Byla e2A-898-212/2016
Dėl žalos atlyginimo už aplinkai padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (teisėjų pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės AB „Dastros medis“ apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-783/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį AB „Dastros medis“ dėl žalos atlyginimo už aplinkai padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 9‘156,08 Eur už aplinkai padarytą žalą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog 2015 m. liepos 15 d. buvo nustatyta, kad iš AB „Dastros medis“ priklausančiame žemės sklype Aleksandrijos k., Kupiškio r., esančių paviršinių nuotekų tinklų išleistuvo nuotekos teka į Račiupio upelį, dėl ko buvo užterštas nuotekomis paviršinis vandens telkinys. Dėl šio pažeidimo AB „Dastros medis“ atsakingas darbuotojas V. B. pagal ATPK str. 2 d. buvo nubaustas 57 Eur bauda. Šiais neteisėtais veiksmais AB „Dastros medis“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 str., 5 d., 9 str. ir 19 str. nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 18.2 p. reikalavimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18.2 p. reikalavimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

5

  1. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei iš atsakovės priteisė Lietuvos valstybės naudai 9‘156,08 Eur už aplinkai padarytą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. sausio 26 d. d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei 277,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Nustatė, kad jog 2015 m. liepos 15 d., po gauto telefonu pranešimo apie užterštą Račiupio upelį, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros pareigūnai nuvykę į Kupiškio r., Aleksandrijos k., netoli UAB „Narjanta“ degalinės, pastebėjo, jog į Račiupio upelį iš užsinešusių dumblu vamzdyno, einančio iš AB „Dastros medis“ teritorijos, žiočių teka baltos spalvos, turintis stiprų kvapą, vanduo. 2015 m. liepos 15 d. 16.40 val. iš Račiupio upelio kairiojo intako toje vietoje, kurioje pastebėtas užterštas vanduo, buvo paimtas paviršinio vandens mėginys, kurį ištyrus nustatyta, jog mėginyje organinių medžiagų BDS7 kiekis yra 520±4 mg O2/l, tai yra 8,96 karto viršytas leistinas momentinės taršos normatyvas. Nustatė, jog užterštas vanduo 2015 m. liepos 15 d. į Račiupio upelį patenka iš AB „Dastros medis“ teritorijoje esančios bei bendrovei priklausančios paviršinių nuotekų tinklų trasos. 2015 m. liepos 16 d. 9 val. Kupiškio r., Aleksandrijos k., toje pat Račiupio upelio vietoje, kurioje 2015 m. liepos 15 d. buvo pastebėtas teršimas, buvo paimtas pakartotinis paviršinio vandens mėginys, jį ištyrus nustatyta, jog organinių medžiagų BDS7 kiekis yra 51±4 mg O2/l.
  3. Teismas iš įrodymų visumos konstatavo teršalų išsiliejimo faktą iš AB „Dastros medis“ teritorijoje esančios ir bendrovei priklausančios paviršinių nuotekų tinklo trasos į netoliese esantį Račiupio upelį. Teismas atmetė liudytojo V. B. parodymus, jog šuliniuose, esančiuose bendrovės paviršinių nuotekų tinklų trasoje, 2015 m. liepos 15 d. nebuvo teršalų, nes šie parodymai prieštarauja ieškovo atstovės V. S. paaiškinimams, vandens tyrimo, paimtiems iš tos vietos, į kur patenka iš paviršinių nuotekų tinklų trasos išleidžiamas vanduo, rezultatams. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu apklausiant V. B., šis nepaneigė ieškovo atstovės V. S. paaiškinimų, jog yra jai sakęs apie tai, kad bendrovė AB „Dastros medis“ po taršos nustatymo fakto išsiurbė teršalus iš paviršinių nuotekų tinklo trasoje esančių šulinių. Teismas liudytojo V. B. paaiškinimus teismo posėdyje, jog jis galėjo bet ką pasakyti atstovei, vertino kaip siekimą bendrovei išvengti civilinės atsakomybės.
  4. Teismas atmetė atsakovės pateiktą kaip įrodymą faktinių aplinkybių protokolą, prie jo pridėtas fotonuotraukas. Sutiko su ieškovo atstovų argumentais, jog faktinių aplinkybių protokole užfiksuota informacija neturi priežastinio ryšio su upelio teršimo faktu, ši buitinių atliekų nuotekų trasa buvo tvarkoma 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tai, kad ji buvo tvarkoma, patvirtino ir liudytojas A. R., nurodęs, jog ji buvo pravalyta, užsandarinta. Sprendė, kad tai neįrodo, jog teršalai 2015 m. liepos 15 d. atsirado dėl konkretaus šio įrenginio trūkumo, nes 2015 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Kupiškio vandenys“ tvarkyta trasa yra atskirta nuo Račiupio upelio (iš jos nuotekos nepatenka į upelį). Nuo trasos persikirtimo su Račiupio upeliu taško iki V. S. įvykio vietovėje nurodytos teršimo vietos, plane pažymėtos Nr. 3, yra apie 100 m atstumas, trasa yra žemiau palei upelio tekėjimo kryptį, todėl upelis negalėjo taip užsiteršti, jog teršalai, jeigu net jie būtų patekę į upelį iš šios buitinių atliekų trasos, priešingai fizikos dėsniams, būtų kilę prieš upelio tėkmės kryptį.
  5. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo advokato Z. N. teiginiais, jog pakilus buitinių atliekų trasoje esančioms nuotekoms, jos bendrovės teritorijoje išsiliejo į paviršių ir pateko į paviršinių nuotekų tinklo trasą. Tokiu atstovo nurodytu būdu tektų pripažinti, jog beveik visa AB „Dastros medis“ teritorija tarp UAB „Kupiškio vandenys“ trasos ir bendrovės paviršinių nuotekų tinklų trasos buvo užtvenkta buitinėmis atliekomis, jų pėdsakai turėjo būtų matomi ne tik 2015 m. liepos 15 d., bet ir pastebėti anksčiau iki įvykio ir būti dar ilgą laiką po išsiliejimo į paviršių. Tačiau apie tokį buvusį buitinių atliekų potvynį bendrovės AB „Dastros medis“ teritorijoje nenurodė nei atsakovės atstovas, nei liudytoju apklaustas V. B., nei liudytojas A. R., UAB „Kupiškio vandenys“ atsakingas darbuotojas. Tai, kad teršalai į upelį pateko ne iš UAB „Kupiškio vandenys“ trasos, einančios šalia taršos vietos, patvirtina 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo protokole užfiksuota informacija apie tai, kad UAB „Narjanta“ degalinės nuotekų vamzdynas neužsikimšęs, nuotekos teka laisvai, UAB „Kupiškio vandenys“ pateikta pažyma apie tai, jog po pranešimo apie teršalus patikrino buitinių nuotekų tinklų atkarpą tarp šulnių Nr. 61 ir Nr. 32, teršalų nebuvo rasta. Tai, kad būtų tarša iš šios buitinių atliekų tinklo trasos, neginčijo ir atsakovė.
  6. Pažymėjo, jog AB „Dastros medis“ iš esmės pripažino taršos faktą, reagavo į duodamus Kupiškio rajono agentūros privalomus nurodymus dėl taršos nutraukimo, pateikė raštą apie teršimo fakto nutraukimą. Nors liudytojas V. B. teismo posėdyje teigė, jog reagavo į nurodymą ir raštą apie taršos nutraukimą rašė Kupiškio rajono agentūros atstovės prašymu, tai nepaneigė tos aplinkybės, kad jie taršos faktą pripažino.
  7. Atsakovės prieštaravimai bei siekis paneigti ieškovo pateiktus įrodymus, tikėtina, atsirado tik po to, kai bendrovėje buvo išsiaiškinta apie galimas valstybės pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Teismas sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, kad tas faktas, jog atsakingas asmuo, kaip šiuo atveju, V. B. neskundė jam taikytos administracinės nuobaudos, nėra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis bendrovės kaltę. Ieškovas vien tuo faktu negali remtis, jis privalo įrodyti žalos buvimą, tačiau tai, kad asmuo buvo nubaustas ir neskundė šio nutarimo, esant kitiems, tiesioginiams įrodymams, gali būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, pagrindžiantis ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
  8. Teismas kaip įrodymus, patvirtinančius atsakovės atsikirtimus, atmetė pateiktus leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, Susitarimą dėl laukinių gyvūnų laikymo, 2013 m. spalio 29 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. laukinių gyvūnų laikymo aptvaruose patikrinimo aktus, A. Č. rašytinius paaiškinimus ir pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, nes jie taip pat neturi būtino priežastinio ryšio su ieškinio reikalavimu ir nepagrindžia atsakovės atsikirtimus. A. Č. savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė 2015 m. liepos 15 d. – 2015 m. rugpjūčio 18 d. įvykių eigą nuo taršos pastebėjimo, mėginių paėmimo, nurodymo nutraukti taršą surašymo, protokolo surašymo V. B., tačiau tai nepaneigė ieškovo išdėstytų aplinkybių. Nustatė, kad iš A. Č. parašo, esančio rašytiniuose paaiškinimuose, matyti, jog ji dalyvavo ir 2015 m. liepos 15 d. patikrinime (ar bent gavo patikrinimo aktą, nors jos pareigos ir duomenys nėra akte nurodyti), šio patikrinimo akte buvo užfiksuota, jog „UAB „Narjanta“ degalinės nuotekų vamzdynas neužsikimšęs, nuotekos teka laisvai“, be to, kaip minėta, atsakovė atsikirtimų negrindžia tuo faktu, jog teršalai į Račiupio upelį pateko ne iš buitinių nuotekų tinklo trasos, einančios iš UAB „Narjanta“ degalinės, nors ši trasa eina šalia teršimo vietos.
  9. Pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, teismas atmetė kaip neturinčią įrodomosios vertės, nes joje užfiksuota informacija apie Panevėžio meteorologijos stotyje 2015 m. liepos 13 – 16 dienomis fiksuotais kritulių skaičiais, tačiau nuo Panevėžio iki Kupiškio rajono Aleksandrijos kaimo yra didesnis nei 40 kilometrų atstumas, todėl nebūtinai pateikti duomenys apie kritulių kiekį Panevėžyje įrodo kritulių kiekį, buvusį Kupiškio rajone. Šioje pažymoje konstatuota, jog Panevėžyje didelis kritulių kiekis iškrito 2015 m. liepos 15 d. 21 val. – 2015 m. liepos 16 d. 21 val., tad yra tikimybė, jog kritulių debesys, iš kurių 2015 m. liepos 15 dieną susiformavę krituliai iškrito Kupiškyje, tos pačios dienos vakarą ar kitą dieną galėjo atsirasti Panevėžyje. Sprendė, kad iš esmės tai irgi neturi reikšmės, nes kritulių kiekis ieškovo atstovės buvo pateiktas kaip prielaida, kodėl teršalai atsirado upelyje, bet net ir tos prielaidos nebuvimas nepaneigė paties taršos fakto iš atsakovei priklausančių paviršinių nuotekų tinklo trasos nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 16 d. 9.00 val.
  10. Dėl pateiktų įrodymų, susijusių su trečiojo asmens D. S. vykdoma laukinių gyvūnų laikymo aptvare vykdoma veikla, nurodė, jog nėra aišku, kokią šie įrodymai turi įrodomąją reikšmę sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo. Savo atsiliepime atsakovė teigė, jog ieškovas rėmėsi tuo faktu, kad teritorijoje yra įrengtas laukinių žvėrių voljeras, tačiau teismas, susipažinęs su ieškiniu, tokios aplinkybės nenustatė. Priešingai, ieškovas ieškinyje išdėstė, ką jiems atsakė AB „Dastros medis“ į pretenziją dėl žalos atlyginimo gamtai, bet apie tai, kad žala atsirado dėl žvėrių laikymo, ieškovas nenurodė nei ieškinyje, nei šios aplinkybės įrodinėjo teisminio nagrinėjimo metu. Aplinkybė dėl taršos, jeigu būtų buvusi nustatyta, kad ji atsirado dėl laukinių gyvūnų laikymo, aktualesnė pačios atsakovės ir trečiojo asmens santykiams sprendžiant klausimus dėl tolimesnės ūkinės veiklos bendrovės teritorijoje vykdymo ar tam tikrų apsauginių priemonių taikymo, kad tokie faktai ateityje nepasikartotų.
  11. Teismas pripažino, jog ieškovas įrodė, kad teršalai į Račiupio upelį pasklido iš AB „Dastros medis“ paviršinių nuotekų tinklų trasos, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog bendrovė neužtikrino, kad tie teršalai jai priklausančiu įrenginiu nepatektų į aplinką, bendrovei yra taikoma civilinė atsakomybė. Nustačius, jog iš AB „Dastros medis“ paviršinių nuotekų tinklo į upelį išsiliejus teršalams, dėl ko beveik devynis kartus buvo viršytas leistinas organinių medžiagų BDS7 kiekis, buvo padarytas tiesioginis neigiamas poveikis paviršinio vandens mikrobinei būklei, bendrovė yra atsakinga už aplinkai padarytą žalą.
  12. Ieškovas pateikė įrodymus, jog žala gamtai dėl teršalų patekimo į aplinką yra 9‘156,08 Eur. Atsakovė šios žalos dydžio neginčijo, ji yra apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 28 p. pagal formulę Žn?Tn*In*Qn*Kkat, kur Tn yra tarifas už kiekvieną organinių medžiagų BDS7 toną (22 156 Eur), In – indeksavimo koeficientas pagal vartotojų kainų indeksą – 1,446 (skelbiamas www.am.lt tinklalapyje), Qn – teršalų kiekis (0,285792 t), Kkat – vandens telkinio kategorija (1). Teršalų kiekis apskaičiuotas remiantis nustatytu teršimo laikotarpiu (nuo 2015 m. liepos 15 d. 15.40 val., kada buvo paimtas priminis mėginys, iki 2015 m. liepos 16 d. 9 val., kai paimtas antras mėginys), nuotekų, įtekančių į Račiupio kairįjį upelio intaką, debitą 2015 m. liepos 16 d. (0,01 m3/s). Teismas sutiko su šiuo teršimo laikotarpiu, nes ištyrus antrą mėginį organinių medžiagų koncentracija buvo artima maksimaliai leistinai ribai (nustatyta 51±4 mg/l O2, kai maksimali leistina riba yra 50 mg/l O2), o atsakovė nepateikė įrodymų, jog tarša būtų buvusi nutraukta anksčiau, apskaičiavimo metodika pritaikyta tinkamai. Teismas sprendė, kad žala priteisiama ne departamentui, kaip to prašo ieškovas, bet valstybei.
  13. Nurodė, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teismas žalos dydžio nesumažino, nes nenustatė, jog žala buvo padaryta tyčia, pati atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir dėl to turėtų būti mažinamas žalos dydis, kad priteisiama suma neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijams.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  2. AB „Dastros medis“ jai priklausančiose žemės sklypuose, kadastrinis numeris 5753/0011:35 ir Nr. 5753/0011:3, esančiuose Aleksandrijos kaime Kupiškio seniūnijos Kupiškio rajone, per kuriuos praeina paviršinių nuotekų tinklų trasa, nuo nekilnojamojo turto objektų minėtoje vietovėje įsigijimo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nevykdo ūkinės veiklos ir niekada šiuose žemės sklypuose nėra išleidusi (išmetusi, paskleidusi) į aplinką jokių nuotekų ar teršalų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad bendrovė minėtoje teritorijoje būtų vykdžiusi ūkinę veiklą, ar kad teritorijoje būtų kitas bendrovei priklausantis taršos šaltinis, dėl ko galėjo susidaryti užterštos nuotekos, kokios 2015 m. liepos 15 d. pateko į Račiupio upelio kairįjį intaką.
  3. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad teršalai į Račiupio upelio kairįjį intaką ištekėjo iš jos teritorijoje esančios paviršinių nuotekų tinklų trasos, tačiau įrodinėjo, kad nėra atsakinga už gamtai padarytą žalą, kadangi teršalai atsidaro ne bendrovės teritorijoje ir ne dėl bendrovės veiklos.
  4. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl šių 2016 m. gegužės 20 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje vietos apžiūros metu gautų įrodymų: ieškovo atstovė V. S. aiškiai nurodė šulinius, kuriuose 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo metu pirmiausia buvo nustatyti pakilę teršalai ir buvo imamas mėginys; UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojas, liudytojas A. R. patvirtino, kad šie šuliniai priklauso UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų tinklų trasai; V. S. nurodė, kad tie patys teršalai buvo paviršinių nuotekų šulinyje prie ištekėjimo ir nutekėjo į išleistuvą; liudytojas V. B. paliudijo, kad paskutiniame paviršinių nuotekų šulinyje prieš išleistuvą į Račiupio upelį buvo specifinis buitinių nuotekų, fekalijų kvapas; UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojas patvirtino, kad buitinės nuotekos teka kryptimi nuo apžiūrėtų nuotekų šulinių link vietos, kur vėliau buvo remontuojami UAB „Kupiškio vandenys“ nuotekų tinklai. Šie įrodymai buvo atsakovės nesutikimo su ieškiniu pagrindą sudarančios aplinkybės.
  5. Teismas, atmesdamas atsakovės pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir prie jo pridėtas fotonuotraukas, pasisakydamas dėl atsakovės atstovo advokato Z. N. teiginių apie tai, kad buitinių atliekų trasoje esančios nuotekos išsiliejo į paviršių ir pateko paviršinių nuotekų tinklo trasą, analizavo aplinkybes ir teiginius, kuriomis bendrovė nesirėmė ir kurių neįrodinėjo. Priešingai nei nurodo teismas, bendrovės atstovas baigiamojoje kalboje nėra teigęs apie buitinių nuotekų išsiliejimą į paviršių. Aiškinant taršos šaltinį ir teršalų atsiradimo paviršinių nuotekų tinkluose priežastis atstovas akcentavo, kad teršalai neišsiliejo į paviršių, nes tuomet bendrovė būtų galėjusi pastebėti taršą ir imtis priemonių.
  6. Skirtingai nei pasisakė teismas, atsakovė įrodinėjo, kad buitinių nuotekų teršalai iš UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasos į paviršinių nuotekų tinklus pateko aukščiau 2016 m. gegužės 20 d. vietos apžiūros metu V. S. ir V. B. parodytų buitinių nuotekų šulinių, kur paviršinių nuotekų tinklai yra greta buitinių nuotekų trasos ir komunalinių nuotekų atšakos keliose vietose persikerta su paviršinių nuotekų tinklais.
  7. Vietos apžiūros metu paaiškėjus aplinkybėms, kad teršalai pirmiausia buvo rasti buitinių nuotekų trasos šuliniuose, esančiuose greta paviršinių nuotekų tinklų aukščiau nuotekų išsiliejimo į Račiupio upelį vietos, kad tos pačios nuotekos, turinčios fekalijų kvapą buvo rastos paviršinių nuotekų šulinėliuose žemiausioje vietoje prieš nuotekų tinklo išleidimo vietą į upelį, teismo nepagrįstai atmestas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra reikšmingas įrodymas, kadangi pagrindžia ir paaiškina buitinių nuotekų šuliniuose 2015 m. liepos 15 d. rastą nuotekų patvanką. Protokolo nuotraukose buitinių nuotekų trasos remonto metu buvo atkasti ir valomi aklinai dumblu ir šaknimis užsikimšę gelžbetoniniai nuotekų vamzdžiai.
  8. Teismo išvados apie komunalinių nuotekų trasos remonto laiką, esą vykusį tik rugpjūčio mėnesį, yra netikslios, nes kaip nurodė 2016 m. balandžio 20 d. paaiškinime bendrovės administratorė A. Č., UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai su technika bendrovės teritorijoje Aleksandrijos kaime Kupiškio rajone buvo pastebėti vykdantys kasinėjimo ir „užšaknijusių“ vamzdynų valymo darbus jau nuo 2015 m. liepos 29 d. Šį A. Č. paaiškinimą teismas atmetė kaip neturintį būtino priežastinio ryšio su ieškinio reikalavimu ir negrindžiantį atsakovės atsikirtimus, nors jame nurodomi faktiniai duomenys betarpiškai susiję su bendrovės argumentais dėl taršos šaltinio ir priežasčių.
  9. UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojas A. R. paliudijo, kad 2015 m. liepos 15 d. tikrino buitinių nuotekų tinklus, kadangi galėjo būti užsikišę jų tinklai, apėjo savo tinklus, viskas buvo tvarkoj, bet į atsakovės teritoriją nuvykęs nebuvo, tikrino savo sistemą supilant didesnį kiekį vandens, nes iškėlė versiją, kad jeigu linija pasitvenkusi, tada gali būti tarša. Pasak A. R. buitinių nuotekų trasa, kurioje 2015 m. buvo vykdomi remonto darbai yra šalimais, tai negili linija, užaugusi krūmais, šaknys lenda į trasą. Jie atkasinėjo sandūras, jas išvalę, užtaisė.
  10. UAB „Kupiškio vandenys“ 2015 m. spalio 13 d. rašte Nr. S(1.11)-150 nurodoma, kad dėl 2015 m. liepos 15 d. taršos buvo nuspręsta papildomai patikrinti ar esant didesniam nuotekų kiekiui nesusidaro nuotekų vamzdynuose patvanka, dėl kurios galėtų atsirasti nuotėkiai. Patikros darbai, kuriems vadovavo A. R., buvo vykdomi buitinių nuotekų tinklų atkarpoje tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 32. Pagal prie rašto pridėtą schemą matoma, kad UAB „Kupiškio vandenys“ po 2015 m. liepos 15 d. įvykio remontuota buitinių nuotekų trasa yra tarp šulinių Nr. 151 ir Nr. 242, ką konstatavo ir teismas, tuo tarpu patikros darbai 2015 m. liepos 15 d. buvo vykdomi šalimais esančioje trasos dalyje, į kurią nuotekos patenka iš remontuotos trasos atkarpos pusės. Pažymėjo, kad nuotekų šuliniai, kuriuose V. S. ir V. B. nurodė pirmiausia radę teršalus ir patvinkimą, buvo aukščiau remontuotos trasos dalies. UAB „Kupiškio vandenys“ kaip nuotekų tvarkymo specialistai 2015 m. liepos 15 d. sprendė, kad realiai galimas teršalų nuotėkis esant nuotekų vamzdynuose patvankai, tačiau nebuvo tikrinama atsakovės teritorijoje esanti komunalinių nuotekų tinklo dalis, kurioje ir buvo rasta teršalų patvanka.
  11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji neužtikrino, kad teršalai jai priklausančiu įrenginiu nepatektų į aplinką, tačiau pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatą už žalą aplinkai atsako asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus. Teismas nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) 18.2 punktą, tačiau šiame punkte nustatytas parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas tik nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais. Teigia, kad atsakovei priklausančioje teritorijoje nėra taršos vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis šaltinių, todėl vadovaujantis Reglamento 19 punktu paviršinės nuotekos nuo Bendrovės teritorijų gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės.
  12. Apeliantės nuomone, ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad atsakovė vykdė ūkinę veiklą ar turėjo taršos šaltinį, iš kurio užterštos nuotekos per jos teritorijoje esančią paviršinių nuotekų sistemą pateko į Račiupio upelį, apeliantė neturėjo pareigos valyti, apskaityti ir kontroliuoti jos teritorijoje surenkamo paviršinio vandens nuotekas, todėl teismo išvados padarytos pažeidžiant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas, kadangi pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes AB „Dastros medis“ nėra tinkamas civilinės atsakomybės už žalą gamtai subjektas ir nepagrįstai nustatytas jos veiksmų neteisėtumas.
  13. Teismas sprendė, kad „atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog bendrovė neužtikrino, kad tie teršalai jai priklausančiu įrenginiu nepatektų į aplinką“. Apeliantės nuomone, teismas sprendime iškėlė naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė ieškovas ieškinyje ir kurios nebuvo tiriamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. paviršinių nuotekų tinklų, einančių per atsakovės teritoriją, priklausomumas ar nuosavybė, bei prievolė užtikrinti, kad per teritorijoje esančius tinklus kitų asmenų teršalai nepatektų į aplinką.
  14. Pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Teismui pažeidus nešališkumo principą (CPK 21 straipsnis), nesiėmus priemonių ieškinio dalykui patikslinti ir dėl to tiksliai neapibrėžus bylos nagrinėjimo ribų, pasunkėjo bylos nagrinėjimas, buvo suvaržyta atsakovės teisė teikti argumentus ir įrodymus, todėl neatskleista bylos esmė.
  15. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 179, 185 straipsnių nuostatas ir aplinkos apsaugos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes neištyrė bylai reikšmingų kaip atsakovės atsikirtimų faktinis pagrindas nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į pirmiau nurodytų teisės aktų normų imperatyvųjį pobūdį, neįvertino šios kategorijos bylų ypatumų ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aiškinat ir taikant aplinkos apsaugą reglamentuojančias teisės normas, kas taip pat lemia išvadą, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas šalių ginčą, neatskleidė bylos esmės.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog teismo sprendimas yra legitimus ir pagrįstas. Atsakovės teiginys, kad nevykdo veiklos bendrovei priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris 5753/0011:35, niekaip neatleidžia nuo pareigos saugoti aplinką. Teršalai į Račiupio upelio intaką pateko iš lietaus nuotekų trasos, kuri yra bendrovės teritorijoje. Bendrovė atsakinga už savo teritorijoje esančių statinių bei teritorijos priežiūrą. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 3 d. įtvirtinta atsakomybė atlyginti žalą atsiradusią dėl savo valdomų daiktų padarytos žalos.
  2. Departamento atstovė V. S. paaiškino, kad teršimo vieta buvo nustatinėjama kartu su bendrovės atsakingu darbuotoju V. B. apžiūrint visus AB „Dastros medis“ priklausančiame žemės sklype esančius nuotekų šulinėlius ir einant pagal šulinių išdėstymo kryptį ir teršalus šuliniuose buvo nustatyta, kad teršalai į Račiupio upelio intaką patenka iš lietaus nuotekų trasos. Bendrovės atsakingas darbuotojas taip pat dalyvavo paimant mėginius iš teršimo vietos - Račiupio upelio kairysis intakas prie UAB „Narjanta“ degalinės. Apžiūrint nuotekų šulinėlius dvejuose iš jų buvo matomi baltos spalvos, neaiškios kilmės teršalai. Bendrovės atsakingas asmuo paėmė mėginius iš užterštų nuotekų šulinėlių laboratoriniams tyrimams atlikti. Atradus teršimo vietą - Račiupio upelio intako Aleksandrijos kaime prie UAB „Narjanta“ degalinės buvo iškviesti UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai. Vandenų darbuotojai atidarė šulinėlius ir buvo nustatyta, kad savitakinės nuotekų trasos šuliniuose patvankos nėra, nuotekos teka laisvai ir nuotekų trasa yra žemiau Račiupio upelio intako vagos dugno. Inter alia, UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai buvo iškviesti Agentūros iniciatyva, išsiaiškinant teršimo faktą ir kurie tikrino buitinių nuotekų trasą atkarpoje tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 32. Kad darbai buvo vykdomi UAB „Kupiškio vandenys“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų, esančių teršimo zonoje ir kad jokių nuotėkių buitinių nuotekų tinklų atkarpoje tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 32 nenustatyta patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas - UAB „Kupiškio vandenys“ 2015-10-13 raštas Nr. S(l.ll)-150.
  3. Teismas tinkamai įvertino pateiktą antstolės N. B. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015-08-18 protokolą Nr. 43-15-2 ir atmetė jį, nes faktinių aplinkybių užfiksuota informacija neturi priežastinio ryšio su upelio teršimo faktu, nes buitinių nuotekų trasa buvo tvarkoma 2015 m. rugpjūčio mėnesį, o incidentas (teršimas) įvyko 2015 m. liepos 15 d.
  4. Kad teršalai dar 2014 metais rasti bendrovės teritorijoje lietaus nuotekų tinkluose atsakovės atstovas V. B. patvirtino. Ir kartas nuo karto, esant gausiam lietui, vykdavo upelio teršimas. Po 2014 m., kai buvo nustatytas teršimo faktas, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų pašalinti taršos. Po teršimo fakto 2015 m. liepos 15 d., sekančią dieną išsiurbus susikaupusius baltos spalvos tirščius (bendrovės 2015-07-12 raštas Nr. 42) vandens telkinio teršimo atvejų nepastebėta.
  5. Klaidinantis teismą atsakovės teiginys, jog Departamentas ieškinyje nurodė, kad bendrovės teritorijoje vykdoma ūkinė veikla - laukinių žvėrelių auginimas (šėrimas). Toks atsakovės teiginys gali būti suprantamas jog teršimas galėjo vykti dėl žvėrių laikymo. Departamentas tokio reikalavimo nekėlė ir neįrodinėjo žalos fakto dėl galimai taršos iš žvėrių laikymo vietos, o tik nurodė, kad tokia veikla vykdoma atsakovo teritorijoje. Atsakovė atsako už savo teritorijoje esančių statinių ar įrenginių priežiūrą ir saugią eksploataciją, užtikrinti, kad iš teritorijos į vandens telkinį nepatektų teršalai ir privalo atlyginti žalą atsiradusią dėl savo valdomų daiktų padarytos žalos. Teismas tinkamai įvertino visas civilinės atsakomybės sąlygas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  2. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai į procesą neįtraukiami visi teisinį suinteresuotumą turintys asmenys, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Pagal kasacinio teismo praktiką „nusprendė“ turinys suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014 ir kt.).
  3. Nagrinėjamojoje byloje ginčas yra dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo. Ieškovas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė ieškinį AB „Dastros medis“, reikalaudamas priteisti iš atsakovės 9‘156,08 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes: Kupiškio rajono agentūra 2015 m. liepos 15 d. nustatė, kad iš atsakovei priklausančiame žemės sklype Aleksandrijos kaime, Kupiškio rajone esančių lietaus nuotekų tinklų išleistuvo tekančios nuotekos užteršė Račiupio upelį; už aplinkosauginių reikalavimų nevykdymą nubaustas atsakovės darbuotojas V. B. pagal ATPK straipsnio 2 dalį; atsakovei priklausančiame žemės sklype lietaus nuotekų trasa nuvesta į Račiupio upelį; žemės sklypo dalyje yra įrengtas laukinių žvėrių voljeras, vykdoma ūkinė veikla – laukinių žvėrių auginimas (šėrimas); lietaus nuotekų trasa prasideda žvėrių voljere; teršimo vieta - Račiupio upelio intakas prie UAB „Narjanta“ degalinės, kurios kavinės ir viešbučio trasa pravesta netoli teršimo vietos; trasa priklauso UAB „Kupiškio vandenys“; teršimo vietą nustatė kartu su atsakovės atsakingu darbuotoju V. B., apžiūrint visus AB „Dastros medis“ priklausančiame žemės sklype esančius nuotekų šulinėlius.
  4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė V. S. 2015 m. liepos 15 d. Patikrinimo akte Nr. K9-1-147 nurodė, kad patikrino Račiupio upelio intaką ir Nustatė „Aleksandrijos kaime prie UAB „Narjanta“ degalinės į melioracijos griovį Račiupio upelio intaką, iš užsinešusių dumblu vamzdyno žiočių teka baltos spalvos, turintis stiprų kvapą vanduo. ... patikrinti AB „Dastros medis“ teritorijoje esantys šuliniai. ...dalis nuotekų šulinių tušti, dvejuose šuliniuose rasta baltos spalvos, neaiškios kilmės teršalų. Teritorijoje tarp Račiupio upelio intako teršimo vietos ir buvusios UAB „Ococho lumber“ teritorijos dvejuose šuliniuose taip pat rasta baltos spalvos, neaiškios kilmės teršalų. Per AB „Dastros medis“ teritoriją yra paklota UAB „TopGas“ nuotekų trasa. ...Teršalai į Račiupio upelio intaką patenka iš AB „Dastros medis“ teritorijos“ (b. l. 5-6).
  5. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažino, kad įrodymų visumos pakanka konstatuoti teršalų išsiliejimo faktą iš AB „Dastros medis“ teritorijoje esančios ir bendrovei priklausančios paviršinių nuotekų tinklo trasos į netoliese esantį Račiupio upelį. Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad teršalai į upelį pateko ne iš UAB „Kupiškio vandenys“ trasos, einančios šalia taršos vietos ir ne iš buitinių nuotekų tinklo trasos, einančios iš UAB „Narjanta“ degalinės, nors ši trasa eina šalia teršimo vietos.
  6. Pažymėtina, kad sprendime paminėtos bendrovės, kurių trasos praeina per atsakovės žemės sklypą ir dėl kurių teismas nusprendė, jog jos nėra teršėjos, į civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir dėl kitų apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija nepasisako. Šis pažeidimas sukelia procesinius teisinius padarinius, t. y. reiškia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Šių padarinių apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, todėl pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidžiama apskųstą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas, kurio pagalba galima atstatyti pažeistą dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmojoje instancijoje. Priešingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija.
  7. Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti išsamiai svarstomos tiek ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl nustatyto taršos fakto, tiek atsakovės argumentai, pateikti atsakyme į ieškovo pretenziją ir atsiliepime į ieškinį. Kolegijos nuomone, byloje iš esmės liko neatskleistas taršos atsiradimo atsakovės teritorijoje esančiose šulinėliuose mechanizmas. Patikrinimo akte nustatyta, kad teršalai į Račiupio upelio intaką patenka iš atsakovės teritorijos, bet nenustatyta, kad teršėja yra atsakovė. Ta aplinkybė, kad teršalai į upelį pateko iš atsakovės teritorijos, savaime neįrodo, kad atsakovė yra teršėja. Bylos duomenys patvirtina, jog viename atsakovės žemės sklype (kadastrinis Nr. 5753/0011:3) yra įrengtas komunalinių nuotekų šalinimas, kurį valdo UAB „Kupiškio vandenys“ ir kad per atsakovės žemės sklypą praeina ne tik UAB „Kupiškio vandenys“ nuotekų trasa, bet ir UAB „TopGas“ nuotekų trasa. Ieškovas, nurodydamas, kad atsakovė dalyje žemės sklypo vykdo ūkinę veiklą, augina laikinius žvėris, teigia, kad teršalai patenka iš lietaus nuotekų trasos, kuri kaip galima suprasti iš bylos, nėra toje žemės dalyje, kur vykdoma ūkinė veiklą. Kaip teritorijoje, kurioje nevykdoma ūkinė veikla atsirado tarša, ar galėjo ją įtakoti kiti veiksniai, galimai kitos įmonės, ir jei taip, tai kokie, kaip taršos atsiradimą įtakoje užsinešusių dumblu vamzdynai, kam jie priklauso ir kt., byloje liko neišaiškina.
  8. Panaikinus sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovei AB „Dastros medis“ grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

11Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

12AB „Dastros medis“, JAK 300870965, buv. Gedimino g. 85, Kupiškis, grąžinti 206 Eur (du šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. liepos 12 d. už apeliacinį skundą (sumokėjo advokatas Z. N.). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Proceso dalyviai
Ryšiai