Byla 2S-1167-823/2013
Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijo taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Telvita“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijo taikymo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp jo ir atsakovo UAB „Telvita“ 2011 m. birželio 7 d. sudarytą sutartį niekine ir negaliojančia; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Telvita“ ieškovui A. V. 36 000 Lt; teismui atsisakius tenkinti pirmą ir antrą reikalavimus, priteisti iš atsakovo UAB „Telvita“ ieškovo sumokėto ir atsakovo negrąžinto avanso dalį, t.y. 36 000 Lt; priteisti iš atsakovo UAB „Telvita“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas A. V. ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Telvita“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, ar pritaikyti kitas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje išvardintas, laikinąsias apsaugos priemones pareikšto ieškininio reikalavimo, t. y. 36 000 Lt, ribose.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – neviršijant 36 000 Lt sumos areštavo atsakovo UAB „Telvita“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai - atsakovo pinigines lėšas bankų sąskaitose bei turtines teises, neviršijant 36 000 Lt sumos; leido atsakovui UAB „Telvita“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, atsiskaityti su ieškovu A. V., taip pat daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui bei mokėjimus, susijusius su darbo santykiais.

5Atsakovas UAB „Telvita“ pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs didelių nuostolių. Ieškovui pareiškus nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiaujant CPK nustatytomis teisėmis, akivaizdžiai meluojant ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra trukdoma juridinio asmens veiklai, o tai sąlygoja ir nuostolių atsiradimą ateityje. Esant areštuotam turtui (kilnojamajam, nekilnojamajam, atsiskaitomajai sąskaitai), atsakovui UAB „Telvita“ apsunkinama galimybė vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, formuojama neigiama nuomonė apie įmonę potencialių klientų akyse, negalima vykdyti einamųjų atsiskaitymų su tiekėjais ir su potencialiais klientais. Naujų klientų pervedamų avansinių mokėjimų negalima panaudoti pradedant naujus projektus statyboms.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo UAB „Telvita“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino – įpareigojo ieškovą A. V. iki 2013 m. kovo 20 d. įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 36 000 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Telvita“, atlyginimo užtikrinimui bei pateikti teismui įmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

7Teismas nurodė, kad atsakovo prašomas užtikrinti galimų nuostolių dydis, t.y. 36 000 Lt suma yra teisingas, pagrįstas, nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principų. Nustatydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas nurodė atsižvelgiantis į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinantis laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, taip pat tai, ar ieškovas bus pajėgus atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo UAB „Telvita“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91) Atsakovas neįrodė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybės. Vien ta aplinkybė, kad dalies naujų klientų pervedami avansiniai mokėjimai „įšaldomi“ – neįrodo nuostolių fakto, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ir dėl to trukdoma jos veikla. Atsakovo prašymas grindžiamas prielaidomis.

102) Atsakovas neįrodė jo teigtinų nuostolių dydžio, t.y. nepateikė informacijos apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Atsakovas šiuo konkrečiu atveju turėjo ir turi ne vieną kitą procesinę galimybę tam, kad išvengtų arba maksimaliai sumažintų pasekmes, kurias galėtų sąlygoti taikytos apsaugos priemonės, t.y. gali prašyti pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą ir kt.

113) Priimant ginčijamą nutartį nebuvo tirta ir vertinta galimų nuostolių dydžio prognozė, laikinųjų apsaugos priemonių poveikis atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdis ir mastas, ieškovo finansinis pajėgumas atlyginti atsakovo galimai patirtus nuostolius bei kitos teismo įvardintos aplinkybės.

12Atsakovas UAB „Telvita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

131) Ieškovui pareiškus nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiaujant CPK nustatytomis teisėmis, akivaizdžiai meluojant ir prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuojant atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, yra trukdoma juridinio asmens veiklai, o tai sąlygoja ir nuostolių atsiradimą ateityje. Atsakovas UAB „Telvita“ dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tampa mažiau konkurencingas rinkoje ir ateityje neabejotinai patirs nuostolių, o tai ir suponuoja objektyvią tikimybę dėl galimų nuostolių atsiradimo.

142) Įmonės, užsiimančios paslaugų teikimu, yra labai priklausomos nuo klientų pasitikėjimo. Įmonė, kuriai pritaikytas sąskaitų areštas, yra mažiau konkurencinga, nekelianti pasitikėjimo.

153) Aplinkybes, kad negalima vykdyti einamųjų atsiskaitymų tiek su tiekėjais, tiek su potencialiais klientais, kad naujų klientų pervedami avansiniai mokėjimai „įšaldomi“, jų negalima panaudoti pradedant naujus projektus statyboms, pavirtina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – areštuoti atsakovo pinigines lėšas bankų sąskaitose, ir teismo leidimas iš areštuotų lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose atsiskaityti tik su ieškovu bei atlikti tik privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir darbuotojams.

164) Tikslaus atsakovo nuostolių dydžio šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kadangi tai priklauso nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpio, be to, to nėra reikalaujama pagal susiklosčiusią teismų praktiką.

175) Pats ieškovas, pateikdamas atitinkamus dokumentus ir prašydamas sumažinti žyminio mokesčio dydį, pagrindžia ir tai, kad atmetus ieškinį, atsakovas dėl ieškovo ekonominės padėties, negalės iš jo išsireikalauti galimų nuostolių atlyginimo, t.y. iš esmės bus sunku įgyvendinti savo teises.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes: 1) pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę; 2) dėl ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis c. b. Nr. 2-1301/2010). Nesant bent vienos iš minėtų aplinkybių, atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas netaikytinas. Taigi atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas gali būti užtikrintas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas negali būti siejamas vien tik su CPK 145 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra ginimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007).

20Tai, kad egzistuoja nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygos, privalo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas teisus teigdamas, kad pagal esamą teismų praktiką iš atsakovo nėra reikalaujama įrodyti tikslų nuostolių dydį, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo procesinės pareigos pagrįsti, kad nuostolių atsiradimo tikimybė yra pakankamai reali, ir nurodyti preliminarų galimų nuostolių dydį.

21Atsakovas grėsmę patirti ateityje realius nuostolius sieja iš esmės su dviem aplinkybėm - formuojama neigiama nuomone apie įmonę potencialių klientų akyse ir su tuo susijusiu konkurencingumo sumažėjimu, bei ūkinės – komercinės veiklos apribojimais, sąlygotais bendrovės sąskaitų arešto.

22Teismas pažymi, kad nuostolių atsiradimas dėl pablogėjusios bendrovės reputacijos ir pats reputacijos pablogėjimo faktas, priešingai nei teigia atsakovas, nėra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, o jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos savo teiginius, atsakovas nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog gali patirti nuostolių dėl pablogėjusios bendrovės reputacijos.

23Byloje nustatyta, kad, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuotos lėšos atsakovo sąskaitoje 36 000 Lt sumai (b.l. 46). Iš esmės sutiktina su atsakovo teiginiu, kad piniginių lėšų areštas riboja juridinio asmens veiklą, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad dėl tokio ribojimo atsakovas neišvengiamai patiria nuostolių. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgia į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ir poveikį atsakovui, į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovo veiklos apimtis, įrodantys, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas – 36 000 Lt, iš esmės riboja atsakovo – juridinio asmens, ūkinę komercinę veiklą, ir patvirtinantys atsakovo teiginius, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nėra pajėgus vykdyti einamųjų atsiskaitymų.

24Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą taikė nenustatęs jo taikymo būtinųjų sąlygų, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

25Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 339 straipsniu, teismas

Nutarė

26Atskirąjį skundą tenkinti.

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Telvita“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp jo... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo A.... 5. Atsakovas UAB „Telvita“ pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių,... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo UAB... 7. Teismas nurodė, kad atsakovo prašomas užtikrinti galimų nuostolių dydis,... 8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 9. 1) Atsakovas neįrodė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 10. 2) Atsakovas neįrodė jo teigtinų nuostolių dydžio, t.y. nepateikė... 11. 3) Priimant ginčijamą nutartį nebuvo tirta ir vertinta galimų nuostolių... 12. Atsakovas UAB „Telvita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo... 13. 1) Ieškovui pareiškus nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiaujant CPK... 14. 2) Įmonės, užsiimančios paslaugų teikimu, yra labai priklausomos nuo... 15. 3) Aplinkybes, kad negalima vykdyti einamųjų atsiskaitymų tiek su... 16. 4) Tikslaus atsakovo nuostolių dydžio šiuo metu nėra galimybės nustatyti,... 17. 5) Pats ieškovas, pateikdamas atitinkamus dokumentus ir prašydamas sumažinti... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir... 19. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi... 20. Tai, kad egzistuoja nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo... 21. Atsakovas grėsmę patirti ateityje realius nuostolius sieja iš esmės su... 22. Teismas pažymi, kad nuostolių atsiradimas dėl pablogėjusios bendrovės... 23. Byloje nustatyta, kad, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos... 24. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio... 26. Atskirąjį skundą tenkinti.... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir...