Byla 2-566-613/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Ievai Mockutei ir Rimai Zigmantienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Inkorus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Iflas“ ieškinį atsakovams I. R. ir A. T. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir I. R. 220 857,53 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „Inkorus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Iflas“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi įpareigojo BUAB ‚Inkorus“ valdymo organus per 15 dienų perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Ieškovo turimais viešais duomenimis BUAB „Inkorus“ įregistruota 2007 m. kovo 14 d., kurios vienintelis akcininkas ir vadovas buvo A. T.. Šis atsakovas įmonei vadovavo nuo 2007 m. kovo 6 d. iki 2010 m. balandžio 8 d., kurį pakeitė paskutinysis įmonės vadovas I. R.. Administratorius šiam atsakovui registruotu paštu išsiuntė įsakymą dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo paskirtam administratoriui. Atsakovui nereagavus į administratoriaus įsakymą bei teismo įpareigojimą, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi paskyrė atsakovui I. R. 1448,00 Eur baudą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria buvo iškelta bankroto byla, konstatavo, kad BUAB „Inkorus“ 2009 metų pabaigoje buvo nemoki (ĮBĮ 2 str.8d.). Teismas nustatė, kad byloje teismui pateiktas įmonės balansas bei pelno – nuostolių ataskaita už 2009 metus. Vėlesnių įmonės finansinių duomenų byloje nėra ir atsakovė Vį Registrų centrui jų nepateikė. Iš įmonės balanso matyti, kad atsakovės turto vertė sudarė 1 451 997 Lt; įmonės ilgalaikio turto vertė sudarė 1 111 155 Lt; trumpalaikio turto vertė – 340 842 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 351 127 Lt. Įmonė 2009 metais dirbo nuostolingai, patyrė 443 964 Lt nuostolių . Vį Registrų centro ir Vį Regitra duomenimis įmonė turto neturi. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014-10-06 duomenimis įmonės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 156 071,64 Lt, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 662,49 Lt. Visas anksčiau išdėstytas duomenų visetas patvirtina, kad įmonė realios veiklos nevykdo, yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, be to įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir jų nepavyko išspręsti, todėl įmonei iškelta bankroto byla. Kadangi atsakovai nevykdė savo pareigos (ĮBĮ 8 str.1d.) ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio ieškinio padavimo dienai yra susidariusi ir teismo patvirtinta bendra 220 857,53 Eur kreditorinių reikalavimų suma. Atsakovams laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo ir netinkamai vykdant savo, kaip įmonės vadovų pareigas, susidarė 220 857,53 Eur kreditorinių reikalavimų suma-žala-kurią atsakovai privalo atlyginti ieškovui ir kreditoriams (ĮBĮ 8 str.1d. ir 4 d.). 2015-03-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti finansiniai reikalavimai: VSDFV Klaipėdos skyriaus 191,88 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM-45 201,48 Eur, UAB „Swedbank lizingas“-175 072,70 Eur, AAS „BTA Insurance company“ SE filialas Lietuvoje-391,47 Eur. Ieškovas nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas susiformavo 2010-2011 metais, UAB ‚Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas atsirado 2009-2011 metais, AAS „BTA Insurance company“ SE filialo Lietuvoje 2009-2010 metais. VMI patikslinto ieškinio pareiškimo teismui dienai nepateikė išklotinės, todėl teikia VMI kreditorinį reikalavimą. Administratorius pažymi, kad patikslinto ieškinio padavimo dienai atsakovas I. R. iki šiol nėra įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nustatytų įpareigojimų-nėra perdavęs paskirtam ieškovo administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Atsakovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1653-460/2014 duomenimis bei kitais pateiktais rašytiniais įrodymais, BUAB „Inkorus“ 2009 metų pabaigoje buvo nemoki, veiklos nebevykdė, todėl atsakovas A. T. dar 2009 metais turėjo spręsti klausimą dėl įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros iniciavimo, tačiau 2010 m. balandžio 8 d. perleido vadovo pareigas I. R. bei 2010 m. balandžio 14 d. pardavė UAB „Inkorus“ I. R.. Atsakovas I. R., perėmęs įmonės valdymą iš atsakovo A. T., netinkamai vykdė pareigas, paliko įmonę su įsiskolinimais, dėl ko kreditoriams padaryta žala-220 857,53 Eur. Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str.7d.).

3Atsakovams I. R. ir A. T. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodo, jog esant įstatyme numatytiems pagrindams neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui, tačiau ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo netenkintinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, todėl net ir esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-154/2010). Dėl šios priežasties manytina, jog teisingam bylos išnagrinėjimui reikalinga išsiaiškinti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, kadangi net ir atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas negali daryti išvados, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus būtų pagrindas priimti sprendimą ieškinį tenkinti arba atmesti. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 str. 2 d.).

4Ieškinys tenkintinas.

5Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „Inkorus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Iflas“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi įpareigojo BUAB ‚Inkorus“ valdymo organus per 15 dienų perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Ieškovo turimais viešais duomenimis BUAB „Inkorus“ įregistruota 2007 m. kovo 14 d., kurios vienintelis akcininkas ir vadovas buvo A. T.. Šis atsakovas įmonei vadovavo nuo 2007 m. kovo 6 d. iki 2010 m. balandžio 8 d., kurį pakeitė paskutinysis įmonės vadovas I. R.. Administratorius šiam atsakovui registruotu paštu išsiuntė įsakymą dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo paskirtam administratoriui. Atsakovui nereagavus į administratoriaus įsakymą bei teismo įpareigojimą, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi paskyrė atsakovui I. R. 1448,00 Eur baudą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria buvo iškelta bankroto byla, konstatavo, kad BUAB „Inkorus“ 2009 metų pabaigoje buvo nemoki (ĮBĮ 2 str.8d.). Teismas nustatė, kad byloje teismui pateiktas įmonės balansas bei pelno – nuostolių ataskaita už 2009 metus. Vėlesnių įmonės finansinių duomenų byloje nėra ir atsakovė Vį Registrų centrui jų nepateikė. Iš įmonės balanso matyti, kad atsakovės turto vertė sudarė 1 451 997 Lt; įmonės ilgalaikio turto vertė sudarė 1 111 155 Lt; trumpalaikio turto vertė – 340 842 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 351 127 Lt. Įmonė 2009 metais dirbo nuostolingai, patyrė 443 964 Lt nuostolių . Vį Registrų centro ir Vį Regitra duomenimis įmonė turto neturi. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014-10-06 duomenimis įmonės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 156 071,64 Lt, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 662,49 Lt. Teismas nustatė, kad įmonė realios veiklos nevykdė, yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir jų nepavyko išspręsti, todėl įmonei iškelė bankroto byla. 2015-03-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti finansiniai reikalavimai: VSDFV Klaipėdos skyriaus 191,88 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM-45 201,48 Eur, UAB „Swedbank lizingas“-175 072,70 Eur, AAS „BTA Insurance company“ SE filialas Lietuvoje-391,47 Eur.

6CK 2.87 str. įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

7Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t.y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šios bylos atveju atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo jos įrodinėti, pareigą paneigti savo kaltę turi atsakovai, kurie savo pareigos nevykdė. Atsakovai savo teisių aktyviai negynė, neteikė atsiliepimo, dėl to darytina išvada, kad jie nesuinteresuoti savo teisių gynimu.

8CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali tik solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-205/2010; kt.).64

9CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Taigi, deliktinė atsakomybė gali būti solidari tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus bendrininkavimo atveju, kai: a) asmuo sąmoningai dalyvauja, kursto arba skatina kitus atlikti neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą nukentėjusiajam; b) vieno žmogaus nepriklausomas elgesys arba veiksmas sukelia žalą nukentėjusiajam ir kartu ta pati žala priskirtina kitam asmeniui; c) asmuo yra atsakingas už žalą, patirtą dėl jo įgalioto atstovo arba trečiojo asmens, pasitelkto prievolei įvykdyti, veiksmų, kai šis asmuo taip pat atsako už žalą. Prievolės solidarumo prezumpcijai kilti gali pakakti ir savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, tačiau sukėlusių bendrą žalą (objektyvaus bendrininkavimo). Jeigu teismas nustatytų, kad atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas atskirai neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, tinkamai neperdavė dokumentų, šie veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Šioje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, nei minėti dalinės atsakomybės atvejai, nes dėl visų vadovų atskirų ar (ir) bendrų veiksmų teismas nenustatė konkrečios žalos dalies, priskirtinos kiekvienam atsakovui, todėl taikytina solidariosios atsakomybės prezumpcija, tačiau kiekvienas iš jų gali įrodyti, kad jo atsakomybė yra dalinė visų kitų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2015).

10Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos: atsakovai laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovų pareigas, dėl ko susidarė 220 857,53 Eur kreditorinių reikalavimų suma-žala-kurią atsakovai privalo atlyginti ieškovui ir kreditoriams kuri turi būti atlyginta. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų A. T. ir I. R. 220 857,53 EUR žalos atlyginimas (CK 6.245-6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 str.1d. ir 4 d.).

11Ieškovui iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovų A. T. ir I. R. priteistina iš kiekvieno po 1683,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

13Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260,270 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti.

15Priteisti ieškovei BUAB „Inkorus “ solidariai iš atsakovų A. T., asmens kodas ( - ), ir I. R., gim. ( - ), 220 857,53 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2015-05-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti iš atsakovų A. T. ir I. R. iš kiekvieno po 1683,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

17Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai