Byla 2-20882-430/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieškovo R. B. atstovei advokatei Gretai Paskačimienei, atsakovo AB „Panevėžio keliai“ atstovams V. J. ir E. J., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovui T. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui AB „Panevėžio keliai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3teisme priimtas ieškovo R. B. ieškinys atsakovui AB „Panevėžio keliai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad 2013-02-06 apie 7.30 val. ieškovo sūnus M. B. vairavo automobilį VW PASSAT, v.n. ( - ), ir važiavo Kirtimų gatve apie 40 km/h greičiu link Galvės gatvės. Prasilenkiant su priešais atvažiuojančiu krovininiu automobiliu ieškovo sūnus įvažiavo į duobę, kuri buvo pilna vandens ir visiškai nepastebima. Įvažiavus į duobę buvo apgadintas priekinis dešinysis automobilio ratas. Į eismo įvykio vietą apie 8.24 val., užfiksuoti eismo įvykio aplinkybių, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pareigūnų tarnybiniame pranešime buvo nurodytos minėtos aplinkybės bei papilomai nurodyta, kad duobėje buvo vandens ir ji buvo sunkiai pastebima, kelio ženklų apie kelio nelygumus ar kelio darbus nebuvo. Kelių policijos valdybos 2013-02-14 nutarime, be kita ko, nurodyta, jog vairuotojas M. B. savo veika Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų nepažeidė ir dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės. Ieškovui buvo padaryta 449,35 Lt žala. 2013-03-12 ieškovas kreipėsi į savivaldybę su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto savivaldybė 2013-04-04 rašte nurodė, kad remonto bei priežiūros darbus rytinėje, pietinėje bei centrinėje Vilniaus miesto dalyje (tame tarpe ir Kirtimų gatvėje) yra pavedęs atlikti atsakovui UAB „Grinda“. Nekilnojamasis turtas Vilniuje, Kirtimų g. – susisiekimo komunikacija – Kirtimų gatvės ruožas, kurio ilgis – 3480 metrų (Kirtimų gatvėje – ilgis 3012 metrų, Gariūnų gatvėje – ilgis 468 metrai) yra perduotas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. 2011-11-28 VĮ „Vilniaus regiono keliai“ išdavė AB „Panevėžio keliai“ leidimą Nr. 11-250 riboti eismą Vilniaus pietinio aplinkkelio atkarpoje nuo 0,18 km iki 7,85 km iki 2013-12-07. Leidimo 4 punkte nurodyta, kad AB „Panevėžio keliai“ vykdo minėto kelio ruožo priežiūrą iki objekto (Vilniaus pietinio aplinkkelio) pridavimo naudojimui. Išduoto leidimo 2 punkte nurodyta, kad AB „Panevėžio keliai“ privalo užtikrinti saugų pėsčiųjų ir transporto eismą leidime nurodytame kelio ruože. Eismo įvykio metu apgadintas ieškovo automobilis, t.y. ieškovui padaryta žala, kelio ruože, kuriame AB „Panevėžio keliai“ buvo įsipareigojusi vykdyti priežiūrą, tačiau netinkamai prižiūrėdama bei nuolatiniais kelio darbais neužtikrindamas saugaus eismo šiame kelio ruože, pažeidė LR Kelių įstatymo nuostatas. Teismo prašo priteisti iš atsakovo AB „Panevėžio keliai“ ieškovo naudai 449,35 Lt turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b.l. 89-92).

4Teisme gautas atsakovo AB „Panevėžio keliai“ atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodo jokių objektyvių pagrindų ar pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų teisėtas pagrindas teismui tenkinti ieškovo reikalavimus. Eismo įvykis įvyko statybvietėje, kurioje darbai atliekami pagal AB „Panevėžio keliai“ (kartu su jungtinės veiklos partneriais) 2011 metais pasirašytas sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio antrojo ir trečiojo etapo darbų. Šio statybos objekto techninę priežiūrą vykdo AB „Problematika“, remiantis 2011-11-04 sutartimi Nr. S-918 „Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“ sutarčių Nr. 2 ir 3 statybos darbų techninė priežiūra“, sudaryta tarp AB „Problematika“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei AB „Problematika“ direktoriaus 2011-11-18 įsakymu Nr. 1-321 dėl techninės priežiūros objektų. AB „Problematika“, vykdydama šios statybos objekto techninę priežiūrą, nei 2013-02-06, nei bet kuriuo kitu darbų vykdymo metu jokių pastabų dėl netinkamo kelio ženklų išdėstymo statybvietėje nėra konstatavusi, todėl laikytina, kad rangovas tinkamai vykdė reikalavimus dėl ženklų išdėstymo. Atsakovas tinkamai vykdė leidimo nuostatas ir statybvietėje taikė DVAI-3 tipinę darbų vietų aptvėrimo schemą, kurioje yra tinkamai nurodyti ženklai, kurių reikalauja ir kurių išdėstymą reglamentuoja teisės aktai. Statybvietėje buvo sustatyti visis reikalingi įspėjamieji kelio ženklai, kuriuos ieškovas privalėjo pastebėti ir jais vadovautis. Būtent pats ieškovas neįvertino visų aplinkybių statybvietėje ir nesilaikė bendro pobūdžio pareigos kelyje elgtis atsargiai, atsakingai ir rūpestingai. Kadangi statybvietė nėra paprastas kelias, asmuo turi pasirinkimo galimybę nesirinkti vykti keliu – statybviete arba, priėmus sprendimą juo vykti, kartu priimti riziką. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie faktinę automobilio būklę po autoįvykio, nepateikia duomenų, kad ieškovo išlaidos buvo objektyviai būtinos ir tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, todėl ieškovo nurodyti nuostoliai nėra atlygintini. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo informuotas nei apie 2013-02-06 įvykį, nei vykdomą tyrimą. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (tomas 1, b.l. 100-104).

5Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad duobė, į kurią įvažiavo vairuotojas yra valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 106 Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai-Gariūnai atkarpoje, kuri priklauso šiuo metu statomam Vilniaus miesto pietiniam apvažiavimui (aplinkkeliui). 2011-11-07 sutarties Nr. S-922 pagrindu ūkio subjektų grupė, kurią sudaro AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ (atsakingas partneris AB „Panevėžio keliai“) įsipareigojo per 25 mėnesius nuo sutarties pasirašymo atlikti Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimo (aplinkkelio) darbus. 2011-11-28 VĮ „Vilniaus regiono keliai“ iki 2013-12-07 išdavė AB „Panevėžio keliai“ leidimą riboti eismą Nr. 11-250. Minėtame leidime nurodyta, jog AB „Panevėžio keliai“ suteikiama teisė riboti eismą valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 106 Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai-Gariūnai atkarpoje nuo 24,36 km iki 28,58 km ir valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 202 Kirtimai-Pagiriai-Baltoji Vokė atkarpoje nuo 7,648 iki 7,798 km. Leidimo 4 punkte yra nurodyta, kad AB „Panevėžio keliai“ vykdo aukščiau minėtų kelių ruožų priežiūrą iki objekto pridavimo naudojimui. AB „Panevėžio keliai“ pagal leidimo 2 punkto nuostatas privalo užtikrinti saugų pėsčiųjų ir transporto eismą. Eismo įvykio vietoje už kelio priežiūrą buvo atsakingas AB „Panevėžio keliai“ (tomas 1, b.l. 78-79, 97).

6Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad pagal 2009-12-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1622 „Dėl nekilnojamojo turto priėmimo ir perdavimo“ 3 p. Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausantis turtas Vilniuje, Kirtimų gatvėje, - susisiekimo komunikacija – Kirtimų gatvės ruožas, kurio ilgis – 3480 m (Kirtimų g. – ilgis 3012 m, Gariūnų g. – ilgis 468 m) perduotas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ vykdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2011-11-28 išdavė AB „Panevėžio keliai“ leidimą Nr. 11-250 riboti eismą Vilniaus pietinio aplinkkelio atkarpoje nuo 0,18 km iki 7,85 km iki 2013-11-07. Minėto leidimo 4 p. nurodyta, kad AB „Panevėžio keliai“ vykdo minėto kelio ruožo priežiūrą iki objekto pridavimo naudojimui. Pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. AB „Panevėžio keliai“ yra minėto kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoja, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos dangos. Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio faktus. Ieškovas netinkamai apskaičiavo patirtos žalos dydį. Pažymėjo, kad po eismo įvykio vertinti automobiliui padarytą žalą nebuvo kviesti ekspertai, nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų atstovai. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini. Nėra nustatyta pakeistų detalių nusidėvėjimas, nenustatyti pakeistų detalių defektai. Ieškovas patirtos žalos dydžio ir pagrįstumo nagrinėjamojoje byloje neįrodė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie AB „Panevėžio keliai“ neteisėtų veiksmų egzistavimą. Vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir nepavažiavo kelyje atsiradusios kliūties, net nebandė jos išvengti, o tai sąlygojo įvykusį eismo įvykį. Dėl patirtos žalos yra atsakingas automobilį vairavęs M. B.. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo žalą yra nepagrįstas ir neteisėtas (tomas 1, b.l. 135-139).

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.

8Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Panevėžio keliai“ atstovai su ieškiniu nesutiko. Palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Prašė ieškinį atmesti.

9Teismo posėdžio metu trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais.

10Į teismo posėdį neatvyko ieškovas R. B., jį atstovauja advokatė Greta Paskačimienė (atstovavimo sutartis, tomas 1, b.l. 5). Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (tomas 2, b.l. 2). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

11Ieškinys tenkintinas.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-12-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1622 „Dėl nekilnojamojo turto priėmimo ir perdavimo“ 3 p. Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausantis turtas Vilniuje, Kirtimų gatvėje, - susisiekimo komunikacija – Kirtimų gatvės ruožas, kurio ilgis – 3480 m (Kirtimų g. – ilgis 3012m, Gariūnų g. – ilgis 468 m) buvo perduotas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ vykdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2011-11-28 išdavė AB „Panevėžio keliai“ leidimą Nr. 11-250 riboti eismą Vilniaus pietinio aplinkkelio atkarpoje nuo 0,18 km iki 7,85 km iki 2013-11-07 (tomas 1, b.l. 84, 85). 2013-02-06 apie 7.30 val. ieškovo sūnus M. B. vairavo automobilį VW PASSAT, v.n. ( - ), ir važiavo Kirtimų gatve link Galvės gatvės. Prasilenkiant su priešais atvažiuojančiu krovininiu automobiliu ieškovo sūnus įvažiavo į duobę, dėl ko ieškovas patyrė 449,35 Lt žalą (sąskaitos-faktūros, tomas 1, b.l. 11-12). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-02-14 nutarime, be kita ko, nurodyta, jog vairuotojas M. B. savo veika Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų nepažeidė ir dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės (tomas 1, b.l. 59). Minėtas eismo įvykis įvyko statybvietėje, kurioje darbai atliekami pagal AB „Panevėžio keliai“ (kartu su jungtinės veiklos partneriais) 2011 metais pasirašytas sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl Vilniaus pietinio išorinio aplinkelio antrojo ir trečiojo etapo darbų (tomas 1, b.l. 82-83.).

13Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl netinkamos gatvių dangos priežiūros (trūkumų).

14Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Byloje nagrinėjamu atveju kelio ruožas, kuriame įvyko autoįvykis, teisinio santykio atsiradimo metu patikėjimo teise buvo valdomas VĮ „Vilniaus regiono keliai“, kuri 2011-11-28 išdavė AB „Panevėžio keliai“ leidimą Nr. 11-250 riboti eismą Vilniaus pietinio aplinkkelio atkarpoje nuo 0,18 km iki 7,85 km iki 2013-11-07 (tomas 1, b.l. 84, 85). Pagal Leidimo 4 punktą AB „Panevėžio keliai“ vykdė minėto kelio ruožo priežiūrą iki objekto (Vilniaus pietinio aplinkkelio) pridavimo naudojimui, todėl būtent AB „Panevėžio keliai“ (be kitų prievolių) privalėjo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija, formuodama praktiką tokio pobūdžio bylose, pasisakė, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu žala padaryta dėl kelio konstrukcinio trūkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų.

16Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojas, nėra. Tą aplinkybę, kad Kirtimų gatvėje, važiuojant link Galvės gatvės buvo kelio trūkumas – kelio duobė, užpilta vandeniu, patvirtina į bylą pateiktas 2013-02-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas Nr.AV2-629 (13), kuriame nurodyta, kad M. B. paaiškino, jog prasilenkiant su priešais važiuojančiu krovininiu automobiliu įvažiavo į duobę, kuri buvo pilna vandens ir visiškai nepastebima. Įvykio metu buvęs policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir M. B.. Papildomai pareigūnas nurodė, kad duobėje buvo vandens ir ji buvo sunkiai pastebima (b.l. 6).

17Kadangi pagal anksčiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, civilinei atsakomybei kylant CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė, teismas dėl atsakovo argumentų, kad jis tinkamai vykdė reikalavimus dėl ženklų išdėstymo, tinkamai vykdė leidimo nuostatas ir statybvietėje taikė DVAI-3 tipinę darbų vietų aptvėrimo schemą, o AB „Problematika“, vykdydama šios statybos objekto techninę priežiūrą, nei 2013-02-06, nei bet kuriuo kitu darbų vykdymo metu jokių pastabų dėl netinkamo kelio ženklų išdėstymo statybvietėje nėra konstatavusi, nepasisako.

18Civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma, jeigu būtų nustatyta nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Nors atsakovas ir pasisakė, jog M. B. (automobilio vairuotojas), kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turėjo elgtis ypatingai atsakingai ir rūpestingai, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog šios pareigos vairuotojas nevykdė nepateikė, o 2013-02-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime Nr.AV2-629 (13) konstatuota, kad vairuotojas savo veika Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, nes jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje dalyje bus nepažymėtų kliūčių (duobių), todėl dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po eismo įvykio rašytame paaiškinime M. B. nurodė, kad važiavo 40 km/valandą greičiu, tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą DVAI-3 tipinę darbų vietų aptvėrimo schemą – greitis buvo apribotas iki 50 km/valandą (b.l. 62,105).

19Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2008-09-19 civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

20Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, remiasi ir tuo argumentu, kad ieškovo išlaidos nebuvo objektyviai būtinos ir tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu. Teismo įsitikinimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos dydžio, t.y. 2013-03-06 PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyti atlikti darbai: vairo kolonėlės apsauga, ratų geometrijos reguliavimas, padangos montavimas, balansavimas, pastatymas, spyruoklės išėmimas – atstatymas, vairo kolonėlės apsaugos keitimas, yra objektyvios ir būtinos išlaidos, tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadintas automobilio ratas (b.l.11,12).

21Jeigu atsakovo valdomame kelio ruože nebūtų buvusi kelio duobė, ieškovas nebūtų patyręs išlaidų automobilio remontui (žalos), todėl laikytina, jog tarp ieškovo patirtos žalos ir statinio (kelio) trūkumų yra priežastinis ryšys.

22Vadovaujantis išdėstytais motyvais ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas (kelio valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinio trūkumų padarytą žalą, teismui nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 449,35 Lt žalos atlyginimui.

23LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 72,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. ) ir patyrė 1700,00 Lt (1 t. b.l. 54-57; 2 t. b.l. 6,7) išlaidų advokato teisinės pagalbai apmokėti (b.l. 12,13). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė visas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti tik iš atsakovo, pasisakydama, jog atsakovas turės teisę pareikšti regresinį trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl kurios veiksmų – juridinio asmens, kuriam perduotas kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, valdymas, nenurodymo. Teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais ir priteisia iš atsakovo tą bylinėjimosi išlaidų dalį, kurią, kaip nurodė ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, ieškovas patyrė, kai į bylą atsakovu, patikslinus ieškinį buvo patraukta AB „Panevėžio keliai“ – t.y. 500,00 Lt. Pažymėtina, kad šios atstovavimo išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius. Dėl likusios atstovavimo išlaidų dalies, kurių teismas iš atsakovo nepriteisia, dydžio ir pagrįstumo teismas nepasisako. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 572,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

24Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 35,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (CPK 92 straipsnis). Pašto išlaidos iš atsakovo priteisiamos tos, kurios buvo patirtos po patikslinto ieškinio priėmimo teismo žinion dienos (2013-10-15). Pažymėtina, kad likusios pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos dėl to, kad yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma.

25Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

26ieškinį tenkinti.

27Priteisti iš atsakovo AB „Panevėžio keliai“, j.a.k. 147710353, ieškovo R. B., a.k( - ) naudai 449,35 Lt (keturi šimtai keturiasdešimt devyni Lt 35 ct) žalos atlyginimui ir 572,00 Lt (penki šimtai septyniasdešimt du Lt ) bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti iš atsakovo AB „Panevėžio keliai“, j.a.k. 147710353, valstybės naudai 35,67 Lt (trisdešimt penki Lt 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie yra mokami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

29Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B.... 3. teisme priimtas ieškovo R. B. ieškinys atsakovui AB „Panevėžio keliai“,... 4. Teisme gautas atsakovo AB „Panevėžio keliai“ atsiliepimas į ieškinį.... 5. Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų... 6. Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Panevėžio keliai“ atstovai su... 9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų... 10. Į teismo posėdį neatvyko ieškovas R. B., jį atstovauja advokatė Greta... 11. Ieškinys tenkintinas.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-12-02 Lietuvos... 13. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą... 14. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr.... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija, formuodama praktiką... 16. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo kelio ruožo,... 17. Kadangi pagal anksčiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 18. Civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma, jeigu būtų nustatyta... 19. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 20. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, remiasi ir tuo argumentu,... 21. Jeigu atsakovo valdomame kelio ruože nebūtų buvusi kelio duobė, ieškovas... 22. Vadovaujantis išdėstytais motyvais ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas... 23. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 35,67 Lt išlaidų, susijusių su... 25. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas... 26. ieškinį tenkinti.... 27. Priteisti iš atsakovo AB „Panevėžio keliai“, j.a.k. 147710353, ieškovo... 28. Priteisti iš atsakovo AB „Panevėžio keliai“, j.a.k. 147710353,... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...