Byla 2-203-357/2010

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė sekretoriaujant Romutei Lengvenienei dalyvaujant ieškovą Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą ginant viešąjį interesą atstovaujančiam Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui Donatui Micevičiui, atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui Ričardui Bosui, atsakovui A. Č., jo atstovui advokatui Arūnui Koskui, trečiajam asmeniui R. Č., trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Zenonui Stundžiai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybę atstovaujančiai savivaldybės administracijai, A. Č., tretiesiems asmenims R. Č., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centrui, Valstybės įmonei valstybės turto fondui dėl viešojo aukciono rezultatų panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

2Teismas, išnagrinėję bylą,

Nustatė

3

4Ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ieškiniu prašo: panaikinti 1998 m. rugpjūčio 31 d. viešojo aukciono dėl pastato-skaityklos, esančio ( - ), pardavimo rezultatus; panaikinti 1998 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybos ir A. Č. dėl privatizavimo objekto-pastato, esančio ( - ) pirkimo-pardavimo; panaikinti pastato-skaityklos, esančio ( - ) 116,75 kv.m., vidutinė rinkos vertė 21200 Lt, teisinę registraciją VĮ Registrų centras; panaikinus 1998 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį taikyti restituciją šios sutarties pagrindu parduotam turtui.

5Nurodo, kad šio privatizuotino objekto viešasis aukcionas įvyko 1998 m. rugpjūčio 31 d. ir dalyvavęs vienintelis pirkėjas – A. Č.įsigijo pastatą, esantį ( - ) už jo pasiūlytą 10000 Lt kainą.

61998 m. rugsėjo 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybos ir A. Č. dėl privatizavimo objekto – pastato, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo, pagal kurią pirkėjas A. Č. įsigijo šį pastatą iš pardavėjo Šiaulių miesto savivaldybės privatizavimo tarnybos. 1998 m. lapkričio 13 d. aktu dėl privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo A. Č. viešajame aukcione įsigytas pastatas, jo inventorinė byla ir raudonųjų linijų schema Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybos įgaliotos vyriausiosios specialistės Kristinos Remeikienės perduoti jį įsigijusiam A. Č.. 2002 m. kovo 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu A. Č. atstatytas terminas įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filiale daiktines teises į nekilnojamąjį turtą-pastatą, esantį ( - ), kurio plotas 116,75 kv.m., iki 2002 m. gegužės 27 d. Šio teismo sprendimo, 1998 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 1998 m. lapkričio 13 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, 2002 m. balandžio 3 d. A. Č. įregistravo nuosavybės teisę į pastatą, esantį ( - ), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filiale. Atsakovo A. Č. įsigytas pastatas, esantis ( - ), yra nekilnojamosios kultūros vertybės – Didždvario dvaro sodybos (kultūros vertybės kodas G310K) teritorijoje, Didždvario dvaro sodyba įtraukta į 1992 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.256 patvirtintą neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, kuriame nurodyta Šiaulių Didždvario dvaro sodybos plotas 6,1 ha.1997 m. lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 10 punkte numatyta, kad objektų, kurie LR Įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės saugomi, privatizavimo programos gali būti tvirtinamos suderinus jų naudojimo sąlygas su institucija, atliekančia tokių objektų valstybinę priežiūrą. Iš to seka, kad Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnyba, prieš šio pastato privatizavimo procesą, privalėjo gauti iš institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, šio atveju, iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus, objekto privatizavimo sąlygas. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnyba nesikreipė į Kultūros paveldo departamentą su prašymu išduoti šio statinio privatizavimo sąlygas ir tokios sąlygos išduotos nebuvo. Tokiu būdu, privatizuojant pastatą, esantį ( - ), buvo pažeisti 1997 m. lapkričio 4 d. LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, 1992 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr.256 reikalavimai,1964 m. LR Civilinio kodekso teisės normos. 1998 m. rugsėjo 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl ji yra negaliojanti nuo sudarymo momento (1964 m. LR CK 47 str., 59 str.1d.). Taip pat naikintini ir viešojo aukciono, po kurio buvo sudaryta ši pirkimo-pardavimo sutartis, rezultatai. Panaikinus minėtą pirkimo-pardavimo sutartį ir viešojo aukciono rezultatus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. LR CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu restitucija taikoma tik tuo atveju, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorių negaliojimo pasekmių. Todėl panaikinus pirkimo-pardavimo sutartį ir viešojo aukciono rezultatus, taikytina restitucija ir pastato, esančio ( - ), teisinė registracija VĮ Registrų centre Šiaulių filiale panaikintina. Nurodo, kad teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, teisingas taikymas, tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra aktualus ir svarbus valstybei bei visai visuomenei t.y. viešajam interesui. Galiojant neatitinkančiam įstatymų reikalavimų sprendimui yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal LR prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7p. ir 19 str. 1 d. turi apginti.

7Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija iš dalies sutikdama su ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Šiaulių miesto privatizacijos komisija rengdama dokumentus dėl ( - ) pastato privatizavimo vadovavosi LR Vyriausybės 1992 m balandžio mėn. 7d. nutarimo Nr. 256 tuo metu galiojusia aktualia redakcija, bei Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyr. paminklotvarkininko A.Petrikausko pateiktu kultūros vertybių Šiaulių mieste valstybinio registro sąrašu. Minėtame sąraše nurodytos kultūros vertybės, kurios neprivatizuojamos, tame tarpe ir Šiaulių Didždvario buvusio dvaro sodybos fragmentai, kuriuos sudarė atskiri pastatai, t.y. rūmai ( - ), Mažasis gyvenamasis namas Aušros al. 50 A, Tarnų gyvenamasis namas Aušros al. 48, Arklidė Dvaro g. 83 ir Iždinė Dvaro g. 85/46.Privatizuotas pastatas ( - ) nėra ir niekada nebuvo kultūros paveldo objektu. LR Vyriausybės 1992-04-07 nutarimo Nr 256 1.2 p. nurodoma, kad visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro kultūrinę jų vertę, todėl vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis visa dvaro teritorija taip pat turi kultūrinės vertybės statusą. Pripažįsta ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad vykdant privatizavimą į šią įstatymo nuostatą nebuvo atsižvelgta ir privatizavimo komisija į Kultūros paveldo departamentą nesikreipė.

8Atsakovas A. Č. ieškinį prašo atmesti ir nurodo, kad reikalavimas dėl aukciono rezultatų panaikinimo nėra paremtas jokių teisės aktų pažeidimu, reglamentuojančių aukciono vykdymo bei rezultatų tvirtinimo tvarką. CK 47 str. numato, kad negalioja sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų kai pažeistos imperatyvios teisės normos, tačiau ieškovas jokių imperatyvių teisės normų nenurodė. Ieškovas savo ieškinį grindžia negaliojančiu teisės aktu – 1992-04-07 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 256 1.3 p., kuris neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1993-05-27 priėmus nutarimą Nr. 369, todėl negali būti kalbama ir apie LR Kultūros paveldo inspekcijos leidimą privatizuoti, nes to nenumato įstatymas. Ginčo pastatas nebuvo įtrauktas į kultūros paveldo registrą, taigi nėra saugomas valstybės ir jo privatizavimui nebuvo reikalingas Kultūros paveldo departamento pritarimas. Prašo netaikyti restitucijos, bet taikyti ieškininės senaties terminą, nes senaties terminas reikalavimui dėl aukciono rezultatų pasibaigė 2002-05-03. Ieškovas apie tariamą viešo intereso pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti 2002-04-03, kai ginčo pastatas buvo įregistruotas viešame registre centriniame duomenų banke 2002-03-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu. 1998 02 23 nutarimo Nr.228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ 1 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino privatizavimo objektų sąrašą, kurio 162 lape į privatizavimo objektus įtrauktas ginčo pastatas. 1997 12 18 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1427 patvirtintos „Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos“ 36-38 punktuose nurodoma, kad tik Vyriausybei ar Privatizavimo komisijai yra pavesta kontroliuoti įtraukimą į privatizavimo programas objektų, kurie nustatyta tvarka įrašyti į valstybės saugomų objektų sąrašą, suderinant tokių objektų naudojimo sąlygas su atitinkama institucija. Kultūros paveldo departamentui tik nustatyta teisė nustatyti privatizuojamo saugomo objekto naudojimo sąlygas, o LR Vyriausybei suteikta teisė iki potencialaus pirkėjo pripažinimo ir paskelbimo sustabdyti ar nutraukti objekto privatizavimo programos įgyvendinimą.

9Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškinį prašo tenkinti ir nurodo, kad pastatas, esantis ( - ) yra nekilnojamosios kultūros vertybės Šiaulių Didždvario dvaro sodybos teritorijoje. 1993-03-19 Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras patvirtino Didždvario buvusio dvaro sodybos išaiškinamo architektūros paminklo teritorijos planą ir statinys pateko į šią teritoriją. Planas buvo suderintas su Šiaulių miesto mero pavaduotoju, vyr. žemėtvarkininku ir vyr. architektu. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro 1993-12-20 protokolo Nr. 11 3.1 punktu buvo nuspręsta Šiaulių buvusio dvaro sodybos fragmentus įrašyti į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą. Remiantis LR įstatymo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 9 str. į Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus įrašyti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. 2002-02-07 Kultūros paveldo centro direktorius patvirtino patikslintą Šiaulių dvaro sodybos teritorijos ribų planą, statinys yra šios teritorijos ribose. 2005-04-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. IV -190 Šiaulių dvaro sodyba buvo pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnyba pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. ir 10 p. nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad objektų, kurie LR įstatymų nustatyta tvarka yra saugomi, privatizavimo programos turi būti tvirtinamos suderinus jų naudojimosi sąlygas su institucija atliekančia tokių objektų valstybinę priežiūrą. Toks derinimas su Kultūros paveldo departamentu, kurį LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 str. 2 d. 3 p. apibrėžė kaip kultūros vertybių priežiūrą atliekančią instituciją, nebuvo padarytas. Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo komisija ir A. Č. sudarydami Statinio pirkimo – pardavimo sutartį pažeidė minėtus Lietuvos Respublikos nutarimus, kadangi privatizavimo būdu buvo suardytas Šiaulių dvaro sodybos teritorinis vientisumas. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimas privatizuoti Statinį nebuvo suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, todėl remiantis tuo pačiu straipsniu jis yra negaliojantis nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu. Trečiojo asmens nuomone, statinio atžvilgiu turi būti taikoma restitucija.

10Tretysis asmuo VĮ Registrų centras pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, dėl pareikšto ieškinio prieštaravimų nepateikė.

11Tretysis asmuo valstybės įmonė Valstybės turto fondas ieškiniui iš esmės neprieštarauja, prašo tenkinti ir nurodo, kad privatizavimo objektą- 116,75 kv. m, vieno aukšto medinį pastatą ( - ) - privatizavimui teikė Šiaulių miesto savivaldybės taryba, kuri 1997-05-29 sprendimu Nr. 30 „Dėl 1997 metų privatizavimo objekto sąrašo papildymo" įtraukė minėtą pastatą į papildomą privatizavimo objektų sąrašą, patvirtintą Šiaulių miesto tarybos 1996-10-31 sprendimu Nr. 170 „Dėl 1997 metų privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo". Šis privatizavimo objektas, Šiaulių miesto savivaldybės teikimu ir Privatizavimo agentūrai parengus privatizavimo objektų sąrašo papildymą, buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-17 nutarimu Nr. 771 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 132 „Dėl 1997 metų privatizuojamų objektų sąrašo patvirtinimo" dalinio pakeitimo", o šio objekto privatizavimo programa parengta Šiaulių miesto savivaldybės (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 str.) ir paskutinį kartą paskelbta 1998 m. liepos mėnesio Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 11 (199). Valstybės turto fondas, vykdydamas teisės norminiais aktais jam pavestas funkcijas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje, veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas, privatizuojantis jam patikėjimo teise perduotą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl šiuo atveju negali atlikti dėl savivaldybei priklausančio turto privatizavimo patvarkymų ir neturi teisės koreguoti savivaldybės teikiamų duomenų apie jai nuosavybės teise priklausančius privatizavimo objektus, jei tokie duomenys atitinka privatizavimo objektų sąrašo bei objekto privatizavimo programos reikalavimus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme. Nurodo, kad skelbiant minėto objekto privatizavimo programą 1998 m. liepos mėnesio Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. II (199), Valstybės turto fondui informacija apie pastatui, esančiam ( - ), Šiauliuose, taikomus paminklosaugos reikalavimus šio objekto valdytojo pateikta nebuvo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-07 nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą" (aktuali nutarimo redakcija nuo 1994-06-13 iki 1996-06-30 ir nuo 1996-07-01 iki 2002-04-23) nuostatose nebuvo nurodyta, kad minėtas privatizavimo objektas priklauso Šiaulių Didžiadvariui. Ši informacija Valstybės turto fondui negalėjo būti žinoma ir negalėjo būti paskelbta minėtame Informaciniame privatizavimo biuletenyje. Objekto valdytojas, viešo aukciono organizatorius ir vykdytojas yra Šiaulių miesto savivaldybė ir savo atsiliepime į minėtą patikslintą ieškinį nurodo, kad prieš pradėdama pastato, esančio ( - ), privatizavimą į Kultūros paveldo departamentą su prašymu, jog būtų išduotos šio statinio privatizavimo paminklosaugos sąlygos nesikreipė. Šis objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo buvo išbrauktas, pasibaigus jo privatizavimo programai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-31 nutarimu Nr. 1531 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo" dalinio pakeitimo". Nurodo, kad nagrinėjant iškilusį ginčą svarbu nustatyti, kokios paminklosaugos sąlygos bei apribojimai galiojo privatizuojant vieno aukšto medinį pastatą ( - ) ir kokios privalomos sąlygos turėjo būti išduotos Kultūros paveldo departamento šio objekto privatizavimui.

12Ieškinys tenkintinas.

13Ieškovas pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei, bei, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, teisingas taikymas, tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra aktualus ir svarbus valstybei bei visai visuomenei aktualus, t.y. viešas interesas.

14Bylos dokumentais nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 1997-09-18 sprendimui Nr. 74, buvo patvirtinta privatizavimo programa, kuria numatyta privatizuoti pastatą adresu ( - ) (b.l.168, t.1;t.2 b. l. 116-122).Iš privatizavimo dokumentų matyti, kad 1994 11 22 Šiaulių miesto vyr. architekto buvo patvirtintas naudojimosi žemės sklypu ( - ) planas ir nustatytos ginčo pastato raudonosios linijos. Šiaulių miesto savivaldybės vyr. paminklotvarkininko pateiktame privatizavimo dokumentams rengti Valstybės registro kultūros vertybių sąraše, 19 punkte išvardinti Didždvario buvusio dvaro sodybos fragmento pastatai IP 705A ir ginčo statinys šiame sąraše neįrašytas (b.l. 44,t.1).Informaciniai privatizavimo biuleteniai rodo, kad buvo skelbti keli aukcionai - 1997 11 20;1998 04 23;1998 06 25; 1998 08 31(b.l.123-126). 1998 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnyboje gauta A. Č. paraiška dėl dalyvavimo viešajame aukcione, privatizuojant pastatą, esantį ( - ), 116,75 kv. m., kodas 20010156, kurioje nurodyta privatizavimo kaina 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) (priedas Nr. 13). Iš bylos dokumentų matyti, kad šio privatizuotino objekto viešasis aukcionas įvyko 1998 m. rugpjūčio mėn. 31 d. ir šiame aukcione dalyvavęs vienintelis pirkėjas - A. Č. įsigijo pastatą, esantį ( - ), už jo pasiūlytą 10000 Lt. kainą (priedai Nr. 11, 12).1998 m. rugsėjo 28 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis tarp Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybos ir A. Č. dėl privatizavimo objekto - pastato, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo, pagal kurią pirkėjas A. Č. įsigijo ginčo pastatą. Pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nurodoma, kad pirkėjas įsipareigoja išsinuomoti šiam objektui priskirtą žemės sklypą (b.l.14,t.1).Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad įrašų apie valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisę nėra (b. l. 11,t.1).

15Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas ieškinio pagrįstumą taiko ginčijamų sandorių sudarymo momentu galiojusias įstatymų nuostatas ir norminius aktus taikytinus ginčo santykiams. Todėl taikyti šie norminiai aktai – 1964 m. Civilinis kodeksas, 2000 m CK 6.237 str. 1d.; 1990 07 30 Nr1-432 LR Kultūros paveldo inspekcijos laikinasis Įstatymas (negalioja nuo 1995-02-01); 1993 11 9 Nr.1-301 LR Saugomų teritorijų Įstatymas; 1994 12 22 Nr.1-733 Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos Įstatymas; 1995 01 24 Nr.1-761 Įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo; 1997 11 04 Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 107-2688); 1992 04 07 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 256 Dėl buvusių dvarų sodybų-istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą, kuriuo patvirtintas neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-27 nutarimas Nr. 369 (Žin., 1993, Nr. 18-460) Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos ir nuostatų patvirtinimo; 1992-03-18 Nutarimas Nr.174 Dėl privatizuojamų objektų esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomųjų sąlygų patvirtinimo; 1992 05 12 Vyriausybės Nutarimas Nr.343 (1995 12 29 redakcija) Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų.

16Teismas vadovaujasi įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 1 d. Nutarime išaiškinimu, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį ir negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Vyriausybės priimami teisės aktai yra norminiai ar individualūs turi būti paskelbti, nepriklausomai nuo to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie yra skirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999m.liepos 9d. nutarime išaiškino, kad visos norminio akto dalys (priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią. Todėl teismas analizuoja iki ginčo objekto privatizavimo t.y. 1998 08 28 galiojusius norminius aktus visoje apimtyje ir juos taiko sistemiškai.

17Dėl senaties termino taikymo

18Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformulavęs teismų praktiką dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį bei senaties terminų skaičiavimo ir yra konstatavęs, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas ir inicijuoti civilinę bylą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-494/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-279/2009).LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr.3k-3-242/2006). Todėl terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pareikšti ieškinį dėl aukciono rezultatų ir pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šie sandoriai pažeidžia viešąjį interesą. Tokiu būdu, nepagrįstas atsakovų argumentas, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo privatizavimo programos patvirtinimo ir paskelbimo privatizavimo biuletenyje 1997 metais.

19Iš šalių paaiškinimų ir bylai pateiktų dokumentų matyti, kad 2007-06-12 dienos dienraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu ,, Didždvario parkas – interesų įkaitas“, kurio pagrindu pradėta šią informaciją tikrinti apie galimai pažeistą viešąjį interesą, nes Didždvario parkas Šiaulių miestui ir jos visuomenės nariams yra reikšminga vieta ( b.l. 5, 6). Straipsnyje buvo minima, kad A. Č. Didždvario parke galimai neteisėtai, negavęs institucijų leidimo privatizavo pastatą įvardintą šachmatine. Iš prokuratūros tarnybinio pranešimo matyti, kad 2007 06 15 perduoti duomenys prokurorui informacijos patikrinimui, todėl vertintina, kad nuo šios dienos skaičiuotinas ieškininės senaties terminas (b.l.5,t.1). Ieškinys Šiaulių miesto apylinkės teisme pareikštas 2007 09 21, tokiu būdu, pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.1 dalį taikomi galiojančio civilinio kodekso terminai ir CK 1.125str. nustatytas 10 metų terminas nepraleistas.

20Dėl sandorių teisėtumo

21Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad 1998 m. rugpjūčio 31 d. viešajame aukcione privatizuotas pastatas ( - ) yra Didždvario buvusio dvaro sodybos teritorijoje, 1992 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 256 įtrauktoje į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą kaip nekilnojama kultūros vertybė, nurodant ir paminklo teritorijos dydį – 6,1 ha. Šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro kultūrinę jų vertę. Bylos dokumentai patvirtina, kad Didždvario buvusio dvaro sodybos kaip išaiškinamo architektūros paminklo teritorijos planas Šiaulių miesto valdybos atsakingų asmenų suderintas ir patvirtintas parašais dar 1991 09 05, o 1993-03-19 Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras patvirtino Didždvario buvusio dvaro sodybos išaiškinamo architektūros paminklo teritorijos planą, eksplikacijoje nurodant dvaro sodybos ir kitus teritorijoje esančius pastatus, tame tarpe ir ginčo pastatą ( - ) (b.l. 55, 56 t.1, 150,151, t.2). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-27 nutarimo Nr. 369 Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos ir nuostatų patvirtinimo 5.1 punktas nustatė, kad saugomos buvusių dvarų paminklinių sodybų vertybės – istoriškai susiformavęs ir išlikęs vientisas sodybos sklypas su visais jame esančiais įvairios paskirties elementais. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro 1993 12 20 Protokolu nuspręsta Šiaulių buvusio dvaro sodybos fragmentus įrašyti į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą, išvardijant - „1. rūmai, 2. parkas, koreguoti paminklo teritorijos ribas„ (b.l.59, t.1). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-27 nutarimu Nr. 369 Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos ir nuostatų patvirtinimo Didždvario buvusio dvaro sodybai nustatytas individualaus apsaugos reglamento taikymas. Nutarimo 13 ir 15 punktuose nurodoma, kad paminklosaugos kontrolę vykdo kultūros paminklų apsaugos institucijos, kurios gali apriboti sandorius dėl statinių, esančių paminklinėje sodyboje, jeigu šie sandoriai pažeidžia sodybos vientisumą. 1993 11 9 Nr.1-301 LR Saugomų teritorijų Įstatymas, kultūros paveldo objektus priskyrė saugomoms teritorijoms (10 straipsnis). Šio įstatymo pagrindu, kultūros paveldo objektą įtraukiant į privatizavimo programą, turėjo būti taikomas iki 2004-09-02 galiojęs LR Vyriausybės 1992-03-18 Nutarimas Nr.174 Dėl privatizuojamų objektų esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomųjų sąlygų patvirtinimo. Pagal šio nutarimo 1-3 p. kiekvieno privatizuojamojo objekto, esančio valstybės saugomoje teritorijoje naudojimo privalomąsias sąlygas nustato LR aplinkos apsaugos ministerija ir LR kultūros paveldo inspekcija.

22Minėtų įstatymų reikalavimų atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė ruošdama privatizavimo programą nesilaikė, tokiu būdu privatizavimo tarnyba pažeidė 1997 11 04 Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. ir 10 p. nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad objektų, kurie LR įstatymų nustatyta tvarka yra saugomi, privatizavimo programos turi būti tvirtinamos suderinus jų naudojimosi sąlygas su institucija atliekančia tokių objektų valstybinę priežiūrą. Tokio derinimo su Kultūros paveldo departamentu, kurį LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 str. 2 d. 3 p. apibrėžė kaip kultūros vertybių priežiūrą atliekančią instituciją, nebuvo ir privalomos sąlygos privatizuoti nebuvo išduotos. Teismas vertina, kad privatizavimo tarnyba, privatizuodama aukcione ir sudarydama statinio ( - ) pirkimo - pardavimo sutartį pažeidė ir Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994-12-22 redakcija) 6 str. 2dalies, 29 str. reikalavimus.

23Ieškovo ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento nurodyti vėlesni norminiai aktai t.y. 2002-02-07 Kultūros paveldo centro direktoriaus patvirtintas patikslintas Šiaulių dvaro sodybos teritorijos ribų planas, 2005-04-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. IV -190, kuriuo Šiaulių dvaro sodyba buvo pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, negaliojo sandorio sudarymo metu 1998 08 31 ir šie aktai ne tiek reikšmingi vertinant sandorio teisėtumą. Jie vertintini, kaip įrodantys Didždvario buvusio dvaro sodybos, kuriame yra privatizuotas ginčo pastatas, kultūros paveldo objekto reikšmę.

24Atmestini atsakovo argumentai apie privatizuojamo objekto neįrašymą į kultūros paveldo registrą, detalaus žemės plano nesudarymą privatizavimo metu 1998-08-31, kaip tariamai trukdžiusius faktorius privatizuojamo objekto įstatyminiams apribojimams įvertinti (b.l. 188,t.2). Akivaizdu, kad kultūros paveldo objektų apsaugos ir registravimo procesas užsitęsė, tačiau tai nepanaikino galiojusių imperatyvių įstatymo normų nustatytų apribojimų bei draudimų 1997-09-18 pradedant Didždvario dvaro sodybos teritorijoje esančio objekto privatizavimo procedūrą,

25Teismas vertina, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes privatizuojant pastatą, esantį ( - ), buvo pažeisti minėti 1997 m. lapkričio 4 d. LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, 1992 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr.256 reikalavimai,1964 m. LR Civilinio kodekso teisės normos. 1998 m. rugsėjo 28 d. viešasis aukcionas kaip sandoris ir jo pagrindu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir neatitinkantys įstatymo reikalavimų pagal tuo metu galiojusį LR CK 47 str., 59 str. 1d., todėl yra negaliojantys nuo sudarymo momento (1964 m. LR CK 47 str., 59 str.1d.).

26Teismas konstatuodamas privatizavimo komisijos padarytus įstatymo pažeidimus ruošiant privatizavimui objektą ( - ), atmeta ieškovo motyvus dėl A. Č. vaidmens privatizavimo procese. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 1997-09-18 sprendimu Nr. 74, buvo patvirtinta privatizavimo programa, viešas aukcionas įvyko 1998-08-28, pastatas parduotas skelbtame ketvirtame aukcione. Atsakovas tuo metu savivaldybėje nedirbo ir privatizavimo procesų tiesiogiai įtakoti negalėjo, apie kokią tai netiesioginę įtaką byloje duomenų nėra, todėl ieškovo argumentai apie tariamą atsakovo nesąžiningumą vertintini kaip neįrodyta prielaida. Atsakovui nebedirbant savivaldybėje per laikotarpį iki objekto privatizavimo situacija galėjo ir turėjo pasikeisti, privatizavimo programa turėjo būti suderinta, gautos privalomos privatizavimo sąlygos ir atliktos kitos būtinos privatizavimo procedūros, už kurias atsakingas buvo ne pirkėjas A. Č., bet įgaliotos ir atsakingos pardavėjo - Šiaulių miesto savivaldybės tarnybos. Tokiu būdu, nėra pagrindo atsakovą pripažinti nesąžiningu turto įgijėju ar valdytoju. Pripažinus viešąjį aukcioną neteisėtu, privalomai panaikintini ir jo rezultatai - sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas konkretizuoja Civilinis kodeksas, reglamentuojantis savininko teisių turinį, šių teisių garantijas ir gynimą ir nuosavybės neliečiamumas nereiškia, jog įstatymo nustatyta tvarka negali būti kvestionuojamas konkretaus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo teisėtumas. Nustačius, kad nuosavybės teisė atsirado neteisėtai, negalima ginti nuosavybės teisių jų apsaugą užtikrinančiais teisės aktų pagrindais, nes teisė negali atsirasti neteisės pagrindu (Civilinė byla Nr.3K-7-105/2007).

27Tokiu būdu, panaikinus viešojo aukciono rezultatus ir pirkimo-pardavimo sutartį, panaikintinos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-I864 9 straipsnio 2 dalimi, sandorių negaliojimo pasekmės turi būti sprendžiamos pagal dabar galiojančias CK normas. LR CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytą kad pripažinus sandorį negaliojančiu restitucija taikoma tik tuo atveju, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorių negaliojimo pasekmių. Todėl, šiuo atveju, pripažinus negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį ir viešojo aukciono rezultatus, taikytina restitucija natūra t.y. pastatas ( išlikę pamatai ) gražintini Šiaulių miesto savivaldybei ir iš jos priteistini gauti pinigai 10 000 litų atsakovui A. Č. (CK 6.146 str.).CK 6.148 str. neišlikusio turto kompensavimo institutas netaikytinas, nes restitucija taikoma dėl vienos sandorio šalies – pardavėjo kaltės. Statinio, esančio Šiaulių mieste, ( - ), teisinė registracija VĮ Registrų centras Šiaulių filiale panaikintina kaip sandorio negaliojimo pasekmė.

28Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas CPK 83 str. 1d. 5p. pagrindu, pripažinus sandorį negaliojančiu dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės institucijų padarytų įstatymo pažeidimų, žyminį mokestį turėtų sumokėti atsakovas. Tačiau atsakovą Šiaulių miesto savivaldybę CPK 83 str.1d.5p.norma atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo tokio pobūdžio bylose. Tokiu būdu, ieškinį patenkinus, CPK 92 straipsnyje numatytų bylinėjimosi išlaidų dalis į valstybės biudžetą priteistina iš atsakovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo CPK 96 straipsnio pagrindais. Iš bylos dokumentų matyti, kad išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 21.81 Lt ir 98.71 Lt (b.l.180,t.1,49,t.2).Todėl iš atsakovo A. Č. priteistina ½ dalis šių išlaidų.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

Nutarė

30Ieškinį tenkinti.

31Panaikinti 1998 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės vykdyto pastato – skaityklos, esančios ( - ) pardavimo viešajame aukcione rezultatus.

32Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 1998 m. rugsėjo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp Šiaulių miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybos ir A. Č. dėl privatizavimo objekto – pastato, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo.

33Panaikinti pastato esančio ( - ), 116,75 kv.m., teisinę registraciją VĮ Registrų centre Šiaulių filiale, įregistruotą A. Č. ( - ) vardu.

34Taikyti restituciją ir grąžinti Šiaulių miesto savivaldybei pastatą, esantį ( - ). Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kodas 188771865 atsakovui A. Č. ( - ) 10 000 ( dešimt tūkstančių litų ).

35Priteisti iš atsakovo A. Č. 60.26 Litus pašto išlaidų valstybei.

36Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2007-09-24 Šiaulių m apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl pastato, esančio ( - ).

37Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėję bylą,... 3. ... 4. Ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 5. Nurodo, kad šio privatizuotino objekto viešasis aukcionas įvyko 1998 m.... 6. 1998 m. rugsėjo 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp Šiaulių... 7. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija iš dalies sutikdama su... 8. Atsakovas A. Č. ieškinį prašo atmesti ir nurodo, kad reikalavimas dėl... 9. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 10. Tretysis asmuo VĮ Registrų centras pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems... 11. Tretysis asmuo valstybės įmonė Valstybės turto fondas ieškiniui iš esmės... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47... 14. Bylos dokumentais nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos... 15. Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas ieškinio pagrįstumą taiko... 16. Teismas vadovaujasi įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio... 17. Dėl senaties termino taikymo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformulavęs teismų praktiką dėl... 19. Iš šalių paaiškinimų ir bylai pateiktų dokumentų matyti, kad 2007-06-12... 20. Dėl sandorių teisėtumo... 21. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad 1998 m. rugpjūčio 31 d.... 22. Minėtų įstatymų reikalavimų atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė... 23. Ieškovo ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento nurodyti vėlesni... 24. Atmestini atsakovo argumentai apie privatizuojamo objekto neįrašymą į... 25. Teismas vertina, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes... 26. Teismas konstatuodamas privatizavimo komisijos padarytus įstatymo pažeidimus... 27. Tokiu būdu, panaikinus viešojo aukciono rezultatus ir pirkimo-pardavimo... 28. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas CPK 83 str. 1d. 5p.... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 30. Ieškinį tenkinti.... 31. Panaikinti 1998 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės vykdyto... 32. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 1998 m. rugsėjo 28 d. pirkimo –... 33. Panaikinti pastato esančio ( - ), 116,75 kv.m., teisinę registraciją... 34. Taikyti restituciją ir grąžinti Šiaulių miesto savivaldybei pastatą,... 35. Priteisti iš atsakovo A. Č. 60.26 Litus pašto išlaidų valstybei.... 36. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2007-09-24 Šiaulių m apylinkės teismo... 37. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui...