Byla I-194-739/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: viešajai įstaigai Šiaulių universitetui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjui A.Č. ir jo atstovui advokatui A.K., atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovui R.B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Č. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: viešajai įstaigai Šiaulių universitetui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos,

Nustatė

2Pareiškėjas teismui pateiktu patikslintu skundu, kuriuo galutinai suformulavo skundo pagrindą ir dalyką (II t., 140-143 b. l.), prašo priteisti iš atsakovo 84 060 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo pareiškėjas įgijo pastatą, esantį adresu ( - ) (toliau – Pastatas). 2002 m. liepos mėn. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija), prašydamas suteikti galimybę naudotis po Pastatu ir aplink jį esančiu žemės sklypu (toliau- Pastato žemės sklypas). ( - ) raštu Administracijos Miesto vyriausiojo architekto tarnyba informavo pareiškėją, jog žemės sklypas yra neįregistruotas, o vadovaujantis 2002-07-01 Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. ( - ), yra rengiamas kvartalo ( - ) detalusis planas, kuriame bus nagrinėjamas ir Pastato žemės sklypo formavimo bei rekonstrukcijos klausimas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad detaliojo plano patvirtinimui reikalinga pareiškėjo lėšomis atlikti geodezinius žemės sklypo matavimus ir paruošti žemės sklypo planą (toliau – Planas), suderintą su atitinkamomis institucijomis. Matavimus atliko savivaldybės įmonė „( - )”. Planas buvo paruoštas ir ( - ) patvirtintas Šiaulių miesto vyriausiojo architekto. Pareiškėjas jį pateikė Administracijai, tačiau iki 2006 m. lapkričio mėn. detaliojo plano projektas nebuvo parengtas, svarstomas ir derinamas. 2006-12-22 A.Č. apie detaliojo plano dėl kvartalo tarp ( - ) gatvių pristatymą bei svarstymą buvo informuotas asmeniškai. Jis pasiūlymu kreipėsi į Administraciją. Pareiškėjas nesutiko su parengto detalaus plano projektu, siūlė į jį įtraukti jam nuosavybės teisėmis priklausančio Pastato žemės sklypą, adresu ( - ). Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2007-06-28 sprendimu Nr. ( - ) patvirtino minimo kvartalo detalųjį planą, tačiau Pastato žemės sklypo į šį planą neįtraukė. Atstovas mano, kad Administracijos veiksmai (neveikimas) vilkinant Šiaulių miesto valdybos 2002-04-01 sprendimo Nr. ( - ) vykdymą iki 2006 m. lapkričio mėn. ir žemės sklypo, esančio ( - ), neįtraukimas į ruošiamą detalųjį planą pažeidė pareiškėjo nuosavybės teises į Pastatą ir yra neteisėti, dėl ko pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Administracija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 28 str. numatytą prašymų nagrinėjimo 30 dienų terminą, nes tik 2006 m. lapkričio mėnesį pradėjo detaliojo plano rengimo procedūras. Be to, atsakovas pažeidė Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 36 p. reikalavimus detaliojo plano projekto rengimo terminui, kuris negali viršyti trejų metų. Ginčytu sprendimu nenustatydamas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ribų ir dydžio, atsakovas pažeidė Žemės įstatymo 10 str. 6 d. nuostatas, pagal kurias, pareiškėjas, valstybinę žemę, kuri užstatyta jam nuosavybės teise priklausančiu Pastatu, turi teisę išsinuomoti ne aukciono tvarka. Dėl neteisėto planavimo procedūrų vilkinimo pareiškėjas patyrė materialinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos. Pareiškėjas nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2006 m. lapkričio mėn. neturėjo galimybės nei naudotis Pastatu, nei jo valdyti. Komercinės paskirties objektų miesto centrinėje dalyje nuomos kaina už 1 m2 sudaro nuo 20 iki 50 Lt. Negautos pajamos skaičiuojamos nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. Už vieną mėnesį jos sudaro: 116,75 m2 (pastato plotas) x 20 Lt (minimali m2 nuomos kaina) = 2335 Lt. Negautos pajamos už 3 metus iki skundo padavimo dienos sudaro 84060 Lt. Be to, pareiškėjas dėl atsakovo neveikimo patyrė neturtinę žalą – nuolatinį diskomfortą, nepatogumus, jo, kaip architekto, reputacijos pablogėjimą. Šią žalą pareiškėjas vertina 50000 Lt. Pareiškėjo atstovas prašo skundą tenkinti.

3Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą (II t.,177-182 b. l.) nesutinka su pareiškėjo išdėstytais reikalavimais dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo ir prašo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad negavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio suderinimo, nebuvo galima parengti ir patvirtinti Pastato žemės sklypo detaliojo plano, nes Pastatas yra ( - ) dvaro sodybos, vad. ( - ) (kultūros vertybė ( - )), teritorijoje. Pareiškėjui dar 2004 m. buvo pranešta apie tai, kad dėl nurodytų priežasčių nuspręsta neformuoti sklypo prie jam nuosavybės teise priklausančio Pastato ir kad nebus rengiamas šios teritorijos detalusis planas, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas dar 2004 m. buvo informuotas apie tai, kad ginčo teritorijoje nebus leidžiama formuoti sklypo, nebus rengiamas detalusis planas, nebus leidžiama statyti jokio pastato, todėl jis negalėjo tikėtis, kad gaus pajamas iš Pastato nuomos ar pan. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis būtų sudaręs nuomos sutartis, kurių pagrindu būtų gavęs pajamų, todėl pareiškėjo pateikti turtinės žalos skaičiavimai pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas turėtų pagrįsti neturtinės žalą atsiradimą, nes neturtinė žala yra susijusi su patirtais išgyvenimais, neigiamomis pasekmėmis ir turi būti grindžiama pateiktais įrodymais byloje, tačiau tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti.

4Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių universiteto atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui. Atsiliepime į patikslintą skundą (II t., 150 b. l.) prašė sprendimą administracinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

5Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - ir Departamentas) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta. Atsiliepime į patikslintą skundą (II t., 148-149 b. l.) nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, kadangi pareiškėjas savo reikalavimus sieja tik su atsakovo atliktais teisės pažeidimais, tačiau visiškai neatskleidžia aplinkybių apie savo atsakomybę už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, sudarant vėliau teismų sprendimais panaikintą sandorį.

6Skundas atmetamas.

7Pareiškėjas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiksmų bei vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus detaliojo planavimo procedūroje. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas vilkino vykdyti ( - ) Šiaulių miesto valdybos sprendimą Nr. ( - ), kadangi tik 2006m. lapkričio mėnesį pradėjo detaliojo plano rengimo procedūras ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-Viešojo administravimo įstatymas) 28 str. numatytą prašymų nagrinėjimo 30 dienų terminą, o taip pat pažeidė 2004-05-03 Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 36 p., nustatantį trejų metų terminą detaliojo plano projekto rengimui. Be to, rengiamu detaliuoju planu atsakovas nesprendė žemės sklypo, esančio ( - ) Šiaulių m., suplanavimo, nors ginčo sklypas pateko į detaliuoju planu planuojamą teritoriją, todėl neteisėtai neveikė, žemės sklypo nesuplanavimu pažeidė pareiškėjo teisę naudotis bei valdyti Pastatą.

8Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

9Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

10Iš bylos rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo nuosavybėn įgijo Pastatą (I t., 25-27 b. l.), kuris yra ( - ) teritorijoje. Ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-07 nutarimu Nr. ( - ) įrašyta į Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros sąrašą. Anot pareiškėjo, jis 2002 m. liepos mėn. kreipėsi į Administraciją, prašydamas suteikti galimybę naudotis po Pastatu ir aplink jį esančiu žemės sklypu. Administracijos Vyriausiojo architekto tarnybos 2002-07-24 raštu Nr. ( - ) pareiškėjui buvo atsakyta, jog, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002-07-01 sprendimu Nr. ( - ), bendrąja tvarka rengiamas kvartalo ( - ) g. detalusis planas, kuriame, laikantis teisės aktų reikalavimų, bus nagrinėjamas ir Pastato žemės sklypo formavimo, rekonstrukcijos klausimas (I t., 15 b. l.; prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėta medžiaga, susijusi Šiaulių miesto tarybos sprendimo Nr. ( - ) priėmimu ir susirašinėjimo medžiaga, susijusi su A.Č. prašymais dėl detaliojo plano rengimo, toliau - Medžiaga). Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad prašymo nagrinėjimas negali tęstis ilgiau kaip 30 dienų, jei įstatymų nenumatyta kitaip. Pareiškėjui į jo 2002 metų liepos mėnesio kreipimąsi atsakovas atsakė 2002-07-24 raštu Nr. ( - ). Kadangi pareiškėjas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo planavimo organizatoriumi, o atsakovas bendra tvarka pats organizavo detaliojo plano rengimą, jis pareiškėją tinkamai informavo, kad atsakovui rengiant kvartalo detalųjį planą, pagal galiojančius teisės aktus bus nagrinėjamas ir pareiškėjo Pastato žemės sklypo planavimo klausimas. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio nuostatas dėl 30 dienų prašymo nagrinėjimo termino yra nepagrįsti, o atsakovas į pareiškėjo skunde nurodytą 2002 m. liepos mėnesio kreipimąsi atsakė laiku. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas detaliojo planavimo procedūras pradėjo tik 2006 metų lapkričio mėnesį ir pažeidė 2004-05-03 Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 36 p. reikalavimus dėl detaliojo plano rengimo termino. Atsakovo 2002-07-01 priimto sprendimo rengti ( - ) detalųjį planą metu galioję teisės aktai: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau-Teritorijų planavimo įstatymas) bei 1996-11-15 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr.159 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau-Detaliųjų planų rengimo taisyklės) nustatė, kad detaliojo planavimo procesą sudaro trys etapai: 1)esamos padėties analizė; 2)planuojamos teritorijos plėtros programos parengimas ir aprobavimas; 3) pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto, kuriuose numatomi sprendiniai, parengimas ir patvirtinimas. Pagal šiuos teisės aktus, detalieji planai turėjo būti svarstomi viešai, šių planų rengimo procesas prasidėdavo priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo, planavimo sąlygų bei išvados dėl planavimo procedūrų išdavimo, o tvirtinimui detalieji planai galėjo būti teikiami tik nustatyta tvarka suderinti, viešai apsvarstyti ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 36 punktą, detaliojo plano rengimo terminas neturėjo viršyti trejų metų, o viršijus trejų metų terminą, turėjo būti peržiūrimi ir, esant reikalui, atnaujinami savivaldos ir kitų institucijų išduoti detalųjį planavimą sąlygojantys dokumentai. Pagal nurodyto teisinio reglamentavimo nuostatų turinį daroma išvada, kad 3 metų termino nustatymas yra siejamas su detalųjį planavimą sąlygojančių duomenų atnaujinimo būtinumu, kai planavimas užsitęsia. Todėl ir numatyta, kad pasibaigus trejų metų terminui ir planavimo organizatoriui nesikreipus dėl planavimą sąlygojančių dokumentų peržiūrėjimo, planavimo procesas laikomas nutrauktu. Tokia nuostata išliko ir 2004-05-14 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 36 p., pagal kurį, detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti trejų metų (planavimo sąlygų galiojimo termino) ir turi būti pratęstas tik atnaujinus planavimo sąlygas. 2006-10-18 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-473 pakeitus ,,Detaliųjų planų rengimo taisykles”, jų 37 punkte detaliojo plano rengimo terminas susietas su planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminu, o termino pratęsimas siejamas su planavimo sąlygų sąvado atnaujinimu. Taigi, teisės akto nuostatų raida patvirtina, jog planavimo terminas nustatomas dėl būtinumo atnaujinti planavimui reikšmingus duomenis. Todėl pareiškėjo vertinimas, kad 3 metų planavimo termino pažeidimas yra neteisėtas atsakovo veiksmas, yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tik 2006 metais lapkričio mėnesį atsakovas pradėjo detaliojo plano rengimo procedūras. Iš bylos duomenų nustatyta, kad detaliojo planavimo procedūros, prasidėjusios 2002 metais, vyko ir 2003, ir 2004, ir 2006 ir 2007 metais. Tai patvirtina Medžiagos dokumentai, tame tarpe 2004-10-04 detaliojo plano svarstymo su visuomene aiškinamasis raštas Nr. ( - ), 2006-11-08 Šiaulių miesto savivaldybės raštas Nr. ( - ) ir kiti. Svarstymo su visuomene procedūrose dalyvavo ir pats pareiškėjas, 2004-09-03 jis pateikė pasiūlymą dėl Pastato žemės sklypo įtraukimo į planuojamą teritoriją. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos kolegija, 2004-06-16 išnagrinėjusi K.J. architektūros ir dizaino studijos parengtą detaliojo plano projektą bei atsižvelgusi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio (toliau – Šiaulių teritorinis padalinys) pateiktas išvadas dėl detaliojo plano, nusprendė rengti detalųjį planą, išskyrus pareiškėjo Pastato teritoriją. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2004-08-13 K.J. architektūros ir dizaino studijos pranešimu. Pareiškėjas raštu patvirtino pranešimo gavimą (Medžiagos duomenys - pranešimas).Vėlesniuose detaliojo plano projekto viešo svarstymo su visuomene posėdžiuose pareiškėjas taip pat dalyvavo ir yra pateikęs pasiūlymus dėl sklypo suformavimo prie jam nuosavybės teise priklausančio Pastato ( I t., 16-17 b. l., Medžiagos duomenys). Tačiau pareiškėjas sprendimų, kuriais buvo atmesti jo pasiūlymai, nustatyta tvarka neskundė. Detaliojo planavimo proceso metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „ Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ (pakeistų 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473), reglamentuojančių detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarką, 25 punktas numatė, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ar savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Analogiška norma įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Kadangi pastatas, esantis ( - ), yra ( - ) dvaro sodybos teritorijoje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-07 nutarimu Nr. ( - ) įrašytas į Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų istorijos ir kultūros sąrašą (II t., 153 b. l., taip pat A.Č. bylos medžiaga), pareiškėjo Pastato žemės sklypo suplanavimui rengiamu detaliuoju planu prieštaravo Departamento Šiaulių teritorinis padalinys (Medžiagos duomenys, 2t. 153b.l.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2005-04-20 redakcija) 22 straipsnio 10 punktas nustatė, kad jeigu planuojamoje teritorijoje yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus turi būti konsultuojamasi su Departamento įgaliotu specialistu, o tvirtinat tokius planus, Nuolatinės komisijos protokolas, kuriuo rekomenduojama planą patvirtinti, turi būti pasirašytas ir Departamento atstovų. Todėl detaliojo planavimo procedūros trukmei turėjo įtakos ir tai, kad atsakovas privalėjo atsižvelgti į Departamento siūlymus bei išvadas ir negalėjo patvirtinti detaliojo plano, kuriuo būtų suplanuota ir pareiškėjo Pastato teritorija. Todėl pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas detaliojo planavimo procesą būtų neteisėtai vilkinęs. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-08 įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2662/2012 konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pagal pareikštų reikalavimų pobūdį neteko materialinio teisinio suinteresuotumo, šiuo metu pareiškėjas nevaldo nuosavybės teise pastato, esančio ( - ) mieste, unikalus Nr. ( - ), ir Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2007-06-28 sprendimo Nr. ( - ) 1.3 ir 1.19 punktai nėra susiję su pastatais, žemės sklypu, kurių savininkas ar naudotojas būtų pareiškėjas ir kurie būtų adresu ( - ), Šiauliai, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2010-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-357/2010 nuspręsta panaikinti 1998-08-31 Šiaulių m. savivaldybės vykdyto pastato-skaityklos, esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ), pardavimo viešajame aukcione rezultatus, pripažinti negaliojančia ir panaikinti ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarybos ir A.Č., dėl privatizavimo objekto – pastato, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo, panaikinti šio pastato teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filiale, įregistruotą A.Č. vardu, taikyti restituciją ir šį pastatą grąžinti Šiaulių miesto savivaldybei, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011-002-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-122/2011 Šiaulių apygardos teismo 2010-03-18 sprendimą paliko nepakeistą ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

11Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo daroma išvada, kad žemės sklypas po pareiškėjui priklausiusiu Pastatu ( - ) pagrįstai nebuvo suplanuotas 2007-06-28 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. ( - ) patvirtintu kvartalo tarp ( - ) detaliuoju planu ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas vilkino Šiaulių m. savivaldybės valdybos 2002-07-01 sprendimo Nr. ( - ) įgyvendinimą. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

12Pareiškėjas jam padarytą turtinę žalą sieja su negautomis pajamomis. CK 6.249 straipsnio 1dalis nustato, kad žala yra asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas savo negautas pajamas sieja su neturėjimu galimybės naudotis jam priklausančiu Pastatu, gauti leidimą statybai ar rekonstrukcijai bei naudojant pastatą, gauti pajamų iš jo nuomos kas mėnesį nuo 2004 metų rugpjūčio mėnesio iki skundo padavimo teismui dienos, tai yra iki 2007-08-01. Negautas pajamas už vieną mėnesį pareiškėjas skaičiuoja daugindamas pastato plotą (116,75 m2) iš 20 Lt - minimalios m2 nuomos kainos, kas sudaro 2335 Lt. Pareiškėjas teigia, kad jis per 3 metus negavo 84060 Lt pajamų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo Pastatas buvo apleistas ir sunykęs (2t,123b.l., Medžiagos dokumentai), todėl kad gautų pajamas iš pastato nuomos, pareiškėjas, visų pirma, turėjo pastatą pastatyti (rekonstruoti), jį įrengti, sudaryti jo nuomos sutartį. Pareiškėjas nėra teismui pateikęs jokių įrodymų, kad jis realiai galėjo tai įgyvendinti iki 2004m. rugpjūčio mėnesio ar per nurodytą laikotarpį. Jis taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jokių preliminarių sutarčių ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad pastatas galėjo būti pastatytas, įrengtas bei išnuomotas. Pareiškėjo nurodytos negautos pajamos, pirmiausia, yra susijusios su paties pareiškėjo galimybėmis pastatyti ir išnuomoti pastatą, kurios byloje nebuvo įrodytos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti turtinės žalos padarymo fakto. Kita vertus, pareiškėjas jau 2003 metų rugpjūčio mėnesį žinojo, kad jo Pastato žemės sklypas nebus planuojamas atsakovo rengiamu detaliuoju planu (K.J. architektūros ir dizaino studijos pranešimas, esantis Medžiagoje), todėl akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo to, kada bus patvirtintas atsakovo rengiamas kvartalo detalusis planas, pareiškėjas nebegalėjo tikėtis, jog gaus skunde nurodytas pajamas iš dar nepastatyto Pastato nuomos. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai dėl to, kad jo sklypas nebuvo planuojamas neteisėtai, nepasitvirtino. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjo nurodytos negautos pajamos (žala)nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo nurodomais ir vertinamais kaip neteisėtais atsakovo veiksmais ar neveikimu. Teismo posėdyje pareiškėjas, plačiau aiškindamas jam padarytos neturtinės žalos aplinkybes, nurodė, jog 50 000Lt neturtinė žala jam buvo padaryta dėl neteisėto jo sklypo neįtraukimo į planuojamą teritoriją. Būtent dėl to pareiškėjas jautė diskomfortą, pergyvenimus, pašlijo sveikata ir nukentėjo jo autoritetas. Tačiau teismas nenustatė, kad pareiškėjo Pastato žemės sklypas buvo nesuplanuotas neteisėtai. Be to, teismas nenustatė ir priežastinio ryšio tarp atsakovo vykdomo detaliojo planavimo proceso ir pareiškėjo reputacijos pablogėjimo ar autoriteto sumažėjimo. Pareiškėjas neįrodė sveikatos pablogėjimo ir kitų neturtinės žalos atsiradimą sąlygojančių aplinkybių.

13Taigi, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, Šiaulių miesto savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

15Atmesti skundą kaip nepagrįstą.

16Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai