Byla 2-948/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančio individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties, kuria teismas patvirtino kreditoriaus MAXIMA LT, UAB papildomą 360 169,48 Lt dydžio finansinį reikalavimą individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Kreditorius MAXIMA LT, UAB kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti papildomą jo 360169,48 Lt dydžio finansinį reikalavimą, patikslinant jau patvirtintą 724 996 Lt dydžio finansinį reikalavimą ir nurodant bendrą jo dydį – 1 085 165,48 Lt. Kreditorius nurodė, jog 1999 m. gruodžio 15 d. IĮ V. ir S. M. prekybos centras (Nuomotojas) ir UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamas turtas (Nuomininkas) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią IĮ V. ir S. M. prekybos centras iki 2020 m. sausio 1 d. išnuomavo UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamas turtas 1000 kv.m. patalpas, esančias ( - ). 2003 m. rugsėjo 19 d. Įsipareigojimų perkėlimo sutartimi UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamas turtas nuo 2003 m. spalio 1 d. visas savo teises ir pareigas, atsiradusias iš Nuomos sutarties, perleido MAXIMA LT, UAB (buvusiai UAB „VP Market“). Kauno apygardos teismui 2004 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlus IĮ V. ir S. M. prekybos centrui bankroto bylą, bankrutuojančio IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius 2004 m. birželio 28 d. raštu Nr. 98 informavo kreditorių, jog Nuomos sutartis bus tęsiama. Vadovaujantis Nuomos sutarties 8 straipsnio 2 dalimi, pradinis Nuomotojas UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamas turtas IĮ V. ir S. M. prekybos centrui sumokėjo 1 000 000 Lt nuomos mokesčio avansu, kuris buvo įskaitomas Nuomos sutarties 1 priede stulpelyje „Avanso dengimas“ nustatytais dydžiais ir terminais. Iškėlus IĮ V. ir S. M. prekybos centrui bankroto bylą, avanso įskaitymas, vadovaujantis ĮBĮ, tapo negalimas, todėl likusiai iki bankroto bylos iškėlimo neįskaitytai 724 996 Lt avanso sumai Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patvirtintas MAXIMA LT, UAB kreditorinis reikalavimas. Nuo bankroto bylos iškėlimo administratorius skaičiavo, o pareiškėja mokėjo nuomos sutarties 1 priede stulpelyje „Nuomos mokesčio dydis“ numatytą atitinkamo laikotarpio Nuomos mokestį. Šiuo priedu nustatytas mėnesinis nuomos mokestis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo ne 35 000 Lt, o 10 000 Lt (įskaitant PVM), tačiau administratorius nuo 2006 sausio mėn. iki 2007 m. gegužės mėnesio nepagrįstai išrašinėjo ir siuntė kreditoriui klaidingas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta nuomininkui apmokėti nuomos mokesčio suma buvo 35000 Lt per mėnesį (įskaitant PVM). Kreditorius neatkreipė dėmesio, kad nuomotojo išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos neatitiko nuomos sutartimi sulygto nuomos mokesčio dydžio, todėl jas visas apmokėjo. Nuomos mokesčio permoka paaiškėjo tik kreditoriaus įmonėje atlikto vidaus audito metu. Iš viso per laikotarpį nuo 2006 sausio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. kreditorius bankrutuojančiai IĮ V. ir S. M. prekybos centras be nuomos sutartyje nustatyto pagrindo sumokėjo (permokėjo) 360 169,48 Lt, neįskaitant į šią sumą PVM. Kadangi nuo 2006 sausio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn. kreditorius mokėjo nuomos mokestį be PVM, nes PVM nuo nuomos mokesčio sumos mokėjo tiesiogiai mokesčių administratoriui, o nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. nuomos mokestis su PVM buvo mokamas tiesiogiai bankrutuojančiai IĮ V. ir S. M. prekybos centras, sumokėtos PVM sumos nėra ginčo objektas ir pareiškėjas jų grąžinti nereikalavo. Pareiškėjo nuomone, pagal CK 6.237 straipsnį bankrutuojanti IĮ V. ir S. M. prekybos centras privalo grąžinti pareiškėjui MAXIMA LT, UAB be pagrindo gautą nuomos mokesčio sumą - 360 169,48 Lt.

4Bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius su šiuo kreditoriaus MAXIMA LT, UAB prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad Nuomos sutarties šalys buvo susitarusios dėl šios sutarties 8 straipsnio 1 punkto pakeitimo, nustatant, kad nuomos mokestis pagal šią sutartį turėjo būti 35 000 Lt per mėnesį su PVM. Tai pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1043-259/2005. Pagal CK 6.129 straipsnį sutartis gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek apsikeičiant raštais. Bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centras nuomone, susitarimas dėl Nuomos sutarties 6 straipsnio 9 punkto, 7 straipsnio 9 punkto, 8 straipsnio 1 punkto pakeitimo yra šalių pasirašytas, apsikeičiant raštais.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus MAXIMA LT, UAB papildomą finansinį reikalavimą 360 169,48 Lt sumai, nustatant, kad bendras šio kreditoriaus finansinis reikalavimas yra 1 085 165,48 Lt. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.192 straipsniu, padarė išvadą, jog ginčo sutarties sąlygos dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimas turėjo būti sudarytas tokia pat forma, kaip ir pagrindinė nuomos sutartis. Teismas iš bylos nustatė, jog po bankroto bylos nuomotojui iškėlimo tarp šalių vyko derybos dėl išnuomoto turto nuomos kainos – nuomos kainos dydis buvo svarstomas tiek kreditorių susirinkime, tiek sprendžiant ginčą teisme dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1043-259/2005, atmetė bankrutuojančios IĮ V. Ir S. M. prekybos centro administratoriaus įgalioto asmens ieškinį, kuriuo buvo pareikštas reikalavimas ir dėl 1999 m. gruodžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8 straipsnio 1 punkto pakeitimo, konstatuodamas, jog šalims nepavyko susitarti dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir šalys dėl sutarties pakeitimo turi teisę pradėti derybas. Atsižvelgiant į šio teismo sprendimo prejudicinę galią, Kauno apygardos teismas atmetė kaip nepagrįstą IĮ V. Ir S. M. prekybos centro administratoriaus argumentą, jog pagal bankrutuojančios įmonės pasiūlymą nuomos sutarties 8 straipsnio 1 punktas buvo pakeistas Nuomininkui įsipareigojant mokėti 35 000 Lt per mėnesį su PVM. Be to, administratorius, nurodydamas, jog dėl nuomos mokesčio pakeitimo buvo susitarta šalims apsikeitus raštais ir kad sutarties dėl nuomos mokesčio pakeitimas įvyko 2005 m. birželio 9 d., pats kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties pakeitimo, ieškinyje nurodydamas, jog dėl nuomos sutarties sąlygų nebuvo susitarta. Teismas taip pat konstatavo, jog byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių rašytine forma buvo susitarta dėl esminės sutarties sąlygos pakeitimo, nepagrįstas ir administratoriaus argumentas, kad susitarimas dėl 1999 m. gruodžio 15 d. nuomos sutarties 6 str. 9 p., 7 str. 9 p., 8 str. 1 p. pakeitimo yra šalių pasirašytas, apsikeičiant raštais. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad mokestis buvo mokamas be jokio teisinio pagrindo, sprendė, jog pareiškėjos MAXIMA LT, UAB prašymas patvirtinti 360 169,48 Lt kreditorinį reikalavimą yra pagrįstas ir įrodytas.

6Bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti kitą nutartį – atmesti pareiškėjo prašymą dėl papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino šalių elgesio, byloje surinktų rašytinių įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad MAXIMA LT, UAB akceptavo administratoriaus pasiūlymą dėl nuomos kainos pakeitimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Teismas netinkamai aiškino VP Market 2005 m. birželio 9 d. rašto Nr. 605 įrodomąją reikšmę, sprendžiant dėl kreditoriaus MAXIMA LT, UAB prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo. Šiame rašte VP Market nurodė, jog, abiems šalims suderinus, VP Market iš dalies galėtų sutikti su nuomos sutarties 8 straipsnyje numatytos mokėjimų ir atsiskaitymo tvarkos keitimu, kapitalinio remonto atlikimu bei subnuomos sutarčių sudarymu. Apelianto manymu, tai, kad administratorius po šio rašto gavimo kreipėsi į teismą, galima vertinti tik kaip administratoriaus tuometinę nuomonę dėl rašto. Tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti pačios VP Market poziciją. Civilinės bylos Nr. 2-1043-259/2005 nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu VP Market pareikštu atsiliepimu į ieškinį prašė bankrutuojančios įmonės ieškinį dalyje dėl nuomos sutarties 6 str. 9 p., 7 str. 9 p., 8 str. 1 p. pakeitimo palikti nenagrinėtą, kadangi 2005 m. birželio 9 rašte Nr. 605 buvo nurodyta, jog VP Market sutiktų su sutartyje numatytos mokėjimų ir atsiskaitymo tvarkos keitimu. Ši VP Market pozicija yra susijusi su tuo, jog administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas apginti savo teisę, kuri iš esmės nebuvo pažeista. VP Market sutikimą dėl nuomos sutarties 8 str. pakeitimo pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1043-259/2005. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, VP Market laikėsi pozicijos, kad pakeisti visos sutarties nėra jokio reikalo, kadangi dėl esminės sutarties sąlygos –35 000 Lt dydžio nuompinigių per mėnesį – šalys yra susitarę. 2006 m. sausio 4 d. rašytame atsiliepime į apeliacinį skundą VP Market nurodė, kad neprieštaravo dėl sutartyje numatytos mokėjimų ir atsiskaitymo tvarkos keitimo ir kad šiuo metu ginčo sutartis šioje dalyje faktiškai tokiu būdu ir vykdoma. Tuo tarpu tuo metu pagal ginčo sutartį jau turėjo būti taikomas 10 000 Lt nuomos mokestis per mėnesį.

82. MAXIMA LT, UAB poziciją, jog šalys buvo susitarusios dėl 35 000 Lt nuomos mokesčio per mėnesį, patvirtina ir tai, kad 2007 m. pavasarį bendrovė pasiūlė sumažinti nuomos mokestį, o 2007 m. balandžio 2 d. pateikė administratoriui prašymą dėl nuomos sutarties nutraukimo. 2006 m. birželio 28 d. V. ir S. M. prekybos centro kreditorių susirinkimui svarstant pareiškėjo prašymą nutraukti nuomos sutartį ir išnuomoti patalpas kitiems asmenims, MAXIMA LT, UAB atstovė pakeitė savo poziciją ir, nurodydama, kad nuomos mokestis šiuo metu sudaro 35 Lt/m2, pasiūlė jį sumažinti iki 18 Lt/m2. Apeliantas nurodo, jog V. ir S. M. prekybos centro kreditorių susirinkimui nesutikus sumažinti nuomos mokestį, MAXIMA LT, UAB nesąžiningais veiksmais siekia įrodyti, jog šalys nebuvo susitarusios dėl 35000 Lt nuomos mokesčio per mėnesį.

9Byloje gautas AB Turto banko prisidėjimas prie Bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius atskirojo skundo.

10Atsakovai V. M. ir S. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratoriaus atskirojo skundo reikalavimą: Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Mano, kad byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad sutartis dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo buvo sudaryta apsikeičiant raštais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius nuomininko MAXIMA LT, UAB valią dėl sutarties sąlygos, nustatančios nuomos mokestį, pakeitimo. Teiginį, kad 35000 Lt dydžio nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2006 m. sausio iki 2007 m. gegužės mėnesio MAXIMA LT, UAB mokėjo dėl apsirikimo, paneigia ir tarp nuomos sutarties šalių vykusios derybos dėl sutarties nutraukimo. Kreditorius neteko teisės remtis privalomu sutarties pakeitimo formos reikalavimu (LR CK 6.183 str. 1 d.), kadangi jo elgesys ir faktinis sutarties vykdymas leido daryti išvadą, jog sutarties pakeitimas pripažįstamas (LR CK 6.183 str. 2 d.).

11Kreditorius MAXIMA LT, UAB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. 2005 m. birželio 9 d. kreditoriaus raštas Nr. 605, kurį atsakovas atskirajame skunde traktuoja kaip kreditoriaus sutikimą su nuomos sutarties sąlygų pakeitimu, negali būti aiškinamas kitaip kaip tik siūlymas derėtis dėl nuomos sąlygų pakeitimo. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas, gavęs 2005 m. birželio 9 d. kreditoriaus raštą Nr. 605, 2005 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties sąlygų, tame tarpe ir įtvirtinančių nuomos dydį, pakeitimo. Nurodo, jog, nagrinėjant bylą teisme, ieškinį buvo prašoma palikti nenagrinėtą LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai pareiškiant ieškinį nebuvo laikytasi išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, o ne dėl to, kad, kaip nurodo apeliantas, nebuvo ginčo dėl nuomos mokesčio dydžio. Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendime nėra teiginio, kad atsakovas 2005 m. birželio 9 d. raštu ieškovui sutiko dėl sutarties 8 str. pakeitimo. Kreditoriaus pareiga mokėti 10000 Lt nuomos mokestį įsigaliojo 2006 m. sausio 10 d., o atsiliepimas į ieškinį buvo surašytas 2006 m. sausio 4 d. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsiliepime į ieškinį kreditorius nurodė faktiškai vykdantis susitarimą dėl 35000 Lt nuomos mokesčio per mėnesį mokėjimo. Atsakovo ir kreditoriaus ginčas dėl nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį pakeitimo yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1043-259/2005, kuriuo teismas konstatavo, kad nuomos mokestis pagal nuomos sutartį nėra pakeistas pagal atsakovo administratoriaus pasiūlymą ir galioja senas nuomos sutartyje numatytas nuomos mokestis. Ši aplinkybė šalims turi prejudicinę galią. Teismas tinkamai vertino, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – rašytiniais susitarimais – nepagrindė savo argumento dėl tariamai šalių susitarimu pakeisto nuomos mokesčio. Teismas taip pat tinkamai taikė LR CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą remtis liudytojų parodymais siekiant nustatyti nuomos sutarties pakeitimo faktą, liudytojų D. P. ir V. Z. parodymus vertindamas tik nuomos mokesčio permokos mokėjimo aplinkybėms patvirtinti.

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Nagrinėjamu atveju sprendžiant kreditoriaus MAXIMA LT, UAB prašymą dėl jo papildomo 360169,48 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, yra kilęs ginčas, ar nuomos sutarties šalys buvo susitarusios dėl sutarties sąlygos, nustatančios nuomos mokesčio dydį, pakeitimo. Kreditoriui MAXIMA LT, UAB savo prašymą dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo grindžiant nuomos mokesčio permoka pagal 1999 m. gruodžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, bankrutuojančios V. Ir S. M. prekybos centro administratorius atsikerta, jog šio kreditoriaus mokėtas nuomos mokestis faktiškai atitinka tą, dėl kurio mokėjimo šalys buvo susitarusios, pakeisdamos nuomos sutartį.

15Vadovaujantis LR CK 6.183 straipsnio 1 dalimi, rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti galima tik raštu, negali būti pakeista kitokiu būdu. Tokiu atveju sutartis gali būti keičiama tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais (LR CK 6.192 str. 2 d.).

16Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog ginčo šalys raštu susitarė dėl 1999 m. gruodžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8 straipsnio pirmo punkto sąlygos, nustatančios nuomos mokestį, pakeitimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog bankrutuojančios V. Ir S. M. prekybos centro administratoriui 2005 m. gegužės 13 d. pranešimu pradėjus derybas dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo (prijungta civ. byla Nr. 2-1043-259/2005, b.l.21), ginčo šalys susitarė dėl 35 000 Lt dydžio nuomos mokesčio, mokėtino per mėnesį, nustatymo. Šių derybų kontekste UAB „VP Market“ 2005 m. birželio 9 d. raštas Nr. 605 negali būti vertinamas kaip nuomininko pasiūlytos nuomos mokesčio dydį pakeičiančios sąlygos akceptavimas, patvirtinantis sutarties pakeitimo įforminimą šalių apsikeitimo raštais būdu. Nuomininko galutinio sutikimo dėl šios sutarties sąlygos pakeitimo nebuvimą patvirtina paties UAB „VP Market“ 2005 m. birželio 9 d. rašto Nr. 605 turinio aiškinimas, iš kurio matyti, jog nuomininkas nurodė galėsiąs, esant abiejų sutarties šalių suderintai valiai, iš dalies sutikti su nuomos sutarties 8 straipsnyje numatytos mokėjimų ir atsiskaitymo tvarkos keitimu ( prijungta civ. byla Nr. 2-1043-259/2005, b.l. 24). Tai, jog šiame derybų dėl sutarties pakeitimo etape šalys nepasiekė susitarimo dėl nuomos mokestį nustatančios sutarties sąlygos pakeitimo, patvirtina ir bankrutuojančios V. Ir S. M. prekybos centro administratoriaus kreipimasis į teismą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo vienos iš šalių reikalavimu (civ. bylos Nr. 2-1043-259/2005), atsakovo UAB „VP Market“ minėtoje byloje atsikirtimuose į ieškovo pareikštus reikalavimus išdėstyta pozicija, jog ieškinio reikalavimo dėl sutarties sąlygos, nustatančios nuomos mokesčio dydį, pakeitimo tenkinimas nėra galimas, nesant tarp šalių užbaigtoms deryboms dėl šios sutarties pakeitimo, t.y. nesant išnaudotai išankstinei bylos sprendimo ne teisme tvarkai (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p.), o taip pat prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turinčiame Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1043-259/2005, padarytos išvados, jog „ieškovas ir atsakovas derėjosi dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau susitarti šalims nepavyko“ (prijungta civ. byla Nr. 2-1043-259/2005, b.l. 64). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog UAB „VP Market“ 2005 m. birželio 9 d. raštas Nr. 605 minėtų derybų dėl 1999 m. gruodžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir po to buvusių įvykių kontekste galėtų būti vertinamas kaip nuomininko raštu išreikštas sutikimas dėl 35 000 Lt dydžio nuomos mokesčio, mokėtino pagal 1999 m. gruodžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nustatymo.

17Tačiau taisyklė, jog rašytinėje sutartyje esant išlygai, kad sutartį pakeiti galima tik raštu, ji negali būti pakeista kitokiu būdu, nėra absoliuti. Sprendžiant dėl sutarties pakeitimo, LR CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma įpareigoja vertinti sutarties šalių elgesį kaip objektyvų šalių valios dėl sutarties pakeitimo išraiškos kriterijų. Taigi sutarties pakeitimui netaikytinas rašytinės formos reikalavimas, kai iš šalių elgesio matyti, kad abi šalys atsisakė sutarties sąlygos, reikalaujančios sutarties įforminimo raštu, t.y. viena šalis, vykdydama sutartį, pakeičia kokią nors sutarties sąlygą, o kita šalis tam neprieštarauja.

18Šios bylos kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sutarties sąlygos, nustatančios nuomos mokesčio dydį, pakeitimo, yra pagrindas pripažinti esant LR CK 6.183 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, dėl kurių ieškovas MAXIMA LT, UAB prarado teisę remtis 1999 m. gruodžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje numatyta išlyga dėl sutarties pakeitimo įforminimui keliamo rašytinės formos reikalavimo. Šią išvadą pagrindžia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, jog kreditorius MAXIMA LT, UAB sutiko su nuomos sutarties sąlyga, nustatančia 35 000 Lt dydžio nuomos mokestį. Visų pirma, šį ginčo šalių susitarimą liudija faktinis šalių elgesys, V. Ir S. M. prekybos centro administratoriui siunčiant kreditoriui apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta per mėnesį mokėtina nuomos mokesčio suma buvo 35 000 Lt, o kreditoriui MAXIMA LT, UAB jas apmokant (b.l.24-57). Atsižvelgiant į tai, kad toks faktinis nuomos sutarties šalių elgesys tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį, t.y. nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio, jis negali būti pateisinamas nuomininko neapdairumu, nepastebėjus, jog šiuo laikotarpiu pagal nuomos sutartį jis turėjo prievolę mokėti 10 000 Lt dydžio nuomos mokestį. Pažymėtina, jog MAXIMA LT, UAB kaip verslo subjektui taikytini griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Be to, įrodomąją reikšmę, sprendžiant dėl nuomininko valios, nustatant 35 000 Lt dydžio nuomos mokestį, buvimo turi ir ta aplinkybė, jog kreditorius apmokėjo nuomotojo siunčiamas PVM sąskaitas-faktūra tuo laikotarpiu, kai dar nebuvo pasibaigę teisminiai ginčai dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo vienos šalies reikalavimu, tame tarpe ir sutarties sąlygos, nustatančios per mėnesį mokėtino nuomos mokesčio dydį. Tuo metu nuomotojui siekiant nustatyti pastovų nuomos mokesčio dydį (35 000 Lt), nuomininkui turėjo būti ypač gerai žinoma, jog ginčo šalys nuomos sutartimi buvo susitarusios dėl kintamo nuomos mokesčio dydžio mokėjimo ir kad šis nuomotojo reikalavimas buvo susijęs su artėjančiu nuomos sutartyje nustatytu laikotarpiu (nuo 2006 m. sausio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio), kai nuomininkas būtų turėjęs mokėti 10 000 Lt dydžio nuomos mokestį per mėnesį. Be to, civilinės bylos 2-1043-259/2005 nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (bylos Nr. 2A-134/2006), 2006 m. kovo 28 d. įvykusiame teismo posėdyje, pats UAB „VP Market“ atstovas patvirtino, jog tuo metu faktiškai buvo mokamas 35 000 Lt dydžio nuomos mokestis per mėnesį, kas suteikė galimybę kreditoriams tenkinti savo reikalavimus (prijungta civ. byla Nr. 2-1043-259/2005, b.l. 89), nors nuo 2006 m. sausio 1 d. pagal nuomos sutartį galiojo 10 000 Lt dydžio nuomos mokestis. Kadangi nuomos sutarties šalys nesiėmė priemonių sutarties pakeitimo, nustatant 35 000 Lt nuomos mokesčio dydį, įforminimui, o kreditorius laikotarpiu nuo 2006 m. sausio iki 2007 m. gegužės mėnesio už patalpų nuomą mokėjo ne sutartyje nustatytą 10 000 Lt, bet 35 000 Lt dydžio nuomos mokestį, atsakovas V. Ir S. M. prekybos centras, remdamasis kreditoriaus elgesiu, turėjo pagrindą laikyti, kad nuomininkas sutiko su nuomos mokesčio pakeitimu. Tai patvirtina ir kreditoriaus MAXIMA LT, UAB siūlymo dėl 18 Lt/m2 be PVM nuomos mokesčio nustatymo svarstymas V. ir S. M. prekybos centro devintojo ir dešimtojo kreditorių susirinkimų metu. Iš 2007 m. birželio 28 d. V. ir S. M. prekybos centro devintojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 9 matyti, jog nuomininkas savo siūlymą dėl 18 Lt/m2 dydžio nuomos mokesčio nustatymo grindė ne nuomos mokesčio permoka ir reikalavimu taikyti nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio dydį, bet siekiu sumažinti faktiškai mokamą 35 000 Lt dydžio nuomos mokestį, atsižvelgiant į netinkamą patalpų būklę ir nuomininko įsipareigojimo savo lėšomis atlikti vidaus patalpų remonto darbus galimą nustatymą, kadangi pagal sutartį tai buvo nuomotojo pareiga (b.l. 90-91).

19Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiuo principu nustatant byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl nuomos sutarties šalių susitarimo, nustatant 35 000 Lt dydžio nuomos mokestį, buvimo ar nebuvimo, darytina išvada, jog kreditoriaus MAXIMA LT, UAB faktinis elgesys patvirtino jo sutikimą dėl 35 000 Lt dydžio nuomos mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygos, nustatančios nuomos mokesčio dydį, pakeitimo, apsiribojo tik aplinkybės dėl ginčo šalių rašytinio susitarimo buvimo vertinimu, tačiau visiškai nevertino vėlesnio šalių elgesio. Todėl, pripažinus, jog bankrutuojančio V. ir S. M. prekybos centro administratoriui pasiūlius kreditorius MAXIMA LT, UAB akceptavo sutarties sąlygą dėl 35 000 Lt dydžio nuomos mokesčio pagal 1999 m. gruodžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nustatymo, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti papildomo kreditoriaus MAXIMA LT, UAB 360 169,48 Lt dydžio finansinio reikalavimo, kuris grindžiamas nuomos mokesčio permoka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui neteisingai pritaikius LR CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą materialinę teisės normą ir netinkamai įvertinus nuomos sutarties šalių valią dėl sutarties pakeitimo patvirtinančius įrodymus, yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus MAXIMA LT, UAB prašymą dėl 360 169,48 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 2 p.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus MAXIMA LT, UAB prašymą dėl papildomo 360 169,48 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Kreditorius MAXIMA LT, UAB kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti... 4. Bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius su šiuo... 5. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus... 6. Bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro administratorius atskiruoju... 7. 1. Teismas netinkamai aiškino VP Market 2005 m. birželio 9 d. rašto Nr. 605... 8. 2. MAXIMA LT, UAB poziciją, jog šalys buvo susitarusios dėl 35 000 Lt nuomos... 9. Byloje gautas AB Turto banko prisidėjimas prie Bankrutuojančios IĮ V. ir S.... 10. Atsakovai V. M. ir S. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti... 11. Kreditorius MAXIMA LT, UAB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno... 12. Atskirasis skundas tenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Nagrinėjamu atveju sprendžiant kreditoriaus MAXIMA LT, UAB prašymą dėl jo... 15. Vadovaujantis LR CK 6.183 straipsnio 1 dalimi, rašytinė sutartis, kurioje yra... 16. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog... 17. Tačiau taisyklė, jog rašytinėje sutartyje esant išlygai, kad sutartį... 18. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sutarties sąlygos,... 19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2... 21. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą...