Byla 3K-3-205/2010
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovams A. K. ir B. J. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už kelių asmenų veiksmais padarytą žalą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovei priklausančiame name, atlikus kai kuriuos vidaus apdailos darbus, buvo pradėtas įrenginėti kieto kuro židinys, kurio statymo darbus vykdė atsakovai, prisistatę kaip individualios įmonės „Židinių statyba“ bendrasavininkiai. Ieškovė visus su namo statyba susijusius darbus įgaliojo atlikti A. R. Sutartis su atsakovais nebuvo pasirašyta. 2005 m. lapkričio mėnesį židinys, nors ir su kai kuriais trūkumais, iš esmės buvo užbaigtas įrengti; atsakovai leido ieškovei židiniu naudotis. Nuo 2005 m. lapkričio iki 2006 m. vasario mėnesio ieškovės name buvo toliau vykdomi namo vidaus apdailos darbai, kūrenamas židinys, o 2006 m. vasario 10 d. name kilo gaisras, kurio metu namas buvo stipriai apgadintas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centras nustatė, kad, intensyviai kūrenant ugniakurę, dėl aukštos ugniakurės temperatūros ir nepakankamo izoliacinio sluoksnio susiformavo du tarpusavyje nesusiję gaisro židiniai; dėl sandaraus izoliacinio sluoksnio akumuliuodami ugniakurės išskiriamą šilumą, medžio rąstai degė smilkimu (degimas be liepsnos) gana ilgą laiką, kol vienas židinių buvo surastas ir užgesintas, tačiau antras židinys nebuvo pastebėtas, nuo jo gaisras plito į viršų, todėl užsidegė prie medžio rąstų pritvirtinti neapsaugoti elektros instaliacijos laidai. Užsidegus elektros instaliacijos laidų izoliacijai, gaisras per perdangoje esančias ertmes išplito į kitas pastato patalpas. Specialistai konstatavo, kad kieto kuro ugniakurės įrengimas pastate neatitiko aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ ir 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 patvirtintų Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 reikalavimų, t. y. nebuvo išlaikyti saugūs atstumai iki degių pastato konstrukcijų, neteisingai parinkta ugniakurės įrengimo vieta. Ieškovė atliko namo rekonstrukciją–atstatymą po gaisro ir nurodė, kad išleido 53 275,06 Lt, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 57 215,06 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 28 587,53 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas, įvertinęs vizitinę kortelę, kurioje abu atsakovai nurodyti kaip niekada neegzistavusios individualios įmonės „Židinių statyba“ savininkai, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsakovų elgesį tiek tariantis dėl židinio statybos, tiek sprendžiant finansinius klausimus, nuotraukas, nustatė, kad abu atsakovai priėmė ieškovės užsakymą dėl židinio statybos, tarėsi su ieškovės įgaliotu asmeniu dėl židinio vietos parinkimo, rūpinosi ir pirko statybines medžiagas, dalijosi pinigus. Nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.192 straipsnio 3 dalį sutartis galėjo būti sudaryta ir priimant vykdyti užsakymą, t. y. ieškovė per savo atstovą kreipėsi į atsakovus dėl židinio įrengimo, o šie sutiko jį įrengti; abiejų šalių veiksmai buvo pakankami sutartiniams santykiams atsirasti. Teismo teigimu, ieškovę ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai, todėl ieškovės ir atsakovų atsakomybės klausimui dėl sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo išspręsti teismas taikė vartojimo rangos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.672-6.680 straipsniai), taip pat bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671straipsniai). Teismas, vertindamas atsakovų atsakomybę, rėmėsi Gaisrinių tyrimų centro raštu, kuriame nurodyta, kad kieto kuro ugniakurės įrengimas pastate neatitiko Statybos techninio reglamento ir statybos taisyklių reikalavimų, nebuvo išlaikyti saugūs atstumai iki degių pastatų konstrukcijų, neteisingai parinkta ugniakurės įrengimo vieta, ir nurodė, jog atsakovai, įrengdami židinį, kurio statyba neatitiko statybos techninio reglamento reikalavimų, elgėsi neteisėtai, jų nesąžiningas elgesys padarė žalą ieškovės turtiniams interesams. Nepaisant to, teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai kilo gaisras, ieškovė neturėjo teisės naudotis židiniu, nes ieškovės namas buvo pastatytas be projekto, statybos leidimo ir nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, t. y. ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Be to, teismas nustatė, kad gaisras ieškovės name kilo ne tik 2006 m. vasario 10 d., bet ir vieną dieną anksčiau; gaisro židinys nebuvo pastebėtas, kuris naktį iš 2006 m. vasario 9–osios į 10–ąją išplito ir sudegino ieškovės namo vidų. Dėl to, teismo teigimu, atsakomybė dėl nerūpestingo ir neapdairaus elgesio 2006 m. vasario 9 d. pastebėjus gaisrą, tačiau neiškvietus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, o toliau kūrenant židinį, taip pat teko ieškovei. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sumažino prašomą priteisti nuostolių atlyginimą penkiasdešimčia procentų. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytą žalos dydį, rėmėsi ieškovės pateiktomis sąskaitomis už statybines prekes ir medžiagas, darbų atlikimo sutartimis.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, 2009 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, atsakovų apeliacinius skundus atmetė, padidino pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei solidariai iš atsakovų priteistą nuostolių sumą iki 42 881 Lt; papildoma 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kolegija, įvertinusi liudytojų paaiškinimus, kad ieškovės name židinio įrengimo darbus atliko abu atsakovai, nurodė, kad, nors bendra atsakovų vizitinė kortelė ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas atsakovo B. J. automobilis prie ieškovės namo, neįrodė, jog šis atsakovas dirbo ieškovės name, tačiau kitų įrodymų visuma patvirtino ieškovės teiginius, kad abu atsakovai įrenginėjo židinį. Dėl to, kolegijos teigimu, už darbų atlikimo metu padarytą žalą abu atsakovai privalėjo atsakyti solidariai pagal CK 6.6 straipsnį, 6.651 straipsnio 1 dalį. Kolegija, vertindama ieškovės turtui padarytos žalos dydį, vertino gyvenamojo namo nuotraukas prieš gaisrą ir po jo, atlikus atstatymo darbus, sutartis dėl darbų atlikimo, čekius, kvitus, kitus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius po gaisro atliktų darbų vertę ir apimtį, ir padarė išvadą, kad ieškovė atliko visus ieškinyje nurodytus darbus, įrodė atsakovų veiksmais padarytą žalos dydį, o atsakovai nepateikė tai paneigusių įrodymų. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė kaltę tarp ieškovės ir atsakovų dėl gaisro kilimo; pagrindinė gaisro kilimo priežastis buvo netinkamai įrengtas židinys, o ta aplinkybė, jog ieškovės namas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, nelėmė gaisro kilimo ir neturėjo priežastinio ryšio. Kolegijos teigimu, ieškovė ir jos įgaliotas asmuo buvo nepakankamai rūpestingi, kai, 2006 m. vasario 9 d., pastebėję dūmus name, išpjovė rąstų sienoje skylę ir pamatė smilkstančius ir rūsenančius rąstus, tačiau neiškvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, neteisingas elektros instaliacijos įrengimas taip pat galėjo paspartinti ugnies plitimą, tačiau ieškovės veiksmai nedaug lėmė žalos atsiradimą, todėl iš atsakovų priteistą žalą kolegija padidino dvidešimt penkiais procentais.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu atsakovas B. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už kelių asmenų veiksmais padarytą žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnį), pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Byloje solidarioji civilinė atsakomybė atsakovams buvo taikyta neįrodžius atsakovų kaltės dėl kilusių padarinių, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismai nenustatė aplinkybės, kad ieškovę ir kasatorių siejo kokie nors civiliniai teisiniai santykiai, jie nebuvo sudarę jokių sutarčių. Kasatoriaus teigimu, vien tik vizitinė kortelė ir nuotrauka negalėjo būti įrodymai, patvirtinę, kad kasatorius dalyvavo statant židinį ieškovės name. Liudytojų parodymai taip pat negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, nes liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Taigi, kasatoriaus teigimu, byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinusių, kad kasatorius dalyvavo statant židinį ieškovės name. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidarioji atsakomybė taikytina tik tokiu atveju, jei rangos darbai atliekami kelių asmenų. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad židinio statymo darbus atliko tik atsakovas A. K., todėl solidariąją atsakomybę reglamentuojančios teisės normos negalėjo būti taikomos.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami atsakovų kaltę dėl gaisro kilimo, neteisingai įvertino įrodymus. Ieškovė pradėjo naudotis židiniu dar iki visų namo statybos darbų pabaigimo, t. y. pradėjo jį eksploatuoti pažeisdama Statybos įstatymo 24 straipsnį, todėl, veikdama nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, prisiėmė riziką dėl galinčių kilti ir kilusių padarinių. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės veiksmai tik nedaug lėmė žalos atsiradimą, yra nepagrįsta.
  3. Bylą nagrinėję teismai, vertindami atlygintinos žalos dydį, rėmėsi abstrakčiais duomenimis, byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinusių atliktų darbų apimtis iki gaisro ir po jo. Iš teismui pateiktų darbų atlikimo sutarčių, darbų priėmimo aktų, sąskaitų–faktūrų, kitų mokėjimą patvirtinusių dokumentų nebuvo galima nustatyti, kokie darbai buvo atliekami ištaisant gaisro padarinius, o kokie – atliekant įprastinio nebaigto statyti namo statybos darbus.
  4. Vilniaus apygardos teismas priėmė neteisėtą papildomą 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo. CPK 277 straipsnyje nustatyta, kad tokiu atveju priimamas teismo sprendimas, todėl nurodyta teismo papildoma nutartis naikintina.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistas apeliacinės instancijos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir 2009 m. gruodžio 15 d. papildomą nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas dėl solidariosios atsakomybės taikymo, teisingai įvertino įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų dėl papildomos nutarties priėmimo.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl solidariosios civilinės atsakomybės nustatymą ir įrodymų įvertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo

16Šioje byloje keliamas klausimas, kokia atsakomybė – dalinė ar solidarioji – taikoma atsakovams. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, taip pat CK 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji pareiga tokiu atveju atsiranda pagal įstatymą.

17Bendras žalos padarymas reiškia, kad žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Tuo tikslu bylą dėl solidariosos atsakomybės taikymo nagrinėjantis teismas turi tirti ir vertinti įrodymus, o atsakovai turi pareigą įrodinėti priešingai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės.

18Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, netinkamai taikydami CK 6.6, 6.279 straipsnius, netyrė bylos aplinkybių, susijusių su kasatoriaus dalyvavimu statant židinį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai nustatė abiejų atsakovų kaltę. Nagrinėjamoje byloje teismai įvertino vizitinę kortelę, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsakovų elgesį, nuotraukas, ir iš įrodymų visumos nustatė, kad abu atsakovai priėmė ieškovės užsakymą dėl židinio statybos, tarėsi su ieškovės įgaliotu asmeniu dėl židinio vietos parinkimo, rūpinosi ir pirko statybines medžiagas, dalijosi pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

19Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų, todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, pagal kurią įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.), darytina išvada, jog teismų išvados dėl solidariosios atsakovų atsakomybės nustatymo padarytos nepažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių. Juolab kad atsakovo kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normų, susijusių su CK 6.6, 6.279 straipsnių taikymu, yra grindžiami vien tik faktais, susijusiais su židinio statymo darbų atlikimu, tuo tarpu kasacinis teismas tikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Bylą nagrinėjusiems teismams nustačius, kad žalą padarė keli asmenys, tinkamai buvo taikyta CK 6.6 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, taip pat CK 6.279 straipsnio 1 dalis, pagal kurią bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

20Dėl ieškovės veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, nustatymo ir vertinimo

21Minėta, kad kasacinis teismas tikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis), tuo tarpu atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės kaltės nustatymo grindžiami tik faktinėmis bylos aplinkybėmis, ieškovei naudojantis židiniu ir taip prisiimant riziką dėl gaisro kilimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.248 straipsnį civilinė atsakomybė galima tik esant skolininko kaltei, tačiau šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintas mišrios kaltės principas ir nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlyginami nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tai reiškia, kad vertinant kreditoriais kaltę būtina atsižvelgti į visas byloje reikšmingas aplinkybes (kreditoriaus amžių, išsimokslinimą, patirtį, kreditoriaus ir skolininkų tarpusavio santykį, skolininkų elgesį), taip pat vertinti, kaip tokioje situacijoje būtų pasielgęs apdairus, rūpestingas, atidus žmogus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų įvertinimo taisyklių, pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, tyrė ir įvertino įrodymus (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro raštą) ir nustatė, kad pagrindinė gaisro kilimo priežastis buvo netinkamai įrengtas židinys, o ieškovės veiksmai tik nedaug lėmė žalos atsiradimą. Kasacinis teismas, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad ieškovės elgesys tiesiogiai neturėjo įtakos tam, kad kilo gaisras, tarp jos elgesio ir padarytos žalos nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai ir proporcingai nustatė ieškovės kaltę byloje, tinkamai paskirstė nuostolių dydį ginčo šalims.

22Dėl atlygintos žalos dydžio nustatymo

23Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatydami atlygintinos žalos dydį, rėmėsi abstrakčiais įrodymais. Iš teismų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė byloje pateikė gyvenamojo namo nuotraukas prieš gaisrą ir po jo, sutartis dėl namo atstatymo darbų atlikimo, čekius, kvitus, kitus dokumentus, pagrindusius po gaisro atliktų darbų vertę ir apimtį, tuo tarpu atsakovai nepateikė žalos dydį paneigusių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjęs asmuo atsiradusią žalą turi įrodyti visomis CPK 177 straipsnyje išvardytomis priemonėmis, t. y. nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė rašytinius dokumentus, PVM sąskaitas–faktūras, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kasos pajamų orderių kvitus, nuotraukas. Tai reiškia, kad ji pareigą įrodyti atsiradusią žalą įvykdė tinkamai, bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, todėl yra pagrindas atsakovo kasacinio skundo argumentus pripažinti nepagrįstais. Kasacinis teismas netiria kiekvieno įrodymo turinio, tai padarė bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškovei buvo padaryta 42 881 Lt žala.

24Dėl teismo papildomos nutarties teisėtumo

25CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms, tai reiškia, kad CPK bendrosios nuostatos yra pamatinės ir taikomos visoms civilinio proceso stadijoms, taip pat ir apeliaciniam procesui, tačiau apeliacinio proceso stadija, kaip ir kiekviena kita proceso stadija, turi ypatumų. Apeliacinio proceso ypatumas yra tas, kad šiame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, todėl ir apeliacinis procesas negali būti identiškas pirmosios instancijos teismo procesui, tai įrodo, pavyzdžiui, CPK 325 straipsnyje reglamentuota apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo tvarka. Apeliaciniame procese teismas sprendimą priima tik tada, kai priima naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitais atvejais apeliacinės instancijos teismo sprendimai įforminami nutartimi. Dėl to nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui tik pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priėmus nutartį, kiti neišspręsti klausimai taip pat turėjo būti išspręsti nutartimi (CPK 277 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta atsakovo kasacinio skundo argumentus dėl CPK 277 straipsnio pažeidimo ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui, peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir priėmus nutartį pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, likę neišspręsti klausimai išsprendžiami teismui priėmus tokį pat procesinį dokumentą, kuris buvo priimtas nagrinėjant bylą apeliaciniame procese. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išsprendęs papildoma teismo nutartimi, nepažeidė CPK 277 straipsnio.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovės sumokėti advokatui 600 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl ši suma, netenkinus kasacinio skundo, priteistina ieškovei iš kasatoriaus.

28Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

29Kasacinis teismas patyrė 60,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo B. J. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir 2009 m. gruodžio 15 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

32Priteisti ieškovei I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

33Priteisti iš atsakovo B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,95 Lt (šešiasdešimt litų 95 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovei priklausančiame name, atlikus kai kuriuos vidaus apdailos darbus,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu atsakovas B. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl solidariosios civilinės atsakomybės nustatymą ir įrodymų įvertinimą... 16. Šioje byloje keliamas klausimas, kokia atsakomybė – dalinė ar solidarioji... 17. Bendras žalos padarymas reiškia, kad žala yra kelių asmenų veiksmų... 18. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų... 19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė... 20. Dėl ieškovės veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, nustatymo ir vertinimo... 21. Minėta, kad kasacinis teismas tikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar)... 22. Dėl atlygintos žalos dydžio nustatymo... 23. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų... 24. Dėl teismo papildomos nutarties teisėtumo... 25. CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 28. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 29. Kasacinis teismas patyrė 60,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 32. Priteisti ieškovei I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B.... 33. Priteisti iš atsakovo B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,95 Lt... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...