Byla e2-358-971/2018
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Odetai Krasauskienei, dalyvaujant ieškovei R. B., ieškovės atstovei advokatei Rasai Valiukienei, atsakovui D. V., išvadą teikiančios institucijos atstovei Linai Petreikei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti sūnaus E. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą kartu su ja nuolatinėje jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo D. V. išlaikymą sūnui E. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2017 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo, lankymo ir auklėjimo tvarką su sūnumi E. V.: atsakovas D. V. susitinka su sūnumi E. V. Telšių krizių centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, kas antros savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2011 m. balandžio mėnesį. Atsakovas dirbo Jungtinėje Karalystėje, todėl bendravo įvairiomis ryšių priemonėmis, keletą kartų pas jį buvo nuvykusi ir taip pat įsidarbinusi. Vėliau grįžo į Lietuvą, pradėjo kartu su atsakovu gyventi, vesti bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį. ( - ) gimė sūnus E. V. Atsakovas pripažino tėvystę sūnaus atžvilgiu. Kai sūnui buvo 2 mėnesiai, pradėjo dirbti, nes reikėjo piniginių lėšų. Atsakovas tuo metu neturėjo darbo, prižiūrėjo vaiką. Nepaisant visko, dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio, nuolatinio psichologinio smurto ir nuolatinių išpuolių bendras gyvenimas buvo pakankamai sunkus ir sudėtingas. Tikėjo, kad situacija gali pasikeisti, todėl toliau gyveno su atsakovu, kentė jo išpuolius, kol suprato, kad toks gyvenimas daro didžiulę neigiamą įtaką ne tik jai, bet ir mažamečiam sūnui. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, po patirto eilinio fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, jis buvo sulaikytas ir vėliau išsikraustė iš jos gyvenamojo būsto. Dėl tokio atsakovo elgesio sūnus pradėjo neramiai miegoti, jam sutriko apetitas, kildavo pykčio protrūkiai. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra mažas, tarp jų yra susiklostęs glaudus emocinis ryšys, ji turi visas sąlygas juo rūpintis, auginti ir prižiūrėti, o atsakovo elgesys vaikui daro tik neigiamą įtaką ir jį traumuoja, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja. Taip pat dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio turėtų būti nustatyta minimali atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Sūnaus ir atsakovo susitikimai turėtų vykti ne jos gyvenamojoje vietoje, o Telšių krizių centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Be to, atsakovas yra darbingo amžiaus, turi visas galimybes, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi vykdyti savo pareigą teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą.

5Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad gyvenant kartu atsakovas pastoviai tiek fiziškai, tiek psichologiškai prieš ją smurtaudavo. Ieškovė bijojo atsakovo, siekdama apsaugoti vaiką jam nuolat nuolaidžiaudavo. Supratusi, kad dėl tokio atsakovo elgesio labiausiai kenčia jų sūnus, nusprendė su atsakovu skirtis. Su atsakovu nebegyvena nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Nuo šios dienos atsakovas neteikia vaikui išlaikymo. Papildomai paaiškino, kad dirba ( - ), jos mėnesinės pajamos yra nereguliarios, apie 600-700 Eur. Kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga apie 300 Eur suma, iš jų 30 Eur už darželį, 100-110 Eur papildomiems sūnaus užsiėmimams ir apsilankymams vaikų kambaryje, 100 Eur rūbams ir avalynei, kurie vaikui augant yra nuolat keičiami, 30-40 Eur vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, 30-40 Eur kitoms išlaidoms. Į nurodytą sumą neįskaičiuotos mėnesinės išlaidos maistui. Pažymėjo, kad sūnui diagnozuota pilnapadystė, todėl jam reikalingi specialūs ortopediniai batai. Prašo, kad būtų nustatyta minimali atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Nurodė, kad atsakovo visapusiškas smurtas jos atžvilgiu buvo naudojamas vaiko akivaizdoje, todėl sūnaus sveikata blogėjo, jam prasidėjo nerviniai priepuoliai, jis yra labai jautrus. Bendravimas su atsakovu sūnui daro neigiamą įtaką. Atsakovas nuteikinėja sūnų prieš ją, vaiko atžvilgiu naudojamas psichologinis smurtas. Sūnus yra įbaugintas, jo bendravimas su atsakovu ir kitais asmenimis labai skiriasi. Atsakovas nežino, kaip bendrauti su sūnumi, yra neatsakingas, todėl norėtų, kad sūnus kuo mažiau tiesiogiai su juo bendrautų. Šiuo metu atsakovas su sūnumi bendrauja telefonu, tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Išsiskyrus su atsakovu sūnaus elgesys yra pasikeitęs, vaiko sveikata gerėja.

6Atsakovas atsiliepimu su ieškovės pradiniu ieškiniu, kuriuo ji buvo pareiškusi reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, nesutiko. Nurodė, kad nori, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, sutinka mokėti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 70 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu taip pat nesutiko. Nurodė, kad šiuo metu dėl sveikatos problemų nedirba. Gyvena pas tėvus, kurie jam finansiškai padeda. Kurį laiką dirbo Vokietijoje. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kai nebegyvena kartu su ieškove, išlaikymo sūnui neteikia. Sutinka mokėti sūnaus išlaikymui 70 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes jis geriausiai gali pasirūpinti savo sūnumi.

7Liudytoja A. J. nurodė, kad yra ieškovės mama. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo gyvenimas kartu buvo sudėtingas. Atsakovas smurtaudavo prie ieškovę, yra mačiusi mėlynes ant ieškovės kūno. Atsakovas ieškovę vadindavo necenzūriniais žodžiais tiek jos, tiek vaiko akivaizdoje. Taip pat atsakovas yra neatsakingas, nesugeba tinkamai pasirūpinti savo sūnumi. Manipuliuoja vaiku, nuteikinėja jį prie ieškovę.

8Liudytoja R. V. nurodė, kad yra psichologė, dirbdama Telšių krizių centre apie tris mėnesius konsultavo ieškovę, taip pat tris kartus bendravo su ieškovės sūnumi. Paaiškino, kad dalyvavo ieškovės, atsakovo ir jų sūnaus susitikime, vykusiame Telšių krizių centre. Susitikimo metu atsakovas didesnį dėmesį rodė ieškovei nei jų sūnui. Susitikimo metu neįvykdžius atsakovo prašymo jai nusisukti, kad jis galėtų atsisveikinti su vaiku, atsakovas labai supyko, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Dėl atsakovo elgesio tiek ieškovė, tiek jos sūnus yra patyrę potrauminio streso sindromą. Atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą. Tokiu atsakovu elgesiu vaikas buvo traumuojamas, taip pat jis yra traumuojamas ir dabar, telefonu bendraujant su atsakovu. Ieškovei išsiskyrus su atsakovu, jų sūnaus elgesys pasikeitė, nes jis prieš tai buvo įtakojamas atsakovo. Atsakovo elgesys yra neadekvatus ir pavojingas ieškovei ir jos sūnui. Mano, kad E. V. neturėtų bendrauti su atsakovu, nes vyras turi net ne psichologinių, o psichiatrinių problemų. Atsakovui būtinas gydymas, jei ne savanoriškas, tai priverstinis.

9Liudytojas J. B. nurodė, kad yra Telšių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausias specialistas. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovo prašymu buvo suorganizuotas jo ir sūnaus E. V. susitikimas. Susitikimo metu atsakovas savo teiginiais nuteikinėjo sūnų prie ieškovę. Nors atsakovas buvo ne kartą įspėtas, kad kalba netinkamai, į pastabas nereagavo. Mano, kad atsakovas negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, jam trūksta tėvystės įgūdžių. Atsakovo ir sūnaus susitikimuose būtinas pašalinio asmens dalyvavimas, nes tiesioginis bendravimas kenktų ir darytų žalą vaikui.

10Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė ieškovės reikalavimą nustatyti sūnaus E. V. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą sūnui E. V. Pažymėjo, kad atsakovas nevaldo emocijų, elgiasi neadekvačiai, nuteikinėja sūnų prieš ieškovę. Pritarė, kad būtų nustatyta ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kad atsakovas su sūnumi susitiktų dalyvaujant pašaliniam asmeniui, tačiau nesutiko, kad atsakovo ir vaiko susitikimuose dalyvautų Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Paaiškino, kad skyriaus specialistai dėl darbo krūvio neturėtų galimybės nustatytu grafiku dalyvauti atsakovo susitikimuose su vaiku, pagal galimybes galėtų prisidėti įgyvendinant nustatytą bendravimo tvarką.

11Patikslintas ieškinys tenkintinas.

12Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys pradėjo bendrauti nuo 2011 m. balandžio mėnesio, gyveno kartu, santuokos nebuvo įregistravę. Gyvendami kartu susilaukė sūnaus E. V., gim. ( - ) (b. l. 4). Šalys kartu negyvena nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio.

13Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi E. V. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, ( - ), šiuo adresu deklaruota ieškovės ir jos sūnaus gyvenamoji vieta. Ieškovės bute yra visi patogumai, buitinės sąlygos yra geros. Atsakovas gyvena kartu su tėvais L. ir A. V. jų gyvenamojoje vietoje, ( - ). Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, jos mėnesines pajamas sudaro apie 600-700 Eur. Atsakovas oficialiai nedirba, nurodė, kad yra dirbęs Vokietijoje, nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio neteikia išlaikymo sūnui E. V. Atsakovas ne kartą teistas, taip pat ir už tokius nusikaltimus kaip tyčinį kūno sužalojimą, chuliganizmą ir išžaginimą, taip pat byloje yra duomenų apie atsakovo teistumą Jungtinėje Karalystėje. 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 150 straipsnio 1 dalį dėl seksualinio ieškovės prievartavimo, 2017 m. spalio 26 d. prokuroro nutarimu nurodytas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, 2017 m. lapkričio 12 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį dėl sistemingo ieškovės bauginimo ir terorizavimo, 2018 m. sausio 4 d. - ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 152 straipsnio 1 dalį dėl seksualinio priekabiavimo. Iš Telšių krizių centro pažymų matyti, kad atsakovo elgesys yra agresyvus ir neadekvatus, jis manipuliuoja vaiku netinkamai su juo elgdamasis ir jį prižiūrėdamas. Atsakovo ilgalaikis psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas ieškovės atžvilgiu sukėlė ne tik jos, bet ir šalių nepilnamečio vaiko psichinės sveikatos sutrikimus. Nors atsakovas nurodė, kad jis geriausiai gali pasirūpinti šalių sūnumi, tačiau iš išvadą teikiančios institucijos atstovės ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad jo elgesys vaikui daro žalą, jis negali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigas, netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra charakterizuojama teigiamai, tinkamai prižiūri ir auklėja vaiką. Tuo tarpu iš atsakovą charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis yra teistas, savo elgesiu sūnui daro žalą, oficialiai nedirba. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad šalių sūnus yra mažo amžiaus – 4 metų, vaikas nuo gimimo gyveno su motina (iki 2017 m. rugsėjo mėnesio ir su tėvu), natūraliai yra prie jos labiau prisirišęs, šiame amžiaus tarpsnyje vaikui dar labai reikalinga motinos globa. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiks vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

16Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, išspręstini išlaikymo iš atsakovo priteisimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai.

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. E. V. šiuo metu yra 4 metai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai. Be to, vaikas lanko darželį, mokamus piešimo ir lipdymo būrelius, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės. Pažymėtina ir tai, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų, jam diagnozuota pilnapadystė. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga 300 Eur suma. Išklausius ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyta suma vaiko poreikiams ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

18Kaip minėta, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (LR CK 192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

19Atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis per mėnesį po 70 Eur. Paaiškino, kad dėl sveikatos problemų jo galimybės dirbti yra apribotos. Pažymėtina, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-32/2010). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui. Ieškovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas oficialiai nedirba, tačiau nurodė, kad nereguliariai vykdavo dirbti į Vokietiją. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių jo sveikatos sutrikimus patvirtinančių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei. Priešingu atveju nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės vertintinos vaiko interesų naudai, laikant kad ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys yra lygios. Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių ir būtinumo proporcingumą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui E. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2017 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 1 d., kadangi nuo šios datos atsakovas neteikia sūnui jokio išlaikymo, ką jis pats patvirtino posėdžio metu.

20Ieškovė ieškiniu taip pat prašo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su sūnumi E. V. tvarką, atsakovui su sūnumi susitinkant kas antros savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val. Telšių krizių centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Pagal LR CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-454/2014). Byloje nustatyta, kad šalių sūnus E. V. yra 4 metų amžiaus. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas nuo pat gimimo augo su abiem tėvais, nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio E. V. gyvena tik su ieškove. Šiuo metu atsakovas su sūnumi bendrauja telefonu. Telšių krizių centro 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. gruodžio 27 d. pažymose nurodyta, kad šalių bendro gyvenimo metu atsakovas fiziškai, psichologiškai ir seksualiai smurtaudavo prieš ieškovę, kas jai sukėlė potrauminio streso sindromą. Smurtas buvo naudojamas šalių sūnaus akivaizdoje. Smurtinio elgesio stebėjimo psichologinės pasekmės vaiko elgesiui ir emocinei jo būklei yra panašios į bet kokios patirtos prievartos pasekmes. Ieškovė nurodė, kad sūnus pradėjo neramiai miegoti, sutriko apetitas, tapo kaprizingas, greit pravirkdavo, kildavo pykčio protrūkiai. Atsakovas manipuliuodavo vaiku netinkamai jį prižiūrėdamas, netenkindamas vaiko emocinių poreikių, ignoruodamas jį ir nekreipdamas į jį dėmesio. Netinkamą atsakovo elgesį su sūnumi ir jo elgesiu daromą žalą vaikui patvirtino ir byloje liudytojais apklausti Telšių krizių centre dirbusi psichologė bei Telšių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Liudytojai parodė, kad susitikimų su vaiku metu atsakovo elgesys buvo netinkamas (net ir dalyvaujant pašaliniams asmenims), jis ne tik nuteikinėjo sūnų prieš ieškovę, bet ir nederamai elgėsi su Telšių krizių centro darbuotoja. Išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, dažnai agresyvus, darantis žalą sūnui E. V. Iš byloje esančios pažymos apie atsakovo teistumą matyti, kad atsakovas teistas ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Po išsiskyrimo su ieškove atsakovas toliau prieš ją emociškai smurtauja ir terorizuoja. Jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo ir seksualinio priekabiavimo. Ieškovės teigimu vykstant bylos nagrinėjimui atsakovas nebendravo su sūnumi, ką patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Įvertinant byloje sprendžiamo klausimo specifiką, teismas, suderinęs su Šiaulių apygardos teisme dirbančia psichologe, pasiūlė šalims ir jų nepilnamečiui sūnui nuvykti pas psichologę, kad specialistė galėtų pateikti išvadą byloje, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tą daryti, todėl psichologinis tyrimas (ekspertizė) byloje nebuvo paskirtas. Teismas vertindamas byloje surinktus faktinius duomenis, rašytinius įrodymus, šalių, išvadą teikiančios institucijos ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovo santykis su vaiku yra sutrikęs, jų bendravimas yra įtakojamas atsakovo ir ieškovės sudėtingų santykių. Ieškovės teigimu, išsiskyrus su atsakovu, sūnaus psichologinė ir emocinė būklė gerėja. Akivaizdu, kad dėl ankstesnio atsakovo elgesio su ieškove sūnaus akivaizdoje, pakankamo dėmesio sūnui neskyrimo, neigiamo atsakovo poveikio sūnaus psichinei sveikatai ir tai, kad atsakovas savo elgesio kritiškai nevertina, maksimalus skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas su sūnumi šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Tačiau esama situacija negali būti priežastimi visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma. Įvertinant vaiko dabartinę būseną, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, šiuo atveju tikslinga nustatyti ieškovės prašomą minimalią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, dalyvaujant tarpininkui – psichologui, socialiniam darbuotojui ar, pagal galimybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Atsakovui nepasiūlius kitų alternatyvų, tėvo ir sūnaus susitikimų vieta nustatytina Telšių krizių centre. Kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, susitikimai galėtų vykti ir kitose vietose, pvz. Vaikų dienos centre, tačiau atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, atsakovo elgesį, siekiant užkirsti kelią naujiems ginčams ir užtikrinant teismo sprendimo tinkamą vykdymą, nustatytina viena konkreti susitikimų vieta – Telšių krizių centre. Pažymėtina, kad kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Telšių rajono apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai) 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausta atsakovui D. V. be ieškovės R. B. raštiško sutikimo iš lopšelio – darželio „( - )“, esančio ( - ), pasiimti sūnų E. V. Sprendimu tenkinus ieškinį visiškai ir nustačius nepilnamečio E. V. gyvenamąją vietą su ieškove R. B. ir bendravimo su atsakovu D. V. tvarką, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi tolesnis jų taikymas būtų netikslingas (LR CPK 149, 150 straipsniai). Ieškovė iš viso patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis (už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) ir 750 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Tenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93 straipsnio l dalis). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Proporcingai priteistai išlaikymo sumai atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 41 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 10,27 Eur ir šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (LR CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 282, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

22patikslintą ieškinį tenkinti.

23Nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove R. B.

24Priteisti iš atsakovo D. V. išlaikymą sūnui E. V., gim. ( - ), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2017 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. B.

25Nustatyti atsakovo D. V. bendravimo su sūnumi E. V., gim. ( - ), tvarką: atsakovas D. V. susitinka su sūnumi E. V. kas antros savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val. Telšių krizių centre, adresu ( - ), dalyvaujant psichologui, socialiniam darbuotojui ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui.

26Priteisti iš atsakovo D. V. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. B.

27Priteisti iš atsakovo D. V. 51,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

28Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos draudimą atsakovui D. V. be ieškovės R. B. raštiško sutikimo iš lopšelio – darželio „( - )“, esančio ( - ), pasiimti sūnų E. V., gim. ( - ).

29Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B.... 3. Teismas... 4. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti sūnaus E. V., gim. ( - ),... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslintą... 6. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės pradiniu ieškiniu, kuriuo ji buvo... 7. Liudytoja A. J. nurodė, kad yra ieškovės mama. Nurodė, kad ieškovės ir... 8. Liudytoja R. V. nurodė, kad yra psichologė, dirbdama Telšių krizių centre... 9. Liudytojas J. B. nurodė, kad yra Telšių rajono savivaldybės Vaiko teisių... 10. Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė ieškovės reikalavimą... 11. Patikslintas ieškinys tenkintinas.... 12. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta,... 13. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.174 straipsnio 2... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi E. V. gyvena... 16. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, išspręstini išlaikymo iš... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga... 18. Kaip minėta, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei... 19. Atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis... 20. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268,... 22. patikslintą ieškinį tenkinti.... 23. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su... 24. Priteisti iš atsakovo D. V. išlaikymą sūnui E. V., gim. ( - ),... 25. Nustatyti atsakovo D. V. bendravimo su sūnumi E. V., gim. ( - ), tvarką:... 26. Priteisti iš atsakovo D. V. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. B.... 27. Priteisti iš atsakovo D. V. 51,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei,... 28. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo... 29. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...