų gynimo poreikis. Tokiu atveju pagrindo neteikti antrinę teisinę pagalbą galimai nebūtų, tačiau pareiškėjo reikalavime nėra konkrečiai suformuluotas jo pažeistų ir (ar) gintinų teisių turinys ir apimtis, todėl pateikti išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo buvimo ar nebuvimo pagrindų šiuo aspektu nėra galimybės.

22Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl ir kreipėsi teisinės pagalbos. Tai, kad jo reikalavime nėra konkrečiai suformuluotas jo pažeistų ir (ar) gintinų teisių turinys ir apimtis, negali būti pagrindas neteikti jam antrinės teisinės pagalbos.

23Advokatas savo išvadoje teigia, kad iš pareiškėjo pateiktos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-21 nutarties matyti, kad UAB „Dieona“ priklausantis butas, esantis ( - ), Vilniuje, buvo areštuotas 2002-12-19 vykdant Ūkinio teismo 1996-05-21 ir 1997-01-21 sprendimus. Advokatas nurodė, kad bylos iškėlimas dėl arešto panaikinimo galimas tokiu atveju, jei pareiškėjas reikštų ieškinį dėl civilinės teisės į areštuotą butą priklausymo, tačiau tokio ieškinio pareiškimas pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus yra neperspektyvus. Pasisakant, kad bylos iškėlimas pagal ieškinį dėl civilinės teisės į areštuotą butą priklausymo ir dėl turto arešto panaikinimo yra neperspektyvus ir yra pagrindas antrinei teisinei pagalbai neteikti, iš anksto buvo nuspręsta, kad reikalavimai dėl civilinės teisės į areštuotą butą ir nutarties panaikinimo bus netenkinti. Tačiau, kaip jau minėta, tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, gali nuspręsti, ar skunde nurodytos aplinkybės yra svarbios ir sudaro pagrindą panaikinti priimtą sprendimą. Nesant akivaizdžių minėtų reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas byloje neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems teismo veiklos principams. Nors Tarnyba teigia, kad priimdama skundžiamą sprendimą įvertino ne tik advokato išvadą, bet ir kitus dokumentus, iš skundžiamo Tarnybos sprendimo turinio nematyti, kad sprendžiant dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo buvo įvertinti ir kiti duomenys. Kadangi Tarnybos sprendimas priimtas, vadovaujantis advokato išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis, kurios vienareikšmiškai neįrodo, kad nagrinėjamu atveju atstovavimas byloje yra neperspektyvus, pripažintina, kad teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui atsisakyta be teisėto pagrindo.

24Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-17 sprendimą Nr. (1.7.)-S-605-12 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011-12-29 prašymą Nr. (1.7.) ATP-4121-11 tenkintini.

25Dėl žalos atlyginimo

26Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

27Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

28Kiek tai susiję su viešosios atsakomybės būtinąja sąlyga – neteisėtais veiksmais, svarbu pabrėžti, jog valstybės viešoji atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Taigi iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų.

29Tam, kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, kai viešojo administravimo institucijai paliekama pakankamai didelė pasirinkimo laisvė (diskrecija), paprastai turi būti įrodytas gana akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos diskrecijos ribų pažeidimas, kuris, be kita ko, gali pasireikšti institucijos veiksmų (neveikimo) neatitikimu ne tik aiškiai išreikštoms (konkrečiai apibrėžto turinio) teisės normoms, bet ir teisės principams.

30CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl tais atvejais, kai sprendžiamas valstybės institucijų ar jų pareigūnų veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimas, turi būti nustatyta, jog asmuo tam tikro turto neteko arba jis buvo sužalotas, turėjo išlaidų, negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, būtent tiesiogiai dėl to, kad viešojo administravimo institucija veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, arba neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti. Kitaip tariant, turi būti nustatyta konkreti žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir jų pagrindu atsiradusios žalos.

31Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovių turtinę ir neturtinę žalą – 700 000 Lt, kurią kildina iš atsakovės neteisėto atsisakymo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą.

32Pareiškėjas teigia, kad patyrė turtinę žalą, nes buvo nusavintas jo butas, kurio vertė yra 450 000 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo nusavintas pareiškėjo butas. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas butas jam priklauso nuosavybės teise.

33Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos, todėl jo reikalavimas priteisti turtinę žalą atmestinas.

34Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėto atsakovės sprendimo patyrė nervinę įtampą, kuri nebuvo vienkartinė ar trumpalaikė. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

35Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje yra išspręstas pareiškėjo naudai. Taigi jo pažeistos teisės yra apgintos teisme. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į visas anksčiau aptartas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (juolab kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų būtų pablogėjusi jo sveikata ir pan.), tai yra pakankama satisfakcija, kompensuojanti pareiškėjo patirtus išgyvenimus, todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą.

36Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

Nutarė

38Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.

39Panaikinti Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-17 sprendimą Nr. (1.7.)-S-605-12 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir įpareigoti Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. P. 2011-12-29 prašymą Nr. (1.7.) ATP-4121-11.

40Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

41Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas A. P. skunde ir skundo patikslinimuose (b. l. 40–41, 138–139)... 3. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba privalėjo jam skirti advokatą... 4. Atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba... 5. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad A. P. siekė įteisinti savo nuosavybės... 6. Skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 8. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2012 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą Nr.... 9. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir... 10. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai... 11. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi advokato... 12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo... 13. Pareiškėjo reikalavimas dėl buto arešto panaikinimo taip pat buvo... 14. Pareiškėjas taip pat siekė pareikšti reikalavimą dėl turto administravimo... 15. Pareiškėjas taip pat siekė nuginčyti Ūkinio teismo sprendimu iš UAB... 16. Pareiškėjas pateikė Tarnybai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 17. Advokatas Vytautas Griežė savo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas,... 18. CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai.... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 20. Iš pareiškėjo skundo ir paaiškinimų, taip pat iš prašymo atsakovei... 21. Teismas pažymi, kad sprendžiant, ar yra pagrindas neteikti antrinės... 22. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo,... 23. Advokatas savo išvadoje teigia, kad iš pareiškėjo pateiktos Vilniaus miesto... 24. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Vilniaus... 25. Dėl žalos atlyginimo... 26. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 27. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga)... 28. Kiek tai susiję su viešosios atsakomybės būtinąja sąlyga – neteisėtais... 29. Tam, kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai pagal CK 6.271 straipsnio 4... 30. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba... 31. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovių turtinę ir neturtinę žalą –... 32. Pareiškėjas teigia, kad patyrė turtinę žalą, nes buvo nusavintas jo... 33. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos,... 34. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėto atsakovės sprendimo patyrė nervinę... 35. Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje yra išspręstas pareiškėjo... 36. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 38. Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.... 39. Panaikinti Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 40. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 41. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...