Byla 2A-1030-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė), Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Romualdos Janovičienės sekretoriaujant J.Štreimikienei dalyvaujant ieškovui G. K. ieškovo atstovei advokatei J.Lučinskaitei

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lartana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui UAB „Lartana“ dėl neteisėto atleidimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas G. K. kreipėsi į tesimą su ieškiniu, prašydamas pripažinti darbo sutarties Nr. 88 nutraukimą 2009-06-30 pagal DK 136 str. neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo UAB „Lartana“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2009-06-18 iki 2009-06-30 bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius už pavėluotą mokėjimą.

5Ieškovas nurodė, kad 2008-03-26 jis buvo išsiųstas į komandiruotę į Taliną, kur turėjo nuveržti krovinį. 2008-03-26 apie 22 val. važiuojant per Latvijos Respubliką įvyko autoįvykis, kurio metu jis buvo sunkiai sužalotas, po to ilgą laiką neteisingai kalintas Latvijos ir Šveicarijos kalėjimuose. Apie autoįvykį atsakovo direktorius A. K. iš karto buvo informuotas telefonu. 2009-06-18 ieškovui grįžus į darbą darbdavys nurodė būti namuose ir atvykti į darbą 2009-06-23. Paaiškino, kad atvykus į darbą nurodytą dieną, direktorius privertė ieškovą rašyti pasiaiškinimą apie tai, kur jis buvo 15 mėnesių, nors puikiai žinojo visą situaciją. Po to jis darydamas psichologinį spaudimą, privertė ieškovą parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, ką ieškovas ir padarė. Tačiau 2009-06-25 darbdavys nusiuntė prašymą atšaukti 2009-06-23 rašytą pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru. 2009-06-30 ieškovas pablogėjus sveikatai kreipėsi į polikliniką ir gavo nedarbingumo pažymėjimą, kuris nėra uždarytas iki šiol. Nurodė, kad nuvykus į Sodrą ieškovas sužinojo, kad nuo 2009-06-30 yra atleistas iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 9p. – neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Ieškovo teigimu, darbdavys nepagrįstai savo 2009-06-30 įsakymo pagrindu pakoregavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nuo 2008-04-18 iki 2009-06-30 pažymėjo pravaikštas ir tuo pagrindu atleido ieškovą iš darbo. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad jis buvo informavęs darbdavį apie susidariusią situaciją, grįžęs iš karto atvyko į darbą ir nurodžius darbdaviui laukė namuose. Šios priežastys yra svarbios, todėl DK 235 str. 2 d. 9 p. ir 136 str. 3 d. 2 p. yra pritaikyti neteisėtai.

6Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu priėmė ieškovo G. K. reikalavimo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė.

8Teismas ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 2009-06-30 įsakymą Nr. 09/06/30 ATLĮ dėl G. K. atleidimo iš darbo, pripažino ieškovo 2009-06-30 atleidimą iš darbo DK 235 str. 2 d. 9 punkto pagrindu neteisėtu ir grąžino G. K. į darbą UAB „Lartana“.

9Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Lartana“ 7927,28 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovui G. K. . Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10Teismas sprendimu ieškovui iš atsakovo priteisė visas su darbo santykiais susijusios išmokas, neatskaičius privalomų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų.

11Teismas konstatavo, kad atsakovas pripažino faktą, kad nuo 2008-04-18 iki 2009-06-17 ieškovo darbe nebuvo dėl to, kad jis buvo kalinamas Šveicarijoje, ši atsakovo pripažintą faktą teismas laikė nustatytu, kadangi pripažinimas atitinka bylos aplinkybes. Taigi teismas padarė išvadą, jog įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyta priežastis, kad ieškovas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties nuo 2008-04-18 neatitinka tikrovės.

12Teismo teigimu, byloje esantys faktai parodo, jog atsakovas tinkamai neišsiaiškino aplinkybių, kada ieškovo nebuvo darbe ir dėl kokių priežasčių, o atsakovo įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyti faktai neatitinka tikrovės.

13Teismas pažymėjo, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo atleidimo turėjo įsitikinti, kad ieškovas pateko į autoįvykį, buvo sužalotas, ilgai gydėsi ir buvo kalinamas užsienio įkalinimo įstaigoje – tuo klausimu galėjo kreiptis į Latvijos ir Šveicarijos teisėsaugos institucijas, atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas patyrė kūno sužalojimus, imtis priemonių patikrinti, ar jam nėra būtinas gydymas bei poilsis. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką ieškovas buvo kviečiamas iš namų atvykti į darbą, kad iš jo buvo reikalaujama pasitikrinti sveikatą ir kad šiam tikslui jam buvo suteiktas laikas.

14Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iki 2008 m. birželio 17 d. buvo Latvijos Respublikoje esančioje ligoninėje, paskui kalinamas Šveicarijoje, darbe pas atsakovą ieškovas buvo 2009 m. birželio 18 d. ir 23 d., 2009 m. birželio 27 d. ir 28 d. buvo savaitgalis, kitomis dienomis pagal atsakovo įmonėje nusistovėjusią praktiką ieškovas namuose lauke atsakovo iškvietimo į darbą, ieškovo gyvenamosios vietos adresas ir telefono numeris darbdaviui buvo žinomi, atsakovas nepareikalavo iš ieškovo naujos medicininės pažymos, nesuteikė jam laiko medicininei apžiūrai, ieškovą iš darbo atleido jo nedarbingumo laikotarpiu.

15Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog ieškovas G. K. darbo pažeidimų nepadarė, iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 punkto pagrindu atleistas neteisėtai. Vadovaudamasis LR DK 297 str. 3 d., teismas grąžino G. K. į darbą ir priteisė jam iš atsakovo UAB „Lartana“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Pagal atsakovo pateiktą pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį : priskaičiuotas darbo užmokestis vieno mėnesio – 1060,51 Lt, vienos darbo dienos – 55,82 Lt. Todėl teismas ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2009-07-01 iki 2010-02-01 imtinai - 7480,72 Lt (7 mėnesiai ir viena diena – 7 x 1060,70 Lt + 55,82 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį (1060 Lt) nuo 2010 m. vasario 2 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui priteistinas neišmokėtas darbo užmokestis nuo birželio 18 d. iki birželio 30 d. 446,56 Lt (8 d.d. x 55,82 L).

16Teismas taip pat pažymėjo, kad neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės (darbo užmokesčio mokėjimo aspektu) nustatytos DK 297 straipsnio 3 dalyje. Pagal ją, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Iš šios kodekso normos matyti, kad joje yra nustatyti neteisėto atleidimo iš darbo atveju išmokėtinos išmokos rūšis (vidutinis darbo užmokestis) bei apskaičiuojamas laike jos dydis (nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos). Delspinigių apskaičiavimas (kaip vidutinio darbo užmokesčio dalis) nėra numatytas nustatant vidutinio darbo užmokesčio dydį. Jis taip pat nėra įmanomas taikant minėtas vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laike taisykles. Todėl, DK 297 straipsnio 3 dalyje (kuri yra speciali neteisėto atleidimo teisines pasekmes nustatanti teisės norma) nesant nuorodai į delspinigių mokėjimą, teismas laikė, kad delspinigių išmokėjimas nėra numatytas tarp neteisėto atleidimo iš darbo (pareigų) teisinių pasekmių. Taigi konstatuotina, kad teisiniai santykiai dėl pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo bei teisiniai santykiai dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių priklauso skirtingų teisės normų reguliavimo sferai, todėl šiuos santykius reglamentuojančios normos (DK 207 str. ir 297 str. 3 d.) negali būti taikomos kartu.

17Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimą priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius už pavėluotą mokėjimą, teismas netenkino.

18Apeliacinius skundu atsakovas UAB “Lartana” prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-02-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201) pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą,. kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas J. C. ir atsakovo direktorius A. K. pripažino faktą, kad nuo 2008-04-18 iki 2009-06-17 ieškovas nebuvo darbe dėl to, kad jis buvo kalinamas Šveicarijoje. Teigia, jog ieškovo atstovė tik teismo posėdžio metu įteikė teismui ir atsakovui LR Teisingumo ministerijos Teismų sistemos departamento teisinio bendradarbiavimo skyriaus 2009-01-06 rašto kopiją, bei 2009-06-15 ikiteisminio tyrimo teisėjo C. H. įsakymo paleisti ieškovą iš Ciuricho kalėjimo kopiją. Teismui paklausus, ar atsakovas ginčys šiuo dokumentus, atsakovo atstovai paaiškino, jog gavus oficialių dokumentų kopijas su jų vertimais į lietuvių kalbą, nėra pagrindo juos ginčyti, o ne tai, kad buvo žinoma apie ieškovo įkalinimą. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo ieškovo trumpus pasirodymus darbe 2009-06-18 ir 2009-06-23 įvertino, kaip dirbtą laiką nuo 2009-06-18 iki 2009-06-30 ir priteisė 446,56 Lt darbo užmokestį už šį laikotarpį. Nurodo, jog ieškovas taip ir nepaaiškino, kodėl jis 2009 m. birželio 18,23 dienomis darbe buvo maždaug tik po pusvalandį, o birželio 19,22,25,26 ir 29 dieną visai nebuvo darbe, kai tuo tarpu pagal darbo grafiką ieškovas darbe privalėjo būti. Ieškovui atsisakius pasiaiškinti dėl to, 2009-06-30 buvo surašytas atsisakymo rašyti pasiaiškinimą aktas ir ieškovas 2006-06-30 įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Apelianto nuomone, ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, o ta aplinkybė, jog ieškovas birželio 30 d. gavo pilną atsiskaitymą patvirtina tai, kad ieškovas buvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo;

212) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu. Nurodo, jog atsakovui nebuvo žinoma, kad atleidimo metu, t.y. 2009-06-30 ryte ieškovas turi nedarbingumo pažymėjimą, kadangi ieškovas jo nepateikė. Tai, kad ieškovas 2009-07-01 telefonu pranešė, jog jis nuo 2009-06-30 turi nedarbingumo pažymėjimą patvirtina tą faktą, jog jis atleidimo metu nedarbingumo pažymėjimo neturėjo ir jį įgijo tik po atleidimo iš darbo.

223) nurodo, jog tenka pripažinti, kad atsakovas neturėdamas patirties ir visos informacijos apie G. K. buvimo vietą ir jo ilgą laiką neatvykimo į darbą priežastis, įsakyme dėl atleidimo iš darbo be pagrindo nurodė visą ieškovo nebuvimą laiką darbe be svarbios priežasties. Atsakovo teigimu, ieškovas nebuvo darbe nuo 2009-06-25 iki 2009-06-30, todėl buvo pakankamas pagrindas atleisti jį iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu;

234) pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teigia, jog teismas netyrė, kodėl ieškovas visai nepaisė darbdavio interesų, t.y. daugiau kaip metus nepranešė apie jo įkalinimą, jo radimosi vietą bei apie galimus tolimesnius darbinius santykius.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. K. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-02-01 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Teigia, kad teismas visapusiškai įvertino faktą, kad atsakovas, prieš spręsdamas klausimą dėl ieškovo atleidimo turėjo įsitikinti, kad ieškovas pateko autoįvykį, buvo sužalotas, ilgai gydėsi ir buvo kalinamas užsienio įkalinimo įstaigoje. Apeliantas turėjo atsižvelgti į tai, kad buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai. Faktą, kad apeliantas žinojo apie padarytus sužalojimus, apie tai, kad ieškovas buvo gydomas Bauskės ligoninėje, o vėliau su konvojumi išvežtas į Rygos kalėjimą, taip pat patvirtina pats apeliantas. Tačiau jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ėmėsi šių priemonių tolesnei situacijai išsiaiškinti. Apelianto argumentas, kad po ieškovo išvežimo į Rygos kalėjimą jis daugiau jokios informacijos neturėjo, nes ieškovas apie tai apelianto neinformavo yra absurdiškas, kadangi būdamas kalėjime ieškovas to padaryti tikrai negalėjo, o apeliantas žinodamas minėtas aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių aplinkybėms išsiaiškinti, veikė pasyviai, abejingai.

26Nurodo, jog atsakovas taip pat klaidina teismą, jog ieškovas atsisakė pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2009-06-23 iki 2009-06-30. Teigia, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laiko apskaitos žiniaraštyje apeliantas neteisingai pažymėjo ieškovui pravaikštą 2009-06-23. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad 2009-06-27-2009-06-28 buvo poilsio dienos, todėl pravaikštų žymėti taip pat nebuvo pagrindo. Ieškovo nuomone, apeliantas įrodymų, kad kvietė ieškovą tomis dienomis į darbą, nepateikė. Apelianto pateiktas darbo grafikas neatspindi nusistovėjusios įprastinės tvarkos įmonėje, prieštarauja kitai bylos medžiagai ir buvo pateiktas klaidinti teismą.

27Be to, apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo žinoma apie ieškovo turėtą nedarbingumo pažymėjimą. Nurodo, jog iš nedarbingumo pažymos matyti, kad ieškovas į medicinos įstaigą kreipėsi 2009-06-30, 14.30 val. Jis 2009-06-30 darbe nebuvo, o apie nedarbingumo pažymėjimą A. K. informavo ne vieną kartą. Teismas teisingai konstatavo, kad jeigu apeliantas norėjo fiksuoti ieškovo nebuvimą darbe iki 2009-06-30 įskaitytinai, pasiaiškinimo turėjo prašyti jau po šios dienos, t.y. nuo 2009-07-01. Tuomet ieškovas būtų dar kartą galėjęs informuoti apeliantą apie savo nedarbingumą. Tačiau apeliantas tokių veiksmų nesiėmė, todėl ieškovą atleido iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu.

28Apelianto argumentai dėl patirties neturėjimo rengiant atleidimo dokumentus atmesti kaip nepagrįsti.

29Taigi ieškovas daro išvadą, jog jis iki 2009-06-17 buvo Latvijos Respublikos ligoninėje, Šveicarijos kalėjime, darbe pas apeliantą prisistatė 2009-06-18, iš karto grįžęs, tuo rodė savo rūpestį darbo vieta, bei 2009-06-23, kai nurodė darbdavys. 2009-06 27-28 buvo savaitgalis, kitomis dienomis, pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką, namuose laukė atsakovo iškvietimo į darbą, apeliantas nepareikalavo iš ieškovo naujos medicininės pažymos, nesuteikė laiko jai gauti, atleido ieškovą iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu, todėl atleidimas DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu yra neteisėtas.

30Apeliacinis skundas netenkintinas.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

32Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33Byloje iškilo ginčas dėl ieškovo neatvykimo į darbą priežasčių vertinimo kaip pravaikštos. UAB ,,Lartana“ direktoriaus 2009-06-30 įsakymu Nr. 09/06/30ATLĮ (b.l. 91) G. K. atleistas iš darbo 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu- kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Įsakyme nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (Darbo kodekso 235 str. 2 d. 9 p.). Atleidimo faktinis pagrindas įsakyme nurodytas G. K. neatvykimas į darbą be svarbios priežasties nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. birželio 30 d..

34Byloje nustatyta, kad 2008-03-27- 2008-04-18 laikotarpiu ieškovas G. K. buvo gydomas ligoninėse SIA ,,Bauskas slimnica“ ir Valstybinėje traumatologijos ir ortopedijos ligoninėje Rygoje (b.l. 113-122). Pažymėtina, kad nors iš pastarosios ligoninės ieškovas buvo išrašytas 2008-04-18, išraše iš ligos istorijos- epikrizėje nurodyta, kad jis išrašytas iš stacionaro nugabenti į Olines įkalinimo įstaigos ligoninę prokuratūros iniciatyva (b.l. 118-120). Tai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis 2008-04-18 ne buvo paleistas iš ligoninės, o pergabentas į įkalinimo įstaigos ligoninę, kurioje buvo laikomas ir gydomas iki perdavimo Šveicarijos teisėsaugos institucijoms. Aplinkybę, kad G. K. nebuvo paleistas į laisvę po jo perkėlimo į įkalinimo įstaigos ligoninę, patvirtina Latvijos Ministrų kabineto potvarkis (b.l. 123-124), kuriuo nuspręsta išduoti jį Šveicarijos Konfederacijai baudžiamajam persekiojimui. Nors šis potvarkis buvo priimtas 2008-12-23, t.y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo G. K. perkėlimo iš traumatologijos ligoninės į įkalinimo įstaigos ligoninę, Latvijos Respublikos Teisingumo ministerijos 2009-01-06 rašte (b.l. 125-126) nurodoma informuoti įkalintąjį G. K. apie tai, kad jis išduotas Šveicarijos Konfederacijai baudžiamajam persekiojimui, kas taipogi patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jis visą laiką iki perdavimo Šveicarijos teisėsaugos institucijoms buvo kalinamas Latvijoje. Iš įkalinimo įstaigos Šveicarijoje ieškovas buvo išleistas ir repatrijuotas į Lietuvą 2009-06-17 (b.l. 127- 128). Tai vėlgi patvirtina G. K. nurodytas aplinkybes, kad jis tik 2009-06-18 grįžo į Lietuvą.

35Kai darbuotojas ginčija pravaikštą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nurodo neatvykimo į darbą priežastis, teismas turi nustatyti, ar tos priežastys iš tikrųjų egzistavo, ar jos buvo asmeninio arba šeimyninio pobūdžio, įvertinti jų svarbą ir ar jos sukliudė darbuotojui atvykti į darbą visą darbo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). Taigi, byloje nustatyta, kad darbuotojas laikotarpiu nuo 2008-04-18 iki 2009-06-18 nebuvo darbe dėl objektyvių aplinkybių, visiškai nepriklausančių nuo darbuotojo valios. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, jog nurodytu laikotarpiu ieškovo nebuvimą darbe vertinti kaip pravaikštą nėra jokio teisinio pagrindo.

36Vertinant ieškovo nebuvimo darbe priežastis nurodytu laikotarpiu, pažymėtina, kad teismui nustačius aplinkybę, kad darbuotojas darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių, aplinkybė, ar darbdavys apie tai buvo informuotas, esminės įtakos neturi. Nors ieškovas nurodo, jog darbdaviui nurodytos aplinkybės buvo žinomos (pats įmonės direktorius esą buvo atvykęs į Rygą, kai jis dar buvo Traumatologijos ir ortopedijos ligoninėje ir matė, kad ieškovas yra saugomas policijos pareigūnų, todėl žinojo apie ieškovo įkalinimo faktą), o atsakovas neigia žinojęs apie G. K. likimą po jo išrašymo iš minėtos ligoninės 2008-04-18, pažymėtina, kad spręsdamas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl pravaikštos, darbdavys privalėjo įsitikinti dėl nebuvimo darbe priežasčių egzistavimo ir įvertinti jų svarbą, nes darbuotojas 2009-06-23 pasiaiškinime darbdaviui nurodė šias priežastis (b.l. 39). Taigi, darbdavys, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, turėjo arba pareikalauti, kad atitinkamus pateisinančius dokumentus per protingą terminą pateiktų darbuotojas, arba juos gauti iš kompetentingų institucijų savo iniciatyva. Kadangi darbdavys prieš skirdamas drausminę nuobaudą, savo rizika to nepadarė, būtent jam tenka neigiamos pasekmės- teisme nustačius, jog egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe, teismas pagrįstai vertino, jog įsakyme dėl atleidimo iš darbo šis laikotarpis nepagrįstai buvo įvertintas kaip pravaikšta.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atleistam iš darbo darbuotojui ginčijant atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimo teisėtumą, darbdavys privalo pateikti įrodymus (teisinius argumentus), kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes – pažeidimo, jei jis nustatytas, pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį, kitas ginčui reikšmingas aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005, 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009 ir kt.). Taigi, nagrinėjamoje byloje laikotarpiu nuo 2008-04-18 iki 20069-06-18, pažeidimo, kurį darbdavys kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ieškovas nebuvo padaręs.

38Kadangi atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu yra drausminė nuobauda, darbdavys, ją skirdamas, turi laikytis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos (Darbo kodekso 136 str. 4 d.). Būtent, Darbo kodekso 240 str. 1 d. nustato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyto įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys pats sau apriboja galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys save stato į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Taigi aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiškinimo reikalavimą atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002; 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2008). Taigi, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių šalių lygybės principą, Darbo kodekso 35 str. nustatytą draudimą piktnaudžiauti darbo teisėmis, analogiškai, kai darbuotojas neįvykdo darbdavio reikalavimo raštu pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, darbdavys turi teisę skirti drausminę nuobaudą, atsižvelgdamas į jam žinomas pažeidimo padarymo aplinkybes, o darbuotojas, atsisakydamas pasiaiškinti, taip pat kaip ir darbdavys, nepareikalaudamas pasiaiškinimo, prisiima šių veiksmų neatlikimo riziką, nagrinėjamu atveju- darbuotojas rizikuoja, kad darbdaviui, skiriančiam drausminę nuobaudą, liks nežinomos tikrosios darbuotojo neatvykimo į darbą priežastys, darbdavys negalės įvertinti jų svarbos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumui ir pagrįstumui.

40Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad kaip pravaikštą darbdavys vertino ir ieškovo nebuvimą darbe laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 30 d. įskaitytinai, nes įsakyme dėl atleidimo iš darbo kaip pravaikšta nurodomas visas laikotarpis nuo 2008-04-18 iki 2009-09-30 (b.l. 91). Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme darbdavio atstovai neigė aplinkybę, kad 2009-06-18 ieškovas buvo atvykęs į darbą, apeliaciniame skunde jau pripažįstama, kad tiek birželio 18, tiek 23 d. G. K. buvo atvykęs į darbą, nurodant tik tai, kad teismas nenustatė, kodėl ieškovas šiomis dienomis darbe buvo trumpai, ne visą darbo dieną. Šis apelianto argumentas nepagrįstas: teismas nustatė, kad šiomis dienomis ieškovas buvo atvykęs į darbą, kalbėjosi su administracijos darbuotojais, gavo iš darbdavio atitinkamus nurodymus, kuriuos įvykdė. Aplinkybė, kad vairuotojai pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką neprivalėjo būti įmonės biuro patalpose, teismo nustatyta ne tik remiantis paties ieškovo paaiškinimais, bet ir liudytojų A. J. bei A. O. parodymais. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, jog apelianto nurodytomis dienomis (2009 m. birželio19,22,25,26, 29 ir 30) buvo atliktas koregavimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įmonės direktoriaus 2009-06-30 d. įsakymu, t.y. iki ieškovo atleidimo iš darbo šis laikotarpis darbdavio nebuvo vertinamas kaip pravaikšta, kas šią aplinkybę vertinant kartu su ieškovo paaiškinimais, paminėtų liudytojų parodymais teismui pagrįstai leido daryti išvadą, jog nurodytu laikotarpiu ieškovo nebuvimo darbe (įmonės biure) negalima vertinti kaip pravaikštos, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką, G. K. minėtomis dienomis buvo kviestas atvykti į darbo vietą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir aptariamu laikotarpiu darbdavys nepagrįstai ieškovo fizinį nebuvimą įmonės biure vertino kaip pravaikštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo nebuvimo darbe aplinkybes laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 19 d. iki atleidimo iš darbo, pagrįstai pastebėjo, kad darbdavys kaip pravaikštas žymėjo netgi tas dienas, kurios buvo nedarbo dienos, kas duoda pagrindo manyti, jog darbdavys sąmoningai siekė dokumentais pateisinti atleidimą iš darbo.

41Taip pat, vertindamas ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, teismas pagrįstai pažymėjo, kad darbdavio formintuose dokumentuose, jo paaiškinimuose yra akivaizdžių prieštaravimų, kai, pavyzdžiui, konstatuojama, jog 2009-06-30 ieškovas padarė pravaikštą, t.y. visą dieną nebuvo darbe, tačiau akte nurodoma, jog tą pačią dieną jis atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. Atsižvelgdamas į tokius prieštaravimus, kurie yra esminiai, priešingai nei nurodo skunde apeliantas, juos vertindamas kaip nežymias technines darbdavio klaidas dėl menkos patirties, teismas pagrįstai atsakovo pateiktus įrodymus įvertino kritiškai ir pripažino, kad darbdavys ieškovą iš darbo atleido neišsiaiškinęs nei G. K. nebuvimo darbe laikotarpių, nei priežasčių, dėl kurių darbuotojas vienu ar kitu laiku nebuvo darbe, todėl pagrįstai nesirėmė ir atsakovo dokumentais, pagal kuriuos neva tai ieškovo atleidimas iš darbo buvo įformintas ir su ieškovu buvo atsiskaityta 2009-06-30. Teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota 2009-07-01 ieškovo darbdaviui siųstos SMS žinutės, padarė pagrįstą išvadą, jog 2009-06-30 su ieškovu nebuvo atsiskaityta, jo atleidimas iš darbo nebuvo įformintas, o darbdavys iki ieškovo atleidimo iš darbo buvo informuotas apie 2009-06-30 G. K. išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Taigi, teismo išvada, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu, taip pat pagrįsta.

42Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 185 str.), tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas paliekama nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 329, 330 str.).

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

45Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas G. K. kreipėsi į tesimą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 5. Ieškovas nurodė, kad 2008-03-26 jis buvo išsiųstas į komandiruotę į... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu priėmė... 8. Teismas ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 2009-06-30 įsakymą Nr.... 9. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Lartana“ 7927,28 Lt su darbo... 10. Teismas sprendimu ieškovui iš atsakovo priteisė visas su darbo santykiais... 11. Teismas konstatavo, kad atsakovas pripažino faktą, kad nuo 2008-04-18 iki... 12. Teismo teigimu, byloje esantys faktai parodo, jog atsakovas tinkamai... 13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo... 14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iki 2008 m. birželio 17 d. buvo... 15. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog... 16. Teismas taip pat pažymėjo, kad neteisėto atleidimo iš darbo teisinės... 17. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimą priteisti 0,07 proc. dydžio... 18. Apeliacinius skundu atsakovas UAB “Lartana” prašo Vilniaus miesto 3... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1) pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą,. kad teismo... 21. 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog ieškovas... 22. 3) nurodo, jog tenka pripažinti, kad atsakovas neturėdamas patirties ir visos... 23. 4) pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo visas bylos... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. K. prašo Vilniaus miesto 3... 25. Teigia, kad teismas visapusiškai įvertino faktą, kad atsakovas, prieš... 26. Nurodo, jog atsakovas taip pat klaidina teismą, jog ieškovas atsisakė... 27. Be to, apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo žinoma apie... 28. Apelianto argumentai dėl patirties neturėjimo rengiant atleidimo dokumentus... 29. Taigi ieškovas daro išvadą, jog jis iki 2009-06-17 buvo Latvijos Respublikos... 30. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 33. Byloje iškilo ginčas dėl ieškovo neatvykimo į darbą priežasčių... 34. Byloje nustatyta, kad 2008-03-27- 2008-04-18 laikotarpiu ieškovas G. K. buvo... 35. Kai darbuotojas ginčija pravaikštą kaip šiurkštų darbo pareigų... 36. Vertinant ieškovo nebuvimo darbe priežastis nurodytu laikotarpiu,... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atleistam iš darbo... 38. Kadangi atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu yra drausminė... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad DK 240... 40. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad kaip pravaikštą darbdavys vertino... 41. Taip pat, vertindamas ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, teismas... 42. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 45. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą palikti...